Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f1b4c0f7-22c3-40bd-bb7d-572780aba2ab Generato dall'IA

Civil court dismisses claim for damages due to excessive criminal trial duration citing procedural fairness principles.

Numero d'incarto f1b4c0f7-22c3-40bd-bb7d-572780aba2ab
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the plaintiff's claim for non-material damages alleging excessive length of criminal proceedings. The plaintiff argued that the delay from arrest to final judgment violated constitutional rights and caused harm, while the state contended the duration was justified by case complexity. The court ruled that the cumulative circumstances explaining the delay were reasonable and the plaintiff failed to prove specific damages or wrongful state actions.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

CPK 259, 260, 270, 178, 93, CK 6.272; The court must assess the justification for procedural delays based on case complexity and state conduct, dismissing claims for damages unless specific harm and wrongful acts are proven.

Parole chiave

Generato dall'IA
criminal procedure duration non-material damages claim procedural fairness principles state liability assessment excessive delay justification traffico aggravato di stupefacenti dipendenza da sostanze stupefacenti cooperazione giudiziaria in materia penale

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
CPK 259
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : atmesti ieškovo A.
CPK 260
CPK 270
CPK 178
Tačiau ieÅ¡kovas neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti tris bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės rūšies sÄ lygas - neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšį.
CPK 93
Bylinėjimosi iÅ¡laidos Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .
CK 6.272
Nurodo, jog valstybės atsakomybė CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, t.
Generato dall'IA

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

?Civilinė byla Nr. 2-2069-808/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28943-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, dalyvaujant ieškovui A. S. ir jo atstovui advokatui Jurijui Binevičiui (Jurij Binevič), atsakovės atstovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgaliotai atstovei D.

V. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokurorui Ernestui Vainui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. S. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė Teismui pateiktu ieÅ¡kiniu, kurį tikslino, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, 20 000,00 Eur neturtinę žalÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškinyje nurodo, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir iškelta baudžiamoji byla. Tyrimo metu jis buvo sulaikytas ir jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė suėmimas nuo (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-317/2014), jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas (duomenys neskelbtini) metų laisvės atėmimo bausme. Apeliacinės instancijos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-317/2014), žemesnės instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi (baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-1073/2018), buvo pakeisti pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai.

IeÅ¡kovo teigimu, laikotarpis nuo jo sulaikymo ((duomenys neskelbtini)) iki galutinis sprendimo byloje (2018-10-25) yra nepriimtinai ilgas. Tokia proceso trukmė (daugiau nei (duomenys neskelbtini) metai) negali bÅ«ti laikoma tinkama ir priimtina. Tai pažeidė jo teises ir jam padaryta neturtinė žala. AukÅ¡tesnės instancijos teismai keitė žemesnės instancijos teismų sprendimus, taigi teismų veikla nebuvo tinkama (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis; BPK 44 straipsnio 5 dalis; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis), nes baudžiamasis procesas turi bÅ«ti atliktas per įmanomai trumpesnį laikÄ .

EŽTT praktikoje yra suformuoti baudžiamojo proceso trukmės vertinimo kriterijai: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesÄ . Taigi, valstybės atitinkamos institucijos ir jų pareigÅ«nai turi pareigÄ daryti viskÄ , kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. IeÅ¡kovo teigimu, proceso trukmė jo atžvilgiu negali bÅ«ti pateisinama bylos sudėtingumu, įtariamųjų bei kaltinamųjų skaičiumi, nusikalstamos veikos pobÅ«džiu, bylos apimtimi, tarptautinio elemento buvimu ir t. t.

Nuo suėmimo iki galutinio sprendimo byloje, turėjo bÅ«ti taikomos ir Å¡velnesnės kardomosios priemonės, tačiau jo nuolat teikiami praÅ¡ymai suÅ¡velninti kardomÄ jÄ priemonę bei skundžiami suėmimo pratęsimai, nebuvo tenkinami. Baudžiamojoje byloje visiems kaltintiems asmenims buvo inkriminuoti beveik identiÅ¡ki kaltinimai dėl labai sunkių nusikaltimų (BK 249 ir 260 straipsniai) bei sunkių nusikaltimų (BK 199 straipsnis) padarymo, trys kaltinamieji buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu ir trims kaltinamiesiems pritaikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Taigi, pusę kaltinamųjų atleidus nuo laisvės atėmimo bausmės, ilgas baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pateisinamas nusikalstamos veikos pobÅ«džiu arba bylos sudėtingumu.

Nurodo, kad neturtinė žala buvo padaryta, nes baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktikos, kai ilgas baudžiamasis procesas gali bÅ«ti pagrindu Å¡velninti bausmę atitinkamo BK straipsnio sankcijos ribose arba skirti Å¡velnesnę nei BK straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę (BK 41 ir 54 straipsniai). Žalos dydžiui taip pat svarbi aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje buvo suimta ir ieÅ¡kovo sutuoktinė, dėl ko jų vaikai ilgÄ laikÄ buvo palikti giminaičių priežiÅ«rai.

Taip pat buvo areÅ¡tuotas turtas. IeÅ¡kovas nurodo, kad visÄ kalinimo laikotarpį gyveno patirdamas nuolatinę įtampÄ dėl nežinomybės, kalinimo sÄ lygų, suimtos sutuoktinės ir be tėvų paliktų vaikų, jautėsi sugniuždytas, kankinamas emocinės depresijos bei nemigos, nes daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus jautė netikrumÄ dėl savo ateities ir baudžiamojo proceso baigties, o teisingumo vykdymo įvaizdis buvo prarastas ir tapo panaÅ¡iu į teisinį susidorojimÄ . Atsižvelgiant į EŽTT praktikÄ dėl per ilgai užsitęsusio proceso jam turi bÅ«ti atlyginta 20 000 Eur dydžio neturtinė žala.

PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateiktame atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų - nuteisimo, suėmimo, sulaikymo, procesinės prievartos priemonių pritaikymo, administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, valstybė atlygina visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės (CK 6.272 straipsnio 1 dalis, CK 6.273 straipsnio 1 dalis).

Valstybę atstovauja Vyriausybės įgaliotos institucijos. Konkrečiu atveju atsakovę atstovauja ir Teisingumo ministerija (Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 3.22 punktas). IeÅ¡kovas buvo nuteistas už dalyvavimÄ nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu, vertimÄ si narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, t.y. už padarytus labai sunkius nusikaltimus (neteisėtas disponavimas labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais - BK 260 straipsnio 3 dalis) ir sunkius nusikaltimus (narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabanda - BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiÅ¡kai palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryÅ¡ius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirÅ«pinus transporto ir ryÅ¡io priemonėmis, nusikaltimų įrankiais.

Vykdydamas nusikalstamo susivienijimo (veikusio nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio) organizatoriaus ir vadovo nurodymus bei atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojo – kurjerio vaidmenį, automobilyje įrengtose slėptuvėse, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Lietuvos RespublikÄ , kontrabandos bÅ«du gabeno labai didelius kiekius narkotinių medžiagų ir (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėn. pradžioje su iÅ¡ (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabentu krovinių, jį iÅ¡kraunant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). , buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.

Pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovui skirta (duomenys neskelbtini) metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. lapkričio 10 d. atmetė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Kasacinis teismas 2018 m. spalio 25 d. kasacinį skundÄ taip pat atmetė. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, aukÅ¡tesniųjų teismų sprendimai jo atžvilgiu nebuvo keičiami, t.y. veikos neperkvalifikuotos, bausmės dydis nepakeistas. Nurodo, kad ieÅ¡kovas, kuris remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalimi, t.y. specialiu civilinės deliktinės atsakomybės atveju, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės, reikalauja atlyginti nurodytos rūšies žalÄ nėra atleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rūšies sÄ lygas – neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus, žalos faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas. IeÅ¡kovas nenurodė jokių konkrečių neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, todėl žalos atlyginimas negalimas. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad pareigÅ«nai ir teismas neveikė pagal teisės aktų reikalavimus taip, kad baudžiamojo persekiojimo procesas įvyktų per įstatymais reikalaujamÄ trukmę. Anot atstovės, jokiame teisės akte, reglamentuojančiame baudžiamojo persekiojimo procesÄ ar teismo procesÄ , nenurodyti konkretÅ«s terminai per kuriuos Å¡ie procesai privalo bÅ«ti baigti.

Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaiga, kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis). AnalogiÅ¡ka garantija dėl baudžiamojo proceso operatyvumo įtvirtina ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje.

Taigi, ilga baudžiamojo proceso trukmė savaime nesuponuoja neteisėtų veiksmų (neveikimo), nes bÅ«tina vertinti kas lėmė ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę, ar objektyvÅ«s veiksniai - bylos apimtis, įtariamųjų, kaltinamųjų skaičius, nusikalstamų veikų skaičius ir pobÅ«dis, specialistų tyrimų ir ekspertizių atlikimo terminai, proceso dalyvių skundų intensyvumas ir pagrįstumas, duomenų gavimas iÅ¡ užsienio valstybių ir pan.) ar nepagrįstas delsimas (neveikimas) - kai be pateisinamos priežasties neatliekami proceso veiksmai ar tokių veiksmų atlikimas yra vilkinamas.

IeÅ¡kovo tiek apeliacinis, tiek ir kasacinis skundai, kuriais jis prašė suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, - buvo atmesti. Be to. Kasacinis teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartyje konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog baudžiamasis procesas truko pernelyg ilgai ((duomenys neskelbtini) metus), nes (duomenys neskelbtini) metais pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , kaltinamiesiems (nuteistiesiems) buvo taikomos įvairios procesinės prievartos priemonės ir kitokie suvaržymai, tačiau ilgÄ proceso trukmę daugiausia lėmė objektyvÅ«s veiksniai - baudžiamoji byla didelės apimties, įtarimai buvo pareikÅ¡ti dideliam kaltinamųjų skaičiui (daugiau nei (duomenys neskelbtini) asmenų), tyrimÄ apsunkino aukÅ¡tas nusikalstamo susivienijimo organizuotumo, konspiracijos lygis, o Å¡io nusikalstamo susivienijimo nusikaltimai buvo daromi kelių Europos SÄ jungos valstybių teritorijose, o taip siekė ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

Tiriant gerai organizuoto, daug narių turinčio nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, buvo bÅ«tina atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų, o tam reikėjo didelių laiko sÄ naudų ir buvo bÅ«tina imtis aukÅ¡to lygio konspiracijos reikalaujančių kriminalinės žvalgybos veiksmų, kad nustatyti nusikalstamo susivienijimo organizacinę struktÅ«rÄ , hierarchinius ryÅ¡ius, veikimo mechanizmÄ , o sulaikius automobilius, kuriais buvo gabenami labai dideli kiekiai narkotinių medžiagų, buvo atliekamos ilgÄ laikÄ trunkančios ekspertizės. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dėl teisinės pagalbos buvo kreiptasi į užsienio valstybių institucijas ((duomenys neskelbtini)), kas taip pat turėjo įtakos bylos proceso trukmei, kaip ir kaltinamųjų ginančių advokatų skaičius bei teismo posėdžių laiko (datų) derinimo ypatumai tokio pobÅ«džio bylose.

Byloje nenustatyta valstybės subjektų veiksmų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas proceso greitumo principas ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į proceso užbaigimÄ per kiek įmanomai trumpiausiÄ (protingÄ ) laikÄ . Ä®vertinęs visų aplinkybių visumÄ , teismas sprendė, kad ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę iÅ¡ esmės lėmė baudžiamosios bylos apimtis bei sudėtingumas, todėl Å¡ios baudžiamosios bylos laikas yra adekvatus ir pateisinamas tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės prasme.

Konkrečiu atveju, nėra pagrindo nesutikti su Kasacinio teismo iÅ¡vada ir kitaip vertinti baudžiamÄ jį procesÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovo teigimas, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai turėjo bÅ«ti atlikti kitu laiku, nes nereikėjo rinkti duomenų ir įrodinėti nusikalstamo susivienijimo požymių, yra nepagrįstas. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį kontroliuoja ir organizuoja prokuroras, kuriam teisės aktais suteikta kompetencija spręsti dėl ikiteisminio tyrimo apimties, konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų poreikio, intensyvumo, jų atlikimo laiko ir kitų taktinių dalykų.

IeÅ¡kovo ir jo bendrininkų baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai nenustatė jokių esminių BPK pažeidimų, todėl ieÅ¡kovo subjektyvÅ«s samprotavimai apie tai, kaip turėjo vykti ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas jo atžvilgiu, nepatvirtina pareigÅ«nų ar teismo neveikimo ar neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju netaikytina ir EŽTT praktikoje suformuota prezumpcija, kad pernelyg užsitęsęs procesas jau savaime sukelia neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas turi pateikti įrodymus apie baudžiamojo proceso padarinius jo fizinei ar psichinei sveikatai, juolab, kad baudžiamasis procesas ir taikomos kardomosios priemonės asmeniui, neabejotinai, sukelia neigiamas emocijas, riboja tam tikras laisves.

IeÅ¡kovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl Valstybei nekyla pareiga atlyginti jo reikalaujamÄ neturtinę žalÄ . Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra pateiktame atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog valstybės atsakomybė CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės, t. y. civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io.

Tačiau ieÅ¡kovas neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti tris bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės rūšies sÄ lygas - neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšį. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.

Ä®rodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, todėl aplinkybės vertinamos civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiÅ«riu pagal CPK numatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi bÅ«ti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

IeÅ¡kovas nenurodo konkrečių neteisėtų prokuroro veiksmų, iÅ¡ kurių kildina savo reikalavimÄ , apsiribodamas bendro pobÅ«džio, abstrakčiu vykusio baudžiamojo proceso vertinimu, kad procesas truko pernelyg ilgai. Nurodo, kad ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ . Todėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , o pateikus kaltinimÄ , jo kaltės ir nuteisimo ar iÅ¡teisinimo klausimas perduotas spręsti teismui (Konstitucijos 109 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai, prokuroras ir teismas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė pareigÅ«nų bendrosios rÅ«pestingumo pareigos (BPK 2 straipsnis), taip pat bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo procesas siejamas su subjektyviais kriterijais, todėl skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas negali bÅ«ti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti.

Konkrečiu atveju buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad ieÅ¡kovas galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tai akivaizdu iÅ¡ bendro ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir teismų nuosprendžiuose aptartų aplinkybių viseto. IeÅ¡kovas, abstrakčiai ginčydamas vykusį baudžiamÄ jį procesÄ , nenurodo jokių konkrečių neteisėtų prokuroro veiksmų ar priimtų procesinių sprendimų bei paties proceso neteisėtumo. Prokuroras nepadarė jokių procesinių pažeidimų, nėra duomenų apie galimÄ prokuroro iÅ¡ankstinį nusistatymÄ inicijuojant baudžiamÄ jį persekiojimÄ ar neproporcingai taikant procesines prievartos priemones byloje.

Procesiniu požiÅ«riu ieÅ¡kovo pozicija yra nekonstruktyvi. Teismai nekonstatavo, kad baudžiamajame procese bÅ«ta kokių nors piktnaudžiavimo ar neproporcingo prievartos priemonių taikymo apraiÅ¡kų. Laikydamasis baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, prokuroras tinkamai organizavo ikiteisminį tyrimÄ , suteikė ieÅ¡kovui atitinkamÄ procesinį statusÄ , užtikrino galimybę realizuoti teisę į gynybÄ , pagrįstai kreipėsi dėl procesinių prievartos priemonių taikymo bei, surašęs kaltinamÄ jį aktÄ ir jame pateikęs savÄ jį byloje nustatytų aplinkybių vertinimÄ , perdavė bylÄ teisminiam nagrinėjimui.

Tokie teisėti ir pagrįsti prokuroro veiksmai bei vėlesnė procesinė pozicija palaikant valstybinį kaltinimÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip piktnaudžiavimas ar klaida, nes įrodymų vertinimo procesas siejamas su subjektyviais kriterijais. Todėl skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas negali bÅ«ti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. IeÅ¡kovui neįrodžius žalos, priežastinio ryÅ¡io ir žalÄ sukėlusio atsakovės elgesio neteisėtumo fakto, abstraktÅ«s teiginiai, be jokių nuorodų į konkrečius tariamai neteisėtus prokuroro veiksmus, negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindžiantys ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

Todėl ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas, iÅ¡ esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovių įgalioti atstovai, iÅ¡ esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a : IÅ¡kinys (patikslintas) atmetamas. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, ir kt.).

AiÅ¡kinant įrodymų pakankamumo taisyklę yra nurodyta, kad vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų iÅ¡vadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015 bei 2016 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu, vertėsi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, bÅ«tent: laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžios iki (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) mieste su S.B. iÅ¡ trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D.J., R.R., Ž.R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 391 straipsniu), D.P., S.V., R.J., S.M., D.U., A.B., D.T, R.T., A.Å ., G.T., D.V., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandÄ (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiÅ¡kai bei ryÅ¡io priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryÅ¡ius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirÅ«pinus transporto ir ryÅ¡io priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – nurodymus ir atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojo – kurjerio vaidmenį, automobiliu, kuriame įrengtose slėptuvėse iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Lietuvos RespublikÄ kontrabandos bÅ«du pargabendamas labai didelius kiekius narkotinių medžiagų – kanapių dervos bei psichotropinių medžiagų – (duomenys neskelbtini), dalyvavo veikloje suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo (duomenys neskelbtini) metų mėnesio, ne trumpiau kaip iki (duomenys neskelbtini); be to vykdydamas vadovo nurodymÄ pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžioje nuvykęs į (duomenys neskelbtini) ir ten iÅ¡ nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį narkotinės medžiagos ir tablete, turinčias psichotropinės medžiagos, jas neteisėtai gabeno automobilyje specialiai įrengtoje slėptuvėje nuo (duomenys neskelbtini) iki garažo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu su kitais bendrininkais iÅ¡kraunant šį labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.

Bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-317/2014, A. S. (ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje) buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 249 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta (duomenys neskelbtini) metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BPK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę bausmę, ir skirta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ dalies jas sudėjus, ir skirta galutinė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

Teismas bausmės pradžiÄ skaičiavo nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmę įskaitant laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ sulaikyme ir suėmime nuo (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio paskelbimo, ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliko nepakeistÄ kardomÄ jÄ priemonę-suėmimÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-5-307/2017, iÅ¡ dalies pakeitė Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį, tačiau nuteistojo A. S. (ieÅ¡kovo) apeliacinį skundÄ atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-1073/2018 iÅ¡ dalies pakeitė Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendį, tačiau nuteistojo A. S. (ieÅ¡kovo) kasacinį skundÄ atmetė. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, ieÅ¡kovui buvo pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. spalio 25 d.). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo reiÅ¡kia CK 6.272 straipsnio pagrindu.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Kasacinio teismo praktika aiÅ¡kinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra gausi ir nuosekli.

Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 žr. 34 punktÄ ir jame nurodytÄ teismų praktikÄ ).

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis nėra atleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rūšies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021 ir kt.).

Konkrečiu atveju aktualu pažymėti, kad neteisėtais pareigÅ«nų ar teismo veiksmais, vertinami tik tokie veiksmai, kurie neatitinka įstatymų, reglamentuojančių jų veiklÄ , reikalavimų. Teismo ar pareigÅ«nų veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedÅ«ras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek Å¡ių reikalavimų nesilaikyta. Tačiau, ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė.

Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016). Todėl sprendžiant dėl tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, vadovaujantis CPK 176-185 straipsniais iÅ¡tirti įrodymai vertinami kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į jų reikÅ¡mę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021). Juolab, kad Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir dėl to, kad pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos).

Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sÄ lygos, tiek specifinis tokioms byloms bÅ«dingas kriterijus – pareigÅ«nų klaidos esminė reikÅ¡mė asmens teisių pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012). PareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (veikti atsakingai ir stropiai) nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021). Nagrinėjamoje byloje, ieÅ¡kinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės grindžia argumentais, kad atsakovei kyla prievolė atlyginti jam padarytÄ neturtinę žalÄ , nes: - jo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis procesas buvo nepagrįstai ilgas ((duomenys neskelbtini) metai) ir viso proceso metu dėl jam nepagrįstai taikytos kardomosios priemonės – suėmimo jis patyrė nuolatinę įtampÄ dėl nežinomybės, kalinimo sÄ lygų, suimtos sutuoktinės ir be tėvų paliktų vaikų, jautėsi sugniuždytas ir kankinamas emocinės depresijos bei nemigos, jautė netikrumÄ dėl savo ateities ir baudžiamojo proceso baigties, o dėl keičiamų teismų sprendimų, nusivylė teisingumu.

Dėl Å¡ių pažeidimų, ieÅ¡kovo teigimu, jam buvo padaryta 20 000,00 Eur žala. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovas neneigia, jog įtarimai jam buvo pareikÅ¡ti pagrįstai. Tai, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikaltimÄ , patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kuriuos įvertinę teismai ieÅ¡kovÄ nuteisė, paskirdami realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Taigi, ieÅ¡kovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė minėtas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas už kurias jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme.

Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas, o taip pat baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovas nebuvo iÅ¡teisintas, veika neperkvalifikuota ir bausmės dydis nepakeistas. Konkrečiu atveju nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas buvo sulaikytas darant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 140 straipsnis), o likinai sulaikius ieÅ¡kovÄ , buvo apribota jo teisė į laisvę, ginama pagal Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normas (Konstitucijos 20 straipsnis, Konvencijos 5 straipsnis, BPK 44 straipsnio 1 dalis ir kt.).

Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumÄ ) 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumÄ ; niekam laisvė negali bÅ«ti atimta kitaip, kaip Å¡ioje dalyje nustatytais atvejais ir įstatymo nustatyta tvarka; vienas tokių atvejų – kai asmuo teisėtai sulaikomas ar įkalinamas, kad bÅ«tų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimÄ ar kai pagrįstai manoma, jog bÅ«tina neleisti jam padaryti nusikaltimo, arba manoma, kad jis, padaręs tokį nusikaltimÄ , gali pabėgti.

Pažymėtina ir tai, kad skiriant kardomÄ sias ar kitas procesinės prievartos priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Nagrinėjamos bylos kontekste, ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir ieÅ¡kovo atžvilgiu imtis procesinių prievartos priemonių taikymo.

Juolab, kad BPK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės taikymo neteisėtumo kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos, įvertinama tai, ar kardomoji priemonė taikyta teisėtai, kas nustatoma vertinant ar buvo realus pagrindas ir poreikis asmeniui taikyti procesinius suvaržymus, ar parinkta kardomoji priemonė buvo nustatyta įstatymu ir ar atitiko jo sÄ lygas bei, ar konkrečioje situacijoje ji buvo proporcinga poreikiui kontroliuoti asmens elgesį.

Taigi, įvertinamos tokios aplinkybės kaip susiklosčiusi procesinė situacija, asmens atliktų nusikalstamų veiksmų pobÅ«dis, mastas, trukmė, padariniai, ryÅ¡iai su kitais asmenimis, asmens pavojingumo lygmuo, galimybė tęsti nusikalstamÄ veiklÄ , asmens elgesys ikiteisminio tyrimo bei proceso metu, kad bÅ«tų užtikrintas jo dalyvavimas tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminiame nagrinėjime ir vykdant nuosprendį. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį dėl kardomosios priemonės taikymo, turi bÅ«ti nustatytas neteisėtumas kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų; kiek tai susiję su Konvencijos ir jos protokolų taikymu.

EŽTT praktikoje, judėjimo laisvės apribojimo baudžiamojo proceso kontekste bÅ«tinumas demokratinėje visuomenėje, siejamas su teisingos pusiausvyros tarp bendrojo intereso dėl tinkamo baudžiamojo proceso organizavimo ir įtariamojo (kaltinamojo) asmeninio intereso naudotis judėjimo laisve nustatymu – apribojimo proporcingumo minėtiems teisėtiems tikslams vertinimu (pvz., 2016 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Popoviciu prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 52942/09, par. 83, 88–97). Konkrečiu atveju ieÅ¡kovui buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, nes jam inkriminuotos sunkios ir labai sunkios nusikalstamos veikos, darytos ne vien Lietuvos teritorijoje.

Tokia kardomoji priemonė buvo reikalinga siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , o atsižvelgiant į ikteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, į ieÅ¡kovo padarytų nusikalstamų veikų sunkumÄ (sunkÅ«s ir labai sunkÅ«s nusikaltimai) padaryti veikiant nusikalstamame susivienijime, ir ji laikoma pagrįsta. Juolab, kad ieÅ¡kovas buvo nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, kuri nebuvo suÅ¡velninta.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepateikė leistinų įrodymų, kad jam paskirta kardomoji priemonė sukėlė realų sveikatos pablogėjimÄ dėl ko jis turėjo kreiptis į medikus (CPK 178 straipsnis), o tai, kad bet kurios kardomosios priemonės taikymas asmeniui apriboja jo teises ar apsunkina gyvenimÄ , sukelia sunkumus ar nepatogumų yra visuotinai suprantama ir pripažinta. IeÅ¡kovui neįrodžius neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir/ar teismo klaidos, tiek skiriant, tiek tęsiant jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , tiek skiriant ir nekeičiant jam paskirtÄ bausmę, kai tai buvo padaryta laikantis BPK reikalavimų ir laikantis BK nuostatų, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nenustatyti neteisėti pareigÅ«nų ir teismo veiksmai CK 6.272 straipsnio prasme.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo teigimu, jau vien tai, kad baudžiamasis procesas vyko ilgai, (net (duomenys neskelbtini) metus), sudaro pagrindÄ iÅ¡ Valstybės reikalauti atlyginti jo patirtÄ neturtinę žalÄ . Teismas nesutinka su tokia formaliu ieÅ¡kovo teigimu. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas per kuo trumpesnį laikÄ , nes konkrečios bylos sudėtingumas, tiriant didelės apimties nusikalstamo susivienijimo narių padarytas sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimu, platinimu bei kontrabanda, paties tokio pobÅ«džio bylos tyrimo specifiÅ¡kumas (bÅ«tinos ekspertizių iÅ¡vados) paneigia ieÅ¡kovo iÅ¡sakytus abstrakčius ir deklaratyvius samprotavimus, kad tyrimas galėjo bÅ«ti baigtas greičiau.

Pažymėtina ir tai, kad teismai, nagrinėję ieÅ¡kovo tiek apeliacinį, tiek kasacinį skundus, kuriais buvo skundžiama ir jam paskirtos bausmės pobÅ«dis bei dydis, skundus atmetė. Å ios bylos kontekste aktualu pažymėti ir tai, kad Kasacinis teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartyje, vertindamas baudžiamojo proceso trukmę konkrečioje byloje, padarė iÅ¡vadÄ , jog baudžiamojoje byloje procesÄ , užtrukusį (duomenys neskelbtini) metus (tokia teismo proceso trukmė nėra įprasta) iÅ¡ esmės lėmė objektyvÅ«s veiksniai, tokie kaip baudžiamosios bylos didelė apimtis;

įtarimai pareikÅ¡ti daugiau nei (duomenys neskelbtini) asmenų; tyrimÄ apsunkinęs aukÅ¡tas nusikalstamo susivienijimo organizuotumo, konspiracijos lygis, nes Å¡io nusikalstamo susivienijimo nusikaltimai buvo daromi kelių Europos SÄ jungos valstybių teritorijose, siekę ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) teritorijas; tiriant gerai organizuoto, daug narių turinčio nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, buvo bÅ«tina atlikti daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, reikalaujančių didelių laiko sÄ naudų ir bÅ«tinybės imtis aukÅ¡to lygio konspiracijos reikalaujančių kriminalinės žvalgybos veiksmų, kad nustatyti nusikalstamo susivienijimo organizacinę struktÅ«rÄ , hierarchinius ryÅ¡ius, veikimo mechanizmÄ , sulaikytų automobilių, kuriais buvo gabenami labai dideli kiekiai narkotinių medžiagų, ilgÄ laikÄ trunkančias ekspertizes.

Kasacinis teismas įvertino ir tai, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dėl teisinės pagalbos buvo kreiptasi į įvairias užsienio valstybių institucijas ((duomenys neskelbtini)), kas darė tiesioginę įtakÄ bylos proceso trukmei. Ä®vertintas ir kaltinamųjų skaičiaus bei juos ginančių advokatų skaičiaus, su kuriais derinamas teismo posėdžių laikas (datos), aspektas tokio pobÅ«džio bylose. Byloje buvo vertinta ir nenustatyta valstybės subjektų veiksmų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas proceso greitumo principas ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į proceso užbaigimÄ per kiek įmanomai trumpiausiÄ (protingÄ ) laikÄ .

Nagrinėjamoje byloje, teismas neturi pagrindo kitokiai nei Kasacinio teismo padarytai iÅ¡vadai, nes ieÅ¡kinyje nurodyto baudžiamojo proceso trukmei įtakÄ darė susiklosčiusių aplinkybių visuma, lėmusių ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę (baudžiamosios bylos apimtis ir jos sudėtingumas) ir tai negali bÅ«ti kvestionuojama ieÅ¡kovo abstrakčiais ir deklaratyviais samprotavimais. Konstatavus, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo adekvati ir pateisinama tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės prasme, ieÅ¡kovo teiginiai yra atmetami.

Juolab, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtus didelius neigiamus išgyvenimus, poveikį sveikatai, miego kokybei ar santykiams su aplinkiniais, nei tai natūraliai kyla dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme. Apibendrindamas nustatytas aplinkybės ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovui leistinais įrodymais nepagrindus jo nurodytos neturtinės žalos kilmės ir dydžio (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų pareigūnų ir teismo veiksmų CK 6.272 straipsnio aspektu, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas nepriteisiamas. Å ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (1,66 Eur) nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5,00 Eur), atsižvelgiant į tai, jos nepriteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : atmesti ieÅ¡kovo A. S. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Gražina Žukauskienė