Court allows inheritance acceptance claim based on immediate post-death asset management actions.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe court ruled in favor of the plaintiffs, establishing that they and the interested party accepted the deceased mother's estate. Evidence showed the interested party immediately managed assets like fuel and inspected the property after the mother's death. The court held that such immediate management actions constitute acceptance of inheritance under civil law principles.
Regesto Legislator
Generato dall'IACivil Procedure Code Art. 178, 185; LAT Civ. Case 3K-3-382/2010: Acceptance of inheritance is established by any acts of managing the estate, such as immediate post-death asset handling, rather than requiring formal declaration.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IAGiurisprudenza citata
Generato dall'IATesto completo
CivilinÄ byla Nr. 2-2201-797/2015           Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01110-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 34.3; 128.2; 113.2; 116.4 (S) Å IAULIŲ APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 3 d. Å iauliai Å iaulių apylinkÄs teismo teisÄja Edita KavaliauskienÄ, sekretoriaujant Loretai Å Äerbakovienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjoms V. V., N. K., jų atstovui advokatui Z. Å ., suinteresuotiems asmenims A. A., H. G., jo atstovui advokatui Z. B.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjų V.
V., N. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims: A. A., H. G., Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie Finansų ministerijos dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens H. G. su savarankiÅ¡kais reikalavimais pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kÄjoms V. V., N. K., suinteresuotiems asmenims A. A., Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie Finansų ministerijos dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo ir n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjos V. V. ir N. K. pareiÅ¡kimÄ palaiko ir praÅ¡o nustatyti juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjos priÄmÄ motinos S. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ nuo 1996-06-24, faktiÅ¡kai pradÄdamos paveldimÄ turtÄ valdyti, o suinteresuoto asmens H.
G. pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o atmesti. PareiÅ¡kime nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjos su motina gyveno kartu (duomenys neskelbtini) Mirus mamai visÄ jos likusį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ valdÄ kaip savo. P. V. V. paaiÅ¡kino, jog po motinos mirties gyveno name, esanÄiame (duomenys neskelbtini) Å iuo metu name gyvena tik pareiÅ¡kÄja V. V. su Å¡eima. PaaiÅ¡kino, jog po motinos mirties abi pareiÅ¡kÄjos turtÄ prižiÅ«rÄjo, tvarkÄ aplinkÄ , mokÄjo mokesÄius kartu su tÄvu G. V.. PaaiÅ¡kino, jog V.
V. gyveno apie vienerius metus, 1997 metų vasarÄ iÅ¡sikraustÄ gyventi pas draugÄ , o 2008 metais grįžo gyventi atgal. PareiÅ¡kÄja dar buvo nepilnametÄ, savo lÄšų neturÄjo, ja rÅ«pinosi tÄvas G. V.. NurodÄ, jog suinteresuotas asmuo H. G. visada galÄdavo ateiti į mirusios motinos namus ir bÅ«ti, taÄiau jis gyveno (duomenys neskelbtini), pas draugÄ, prie namų tvarkymo ir mokesÄių mokÄjimo neprisidÄjo, todÄl pareiÅ¡kÄja prieÅ¡tarauja suinteresuoto asmens H. G. pareiÅ¡kimui.
P. V. V. paaiÅ¡kino, jog suinteresuotas asmuo H. G. prie turto iÅ¡laikymo neprisidÄjo, nors jis yra deklaravÄs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), taÄiau niekada nuolat negyveno, tik ateidavo, pabÅ«davo. PareiÅ¡kÄjos įtaria, jog paÄmÄ po motinos mirties likusius jos daiktus â kailiukus, knygas, indus. Tokį suinteresuoto asmens elgesį vertino kaip vagystÄ, bet niekur dÄl to nesikreipÄ. P. V. V. ir N. K. atstovas praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti, o dÄl suinteresuoto asmens H. G. pareiÅ¡kimÄ palikti sprÄsti teismo nuožiÅ«ra, nurodo, jog pareiÅ¡kÄjos neprieÅ¡taraus priimtam teismo sprendimui.
Suinteresuotas asmuo H. G., atsiliepdamas į pareiÅ¡kÄjų pareiÅ¡kimÄ , taip pat pateikÄ pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, kuriame nurodo, jog su pareiÅ¡kÄjų V. V. ir N. K. pareiÅ¡kimu bei jame nurodytomis aplinkybÄmis visiÅ¡kai sutinka, taÄiau praÅ¡o nustatyti juridinį faktÄ , jog jis bei pareiÅ¡kÄjos V. V. ir N. K. per 6 mÄnesius po mamos S. G. mirties priÄmÄ palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄdami jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodÄ, jog po mamos S. G. mirties liko palikimas - gyvenamasis namas, malkinÄs, pirtis, tvartas, kiemo statiniai, , esantys (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruoti S. G. vardu.
Po mamos mirties gyveno palikimÄ sudaranÄiame gyvenamajame name, Å¡iuo adresu buvo deklaravÄs gyvenamÄ jÄ vietÄ .Suinteresuotas asmuo H. G. paaiÅ¡kino, jog 1996 metais gyveno pas mamÄ (duomenys neskelbtini), jÄ slaugÄ, po motinos mirties atliko bausmÄ kalÄjime, taÄiau iki to laiko gyveno nurodytame name,turÄjo savo kambarį. Patvirtino, jog turÄjo draugÄ, kuri gyveno (duomenys neskelbtini), pas jÄ nuvažiuodavo, taÄiau jis pats visada gyveno (duomenys neskelbtini) PaaiÅ¡kino, jog kartu gyveno ir pareiÅ¡kÄja N. K., o sesuo V.
V. po motinos mirties su jais negyveno. Jis turtu rÅ«pinosi, tvarkÄ tvorÄ , pjovÄ Å¾olÄ, padÄdavo paruoÅ¡ti malkas žiemai. TeigÄ, jog pareiÅ¡kÄjos po motinos mirties pardavÄ likusius gyvulius, pinigų jam nedavÄ, mokesÄius už elektrÄ visada mokÄjo G. V., yra prisidÄjÄs ir jis. Suinteresuotam asmeniui sÄdus į kalÄjimÄ , N. K. praÅ¡Ä jam tenkanÄiÄ turto dalį užraÅ¡yti jai, taÄiau jis nesutiko. Teismo posÄdžio metu pripažino, jog kailiukus jis paÄmÄ po motinos mirties ir pardavÄ, taÄiau knygų ir indų neÄmÄ, pinigus panaudojo savo reikmÄm.
Mano, jog tas turtas, kurį paÄmÄ, jam priklauso, nes tai jo motinos daiktai, o kadangi seserys nesitarÄ dÄl gyvulių ar kito turto panaudojimo, tai jis nesitarÄ su jomis dÄl kailiukų paÄmimo. Suinteresuoto asmens H. G. atstovas praÅ¡o tiek pareiÅ¡kÄjų, tiek suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimus tenkinti. NurodÄ, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurie įrodo, jog mirusios motinos palikimÄ savo aktyviais veiksmais yra priÄmÄs ir suinteresuotas asmuo H. G.. PareiÅ¡kÄjos, liudytojai patvirtino, jog suinteresuotas asmuo ateidavo ir gyveno (duomenys neskelbtini) po motinos mirties.
PaaiÅ¡kino, jog įpÄdiniai po motinos mirties elgÄsi kaip bendraturÄiai, kadangi pareiÅ¡kÄjos pardavÄ po motinos mirties likusius gyvulius, suinteresuotas asmuo - kailiukus, taÄiau į policijÄ niekas nesikreipÄ, pretenzijų nereiÅ¡kÄ. Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimo į pareiÅ¡kÄjų ir suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimus nepateikÄ. Teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, jog sutinka su pareiÅ¡kÄjų ir su suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimais. PaaiÅ¡kino, jog ji su motina gyveno iki 1983 metų, vÄliau iÅ¡tekÄjo ir iÅ¡sikraustÄ.
Nurodo, kad po motinos mirties (duomenys neskelbtini) gyveno pareiÅ¡kÄjos ir suinteresuotas asmuo. Turtu daugiausia rÅ«pinosi G. V. ir pareiÅ¡kÄja N. K.. Atvažiavusi į motinos namus, ji matydavo brolį, kad jis padeda Å«kio darbuose. PaaiÅ¡kino, jog H. G. buvo suimtas po motinos mirties, taÄiau jis visada grįždavo į mirusios motinos namus, tai buvo jo nuolatinÄ gyvenamoji vieta. Nurodo, jog palikimÄ priÄmÄ tiek pareiÅ¡kÄjos, tiek suinteresuotas asmuo H. G..Suinteresuoto asmens ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos atstovas į teismo posÄdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai.
PateikÄ atsiliepimus tiek į pareiÅ¡kÄjų, tiek į suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimÄ , kuriuose praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimuose nurodÄ, jog dÄl suinteresuoto asmens H. G., pareiÅ¡kÄjų V. V. ir N. K. palikimo priÄmimo ir įforminimo teisÄs aktų nustatyta tvarka neprieÅ¡tarauja ir palieka teismui sprÄsti savo nuožiÅ«ra. PareiÅ¡kÄjų ir suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais pareiÅ¡kimai tenkintini.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. numato, kad Civilinio kodekso, kuris įsigaliojo 2001-07-01, penktosios knygos normos taikomos paveldÄjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui.
Palikimo atsiradimu laikomas palikÄjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.5 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso 569 str.). K. S. G. mirÄ (duomenys neskelbtini), todÄl taikytinos iki 2001-07-01 galiojusio Civilinio kodekso normos, reglamentuojanÄios paveldÄjimo santykius.IÅ¡ byloje esanÄių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kÄjo V. V. (10 b. l.), N. K. (12, 13 b. l.), suinteresuoti asmenys H. G., A. A. (34, 59, 60 b. l.) yra S. G. vaikai. Mirties liudijimas įrodo, kad S. G. mirÄ (duomenys neskelbtini) (3 b. l.).
IÅ¡ 1976 m. gruodžio 28 d. santuokos nutraukimo įraÅ¡o Nr. 133 matyti, jog S. G. ir S. G. santuoka nutraukta 1974-06-10 TelÅ¡ių rajono teismo sprendimu (4 b. l.). IÅ¡ nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad mirusiosios vardu nuosavybÄs teise registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), 82,92 kv. m. bendro ploto, pastatas â daržinÄ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas â malkinÄ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas â pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas â malkinÄ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas â tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (5-7 b. l.).
Notarų biuro iÅ¡duotas liudijimas patvirtina, kad po S. G. mirties palikimas nepriimtas (8 b. l.). Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡as, Å iaulių rajono savivaldybÄs administracijos Kužių seniÅ«nijos pažymos apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Ä¯rodo, jog tiek pareiÅ¡kÄjos V. V., N. K., tiek suinteresuotas asmuo H. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (11, 14, 35 b. l.). IÅ¡ 2015-05-18 Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pažymos Nr. 9R-A-8190 matyti, jog suinteresuotas asmuo H.
G. nuo 1997-03-14 iki 2000-06-07 atliko teismo paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ (72 b. l.).Teisme apklaustas pareiÅ¡kÄjų tÄvas, liudytojas G. V. patvirtino, jog mirusioji S. G. testamento nepaliko, dÄl palikimo priÄmimo į notarÄ nesikreipÄ. PaaiÅ¡kino, jog po S. G. mirties jai priklausanÄiame name kartu su juo gyveno pareiÅ¡kÄja N. K. ir kurį laikÄ kartu gyveno suinteresuotas asmuo H. G., kol nebuvo areÅ¡tuotas. Turtu rÅ«pinosi liudytojas ir pareiÅ¡kÄja N. K.. MokesÄius mokÄjo, žolÄ pjovÄ, tvorÄ aplink teritorijÄ tvÄrÄ taip pat jis.
P. V. V. prisidÄdavo prie mokesÄių mokÄjimo, jeigu reikÄdavo. Liudytojas patvirtino, jog pareiÅ¡kÄja V. V. po mamos mirties su jais kartu gyveno neilgai, gal savaitÄ, taÄiau vÄliau teigÄ, jog kartu iÅ¡gyveno metus, kol susirado draugÄ . NurodÄ, jog suinteresuotas asmuo H. G. nÄra prisidÄjÄs prie turto iÅ¡laikymo, didžiÄ jÄ laiko dalį jis praleido kalÄjime, nes grįžÄs iÅ¡ įkalinimo įstaigos pabÅ«davo ir vÄl sÄsdavo į kalÄjimÄ . Patvirtino, jog po S. G. mirties iÅ¡ spintos dingo kailiukai, taÄiau įrodymų, kas juos paÄmÄ, neturi, spÄja, kad tai padarÄ H.
G.. Knygos ir indai nebuvo dingÄ.Apklausta liudytoja V. T. patvirtino, jog yra mirusiosios S. G. pusseserÄ. PaaiÅ¡kino, kad po S. G. mirties užsukdavo į sveÄius kartÄ per mÄnesį, važiuodama iÅ¡ kapinių. Mirusiosios name, jai lankantis, gyveno pareiÅ¡kÄja N. K. ir suinteresuotas asmuo H. G., kurį yra tekÄ matyti pjaunant žolÄ ir tveriant tvorÄ aplink namus. NurodÄ, jog pareiÅ¡kÄja V. V. po S. G. mirties jau gyveno pas vyrÄ , o suinteresuotas asmuo H. G. į kalÄjimÄ sÄdo praÄjus pusei metų po S. G. mirties.
PaaiÅ¡kino, jog didžiausias indÄlis prižiÅ«rint mirusios turtÄ buvo pareiÅ¡kÄjų tÄvo G. V. ir pareiÅ¡kÄjos N. K.. Palikimo priÄmimas yra vienaÅ¡alis įpÄdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpÄdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikrus teisinius padarinius â perimti palikÄjo civilines teises ir pareigas. Ä®pÄdinio valia priimti palikimÄ , t. y. tapti palikÄjo turto savininku, turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu bÅ«du, be to, per įstatymo nustatytÄ terminÄ .
Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. tam, kad priimtų palikimÄ , įpÄdinis turÄjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galÄjo padaryti dviem bÅ«dais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ arba pradÄdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. nuostatas dÄl palikimo priÄmimo, pradÄjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , nurodo, kad faktinis palikimo priÄmimas reiÅ¡kia, kad įpÄdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikÄjo turtÄ nuosavybÄs teise.
Tai sprendžiama iš:
1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priÄmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai â įpÄdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpÄdinio atlikti faktinio palikimo priÄmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpÄdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dÄl palikimo priÄmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybÄs institucijas.
Veiksmų pobÅ«dis â tai įpÄdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku: tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesÄius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus. Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kÄja N. K. motinos mirties dienÄ buvo nepilnametÄ, jos tÄvas G. V. nesikreipÄ dÄl palikimo priÄmimo nepilnameÄio vaiko vardu, taÄiau ji liko gyventi name, rÅ«pinosi palikÄjos turtu kaip savo. Nepilnametis vaikas neturi visiÅ¡ko civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukÄs pilnametystÄs (CK 2.5 str.).
VaikÄ iki pilnametystÄs prižiÅ«ri tÄvai (CK 3.155 str.). PareiÅ¡kÄja N. K. gyveno su tÄvais, o mirus motinai, ja pradÄjo rÅ«pintis kitas įstatyminis atstovas â tÄvas G. V.. NepilnameÄio įstatyminis atstovas turi užtikrinti vaiko, negalinÄio visa apimtimi įgyvendinti savo teisių dÄl amžiaus, interesų apsaugÄ ir įstatyme nustatytÄ pareigÄ atlikti visus bÅ«tinus nepilnameÄio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugÄ ir Å¡io turto gausinimÄ , bet ir dar nesanÄio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises.
AukÅ¡Äiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad nuo tokios veikos neatlikimo vaikai turi bÅ«ti apsaugoti, nes dÄl įstatyminio atstovo veiksmų negali nukentÄti nepilnameÄio vaiko teisÄti interesai. Å ioje byloje įstatyminis atstovas nesikreipÄ Ä¯ notarÄ dÄl palikimo priÄmimo, taÄiau, jam Å¡ių veiksmų neatlikus, nepilnameÄio teisÄti interesai neturÄtų bÅ«ti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turÄtų bÅ«ti ginami, priklausomai nuo paveldÄjimo proceso eigos, stadijos, trukmÄs nuo palikimo atsiradimo, paveldimo turto teisinÄs padÄties ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių.
Kadangi nepilnameÄio įpÄdinio įstatyminis atstovas neįgyvendino tuo metu buvusios nepilnametÄs N. K. teisių į paveldimÄ turtÄ , paduodamas įpÄdinio vardu pareiÅ¡kimÄ notarų biurui dÄl palikimo priÄmimo, taÄiau nepilnametei faktiÅ¡kai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, jį prižiÅ«rint, laikytina, kad palikimÄ ji priÄmÄ faktiÅ¡kai pradÄjusi turtÄ valdyti (CK 587 str., LAT nutartis 2009-12-22 Nr. 3K-3-600/2009).Byloje nustatyta, jog ginÄo dÄl to, kad pareiÅ¡kÄjos yra priÄmusios motinos palikimÄ byloje nÄra.
PareiÅ¡kÄjos nesutinka, kad palikimÄ yra priÄmÄs ir jų brolis H. G., nes jis bÅ«davo įkalinimo įstaigose, turtu nesirÅ«pino, nors patvirtino, kad name turÄjo savo kambarį ir ten bÅ«davo, po motinos mirties paÄmÄ keletÄ jos daiktų. Byloje taip pat nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjos ir suinteresuotas asmuo H. G. yra deklaravÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), ten, kur gyveno jų motina S. G.. Suinteresuotas asmuo A. A. patvirtino, jog tik iki 1983 m. gyveno su motina, vÄliau iÅ¡sikraustÄ iÅ¡ namų, į motinos palikimÄ nepretenduoja, laiko, kad visi trys vaikai yra priÄmÄ motinos palikimÄ .
Å iÄ nurodytÄ aplinkybÄ byloje patvirtina ne tik jos paaiÅ¡kinimai, bet ir paÄių pareiÅ¡kÄjų ir suinteresuoto asmens H. G. paaiÅ¡kinimai, kad H. G. turÄjo motinos name kambarį ir ten gyvendavo, liudytojos V. T. parodymais, jog po S. G. mirties užsukdavo į sveÄius kartÄ per mÄnesį, važiuodama iÅ¡ kapinių ir mirusiosios name, jai lankantis, gyveno pareiÅ¡kÄja N. K. ir suinteresuotas asmuo H. G., kurį yra tekÄ matyti pjaunant žolÄ ir tveriant tvorÄ aplink namus (garso įraÅ¡as).
Byloje esanti pažyma apie H. G. sulaikymÄ ar teistumus patvirtina, jog jis tik nuo 1997-03-14 iki 2000-06-07 atliko laisvÄs atÄmimo bausmÄ, informacijos, kad jis po motinos mirties 1996-06-24 buvo suimtas iki nuosprendžio priÄmimo, byloje nÄra (CPK 178 str.). PareiÅ¡kÄjos posÄdžio metu teigÄ, kad H. G. paÄmÄ iÅ¡ spintos motinai priklausanÄius audinių kailiukus, taÄiau dÄl jų nesikreipÄ Ä¯ policijÄ , tam neprieÅ¡taravo. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad paÄmÄ kailiukus, taÄiau laikÄ, kad po motinos mirties turtas ir jam priklauso, kadangi ir jo seserys (pareiÅ¡kÄjos) neatsiklausÄ jo, ar gali parduoti gyvulius po motinos mirties, bet pardavÄ, nes visi motinos turtÄ tvarkÄ kaip savo turtÄ .PaveldÄjimo teisÄje konkretaus daikto paÄmimas nelaikomas palikimo priÄmimu, jeigu įpÄdinis nevykdÄ paveldÄto turto savininko (bendraturÄio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ (t. y. nesaugojo turto, nesirÅ«pino juo ir pan.) ilgÄ laiko tarpÄ po palikimo atsiradimo.
Pagal kasacinio teismo praktikÄ , teismui sprendžiant dÄl to, ar įpÄdinis, paÄmÄs tam tikrÄ palikÄjo kilnojamÄ jį daiktÄ ar kelis daiktus, priÄmÄ palikimÄ ar ne, kiekvienu atveju turi bÅ«ti vertinamos konkreÄios nagrinÄjamos situacijos aplinkybÄs, konkretaus įpÄdinio, paÄmusio kilnojamÄ jį daiktÄ ar kelis daiktus, elgesys po Å¡io daikto ar daiktų paÄmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldÄto turto savininko. Å ioje byloje įrodymai patvirtina, jog tuojau pat po motinos mirties, o ne po ilgo laiko tarpo H.
G. paÄmÄ motinos dalį daiktų, atliko veiksmus, rodanÄius rÅ«pinimÄ si paveldimu turtu (kuro ruoÅ¡imas, turto priežiÅ«ra ir pan.), kÄ patvirtino liudytoja V. T. ir suinteresuotas asmuo A. A.. Teismas įvertina A. A. paaiÅ¡kinimus, kaip labiausiai žinanÄios Å¡eimos gyvenimo, palikimo priÄmimo aplinkybes, kadangi ji į palikimÄ nepretenduoja, todÄl laikytina, kad buvo objektyvi, teikdama paaiÅ¡kinimus, todÄl teismui nÄra pagrindo netikÄti jais. Pagal kasacinio teismo praktikÄ faktiÅ¡ku pradÄjimu valdyti paveldimÄ turtÄ pripažįstami bet kokie įpÄdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klÄs; gyvenimas paveldimame name po palikÄjos mirties, turto priežiÅ«ra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpÄdinis faktiÅ¡kai pradÄjo valdyti palikimÄ , taigi ir priÄmÄ jį, tai patvirtina įrodymų visuma, todÄl pareiÅ¡kÄjų ir suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais pareiÅ¡kimai tenkintini ir juridinis faktas, kad po motinos mirties pareiÅ¡kÄjos ir suinteresuotas asmuo H.
G. priÄmÄ jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄjÄ jį valdyti, nustatytinas (CPK 178, 185 str., LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-382/2010). Juridinis faktas nustatytinas dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d Ä: pareiÅ¡kÄjų V. V., N. K. ir suinteresuoto asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais H. G. pareiÅ¡kimus tenkinti.Nustatyti juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjos V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotas asmuo H.
G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priÄmÄ (duomenys neskelbtini) mirusios motinos S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimÄ , pradÄjÄ jį faktiÅ¡kai valdyti.Juridinis faktas nustatomas paveldÄjimo teisÄs liudijimui gauti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundÄ Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkÄs teismÄ . TeisÄja                                                                      Edita KavaliauskienÄ