Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f1402f67-7e9f-40a1-a2c2-0348fb4d90ee Generato dall'IA

Court dismissed plaintiff's claim to force land registry and municipality to prepare land plot plans. Plaintiff had paid fees but failed to fund her own plan preparation as required by law. Court ruled the municipality has no statutory obligation to prepare the plan. The court dismissed the plaintiff's claim to force the land registry and municipality to prepare land plot plans. The plaintiff had paid fees but failed to fund her own plan preparation as required by law. The court ruled the municipality has no statutory obligation to prepare the plan.

Numero d'incarto f1402f67-7e9f-40a1-a2c2-0348fb4d90ee
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the plaintiff's request to compel the land registry and municipality to prepare land plot plans. Although the plaintiff had paid initial fees and agreed to the land's valuation, the court found no legal basis to order the municipality to fund the plan preparation. The decision rests on the statutory requirement that the land user must finance their own plan, leaving the municipality with no obligation in this context.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

LR Vyriausybës 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 9.1 p.; LR Konstitucijos 119 str. 3 d., 120 str. 2d., LR Vietos savivaldos Łstatymo 6 str.: The municipality is not obligated to prepare land plot plans for state-owned land plots when the land user must finance the preparation themselves.

Parole chiave

Generato dall'IA
state land plot purchase municipal administrative duty land plot plan preparation statutory financing obligation civil procedure dismissal scienze della terra sfruttamento dei fondali marini protezione del suolo

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
LR Vyriausybës 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 9.1 p.
LR Konstitucijos 119 str. 3 d.
LR Konstitucijos 120 str. 2d.
LR Vietos savivaldos Łstatymo 6 str.
CPK 93 str. 1 d.
Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d., 98 str.
CPK 98 str. 1 d.
CPK 96 str. 2 d.
CPK 92 str.
Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina valstybei 13,50 Lt už procesinių dokumentų siuntimÄ (CPK 92 str., 93 str., 1 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.
CPK 259 str.
1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas nusprendžia: Ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovės Vandos A.
CPK 260 str.
CPK 263 str.-270 str.
Generato dall'IA

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Civilinė byla Nr. 2-139-901/2012Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06612-2011-1                                              Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.1, 33, 42.5, 45.6, 116.1, 116.4 (S) ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 2 d.Šiauliai Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė, sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,            dalyvaujant ieškovei V.A.

P.,            ieÅ¡kovės atstovei advokato padėjėjai D. R.,           atsakovų atstovėms D. A. ir Ž. R.,            vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės V. A. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Å iaulių miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, irnustatė:

I. V. A. P. ieÅ¡kinyje, kurio reikalavimus patikslino ir galutinai suformulavo 2012-02-27 patikslintame ieÅ¡kinyje, praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ prie ŽŪM (toliau Žemėtvarkos tarnyba) per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieÅ¡kove 0,09 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat įpareigoti atsakovÄ Å iaulių miesto savivaldybės administracijÄ parengti 0,09 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad ji 1994-06-01 pateikė Å iaulių miesto žemėtvarkos tarnybai praÅ¡ymÄ pirkti jos naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis tuo metu galiojusių LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 minėta tarnyba, gavusi praÅ¡ymÄ parduoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , turėjo suraÅ¡yti sklypo įkainojimo aktÄ bei sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ProjektÄ . 1995-03-22 ieÅ¡kovė buvo supažindinta su parduodamo ne žemės Å«kio ir ne miÅ¡kų paskirčiai sklypo kaina (įkainojimo aktu), Tarnyba V.A.

P. 1995-03-22 pateikė mokėjimo praneÅ¡imÄ Nr. 7263, kuriame nurodė, kad sklypo kainÄ pirkėja turi sumokėti grynais pinigais ar nuraÅ¡yti nuo indėlio ar mokant vienkartinėmis 206,86 iÅ¡mokomis. IeÅ¡kovė paraÅ¡u patvirtino, kad sutinka su minėto žemės sklypo įkainojimu (8274,24 Lt) ir pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygomis. 1995-03-23 iÅ¡ jos nebalansinės sÄ skaitos Nr. 9-16080 buvo nuraÅ¡yta 206, 86 vienkartinių iÅ¡mokų už žemę, o 1995-03-24 ieÅ¡kovė sumokėjo 71,32 Lt mokestį už geodezinius sklypo matavimus.

IeÅ¡kovės teigimu mokėjimo praneÅ¡imas yra paskutinė stadija prieÅ¡ pasiraÅ¡ant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o šį siųsti žemėtvarkos tarnyba turėjo tik patikrinusi, kad visi dokumentai reikalingi valstybinės žemės pirkimui yra tvarkingi. Sumokėjus už perkamÄ Å¾emės sklypÄ ieÅ¡kovė daug kartų kreipės į Å iaulių m. žemėtvarkos skyrių su reikalavimu, kad bÅ«tų pasiraÅ¡yta pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukė.

Tik 2005-03-04 žemėtvarkos skyrius perdavė Å iaulių miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir urbanistikos skyriui dokumentus dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), praÅ¡ant parengti žemes sklypo planÄ . PaaiÅ¡kėjus, kad planavimo vietoje nėra jokių pastatų bÅ«dingų namų valdai, planavimo procedÅ«ra buvo nutraukta, apie tai ieÅ¡kovę informuojant 2008-10-28 raÅ¡tu. IeÅ¡kovės teigimu praÅ¡ymo pateikimo metu (1994 m.) LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 ir STR 1.01.09:2003, kuriais remiantis buvo nutraukta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planavimo procedÅ«ra, dar nebuvo priimti ir negalėjo bÅ«ti taikomi.

Tiek minėto mokėjimo praneÅ¡imo Nr. 7263 metu galiojusiose teisės aktuose, tiek pačiame praneÅ¡ime nebuvo nustatyta, kad parduodami prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose ir tik tokio dydžio, kuris yra bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Tiek ieÅ¡kovė, tiek žemėtvarkos tarnyba akivaizdžiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

IeÅ¡kovė, nuo kurios sÄ skaitos nuraÅ¡yta vienkartinė iÅ¡moka už žemę įvykdė savo kaip žemės sklypo pirkėjos pareigas, jos veiksmai sumokant kainÄ , patvirtina sutarties sudarymo ir vykdymo faktÄ , todėl ieÅ¡kovės teigimu atsakovas Žemėtvarkos tarnyba, pažeisdama ieÅ¡kovės teises ir teisėtus lÅ«kesčius, nepagrįstai atsisako pripažinti sutartį ir jÄ Ä¯forminti bei perduoti ginčo sklypÄ ieÅ¡kovės nuosavybėn. Atsakovas Å iaulių miesto savivaldybės administracija turėtų parengti minėto sklypo planÄ .Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka ir nurodė, kad reikalaujamo parduoti 0,2000 ha dydžio ginčo žemės sklypas niekada nebuvo suformuotas kaip objektas, nebuvo parengto žemės sklypo plano, nustatyta žemės pagrindinė paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis, specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos, o žemės sklypas niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, t.y. nebuvo sandorio objekto.

Taip pat nebuvo priimtas Å iaulių miesto valdybos sprendimas dėl sklypo dydžio nustatymo ir leidimo parduoti. Sklypas Å¡iuo metu negali bÅ«ti formuojamas ir parduodamas vadovaujantis, kadangi jame nėra pastatų ir statinių, kurių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį bÅ«tų reikalingas Å¡is žemės sklypas. IeÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl žemės sklypo pirkimo padavimo laikotarpiu (1992-1995 metais) siekiant paspartinti žemės reformÄ ir, kad asmenys galėtų atsiskaityti valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis, mokėjimo praneÅ¡imai buvo rengiami dar nesant žemės sklypo plano, naudojant orientacinę žemės sklypo kainÄ (LR žemės Å«kio ministerijos 1992-08-14 raÅ¡tas Nr. 1110-6-245), todėl vien įmokos sumokėjimas pagal mokėjimo praneÅ¡imÄ nesudarė pagrindo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti.

Nepaisant to, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus, buvo bandoma suformuoti žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Å iaulių miesto mero 2000-06-07 potvarkiu Nr. 211 SÄ® „Šiaulių planas" buvo įpareigota parengti Å¡io sklypo planÄ . Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Å iaulių žemėtvarkos skyrius 2005-03-04 raÅ¡tu kreipėsi į Å iaulių miesto savivaldybės administracijÄ dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano parengimo.

Savivaldybės ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius 2008-10-27 raÅ¡te nurodė, kad planavimo procedÅ«ra dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo namų valdai buvo nutraukta nesant planavimo vietoje jokių bÅ«dingų namų valdai pastatų, apie tai informuota V.A. P., kuri tuo metu nei Å iaulių miesto savivaldybės administracijos nei Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų neskundė. Atsakovas Å iaulių miesto savivaldybės administracija su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka ir nurodė, kad valstybinės žemės sklypas gali bÅ«ti formuojamas tik prie faktiÅ¡kai naudojamo statinio, kai sklypas yra bÅ«tinas tam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytÄ jo tiesioginę paskirtį.

Sklypo formavimas prie pastatų liekanų negalimas, sklypai neformuojami prie statinių, kurie negali bÅ«ti naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį. Teisės aktai apibrėžia funkcinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti gyvenamosios paskirties pastatas (STR 1.01.09:2003), o pagrindinis reikalavimas, kad bÅ«tų sudaryta galimybė gyventi žmonėms. Adresu (duomenys neskelbtini) sklypas nebuvo suformuotas, jam nėra nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis, valstybinė žemė neįregistruota kaip daiktas Nekilnojamojo turto registre, todėl sklypo pardavimas negalimas.

Savivaldybės administracijos direktorius rengia ir finansuoja žemės sklypo plano rengimÄ formuojant žemės sklypus grÄ Å¾inti natÅ«ra arba suteikti neatlygintinai nuosavybėn, pertvarkant savivaldybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, atskirais atvejais formuojant valstybinės žemės sklypus susisiekimo komunikacijoms, aikÅ¡tėms, miestų miÅ¡kams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, visais kitais atvejais teritorijų planavimo dokumentas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti ar iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ , lėšomis (LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 2.5. p.).

Å iuo atveju pati ieÅ¡kovė, turėdama žemės sklypo plano rengimo inicijavimo teisę, turi pati finansuoti plano rengimÄ . IeÅ¡kinys atmestinas.Nustatyta, kad V. A. P. 1994-06-01 pateikė Å iaulių miesto žemėtvarkos tarnybai praÅ¡ymÄ pirkti 0,2000 ha dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pridėdama prie praÅ¡ymo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninio paso kopijÄ ir 0,5835 ha ploto naudojamo žemės sklypo planÄ bei pastatų dovanojimo sutarties kopijÄ (b.l.28-31).

Žemėtvarkos tarnyba 1995-03-22 pateikė ieÅ¡kovei 0,0900 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paskaičiavimÄ - mokėjimo praneÅ¡imÄ Nr. 7263, kuriame nurodyta, kad prieÅ¡ notariÅ¡kai tvirtinant sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, turi bÅ«ti sumokėta bendra sklypo kaina 8274,24 Lt arba mokant vienkartinėmis iÅ¡mokomis (206,86) bei 71,32 Lt už geodezinius sklypo matavimus (b.l.6-7).            V.A. P. praÅ¡ymo dėl žemės pirkimo pateikimo metu galiojo LR žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620), pagal kurio 14 str.

žemės sandoriai turėjo bÅ«ti patvirtinti notariÅ¡kai, o privaloma bet kurio žemės sandorio dalis buvo žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos, 24 str. numatyta, kad valstybinę žemę parduoda ar kitaip perleidžia privatinėn nuosavybėn miestų (rajonų) valdybos įstatymų ir LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nesutiktina su ieÅ¡kovės teiginiais, kad buvo sutarta dėl esminių valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutarties sÄ lygų, kadangi tebuvo tik ieÅ¡kovės praÅ¡ymas Žemėtvarkos tarnybai dėl 0,2000 ha sklypo pirkimo ir ieÅ¡kovės įmokėta pirma vienkartinė iÅ¡moka už 0,0900 ha ploto sklypÄ (nenustatyta, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų toliau mokėjusi įmokas už žemę), kurios pagal tuo metu galiojusius teisės aktus negalima laikyti nei avansu nei rankpinigiais, bei įmoka už geodezinius matavimus.

Byloje nėra duomenų, kad buvo priimtas Å iaulių miesto valdybos sprendimas dėl leidimo pirkti minėtÄ Å¾emės sklypÄ ir kad buvo paskirtas Å iaulių miesto valdybos įgaliotas asmuo pasiraÅ¡yti sutartį, kad buvo parengtas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas, kaip to buvo reikalaujama pagal tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 patvirtintų „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos" (Žin., 1993, Nr. 32-747) 7 ir 8 punktus.

To neginčija ir ieÅ¡kovė. Pagal minėto nutarimo nuostatas supažindinusi pirkėjÄ ne tik su žemės sklypo įkainojimo aktu, bet ir su pirkimo-pardavimo sutarties projektu, žemėtvarkos tarnyba turėjo pateikti Å¡iuos dokumentus miesto (rajono) valdybai, kuri leidimÄ pirkti žemės sklypÄ turėjo tvirtinti potvarkiu. Žemėtvarkos tarnybos pasiÅ«lymo pradinės sklypo kainos už kitokio ploto nei ieÅ¡kovė prašė žemės sklypÄ , iÅ¡siunčiant mokėjimo praneÅ¡imÄ V.A. P., negalima laikyti paskutine stadija prieÅ¡ pasiraÅ¡ant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi pirmiausia turėjo bÅ«ti sudarytas parduodamo žemės sklypo planas, kuriame bÅ«tų apibrėžtas sandorio objektas (valstybinį kadastrÄ tvarkančioje įstaigoje įregistruotas žemės sklypas), kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio ploto sklypas yra parduodamas.

Atsakovo Žemėtvarkos tarnybos teigimu tuo laikotarpiu (1992-1995 metais) siekiant paspartinti žemės reformÄ ir, kad asmenys galėtų atsiskaityti valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis, mokėjimo praneÅ¡imai buvo rengiami dar nesant žemės sklypo plano, naudojant orientacinę žemės sklypo kainÄ (LR žemės Å«kio ministerijos 1992-08-14 raÅ¡tas Nr. 1110-6-245,b.l.35-36).            Žemės pirkimo pateikimo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 168 str. numatė, kad sutartis (Å¡iuo atveju bent jau pradinis Å¡alių susitarimas) gali bÅ«ti laikoma sudaryta, kada Å¡alys, atitinkamais atvejais – reikalaujama forma, tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jos punktų.

Kadangi nebuvo nei (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (0,2000 ha dydžio ar 0,0900 ha dydžio) plano, patvirtinto valstybinės žemėtvarkos tarnybos, nei sutarta kokio dydžio sklypas turėtų bÅ«ti parduodamas, nei galutinė jo kaina, nei priimtas atitinkamo institucijos sprendimas parduoti valstybinės žemės sklypÄ , be to, ieÅ¡kovė neįrodė, kad tuo metu tame sklype buvo bent vienas gyvenamas pastatas, prie kurio galėjo bÅ«ti formuojamas sklypas, todėl nėra pagrindo teigti, kad 1994 m.

– 1995 m. buvo suderintos esminės bÅ«simos valstybinės žemės sklypo sutarties sÄ lygos, bei kad buvo atlikti veiksmai, leidžiantys pripažinti atsiradus valstybinės žemės pirkimo - pardavimo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-396/2009). LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 4 punkte buvo nurodyta, kad „...miestuose, iÅ¡skyrus KurÅ¡ių Nerijos nacionalinį parkÄ , privačių namų valdoms parduodami faktiÅ¡ko valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 ha...", o 5 punkte numatyta, kad kiti naudojami žemės sklypai parduodami ar iÅ¡nuomojami tik miestų (rajonų) valdyboms patvirtinus jų dydį.

Kadangi iÅ¡ ieÅ¡kovės kartu su 1994 m. praÅ¡ymu Žemėtvarkos tarnybai pateiktų dokumentų matyti, kad galimai faktiÅ¡kai naudotas sklypas buvo didesnis nei leistinas miestuose dydis (0,5835 ha ploto), dalis nuosavybės teise priklausiusių statinių (plane pažymėti 7Jl/m, 8Jl/m ir tvora) buvo pastatyti už naudojamo sklypo ribos, todėl pirkimo- pardavimo sutartis net negalėjo bÅ«ti sudaryta. Reikia pastebėti, kad atsižvelgiant į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus buvo bandoma suformuoti žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Å iaulių miesto mero 2000-06-07 potvarkiu Nr. 211 SÄ® „Šiaulių planas" buvo įpareigota parengti Å¡io sklypo planÄ (b.l.32). Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Å iaulių žemėtvarkos skyrius 2005-03-04 raÅ¡tu kreipėsi į Å iaulių miesto savivaldybės administracijÄ dėl minėto žemės sklypo plano parengimo (b.l.33). Savivaldybės ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius 2008-10-27 raÅ¡te nurodė, kad planavimo procedÅ«ra dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo namų valdai buvo nutraukta nesant planavimo vietoje jokių bÅ«dingų namų valdai pastatų, apie tai informuota V.A.

P. (b.l.11,12,34), kuri tuo metu nei Å iaulių miesto savivaldybės administracijos nei Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų neskundė. IeÅ¡kovei iÅ¡kėlus bylÄ Å½emėtvarkos tarnybos specialistas, vykdantis valstybinės žemės naudojimo patikrÄ , vietoje patikrino esamÄ situacijÄ adresu (duomenys neskelbtini), ir patvirtino, kad pastatų, kuriems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ paskirtį reikėtų žemės sklypo, valstybinėje žemėje iÅ¡ tikro nėra, pridėjo tai patvirtinančias nuotraukas (2012-01-09 aktas Nr. 7, b.l.92-96).

Ieškovė to ir neginčija, nuo kada pastatai neišlikę ieškovė pasakyti negalėjo. Iš pridėtos ieškovės turimo gyvenamo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių pateikto techninio paso matyti, kad gyv. namas statytas 1941 m., kiti statiniai apie 1960 m. (b.l.113-114). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-08-04 išrašo ir gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra likę tik pastato gyvenamojo namo (u/n (duomenys neskelbtini), baigtumas - 8 proc, nusidėvėjimas - 86 proc.) ir ūkinio pastato (u/n (duomenys neskelbtini)) pamatai, taip pat kitų statinių liekanos (b.l.9-10,142-155).

Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str., LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (2009-09-07 nutartis adm.b. Nr. A-261-977-09) yra pasisakęs, kad nunykusio pastato pamatai pirmiausia vertintini kaip iÅ¡likusios buvusio statinio liekanos, o vien nunykusio pastato pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybė iÅ¡vadai, kad statinys yra iÅ¡likęs; iÅ¡likusių nugriautų statinių pamatų, nors ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį žemės sklypÄ laikyti užstatytu.

Remiantis suformuota teismo praktika minėtoje administracinėje byloje, nėra pagrindo formuoti žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) iÅ¡likusių pamatų liekanų.Valstybinės žemės sklypai formuojami pagal sandorio sudarymo metu galiojančius įstatymus, žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis (LR Žemės įstatymo 30 str.). Atsižvelgiant į minėtas normas ir teismų praktikÄ pagal dabar galiojančius teisės aktus sklypo formavimas prie pastatų liekanų negalimas.

Sklypai neformuojami prie statinių, kurie negali bÅ«ti naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį (Å¡iuo atveju namo paskirtis – gyvenamoji, Å«kinio pastato - pagalbinio Å«kio paskirtis), t.y. prie statinių liekanų, valstybinės žemės sklypas gali bÅ«ti formuojamas tik prie faktiÅ¡kai naudojamo statinio, kai sklypas yra bÅ«tinas tam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytÄ jo tiesioginę paskirtį (LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 p., V.Ž., 1999, Nr. 25-706, LR Vyriausybės 2010-07-21 nutarimo Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo" 4.1 p., 7 p., V.Ž, 2010, Nr. 91-4815).

Teisės aktai apibrėžia funkcinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti gyvenamosios paskirties pastatas (STR 1.01.09:2003), o pagrindinis reikalavimas - sudaryta galimybė gyventi žmonėms. P. S. g. 2 sugriuvęs, likę pamatai neatitinka vieno iÅ¡ svarbiausio funkcinio reikalavimo, - nėra sÄ lygų gyventi žmonėms, o pamatų naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį (gyvenamoji) nėra galimybių. Adresu S. g. 2 sklypas nebuvo ir negali bÅ«ti Å¡iuo metu suformuotas, jam nėra nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis, valstybinė žemė neįregistruota kaip daiktas Nekilnojamojo turto registre, todėl sklypo pardavimas negalimas.

Tai, kad ieÅ¡kovė už naudojimÄ si valstybinės žemės sklypu mokėdavo žemės mokesčius už 2001 m. – 2004 m., 2009 m. (b.l.133-137) taip pat nesudaro jokio teisinio pagrindo nesant įstatymuose numatytoms sÄ lygoms įpareigoti Žemėtvarkos tarnybÄ sudaryti Å¡ios žemės sklypo pardavimo sutartį (Å¡iuo atveju mokesčius ieÅ¡kovė privalėjo mokėti kaip valstybinės žemės naudotoja, kurios vardu registruoti pastatai užėmė atitinkamÄ sklypo dalį). Atsižvelgiant į minėtas norams nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ prie ŽŪM sudaryti su ieÅ¡kove 0,09 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atmestinas kaip nepagrįstas Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas.Dėl antrojo ieÅ¡kovės praÅ¡ymo teismui įpareigoti atsakovÄ Å iaulių miesto savivaldybės administracijÄ parengti 0,09 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planÄ .Vietos savivaldos institucijos savo veikloje yra saistomos savivaldybės gyventojų bendrų interesų ir įstatymuose joms priskirtų funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-08 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-396/2010). Savivaldybės veiksmai tiek valstybinės žemės pardavimo, tiek nuomos procese yra pradedami ir sÄ lygoti žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo ir duomenų pateikimu, o kiekvienu atveju bÅ«tinas teisinis pagrindas, t.y. žemėtvarkos skyriaus kreipimasis, kad bÅ«tų galima savivaldybės administracijÄ laikyti turinčiÄ pareigÄ atlikti tam tikrus veiksmus (LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str., LR Žemės įstatymo 10 str., 30 str.). Savivaldybės administracijos direktorius rengia ir finansuoja žemės sklypo plano rengimÄ formuojant žemės sklypus grÄ Å¾inti natÅ«ra arba suteikti neatlygintinai nuosavybėn, pertvarkant savivaldybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, atskirais atvejais formuojant valstybinės žemės sklypus susisiekimo komunikacijoms, aikÅ¡tėms, miestų miÅ¡kams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti (LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260).

AnalogiÅ¡kÄ nuostatÄ atkartoja LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 2.5 punktas, kuriame nurodoma, kad grÄ Å¾inamų natÅ«ra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai naudojamų žemės sklypų detalieji planai ir žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir pagal Å¡iuos teritorijų planavimo dokumentus rengiami žemės sklypų planai rengiami savivaldybės lėšomis. Visais kitais atvejais teritorijų planavimo dokumentas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti ar iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ , lėšomis.

Žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi statinio savininkas ar naudotojas (Å¡iuo atveju pati ieÅ¡kovė), kuris formuojant naudojamus valstybinė žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti turi finansuoti žemės sklypo plano rengimÄ (LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 9.1 p.). Taigi pati ieÅ¡kovė, jeigu teismas bÅ«tų pripažinęs, kad ji turi teisę įsigyti privačion nuosavybėn ginčo valstybinės žemės sklypÄ , turėtų savo iniciatyva ir savo lėšomis pasirengti planuojamo įsigyti žemės sklypo planÄ , bet ne Å iaulių miesto savivaldybės administracija, kuri nėra įstatymų tokiu atveju įpareigota ne tik finansuoti, bet parengti tokį valstybinės žemės planÄ (LR Konstitucijos 119 str. 3 d., 120 str. 2d., LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str.).

Nenustačius jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovÄ Å iaulių miesto savivaldybės administracijÄ parengti 0,0900 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planÄ , atmestinas kaip nepagrįstas ir Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Nenustatyta, kad atsakovai ryÅ¡ium su Å¡ios bylos nagrinėjimu bÅ«tų turėję papildomai bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus bÅ«tų pateikę teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo.Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos (ieÅ¡kovės sumokėtas žyminis mokestis) iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, kuri nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo neatleista (CPK 96 str. 2 d., b.l.5).

Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina valstybei 13,50 Lt už procesinių dokumentų siuntimÄ (CPK 92 str., 93 str., 1 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas nusprendžia: IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Vandos A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,50 Lt (trylika litų ir 50 centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                         Laura Karmazaitė