Appeal dismissed; court upheld dismissal of judge for discrediting profession due to procedural compliance.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe appellate court dismissed the appeal, upholding the first-instance judgment that the plaintiff's dismissal from the Supreme Court was legal. The plaintiff argued that procedural violations regarding his dismissal violated constitutional rights, while the state contended the process followed legal requirements. The court ruled that the President and Judicial Council acted within their constitutional powers and that the plaintiff failed to prove procedural errors warranting a different outcome.
Regesto Legislator
Generato dall'IALietuvos Respublikos Konstitucija; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsnis: The court upheld the dismissal of a Supreme Court judge for discrediting the judicial profession, finding the procedural actions of the President and Judicial Council were lawful and the appellant failed to demonstrate procedural violations.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IAGiurisprudenza citata
Generato dall'IATesto completo
?CivilinÄ byla Nr. e2A-345-156/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01561-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Dalios KaÄinskienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo E. L. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo E. L. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentui, TeisÄjų tarybai dÄl atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausio Teismo teisÄjo pareigų pripažinimo neteisÄtu.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas E. L. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti neteisÄtais, negaliojanÄiais ir panaikinti: 1.1. Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau â ir Respublikos Prezidentas) 2019 m. liepos 30 d. dekretÄ Nr. 1K-25, kuriuo kreiptasi į TeisÄjų tarybÄ , praÅ¡ant patarti dÄl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui (toliau â ir Seimas) atleisti E. L. iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ ; 1.2.
TeisÄjų tarybos 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. nutarimÄ Nr. 13P-144-(7.1.2), kuriuo patarta Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ ; 1.3. Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugpjÅ«Äio 16 d. dekretÄ Nr. 1K-45, kuriuo pateikta Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ ; 1.4.
Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsÄjo 24 d. nutarimÄ Nr. XIII-2436, kuriuo E. L. atleistas iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ .
2. NurodÄ, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsÄjo 24 d. nutarimu Nr. XIII-2436 buvo atleistas iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ . IeÅ¡kovo vertinimu, jo atleidimas iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų yra neteisÄtas ir grubiai pažeidžia jo teises ir teisÄtus interesus. PraÅ¡o atleidimÄ iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų pripažinti neteisÄtu dÄl padarytų procedÅ«rinių pažeidimų, kurie yra esminiai, nes buvo pažeistos ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau â ir Konstitucija) ir įstatymais garantuotos teisÄs. Tokio pobÅ«džio pažeidimai, nepriklausomai nuo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ pradÄto baudžiamojo proceso ir jo rezultato, sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų pripažinti neteisÄtu ir panaikinti Å¡iame procese dalyvavusių institucijų priimtus sprendimus.
3. Bylos nagrinÄjimo metu ieÅ¡kovas pateikÄ pareiÅ¡kimÄ dÄl ieÅ¡kinio pagrindo papildymo. Ä®vertinÄs gautus dokumentus iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos laikÄsi pozicijos, kad atsakovÄ TeisÄjų taryba nepagrįstai patarÄ jį atleisti iÅ¡ pareigų. NurodÄ, kad pradinis ieÅ¡kinys tikslinamas naujomis papildomomis faktinÄmis aplinkybÄmis ir argumentais:
a) ieÅ¡kovas su O. S. niekada neaptarinÄjo konkreÄios Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 2S-2455-852/2018, todÄl draudimo nekonsultuoti asmenų teisiniais klausimais nepažeidÄ;
b) ieÅ¡kovas neturÄjo konkreÄių duomenų apie O. S. sÄ sajas su civilinÄje byloje Nr. 2S-2455-852/2018 nagrinÄjamais klausimais, todÄl ir neturÄjo pareigos nusiÅ¡alinti;
c) ieÅ¡kovas nÄra gavÄs pasiÅ«lymų, kad už palankių sprendimų priÄmimÄ bylos baigtimi suinteresuotų asmenų atžvilgiu gali bÅ«ti atsilyginama, todÄl objektyviai net negalÄjo dÄl to iÅ¡reikÅ¡ti savo valios toleruojant tokius pasiÅ«lymus, kaip tai klaidingai nurodoma TeisÄjų tarybos 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. nutarime Nr. 13P-144-(7.1.2);
d) ieÅ¡kovas su O. S. 2019 m. sausio mÄn. neaptarinÄjo administracinÄs bylos Nr. A-342-442/2019 baigties ir galimo neteisÄto poveikio Å¡iÄ bylÄ nagrinÄjanÄiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisÄjui, negavo praÅ¡ymų daryti įtakÄ teisingumo vykdymo procesui, todÄl ieÅ¡kovui nekilo poreikis imtis priemonių tokius veiksmus nutraukti. IeÅ¡kovas objektyviai net negalÄjo dÄl to iÅ¡reikÅ¡ti savo valios toleruojant tokius praÅ¡ymus, kaip tai klaidingai nurodoma TeisÄjų tarybos 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. nutarime Nr. 13P-144-(7.1.2).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ. DÄl Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų už teisÄjo vardÄ Å¾eminantį poelgį pagrindo ir procedÅ«ros 5. Teismas pažymÄjo, kad Respublikos Prezidento konstituciniai įgaliojimai inicijuoti Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimÄ iÅ¡ pareigų, teisÄjui savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ , kyla iÅ¡ Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto ir 112 straipsnio 2 dalies nuostatų.
6. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo vertinimu, kad sprendžiant teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ros teisÄtumo klausimÄ , privalu atlikti kompleksinÄ faktinių aplinkybių analizÄ, įskaitant atleidimo iÅ¡ pareigų inicijavimo ir siÅ«lomo atleidimo pagrindo teisÄtumo įvertinimÄ . Teismas nurodÄ, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekretas yra tarpinis dokumentas, kuriuo siekiama pradÄti teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«rÄ .
7. NurodÄ, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ teisÄjo pareigų už teisÄjo vardÄ Å¾eminantį poelgį Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu.
8. Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad TeisÄjų tarybai teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«roje tenkantis vaidmuo â nustatyti teisÄjo atsakomybÄs taikymo faktinį (materialinį) pagrindÄ , t. y. Respublikos Prezidentui iÅ¡kÄlus abejones dÄl konkretus teisÄjo elgesio, įsitikinti, jog tam tikras poelgis buvo ir kad Å¡iuo poelgiu buvo pažemintas teisÄjo vardas.
9. Teismas nurodÄ, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau â ir Konstitucinis Teismas) 2022 m. balandžio 15 d. nutarime nustatÄ, jog Respublikos Prezidentas 2019 m. liepos 30 d. dekretu į TeisÄjų tarybÄ su praÅ¡ymu patarti dÄl teikimo Seimui atleisti dekrete nurodytÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjÄ iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ , kreipÄsi gavÄs tam tikrÄ informacijÄ iÅ¡ Generalinio prokuroro, taip pat Generalinio prokuroro leidimu susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga; nenustatyta, kad Generalinis prokuroras ar jo atstovai savo iniciatyva bÅ«tų kreipÄsi į TeisÄjų tarybÄ .
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginÄijamuose teisÄs aktuose nurodyto Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ra pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ inicijuota Respublikos Prezidento dekretu, Respublikos Prezidentui įgyvendinant savo konstitucinius įgaliojimus formuoti teisminÄ valdžiÄ , be kita ko, kreiptis patarimo dÄl teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ institucijÄ â TeisÄjų tarybÄ , o ne remiantis GeneralinÄs prokuratÅ«ros raÅ¡tu.
10. NurodÄ, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimas iÅ¡ pareigų yra vientisa procedÅ«ra, kuriÄ inicijuoja Respublikos Prezidentas, iÅ¡leisdamas dekretÄ , kuriuo kreipiamasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ teisÄjų institucijÄ (TeisÄjų tarybÄ ) patarimo dÄl Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų; Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad speciali įstatymo numatyta teisÄjų institucija (TeisÄjų taryba) priima nutarimÄ , kuriuo pataria Respublikos Prezidentui teikti Seimui atleisti Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjÄ iÅ¡ pareigų; Respublikos Prezidentas iÅ¡leidžia dekretÄ , kuriuo teikia Seimui atleisti Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjÄ iÅ¡ pareigų; Seimas priima nutarimÄ atleisti Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjÄ iÅ¡ pareigų.
11. Apibendrindamas iÅ¡dÄstytus motyvus, teismas nusprendÄ, kad, TeisÄjų tarybai sprendžiant dÄl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ , buvo laikomasi tinkamo teisinio proceso reikalavimų. Å is TeisÄjų tarybos nutarimas atitinka tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje tokiems nutarimams keliamus reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužÄs 9 d. nutarimas; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
12. Teismas nurodÄ, kad aiÅ¡kindamas Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ , Konstitucinis Teismas yra konstatavÄs, jog tais atvejais, kai teisÄjas tikrai savo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ , Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisÄjų institucija privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti tÄ teisÄjÄ iÅ¡ pareigų; tokiais atvejais Å¡i speciali teisÄjų institucija negali nepatarti Respublikos Prezidentui atleisti to teisÄjo iÅ¡ pareigų, o Respublikos Prezidentas, gavÄs tokį patarimÄ , turi įgaliojimus atleisti teisÄjÄ iÅ¡ pareigų.
13. Teismas pripažino pagrįsta atsakovų pozicija, kad bÅ«tent TeisÄjų taryba, t. y. teisÄjų savivaldos institucija, veikianti kaip atsvara vykdomosios valdžios subjektui â Respublikos Prezidentui â ir taip sudaranti prielaidas užtikrinti teisÄjų ir teismų nepriklausomumÄ , yra tas subjektas, kuris, sprÄsdamas dÄl patarimo Respublikos Prezidentui davimo, turi įgaliojimus vertinti ir konstatuoti, ar konkreÄiu poelgiu buvo pažemintas teisÄjo vardas. Tiek Respublikos Prezidentas, tiek Seimas turÄjo pagrindÄ remtis specialios įstatymų nustatytos teisÄjų institucijos, turinÄios tam konstitucinius įgaliojimus, t. y. TeisÄjų tarybos, atliktu konkretaus ieÅ¡kovo poelgio nustatymu ir jo įvertinimu kaip pažeminusio teisÄjo vardÄ .
14. Teismas nurodÄ, kad, iÅ¡analizavÄs ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų aplinkybes, neturi pagrindo abejoti ieÅ¡kovui taikyto atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindo ir procedÅ«ros atitiktimi Konstitucijos nuostatoms.
15. Teismas nurodÄ, kad Konstitucijos 115 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau â Teismų įstatymas) 90 straipsnio 1 dalyje nustatyti teisÄjų atleidimo iÅ¡ pareigų bendrieji pagrindai, taikytini visiems bendrosios kompetencijos, taip pat specializuotų teismų teisÄjams. Å ioje Konstitucijos normoje nenustatyta iÅ¡imÄių dÄl tam tikrų atleidimo pagrindų netaikymo atskirų grandžių teisÄjams.
16. Teismas, iÅ¡analizavÄs teisinį reglamentavimÄ ir su juo susijusiÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , priÄjo prie iÅ¡vados, kad Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte (ir analogiÅ¡kai Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte) nustatytas teisÄjų atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas bei Konstitucijos 74, 116 straipsniuose įtvirtintas aukÅ¡Äiausių grandžių teismų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo) teisÄjų paÅ¡alinimo iÅ¡ pareigų pagrindas reglamentuoja skirtingas teisÄjų atsakomybÄs rūšis: drausminÄ atsakomybÄ, kuri gali kilti visų grandžių teisÄjams, ir konstitucinÄ atsakomybÄ, kuri gali bÅ«ti taikoma tik aukÅ¡Äiausių teisminių grandžių teisÄjams.
17. Teismas nustatÄ, kad Konstitucijos 74, 116 straipsniuose įtvirtinta aukÅ¡Äiausių grandžių teismų teisÄjų konstitucinÄ atsakomybÄ â paÅ¡alinimas iÅ¡ pareigų apkaltos proceso tvarka â gali bÅ«ti taikoma tokiais atvejais:
1) už Å¡iurkÅ¡tų Konstitucijos pažeidimÄ ;
2) priesaikos sulaužymÄ ; 3) padarytÄ nusikaltimÄ . TaÄiau Konstitucijos 116 straipsnyje nustatytos konstitucinÄs atsakomybÄs taikymo galimybÄ neeliminuoja kitos galimybÄs â ir aukÅ¡Äiausių teisminių grandžių teisÄjams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo), jeigu jie savo poelgiais pažemina teisÄjo vardÄ , taikyti griežÄiausiÄ drausminÄs atsakomybÄs priemonÄ â atleisti iÅ¡ pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu.
18. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo argumentai, jog jo atžvilgiu buvo pasirinkta ir pritaikyta netinkama atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų procedÅ«ra, yra nepagrįsti.
19. Teismas akcentavo, kad Konstitucijos 116 straipsnyje nustatyto konstitucinÄs atsakomybÄs taikymo galimybÄ niekaip nepaneigia Respublikos Prezidento teisÄs, gavus informacijÄ apie galimÄ AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo poelgį, kuriuo galimai pažemintas teisÄjo vardas, inicijuoti drausminÄs atsakomybÄs â atleidimo iÅ¡ pareigų â taikymo procedÅ«rÄ . KonkreÄios AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo arba paÅ¡alinimo iÅ¡ teisÄjo pareigų procedÅ«ros taikymas pagal KonstitucijÄ yra įgaliojimus jÄ inicijuoti turinÄio subjekto diskrecijos įgyvendinimo rezultatas.
20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aptartÄ teisinį reguliavimÄ bei Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teismas nusprendÄ, kad Respublikos Prezidentas, gavÄs informacijÄ apie AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo poelgį, kuriuo galimai pažemintas teisÄjo vardas, turi įgaliojimus ir diskrecijos teisÄ inicijuoti ir taikyti Konstitucijos 112 straipsnio 2 ir 5 dalyse teisÄjo atleidimo procedÅ«ras Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu. DÄl tinkamo teisinio proceso reikalavimų laikymosi TeisÄjų tarybai sprendžiant AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų klausimÄ 21.
Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo argumentus, kad buvo pažeista jo teisÄ susipažinti su teisÄjo atleidimo procese dalyvaujanÄioms institucijoms (Respublikos Prezidentui, TeisÄjų tarybai ir Seimui) pateikta informacija, įvertinti Å¡iÄ informacijÄ , duoti dÄl jos paaiÅ¡kinimus, pareikÅ¡ti praÅ¡ymus 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. TeisÄjų tarybos posÄdyje, nustatÄ, kad TeisÄjų tarybos atstovÄ ieÅ¡kovo advokatui M. D. 2019 m. liepos 31 d. iÅ¡siuntÄ elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriuo pakvietÄ Ä¯ 2019 m. rugpjÅ«Äio 2 d. 10.00 val. vyksiantį TeisÄjų tarybos posÄdį.
LaiÅ¡ke nurodyta, kad âbus svarstomas klausimas dÄl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui pritarti E. L. atleidimui iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ (pridedamas dekretas)â. IeÅ¡kovas iÅ¡siuntÄ praneÅ¡imÄ dÄl 2019 m. rugpjÅ«Äio 2 d. neeilinio TeisÄjų tarybos posÄdžio, kuriame nurodÄ, kad praÅ¡o jam nedalyvaujant klausimo nesvarstyti ir nepriimti sprendimo dÄl atleidimo, o posÄdį atidÄti.
Taip pat pateikÄ praÅ¡ymÄ pateikti jam susipažinti visÄ TeisÄjų tarybos disponuojamÄ , taip pat ir Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 26 d. dekrete Nr. 1K-25 įvardintÄ medžiagÄ . TeisÄjų taryba 2019 m. rugpjÅ«Äio 2 d. suÅ¡aukÄ neeilinį posÄdį, kurio metu bendru sutarimu buvo nutarta padaryti posÄdžio pertraukÄ , nes TeisÄjų tarnybos sprendimų priÄmimui tarybos nariams bÅ«tina susipažinti su papildoma medžiaga, kurios nebuvo galimybÄs gauti iki posÄdžio pradžios.
Po pertraukos, tai yra 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d., įvyko nevieÅ¡as TeisÄjų tarybos posÄdis, kuriame dalyvavo ir ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas praÅ¡Ä leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. IeÅ¡kovui posÄdžio metu buvo pateiktas susipažinti Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-7-00007-18 ir paaiÅ¡kinta, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras dÄl Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo E. L. 2018 m. rugpjÅ«Äio 19 d. pradÄjo ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 228 straipsnio 1 dalį, o 2019 m. balandžio 1 d. pradÄjo ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.
22. Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas savo nuožiÅ«ra interpretuoja ir kvalifikuoja aplinkybes, nurodytas jo atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų pagrindu. NurodÄ, kad tiek iÅ¡ Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekreto Nr. 1K-25 âDÄl kreipimosi į TeisÄjų tarybÄ â, kuriuo inicijuotas praÅ¡ymas patarti dÄl teikimo Seimui pritarti E. L. atleidimui iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ , tiek iÅ¡ TeisÄjų tarybos 2019 m. liepos 31 d. praneÅ¡imo ieÅ¡kovui apie jo klausimo svarstymÄ , siekiant patarti Respublikos Prezidentui, turinio aiÅ¡ku, jog ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ra inicijuota ne dÄl priesaikos sulaužymo, ne dÄl jam ikiteisminiame tyrime pareikÅ¡to įtarimo nusikalstamos veikos padarymu, bet gavus duomenų apie tokį ieÅ¡kovo elgesį, kuris nesuderinamas su teisÄjo etikai keliamais reikalavimais ir kuriuo galbÅ«t buvo pažemintas teisÄjo vardas.
23. Teismo vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ dalies sutapo su ieÅ¡kovui baudžiamajame procese pareikÅ¡tų įtarimų faktiniu pagrindu nurodytomis aplinkybÄmis, niekaip nelemia iÅ¡vados, jog iÅ¡ pareigų ieÅ¡kovas galÄjo bÅ«ti paÅ¡alintas tik apkaltos proceso tvarka.
24. Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad tiek Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo yra nurodyta, jog teisÄjo drausminei atsakomybei taikyti nebÅ«tina nustatyti baudžiamosios veikos faktÄ . Pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ teisÄjas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ , nepriklausomai nuo to, ar teisÄjo vardÄ Å¾eminantis poelgis vÄliau teismo įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisÄja (Konstitucinio Teismo 2007 m, sausio 16 d. sprendimas). DÄl savo ypatumų teisÄjo vardÄ Å¾eminanÄiam poelgiui pripažinti ir jo atleidimui iÅ¡ pareigų pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad teisÄjo elgesys neatitinka TeisÄjų etikos kodekse nurodytų principų ir yra pakankamas pagrindas nepasitikÄti tokiu teisÄju (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
25. Teismas konstatavo, kad asmens veikos kvalifikavimas pagal baudžiamosios teisÄs normas niekaip nesuvaržo drausminÄs atsakomybÄs taikymo klausimÄ sprendžianÄio subjekto teisÄs tas paÄias veikas vertinti drausminÄs atsakomybÄs aspektu.
26. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo argumentÄ , kad TeisÄjų tarybos 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. posÄdis, kuriame buvo svarstomas jo atleidimo iÅ¡ pareigų klausimas, vyko ne pagal Reglamento procedÅ«ras, nes balsavime dalyvavo teisÄjas, kuris minimas toje paÄioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje (fiksuotuose slaptuose pasiklausymuose), teisÄjas A. D. susilaikÄ, nors to nenumato Reglamentas, be to, posÄdyje dalyvavo teisÄjas G. K., kuris 2019 m. vasario 27 d. buvo apklaustas kaip liudytojas, nurodÄ, kad buvo nesilaikyta Reglamento 25 punkto ir 63 punkto nuostatų, taÄiau ieÅ¡kovui nenurodžius, kaip Å¡ios faktinÄs aplinkybÄs veikia ieÅ¡kinio dalykÄ , tai yra ieÅ¡kovui neginÄijant Å¡iuo aspektu TeisÄjų tarybos patarimo, teismas dÄl jų plaÄiau nepasisakÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 13 straipsnis).
Teismas pažymÄjo, kad iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovo pozicija, jog jam turÄjo bÅ«ti užtikrinta teisÄ reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ TeisÄjų tarybos nariams. Kartu pažymÄjo ir tai, kad TeisÄjų tarybos 2019 m. rugpjÅ«Äio 12 d. posÄdžio protokole nurodyta, jog susilaikiusių nebuvo, vienas narys nebalsavo, o iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ elektroninÄs posÄdžių organizavimo ir balsavimo sistemos nurodyta, kad A. D. susilaikÄ. Teismo vertinimu, tai, kad G. K. nusiÅ¡alinimo faktas nebuvo užfiksuotas protokole, yra neesminÄ protokolo įforminimo klaida, neturinti įtakos nei galutiniam klausimo iÅ¡nagrinÄjimo rezultatui, nei ieÅ¡kovo teisÄms.
Reglamento nuostatos nenumato, kad nusiÅ¡alinÄs TeisÄjų tarybos narys negali stebÄtojo teisÄmis dalyvauti TeisÄjų tarybai sprendžiant klausimÄ . Teismo vertinimu, epizodinis vieno iÅ¡ TeisÄjų tarybos narių paminÄjimas byloje vertintuose slapto sekimo protokoluose nesudaro pakankamo pagrindo sprÄsti dÄl Å¡io nario Å¡aliÅ¡kumo. NurodÄ, kad net ir laikant tokias aplinkybes ieÅ¡kovo teisÄs Reglamento 25 punkto nustatyta tvarka pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ TeisÄjų tarybos nariui pažeidimu, tokioje situacijoje pripažintina, kad ieÅ¡kovo nurodomas jo teisÄs reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ vienam iÅ¡ TeisÄjų tarybos narių įgyvendinimas negalÄjo lemti kitokio sprendžiamo klausimo rezultato â TeisÄjų tarybos narių balsų dauguma bÅ«tų priimtas nutarimas patarti Respublikos Prezidentui teikti Seimui pritarti ieÅ¡kovo atleidimui iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ .
Kitus ieÅ¡kovo įvardytus procedÅ«rinius pažeidimus teismas įvertino kaip neturinÄius esminÄs reikÅ¡mÄs nagrinÄjamam klausimui tinkamai iÅ¡sprÄsti.
27. Apibendrindamas tai, kad iÅ¡dÄstyta, teismas ieÅ¡kovo pozicijÄ , kad jo atleidimas iÅ¡ teisÄjo pareigų buvo susietas ne su teisÄjo vardo pažeminimu, bet ir su priesaikos sulaužymu bei nusikaltimo padarymu, todÄl Lietuvos Respublikos Prezidentas neturÄjo teisinio pagrindo priimti Prezidento dekreto kreiptis dÄl patarimo, atmetÄ kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatavo, kad Respublikos Prezidentas, gavÄs duomenų apie ieÅ¡kovo, Äjusio Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigas, poelgį, kuriuo galbÅ«t buvo pažemintas teisÄjo vardas, turÄjo teisÄ inicijuoti jo atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų procedÅ«rÄ ir Å¡iÄ teisÄ Ä¯gyvendino įstatymo nustatyta tvarka.
28. Teismas konstatavo, kad Respublikos Prezidentas ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«rÄ inicijavo atidžiai ir atsakingai. NurodÄ, kad gavus GeneralinÄs prokuratÅ«ros 2019 m. vasario 15 d. raÅ¡tÄ , kuriame pateikta informacija apie ieÅ¡kovo veiksmus, nesuderinamus su teisÄjo etikai keliamais reikalavimais, nebuvo iÅ¡ karto kreiptasi į TeisÄjų tarybÄ patarimo teikti Seimui pritarti dÄl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ . Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarÄja 2019 m. liepos 19 d. raÅ¡tu Nr. 2D-3186 kreipÄsi į Generalinį prokurorÄ , praÅ¡ydama pateikti E. L. atžvilgiu surinktÄ informacijÄ , galinÄiÄ turÄti reikÅ¡mÄs vertinant teisÄjo elgesį jo suderinamumo su teisÄjo ir TeisÄjų etikos kodekso reikalavimais požiÅ«riu.
Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekretas kreiptis į TeisÄjų tarybÄ patarimo priimtas tik po to, kai buvo susipažinta su GeneralinÄs prokuratÅ«ros 2019 m. vasario 15 d. raÅ¡te Nr. 17.2-752 ir 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡te Nr. 17.2-3480 nurodytos informacijos apie ieÅ¡kovo elgesį pirminiais Å¡altiniais. Respublikos Prezidentas, susipažinÄs su GeneralinÄs prokuratÅ«ros pateiktais duomenimis, 2019 m. liepos 30 d. dekretu kreipÄsi į specialiÄ Ä¯statyme numatytÄ teisÄjų institucijÄ (TeisÄjų tarybÄ ), kad Å¡i įvertintų, ar tokiu elgesiu nepažemintas teisÄjo vardas.
29. Teismas, iÅ¡analizavÄs ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu procedÅ«rÄ tinkamo teisinio proceso reikalavimų laikymosi aspektu, pabrÄžÄ, kad TeisÄjų taryba, gavusi Respublikos Prezidento kreipimÄ si patarti dÄl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ , šį klausimÄ sprendÄ ne skubotai, prieÅ¡ingai â atidžiai ir atsakingai.
30. Teismas nepripažino pagrįstais ieÅ¡kovo argumentų, kad TeisÄjų tarybos nariai tinkamai nesusipažino su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir neįsitikino, jog buvo padaryti poelgiai, kuriais pažemintas teisÄjo vardas (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
31. Vertindamas ieÅ¡kovo argumentÄ , kad TeisÄjų taryboje jam nebuvo užtikrintas tinkamas teisinis procesas, nes nebuvo aiÅ¡kiai atskleista, kokie poelgiai vertinami kaip pažeminÄ teisÄjo vardÄ , teismas iÅ¡analizavo TeisÄjų tarybos 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡te nurodytÄ informacijÄ ir nusprendÄ, kad ieÅ¡kovui buvo aiÅ¡kiai nurodyta, dÄl kokių konkreÄių jo poelgių bus svarstoma, ar jie suderinami su TeisÄjų etikos kodekso reikalavimais, ar nežemina teisÄjo vardo, taip pat pakankamai atskleistos TeisÄjų tarybai žinomos ieÅ¡kovo poelgių aplinkybÄs (įvardyti konkretÅ«s asmenys, vietos, klausimai, kuriais bendrauta).
Teismo nuomone, ieÅ¡kovas, turÄdamas tokio iÅ¡samumo informacijÄ apie tai, kokie jo poelgiai bus svarstomi kaip galimai pažeminÄ teisÄjo vardÄ , galÄjo duoti TeisÄjų tarybai iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dÄl Å¡ių poelgių aplinkybių, taÄiau tokia teise nepasinaudojo, atsisakÄ teikti bet kokius paaiÅ¡kinimus dÄl svarstomo atleidimo iÅ¡ pareigų faktiniu pagrindu nurodytų aplinkybių.
32. Teismas nustatÄ, kad ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras sutiko ikiteisminio tyrimo medžiagÄ pateikti tik šį klausimÄ sprendžiantiems TeisÄjų tarybos nariams, bet nesutiko, kad su Å¡iais duomenimis bÅ«tų supažindinti asmenys, kuriems ikiteisminio tyrimo byloje yra pareikÅ¡ti įtarimai nusikalstamų veikų padarymu bei jų gynÄjai. NurodÄ, kad ieÅ¡kovo galimybÄs susipažinti ribojimas buvo pateisinamas: ribojimas buvo numatytas įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 177 straipsnio 1 dalis); ribojimu siekta teisÄto tikslo (nepakenkti vykdomam ikiteisminiam tyrimui); apribojimas buvo bÅ«tinas ir proporcingas (ieÅ¡kovui buvo atskleistos konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs dÄl jo poelgių, kurie bus vertinami sprendžiant atleidimo iÅ¡ pareigų klausimÄ ).
33. Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje esminis ir svarbiausias aspektas yra tai, kad TeisÄjų taryba pagrįstai vertino ne epizodinius ar pavienius duomenis (pokalbių turinį), bet duomenų visumÄ , kuri leido įsitikinti, kad ieÅ¡kovas atliko veiksmus, nesuderinamus su teisÄjo profesijai keliamais reikalavimais, leido suabejoti teisÄjo etika. Teismas pažymÄjo, kad teisÄjų drausminÄs atsakomybÄs bylose teisÄjo elgesys pripažįstamas žeminanÄiu teisÄjo vardÄ ne tik įrodžius teisÄjo bendravimo su asmeniu, suinteresuotu bylos rezultatu, pasekmes, bet ir vien tokio bendravimo faktus.
NurodÄ, kad bendravimo su bylų baigtimi suinteresuota O. S. ieÅ¡kovas neneigÄ ir teismo posÄdžio metu. Teismo nuomone, įvertinusi visumÄ duomenų, TeisÄjų taryba turÄjo pagrindÄ nusprÄsti, kad ieÅ¡kovas pažeidÄ TeisÄjų etikos kodekso imperatyvius reikalavimus. Atitinkamai, TeisÄjų tarybai sprendžiant dÄl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ , buvo laikytasi esminių tinkamo teisinio proceso reikalavimų.
34. Teismas atmetÄ kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kad svarstant atleidimo iÅ¡ pareigų klausimÄ Lietuvos Respublikos Seime TeisÄs ir teisÄtvarkos komiteto posÄdyje, jam nebuvo sudaryta galimybÄ bÅ«ti iÅ¡klausytam. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas teikÄ tam tikrus paaiÅ¡kinimus. PažymÄjo, kad Seimo TeisÄs ir teisÄtvarkos komiteto nevieÅ¡ame posÄdyje apsvarsÄius ieÅ¡kovo klausimÄ , prieÅ¡ balsavimÄ ieÅ¡kovas ir jo atstovas buvo papraÅ¡yti iÅ¡eiti, tuo tarpu Respublikos Prezidento atstovÄ liko ir stebÄjo komiteto narių balsavimÄ . NurodÄ, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ panaikinti Seimo 2019 m. rugsÄjo 24 d. nutarimÄ priÄmÄ Seimo nariai, balsuodami Seimo posÄdyje, o ne Seimo teisÄs ir teisÄtvarkos komiteto nariai. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti, jog Seimo 2019 m. rugsÄjo 24 d. nutarimas priimtas laikantis Seimo Statuto nustatytų reikalavimų.
35. ApibendrinÄs iÅ¡dÄstytus motyvus, teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Konstitucijos 112 straipsnio 2, 5 dalimis ir 115 straipsnio 5 punktu, Respublikos Prezidentas, gavÄs informacijÄ apie ieÅ¡kovo, Äjusio Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigas, poelgį, kuris gali bÅ«ti vertinamas kaip žeminantis teisÄjo vardÄ , turÄjo įgaliojimus kreiptis į TeisÄjų tarybÄ patarimo dÄl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ ; TeisÄjų taryba, įsitikinusi, kad buvo tam tikras teisÄjo poelgis, įvertinusi, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjas iÅ¡ tikrųjų Å¡iuo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ , privalÄjo patarti Respublikos Prezidentui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų;
Respublikos Prezidentas, gavÄs tokį patarimÄ turÄjo įgaliojimus teikti Seimui pritarti jo atleidimui iÅ¡ pareigų. Teismas nenustatÄ tokių tinkamo teisinio proceso reikalavimų pažeidimų, kurie galÄjo lemti, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ , klausimas bÅ«tų iÅ¡sprÄstas kitaip. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 36. IeÅ¡kovas E. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dÄl byloje priimto 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo âDÄl Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo teisÄjų atleidimoâ iÅ¡aiÅ¡kinimo:
1) ar Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo 38 punkto 3, 4, 5 pastraipos, 39.2, 39.3 pastraipos, yra bylÄ nagrinÄjanÄius teismus tiesiogiai saistantys Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau â Konstitucinio Teismo įstatymas) 72 straipsnio 2 dalis), ar Å¡ios dalys yra laikytinos obiter dictum (pasakyta tarp kitko; argumentas, neturintis lemiamos reikÅ¡mÄs)? 2) ar Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo 38 punkto 3, 4, 5 pastraipos, 39.2, 39.3 pastraipos nÄra siurprizinÄs ir ar jos yra suderinamos su teismo pareiga užtikrinti ieÅ¡kovo teisÄ Ä¯ tinkamÄ teisinį procesÄ ir teisingÄ bylos nagrinÄjimÄ (Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau â EŽTK) 6, 13 straipsniai) individualioje byloje nustatant svarbias faktines aplinkybes, tiesiogiai iÅ¡tiriant byloje esanÄius įrodymus (CPK 235 straipsnis)? 3) ar Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarime tiesiogiai neiÅ¡tirtos ginÄo dalys reiÅ¡kia, kad jos nÄra reikÅ¡mingos tinkamo proceso reikalavimų užtikrinimui? Jeigu ne, ar Å¡iose dalyse bylÄ nagrinÄjantys teismai turi kompetencijÄ pasisakyti dÄl tinkamo proceso reikalavimų užtikrinimo, ar tokiÄ kompetencijÄ turi tik Konstitucinis Teismas? Taip pat praÅ¡o kreiptis dÄl prejudicinio sprendimo į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ (toliau â ESTT) su apeliaciniame skunde nurodytais klausimais bei sustabdyti bylos nagrinÄjimÄ , kol bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje.
37. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 37.1. Skundžiamas teismo sprendimas grindžiamas pavirÅ¡utiniÅ¡ka bylos duomenų analize, neatsižvelgiant į anksÄiau byloje teismo nustatytas ir nepaneigtas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka reikalavimų, neatskleista bylos esmÄ. Byla nagrinÄjama iÅ¡ esmÄs jau antrÄ kartÄ , pirmÄ jį kartÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinus. Taigi pirmosios instancijos teismas turÄjo laikytis apeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, taÄiau kartu turÄjo sprÄsti ir dÄl tų iÅ¡nagrinÄtų bylos apsektų, kurie nebuvo apeliacinÄs instancijos teismo peržiÅ«ros dalimi.
IeÅ¡kovo argumentų apibendrinimas yra netinkamas: arba yra iÅ¡kreipiama jų esmÄ (argumentas iÅ¡skaidomas į nelogiÅ¡kas dalis), arba jų turinys iÅ¡ viso ignoruojamas. Sprendime gausu teisinio reguliavimo apžvalgos ir teismų praktikos, taÄiau Å¡i teismo motyvų dalis nÄra nukreipta į ieÅ¡kovo argumentų ar byloje keliamų klausimų analizÄ. 37.2. Skundžiamu sprendimu sukuriama absoliuti ir konstituciÅ¡kai nepateisinama Prezidento diskrecija sprÄsti dÄl Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo pagrindo.
TeisÄjo atleidimÄ iÅ¡ pareigų reguliuoja Teismų įstatymo 90 straipsnis, kuriame nÄra nustatyta teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ra pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ . Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d nutarime, Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte ir jos 74, 116 straipsniuose yra įtvirtinti atskiri, t. y. savarankiÅ¡ki AukÅ¡Äiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo teisÄjų atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindai, AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo ar Apeliacinio teismo teisÄjo įgaliojimai nepasibaigus kadencijos laikui gali bÅ«ti nutraukiami arba Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu dÄl to, kad teisÄjas savo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ , arba Konstitucijos 116 punkte nurodytu pagrindu dÄl to, kad teisÄjas Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄ KonstitucijÄ , sulauÅ¾Ä priesaikÄ .
Pagal Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d nutarimÄ kvalifikavimas ar teisÄjas savo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ , ar teisÄjas Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄ KonstitucijÄ , sulauÅ¾Ä priesaikÄ yra fakto klausimas. Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime nepasisakÄ ar ieÅ¡kovo atveju kvalifikacija yra atlikta teisingai. Negali egzistuoti teisÄjo vardo pažeminimo ir priesaikos sulaužymo kvalifikavimas dÄl to paties fakto. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso neiÅ¡nagrinÄjo esminio klausimo, ar teisingai kvalifikuoti buvo tariami pažeidimai ir kodÄl.
Tai reiÅ¡kia, kad teismas turÄjo nedviprasmiÅ¡kai pirmiausia nurodyti, kad ieÅ¡kovas priesaikos nesulaužÄ, iÅ¡dÄstyti tai pagrindžianÄius motyvus ir tik tuomet vertinti teisÄjo vardo (ne)pažeminimo faktÄ . TeisÄjų taryboje, PrezidentÅ«roje ir Seime iÅ¡ esmÄs buvo vertinami tik apibendrinti ikiteisminio tyrimo duomenys, taÄiau objektyvaus ir neginÄytino fakto, kuriame bÅ«tų fiksuoti TeisÄjų tarybos nutarime nurodyti ieÅ¡kovo veiksmai, nÄra. Kvalifikavimas ar veiksmai, kurie nurodyti TeisÄjų tarybos nutarime, sudaro priesaikos sulaužymo sudÄtį ar teisÄjo varÄ Å¾eminanÄio poelgio sudÄtį, ieÅ¡kovui turi esminÄ reikÅ¡mÄ, kadangi jo procesinių teisių ir galimybių gintis apimtis, priklausomai nuo kvalifikavimo, reikÅ¡mingai skiriasi.
Nesant aiÅ¡kios įstatymuose nustatytos teisÄjo atleidimo pažeminus teisÄjo vardÄ procedÅ«ros, nesant įstatyme įtvirtintų poelgių ir (ar) kriterijų, kurie gali bÅ«ti taikomi kvalifikuojant veiksmus kaip teisÄjo vardo pažeminimÄ ar priesaikos sulaužymÄ , TeisÄjų taryboje priimant nutarimÄ ir teismui, priimant skundžiamÄ sprendimÄ , yra pažeista ieÅ¡kovo, kaip buvusio teisÄjo, konstitucinÄ nepriklausomumo garantija ir teisÄ Ä¯ veiksmingÄ gynybÄ . 37.3. TeisÄs į gynybÄ turinį sudaranÄios procesinÄs garantijos TeisÄjų taryboje liko neatskleistos ir neįvertintos.
TeisÄjo atleidimo procedÅ«ra teisÄjui pažeminus teisÄjo vardÄ nÄra tinkamai sureguliuota Teismų įstatyme, o Å¡i teisÄs spraga lÄmÄ grubų ieÅ¡kovo teisių, konstitucinÄs teisÄjo nepriklausomumo garantijos ir teisÄs į gynybÄ principo pažeidimÄ atleidimo procedÅ«roje. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡imtinai vadovavosi Konstitucinio Teismo formuojama konstitucine doktrina dÄl tinkamo teisinio proceso reikalavimų, taÄiau greta Å¡ių standartų turi bÅ«ti taikomi ir EŽTK) 6 ir 13 straipsnių bei Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau â Chartija) 47 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kurie yra savarankiÅ¡ki.
Vien konstitucinÄs doktrinos taikymas Å¡iuo atveju reikÅ¡tų, kad taikomas žemesnis teisÄs į gynybÄ standartas, negu nustato tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos teisÄs aktai. 37.4. TeisÄjų taryba ir pirmosios instancijos teismas pažeidÄ ieÅ¡kovo teisÄ Ä¯ rungimosi principu pagrįstÄ procesÄ . TeisÄjų taryba bylos nagrinÄjimo metu pripažino, kad apribojo ieÅ¡kovo teisÄ susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis, nes Å¡ie duomenys nebuvo iÅ¡slaptinti. AtsakovÄ nurodÄ, kad ieÅ¡kovas atsisakÄ teikti paaiÅ¡kinimus, nuÅ¡alinimų nereiÅ¡kÄ.
TaÄiau byloje nÄra pateiktas protokolas, kuriame bÅ«tų fiksuota, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡aiÅ¡kintos procesinÄs teisÄs, jomis leista realiai pasinaudoti, o ieÅ¡kovas atsisakÄ. IeÅ¡kovui buvo skirtas tik 10 min. laikas susipažinti su GeneralinÄs prokuratÅ«ros raÅ¡tu, adresuotu Lietuvos Respublikos Prezidentui. SusipažinÄs su raÅ¡tu, ieÅ¡kovo atstovas nurodÄ, kad jam nepakanka duomenų, todÄl praÅ¡Ä suteikti galimybÄ kreiptis į prokurorÄ dÄl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Å is praÅ¡ymas nebuvo tenkintas. TeisÄjų etikos pažeidimai nÄra tos kategorijos procesas, kuriame informacija gali bÅ«tų slapto pobÅ«džio, kadangi Å¡is procesas tiesiogiai susijÄs su vieÅ¡uoju interesu dÄl teismų nepriklausomumo. Teismų įstatyme nÄra numatyta, kad atleidžiant iÅ¡ teisÄjo pareigų pagal Å¡io įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ gali bÅ«ti naudojamos kriminalinÄs žvalgybos ir procesinÄs prievartos priemonÄs. Tokio ribojimo proporcingumas nebuvo iÅ¡ viso motyvuojamas â atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ra buvo pradÄta beveik po metų nuo pradÄto ikiteisminio tyrimo ir taikytų kriminalinÄs žvalgybos techninių priemonių.
IeÅ¡kovo teisÄ Ä¯ veiksmingÄ gynybÄ buvo pažeista apribojant jo teisÄ susipažinti su teisÄjo atleidimo teisiniame procese dalyvaujanÄioms (atitinkamus sprendimus priimanÄioms) valstybÄs institucijoms â Lietuvos Respublikos Prezidentui, TeisÄjų tarybai ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikta ikiteisminio tyrimo slapta informacija (EŽTK 6 straipsnio 1 dalis). 37.5. Atleidimo iÅ¡ pareigų teisinio proceso reikalavimas â teisÄ Å¾inoti, kokiu pagrindu asmuo yra atleidžiamas iÅ¡ pareigų ir kokie jam reiÅ¡kiami reikalavimai, susijÄ su tokiu atleidimu, yra esminis proceso reikalavimas darbuotojams, valstybÄs tarnautojams, statutiniams pareigÅ«nams, taip pat ir teisÄjams.
Buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje numatytas visų lygybÄs prieÅ¡ įstatymÄ principas, rungtyniÅ¡kumo principas, EŽTK 6 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnis, Chartijos 47 straipsnis, nes ieÅ¡kovui nebuvo suteikta lygi teisÄ Å¾inoti atleidimo priežastis, kaip visiems asmenims teisinÄje valstybÄje. 37.6. Buvo pažeista ieÅ¡kovo teisÄ Ä¯ nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ drausminÄs atsakomybÄs klausimo nagrinÄjimÄ bei teisÄ pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ TeisÄjų tarybos nariams.
Pagal Reglamento 25 punktÄ nebalsavÄs teisÄjas G. K. privalÄjo nusiÅ¡alinti, taÄiau to nepadarÄ, susipažino su visa medžiaga ir visÄ laikÄ buvo posÄdžių salÄje, dalyvavo posÄdyje priimant nutarimÄ . Nors teisÄjas G. K. nebalsavo TeisÄjų tarybos posÄdyje, taÄiau jis dalyvavo priimant sprendimÄ . Nebalsavimas nÄra pakankamas neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo įgyvendinimas, nes asmuo, kuris neturÄtų dalyvauti sprendimo priÄmimo procese, neturi dalyvauti jokioje sprendimo priÄmimo proceso stadijoje.
Priimant sprendimÄ dÄl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų taip pat balsavo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjas A. N., kuris slapto pasiklausymo metu aptariamas pokalbyje kaip teikÄs konsultacijas dÄl kasaciniame teisme esanÄios bylos. 37.7. NÄra nustatyta teisÄjo vardo pažeminimo sudÄtis, todÄl TeisÄjų tarybos nutarimas yra neteisÄtas. Atleidžiant teisÄjÄ , pažeminusį teisÄjo vardÄ , kaip ir kitų tarnybinių pareiginių nusižengimų atvejais, TeisÄjų taryboje, priimant nutarimÄ , turi bÅ«ti vykdoma drausminio pareiginio nusižengimo tyrimo ir vertinimo procedÅ«ra (nustatytos drausminÄs atsakomybÄs sÄ lygos).
TeisÄjų taryba, priimdama nutarimÄ , turi nustatyti drausminio pareiginio nusižengimo, kuriuo pažemintas teisÄjo vardas, sudÄtį: pažeidimo padarymo faktÄ (poelgį); jį padariusį teisÄjÄ ; teisÄjo kaltÄ (tyÄia ar aiÅ¡kiai aplaidžiai); pažeidimo pasekmes, kad poelgiu buvo pažemintas teisÄjo vardas; priežastinį ryšį tarp veikos (poelgio) ir pasekmių (pažeminto teisÄjo vardo). NenustaÄius nors vieno iÅ¡ minÄtų sudÄties elementų, TeisÄjų tarybos nutarimas negali bÅ«ti priimtas, o jeigu priimtas, turi bÅ«ti pripažintas neteisÄtu ir negaliojanÄiu.
Skundžiamame sprendime teismas nepasisakÄ dÄl Å¡ių ieÅ¡kovo argumentų, nenustatÄ TeisÄjų tarybos procedÅ«rinių pažeidimų ir nevertino, ar TeisÄjų taryba teisÄtai ir pagrįstai nustatÄ drausminio nusižengimo, kuriuo buvo apkaltintas ieÅ¡kovas, sudÄtį. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo ieÅ¡kovo atsakomybÄ be kaltÄs, t. y. teismui pakako įrodymų, kad pažeidimas (poelgis) galimai buvo, nes ieÅ¡kovas neformaliai bendravo su suinteresuotu asmeniu O. S.. Teismui pakako netiesioginių įrodymų konstatuoti faktÄ , kad buvo neformaliai bendrauta apie dvi bylas:
âVijÅ«nÄlÄs dvaroâ bylÄ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinÄjamÄ administracinÄ bylÄ Nr. A-342-442/2019. Drausminio nusižengimo sudÄties TeisÄjų taryba savarankiÅ¡kai nesuformulavo nutarime ir faktines aplinkybes nurodÄ pakartodama Generalinio prokuroro raÅ¡tuose nurodytas aplinkybes. 37.8. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos galima daryti prielaidÄ , kad O. S. tikÄtinai siekÄ gauti E. L. konsultacijas, taÄiau konsultavimo âVijÅ«nÄlÄs dvaroâ byloje faktas Å¡ių asmenų pakankamai ilgo sekimo istorijoje nÄra užfiksuotas.
Tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra fiksuotas galimas O. S. siekis gauti E. L. konsultacijÄ , nÄra pakankamas teisÄjo atleidimo pagrindas, taip pat faktinis pagrindas šį faktÄ laikyti teisÄjo âpoelgiuâ, kuris pažemino teisÄjo vardÄ , teisÄjo pareigų pažeidimu ir bÅ«ti apkaltintam nelojalumu valstybei, o kartu ir priesaikos sulaužymu. TeisÄjų taryba, bÅ«dama atsvara Respublikos Prezidentui, kaip vykdomosios valdžios subjektui formuojant teisÄjų korpusÄ , privalÄjo atitinkamÄ patarimÄ Respublikos Prezidentui duoti griežtai laikydamasi tinkamo teisinio proceso reikalavimų. 37.9.
TeisÄjų taryba nutarime nustatÄ, kad ieÅ¡kovas nenusiÅ¡alino ir dalyvavo kolegijoje, kuri priÄmÄ sprendimÄ sustabdyti nutarties vykdymÄ iki bus priimtas galutinis kasacinio teismo procesinis sprendimas. Net ir neformalus bendravimas su asmeniu, suinteresuotu bylos baigtimi, negali bÅ«ti pagrindas atleisti teisÄjÄ iÅ¡ užimamų pareigų, TeisÄjų tarybai neįrodžius aplinkybÄs, kad ieÅ¡kovas žinojo, jog O. S. yra suinteresuota âVijÅ«nÄlÄs dvaroâ bylos baigtimi ir su ja bendravo bÅ«tent apie tÄ bylÄ .
Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai įvertino ieÅ¡kovo galimai nusikalstamos veikos požymius kaip tikÄtinus ir sudaranÄius drausminio nusižengimo sudÄtį. DÄl Å¡ių priežasÄių nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovas pažemino teisÄjo vardÄ , padarÄ teisÄjo pareigų pažeidimÄ ar sulauÅ¾Ä priesaikÄ . 37.10. NÄra nei teisinio, nei faktinio pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas veikÄ O. S. praÅ¡ymu ir domÄjosi administraciniuose teismuose sprendžiamų sukÄiavimo su pridÄtinÄs vertÄs mokesÄio grobstymo bylų praktika, privataus intereso paskatintas domÄjosi kitų kolegų formuojama praktika. 37.11.
Byloje yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dÄl priimto nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimo. Vilniaus apygardos teismas, siekdamas užtikrinti ieÅ¡kovo teisÄ Ä¯ tinkamÄ teisinį procesÄ ir teisingÄ bylos nagrinÄjimÄ , turÄjo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas pateikti 2022 m. balandžio 15 d nutarimo motyvuojamosios dalies kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimus. Konstitucinis Teismas reikÅ¡mingai nukrypo nuo savo ankstesnÄs praktikos ir vertinimo modelio ir ÄmÄsi vertinti tinkamo proceso reikalavimų užtikrinimo klausimÄ , kuomet visais anksÄiau egzistavusiais atvejais tai buvo paliekama bylÄ nagrinÄjanÄiam ordinariniam teismui.
Byloje nebeaiÅ¡ki teismų kompetencija dÄl ginÄo dalyko: ar teismai Å¡iuo atveju yra saistomi Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimų ir jei taip, kokia apimtimi. Patvirtinus iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas buvo besÄ lygiÅ¡kai saistomas Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarime iÅ¡dÄstytų iÅ¡aiÅ¡kinimų, Å¡is teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas virÅ¡ijus kompetencijÄ , nes pakartotinai nagrinÄti ir (ar) pildyti Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarime iÅ¡dÄstytų iÅ¡aiÅ¡kinimų ordinarinis teismas teisÄs neturi (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 2 dalis).
Tokiu atveju bylÄ nagrinÄjantis teismas galÄtų pasisakyti tik dÄl materialiosios ginÄo dalies â teisÄjo vardo pažeminimo fakto egzistavimo. 37.12. Yra pagrindas kreiptis dÄl prejudicinio sprendimo į ESTT. NÄ vienas iÅ¡ teismų, iÅ¡skyrus bylÄ pirmÄ jį kartÄ nagrinÄjusiÄ Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjÄ , neįžvelgÄ nei tinkamo proceso (angl. due process), nei formuojamų teisÄs aiÅ¡kinimo taisyklių keliamos grÄsmÄs teisÄjų ir teismų nepriklausomumui.
Precedentas formuojamas ne ieÅ¡kovo, o visų teisÄjų atžvilgiu. Lieka įteisinama absoliuti ir konstituciÅ¡kai nepateisinama Prezidento diskrecija sprÄsti dÄl Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo pagrindo, t. y. kada teisÄjui inicijuojama drausminÄ atsakomybÄ pažeminus teisÄjo vardÄ ir kada teisÄjui inicijuojama drausminÄ atsakomybÄ sulaužius priesaikÄ . TeisÄjų taryba jokio savarankiÅ¡ko vertinimo faktinių aplinkybių neatliko ir pirmosios instancijos teismui visiÅ¡kai pakako to, kad TeisÄjų taryba ieÅ¡kovÄ atleido iÅ¡ esmÄs vien tik GeneralinÄs prokuratÅ«ros raÅ¡to pagrindu.
Tiek TeisÄjų taryba, tiek bendrosios kompetencijos teismas priÄmÄ sprendimus dÄl klausimų, susijusių su Europos SÄ jungos teisÄs taikymu ar aiÅ¡kinimu, o konkreÄiai â dÄl ieÅ¡kovo teisių gynybos veiksmingumo bei poveikio visų Lietuvos teisÄjų nepriklausomumui.
2. Atsakovo Lietuvos Respublikos Prezidento atstovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 38.1. Prezidento diskrecijos sprÄsti dÄl Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo pagrindo konstitucinį nepateisinamumÄ ieÅ¡kovas grindžia tik savo nuomone, o ne teisiniais argumentais. Prezidento diskrecija sprÄsti dÄl atleidimo pagrindo yra įtvirtinta paÄioje Konstitucijoje.
Konstitucinio Teismo doktrina patvirtina Konstitucijos 112 straipsnio 2 ir 5 dalyse, 115 straipsnio 6 punkte nustatytÄ absoliuÄiÄ Prezidento diskrecijÄ , gavus specialios teisÄjų institucijos (TeisÄjų tarybos) patarimÄ sprÄsti dÄl AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų, kai Å¡is savo poelgiu pažemina teisÄjo vardÄ . 38.2. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo reikalavimai bendrosios kompetencijos teismui panaikinti Prezidento ir Seimo priimtus teisÄs aktus yra neįgyvendinami ir negali bÅ«ti tenkinami jokiomis aplinkybÄmis.
Bendrosios kompetencijos teismas negali panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Seimo teisÄs aktų ir tai eksplicitiÅ¡kai nustatyta Konstitucijos 102 straipsnio Ä dalyje. Be to, Å¡iuos teisÄs aktus Konstitucijos Teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu pripažino neprieÅ¡taraujanÄiais Konstitucijai.
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 39.1. Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra priimtas visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡nagrinÄjus bei tinkamai įvertinus bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai iÅ¡aiÅ¡kinus ir pritaikius materialiosios bei proceso teisÄs normas. Jis yra iÅ¡samiai, nuosekliai ir aiÅ¡kiai argumentuotas, jame atsakyta į ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posÄdyje pateiktus argumentus ir keltus klausimus. 39.2.
Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nenurodÄ jokių priimant skundžiamÄ Seimo 2019 m. rugsÄjo 24 d. nutarimÄ padarytų pažeidimų ir nepateikÄ kitų argumentų, kuriais grįstų Å¡io Seimo nutarimo neteisÄtumÄ , iÅ¡skyrus tai, kad jis yra priimtas Respublikos Prezidento teikimu, jam gavus atitinkamÄ TeisÄjų tarybos patarimÄ , įformintÄ skundžiamu TeisÄjų tarybos 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. nutarimu. Konstitucinis Teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu yra pripažinÄs, kad Å¡is Seimo nutarimas, kuriuo ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ pareigų, kaip ir Å¡ioje byloje ginÄijami Respublikos Prezidento dekretai, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai. 39.3.
Pagal KonstitucijÄ Ä¯galiojimus panaikinti Seimo ir Respublikos Prezidento aktų teisinÄ galiÄ turi tik Konstitucinis Teismas, kurio kompetencijai yra priskirta tirti Seimo, Respublikos Prezidento ir VyriausybÄs priimtų aktų (jų dalių) atitiktį aukÅ¡tesnÄs galios teisÄs aktams. 39.4. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dÄl Å¡io teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ieÅ¡kovo nurodytais aspektais neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimų, kitų baigiamųjų aktų aiÅ¡kinimo instituto sampratos, atskleistos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje.
Konstitucinis Teismas yra pabrÄžÄs, kad Konstitucinio Teismo nutarimų, kitų baigiamųjų aktų aiÅ¡kinimo instituto paskirtis â nuodugniau paaiÅ¡kinti tas Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatas, formuluotes, dÄl kurių prasmÄs yra kilÄ neaiÅ¡kumų, o ne tai, kaip konkreÄiai jis turÄtų bÅ«ti įgyvendinamas, inter alia (be kita ko, be to) teisÄs taikymo srityje. Konstitucinis Teismas negali aiÅ¡kinti to, ko jis toje konstitucinÄs justicijos byloje, kurioje buvo priimtas praÅ¡omas iÅ¡aiÅ¡kinti nutarimas, netyrÄ. 39.5.
IeÅ¡kovo praÅ¡ymas sustabdyti bylÄ yra nepagrįstas ir neturÄtų bÅ«ti patenkintas, nes baudžiamosios bylos, kurioje ieÅ¡kovas yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, baigtis neturi reikÅ¡mÄs jo atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų pagrįstumo ir teisÄtumo vertinimui. Konstitucinio Teismo ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisÄjo drausminei atsakomybei taikyti nebÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos faktÄ . 39.6. IeÅ¡kovo praÅ¡ymÄ kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dÄl prejudicinio sprendimo praÅ¡o vertinti teismo nuožiÅ«ra.
4. AtsakovÄ TeisÄjų taryba, atstovaujama NacionalinÄs teismų administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 40.1. Apeliacinio skundo argumentas, kad sprendimas grindžiamas pavirÅ¡utiniÅ¡ka bylos duomenų analize, motyvuojamas lyginant skundžiamo sprendimo motyvus su 2020 m. lapkriÄio 10 d. sprendimu. NÄra jokio pagrindo remtis skunde pateikta palyginamÄ ja lentele ar analizuoti jos duomenis, nes lyginama su panaikintu teismo sprendimu, kuris nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Nesutinka, kad skundžiamas sprendimas nenuoseklus, nemotyvuotas, prieÅ¡taringas ir kad bylos esmÄ nebuvo atskleista. PrieÅ¡ingai, sprendimas pagrįstas byloje nustatytomis faktinÄmis ir teisinÄmis aplinkybÄmis, pateikta argumentacija seka iÅ¡ taikytino teisinio reguliavimo, aktualios teismų praktikos, priimtų sprendimų. 40.2. Prezidento diskrecijos teisÄ sprÄsti dÄl Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų pažeminus teisÄjo vardÄ sukurta ne sprendimu, o įtvirtinta Konstitucijoje.
Å ias nuostatas atskleidÄ Konstitucinis Teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu. Kaip nurodÄ Konstitucinis Teismas, drausminÄs atsakomybÄs įgyvendinimas Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjui Konstitucijos 115 straipsnio 5 dalies pagrindu â konstituciÅ¡kai pateisinamas. Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas yra kardinaliai prieÅ¡ingas pateiktam apeliaciniame skunde: Prezidentas turi teisÄ kreiptis į TeisÄjų tarybÄ patarimo atleisti teisÄjÄ Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu, o tik vienintelis Konstitucijos 74 straipsnyje numatytų pareigÅ«nų apkaltÄ inicijuoti galintis subjektas â Seimas â apsisprendžia dÄl galutinÄs pareigÅ«no paÅ¡alinimo procedÅ«ros (Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo 46.3, 51.2 punktai). 40.3.
Kad teisÄjo atleidimas pažeminus teisÄjo vardÄ yra nereglamentuotas yra tik paties ieÅ¡kovo pozicija. Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsÄjo 18 d. priÄmÄ sprendimÄ Nr. KT170-S156/2020, kuriame nurodÄ, kad teisÄjų statuso ir su jais susijusių santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas Konstitucijoje įtvirtintais principais, todÄl jais remiantis ir turi bÅ«ti vertinamas teisinio proceso reikalavimų laikymasis. 40.4. Apeliaciniame skunde, be abstrakÄių teiginių, nepateikiama jokios argumentacijos, kokiu bÅ«du ar veiksmais sprendimÄ priÄmÄs pirmosios instancijos teismas pažeidÄ ieÅ¡kovo teises.
IeÅ¡kovas ir jo atstovai turÄjo pilnÄ prieigÄ prie bylos medžiagos, turÄjo teisÄ teikti įrodymus ir praÅ¡ymus, reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus ir naudotis visomis kitomis procesinÄmis teisÄmis. SprendimÄ priÄmÄs teismas teisingai nusprendÄ, kad procesas teisÄjų taryboje ieÅ¡kovo teisių bei tinkamo teisinio proceso reikalavimų nepažeidÄ. TeisÄjų taryba ir Respublikos Prezidentas bylos nagrinÄjimo metu laikÄsi pozicijos, kad GeneralinÄs prokuratÅ«ros raÅ¡to turinys buvo esminis ieÅ¡kovo poelgius, nesuderinamus su teisÄjo profesijai keliamais standartais, apibrÄžÄs Å¡altinis.
IeÅ¡kovas ir jo atstovas su GeneralinÄs prokuratÅ«ros raÅ¡to turiniu buvo supažindinti 2019 m. rugpjÅ«Äio 19 d. TeisÄjų tarybos posÄdyje. IÅ¡ Å¡io raÅ¡to turinio ieÅ¡kovas turÄjo ir galÄjo suprasti, kokie jo poelgiai bus vertinami, kaip žeminantys teisÄjo vardÄ . Duomenys, su kuriais ieÅ¡kovas neturÄjo galimybÄs susipažinti 2019 m. rugpjÅ«Äio 19 d. TeisÄjų tarybos posÄdžio metu, buvo ikiteisminio tyrimo duomenys. Pats ieÅ¡kovas nesiekÄ gauti Å¡ių duomenų, t. y. nesikreipÄ Ä¯ prokuratÅ«rÄ dÄl susipažinimo su bylos medžiaga.
Duomenys į bylÄ buvo iÅ¡reikalauti atsakovÄs TeisÄjų tarybos praÅ¡ymu, kad teisminiame procese bÅ«tų užtikrintos EŽTK 6 straipsnyje garantuotos ieÅ¡kovo teisÄs. 40.5. IeÅ¡kovo atžvilgiu pradÄtas ikiteisminis tyrimas dÄl galimo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis), siekiant padaryti neteisÄtÄ poveikį administracinÄ bylÄ Nr. A-342-442/2019 nagrinÄjusiam teisÄjui, buvo nutrauktas nesant nusikaltimo sudÄties požymių. Vis dÄlto, nutarime aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kovas bendravo su teisÄju R. K. ir O. S. interesais siekÄ jos atstovaujamai UAB âForvidaâ palankaus sprendimo.
Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje dalyje nutrauktas dÄl to, kad ieÅ¡kovas su teisÄju R. K. bendravo ne kaip Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjas, bet asmeninÄs ilgalaikÄs pažinties pagrindu. Tai reiÅ¡kia, kad TeisÄjų tarybos nutarimu konstatuotas teisÄjo vardÄ Å¾eminantis poelgis jau yra nustatytas privalomÄ teisinÄ galiÄ turinÄiu dokumentu. 40.6. Nesutinka su apelianto praÅ¡ymu kreiptis į Konstitucinį teismÄ , kad Å¡is paaiÅ¡kintų savo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimÄ . Nutarimo nuostatos yra aiÅ¡kios. 40.7.
IeÅ¡kovo skunde ESTT formuluojami klausimai dÄl prejudicinio sprendimo priÄmimo yra grindžiami subjektyvia nuomone dÄl atlikto faktinių aplinkybių tyrimo, duomenų pagrįstumo bei pakankamumo vertinimo, kuris priklauso bylÄ nagrinÄjanÄio teismo kompetencijai, taip pat nesutikimu su byloje priimtu Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu ir paÄios Konstitucijos expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais, tiesiogiai) reguliavimu. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5.
Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija nagrinÄjamu atveju nenustatÄ absoliuÄių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dÄl kurių turÄtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dÄl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
DÄl bylos sustabdymo 6. IeÅ¡kovas, remdamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, praÅ¡o sustabdyti nagrinÄjamÄ civilinÄ bylÄ iki įsiteisÄs procesinis teismo sprendimas baudžiamojoje byloje (Nr. 1-106-530/2023). PraÅ¡ymÄ iÅ¡ esmÄs grindžia tuo, kad jeigu baudžiamojoje byloje vertinant tas paÄias faktines aplinkybes bÅ«tų nustatyta, kad nebuvo nei pasiÅ«lymo, nei pasiÅ«lymų, jog bus atsilyginta už palankius sprendimus, toleravimo, tai iÅ¡teisinamasis nuosprendis taps pagrindu Å¡ios bylos atnaujinimui.
7. Bylos sustabdymas â procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrÄžtam terminui. Byla gali bÅ«ti sustabdyta dÄl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudanÄių iÅ¡nagrinÄti civilinÄ bylÄ ir nepriklausanÄių nuo dalyvaujanÄių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, taÄiau kliudanÄiais teismui iÅ¡nagrinÄti bylÄ iÅ¡ esmÄs (CPK 1623 straipsnis).
8. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinÄti bylos tol, kol bus iÅ¡sprÄsta kita byla, nagrinÄjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka.
9. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien ta aplinkybÄ, jog tam tikros civilinei bylai svarbios aplinkybÄs yra nagrinÄjamos baudžiamojoje byloje ir joje gali bÅ«ti kvalifikuotos kaip nusikaltimas, nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Å ios nuostatos formuluotÄ suponuoja iÅ¡vadÄ , kad faktų įrodomoji, prejudicinÄ ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi bÅ«ti tokia reikÅ¡minga, jog, jų nenustaÄius, sustabdoma byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinÄta.
Negalimumas iÅ¡nagrinÄti civilinÄ bylÄ iki tol, kol bus iÅ¡nagrinÄta baudžiamoji byla, reiÅ¡kia, kad teismas neturi galimybÄs civilinio proceso tvarka nustatyti faktų, kurie nustatinÄjami baudžiamojoje byloje, taÄiau yra reikÅ¡mingi ir civilinÄje byloje. Ä®rodomoji faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje, galia civilinei bylai gali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas sustabdyti civilinÄ bylÄ Å¡ios nuostatos pagrindu tuo atveju, kai Å¡ie faktai yra vieninteliai leistini įrodymai tam tikrai aplinkybei nustatyti (patvirtinti ar paneigti) civilinÄje byloje, kurioje sprendžiamas jos sustabdymo klausimas.
Tokiems įrodymams priskirtini faktai, kurie pagal įrodymų leistinumo taisykles gali bÅ«ti nustatyti tik baudžiamÄ ja tvarka, taÄiau iÅ¡ viso nenagrinÄtini civilinio proceso tvarka, pavyzdžiui, aplinkybÄs, kad asmuo yra padarÄs nusikaltimÄ , ar kad yra įsiteisÄjÄs teismo nuosprendis. Joms įrodyti turi bÅ«ti pateikiamas įsiteisÄjÄs teismo procesinis sprendimas, priimtas baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-51/2013).
10. Tiek Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo yra nurodyta, kad teisÄjo drausminei atsakomybei taikyti nebÅ«tina nustatyti baudžiamosios veikos fakto. Pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ teisÄjas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ , nepriklausomai nuo to, ar teisÄjo vardÄ Å¾eminantis poelgis vÄliau teismo įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisÄja (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. sprendimas). DÄl savo ypatumų teisÄjo vardÄ Å¾eminanÄiam poelgiui pripažinti ir jo atleidimui iÅ¡ pareigų pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad teisÄjo elgesys neatitinka TeisÄjų etikos kodekse nurodytų principų ir yra pakankamas pagrindas nepasitikÄti tokiu teisÄju (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
11. TeisÄjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad jo nurodyti argumentai nepagrindžia poreikio sustabdyti Å¡iÄ civilinÄ bylÄ iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamajame procese ieÅ¡kovo atžvilgiu. NagrinÄjamu atveju byloje yra sprendžiamas ginÄas dÄl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ , t. y. dÄl drausminÄs atsakomybÄs ieÅ¡kovui taikymo, teisÄtumo ir pagrįstumo ir Å¡is klausimas nÄra priklausomas nuo baudžiamojo proceso baigties.
Tas pats asmens poelgis gali bÅ«ti vertinamas tiek baudžiamosios, tiek drausminÄs atsakomybÄs aspektu. Baudžiamojo proceso prieÅ¡ asmenį inicijavimas nÄra kliÅ«timi paraleliai sprÄsti drausminÄs atsakomybÄs jam taikymo klausimÄ . Asmens veikos kvalifikavimas pagal baudžiamosios teisÄs normas niekaip nesuvaržo drausminÄs atsakomybÄs taikymo klausimÄ sprendžianÄio subjekto teisÄs tas paÄias veikas vertinti drausminÄs atsakomybÄs aspektu, nes baudžiamoji ir drausminÄ atsakomybÄs yra skirtingos savo prigimtimi, tikslais, taikomi skirtingi įrodinÄjimo standartai, yra kitokie jų procedÅ«riniai aspektai, tad jos viena kitos nepaÅ¡alina.
Taigi tam, kad civilinÄ bylÄ nagrinÄjantis teismas galÄtų įvertinti ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ nÄra bÅ«tina pirmiausiai iÅ¡sprÄsti klausimÄ dÄl ieÅ¡kovo poelgio teisÄtumo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso prasme.
12. Atsižvelgdama į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teisÄjų kolegija nusprendžia, kad tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dÄl bylos sustabdymo nÄra pagrindo. DÄl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ 13. Apelianto teigimu, Konstitucinis Teismas nukrypo nuo savo konstitucinÄs kompetencijos, jÄ peržengÄ vertindamas TeisÄjų tarybos priimto nutarimo aplinkybes bei esminius ieÅ¡kovo nesutikimo su priimtu sprendimu atleisti jį iÅ¡ teisÄjo pareigų aspektus, todÄl praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , kad Å¡is paaiÅ¡kintų savo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimÄ .
14. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad nutarimo, kito baigiamojo akto aiÅ¡kinimo paskirtis â nuodugniau paaiÅ¡kinti tas Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatas, formuluotes, dÄl kurių prasmÄs yra kilÄ neaiÅ¡kumų, o ne tai, kaip konkreÄiai jis turÄtų bÅ«ti įgyvendinamas, inter alia teisÄs taikymo srityje (Konstitucinio Teismo 2017 m. spalio 20 d., 2019 m. gegužÄs 28 d., 2019 m. rugsÄjo 5 d. sprendimai).
15. Taigi Konstitucinis Teismas neaiÅ¡kina, kaip turÄtų bÅ«ti taikomos jo baigiamojo akto nuostatos, kurios, teisÄjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nagrinÄjamu atveju yra aiÅ¡kios.
16. Taip pat nesutiktina su apeliantu, kad Konstitucinis Teismas nukrypo nuo savo konstitucinÄs kompetencijos, vertindamas bylos faktines aplinkybes, t. y. TeisÄjų tarybos priimto nutarimo aplinkybes bei esminius ieÅ¡kovo nesutikimo su priimtu sprendimu atleisti jį iÅ¡ teisÄjo pareigų aspektus.
17. PažymÄtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavÄs, kad jis, pagal KonstitucijÄ nagrinÄdamas konstitucinÄs justicijos bylÄ , turi įgaliojimus prireikus tirti bylos sprendimui reikÅ¡mÄs turinÄias faktines aplinkybes (2006 m. gruodžio 15 d., 2007 m. sausio 17 d. sprendimai, 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimas); jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose yra numatyti atitinkami reikalavimai, kurių turi bÅ«ti laikomasi (kurie turi bÅ«ti įvykdyti) leidžiant atitinkamÄ Respublikos Prezidento aktÄ , Konstitucinis Teismas, sprÄsdamas, ar Respublikos Prezidento aktas neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir įstatymams, turi tirti ir tai, ar tokių reikalavimų buvo laikomasi (ar jie buvo įvykdyti), nes nenustaÄius Å¡ių faktinių aplinkybių bÅ«tų neįmanoma iÅ¡tirti ir Respublikos Prezidento akto atitikties Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2004 m. kovo 31 d. iÅ¡vada, 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo 36 punktas).
Kartu Konstitucinis Teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutarime aiÅ¡kiai pabrÄžÄ, kad jis neturi kompetencijos vertinti TeisÄjų tarybos 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. nutarimo teisÄtumo ir pagrįstumo (t. y. nustatyti, ar tam tikras teisÄjo poelgis (veika) buvo, ir vertinti, ar jis Å¡iuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisÄjo vardÄ ), jis, pagal pareiÅ¡kÄjo Vilniaus apygardos teismo praÅ¡ymÄ tirdamas, ar Respublikos Prezidento 2019 m. rugpjÅ«Äio 16 d. dekreto 1 straipsnis ir Seimo 2019 m. rugsÄjo 24 d. nutarimas Nr. XIII-2436 neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, Å¡ių teisÄs aktų konstitucingumÄ tirs ir vertins pareiÅ¡kÄjo nurodytais aspektais, t. y. ar priimant ginÄijamus teisÄs aktus buvo laikomasi iÅ¡ Konstitucijos kylanÄių reikalavimų (ar jie buvo įvykdyti), inter alia Respublikos Prezidentui įgyvendinant konstitucinius įgaliojimus formuoti teisminÄ valdžiÄ kreiptis į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ teisÄjų institucijÄ atitinkamo patarimo dÄl teikimo Seimui atleisti iÅ¡ pareigų AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjÄ , taip pat dÄl kreipimosi į SeimÄ pritarimo dÄl Apeliacinio teismo teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų ir tokio patarimo davimui keliamų konstitucinių reikalavimų.
18. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijos vertinimu, tai, kad Konstitucinis Teismas tyrÄ ir nustatÄ faktines aplinkybes, byloje dalyvaujanÄių asmenų, įskaitant ir paties ieÅ¡kovo, teisių niekaip nepažeidÄ. Juo labiau kad faktines aplinkybes Konstitucinis Teismas vertino tik per konstitucinÄ prizmÄ, t. y. apelianto ginÄijamus teisÄs aktus vertino tik procedÅ«riniu jų priÄmimo aspektu, tuo tarpu įvertinimas, ar TeisÄjų taryba pagrįstai nustatÄ ieÅ¡kovo poelgius, kuriais buvo pažemintas teisÄjo vardas, dÄl ko buvo inicijuota ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų procedÅ«ra, paliktas tokiÄ kompetencijÄ turinÄiam teismui ir tai nedviprasmiÅ¡kai nurodyta Konstitucinio Teismo nutarime. DÄl to nÄra jokio pagrindo sutikti su apeliantu, kad Konstitucinis Teismas nukrypo nuo savo konstitucinÄs kompetencijos ir jÄ peržengÄ.
19. Atsižvelgdama į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teisÄjų kolegija nusprendžia, kad nÄra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dÄl jo paties 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimo. DÄl kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dÄl prejudicinio sprendimo 20. Apeliantas praÅ¡o kreiptis į ESTT su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ ir pateikti ESTT klausimus dÄl tam tikrų veiksmų (aplinkybių) ir Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalies suderinamumo su Europos SÄ jungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 47â48 straipsniais.
21. Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant Europos SÄ jungos teisÄs normas iÅ¡kilo Europos SÄ jungos teisÄs aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, kurį iÅ¡nagrinÄti bÅ«tina, kad sprendimas byloje bÅ«tų priimtas, turi teisÄ sustabdyti bylos nagrinÄjimÄ ir kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminÄ institucijÄ su praÅ¡ymu pateikti dÄl to preliminarų nutarimÄ .
22. PažymÄtina, kad Å¡alies pateiktas praÅ¡ymas kreiptis dÄl prejudicinio sprendimo bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui nÄra privalomas. Tais atvejais, kai Europos SÄ jungos teisÄs taikymas yra akivaizdus ir dÄl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dÄl prejudicinio sprendimo. Kilus neaiÅ¡kumų dÄl Europos SÄ jungos teisÄs aiÅ¡kinimo, tik teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinÄ teisÄ negali bÅ«ti toliau apskundžiami teismui, privalo kreiptis dÄl teisÄs iÅ¡aiÅ¡kinimo į ESTT (ESTT 2015 m. rugsÄjo 9 d. sprendimas byloje Joao Filipe Ferreira da Silva e Brito ir kt. prieÅ¡ Estado portugues, C-160/14, ECLI:EU:C:2015:565).
23. Remiantis Teismų įstatymo 401 straipsnio 2 dalimi, tik AukÅ¡Äiausiasis Teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas, taip pat teismas, kuris yra galutinÄ instancija nagrinÄjamoje byloje (kai sprendimas negali bÅ«ti toliau skundžiamas), Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo praÅ¡yti kompetentingos Europos SÄ jungos teisminÄs institucijos preliminaraus nutarimo Europos SÄ jungos teisÄs aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu.
24. ESTT procedÅ«ros reglamento 94 straipsnio c punktas nustato, kad teismo praÅ¡yme priimti prejudicinį sprendimÄ turi bÅ«ti iÅ¡dÄstytos priežastys, paskatinusios praÅ¡ymÄ priimti prejudicinį sprendimÄ pateikiantį teismÄ kelti klausimÄ dÄl tam tikrų SÄ jungos teisÄs nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo ar galiojimo, ir jo nustatytas ryÅ¡ys tarp Å¡ių nuostatų bei pagrindinÄje byloje taikomų nacionalinÄs teisÄs aktų. Remiantis ESTT rekomendacijomis nacionaliniams teismams dÄl praÅ¡ymų priimti prejudicinį sprendimÄ pateikimo, praÅ¡ymas priimti prejudicinį sprendimÄ turi bÅ«ti teikiamas dÄl SÄ jungos teisÄs iÅ¡aiÅ¡kinimo ar galiojimo, o ne dÄl nacionalinÄs teisÄs normų iÅ¡aiÅ¡kinimo ar fakto klausimų, kilusių nagrinÄjant pagrindinÄ bylÄ (8 punktas).
Teisingumo Teismas gali priimti sprendimÄ dÄl praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ tik tuo atveju, jeigu nagrinÄjamoje pagrindinÄje byloje taikytina SÄ jungos teisÄ (9 punktas). DÄl praÅ¡ymų priimti prejudicinį sprendimÄ , teikiamų dÄl Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos iÅ¡aiÅ¡kinimo, reikia priminti, kad, remiantis Chartijos 51 straipsnio 1 dalimi, Chartijos nuostatos skirtos valstybÄms narÄms tik tais atvejais, kai jos įgyvendina SÄ jungos teisÄ. Nors yra skirtingų tokio įgyvendinimo atvejų, iÅ¡ praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai matyti, kad nagrinÄjamoje pagrindinÄje byloje taikoma kita nei Chartija SÄ jungos teisÄs norma.
Kadangi Teisingumo Teismas neturi kompetencijos priimti sprendimÄ dÄl praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ , kai teisinÄ situacija nepatenka į SÄ jungos teisÄs taikymo sritį, vien tokį praÅ¡ymÄ teikianÄio nacionalinio teismo nurodytomis Chartijos nuostatomis negalima pagrįsti Å¡ios kompetencijos (10 punktas).
25. Remdamasi aptartu teisiniu reglamentavimu, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad, visų pirma, Lietuvos apeliaciniam teismui, kaip negalutinei instancijai, nekyla pareiga kreiptis į ESTT. Antra, teismai iÅ¡ esmÄs turi diskrecijos teisÄ patys nusprÄsti, ar nacionalinio teismo nagrinÄjamoje byloje, siekiant tinkamai iÅ¡sprÄsti bylÄ , reikia atsakyti į Europos SÄ jungos teisÄs klausimus ar ne. NagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija tokių aplinkybių nenustatÄ.
26. TeisÄjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde formuluojami prejudiciniai klausimai iÅ¡ esmÄs yra grindžiami apelianto nuomone dÄl atlikto faktinių aplinkybių ir duomenų tyrimo, jų pagrįstumo, kuris priklauso ne ESTT, o bylÄ nagrinÄjanÄio teismo kompetencijai, bei nesutikimu su Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu ir paÄios Konstitucijos reguliavimu. PažymÄtina, kad nagrinÄjamoje byloje, sprendžiant ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų teisÄtumo klausimÄ , nÄra taikoma Europos SÄ jungos teisÄ ir byloje nekeliamas Europos SÄ jungos teisÄs aktų taikymo ir aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas.
Be to, sutiktina su atsakovÄs TeisÄjų tarybos atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu argumentu, kad Å¡iuo atveju neegzistuoja toks apelianto siÅ«lomų pateikti prejudicinių klausimų ir jo nurodomų Europos SÄ jungos teisÄs aktų nuostatų, kurias praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti (pasisakyti dÄl suderinamumo), ryÅ¡ys, kad Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas atitiktų objektyvų sprendimo, kurį turÄtų priimti nacionalinis teismas, priÄmimo poreikį.
27. Atsižvelgdama į iÅ¡dÄstytas aplinkybes ir į tai, kad kreipimasis į ESTT dÄl Europos SÄ jungos teisÄs aiÅ¡kinimo nagrinÄjamu atveju nÄra bÅ«tinas, siekiant veiksmingai iÅ¡sprÄsti kilusį ginÄÄ , teisÄjų kolegija apelianto praÅ¡ymo dÄl kreipimosi į ESTT su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ netenkina. DÄl esminių faktinių bylos aplinkybių 28. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. VIII-1239 ieÅ¡kovas E. L. buvo paskirtas Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄju.
29. GeneralinÄ prokuratÅ«ra 2019 m. vasario 15 d. raÅ¡tu Nr. 17.2-752 informavo Respublikos PrezidentÄ D. G. apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 04-7-00007-18 ir surinktus duomenis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo E. L. atžvilgiu; praÅ¡Ä leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybÄn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvÄ. Lietuvos Respublikos PrezidentÄ, susipažinusi su GeneralinÄs prokuratÅ«ros 2019 m. vasario 15 d. raÅ¡te Nr. 17.2-752 pateikta informacija, vadovaudamasi Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalimi, Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 2019 m. vasario 19 d. dekretu Nr. 1K-1553 âDÄl Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo E. L. įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybÄnâ davÄ sutikimÄ jį patraukti baudžiamojon atsakomybÄn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvÄ bei sustabdÄ jo įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisÄjimo.
30. Lietuvos Respublikos Prezidento G. N. (Respublikos Prezidentas nuo 2019 m. liepos 12 d.) vyriausioji patarÄja 2019 m. liepos 19 d. raÅ¡tu Nr. 2D-3186 kreipÄsi į Generalinį prokurorÄ , praÅ¡ydama pateikti E. L. atžvilgiu surinktÄ informacijÄ , galinÄiÄ turÄti reikÅ¡mÄs vertinant teisÄjo elgesį jo suderinamumo su TeisÄjų etikos kodekso reikalavimais požiÅ«riu. GeneralinÄs prokuratÅ«ros 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡tu Nr. 17.2-3480 buvo pateikta informacija apie E. L. atžvilgiu pradÄtÄ ikiteisminį tyrimÄ , jį atliekant nustatytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Prezidento atstovÄs 2019 m. liepos 26 d. nuvyko susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
31. Lietuvos Respublikos Prezidentas, susipažinÄs su GeneralinÄs prokuratÅ«ros 2019 m. vasario 15 d. raÅ¡te Nr. 17.2-752 ir 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡te Nr. 17.2-3480 pateikta informacija, vadovaudamasis Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 7, 8 dalimis, 2019 m. liepos 30 d. dekretu Nr. 1K-25 âDÄl kreipimosi į TeisÄjų tarybÄ â kreipÄsi į TeisÄjų tarybÄ , praÅ¡ydamas patarti dÄl teikimo Seimui pritarti E. L. atleidimui iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ .
32. TeisÄjų taryba 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. nutarimu Nr. 13P-144-(7.1.2), nevieÅ¡ame TeisÄjų tarybos posÄdyje susipažinusi bei įvertinusi GeneralinÄs prokuratÅ«ros TeisÄjų tarybai 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. pateiktÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , atsižvelgusi į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo E. L. TeisÄjų tarybos 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. posÄdyje duotus paaiÅ¡kinimus bei konstatavusi, kad pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos apie netinkamÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo E. L. elgesį, nesuderinamÄ su teisÄjo profesijai keliamais reikalavimais, nutarÄ patarti Respublikos Prezidentui teikti Seimui pritarti E. L. atleidimui iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ .
33. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2019 m. rugpjÅ«Äio 16 d. dekretu Nr. 1K-45, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į TeisÄjų tarybos patarimÄ , kreipÄsi į SeimÄ dÄl E. L. atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ . Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. rugsÄjo 24 d. nutarimu Nr. XIII-2436, vadovaudamasis Konstitucijos 112 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 5 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugpjÅ«Äio 16 d. dekretÄ Nr. 1K-45, atleido E. L. iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ .
34. GinÄas nagrinÄjamoje byloje kilo dÄl ieÅ¡kovo E. L. atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ , teisÄtumo bei pagrįstumo. Apelianto (ieÅ¡kovo) E. L. teigimu, skundžiamu sprendimu sukuriama absoliuti ir konstituciÅ¡kai nepateisinama Prezidento diskrecija sprÄsti dÄl Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo pagrindo; teisÄjo atleidimo procedÅ«ra teisÄjui pažeminus teisÄjo vardÄ nÄra tinkamai sureguliuota Teismų įstatyme ir Å¡i teisÄs spraga lÄmÄ grubų ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ atleidimo procedÅ«roje; buvo pažeista ieÅ¡kovo teisÄ Ä¯ rungimosi principu pagrįstÄ procesÄ , teisių pažeidimas pasireiÅ¡kÄ neturÄjimu galimybÄs susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir teikti paaiÅ¡kinimus, pažeidus ieÅ¡kovo teisÄ Å¾inoti atleidimo priežastis ir motyvus bei negalÄjus įgyvendinti galimybÄs reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus TeisÄjų tarybos nariams.
Apelianto manymu, atleidžiant jį iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų padaryti esminiai procedÅ«riniai pažeidimai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ jo atleidimÄ iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų pripažinti neteisÄtu ir panaikinti Å¡iame procese dalyvavusių atitinkamų institucijų priimtus sprendimus. Be to, apelianto teigimu, nebuvo nustatyta teisÄjo vardo pažeminimo sudÄtis, todÄl TeisÄjų tarybos nutarimas, kuriuo patarta Respublikos Prezidentui atleisti jį iÅ¡ teisÄjo pareigų, yra neteisÄtas.
35. Neperžengiant apeliacinio skundo ribų, toliau bus pasisakoma dÄl minÄtų skundo argumentų (ne)pagrįstumo. DÄl Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ros (ne)teisÄtumo 36. Kaip minÄta, ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde visų pirma kelia klausimÄ dÄl Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų pažeminus teisÄjo vardÄ procedÅ«ros, teigdamas, kad ji nÄra tinkamai sureguliuota Teismų įstatyme ir Å¡i teisÄs spraga lÄmÄ grubų ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ ir kad skundžiamu sprendimu sukuriama absoliuti ir konstituciÅ¡kai nepateisinama Prezidento diskrecija sprÄsti dÄl Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo pagrindo. TeisÄjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.
37. Konstitucijos 112 straipsnio 2 dalis nustato, kad AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjus, o iÅ¡ jų â pirmininkÄ , skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. DÄl teisÄjų atleidimo iÅ¡ pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisÄjų institucija (Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalis). Tokios pat nuostatos įtvirtintos ir Teismų įstatymo 90 straipsnio 4 ir 7 dalyse.
38. Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos teismų teisÄjai atleidžiami iÅ¡ pareigų įstatymo nustatyta tvarka, kai savo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ . AnalogiÅ¡kas teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas įtvirtintas ir Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Konstitucijos 116 straipsnyje nustatyta, kad AukÅ¡Äiausiojo Teismo pirmininkÄ ir teisÄjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininkÄ ir teisÄjus už Å¡iurkÅ¡tų Konstitucijos pažeidimÄ arba priesaikos sulaužymÄ , taip pat paaiÅ¡kÄjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali paÅ¡alinti iÅ¡ pareigų apkaltos proceso tvarka.
AnalogiÅ¡ka nuostata yra Teismų įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje. Taigi Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte (atitinkamai Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte) nustatytas teisÄjų atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas ir Konstitucijos 74, 116 straipsniuose įtvirtintas aukÅ¡Äiausių grandžių teismų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo) teisÄjų paÅ¡alinimo iÅ¡ pareigų pagrindas, kaip teisingai nustatÄ pirmosios instancijos teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, reglamentuoja skirtingas teisÄjų atsakomybÄs rūšis: drausminÄ atsakomybÄ, kuri gali kilti visų grandžių teisÄjams (Konstitucijos 115 straipsnis), ir konstitucinÄ atsakomybÄ, kuri gali bÅ«ti taikoma tik aukÅ¡Äiausių teisminių grandžių teisÄjams (Konstitucijos 116 straipsnis).
39. Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsÄjo 18 d. sprendime Nr. KT170-S156/2020 yra pažymÄjÄs, kad Teismų įstatymo 90 straipsnyje âTeisÄjo atleidimas iÅ¡ pareigųâ yra: nustatyti teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindai (1, 2 dalys); įtvirtinta, kad AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjÄ iÅ¡ pareigų atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu (3 dalis); <...> nustatyta, kad dÄl teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų Respublikos Prezidentui pataria TeisÄjų taryba, iÅ¡skyrus atvejus, kai teisÄjas yra paskiriamas Konstitucinio Teismo teisÄju arba VyriausybÄs nariu (7 dalis);
įtvirtinta, kad kai Respublikos Prezidentas priima dekretÄ kreiptis į TeisÄjų tarybÄ dÄl patarimo atleisti ar teikti atleisti teisÄjÄ iÅ¡ pareigų, jam savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ , teisÄjo įgaliojimai sustabdomi, iki bus priimtas sprendimas dÄl teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų; <...> nustatyta, kad teisÄjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisÄ per vienÄ mÄnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ (9 dalis) (Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsÄjo 18 d. sprendimo 6 punktas).
Tiek Konstitucinio Teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendime Nr. KT13-S13/2021, tiek 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo 26.1, 46 punktuose Konstitucinis Teismas buvo pažymÄjÄs, kad AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu procedÅ«roje pagal Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktÄ , 112 straipsnio 2, 5 dalis dalyvauja trys konstitucinius įgaliojimus turintys subjektai: Respublikos Prezidentas, Seimas ir Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisÄjų institucija, kurie priima atitinkamus teisÄs aktus (Respublikos Prezidentas iÅ¡leidžia dekretÄ , kuriuo kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ teisÄjų institucijÄ patarimo dÄl AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų, Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisÄjų institucija priima sprendimÄ , kuriuo pataria Respublikos Prezidentui teikti Seimui atleisti AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjÄ iÅ¡ pareigų, Respublikos Prezidentas iÅ¡leidžia dekretÄ , kuriuo teikia Seimui atleisti AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjÄ iÅ¡ pareigų, Seimas priima nutarimÄ atleisti AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjÄ iÅ¡ pareigų);
Å¡i procedÅ«ra yra vientisa â nedalyvaujant kuriai nors iÅ¡ Å¡ių institucijų, AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjas negali bÅ«ti atleidžiamas iÅ¡ pareigų.
40. Ä®vertinusi aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų pažeminus teisÄjo vardÄ procedÅ«ra yra pakankamai reglamentuota. Kaip minÄta, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimas iÅ¡ pareigų yra vientisa procedÅ«ra, kuriÄ inicijuoja Respublikos Prezidentas, iÅ¡leisdamas dekretÄ , kuriuo kreipiamasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ teisÄjų institucijÄ â TeisÄjų tarybÄ â patarimo dÄl Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų.
Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužÄs 9 d. nutarime byloje Nr. 13/04-21/04-43/04 pažymÄjo, kad tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ teisÄjų institucijÄ , kad Å¡i patartų dÄl teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų, nes yra Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte numatytas pagrindas, speciali teisÄjų institucija privalo (atitinkamai) ne tik įsitikinti, ar buvo poelgis, bet ir įvertinti, ar teisÄjas Å¡iuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisÄjo vardÄ (Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktas).
Speciali teisÄjų institucija, nors ir nustaÄiusi, kad tam tikras teisÄjo poelgis (veika) ir buvo, bei jis tuo poelgiu (veika) nepažemino teisÄjo vardo, negali patarti Respublikos Prezidentui atleisti to teisÄjo iÅ¡ pareigų, o Respublikos Prezidentas, negavÄs tokio patarimo, negali jo atleisti iÅ¡ pareigų (15.3.2. punktas). Taigi TeisÄjų tarybai, kaip specialiai teisÄjų institucijai, teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«roje tenkantis vaidmuo â nustatyti teisÄjo atsakomybÄs taikymo faktinį (materialinį) pagrindÄ , t. y.
Respublikos Prezidentui gavus iÅ¡ ikiteisminį tyrimÄ atliekanÄios institucijos atitinkamos informacijos ir iÅ¡kÄlus abejones dÄl konkretaus teisÄjo elgesio, TeisÄjų taryba turi įsitikinti, kad tam tikras poelgis buvo ir kad tokiu poelgiu buvo pažemintas teisÄjo vardas. TeisÄjų taryba, nustaÄiusi, kad teisÄjas savo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ priima nutarimÄ , kuriuo pataria Respublikos Prezidentui teikti Seimui atleisti Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjÄ iÅ¡ pareigų. Respublikos Prezidentas iÅ¡leidžia dekretÄ , kuriuo teikia Seimui atleisti Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjÄ iÅ¡ pareigų, Seimas priima nutarimÄ atleisti Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjÄ iÅ¡ pareigų.
41. Bylos duomenys patvirtina, kad Respublikos Prezidentas 2019 m. liepos 30 d. dekretu į TeisÄjų tarybÄ su praÅ¡ymu patarti dÄl teikimo Seimui atleisti dekrete nurodytÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjÄ iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ , kreipÄsi gavÄs informacijÄ iÅ¡ Generalinio prokuroro apie netinkamÄ teisÄjo elgesį, taip pat Generalinio prokuroro leidimu Prezidento atstovÄms susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga. TeisÄjų taryba, susipažinusi ir įvertinusi GeneralinÄs prokuratÅ«ros pateiktÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , atsižvelgusi į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo E. L. duotus paaiÅ¡kinimus bei nustaÄiusi, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų ir informacijos apie netinkamÄ teisÄjo elgesį, 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. nutarÄ patarti Respublikos Prezidentui teikti Seimui pritarti E. L. atleidimui iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų.
PažymÄtina, kad, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs Konstitucinis Teismas, jeigu teisÄjas tikrai savo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ , Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisÄjų institucija (TeisÄjų taryba) privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti tÄ teisÄjÄ iÅ¡ pareigų. Tokiais atvejais minÄta speciali teisÄjų institucija negali nepatarti Respublikos Prezidentui atleisti to teisÄjo iÅ¡ pareigų, o Respublikos Prezidentas, gavÄs tokį patarimÄ , turi įgaliojimus atleisti teisÄjÄ iÅ¡ pareigų (jeigu atleidžiamas AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjas â turi įgaliojimus teikti jį Seimui atleisti, o jeigu atleidžiamas Apeliacinio teismo teisÄjas â turi įgaliojimus praÅ¡yti Seimo pritarimo jį atleisti) (žr.
Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužÄs 9 d. nutarimo 15.3.1.2 punktÄ ). Bylos duomenys patvirtina, kad Respublikos Prezidentas, gavÄs TeisÄjų tarybos pritarimÄ , 2019 m. rugpjÅ«Äio 16 d. dekretu kreipÄsi į SeimÄ dÄl E. L. atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ .
42. TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, įvertinusi prieÅ¡ tai aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Respublikos Prezidentas, gavÄs informacijÄ apie Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo poelgį, kuriuo galimai buvo pažemintas teisÄjo vardas, turÄjo įgaliojimus ir diskrecijos teisÄ inicijuoti ir taikyti Konstitucijos 112 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtintas teisÄjo atleidimo procedÅ«ras Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu, taip įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus formuoti teisminÄ valdžiÄ , be kita ko, kreiptis patarimo dÄl teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ institucijÄ â TeisÄjų tarybÄ .
PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Prezidento diskrecijos teisÄ, gavus iÅ¡ atitinkamų institucijų duomenų ir informacijos apie galimai netinkamÄ teisÄjo elgesį, nesuderinamÄ su teisÄjo profesijai keliamais reikalavimais, sprÄsti dÄl Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų pažeminus teisÄjo vardÄ yra konstituciÅ¡kai pateisinama. Respublikos Prezidento konstituciniai įgaliojimai inicijuoti Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo atleidimÄ iÅ¡ pareigų, teisÄjui savo poelgiu pažemius teisÄjo vardÄ , kyla iÅ¡ Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto ir 112 straipsnio 2 dalies nuostatų.
43. Apelianto teigimu, Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte ir 74, 116 straipsniuose yra įtvirtinti atskiri, t. y. savarankiÅ¡ki, AukÅ¡Äiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisÄjų atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindai. AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo įgaliojimai gali bÅ«ti nutraukiami arba Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu dÄl to, kad teisÄjas savo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ , arba Konstitucijos 116 punkte nurodytu pagrindu dÄl to, kad teisÄjas Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄ KonstitucijÄ , sulauÅ¾Ä priesaikÄ . Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pirmiausia turÄjo nurodyti, kad ieÅ¡kovas priesaikos nesulaužÄ, iÅ¡dÄstyti tai pagrindžianÄius motyvus ir tik tuomet vertinti teisÄjo vardo (ne)pažeminimo faktÄ .
44. TeisÄjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte ir 116 straipsnyje įtvirtinti atskiri ir savarankiÅ¡ki Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjų atleidimo (paÅ¡alinimo) iÅ¡ pareigų pagrindai. TÄ yra konstatavÄs ir Konstitucinis Teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendime Nr. KT48-S44/2020, kuriame nurodÄ, kad Konstitucijoje yra įtvirtinti atskiri teisÄjo, inter alia Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo, atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindai, t. y. teisÄjo atleidimas iÅ¡ pareigų, kai jis savo poelgiu pažemina teisÄjo vardÄ (115 straipsnio 5 punktas), ir specialus Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo paÅ¡alinimo iÅ¡ pareigų pagrindas â jo paÅ¡alinimas iÅ¡ pareigų apkaltos proceso tvarka Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidus KonstitucijÄ arba sulaužius priesaikÄ , taip pat paaiÅ¡kÄjus, kad padarytas nusikaltimas (116 straipsnis).
TaÄiau nepripažįstamas pagrįstu apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia turÄjo vertinti, ar ieÅ¡kovas nesulauÅ¾Ä priesaikos ir tik tuomet vertinti teisÄjo vardo (ne)pažeminimo faktÄ . NagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovas E. L. buvo atleistas iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu, t. y. savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ . IeÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų nebuvo inicijuotas ir jis nebuvo paÅ¡alintas iÅ¡ pareigų Konstitucijos 116 straipsnio pagrindu už priesaikos sulaužymÄ .
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl ieÅ¡kovo atleidimo (ne)teisÄtumo, neprivalÄjo analizuoti, ar egzistavo sÄ lygos atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų apkaltos proceso tvarka, sulaužius priesaikÄ (Konstitucijos 116 straipsnis). Papildomai pažymÄtina, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo paÅ¡alinimo iÅ¡ pareigų apkaltos proceso tvarka procedÅ«ra yra atskira, specifiÅ¡ka procedÅ«ra, galima tik esant tam tikroms sÄ lygoms, inicijuojama ir vykdoma aiÅ¡kiai apibrÄžta tvarka, todÄl bylÄ dÄl teisÄjo atleidimo iÅ¡ pagrindų kitu teisiniu pagrindu iÅ¡nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas ne tik neprivalÄjo, bet ir neturÄjo įgaliojimų vertinti, ar apeliantas turÄjo (galÄjo) bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ pareigų apkaltos proceso tvarka.
Tai, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ dalies sutapo su ieÅ¡kovui baudžiamajame procese pareikÅ¡tų įtarimų faktiniu pagrindu nurodytomis aplinkybÄmis, niekaip nelemia iÅ¡vados, jog iÅ¡ pareigų ieÅ¡kovas galÄjo bÅ«ti paÅ¡alintas tik apkaltos proceso tvarka.
45. Apibendrindama tai, kad iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ , procedÅ«ra buvo vykdoma tinkamai, laikantis teisinio proceso reikalavimų. DÄl ieÅ¡kovo teisių pažeidimo 46. Apelianto teigimu, TeisÄjų taryba ir pirmosios instancijos teismas pažeidÄ jo teisÄ Ä¯ rungimosi principu pagrįstÄ procesÄ . NurodÄ, kad jo teisių pažeidimas pasireiÅ¡kÄ tuo, kad TeisÄjų taryba apribojo ieÅ¡kovo teisÄ susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat buvo pažeista teisÄ Å¾inoti atleidimo priežastis ir motyvus bei teisÄ reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ TeisÄjų tarybos nariams.
47. Vertindama apelianto skundo argumentus dÄl ieÅ¡kovui apribotos teisÄs susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pažeista teise žinoti atleidimo priežastis ir motyvus, teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad ieÅ¡kovas E. L. ir jo atstovas 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. vykusiame TeisÄjų tarybos posÄdyje buvo supažindinti su GeneralinÄs prokuratÅ«ros 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡tu, adresuotu Respublikos Prezidentui. PaminÄtame raÅ¡te buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-7-00007-18 bei paaiÅ¡kinta, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras dÄl Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo E. L. 2018 m. rugpjÅ«Äio 19 d. pradÄjo ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o 2019 m. balandžio 1 d. pradÄjo ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 228 straipsnio 2 dalį; buvo nurodytos aplinkybÄs dÄl Å¡aliÅ¡ko veikimo nagrinÄjant Lietuvos AukÅ¡Äiausiajame Teisme civilinÄ bylÄ Nr. 3K-3-91-701/2019 dÄl 2018 m. lapkriÄio 7 d.
Ž. P. ir Z. P. kasacinio skundo dÄl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutarties peržiÅ«rÄjimo (âVijÅ«nÄlÄs dvarasâ) ir daromo poveikio teisÄjui R. K., Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinÄjanÄiam administracinÄ byloje Nr. A-342-442/2019 dÄl UAB âForvidaâ apeliacinio skundo. PažymÄtina, kad GeneralinÄs prokuratÅ«ros 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡te nurodytos aplinkybÄs apeliantui buvo žinomos, nes jos iÅ¡ esmÄs sutapo su 2019 m. vasario 20 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. praneÅ¡imuose apie ieÅ¡kovui pareikÅ¡tus įtarimus nurodytomis aplinkybÄmis.
IÅ¡ byloje esanÄio TeisÄjų tarybos posÄdžio garso įraÅ¡o nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir jo atstovas 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. posÄdžio pradžioje TeisÄjų tarybos pirmininko buvo informuoti, kad TeisÄjų taryboje bus analizuojamos GeneralinÄs prokuratÅ«ros raÅ¡te nurodytos faktinÄs aplinkybÄs teisÄjų etikos požiÅ«riu.
48. TeisÄjų kolegijos vertinimu, paminÄtos aplinkybÄs patvirtina, kad ieÅ¡kovui turÄjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kokie jo poelgiai bus vertinami, kaip žeminantys teisÄjo vardÄ , todÄl konstatuoti, kad buvo pažeista ieÅ¡kovo teisÄ Å¾inoti jo atleidimo priežastis, nÄra pagrindo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, turÄdamas tokio iÅ¡samumo informacijÄ apie tai, kokie jo poelgiai, galimai pažeminÄ teisÄjo vardÄ , bus svarstomi, galÄjo duoti TeisÄjų tarybai iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, taÄiau, kaip patvirtina bylos duomenys, Å¡ia galimybe nepasinaudojo.
49. Byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad ieÅ¡kovui E. L. nebuvo pateikta susipažinti visa ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18 medžiaga. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras sutiko ikiteisminio tyrimo medžiagÄ pateikti tik TeisÄjų tarybos nariams, taÄiau nesutiko, kad su Å¡iais duomenimis bÅ«tų supažindinti asmenys, kuriems ikiteisminio tyrimo byloje yra pareikÅ¡ti įtarimai nusikalstamų veikų padarymu, ir jų gynÄjai.
50. PažymÄtina, kad pagal BPK 177 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Å ie duomenys iki bylos nagrinÄjimo teisme gali bÅ«ti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Taigi ieÅ¡kovo galimybÄ susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18 medžiaga, kuri buvo pateikta TeisÄjų tarybai, buvo apribota įstatyme įtvirtintu pagrindu ir TeisÄjų taryba be prokuroro leidimo negalÄjo suteikti ieÅ¡kovui galimybÄs su minÄta medžiaga susipažinti.
Kaip minÄta, ieÅ¡kovas ir jo atstovas su GeneralinÄs prokuratÅ«ros 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡tu, kuriame buvo nurodyti kokie konkretÅ«s ieÅ¡kovo poelgiai, galimai pažeminÄ teisÄjo vardÄ , bus vertinami teisÄjų etikos požiÅ«riu, buvo supažindinti 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. vykusiame TeisÄjų tarybos posÄdyje ir turÄjo galimybÄ duoti TeisÄjų tarybos posÄdyje paaiÅ¡kinimus dÄl nurodytų aplinkybių bei atitinkamai paneigti, kad nurodyti poelgiai gali bÅ«ti pripažinti pažeminusiais teisÄjo vardÄ , taÄiau tokia teise nusprendÄ nesinaudoti.
51. Ä®vertinusi aptartas aplinkybes, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo teisÄs susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-0007-18 medžiaga, kuri buvo pateikta TeisÄjų tarybai, 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. posÄdyje sprendusiai dÄl patarimo Respublikos Prezidentui kreiptis į SeimÄ dÄl pritarimo atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ , buvo apribota teisÄtai, toks ribojimas įtvirtintas BPK 177 straipsnio 1 dalyje, ribojimu siekta teisÄto tikslo â nepakenkti vykdomam ikiteisminiam tyrimui, ribojimas buvo bÅ«tinas ir proporcingas â ieÅ¡kovui buvo atskleistos konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs dÄl jo poelgių.
52. Papildomai pažymÄtina, kad tokia situacija, kuomet siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo duomenų iÅ¡saugojimÄ apribojama galimybÄ asmeniui, dÄl kurio poelgio svarstoma, susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis (ar bent ta jų dalimi, kuri yra pateikiama susipažinti subjektams, turintiems teisÄ inicijuoti asmens atleidimÄ iÅ¡ pareigų ar sprendžiantiems dÄl atleidimo), savaime negalÄtų lemti negalimumo kompetentingiems subjektams priimti sprendimus. Kiekvienas atskirai subjektas, tiek inicijuojantis procedÅ«rÄ , tiek sprendžiantis atitinkamÄ klausimÄ turi įvertinti, ar jam pakanka duomenų priimti sprendimÄ .
Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡iuo konkreÄiu atveju tiek Respublikos Prezidentas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ kreiptis į TeisÄjų tarybÄ , tiek TeisÄjų taryba, gavÄ tam tikrÄ informacijÄ (pateiktÄ Generalinio prokuroro raÅ¡te) nusprendÄ, kad tokia informacija jiems nÄra pakankama ir prieÅ¡ priimdami sprendimus susipažino su ikiteisminio turimo duomenimis tokia apimtimi, kokia leidimÄ suteikÄ prokuroras. Taigi Å¡iuo atveju sprendimų priÄmÄjai su ikiteisminio tyrimo duomenimis susipažino tokia apimtimi, kuri jiems leido įsitikinti, kad ieÅ¡kovas savo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ .
TaÄiau patys faktai (teisÄjo poelgiai, kurie buvo nurodyti Generalinio prokuroro raÅ¡te ir kurie buvo vertinimo objektas) nuo Å¡ios informacijos gavimo nepakito, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga tiesiog leido įsitikinti, ar atitinkami poelgiai buvo padaryti. Taigi susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi sudarÄ sÄ lygas priimti sprendimÄ , taÄiau neapribojo apelianto galimybÄs pasisakyti dÄl jo poelgių (buvimo ar nebuvimo) ir jų vertinimo (ar jais buvo pažemintas teisÄjo vardas), nes patys poelgiai buvo nurodyti Generalinio prokuroro raÅ¡te, su kuriuo ieÅ¡kovas turÄjo galimybÄ susipažinti.
53. Apelianto teigimu, buvo pažeista jo teisÄ pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ TeisÄjų tarybos nariams. Apeliantas kelia abejones dÄl posÄdyje dalyvavusio ir balsavusio Tarybos nario bei Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo A. N. bei posÄdyje dalyvavusio, taÄiau nebalsavusio Tarybos nario G. K., teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu A. N. pavardÄ buvo paminÄta viename iÅ¡ užfiksuotų pokalbių, o G. K. buvo apklaustas kaip liudytojas.
54. Pagal TeisÄjų tarybos darbo reglamento 25 punktÄ TeisÄjų tarybos narys turi nusiÅ¡alinti arba jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas nuo klausimo Tarybos posÄdyje svarstymo, jei yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dÄl Å¡io Tarybos nario neÅ¡aliÅ¡kumo. Reglamento 26 punkte nustatyta, kad pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ turi teisÄ bet kuris Tarybos narys ar asmuo, su kurio teisine padÄtimi, teisÄmis ar pareigomis susijÄs klausimas turi bÅ«ti svarstomas Tarybos posÄdyje, arba Å¡io asmens įgaliotas atstovas. PareiÅ¡kimas nuÅ¡alinti Tarybos narį nuo klausimo svarstymo turi bÅ«ti motyvuotas, jis pateikiamas Tarybai.
55. IÅ¡ atsakovÄs TeisÄjų tarybos pirmosios instancijos teismui duotų paaiÅ¡kinimų ir byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų â iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ TeisÄjų tarybos elektroninÄs posÄdžių organizavimo ir balsavimo sistemos apie 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. neeilinio TeisÄjų tarybos posÄdžio balsavimo rezultatų â nustatyta, kad TeisÄjų tarybos narys G. K. nusiÅ¡alino nuo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų klausimo nagrinÄjimo ir balsavime dÄl patarimo Respublikos Prezidentui ieÅ¡kovo atleidimo klausimu nedalyvavo.
Nors, apelianto teigimu, nebalsavimas nÄra pakankamas neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo įgyvendinimas ir nusiÅ¡alinÄs Tarybos narys neturÄjo dalyvauti posÄdyje, taÄiau pažymÄtina, kad apeliantas nepagrindÄ, kaip nusiÅ¡alinusio Tarybos nario G. K. dalyvavimas 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. TeisÄjų tarybos posÄdyje stebÄtojo teisÄmis pažeidÄ apelianto teises. IÅ¡ byloje esanÄio 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. TeisÄjų tarybos posÄdžio garso įraÅ¡o nenustatyta, kad nusiÅ¡alinÄs, taÄiau posÄdyje stebÄtojo teisÄmis dalyvavÄs TeisÄjų tarybos narys bÅ«tų darÄs įtakÄ sprendimo priÄmimo rezultatui.
56. Vertinant apelianto skundo argumentus dÄl kito Tarybos nario A. N. (ne)Å¡aliÅ¡kumo, visų pirma pažymÄtina tai, kad ieÅ¡kovas nepagrindÄ kodÄl jis pats nepasinaudojo TeisÄjų tarybos darbo reglamento 25-26 punktuose įtvirtinta teise reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ Tarybos nariams, ypaÄ atsižvelgiant į tai, kad paÄiam ieÅ¡kovui, kaip buvusiam Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjui ir Tarybos nariui, neabejotinai turÄjo bÅ«ti žinoma tokia jo teisÄ.
57. TeisÄjų tarybos darbo reglamento 50 punktas nustato, kad tarybos narių nutarimas yra priimamas, jeigu jam pritaria daugiau kaip pusÄ visų Tarybos narių. IÅ¡ TeisÄjų tarybos elektroninÄs posÄdžių organizavimo ir balsavimo sistemos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. TeisÄjų tarybos posÄdyje svarstant ir balsuojant dÄl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo TeisÄjo pareigų iÅ¡ viso dalyvavo 18 narių, iÅ¡ jų balsavo 17 (Tarybos narys G. K. nebalsavo). Balsų dauguma (14 balsų už, 2 â prieÅ¡ ir 1 â susilaikÄ) buvo nutarta patarti Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ .
58. TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir TeisÄjų tarybos darbo reglamento nuostatas, konstatuoja, kad net ir pripažinus, jog TeisÄjų tarybos narys Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjas A. N. turÄjo nusiÅ¡alinti ar bÅ«ti nuÅ¡alintas nuo ieÅ¡kovo klausimo nagrinÄjimo, TeisÄjų tarybos 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d. nutarimas dÄl patarimo Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui pritarti dÄl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų nebÅ«tų kitoks, kadangi absoliuti 2019 m. rugpjÅ«Äio 9 d.
TeisÄjų tarybos posÄdyje dalyvavusių tarybos narių dauguma balsavo už nutarimo priÄmimÄ . DÄl nurodytų priežasÄių nÄra pagrindo abejoti TeisÄjų tarybos balsavimo rezultatais nurodytu darbotvarkÄs klausimu. DÄl teisÄjo vardÄ Å¾eminanÄių poelgių 59. Apelianto teigimu, nebuvo nustatyta teisÄjo vardo pažeminimo sudÄtis, todÄl TeisÄjų tarybos nutarimas yra neteisÄtas. Teigia, kad atleidžiant teisÄjÄ , pažeminusį teisÄjo vardÄ , TeisÄjų taryboje priimant nutarimÄ turÄjo bÅ«ti vykdoma drausminio pareiginio nusižengimo tyrimo ir vertinimo procedÅ«ra, t. y. nustatytos drausminÄs atsakomybÄs sÄ lygos: pažeidimo padarymo faktas (poelgis), jį padarÄs teisÄjas, teisÄjo kaltÄ (tyÄia ar aiÅ¡kiai aplaidžiai), pažeidimo pasekmes, kad poelgiu buvo pažemintas teisÄjo vardas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos (poelgio) ir pasekmių (pažeminto teisÄjo vardo).
60. Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisÄjo vardÄ Å¾eminantis poelgis â tai su teisÄjo garbe nesuderinamas ir TeisÄjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisÄjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. TeisÄjo vardÄ Å¾eminanÄiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas â aiÅ¡kiai aplaidus konkreÄios teisÄjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.
61. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymÄta, kad Konstitucijoje expressis verbis nÄra nustatyta, kokie teisÄjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais pažeminamas teisÄjo vardas. FormuluotÄ âteisÄjo vardÄ pažeminantis poelgisâ yra talpi, ji apima ne tik teisÄjo elgesį, kuriuo jis teisÄjo vardÄ pažemino vykdydamas savo, kaip teisÄjo įgaliojimus, bet ir teisÄjo vardÄ pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisÄjo įgaliojimų vykdymu. Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidÄjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskrecijÄ nustatyti, kokie teisÄjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais pažeminamas teisÄjo vardas, taÄiau nei įstatymais, nei teismų savivaldos institucijų sprendimais negali bÅ«ti nustatytas koks nors iÅ¡samus (baigtinis) poelgių, kuriais teisÄjas pažemina teisÄjo vardÄ , sÄ raÅ¡as.
Ar teisÄjo poelgis yra toks, kuriuo pažeminamas teisÄjo vardas, kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkriÄio 27 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai, 2014 m. kovo 10 d. sprendimas).
62. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ teisÄjų institucijÄ , kad Å¡i patartų dÄl teisÄjo, savo poelgiu pažeminusio teisÄjo vardÄ , atleidimo iÅ¡ pareigų, minÄta teisÄjų institucija privalo įsitikinti, jog tam tikras teisÄjo poelgis (veika) iÅ¡ tikrųjų objektyviai buvo, bei tai, ar teisÄjas Å¡iuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisÄjo vardÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužÄs 9 d., 2006 m. lapkriÄio 27 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai). Pripažinti, kad teisÄjas padarÄ etikos pažeidimus ir taip pažemino teisÄjo vardÄ , pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad teisÄjo elgesys neatitinka TeisÄjų etikos kodekse nurodytų principų ir egzistuoja pakankamas pagrindas nepasitikÄti tokiu teisÄju (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
63. Taigi teismas, aiÅ¡kindamasis TeisÄjų tarybos duoto patarimo Respublikos Prezidentui pagrįstumÄ , turi įvertinti, ar TeisÄjų taryba, priimdama sprendimÄ pripažinti, kad teisÄjas atliko teisÄjų etikos reikalavimų neatitinkanÄius veiksmus (nagrinÄjamu atveju â savo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ ), turÄjo pakankamai duomenų, leidžianÄių kiekvienam TeisÄjų tarybos nariui suformuluoti savo vidinio įsitikinimo nuostatÄ dÄl teisÄjo vardÄ Å¾eminanÄio poelgio egzistavimo.
64. TeisÄjų kolegija, įvertinusi TeisÄjų tarybai pateiktų ikiteisminio tyrimo duomenų, kurie patvirtino Generalinio prokuroro 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡te nurodytas aplinkybes, visumÄ , pripažįsta, kad TeisÄjų taryba turÄjo pagrindÄ konstatuoti teisÄjo vardo pažeminimo faktÄ .
65. Teismui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys (pokalbiai, slapto sekimo protokoluose užfiksuoti duomenys ir kt.) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buvo įsitraukÄs į neformalų bendravimÄ ir konsultavo asmenis teisiniais klausimais, t. y. 2019 m. sausio mÄn., neformalaus bendravimo su O. S. (UAB âForvidaâ buhalterÄ) metu, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjas E. L. aptarinÄjo galimÄ Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinÄjamos administracinÄs bylos Nr. A-342-442/2019 pagal UAB âForvidaâ apeliacinį skundÄ baigtį ir galimÄ neteisÄtÄ poveikį Å¡iÄ bylÄ nagrinÄjanÄiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisÄjui R. K., toleravo pateiktus praÅ¡ymus daryti įtakÄ teisingumo vykdymo procesui, taip pat 2018 m. gruodžio mÄn. susitikimų ir telefoninių pokalbių metu ieÅ¡kovas, bÅ«damas Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjas, tarÄsi su O. S. Å¡aliÅ¡kai veikti nagrinÄjant Lietuvos AukÅ¡Äiausiajame Teisme civilinÄ bylÄ Nr. 3K-3-91-701/2019 dÄl Ž. P. ir Z. P. kasacinio skundo dÄl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutarties peržiÅ«rÄjimo (âVijÅ«nÄlÄs dvarasâ), t. y. teikÄ konsultacijas, patarimus ir, bÅ«damas Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų atrankos kolegijos narys, tenkino atsakovų praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.
66. TeisÄjų kolegija pažymi, kad nagrinÄjamu atveju nevertinama ir nesprendžiama dÄl to, buvo ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, nesprendžiama dÄl įrodymų teisÄtumo ir leistinumo pagal baudžiamojo proceso normas, taÄiau ieÅ¡kovo elgesys vertintinas teisÄjo etikos aspektais. NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad TeisÄjų taryba gavusi ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma turÄjo pakankamÄ pagrindÄ Ä¯sitikinti, jog ieÅ¡kovas atliko veiksmus, nesuderinamus su teisÄjo profesijai keliamais reikalavimais.
67. PažymÄtina ir tai, kad nors ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu dÄl galimo piktnaudžiavimo, siekiant padaryti neteisÄtÄ poveikį administracinÄ bylÄ Nr. A-342-442/2019 nagrinÄjusiam teisÄjui R. K., Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2022 m. sausio 13 d. nutarimu buvo nutrauktas, nesant nusikaltimo sudÄties požymių (nustaÄius, kad ieÅ¡kovas su teisÄju R. K. bendravo ne kaip Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjas, o asmeninÄs pažinties pagrindu ir kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas neturi jokių jurisdikcinių įgaliojimų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atžvilgiu), taÄiau paminÄtame nutarime aiÅ¡kiai pasakyta ir Å¡i aplinkybÄ liko nepaneigta, kad ieÅ¡kovas bendravo su teisÄju R. K. ir siekÄ O. S. atstovaujamai bendrovei UAB âForvidaâ palankaus sprendimo.
68. Konstitucinis Teismas 2007 m. sausio 16 d. nutarime yra nurodÄs, kad pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ teisÄjas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ , nepriklausomai nuo to, ar teisÄjo vardÄ Å¾eminantis poelgis vÄliau teismo yra įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisÄja.
69. TeisÄjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybÄ, jog pirmosios instancijos atliktas bylos faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto vertinimu, savaime nereiÅ¡kia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas (nepakankamai motyvuotas), kad neatskleista bylos esmÄ. Apeliantas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį nepagrįstai lygina su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkriÄio 10 d. sprendimu, kadangi Å¡is sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi yra panaikintas. BylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄjanÄio pirmosios instancijos teismo nesaisto argumentai, iÅ¡dÄstyti anksÄiau Å¡ioje byloje priimtame, taÄiau apeliacine tvarka panaikintame sprendime.
70. Apibendrindama iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad TeisÄjų taryba, susipažinusi su GeneralinÄs prokuratÅ«ros pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, turÄjo pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas savo veiksmais pažemio teisÄjo vardÄ ir priimti skundžiamÄ nutarimÄ patarti Respublikos Prezidentui teikti Seimui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų. DÄl procesinÄs bylos baigties 71. Apibendrinant iÅ¡dÄstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ , procedÅ«ra buvo vykdoma laikantis teisinio proceso reikalavimų.
Respublikos Prezidentas, gavÄs informacijÄ apie ieÅ¡kovo, Äjusio Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigas, poelgį, kuris gali bÅ«ti vertinamas kaip žeminantis teisÄjo vardÄ , turÄjo konstitucinius įgaliojimus kreiptis į TeisÄjų tarybÄ patarimo teikti Seimui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ . TeisÄjų taryba, įsitikinusi, kad buvo tam tikras teisÄjo poelgis ir, įvertinusi tai, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjas iÅ¡ tikrųjų Å¡iuo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ , privalÄjo patarti Respublikos Prezidentui teikti Seimui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų.
Respublikos Prezidentas, gavÄs tokį patarimÄ , turÄjo įgaliojimus teikti Seimui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisÄjo vardÄ . Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ tinkamo teisinio proceso reikalavimų pažeidimų, kurie galÄjo lemti, jog ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjo pareigų klausimas bÅ«tų iÅ¡sprÄstas kitaip. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad TeisÄjų tarybai buvo pateikta pakankamai duomenų konstatuoti, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄju, pažeidÄ teisÄjo profesijai keliamus reikalavimus ir savo poelgiu pažemino teisÄjo vardÄ , įsitraukÄs į neformalų bendravimÄ su bylų baigtimi suinteresuotais asmenimis, veikdamas Å¡ių asmenų naudai ir darydamas nederamÄ ir neleistinÄ poveikį konstituciniam teisingumo vykdymo procesui.
72. Pirmosios instancijos teismas, konstatavÄs, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ teisÄjo pareigų buvo atleistas pagrįstai, priÄmÄ iÅ¡ esmÄs teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nÄra pagrindo. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų 73. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
74. Atsižvelgiant į bylos procesinÄ baigtį, ieÅ¡kovo bylinÄjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme, neatlyginamos. Duomenų, patvirtinanÄių atsakovų patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, byloje nÄra, todÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių nepaskirstomos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienÄ Dalia KaÄinskienÄ