Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f1beb58d-b8df-49a9-b113-4aee2c901088 Generato dall'IA

Appeal dismissed; court upheld dismissal of judge for discrediting profession due to procedural compliance.

Numero d'incarto f1beb58d-b8df-49a9-b113-4aee2c901088
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The appellate court dismissed the appeal, upholding the first-instance judgment that the plaintiff's dismissal from the Supreme Court was legal. The plaintiff argued that procedural violations regarding his dismissal violated constitutional rights, while the state contended the process followed legal requirements. The court ruled that the President and Judicial Council acted within their constitutional powers and that the plaintiff failed to prove procedural errors warranting a different outcome.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos Konstitucija; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsnis: The court upheld the dismissal of a Supreme Court judge for discrediting the judicial profession, finding the procedural actions of the President and Judicial Council were lawful and the appellant failed to demonstrate procedural violations.

Parole chiave

Generato dall'IA
dismissal of judge discrediting profession procedural violations Judicial Council constitutional rights appellate review judicial independence

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsnis
CPK 93 straipsnio 1 dalis
Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
CPK 302 straipsnis

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

?Civilinė byla Nr. e2A-345-156/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01561-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo E. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. L. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai dėl atleidimo iÅ¡ Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas E. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtais, negaliojančiais ir panaikinti: 1.1. Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – ir Respublikos Prezidentas) 2019 m. liepos 30 d. dekretÄ Nr. 1K-25, kuriuo kreiptasi į Teisėjų tarybÄ , praÅ¡ant patarti dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – ir Seimas) atleisti E. L. iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ ; 1.2.

Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimÄ Nr. 13P-144-(7.1.2), kuriuo patarta Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ ; 1.3. Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekretÄ Nr. 1K-45, kuriuo pateikta Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ ; 1.4.

Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ Nr. XIII-2436, kuriuo E. L. atleistas iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. XIII-2436 buvo atleistas iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . IeÅ¡kovo vertinimu, jo atleidimas iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų yra neteisėtas ir grubiai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. PraÅ¡o atleidimÄ iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų pripažinti neteisėtu dėl padarytų procedÅ«rinių pažeidimų, kurie yra esminiai, nes buvo pažeistos ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymais garantuotos teisės. Tokio pobÅ«džio pažeidimai, nepriklausomai nuo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ pradėto baudžiamojo proceso ir jo rezultato, sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų pripažinti neteisėtu ir panaikinti Å¡iame procese dalyvavusių institucijų priimtus sprendimus.

3. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio pagrindo papildymo. Ä®vertinęs gautus dokumentus iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos laikėsi pozicijos, kad atsakovė Teisėjų taryba nepagrįstai patarė jį atleisti iÅ¡ pareigų. Nurodė, kad pradinis ieÅ¡kinys tikslinamas naujomis papildomomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais:

a) ieškovas su O. S. niekada neaptarinėjo konkrečios Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-2455-852/2018, todėl draudimo nekonsultuoti asmenų teisiniais klausimais nepažeidė;

b) ieÅ¡kovas neturėjo konkrečių duomenų apie O. S. sÄ sajas su civilinėje byloje Nr. 2S-2455-852/2018 nagrinėjamais klausimais, todėl ir neturėjo pareigos nusiÅ¡alinti;

c) ieÅ¡kovas nėra gavęs pasiÅ«lymų, kad už palankių sprendimų priėmimÄ bylos baigtimi suinteresuotų asmenų atžvilgiu gali bÅ«ti atsilyginama, todėl objektyviai net negalėjo dėl to iÅ¡reikÅ¡ti savo valios toleruojant tokius pasiÅ«lymus, kaip tai klaidingai nurodoma Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarime Nr. 13P-144-(7.1.2);

d) ieÅ¡kovas su O. S. 2019 m. sausio mėn. neaptarinėjo administracinės bylos Nr. A-342-442/2019 baigties ir galimo neteisėto poveikio Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjui, negavo praÅ¡ymų daryti įtakÄ teisingumo vykdymo procesui, todėl ieÅ¡kovui nekilo poreikis imtis priemonių tokius veiksmus nutraukti. IeÅ¡kovas objektyviai net negalėjo dėl to iÅ¡reikÅ¡ti savo valios toleruojant tokius praÅ¡ymus, kaip tai klaidingai nurodoma Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarime Nr. 13P-144-(7.1.2).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų už teisėjo vardÄ Å¾eminantį poelgį pagrindo ir procedÅ«ros 5. Teismas pažymėjo, kad Respublikos Prezidento konstituciniai įgaliojimai inicijuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimÄ iÅ¡ pareigų, teisėjui savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , kyla iÅ¡ Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto ir 112 straipsnio 2 dalies nuostatų.

6. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo vertinimu, kad sprendžiant teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ros teisėtumo klausimÄ , privalu atlikti kompleksinę faktinių aplinkybių analizę, įskaitant atleidimo iÅ¡ pareigų inicijavimo ir siÅ«lomo atleidimo pagrindo teisėtumo įvertinimÄ . Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekretas yra tarpinis dokumentas, kuriuo siekiama pradėti teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«rÄ .

7. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ teisėjo pareigų už teisėjo vardÄ Å¾eminantį poelgį Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad Teisėjų tarybai teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«roje tenkantis vaidmuo – nustatyti teisėjo atsakomybės taikymo faktinį (materialinį) pagrindÄ , t. y. Respublikos Prezidentui iÅ¡kėlus abejones dėl konkretus teisėjo elgesio, įsitikinti, jog tam tikras poelgis buvo ir kad Å¡iuo poelgiu buvo pažemintas teisėjo vardas.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2022 m. balandžio 15 d. nutarime nustatė, jog Respublikos Prezidentas 2019 m. liepos 30 d. dekretu į Teisėjų tarybÄ su praÅ¡ymu patarti dėl teikimo Seimui atleisti dekrete nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjÄ iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , kreipėsi gavęs tam tikrÄ informacijÄ iÅ¡ Generalinio prokuroro, taip pat Generalinio prokuroro leidimu susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga; nenustatyta, kad Generalinis prokuroras ar jo atstovai savo iniciatyva bÅ«tų kreipęsi į Teisėjų tarybÄ .

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčijamuose teisės aktuose nurodyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ra pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ inicijuota Respublikos Prezidento dekretu, Respublikos Prezidentui įgyvendinant savo konstitucinius įgaliojimus formuoti teisminę valdžiÄ , be kita ko, kreiptis patarimo dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ institucijÄ â€“ Teisėjų tarybÄ , o ne remiantis Generalinės prokuratÅ«ros raÅ¡tu.

10. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimas iÅ¡ pareigų yra vientisa procedÅ«ra, kuriÄ inicijuoja Respublikos Prezidentas, iÅ¡leisdamas dekretÄ , kuriuo kreipiamasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ teisėjų institucijÄ (Teisėjų tarybÄ ) patarimo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų; Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija (Teisėjų taryba) priima nutarimÄ , kuriuo pataria Respublikos Prezidentui teikti Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjÄ iÅ¡ pareigų; Respublikos Prezidentas iÅ¡leidžia dekretÄ , kuriuo teikia Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjÄ iÅ¡ pareigų; Seimas priima nutarimÄ atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjÄ iÅ¡ pareigų.

11. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus motyvus, teismas nusprendė, kad, Teisėjų tarybai sprendžiant dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , buvo laikomasi tinkamo teisinio proceso reikalavimų. Å is Teisėjų tarybos nutarimas atitinka tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokiems nutarimams keliamus reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

12. Teismas nurodė, kad aiÅ¡kindamas Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ , Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai teisėjas tikrai savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti tÄ teisėjÄ iÅ¡ pareigų; tokiais atvejais Å¡i speciali teisėjų institucija negali nepatarti Respublikos Prezidentui atleisti to teisėjo iÅ¡ pareigų, o Respublikos Prezidentas, gavęs tokį patarimÄ , turi įgaliojimus atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų.

13. Teismas pripažino pagrįsta atsakovų pozicija, kad bÅ«tent Teisėjų taryba, t. y. teisėjų savivaldos institucija, veikianti kaip atsvara vykdomosios valdžios subjektui – Respublikos Prezidentui – ir taip sudaranti prielaidas užtikrinti teisėjų ir teismų nepriklausomumÄ , yra tas subjektas, kuris, spręsdamas dėl patarimo Respublikos Prezidentui davimo, turi įgaliojimus vertinti ir konstatuoti, ar konkrečiu poelgiu buvo pažemintas teisėjo vardas. Tiek Respublikos Prezidentas, tiek Seimas turėjo pagrindÄ remtis specialios įstatymų nustatytos teisėjų institucijos, turinčios tam konstitucinius įgaliojimus, t. y. Teisėjų tarybos, atliktu konkretaus ieÅ¡kovo poelgio nustatymu ir jo įvertinimu kaip pažeminusio teisėjo vardÄ .

14. Teismas nurodė, kad, išanalizavęs ieškovo atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų aplinkybes, neturi pagrindo abejoti ieškovui taikyto atleidimo iš pareigų pagrindo ir procedūros atitiktimi Konstitucijos nuostatoms.

15. Teismas nurodė, kad Konstitucijos 115 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 90 straipsnio 1 dalyje nustatyti teisėjų atleidimo iš pareigų bendrieji pagrindai, taikytini visiems bendrosios kompetencijos, taip pat specializuotų teismų teisėjams. Šioje Konstitucijos normoje nenustatyta išimčių dėl tam tikrų atleidimo pagrindų netaikymo atskirų grandžių teisėjams.

16. Teismas, iÅ¡analizavęs teisinį reglamentavimÄ ir su juo susijusiÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , priėjo prie iÅ¡vados, kad Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte (ir analogiÅ¡kai Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte) nustatytas teisėjų atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas bei Konstitucijos 74, 116 straipsniuose įtvirtintas aukščiausių grandžių teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo) teisėjų paÅ¡alinimo iÅ¡ pareigų pagrindas reglamentuoja skirtingas teisėjų atsakomybės rūšis: drausminę atsakomybę, kuri gali kilti visų grandžių teisėjams, ir konstitucinę atsakomybę, kuri gali bÅ«ti taikoma tik aukščiausių teisminių grandžių teisėjams.

17. Teismas nustatė, kad Konstitucijos 74, 116 straipsniuose įtvirtinta aukščiausių grandžių teismų teisėjų konstitucinė atsakomybė – pašalinimas iš pareigų apkaltos proceso tvarka – gali būti taikoma tokiais atvejais:

1) už Å¡iurkÅ¡tų Konstitucijos pažeidimÄ ;

2) priesaikos sulaužymÄ ; 3) padarytÄ nusikaltimÄ . Tačiau Konstitucijos 116 straipsnyje nustatytos konstitucinės atsakomybės taikymo galimybė neeliminuoja kitos galimybės – ir aukščiausių teisminių grandžių teisėjams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo), jeigu jie savo poelgiais pažemina teisėjo vardÄ , taikyti griežčiausiÄ drausminės atsakomybės priemonę – atleisti iÅ¡ pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu.

18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ieškovo argumentai, jog jo atžvilgiu buvo pasirinkta ir pritaikyta netinkama atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų procedūra, yra nepagrįsti.

19. Teismas akcentavo, kad Konstitucijos 116 straipsnyje nustatyto konstitucinės atsakomybės taikymo galimybė niekaip nepaneigia Respublikos Prezidento teisės, gavus informacijÄ apie galimÄ Aukščiausiojo Teismo teisėjo poelgį, kuriuo galimai pažemintas teisėjo vardas, inicijuoti drausminės atsakomybės – atleidimo iÅ¡ pareigų – taikymo procedÅ«rÄ . Konkrečios Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo arba paÅ¡alinimo iÅ¡ teisėjo pareigų procedÅ«ros taikymas pagal KonstitucijÄ yra įgaliojimus jÄ inicijuoti turinčio subjekto diskrecijos įgyvendinimo rezultatas.

20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aptartÄ teisinį reguliavimÄ bei Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teismas nusprendė, kad Respublikos Prezidentas, gavęs informacijÄ apie Aukščiausiojo Teismo teisėjo poelgį, kuriuo galimai pažemintas teisėjo vardas, turi įgaliojimus ir diskrecijos teisę inicijuoti ir taikyti Konstitucijos 112 straipsnio 2 ir 5 dalyse teisėjo atleidimo procedÅ«ras Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu. Dėl tinkamo teisinio proceso reikalavimų laikymosi Teisėjų tarybai sprendžiant Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų klausimÄ 21.

Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo argumentus, kad buvo pažeista jo teisė susipažinti su teisėjo atleidimo procese dalyvaujančioms institucijoms (Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Seimui) pateikta informacija, įvertinti Å¡iÄ informacijÄ , duoti dėl jos paaiÅ¡kinimus, pareikÅ¡ti praÅ¡ymus 2019 m. rugpjūčio 9 d. Teisėjų tarybos posėdyje, nustatė, kad Teisėjų tarybos atstovė ieÅ¡kovo advokatui M. D. 2019 m. liepos 31 d. iÅ¡siuntė elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriuo pakvietė į 2019 m. rugpjūčio 2 d. 10.00 val. vyksiantį Teisėjų tarybos posėdį.

LaiÅ¡ke nurodyta, kad „bus svarstomas klausimas dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui pritarti E. L. atleidimui iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ (pridedamas dekretas)“. IeÅ¡kovas iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ dėl 2019 m. rugpjūčio 2 d. neeilinio Teisėjų tarybos posėdžio, kuriame nurodė, kad praÅ¡o jam nedalyvaujant klausimo nesvarstyti ir nepriimti sprendimo dėl atleidimo, o posėdį atidėti.

Taip pat pateikė praÅ¡ymÄ pateikti jam susipažinti visÄ Teisėjų tarybos disponuojamÄ , taip pat ir Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 26 d. dekrete Nr. 1K-25 įvardintÄ medžiagÄ . Teisėjų taryba 2019 m. rugpjūčio 2 d. suÅ¡aukė neeilinį posėdį, kurio metu bendru sutarimu buvo nutarta padaryti posėdžio pertraukÄ , nes Teisėjų tarnybos sprendimų priėmimui tarybos nariams bÅ«tina susipažinti su papildoma medžiaga, kurios nebuvo galimybės gauti iki posėdžio pradžios.

Po pertraukos, tai yra 2019 m. rugpjūčio 9 d., įvyko nevieÅ¡as Teisėjų tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas prašė leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. IeÅ¡kovui posėdžio metu buvo pateiktas susipažinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-7-00007-18 ir paaiÅ¡kinta, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo E. L. 2018 m. rugpjūčio 19 d. pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, o 2019 m. balandžio 1 d. pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

22. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas savo nuožiÅ«ra interpretuoja ir kvalifikuoja aplinkybes, nurodytas jo atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų pagrindu. Nurodė, kad tiek iÅ¡ Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekreto Nr. 1K-25 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybÄ â€œ, kuriuo inicijuotas praÅ¡ymas patarti dėl teikimo Seimui pritarti E. L. atleidimui iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , tiek iÅ¡ Teisėjų tarybos 2019 m. liepos 31 d. praneÅ¡imo ieÅ¡kovui apie jo klausimo svarstymÄ , siekiant patarti Respublikos Prezidentui, turinio aiÅ¡ku, jog ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ra inicijuota ne dėl priesaikos sulaužymo, ne dėl jam ikiteisminiame tyrime pareikÅ¡to įtarimo nusikalstamos veikos padarymu, bet gavus duomenų apie tokį ieÅ¡kovo elgesį, kuris nesuderinamas su teisėjo etikai keliamais reikalavimais ir kuriuo galbÅ«t buvo pažemintas teisėjo vardas.

23. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovo atleidimo iš teisėjo pareigų faktinės aplinkybės iš dalies sutapo su ieškovui baudžiamajame procese pareikštų įtarimų faktiniu pagrindu nurodytomis aplinkybėmis, niekaip nelemia išvados, jog iš pareigų ieškovas galėjo būti pašalintas tik apkaltos proceso tvarka.

24. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, jog teisėjo drausminei atsakomybei taikyti nebÅ«tina nustatyti baudžiamosios veikos faktÄ . Pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ teisėjas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis vėliau teismo įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėja (Konstitucinio Teismo 2007 m, sausio 16 d. sprendimas). Dėl savo ypatumų teisėjo vardÄ Å¾eminančiam poelgiui pripažinti ir jo atleidimui iÅ¡ pareigų pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad teisėjo elgesys neatitinka Teisėjų etikos kodekse nurodytų principų ir yra pakankamas pagrindas nepasitikėti tokiu teisėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

25. Teismas konstatavo, kad asmens veikos kvalifikavimas pagal baudžiamosios teisės normas niekaip nesuvaržo drausminės atsakomybės taikymo klausimÄ sprendžiančio subjekto teisės tas pačias veikas vertinti drausminės atsakomybės aspektu.

26. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo argumentÄ , kad Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 9 d. posėdis, kuriame buvo svarstomas jo atleidimo iÅ¡ pareigų klausimas, vyko ne pagal Reglamento procedÅ«ras, nes balsavime dalyvavo teisėjas, kuris minimas toje pačioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje (fiksuotuose slaptuose pasiklausymuose), teisėjas A. D. susilaikė, nors to nenumato Reglamentas, be to, posėdyje dalyvavo teisėjas G. K., kuris 2019 m. vasario 27 d. buvo apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad buvo nesilaikyta Reglamento 25 punkto ir 63 punkto nuostatų, tačiau ieÅ¡kovui nenurodžius, kaip Å¡ios faktinės aplinkybės veikia ieÅ¡kinio dalykÄ , tai yra ieÅ¡kovui neginčijant Å¡iuo aspektu Teisėjų tarybos patarimo, teismas dėl jų plačiau nepasisakė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnis).

Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovo pozicija, jog jam turėjo bÅ«ti užtikrinta teisė reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ Teisėjų tarybos nariams. Kartu pažymėjo ir tai, kad Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 12 d. posėdžio protokole nurodyta, jog susilaikiusių nebuvo, vienas narys nebalsavo, o iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ elektroninės posėdžių organizavimo ir balsavimo sistemos nurodyta, kad A. D. susilaikė. Teismo vertinimu, tai, kad G. K. nusiÅ¡alinimo faktas nebuvo užfiksuotas protokole, yra neesminė protokolo įforminimo klaida, neturinti įtakos nei galutiniam klausimo iÅ¡nagrinėjimo rezultatui, nei ieÅ¡kovo teisėms.

Reglamento nuostatos nenumato, kad nusiÅ¡alinęs Teisėjų tarybos narys negali stebėtojo teisėmis dalyvauti Teisėjų tarybai sprendžiant klausimÄ . Teismo vertinimu, epizodinis vieno iÅ¡ Teisėjų tarybos narių paminėjimas byloje vertintuose slapto sekimo protokoluose nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl Å¡io nario Å¡aliÅ¡kumo. Nurodė, kad net ir laikant tokias aplinkybes ieÅ¡kovo teisės Reglamento 25 punkto nustatyta tvarka pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ Teisėjų tarybos nariui pažeidimu, tokioje situacijoje pripažintina, kad ieÅ¡kovo nurodomas jo teisės reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ vienam iÅ¡ Teisėjų tarybos narių įgyvendinimas negalėjo lemti kitokio sprendžiamo klausimo rezultato – Teisėjų tarybos narių balsų dauguma bÅ«tų priimtas nutarimas patarti Respublikos Prezidentui teikti Seimui pritarti ieÅ¡kovo atleidimui iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

Kitus ieškovo įvardytus procedūrinius pažeidimus teismas įvertino kaip neturinčius esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui tinkamai išspręsti.

27. Apibendrindamas tai, kad iÅ¡dėstyta, teismas ieÅ¡kovo pozicijÄ , kad jo atleidimas iÅ¡ teisėjo pareigų buvo susietas ne su teisėjo vardo pažeminimu, bet ir su priesaikos sulaužymu bei nusikaltimo padarymu, todėl Lietuvos Respublikos Prezidentas neturėjo teisinio pagrindo priimti Prezidento dekreto kreiptis dėl patarimo, atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatavo, kad Respublikos Prezidentas, gavęs duomenų apie ieÅ¡kovo, ėjusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas, poelgį, kuriuo galbÅ«t buvo pažemintas teisėjo vardas, turėjo teisę inicijuoti jo atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų procedÅ«rÄ ir Å¡iÄ teisę įgyvendino įstatymo nustatyta tvarka.

28. Teismas konstatavo, kad Respublikos Prezidentas ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«rÄ inicijavo atidžiai ir atsakingai. Nurodė, kad gavus Generalinės prokuratÅ«ros 2019 m. vasario 15 d. raÅ¡tÄ , kuriame pateikta informacija apie ieÅ¡kovo veiksmus, nesuderinamus su teisėjo etikai keliamais reikalavimais, nebuvo iÅ¡ karto kreiptasi į Teisėjų tarybÄ patarimo teikti Seimui pritarti dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja 2019 m. liepos 19 d. raÅ¡tu Nr. 2D-3186 kreipėsi į Generalinį prokurorÄ , praÅ¡ydama pateikti E. L. atžvilgiu surinktÄ informacijÄ , galinčiÄ turėti reikÅ¡mės vertinant teisėjo elgesį jo suderinamumo su teisėjo ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimais požiÅ«riu.

Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekretas kreiptis į Teisėjų tarybÄ patarimo priimtas tik po to, kai buvo susipažinta su Generalinės prokuratÅ«ros 2019 m. vasario 15 d. raÅ¡te Nr. 17.2-752 ir 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡te Nr. 17.2-3480 nurodytos informacijos apie ieÅ¡kovo elgesį pirminiais Å¡altiniais. Respublikos Prezidentas, susipažinęs su Generalinės prokuratÅ«ros pateiktais duomenimis, 2019 m. liepos 30 d. dekretu kreipėsi į specialiÄ Ä¯statyme numatytÄ teisėjų institucijÄ (Teisėjų tarybÄ ), kad Å¡i įvertintų, ar tokiu elgesiu nepažemintas teisėjo vardas.

29. Teismas, iÅ¡analizavęs ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu procedÅ«rÄ tinkamo teisinio proceso reikalavimų laikymosi aspektu, pabrėžė, kad Teisėjų taryba, gavusi Respublikos Prezidento kreipimÄ si patarti dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , šį klausimÄ sprendė ne skubotai, prieÅ¡ingai – atidžiai ir atsakingai.

30. Teismas nepripažino pagrįstais ieškovo argumentų, kad Teisėjų tarybos nariai tinkamai nesusipažino su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir neįsitikino, jog buvo padaryti poelgiai, kuriais pažemintas teisėjo vardas (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

31. Vertindamas ieÅ¡kovo argumentÄ , kad Teisėjų taryboje jam nebuvo užtikrintas tinkamas teisinis procesas, nes nebuvo aiÅ¡kiai atskleista, kokie poelgiai vertinami kaip pažeminę teisėjo vardÄ , teismas iÅ¡analizavo Teisėjų tarybos 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡te nurodytÄ informacijÄ ir nusprendė, kad ieÅ¡kovui buvo aiÅ¡kiai nurodyta, dėl kokių konkrečių jo poelgių bus svarstoma, ar jie suderinami su Teisėjų etikos kodekso reikalavimais, ar nežemina teisėjo vardo, taip pat pakankamai atskleistos Teisėjų tarybai žinomos ieÅ¡kovo poelgių aplinkybės (įvardyti konkretÅ«s asmenys, vietos, klausimai, kuriais bendrauta).

Teismo nuomone, ieÅ¡kovas, turėdamas tokio iÅ¡samumo informacijÄ apie tai, kokie jo poelgiai bus svarstomi kaip galimai pažeminę teisėjo vardÄ , galėjo duoti Teisėjų tarybai iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl Å¡ių poelgių aplinkybių, tačiau tokia teise nepasinaudojo, atsisakė teikti bet kokius paaiÅ¡kinimus dėl svarstomo atleidimo iÅ¡ pareigų faktiniu pagrindu nurodytų aplinkybių.

32. Teismas nustatė, kad ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras sutiko ikiteisminio tyrimo medžiagÄ pateikti tik šį klausimÄ sprendžiantiems Teisėjų tarybos nariams, bet nesutiko, kad su Å¡iais duomenimis bÅ«tų supažindinti asmenys, kuriems ikiteisminio tyrimo byloje yra pareikÅ¡ti įtarimai nusikalstamų veikų padarymu bei jų gynėjai. Nurodė, kad ieÅ¡kovo galimybės susipažinti ribojimas buvo pateisinamas: ribojimas buvo numatytas įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 177 straipsnio 1 dalis); ribojimu siekta teisėto tikslo (nepakenkti vykdomam ikiteisminiam tyrimui); apribojimas buvo bÅ«tinas ir proporcingas (ieÅ¡kovui buvo atskleistos konkrečios faktinės aplinkybės dėl jo poelgių, kurie bus vertinami sprendžiant atleidimo iÅ¡ pareigų klausimÄ ).

33. Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje esminis ir svarbiausias aspektas yra tai, kad Teisėjų taryba pagrįstai vertino ne epizodinius ar pavienius duomenis (pokalbių turinį), bet duomenų visumÄ , kuri leido įsitikinti, kad ieÅ¡kovas atliko veiksmus, nesuderinamus su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais, leido suabejoti teisėjo etika. Teismas pažymėjo, kad teisėjų drausminės atsakomybės bylose teisėjo elgesys pripažįstamas žeminančiu teisėjo vardÄ ne tik įrodžius teisėjo bendravimo su asmeniu, suinteresuotu bylos rezultatu, pasekmes, bet ir vien tokio bendravimo faktus.

Nurodė, kad bendravimo su bylų baigtimi suinteresuota O. S. ieÅ¡kovas neneigė ir teismo posėdžio metu. Teismo nuomone, įvertinusi visumÄ duomenų, Teisėjų taryba turėjo pagrindÄ nuspręsti, kad ieÅ¡kovas pažeidė Teisėjų etikos kodekso imperatyvius reikalavimus. Atitinkamai, Teisėjų tarybai sprendžiant dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , buvo laikytasi esminių tinkamo teisinio proceso reikalavimų.

34. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kad svarstant atleidimo iÅ¡ pareigų klausimÄ Lietuvos Respublikos Seime Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, jam nebuvo sudaryta galimybė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas teikė tam tikrus paaiÅ¡kinimus. Pažymėjo, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nevieÅ¡ame posėdyje apsvarsčius ieÅ¡kovo klausimÄ , prieÅ¡ balsavimÄ ieÅ¡kovas ir jo atstovas buvo papraÅ¡yti iÅ¡eiti, tuo tarpu Respublikos Prezidento atstovė liko ir stebėjo komiteto narių balsavimÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ panaikinti Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ priėmė Seimo nariai, balsuodami Seimo posėdyje, o ne Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti, jog Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimas priimtas laikantis Seimo Statuto nustatytų reikalavimų.

35. Apibendrinęs iÅ¡dėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Konstitucijos 112 straipsnio 2, 5 dalimis ir 115 straipsnio 5 punktu, Respublikos Prezidentas, gavęs informacijÄ apie ieÅ¡kovo, ėjusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas, poelgį, kuris gali bÅ«ti vertinamas kaip žeminantis teisėjo vardÄ , turėjo įgaliojimus kreiptis į Teisėjų tarybÄ patarimo dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ ; Teisėjų taryba, įsitikinusi, kad buvo tam tikras teisėjo poelgis, įvertinusi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas iÅ¡ tikrųjų Å¡iuo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , privalėjo patarti Respublikos Prezidentui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų;

Respublikos Prezidentas, gavęs tokį patarimÄ turėjo įgaliojimus teikti Seimui pritarti jo atleidimui iÅ¡ pareigų. Teismas nenustatė tokių tinkamo teisinio proceso reikalavimų pažeidimų, kurie galėjo lemti, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas kitaip. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 36. IeÅ¡kovas E. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl byloje priimto 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų atleidimo“ iÅ¡aiÅ¡kinimo:

1) ar Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo 38 punkto 3, 4, 5 pastraipos, 39.2, 39.3 pastraipos, yra bylÄ nagrinėjančius teismus tiesiogiai saistantys Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – Konstitucinio Teismo įstatymas) 72 straipsnio 2 dalis), ar Å¡ios dalys yra laikytinos obiter dictum (pasakyta tarp kitko; argumentas, neturintis lemiamos reikÅ¡mės)? 2) ar Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo 38 punkto 3, 4, 5 pastraipos, 39.2, 39.3 pastraipos nėra siurprizinės ir ar jos yra suderinamos su teismo pareiga užtikrinti ieÅ¡kovo teisę į tinkamÄ teisinį procesÄ ir teisingÄ bylos nagrinėjimÄ (Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 6, 13 straipsniai) individualioje byloje nustatant svarbias faktines aplinkybes, tiesiogiai iÅ¡tiriant byloje esančius įrodymus (CPK 235 straipsnis)? 3) ar Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarime tiesiogiai neiÅ¡tirtos ginčo dalys reiÅ¡kia, kad jos nėra reikÅ¡mingos tinkamo proceso reikalavimų užtikrinimui? Jeigu ne, ar Å¡iose dalyse bylÄ nagrinėjantys teismai turi kompetencijÄ pasisakyti dėl tinkamo proceso reikalavimų užtikrinimo, ar tokiÄ kompetencijÄ turi tik Konstitucinis Teismas? Taip pat praÅ¡o kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ (toliau – ESTT) su apeliaciniame skunde nurodytais klausimais bei sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , kol bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje.

37. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 37.1. Skundžiamas teismo sprendimas grindžiamas pavirÅ¡utiniÅ¡ka bylos duomenų analize, neatsižvelgiant į anksčiau byloje teismo nustatytas ir nepaneigtas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka reikalavimų, neatskleista bylos esmė. Byla nagrinėjama iÅ¡ esmės jau antrÄ kartÄ , pirmÄ jį kartÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinus. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo laikytis apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, tačiau kartu turėjo spręsti ir dėl tų iÅ¡nagrinėtų bylos apsektų, kurie nebuvo apeliacinės instancijos teismo peržiÅ«ros dalimi.

Ieškovo argumentų apibendrinimas yra netinkamas: arba yra iškreipiama jų esmė (argumentas išskaidomas į nelogiškas dalis), arba jų turinys iš viso ignoruojamas. Sprendime gausu teisinio reguliavimo apžvalgos ir teismų praktikos, tačiau ši teismo motyvų dalis nėra nukreipta į ieškovo argumentų ar byloje keliamų klausimų analizę. 37.2. Skundžiamu sprendimu sukuriama absoliuti ir konstituciškai nepateisinama Prezidento diskrecija spręsti dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo pagrindo.

Teisėjo atleidimÄ iÅ¡ pareigų reguliuoja Teismų įstatymo 90 straipsnis, kuriame nėra nustatyta teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ra pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ . Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d nutarime, Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte ir jos 74, 116 straipsniuose yra įtvirtinti atskiri, t. y. savarankiÅ¡ki Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo teisėjų atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindai, Aukščiausiojo Teismo teisėjo ar Apeliacinio teismo teisėjo įgaliojimai nepasibaigus kadencijos laikui gali bÅ«ti nutraukiami arba Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu dėl to, kad teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , arba Konstitucijos 116 punkte nurodytu pagrindu dėl to, kad teisėjas Å¡iurkščiai pažeidė KonstitucijÄ , sulaužė priesaikÄ .

Pagal Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d nutarimÄ kvalifikavimas ar teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , ar teisėjas Å¡iurkščiai pažeidė KonstitucijÄ , sulaužė priesaikÄ yra fakto klausimas. Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime nepasisakė ar ieÅ¡kovo atveju kvalifikacija yra atlikta teisingai. Negali egzistuoti teisėjo vardo pažeminimo ir priesaikos sulaužymo kvalifikavimas dėl to paties fakto. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso neiÅ¡nagrinėjo esminio klausimo, ar teisingai kvalifikuoti buvo tariami pažeidimai ir kodėl.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas turėjo nedviprasmiÅ¡kai pirmiausia nurodyti, kad ieÅ¡kovas priesaikos nesulaužė, iÅ¡dėstyti tai pagrindžiančius motyvus ir tik tuomet vertinti teisėjo vardo (ne)pažeminimo faktÄ . Teisėjų taryboje, PrezidentÅ«roje ir Seime iÅ¡ esmės buvo vertinami tik apibendrinti ikiteisminio tyrimo duomenys, tačiau objektyvaus ir neginčytino fakto, kuriame bÅ«tų fiksuoti Teisėjų tarybos nutarime nurodyti ieÅ¡kovo veiksmai, nėra. Kvalifikavimas ar veiksmai, kurie nurodyti Teisėjų tarybos nutarime, sudaro priesaikos sulaužymo sudėtį ar teisėjo varÄ Å¾eminančio poelgio sudėtį, ieÅ¡kovui turi esminę reikÅ¡mę, kadangi jo procesinių teisių ir galimybių gintis apimtis, priklausomai nuo kvalifikavimo, reikÅ¡mingai skiriasi.

Nesant aiÅ¡kios įstatymuose nustatytos teisėjo atleidimo pažeminus teisėjo vardÄ procedÅ«ros, nesant įstatyme įtvirtintų poelgių ir (ar) kriterijų, kurie gali bÅ«ti taikomi kvalifikuojant veiksmus kaip teisėjo vardo pažeminimÄ ar priesaikos sulaužymÄ , Teisėjų taryboje priimant nutarimÄ ir teismui, priimant skundžiamÄ sprendimÄ , yra pažeista ieÅ¡kovo, kaip buvusio teisėjo, konstitucinė nepriklausomumo garantija ir teisė į veiksmingÄ gynybÄ . 37.3. Teisės į gynybÄ turinį sudarančios procesinės garantijos Teisėjų taryboje liko neatskleistos ir neįvertintos.

Teisėjo atleidimo procedÅ«ra teisėjui pažeminus teisėjo vardÄ nėra tinkamai sureguliuota Teismų įstatyme, o Å¡i teisės spraga lėmė grubų ieÅ¡kovo teisių, konstitucinės teisėjo nepriklausomumo garantijos ir teisės į gynybÄ principo pažeidimÄ atleidimo procedÅ«roje. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡imtinai vadovavosi Konstitucinio Teismo formuojama konstitucine doktrina dėl tinkamo teisinio proceso reikalavimų, tačiau greta Å¡ių standartų turi bÅ«ti taikomi ir EŽTK) 6 ir 13 straipsnių bei Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kurie yra savarankiÅ¡ki.

Vien konstitucinės doktrinos taikymas Å¡iuo atveju reikÅ¡tų, kad taikomas žemesnis teisės į gynybÄ standartas, negu nustato tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos teisės aktai. 37.4. Teisėjų taryba ir pirmosios instancijos teismas pažeidė ieÅ¡kovo teisę į rungimosi principu pagrįstÄ procesÄ . Teisėjų taryba bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad apribojo ieÅ¡kovo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis, nes Å¡ie duomenys nebuvo iÅ¡slaptinti. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas atsisakė teikti paaiÅ¡kinimus, nuÅ¡alinimų nereiÅ¡kė.

Tačiau byloje nėra pateiktas protokolas, kuriame bÅ«tų fiksuota, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡aiÅ¡kintos procesinės teisės, jomis leista realiai pasinaudoti, o ieÅ¡kovas atsisakė. IeÅ¡kovui buvo skirtas tik 10 min. laikas susipažinti su Generalinės prokuratÅ«ros raÅ¡tu, adresuotu Lietuvos Respublikos Prezidentui. Susipažinęs su raÅ¡tu, ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad jam nepakanka duomenų, todėl prašė suteikti galimybę kreiptis į prokurorÄ dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Å is praÅ¡ymas nebuvo tenkintas. Teisėjų etikos pažeidimai nėra tos kategorijos procesas, kuriame informacija gali bÅ«tų slapto pobÅ«džio, kadangi Å¡is procesas tiesiogiai susijęs su vieÅ¡uoju interesu dėl teismų nepriklausomumo. Teismų įstatyme nėra numatyta, kad atleidžiant iÅ¡ teisėjo pareigų pagal Å¡io įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ gali bÅ«ti naudojamos kriminalinės žvalgybos ir procesinės prievartos priemonės. Tokio ribojimo proporcingumas nebuvo iÅ¡ viso motyvuojamas – atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ra buvo pradėta beveik po metų nuo pradėto ikiteisminio tyrimo ir taikytų kriminalinės žvalgybos techninių priemonių.

IeÅ¡kovo teisė į veiksmingÄ gynybÄ buvo pažeista apribojant jo teisę susipažinti su teisėjo atleidimo teisiniame procese dalyvaujančioms (atitinkamus sprendimus priimančioms) valstybės institucijoms – Lietuvos Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikta ikiteisminio tyrimo slapta informacija (EŽTK 6 straipsnio 1 dalis). 37.5. Atleidimo iÅ¡ pareigų teisinio proceso reikalavimas – teisė žinoti, kokiu pagrindu asmuo yra atleidžiamas iÅ¡ pareigų ir kokie jam reiÅ¡kiami reikalavimai, susiję su tokiu atleidimu, yra esminis proceso reikalavimas darbuotojams, valstybės tarnautojams, statutiniams pareigÅ«nams, taip pat ir teisėjams.

Buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje numatytas visų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas, rungtyniÅ¡kumo principas, EŽTK 6 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnis, Chartijos 47 straipsnis, nes ieÅ¡kovui nebuvo suteikta lygi teisė žinoti atleidimo priežastis, kaip visiems asmenims teisinėje valstybėje. 37.6. Buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ drausminės atsakomybės klausimo nagrinėjimÄ bei teisė pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ Teisėjų tarybos nariams.

Pagal Reglamento 25 punktÄ nebalsavęs teisėjas G. K. privalėjo nusiÅ¡alinti, tačiau to nepadarė, susipažino su visa medžiaga ir visÄ laikÄ buvo posėdžių salėje, dalyvavo posėdyje priimant nutarimÄ . Nors teisėjas G. K. nebalsavo Teisėjų tarybos posėdyje, tačiau jis dalyvavo priimant sprendimÄ . Nebalsavimas nėra pakankamas neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo įgyvendinimas, nes asmuo, kuris neturėtų dalyvauti sprendimo priėmimo procese, neturi dalyvauti jokioje sprendimo priėmimo proceso stadijoje.

Priimant sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų taip pat balsavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. N., kuris slapto pasiklausymo metu aptariamas pokalbyje kaip teikęs konsultacijas dėl kasaciniame teisme esančios bylos. 37.7. Nėra nustatyta teisėjo vardo pažeminimo sudėtis, todėl Teisėjų tarybos nutarimas yra neteisėtas. Atleidžiant teisėjÄ , pažeminusį teisėjo vardÄ , kaip ir kitų tarnybinių pareiginių nusižengimų atvejais, Teisėjų taryboje, priimant nutarimÄ , turi bÅ«ti vykdoma drausminio pareiginio nusižengimo tyrimo ir vertinimo procedÅ«ra (nustatytos drausminės atsakomybės sÄ lygos).

Teisėjų taryba, priimdama nutarimÄ , turi nustatyti drausminio pareiginio nusižengimo, kuriuo pažemintas teisėjo vardas, sudėtį: pažeidimo padarymo faktÄ (poelgį); jį padariusį teisėjÄ ; teisėjo kaltę (tyčia ar aiÅ¡kiai aplaidžiai); pažeidimo pasekmes, kad poelgiu buvo pažemintas teisėjo vardas; priežastinį ryšį tarp veikos (poelgio) ir pasekmių (pažeminto teisėjo vardo). Nenustačius nors vieno iÅ¡ minėtų sudėties elementų, Teisėjų tarybos nutarimas negali bÅ«ti priimtas, o jeigu priimtas, turi bÅ«ti pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu.

Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl Å¡ių ieÅ¡kovo argumentų, nenustatė Teisėjų tarybos procedÅ«rinių pažeidimų ir nevertino, ar Teisėjų taryba teisėtai ir pagrįstai nustatė drausminio nusižengimo, kuriuo buvo apkaltintas ieÅ¡kovas, sudėtį. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo ieÅ¡kovo atsakomybę be kaltės, t. y. teismui pakako įrodymų, kad pažeidimas (poelgis) galimai buvo, nes ieÅ¡kovas neformaliai bendravo su suinteresuotu asmeniu O. S.. Teismui pakako netiesioginių įrodymų konstatuoti faktÄ , kad buvo neformaliai bendrauta apie dvi bylas:

„VijÅ«nėlės dvaro“ bylÄ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamÄ administracinę bylÄ Nr. A-342-442/2019. Drausminio nusižengimo sudėties Teisėjų taryba savarankiÅ¡kai nesuformulavo nutarime ir faktines aplinkybes nurodė pakartodama Generalinio prokuroro raÅ¡tuose nurodytas aplinkybes. 37.8. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos galima daryti prielaidÄ , kad O. S. tikėtinai siekė gauti E. L. konsultacijas, tačiau konsultavimo „VijÅ«nėlės dvaro“ byloje faktas Å¡ių asmenų pakankamai ilgo sekimo istorijoje nėra užfiksuotas.

Tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra fiksuotas galimas O. S. siekis gauti E. L. konsultacijÄ , nėra pakankamas teisėjo atleidimo pagrindas, taip pat faktinis pagrindas šį faktÄ laikyti teisėjo „poelgiu“, kuris pažemino teisėjo vardÄ , teisėjo pareigų pažeidimu ir bÅ«ti apkaltintam nelojalumu valstybei, o kartu ir priesaikos sulaužymu. Teisėjų taryba, bÅ«dama atsvara Respublikos Prezidentui, kaip vykdomosios valdžios subjektui formuojant teisėjų korpusÄ , privalėjo atitinkamÄ patarimÄ Respublikos Prezidentui duoti griežtai laikydamasi tinkamo teisinio proceso reikalavimų. 37.9.

Teisėjų taryba nutarime nustatė, kad ieÅ¡kovas nenusiÅ¡alino ir dalyvavo kolegijoje, kuri priėmė sprendimÄ sustabdyti nutarties vykdymÄ iki bus priimtas galutinis kasacinio teismo procesinis sprendimas. Net ir neformalus bendravimas su asmeniu, suinteresuotu bylos baigtimi, negali bÅ«ti pagrindas atleisti teisėjÄ iÅ¡ užimamų pareigų, Teisėjų tarybai neįrodžius aplinkybės, kad ieÅ¡kovas žinojo, jog O. S. yra suinteresuota „VijÅ«nėlės dvaro“ bylos baigtimi ir su ja bendravo bÅ«tent apie tÄ bylÄ .

Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai įvertino ieÅ¡kovo galimai nusikalstamos veikos požymius kaip tikėtinus ir sudarančius drausminio nusižengimo sudėtį. Dėl Å¡ių priežasčių nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovas pažemino teisėjo vardÄ , padarė teisėjo pareigų pažeidimÄ ar sulaužė priesaikÄ . 37.10. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas veikė O. S. praÅ¡ymu ir domėjosi administraciniuose teismuose sprendžiamų sukčiavimo su pridėtinės vertės mokesčio grobstymo bylų praktika, privataus intereso paskatintas domėjosi kitų kolegų formuojama praktika. 37.11.

Byloje yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl priimto nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimo. Vilniaus apygardos teismas, siekdamas užtikrinti ieÅ¡kovo teisę į tinkamÄ teisinį procesÄ ir teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , turėjo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas pateikti 2022 m. balandžio 15 d nutarimo motyvuojamosios dalies kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimus. Konstitucinis Teismas reikÅ¡mingai nukrypo nuo savo ankstesnės praktikos ir vertinimo modelio ir ėmėsi vertinti tinkamo proceso reikalavimų užtikrinimo klausimÄ , kuomet visais anksčiau egzistavusiais atvejais tai buvo paliekama bylÄ nagrinėjančiam ordinariniam teismui.

Byloje nebeaiÅ¡ki teismų kompetencija dėl ginčo dalyko: ar teismai Å¡iuo atveju yra saistomi Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimų ir jei taip, kokia apimtimi. Patvirtinus iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas buvo besÄ lygiÅ¡kai saistomas Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarime iÅ¡dėstytų iÅ¡aiÅ¡kinimų, Å¡is teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas virÅ¡ijus kompetencijÄ , nes pakartotinai nagrinėti ir (ar) pildyti Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarime iÅ¡dėstytų iÅ¡aiÅ¡kinimų ordinarinis teismas teisės neturi (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 2 dalis).

Tokiu atveju bylÄ nagrinėjantis teismas galėtų pasisakyti tik dėl materialiosios ginčo dalies – teisėjo vardo pažeminimo fakto egzistavimo. 37.12. Yra pagrindas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į ESTT. Nė vienas iÅ¡ teismų, iÅ¡skyrus bylÄ pirmÄ jį kartÄ nagrinėjusiÄ Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjÄ , neįžvelgė nei tinkamo proceso (angl. due process), nei formuojamų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių keliamos grėsmės teisėjų ir teismų nepriklausomumui.

Precedentas formuojamas ne ieÅ¡kovo, o visų teisėjų atžvilgiu. Lieka įteisinama absoliuti ir konstituciÅ¡kai nepateisinama Prezidento diskrecija spręsti dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo pagrindo, t. y. kada teisėjui inicijuojama drausminė atsakomybė pažeminus teisėjo vardÄ ir kada teisėjui inicijuojama drausminė atsakomybė sulaužius priesaikÄ . Teisėjų taryba jokio savarankiÅ¡ko vertinimo faktinių aplinkybių neatliko ir pirmosios instancijos teismui visiÅ¡kai pakako to, kad Teisėjų taryba ieÅ¡kovÄ atleido iÅ¡ esmės vien tik Generalinės prokuratÅ«ros raÅ¡to pagrindu.

Tiek Teisėjų taryba, tiek bendrosios kompetencijos teismas priėmė sprendimus dėl klausimų, susijusių su Europos SÄ jungos teisės taikymu ar aiÅ¡kinimu, o konkrečiai – dėl ieÅ¡kovo teisių gynybos veiksmingumo bei poveikio visų Lietuvos teisėjų nepriklausomumui.

2. Atsakovo Lietuvos Respublikos Prezidento atstovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 38.1. Prezidento diskrecijos spręsti dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo pagrindo konstitucinį nepateisinamumÄ ieÅ¡kovas grindžia tik savo nuomone, o ne teisiniais argumentais. Prezidento diskrecija spręsti dėl atleidimo pagrindo yra įtvirtinta pačioje Konstitucijoje.

Konstitucinio Teismo doktrina patvirtina Konstitucijos 112 straipsnio 2 ir 5 dalyse, 115 straipsnio 6 punkte nustatytÄ absoliučiÄ Prezidento diskrecijÄ , gavus specialios teisėjų institucijos (Teisėjų tarybos) patarimÄ spręsti dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų, kai Å¡is savo poelgiu pažemina teisėjo vardÄ . 38.2. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo reikalavimai bendrosios kompetencijos teismui panaikinti Prezidento ir Seimo priimtus teisės aktus yra neįgyvendinami ir negali bÅ«ti tenkinami jokiomis aplinkybėmis.

Bendrosios kompetencijos teismas negali panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Seimo teisės aktų ir tai eksplicitiÅ¡kai nustatyta Konstitucijos 102 straipsnio Ä dalyje. Be to, Å¡iuos teisės aktus Konstitucijos Teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu pripažino neprieÅ¡taraujančiais Konstitucijai.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 39.1. Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra priimtas visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡nagrinėjus bei tinkamai įvertinus bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai iÅ¡aiÅ¡kinus ir pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas. Jis yra iÅ¡samiai, nuosekliai ir aiÅ¡kiai argumentuotas, jame atsakyta į ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje pateiktus argumentus ir keltus klausimus. 39.2.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nenurodė jokių priimant skundžiamÄ Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ padarytų pažeidimų ir nepateikė kitų argumentų, kuriais grįstų Å¡io Seimo nutarimo neteisėtumÄ , iÅ¡skyrus tai, kad jis yra priimtas Respublikos Prezidento teikimu, jam gavus atitinkamÄ Teisėjų tarybos patarimÄ , įformintÄ skundžiamu Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu. Konstitucinis Teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu yra pripažinęs, kad Å¡is Seimo nutarimas, kuriuo ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ pareigų, kaip ir Å¡ioje byloje ginčijami Respublikos Prezidento dekretai, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai. 39.3.

Pagal KonstitucijÄ Ä¯galiojimus panaikinti Seimo ir Respublikos Prezidento aktų teisinę galiÄ turi tik Konstitucinis Teismas, kurio kompetencijai yra priskirta tirti Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės priimtų aktų (jų dalių) atitiktį aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. 39.4. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Å¡io teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ieÅ¡kovo nurodytais aspektais neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimų, kitų baigiamųjų aktų aiÅ¡kinimo instituto sampratos, atskleistos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje.

Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad Konstitucinio Teismo nutarimų, kitų baigiamųjų aktų aiškinimo instituto paskirtis – nuodugniau paaiškinti tas Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatas, formuluotes, dėl kurių prasmės yra kilę neaiškumų, o ne tai, kaip konkrečiai jis turėtų būti įgyvendinamas, inter alia (be kita ko, be to) teisės taikymo srityje. Konstitucinis Teismas negali aiškinti to, ko jis toje konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo priimtas prašomas išaiškinti nutarimas, netyrė. 39.5.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymas sustabdyti bylÄ yra nepagrįstas ir neturėtų bÅ«ti patenkintas, nes baudžiamosios bylos, kurioje ieÅ¡kovas yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, baigtis neturi reikÅ¡mės jo atleidimo iÅ¡ teisėjo pareigų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui. Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisėjo drausminei atsakomybei taikyti nebÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos faktÄ . 39.6. IeÅ¡kovo praÅ¡ymÄ kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo praÅ¡o vertinti teismo nuožiÅ«ra.

4. Atsakovė Teisėjų taryba, atstovaujama Nacionalinės teismų administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 40.1. Apeliacinio skundo argumentas, kad sprendimas grindžiamas pavirÅ¡utiniÅ¡ka bylos duomenų analize, motyvuojamas lyginant skundžiamo sprendimo motyvus su 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu. Nėra jokio pagrindo remtis skunde pateikta palyginamÄ ja lentele ar analizuoti jos duomenis, nes lyginama su panaikintu teismo sprendimu, kuris nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Nesutinka, kad skundžiamas sprendimas nenuoseklus, nemotyvuotas, prieÅ¡taringas ir kad bylos esmė nebuvo atskleista. PrieÅ¡ingai, sprendimas pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, pateikta argumentacija seka iÅ¡ taikytino teisinio reguliavimo, aktualios teismų praktikos, priimtų sprendimų. 40.2. Prezidento diskrecijos teisė spręsti dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų pažeminus teisėjo vardÄ sukurta ne sprendimu, o įtvirtinta Konstitucijoje.

Å ias nuostatas atskleidė Konstitucinis Teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu. Kaip nurodė Konstitucinis Teismas, drausminės atsakomybės įgyvendinimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Konstitucijos 115 straipsnio 5 dalies pagrindu – konstituciÅ¡kai pateisinamas. Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas yra kardinaliai prieÅ¡ingas pateiktam apeliaciniame skunde: Prezidentas turi teisę kreiptis į Teisėjų tarybÄ patarimo atleisti teisėjÄ Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu, o tik vienintelis Konstitucijos 74 straipsnyje numatytų pareigÅ«nų apkaltÄ inicijuoti galintis subjektas – Seimas – apsisprendžia dėl galutinės pareigÅ«no paÅ¡alinimo procedÅ«ros (Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo 46.3, 51.2 punktai). 40.3.

Kad teisėjo atleidimas pažeminus teisėjo vardÄ yra nereglamentuotas yra tik paties ieÅ¡kovo pozicija. Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimÄ Nr. KT170-S156/2020, kuriame nurodė, kad teisėjų statuso ir su jais susijusių santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas Konstitucijoje įtvirtintais principais, todėl jais remiantis ir turi bÅ«ti vertinamas teisinio proceso reikalavimų laikymasis. 40.4. Apeliaciniame skunde, be abstrakčių teiginių, nepateikiama jokios argumentacijos, kokiu bÅ«du ar veiksmais sprendimÄ priėmęs pirmosios instancijos teismas pažeidė ieÅ¡kovo teises.

IeÅ¡kovas ir jo atstovai turėjo pilnÄ prieigÄ prie bylos medžiagos, turėjo teisę teikti įrodymus ir praÅ¡ymus, reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus ir naudotis visomis kitomis procesinėmis teisėmis. SprendimÄ priėmęs teismas teisingai nusprendė, kad procesas teisėjų taryboje ieÅ¡kovo teisių bei tinkamo teisinio proceso reikalavimų nepažeidė. Teisėjų taryba ir Respublikos Prezidentas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad Generalinės prokuratÅ«ros raÅ¡to turinys buvo esminis ieÅ¡kovo poelgius, nesuderinamus su teisėjo profesijai keliamais standartais, apibrėžęs Å¡altinis.

IeÅ¡kovas ir jo atstovas su Generalinės prokuratÅ«ros raÅ¡to turiniu buvo supažindinti 2019 m. rugpjūčio 19 d. Teisėjų tarybos posėdyje. IÅ¡ Å¡io raÅ¡to turinio ieÅ¡kovas turėjo ir galėjo suprasti, kokie jo poelgiai bus vertinami, kaip žeminantys teisėjo vardÄ . Duomenys, su kuriais ieÅ¡kovas neturėjo galimybės susipažinti 2019 m. rugpjūčio 19 d. Teisėjų tarybos posėdžio metu, buvo ikiteisminio tyrimo duomenys. Pats ieÅ¡kovas nesiekė gauti Å¡ių duomenų, t. y. nesikreipė į prokuratÅ«rÄ dėl susipažinimo su bylos medžiaga.

Duomenys į bylÄ buvo iÅ¡reikalauti atsakovės Teisėjų tarybos praÅ¡ymu, kad teisminiame procese bÅ«tų užtikrintos EŽTK 6 straipsnyje garantuotos ieÅ¡kovo teisės. 40.5. IeÅ¡kovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis), siekiant padaryti neteisėtÄ poveikį administracinę bylÄ Nr. A-342-442/2019 nagrinėjusiam teisėjui, buvo nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties požymių. Vis dėlto, nutarime aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kovas bendravo su teisėju R. K. ir O. S. interesais siekė jos atstovaujamai UAB „Forvida“ palankaus sprendimo.

Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje dalyje nutrauktas dėl to, kad ieÅ¡kovas su teisėju R. K. bendravo ne kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, bet asmeninės ilgalaikės pažinties pagrindu. Tai reiÅ¡kia, kad Teisėjų tarybos nutarimu konstatuotas teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis jau yra nustatytas privalomÄ teisinę galiÄ turinčiu dokumentu. 40.6. Nesutinka su apelianto praÅ¡ymu kreiptis į Konstitucinį teismÄ , kad Å¡is paaiÅ¡kintų savo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimÄ . Nutarimo nuostatos yra aiÅ¡kios. 40.7.

IeÅ¡kovo skunde ESTT formuluojami klausimai dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra grindžiami subjektyvia nuomone dėl atlikto faktinių aplinkybių tyrimo, duomenų pagrįstumo bei pakankamumo vertinimo, kuris priklauso bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijai, taip pat nesutikimu su byloje priimtu Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu ir pačios Konstitucijos expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais, tiesiogiai) reguliavimu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos sustabdymo 6. IeÅ¡kovas, remdamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, praÅ¡o sustabdyti nagrinėjamÄ civilinę bylÄ iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas baudžiamojoje byloje (Nr. 1-106-530/2023). PraÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad jeigu baudžiamojoje byloje vertinant tas pačias faktines aplinkybes bÅ«tų nustatyta, kad nebuvo nei pasiÅ«lymo, nei pasiÅ«lymų, jog bus atsilyginta už palankius sprendimus, toleravimo, tai iÅ¡teisinamasis nuosprendis taps pagrindu Å¡ios bylos atnaujinimui.

7. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali bÅ«ti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 1623 straipsnis).

8. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien ta aplinkybė, jog tam tikros civilinei bylai svarbios aplinkybės yra nagrinėjamos baudžiamojoje byloje ir joje gali bÅ«ti kvalifikuotos kaip nusikaltimas, nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Å ios nuostatos formuluotė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi bÅ«ti tokia reikÅ¡minga, jog, jų nenustačius, sustabdoma byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta.

Negalimumas iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ iki tol, kol bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, reiÅ¡kia, kad teismas neturi galimybės civilinio proceso tvarka nustatyti faktų, kurie nustatinėjami baudžiamojoje byloje, tačiau yra reikÅ¡mingi ir civilinėje byloje. Ä®rodomoji faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje, galia civilinei bylai gali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas sustabdyti civilinę bylÄ Å¡ios nuostatos pagrindu tuo atveju, kai Å¡ie faktai yra vieninteliai leistini įrodymai tam tikrai aplinkybei nustatyti (patvirtinti ar paneigti) civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas jos sustabdymo klausimas.

Tokiems įrodymams priskirtini faktai, kurie pagal įrodymų leistinumo taisykles gali bÅ«ti nustatyti tik baudžiamÄ ja tvarka, tačiau iÅ¡ viso nenagrinėtini civilinio proceso tvarka, pavyzdžiui, aplinkybės, kad asmuo yra padaręs nusikaltimÄ , ar kad yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Joms įrodyti turi bÅ«ti pateikiamas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).

10. Tiek Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad teisėjo drausminei atsakomybei taikyti nebÅ«tina nustatyti baudžiamosios veikos fakto. Pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ teisėjas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis vėliau teismo įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėja (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. sprendimas). Dėl savo ypatumų teisėjo vardÄ Å¾eminančiam poelgiui pripažinti ir jo atleidimui iÅ¡ pareigų pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad teisėjo elgesys neatitinka Teisėjų etikos kodekse nurodytų principų ir yra pakankamas pagrindas nepasitikėti tokiu teisėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad jo nurodyti argumentai nepagrindžia poreikio sustabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamajame procese ieÅ¡kovo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju byloje yra sprendžiamas ginčas dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , t. y. dėl drausminės atsakomybės ieÅ¡kovui taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo ir Å¡is klausimas nėra priklausomas nuo baudžiamojo proceso baigties.

Tas pats asmens poelgis gali bÅ«ti vertinamas tiek baudžiamosios, tiek drausminės atsakomybės aspektu. Baudžiamojo proceso prieÅ¡ asmenį inicijavimas nėra kliÅ«timi paraleliai spręsti drausminės atsakomybės jam taikymo klausimÄ . Asmens veikos kvalifikavimas pagal baudžiamosios teisės normas niekaip nesuvaržo drausminės atsakomybės taikymo klausimÄ sprendžiančio subjekto teisės tas pačias veikas vertinti drausminės atsakomybės aspektu, nes baudžiamoji ir drausminė atsakomybės yra skirtingos savo prigimtimi, tikslais, taikomi skirtingi įrodinėjimo standartai, yra kitokie jų procedÅ«riniai aspektai, tad jos viena kitos nepaÅ¡alina.

Taigi tam, kad civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas galėtų įvertinti ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ teisėtumÄ ir pagrįstumÄ nėra bÅ«tina pirmiausiai iÅ¡spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovo poelgio teisėtumo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso prasme.

12. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo nėra pagrindo. Dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ 13. Apelianto teigimu, Konstitucinis Teismas nukrypo nuo savo konstitucinės kompetencijos, jÄ peržengė vertindamas Teisėjų tarybos priimto nutarimo aplinkybes bei esminius ieÅ¡kovo nesutikimo su priimtu sprendimu atleisti jį iÅ¡ teisėjo pareigų aspektus, todėl praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , kad Å¡is paaiÅ¡kintų savo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimÄ .

14. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nutarimo, kito baigiamojo akto aiÅ¡kinimo paskirtis – nuodugniau paaiÅ¡kinti tas Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatas, formuluotes, dėl kurių prasmės yra kilę neaiÅ¡kumų, o ne tai, kaip konkrečiai jis turėtų bÅ«ti įgyvendinamas, inter alia teisės taikymo srityje (Konstitucinio Teismo 2017 m. spalio 20 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimai).

15. Taigi Konstitucinis Teismas neaiškina, kaip turėtų būti taikomos jo baigiamojo akto nuostatos, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju yra aiškios.

16. Taip pat nesutiktina su apeliantu, kad Konstitucinis Teismas nukrypo nuo savo konstitucinės kompetencijos, vertindamas bylos faktines aplinkybes, t. y. Teisėjų tarybos priimto nutarimo aplinkybes bei esminius ieškovo nesutikimo su priimtu sprendimu atleisti jį iš teisėjo pareigų aspektus.

17. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad jis, pagal KonstitucijÄ nagrinėdamas konstitucinės justicijos bylÄ , turi įgaliojimus prireikus tirti bylos sprendimui reikÅ¡mės turinčias faktines aplinkybes (2006 m. gruodžio 15 d., 2007 m. sausio 17 d. sprendimai, 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimas); jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose yra numatyti atitinkami reikalavimai, kurių turi bÅ«ti laikomasi (kurie turi bÅ«ti įvykdyti) leidžiant atitinkamÄ Respublikos Prezidento aktÄ , Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar Respublikos Prezidento aktas neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir įstatymams, turi tirti ir tai, ar tokių reikalavimų buvo laikomasi (ar jie buvo įvykdyti), nes nenustačius Å¡ių faktinių aplinkybių bÅ«tų neįmanoma iÅ¡tirti ir Respublikos Prezidento akto atitikties Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2004 m. kovo 31 d. iÅ¡vada, 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo 36 punktas).

Kartu Konstitucinis Teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutarime aiÅ¡kiai pabrėžė, kad jis neturi kompetencijos vertinti Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo (t. y. nustatyti, ar tam tikras teisėjo poelgis (veika) buvo, ir vertinti, ar jis Å¡iuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisėjo vardÄ ), jis, pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos teismo praÅ¡ymÄ tirdamas, ar Respublikos Prezidento 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekreto 1 straipsnis ir Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. XIII-2436 neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, Å¡ių teisės aktų konstitucingumÄ tirs ir vertins pareiÅ¡kėjo nurodytais aspektais, t. y. ar priimant ginčijamus teisės aktus buvo laikomasi iÅ¡ Konstitucijos kylančių reikalavimų (ar jie buvo įvykdyti), inter alia Respublikos Prezidentui įgyvendinant konstitucinius įgaliojimus formuoti teisminę valdžiÄ kreiptis į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ teisėjų institucijÄ atitinkamo patarimo dėl teikimo Seimui atleisti iÅ¡ pareigų Aukščiausiojo Teismo teisėjÄ , taip pat dėl kreipimosi į SeimÄ pritarimo dėl Apeliacinio teismo teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų ir tokio patarimo davimui keliamų konstitucinių reikalavimų.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Konstitucinis Teismas tyrė ir nustatė faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų, įskaitant ir paties ieÅ¡kovo, teisių niekaip nepažeidė. Juo labiau kad faktines aplinkybes Konstitucinis Teismas vertino tik per konstitucinę prizmę, t. y. apelianto ginčijamus teisės aktus vertino tik procedÅ«riniu jų priėmimo aspektu, tuo tarpu įvertinimas, ar Teisėjų taryba pagrįstai nustatė ieÅ¡kovo poelgius, kuriais buvo pažemintas teisėjo vardas, dėl ko buvo inicijuota ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų procedÅ«ra, paliktas tokiÄ kompetencijÄ turinčiam teismui ir tai nedviprasmiÅ¡kai nurodyta Konstitucinio Teismo nutarime. Dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantu, kad Konstitucinis Teismas nukrypo nuo savo konstitucinės kompetencijos ir jÄ peržengė.

19. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl jo paties 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimo. Dėl kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo 20. Apeliantas praÅ¡o kreiptis į ESTT su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ ir pateikti ESTT klausimus dėl tam tikrų veiksmų (aplinkybių) ir Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalies suderinamumo su Europos SÄ jungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 47–48 straipsniais.

21. Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kilo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, kurį iÅ¡nagrinėti bÅ«tina, kad sprendimas byloje bÅ«tų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ su praÅ¡ymu pateikti dėl to preliminarų nutarimÄ .

22. Pažymėtina, kad Å¡alies pateiktas praÅ¡ymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Tais atvejais, kai Europos SÄ jungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Kilus neaiÅ¡kumų dėl Europos SÄ jungos teisės aiÅ¡kinimo, tik teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali bÅ«ti toliau apskundžiami teismui, privalo kreiptis dėl teisės iÅ¡aiÅ¡kinimo į ESTT (ESTT 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje Joao Filipe Ferreira da Silva e Brito ir kt. prieÅ¡ Estado portugues, C-160/14, ECLI:EU:C:2015:565).

23. Remiantis Teismų įstatymo 401 straipsnio 2 dalimi, tik Aukščiausiasis Teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas, taip pat teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje (kai sprendimas negali bÅ«ti toliau skundžiamas), Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo praÅ¡yti kompetentingos Europos SÄ jungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu.

24. ESTT procedÅ«ros reglamento 94 straipsnio c punktas nustato, kad teismo praÅ¡yme priimti prejudicinį sprendimÄ turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos priežastys, paskatinusios praÅ¡ymÄ priimti prejudicinį sprendimÄ pateikiantį teismÄ kelti klausimÄ dėl tam tikrų SÄ jungos teisės nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo ar galiojimo, ir jo nustatytas ryÅ¡ys tarp Å¡ių nuostatų bei pagrindinėje byloje taikomų nacionalinės teisės aktų. Remiantis ESTT rekomendacijomis nacionaliniams teismams dėl praÅ¡ymų priimti prejudicinį sprendimÄ pateikimo, praÅ¡ymas priimti prejudicinį sprendimÄ turi bÅ«ti teikiamas dėl SÄ jungos teisės iÅ¡aiÅ¡kinimo ar galiojimo, o ne dėl nacionalinės teisės normų iÅ¡aiÅ¡kinimo ar fakto klausimų, kilusių nagrinėjant pagrindinę bylÄ (8 punktas).

Teisingumo Teismas gali priimti sprendimÄ dėl praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ tik tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje pagrindinėje byloje taikytina SÄ jungos teisė (9 punktas). Dėl praÅ¡ymų priimti prejudicinį sprendimÄ , teikiamų dėl Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos iÅ¡aiÅ¡kinimo, reikia priminti, kad, remiantis Chartijos 51 straipsnio 1 dalimi, Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms tik tais atvejais, kai jos įgyvendina SÄ jungos teisę. Nors yra skirtingų tokio įgyvendinimo atvejų, iÅ¡ praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai matyti, kad nagrinėjamoje pagrindinėje byloje taikoma kita nei Chartija SÄ jungos teisės norma.

Kadangi Teisingumo Teismas neturi kompetencijos priimti sprendimÄ dėl praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ , kai teisinė situacija nepatenka į SÄ jungos teisės taikymo sritį, vien tokį praÅ¡ymÄ teikiančio nacionalinio teismo nurodytomis Chartijos nuostatomis negalima pagrįsti Å¡ios kompetencijos (10 punktas).

25. Remdamasi aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, visų pirma, Lietuvos apeliaciniam teismui, kaip negalutinei instancijai, nekyla pareiga kreiptis į ESTT. Antra, teismai iÅ¡ esmės turi diskrecijos teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, siekiant tinkamai iÅ¡spręsti bylÄ , reikia atsakyti į Europos SÄ jungos teisės klausimus ar ne. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde formuluojami prejudiciniai klausimai iÅ¡ esmės yra grindžiami apelianto nuomone dėl atlikto faktinių aplinkybių ir duomenų tyrimo, jų pagrįstumo, kuris priklauso ne ESTT, o bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijai, bei nesutikimu su Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu ir pačios Konstitucijos reguliavimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų teisėtumo klausimÄ , nėra taikoma Europos SÄ jungos teisė ir byloje nekeliamas Europos SÄ jungos teisės aktų taikymo ir aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas.

Be to, sutiktina su atsakovės Teisėjų tarybos atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu argumentu, kad Å¡iuo atveju neegzistuoja toks apelianto siÅ«lomų pateikti prejudicinių klausimų ir jo nurodomų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatų, kurias praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti (pasisakyti dėl suderinamumo), ryÅ¡ys, kad Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas atitiktų objektyvų sprendimo, kurį turėtų priimti nacionalinis teismas, priėmimo poreikį.

27. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir į tai, kad kreipimasis į ESTT dėl Europos SÄ jungos teisės aiÅ¡kinimo nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinas, siekiant veiksmingai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , teisėjų kolegija apelianto praÅ¡ymo dėl kreipimosi į ESTT su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ netenkina. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 28. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. VIII-1239 ieÅ¡kovas E. L. buvo paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

29. Generalinė prokuratÅ«ra 2019 m. vasario 15 d. raÅ¡tu Nr. 17.2-752 informavo Respublikos Prezidentę D. G. apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 04-7-00007-18 ir surinktus duomenis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo E. L. atžvilgiu; prašė leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Lietuvos Respublikos Prezidentė, susipažinusi su Generalinės prokuratÅ«ros 2019 m. vasario 15 d. raÅ¡te Nr. 17.2-752 pateikta informacija, vadovaudamasi Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalimi, Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 2019 m. vasario 19 d. dekretu Nr. 1K-1553 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo E. L. įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn“ davė sutikimÄ jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę bei sustabdė jo įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.

30. Lietuvos Respublikos Prezidento G. N. (Respublikos Prezidentas nuo 2019 m. liepos 12 d.) vyriausioji patarėja 2019 m. liepos 19 d. raÅ¡tu Nr. 2D-3186 kreipėsi į Generalinį prokurorÄ , praÅ¡ydama pateikti E. L. atžvilgiu surinktÄ informacijÄ , galinčiÄ turėti reikÅ¡mės vertinant teisėjo elgesį jo suderinamumo su Teisėjų etikos kodekso reikalavimais požiÅ«riu. Generalinės prokuratÅ«ros 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡tu Nr. 17.2-3480 buvo pateikta informacija apie E. L. atžvilgiu pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , jį atliekant nustatytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Prezidento atstovės 2019 m. liepos 26 d. nuvyko susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

31. Lietuvos Respublikos Prezidentas, susipažinęs su Generalinės prokuratÅ«ros 2019 m. vasario 15 d. raÅ¡te Nr. 17.2-752 ir 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡te Nr. 17.2-3480 pateikta informacija, vadovaudamasis Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 7, 8 dalimis, 2019 m. liepos 30 d. dekretu Nr. 1K-25 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybÄ â€œ kreipėsi į Teisėjų tarybÄ , praÅ¡ydamas patarti dėl teikimo Seimui pritarti E. L. atleidimui iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

32. Teisėjų taryba 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 13P-144-(7.1.2), nevieÅ¡ame Teisėjų tarybos posėdyje susipažinusi bei įvertinusi Generalinės prokuratÅ«ros Teisėjų tarybai 2019 m. rugpjūčio 9 d. pateiktÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo E. L. Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 9 d. posėdyje duotus paaiÅ¡kinimus bei konstatavusi, kad pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos apie netinkamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo E. L. elgesį, nesuderinamÄ su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais, nutarė patarti Respublikos Prezidentui teikti Seimui pritarti E. L. atleidimui iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

33. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekretu Nr. 1K-45, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 5 punktu, Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimÄ , kreipėsi į SeimÄ dėl E. L. atleidimo iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. XIII-2436, vadovaudamasis Konstitucijos 112 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 5 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekretÄ Nr. 1K-45, atleido E. L. iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

34. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl ieÅ¡kovo E. L. atleidimo iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , teisėtumo bei pagrįstumo. Apelianto (ieÅ¡kovo) E. L. teigimu, skundžiamu sprendimu sukuriama absoliuti ir konstituciÅ¡kai nepateisinama Prezidento diskrecija spręsti dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo pagrindo; teisėjo atleidimo procedÅ«ra teisėjui pažeminus teisėjo vardÄ nėra tinkamai sureguliuota Teismų įstatyme ir Å¡i teisės spraga lėmė grubų ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ atleidimo procedÅ«roje; buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į rungimosi principu pagrįstÄ procesÄ , teisių pažeidimas pasireiÅ¡kė neturėjimu galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir teikti paaiÅ¡kinimus, pažeidus ieÅ¡kovo teisę žinoti atleidimo priežastis ir motyvus bei negalėjus įgyvendinti galimybės reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus Teisėjų tarybos nariams.

Apelianto manymu, atleidžiant jį iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų padaryti esminiai procedÅ«riniai pažeidimai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ jo atleidimÄ iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų pripažinti neteisėtu ir panaikinti Å¡iame procese dalyvavusių atitinkamų institucijų priimtus sprendimus. Be to, apelianto teigimu, nebuvo nustatyta teisėjo vardo pažeminimo sudėtis, todėl Teisėjų tarybos nutarimas, kuriuo patarta Respublikos Prezidentui atleisti jį iÅ¡ teisėjo pareigų, yra neteisėtas.

35. Neperžengiant apeliacinio skundo ribų, toliau bus pasisakoma dėl minėtų skundo argumentų (ne)pagrįstumo. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«ros (ne)teisėtumo 36. Kaip minėta, ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde visų pirma kelia klausimÄ dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų pažeminus teisėjo vardÄ procedÅ«ros, teigdamas, kad ji nėra tinkamai sureguliuota Teismų įstatyme ir Å¡i teisės spraga lėmė grubų ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ ir kad skundžiamu sprendimu sukuriama absoliuti ir konstituciÅ¡kai nepateisinama Prezidento diskrecija spręsti dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo pagrindo. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

37. Konstitucijos 112 straipsnio 2 dalis nustato, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iÅ¡ jų – pirmininkÄ , skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Dėl teisėjų atleidimo iÅ¡ pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija (Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalis). Tokios pat nuostatos įtvirtintos ir Teismų įstatymo 90 straipsnio 4 ir 7 dalyse.

38. Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iÅ¡ pareigų įstatymo nustatyta tvarka, kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ . AnalogiÅ¡kas teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas įtvirtintas ir Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Konstitucijos 116 straipsnyje nustatyta, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkÄ ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininkÄ ir teisėjus už Å¡iurkÅ¡tų Konstitucijos pažeidimÄ arba priesaikos sulaužymÄ , taip pat paaiÅ¡kėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali paÅ¡alinti iÅ¡ pareigų apkaltos proceso tvarka.

Analogiška nuostata yra Teismų įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje. Taigi Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte (atitinkamai Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte) nustatytas teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindas ir Konstitucijos 74, 116 straipsniuose įtvirtintas aukščiausių grandžių teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo) teisėjų pašalinimo iš pareigų pagrindas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, reglamentuoja skirtingas teisėjų atsakomybės rūšis: drausminę atsakomybę, kuri gali kilti visų grandžių teisėjams (Konstitucijos 115 straipsnis), ir konstitucinę atsakomybę, kuri gali būti taikoma tik aukščiausių teisminių grandžių teisėjams (Konstitucijos 116 straipsnis).

39. Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendime Nr. KT170-S156/2020 yra pažymėjęs, kad Teismų įstatymo 90 straipsnyje „Teisėjo atleidimas iÅ¡ pareigų“ yra: nustatyti teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindai (1, 2 dalys); įtvirtinta, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjÄ iÅ¡ pareigų atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu (3 dalis); <...> nustatyta, kad dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba, iÅ¡skyrus atvejus, kai teisėjas yra paskiriamas Konstitucinio Teismo teisėju arba Vyriausybės nariu (7 dalis);

įtvirtinta, kad kai Respublikos Prezidentas priima dekretÄ kreiptis į Teisėjų tarybÄ dėl patarimo atleisti ar teikti atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , teisėjo įgaliojimai sustabdomi, iki bus priimtas sprendimas dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų; <...> nustatyta, kad teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ pareigų, turi teisę per vienÄ mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ (9 dalis) (Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo 6 punktas).

Tiek Konstitucinio Teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendime Nr. KT13-S13/2021, tiek 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo 26.1, 46 punktuose Konstitucinis Teismas buvo pažymėjęs, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu procedÅ«roje pagal Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktÄ , 112 straipsnio 2, 5 dalis dalyvauja trys konstitucinius įgaliojimus turintys subjektai: Respublikos Prezidentas, Seimas ir Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija, kurie priima atitinkamus teisės aktus (Respublikos Prezidentas iÅ¡leidžia dekretÄ , kuriuo kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ teisėjų institucijÄ patarimo dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų, Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija priima sprendimÄ , kuriuo pataria Respublikos Prezidentui teikti Seimui atleisti Aukščiausiojo Teismo teisėjÄ iÅ¡ pareigų, Respublikos Prezidentas iÅ¡leidžia dekretÄ , kuriuo teikia Seimui atleisti Aukščiausiojo Teismo teisėjÄ iÅ¡ pareigų, Seimas priima nutarimÄ atleisti Aukščiausiojo Teismo teisėjÄ iÅ¡ pareigų);

ši procedūra yra vientisa – nedalyvaujant kuriai nors iš šių institucijų, Aukščiausiojo Teismo teisėjas negali būti atleidžiamas iš pareigų.

40. Ä®vertinusi aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų pažeminus teisėjo vardÄ procedÅ«ra yra pakankamai reglamentuota. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimas iÅ¡ pareigų yra vientisa procedÅ«ra, kuriÄ inicijuoja Respublikos Prezidentas, iÅ¡leisdamas dekretÄ , kuriuo kreipiamasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ teisėjų institucijÄ â€“ Teisėjų tarybÄ â€“ patarimo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime byloje Nr. 13/04-21/04-43/04 pažymėjo, kad tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ teisėjų institucijÄ , kad Å¡i patartų dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų, nes yra Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte numatytas pagrindas, speciali teisėjų institucija privalo (atitinkamai) ne tik įsitikinti, ar buvo poelgis, bet ir įvertinti, ar teisėjas Å¡iuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisėjo vardÄ (Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktas).

Speciali teisėjų institucija, nors ir nustačiusi, kad tam tikras teisėjo poelgis (veika) ir buvo, bei jis tuo poelgiu (veika) nepažemino teisėjo vardo, negali patarti Respublikos Prezidentui atleisti to teisėjo iÅ¡ pareigų, o Respublikos Prezidentas, negavęs tokio patarimo, negali jo atleisti iÅ¡ pareigų (15.3.2. punktas). Taigi Teisėjų tarybai, kaip specialiai teisėjų institucijai, teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų procedÅ«roje tenkantis vaidmuo – nustatyti teisėjo atsakomybės taikymo faktinį (materialinį) pagrindÄ , t. y.

Respublikos Prezidentui gavus iÅ¡ ikiteisminį tyrimÄ atliekančios institucijos atitinkamos informacijos ir iÅ¡kėlus abejones dėl konkretaus teisėjo elgesio, Teisėjų taryba turi įsitikinti, kad tam tikras poelgis buvo ir kad tokiu poelgiu buvo pažemintas teisėjo vardas. Teisėjų taryba, nustačiusi, kad teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ priima nutarimÄ , kuriuo pataria Respublikos Prezidentui teikti Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjÄ iÅ¡ pareigų. Respublikos Prezidentas iÅ¡leidžia dekretÄ , kuriuo teikia Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjÄ iÅ¡ pareigų, Seimas priima nutarimÄ atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjÄ iÅ¡ pareigų.

41. Bylos duomenys patvirtina, kad Respublikos Prezidentas 2019 m. liepos 30 d. dekretu į Teisėjų tarybÄ su praÅ¡ymu patarti dėl teikimo Seimui atleisti dekrete nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjÄ iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , kreipėsi gavęs informacijÄ iÅ¡ Generalinio prokuroro apie netinkamÄ teisėjo elgesį, taip pat Generalinio prokuroro leidimu Prezidento atstovėms susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teisėjų taryba, susipažinusi ir įvertinusi Generalinės prokuratÅ«ros pateiktÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo E. L. duotus paaiÅ¡kinimus bei nustačiusi, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų ir informacijos apie netinkamÄ teisėjo elgesį, 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarė patarti Respublikos Prezidentui teikti Seimui pritarti E. L. atleidimui iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų.

Pažymėtina, kad, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Konstitucinis Teismas, jeigu teisėjas tikrai savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija (Teisėjų taryba) privalo patarti Respublikos Prezidentui atleisti tÄ teisėjÄ iÅ¡ pareigų. Tokiais atvejais minėta speciali teisėjų institucija negali nepatarti Respublikos Prezidentui atleisti to teisėjo iÅ¡ pareigų, o Respublikos Prezidentas, gavęs tokį patarimÄ , turi įgaliojimus atleisti teisėjÄ iÅ¡ pareigų (jeigu atleidžiamas Aukščiausiojo Teismo teisėjas – turi įgaliojimus teikti jį Seimui atleisti, o jeigu atleidžiamas Apeliacinio teismo teisėjas – turi įgaliojimus praÅ¡yti Seimo pritarimo jį atleisti) (žr.

Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo 15.3.1.2 punktÄ ). Bylos duomenys patvirtina, kad Respublikos Prezidentas, gavęs Teisėjų tarybos pritarimÄ , 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekretu kreipėsi į SeimÄ dėl E. L. atleidimo iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, įvertinusi prieÅ¡ tai aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Respublikos Prezidentas, gavęs informacijÄ apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo poelgį, kuriuo galimai buvo pažemintas teisėjo vardas, turėjo įgaliojimus ir diskrecijos teisę inicijuoti ir taikyti Konstitucijos 112 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtintas teisėjo atleidimo procedÅ«ras Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu, taip įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus formuoti teisminę valdžiÄ , be kita ko, kreiptis patarimo dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ institucijÄ â€“ Teisėjų tarybÄ .

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Prezidento diskrecijos teisė, gavus iÅ¡ atitinkamų institucijų duomenų ir informacijos apie galimai netinkamÄ teisėjo elgesį, nesuderinamÄ su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais, spręsti dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iÅ¡ pareigų pažeminus teisėjo vardÄ yra konstituciÅ¡kai pateisinama. Respublikos Prezidento konstituciniai įgaliojimai inicijuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimÄ iÅ¡ pareigų, teisėjui savo poelgiu pažemius teisėjo vardÄ , kyla iÅ¡ Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto ir 112 straipsnio 2 dalies nuostatų.

43. Apelianto teigimu, Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte ir 74, 116 straipsniuose yra įtvirtinti atskiri, t. y. savarankiÅ¡ki, Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindai. Aukščiausiojo Teismo teisėjo įgaliojimai gali bÅ«ti nutraukiami arba Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu dėl to, kad teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , arba Konstitucijos 116 punkte nurodytu pagrindu dėl to, kad teisėjas Å¡iurkščiai pažeidė KonstitucijÄ , sulaužė priesaikÄ . Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo nurodyti, kad ieÅ¡kovas priesaikos nesulaužė, iÅ¡dėstyti tai pagrindžiančius motyvus ir tik tuomet vertinti teisėjo vardo (ne)pažeminimo faktÄ .

44. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte ir 116 straipsnyje įtvirtinti atskiri ir savarankiÅ¡ki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atleidimo (paÅ¡alinimo) iÅ¡ pareigų pagrindai. TÄ yra konstatavęs ir Konstitucinis Teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendime Nr. KT48-S44/2020, kuriame nurodė, kad Konstitucijoje yra įtvirtinti atskiri teisėjo, inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo, atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindai, t. y. teisėjo atleidimas iÅ¡ pareigų, kai jis savo poelgiu pažemina teisėjo vardÄ (115 straipsnio 5 punktas), ir specialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo paÅ¡alinimo iÅ¡ pareigų pagrindas – jo paÅ¡alinimas iÅ¡ pareigų apkaltos proceso tvarka Å¡iurkščiai pažeidus KonstitucijÄ arba sulaužius priesaikÄ , taip pat paaiÅ¡kėjus, kad padarytas nusikaltimas (116 straipsnis).

Tačiau nepripažįstamas pagrįstu apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo vertinti, ar ieÅ¡kovas nesulaužė priesaikos ir tik tuomet vertinti teisėjo vardo (ne)pažeminimo faktÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas E. L. buvo atleistas iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto pagrindu, t. y. savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . IeÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų nebuvo inicijuotas ir jis nebuvo paÅ¡alintas iÅ¡ pareigų Konstitucijos 116 straipsnio pagrindu už priesaikos sulaužymÄ .

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo atleidimo (ne)teisėtumo, neprivalėjo analizuoti, ar egzistavo sÄ lygos atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų apkaltos proceso tvarka, sulaužius priesaikÄ (Konstitucijos 116 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo paÅ¡alinimo iÅ¡ pareigų apkaltos proceso tvarka procedÅ«ra yra atskira, specifiÅ¡ka procedÅ«ra, galima tik esant tam tikroms sÄ lygoms, inicijuojama ir vykdoma aiÅ¡kiai apibrėžta tvarka, todėl bylÄ dėl teisėjo atleidimo iÅ¡ pagrindų kitu teisiniu pagrindu iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo įgaliojimų vertinti, ar apeliantas turėjo (galėjo) bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ pareigų apkaltos proceso tvarka.

Tai, kad ieškovo atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų faktinės aplinkybės iš dalies sutapo su ieškovui baudžiamajame procese pareikštų įtarimų faktiniu pagrindu nurodytomis aplinkybėmis, niekaip nelemia išvados, jog iš pareigų ieškovas galėjo būti pašalintas tik apkaltos proceso tvarka.

45. Apibendrindama tai, kad iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , procedÅ«ra buvo vykdoma tinkamai, laikantis teisinio proceso reikalavimų. Dėl ieÅ¡kovo teisių pažeidimo 46. Apelianto teigimu, Teisėjų taryba ir pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į rungimosi principu pagrįstÄ procesÄ . Nurodė, kad jo teisių pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad Teisėjų taryba apribojo ieÅ¡kovo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat buvo pažeista teisė žinoti atleidimo priežastis ir motyvus bei teisė reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ Teisėjų tarybos nariams.

47. Vertindama apelianto skundo argumentus dėl ieÅ¡kovui apribotos teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pažeista teise žinoti atleidimo priežastis ir motyvus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas E. L. ir jo atstovas 2019 m. rugpjūčio 9 d. vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje buvo supažindinti su Generalinės prokuratÅ«ros 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡tu, adresuotu Respublikos Prezidentui. Paminėtame raÅ¡te buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-7-00007-18 bei paaiÅ¡kinta, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo E. L. 2018 m. rugpjūčio 19 d. pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o 2019 m. balandžio 1 d. pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 228 straipsnio 2 dalį; buvo nurodytos aplinkybės dėl Å¡aliÅ¡ko veikimo nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinę bylÄ Nr. 3K-3-91-701/2019 dėl 2018 m. lapkričio 7 d.

Ž. P. ir Z. P. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo („Vijūnėlės dvaras“) ir daromo poveikio teisėjui R. K., Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjančiam administracinę byloje Nr. A-342-442/2019 dėl UAB „Forvida“ apeliacinio skundo. Pažymėtina, kad Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 24 d. rašte nurodytos aplinkybės apeliantui buvo žinomos, nes jos iš esmės sutapo su 2019 m. vasario 20 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. pranešimuose apie ieškovui pareikštus įtarimus nurodytomis aplinkybėmis.

Iš byloje esančio Teisėjų tarybos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovas ir jo atstovas 2019 m. rugpjūčio 9 d. posėdžio pradžioje Teisėjų tarybos pirmininko buvo informuoti, kad Teisėjų taryboje bus analizuojamos Generalinės prokuratūros rašte nurodytos faktinės aplinkybės teisėjų etikos požiūriu.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kokie jo poelgiai bus vertinami, kaip žeminantys teisėjo vardÄ , todėl konstatuoti, kad buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė žinoti jo atleidimo priežastis, nėra pagrindo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, turėdamas tokio iÅ¡samumo informacijÄ apie tai, kokie jo poelgiai, galimai pažeminę teisėjo vardÄ , bus svarstomi, galėjo duoti Teisėjų tarybai iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, Å¡ia galimybe nepasinaudojo.

49. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovui E. L. nebuvo pateikta susipažinti visa ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18 medžiaga. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras sutiko ikiteisminio tyrimo medžiagÄ pateikti tik Teisėjų tarybos nariams, tačiau nesutiko, kad su Å¡iais duomenimis bÅ«tų supažindinti asmenys, kuriems ikiteisminio tyrimo byloje yra pareikÅ¡ti įtarimai nusikalstamų veikų padarymu, ir jų gynėjai.

50. Pažymėtina, kad pagal BPK 177 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Taigi ieškovo galimybė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18 medžiaga, kuri buvo pateikta Teisėjų tarybai, buvo apribota įstatyme įtvirtintu pagrindu ir Teisėjų taryba be prokuroro leidimo negalėjo suteikti ieškovui galimybės su minėta medžiaga susipažinti.

Kaip minėta, ieÅ¡kovas ir jo atstovas su Generalinės prokuratÅ«ros 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡tu, kuriame buvo nurodyti kokie konkretÅ«s ieÅ¡kovo poelgiai, galimai pažeminę teisėjo vardÄ , bus vertinami teisėjų etikos požiÅ«riu, buvo supažindinti 2019 m. rugpjūčio 9 d. vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje ir turėjo galimybę duoti Teisėjų tarybos posėdyje paaiÅ¡kinimus dėl nurodytų aplinkybių bei atitinkamai paneigti, kad nurodyti poelgiai gali bÅ«ti pripažinti pažeminusiais teisėjo vardÄ , tačiau tokia teise nusprendė nesinaudoti.

51. Ä®vertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-0007-18 medžiaga, kuri buvo pateikta Teisėjų tarybai, 2019 m. rugpjūčio 9 d. posėdyje sprendusiai dėl patarimo Respublikos Prezidentui kreiptis į SeimÄ dėl pritarimo atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , buvo apribota teisėtai, toks ribojimas įtvirtintas BPK 177 straipsnio 1 dalyje, ribojimu siekta teisėto tikslo – nepakenkti vykdomam ikiteisminiam tyrimui, ribojimas buvo bÅ«tinas ir proporcingas – ieÅ¡kovui buvo atskleistos konkrečios faktinės aplinkybės dėl jo poelgių.

52. Papildomai pažymėtina, kad tokia situacija, kuomet siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo duomenų iÅ¡saugojimÄ apribojama galimybė asmeniui, dėl kurio poelgio svarstoma, susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis (ar bent ta jų dalimi, kuri yra pateikiama susipažinti subjektams, turintiems teisę inicijuoti asmens atleidimÄ iÅ¡ pareigų ar sprendžiantiems dėl atleidimo), savaime negalėtų lemti negalimumo kompetentingiems subjektams priimti sprendimus. Kiekvienas atskirai subjektas, tiek inicijuojantis procedÅ«rÄ , tiek sprendžiantis atitinkamÄ klausimÄ turi įvertinti, ar jam pakanka duomenų priimti sprendimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡iuo konkrečiu atveju tiek Respublikos Prezidentas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ kreiptis į Teisėjų tarybÄ , tiek Teisėjų taryba, gavę tam tikrÄ informacijÄ (pateiktÄ Generalinio prokuroro raÅ¡te) nusprendė, kad tokia informacija jiems nėra pakankama ir prieÅ¡ priimdami sprendimus susipažino su ikiteisminio turimo duomenimis tokia apimtimi, kokia leidimÄ suteikė prokuroras. Taigi Å¡iuo atveju sprendimų priėmėjai su ikiteisminio tyrimo duomenimis susipažino tokia apimtimi, kuri jiems leido įsitikinti, kad ieÅ¡kovas savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ .

Tačiau patys faktai (teisėjo poelgiai, kurie buvo nurodyti Generalinio prokuroro raÅ¡te ir kurie buvo vertinimo objektas) nuo Å¡ios informacijos gavimo nepakito, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga tiesiog leido įsitikinti, ar atitinkami poelgiai buvo padaryti. Taigi susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi sudarė sÄ lygas priimti sprendimÄ , tačiau neapribojo apelianto galimybės pasisakyti dėl jo poelgių (buvimo ar nebuvimo) ir jų vertinimo (ar jais buvo pažemintas teisėjo vardas), nes patys poelgiai buvo nurodyti Generalinio prokuroro raÅ¡te, su kuriuo ieÅ¡kovas turėjo galimybę susipažinti.

53. Apelianto teigimu, buvo pažeista jo teisė pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ Teisėjų tarybos nariams. Apeliantas kelia abejones dėl posėdyje dalyvavusio ir balsavusio Tarybos nario bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo A. N. bei posėdyje dalyvavusio, tačiau nebalsavusio Tarybos nario G. K., teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu A. N. pavardė buvo paminėta viename iÅ¡ užfiksuotų pokalbių, o G. K. buvo apklaustas kaip liudytojas.

54. Pagal Teisėjų tarybos darbo reglamento 25 punktÄ Teisėjų tarybos narys turi nusiÅ¡alinti arba jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas nuo klausimo Tarybos posėdyje svarstymo, jei yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl Å¡io Tarybos nario neÅ¡aliÅ¡kumo. Reglamento 26 punkte nustatyta, kad pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ turi teisę bet kuris Tarybos narys ar asmuo, su kurio teisine padėtimi, teisėmis ar pareigomis susijęs klausimas turi bÅ«ti svarstomas Tarybos posėdyje, arba Å¡io asmens įgaliotas atstovas. PareiÅ¡kimas nuÅ¡alinti Tarybos narį nuo klausimo svarstymo turi bÅ«ti motyvuotas, jis pateikiamas Tarybai.

55. Iš atsakovės Teisėjų tarybos pirmosios instancijos teismui duotų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų – išrašo iš Teisėjų tarybos elektroninės posėdžių organizavimo ir balsavimo sistemos apie 2019 m. rugpjūčio 9 d. neeilinio Teisėjų tarybos posėdžio balsavimo rezultatų – nustatyta, kad Teisėjų tarybos narys G. K. nusišalino nuo ieškovo atleidimo iš teisėjo pareigų klausimo nagrinėjimo ir balsavime dėl patarimo Respublikos Prezidentui ieškovo atleidimo klausimu nedalyvavo.

Nors, apelianto teigimu, nebalsavimas nėra pakankamas neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo įgyvendinimas ir nusiÅ¡alinęs Tarybos narys neturėjo dalyvauti posėdyje, tačiau pažymėtina, kad apeliantas nepagrindė, kaip nusiÅ¡alinusio Tarybos nario G. K. dalyvavimas 2019 m. rugpjūčio 9 d. Teisėjų tarybos posėdyje stebėtojo teisėmis pažeidė apelianto teises. IÅ¡ byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 9 d. Teisėjų tarybos posėdžio garso įraÅ¡o nenustatyta, kad nusiÅ¡alinęs, tačiau posėdyje stebėtojo teisėmis dalyvavęs Teisėjų tarybos narys bÅ«tų daręs įtakÄ sprendimo priėmimo rezultatui.

56. Vertinant apelianto skundo argumentus dėl kito Tarybos nario A. N. (ne)Å¡aliÅ¡kumo, visų pirma pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovas nepagrindė kodėl jis pats nepasinaudojo Teisėjų tarybos darbo reglamento 25-26 punktuose įtvirtinta teise reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ Tarybos nariams, ypač atsižvelgiant į tai, kad pačiam ieÅ¡kovui, kaip buvusiam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui ir Tarybos nariui, neabejotinai turėjo bÅ«ti žinoma tokia jo teisė.

57. Teisėjų tarybos darbo reglamento 50 punktas nustato, kad tarybos narių nutarimas yra priimamas, jeigu jam pritaria daugiau kaip pusė visų Tarybos narių. IÅ¡ Teisėjų tarybos elektroninės posėdžių organizavimo ir balsavimo sistemos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. Teisėjų tarybos posėdyje svarstant ir balsuojant dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teisėjo pareigų iÅ¡ viso dalyvavo 18 narių, iÅ¡ jų balsavo 17 (Tarybos narys G. K. nebalsavo). Balsų dauguma (14 balsų už, 2 – prieÅ¡ ir 1 – susilaikė) buvo nutarta patarti Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui atleisti E. L. iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ .

58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir Teisėjų tarybos darbo reglamento nuostatas, konstatuoja, kad net ir pripažinus, jog Teisėjų tarybos narys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. N. turėjo nusišalinti ar būti nušalintas nuo ieškovo klausimo nagrinėjimo, Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas dėl patarimo Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui pritarti dėl ieškovo atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų nebūtų kitoks, kadangi absoliuti 2019 m. rugpjūčio 9 d.

Teisėjų tarybos posėdyje dalyvavusių tarybos narių dauguma balsavo už nutarimo priėmimÄ . Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo abejoti Teisėjų tarybos balsavimo rezultatais nurodytu darbotvarkės klausimu. Dėl teisėjo vardÄ Å¾eminančių poelgių 59. Apelianto teigimu, nebuvo nustatyta teisėjo vardo pažeminimo sudėtis, todėl Teisėjų tarybos nutarimas yra neteisėtas. Teigia, kad atleidžiant teisėjÄ , pažeminusį teisėjo vardÄ , Teisėjų taryboje priimant nutarimÄ turėjo bÅ«ti vykdoma drausminio pareiginio nusižengimo tyrimo ir vertinimo procedÅ«ra, t. y. nustatytos drausminės atsakomybės sÄ lygos: pažeidimo padarymo faktas (poelgis), jį padaręs teisėjas, teisėjo kaltė (tyčia ar aiÅ¡kiai aplaidžiai), pažeidimo pasekmes, kad poelgiu buvo pažemintas teisėjo vardas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos (poelgio) ir pasekmių (pažeminto teisėjo vardo).

60. Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardÄ Å¾eminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiÅ¡kiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.

61. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad Konstitucijoje expressis verbis nėra nustatyta, kokie teisėjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais pažeminamas teisėjo vardas. Formuluotė „teisėjo vardÄ pažeminantis poelgis“ yra talpi, ji apima ne tik teisėjo elgesį, kuriuo jis teisėjo vardÄ pažemino vykdydamas savo, kaip teisėjo įgaliojimus, bet ir teisėjo vardÄ pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisėjo įgaliojimų vykdymu. Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskrecijÄ nustatyti, kokie teisėjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais pažeminamas teisėjo vardas, tačiau nei įstatymais, nei teismų savivaldos institucijų sprendimais negali bÅ«ti nustatytas koks nors iÅ¡samus (baigtinis) poelgių, kuriais teisėjas pažemina teisėjo vardÄ , sÄ raÅ¡as.

Ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai, 2014 m. kovo 10 d. sprendimas).

62. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ specialiÄ Ä¯statymo numatytÄ teisėjų institucijÄ , kad Å¡i patartų dėl teisėjo, savo poelgiu pažeminusio teisėjo vardÄ , atleidimo iÅ¡ pareigų, minėta teisėjų institucija privalo įsitikinti, jog tam tikras teisėjo poelgis (veika) iÅ¡ tikrųjų objektyviai buvo, bei tai, ar teisėjas Å¡iuo poelgiu (veika) tikrai pažemino teisėjo vardÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai). Pripažinti, kad teisėjas padarė etikos pažeidimus ir taip pažemino teisėjo vardÄ , pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad teisėjo elgesys neatitinka Teisėjų etikos kodekse nurodytų principų ir egzistuoja pakankamas pagrindas nepasitikėti tokiu teisėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

63. Taigi teismas, aiÅ¡kindamasis Teisėjų tarybos duoto patarimo Respublikos Prezidentui pagrįstumÄ , turi įvertinti, ar Teisėjų taryba, priimdama sprendimÄ pripažinti, kad teisėjas atliko teisėjų etikos reikalavimų neatitinkančius veiksmus (nagrinėjamu atveju – savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ ), turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių kiekvienam Teisėjų tarybos nariui suformuluoti savo vidinio įsitikinimo nuostatÄ dėl teisėjo vardÄ Å¾eminančio poelgio egzistavimo.

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi Teisėjų tarybai pateiktų ikiteisminio tyrimo duomenų, kurie patvirtino Generalinio prokuroro 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡te nurodytas aplinkybes, visumÄ , pripažįsta, kad Teisėjų taryba turėjo pagrindÄ konstatuoti teisėjo vardo pažeminimo faktÄ .

65. Teismui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys (pokalbiai, slapto sekimo protokoluose užfiksuoti duomenys ir kt.) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buvo įsitraukęs į neformalų bendravimÄ ir konsultavo asmenis teisiniais klausimais, t. y. 2019 m. sausio mėn., neformalaus bendravimo su O. S. (UAB „Forvida“ buhalterė) metu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas E. L. aptarinėjo galimÄ Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. A-342-442/2019 pagal UAB „Forvida“ apeliacinį skundÄ baigtį ir galimÄ neteisėtÄ poveikį Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjui R. K., toleravo pateiktus praÅ¡ymus daryti įtakÄ teisingumo vykdymo procesui, taip pat 2018 m. gruodžio mėn. susitikimų ir telefoninių pokalbių metu ieÅ¡kovas, bÅ«damas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, tarėsi su O. S. Å¡aliÅ¡kai veikti nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinę bylÄ Nr. 3K-3-91-701/2019 dėl Ž. P. ir Z. P. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutarties peržiÅ«rėjimo („VijÅ«nėlės dvaras“), t. y. teikė konsultacijas, patarimus ir, bÅ«damas Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos narys, tenkino atsakovų praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nevertinama ir nesprendžiama dėl to, buvo ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, nesprendžiama dėl įrodymų teisėtumo ir leistinumo pagal baudžiamojo proceso normas, tačiau ieÅ¡kovo elgesys vertintinas teisėjo etikos aspektais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad Teisėjų taryba gavusi ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma turėjo pakankamÄ pagrindÄ Ä¯sitikinti, jog ieÅ¡kovas atliko veiksmus, nesuderinamus su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais.

67. Pažymėtina ir tai, kad nors ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu dėl galimo piktnaudžiavimo, siekiant padaryti neteisėtÄ poveikį administracinę bylÄ Nr. A-342-442/2019 nagrinėjusiam teisėjui R. K., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2022 m. sausio 13 d. nutarimu buvo nutrauktas, nesant nusikaltimo sudėties požymių (nustačius, kad ieÅ¡kovas su teisėju R. K. bendravo ne kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, o asmeninės pažinties pagrindu ir kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neturi jokių jurisdikcinių įgaliojimų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atžvilgiu), tačiau paminėtame nutarime aiÅ¡kiai pasakyta ir Å¡i aplinkybė liko nepaneigta, kad ieÅ¡kovas bendravo su teisėju R. K. ir siekė O. S. atstovaujamai bendrovei UAB „Forvida“ palankaus sprendimo.

68. Konstitucinis Teismas 2007 m. sausio 16 d. nutarime yra nurodęs, kad pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktÄ teisėjas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardÄ Å¾eminantis poelgis vėliau teismo yra įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja.

69. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos atliktas bylos faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto vertinimu, savaime nereiÅ¡kia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas (nepakankamai motyvuotas), kad neatskleista bylos esmė. Apeliantas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį nepagrįstai lygina su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu, kadangi Å¡is sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi yra panaikintas. BylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo nesaisto argumentai, iÅ¡dėstyti anksčiau Å¡ioje byloje priimtame, tačiau apeliacine tvarka panaikintame sprendime.

70. Apibendrindama iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Teisėjų taryba, susipažinusi su Generalinės prokuratÅ«ros pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, turėjo pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas savo veiksmais pažemio teisėjo vardÄ ir priimti skundžiamÄ nutarimÄ patarti Respublikos Prezidentui teikti Seimui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų. Dėl procesinės bylos baigties 71. Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ , procedÅ«ra buvo vykdoma laikantis teisinio proceso reikalavimų.

Respublikos Prezidentas, gavęs informacijÄ apie ieÅ¡kovo, ėjusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas, poelgį, kuris gali bÅ«ti vertinamas kaip žeminantis teisėjo vardÄ , turėjo konstitucinius įgaliojimus kreiptis į Teisėjų tarybÄ patarimo teikti Seimui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . Teisėjų taryba, įsitikinusi, kad buvo tam tikras teisėjo poelgis ir, įvertinusi tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas iÅ¡ tikrųjų Å¡iuo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , privalėjo patarti Respublikos Prezidentui teikti Seimui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų.

Respublikos Prezidentas, gavęs tokį patarimÄ , turėjo įgaliojimus teikti Seimui atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardÄ . Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieÅ¡kovas neįrodė tinkamo teisinio proceso reikalavimų pažeidimų, kurie galėjo lemti, jog ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas kitaip. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad Teisėjų tarybai buvo pateikta pakankamai duomenų konstatuoti, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, pažeidė teisėjo profesijai keliamus reikalavimus ir savo poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , įsitraukęs į neformalų bendravimÄ su bylų baigtimi suinteresuotais asmenimis, veikdamas Å¡ių asmenų naudai ir darydamas nederamÄ ir neleistinÄ poveikį konstituciniam teisingumo vykdymo procesui.

72. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ teisėjo pareigų buvo atleistas pagrįstai, priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 73. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

74. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Duomenų, patvirtinančių atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, byloje nėra, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių nepaskirstomos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienė Dalia Kačinskienė