Court dismissed appeal against prison sentence for failure to pay child support without malicious intent.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe court rejected the appellant's appeal against a four-month prison sentence for failing to pay child support. The appellant argued he lacked malicious intent due to financial difficulties and living abroad, while the prosecution contended his repeated failures and prior convictions warranted the penalty. The appellate court upheld the first-instance decision, ruling that the statutory goals of punishment were not met by a lighter sentence.
Regesto Legislator
Generato dall'IALR BK 164 str. 40 par. 1; LR BK 41 str.; Where a defendant fails to fulfill court-ordered child support obligations, a prison sentence may be imposed even without malicious intent if the failure is persistent and the defendant has prior convictions.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IATesto completo
PraneÅ¡Äjas Stasys Punys
PraneÅ¡Äjas Stasys Punys                                                     Â
            Baudžiamoji byla Nr. 1A-380/2011
Nr. 1-10-2-00528-2009-1
TeisÄjas Petras Karvelis                                                     Â
                Procesinio sprendimo kategorija:
 (S)
1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.2.9.9.; 2.4.6.3.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teisÄjų Virginijos PakalnytÄs-TamoÅ¡iÅ«naitÄs, RyÅ¡ardo Skirtuno, sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,
dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,
nuteistajam V. S.,
gynÄjui adv. Rimantui Jonynui,
teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo
V. S. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus m. 1-o apylinkÄs teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal LR BK 164 str. 40 parų areÅ¡to bausme, jÄ atliekant areÅ¡tinÄje.
Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä:
V. S. nuteistas už tai, kad jis vengÄ pareigos pagal Vilniaus
miesto 1 apylinkÄs teismo 2000-05-24 sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ â J. K., gim. 1993-08-04, t. y. mokÄti ¼ dalį visų pajamų, bet
ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mÄnesį, pradedant 2000-04-26 iki dukters pilnametystÄs.
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK
164 str. Apelianto manymu, skundžiamas nuosprendis dÄl jam skirtos bausmÄs rūšies bei dydžio yra neteisingas, kadangi, teismas rÄmÄsi
vien tik jo atsakomybÄ sunkinanÄiomis aplinkybÄmis bei liudytojos I. K. parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad jo veikime, t.y.
vengime iÅ¡laikyti vaikÄ , nebuvo piktybiÅ¡kumo.
Nurodo, kad tai, jog buvo nemokamos lÄÅ¡os dukrai iÅ¡laikyti arba kodÄl įmokos bÅ«davo tokios mažos, tam buvo objektyvios priežastys. Apelianto manymu, piktybinio
vengimo jo veiksmuose nebuvo ir nÄra, nes jis niekur nesislapstÄ, I. K. nurodÄ aiÅ¡kų savo adresÄ Baltarusijos Respublikoje,
pats papraÅ¡Ä nedelsiant nurodytu adresu atsiųsti vykdomuosius dokumentus dÄl
iÅ¡mokų vaiko iÅ¡laikymui, taÄiau dÄl jam nežinomų priežasÄių ji to nepadarÄ. Apelianto teigimu, jeigu I. K. bÅ«tų
atsiuntusi jam reikiamus vykdomuosius dokumentus dÄl lÄšų vaiko iÅ¡laikymui, tai jis bÅ«tų tas lÄÅ¡as sistemingai jai pervedinÄjÄs. TodÄl apelianto manymu, dalį kaltÄs dÄl nesutvarkytų dokumentų ir laiku negautų pervedimų dukros iÅ¡laikymui, turÄtų prisiimti ir pati I. K..
Nurodo, kad nuo pat iÅ¡vykimo į Baltarusijos RespublikÄ , t.y. nuo 2003 m. sausio mÄnesio, jis dirbo legaliai, I. K. ir antstolei jo gyvenamoji ir darbo
vieta buvo žinoma, jis niekur nesislapstÄ, savo darbovieÄių ir uždirbamų lÄšų neslÄpÄ,
todÄl apelianto manymu, jokio piktybinio vengimo jo veiksmuose negalima įžvelgti.
Apeliantas teigia, kad gyvendamas Lietuvoje nevengÄ prievolÄs iÅ¡laikyti vaikÄ , tiesiog neturÄjo realių galimybių mokÄti lÄÅ¡as vaikui iÅ¡laikyti, kadangi tuo metu nedirbo, jo materialinÄ padÄtis buvo labai sunki, nes jis buvo tÄvų iÅ¡laikytinis, neturÄjo galimybÄs pilnai, sistemingai, pagal teismo sprendimÄ mokÄti iÅ¡laikymÄ , taip pat neturÄjo kitų pragyvenimo Å¡altinių ir pan., taÄiau kiek galÄdamas savo prievolÄ vykdÄ, patvirtina prie skundo pridÄta dalis mokÄjimo kvitų, taÄiau kiti mokÄjimo kvitai neiÅ¡liko, kadangi juos iÅ¡mÄtÄ jo motina A. S., kuri padÄjo jam mokÄti iÅ¡laikymÄ .
Apeliantas skunde pripažįsta kaltu, nes dÄl aplaidumo ir rÅ«pesÄių Å¡eimoje nesiÄmÄ iniciatyvos dÄl lÄšų pervedimo dukrai. Apeliantas taip pat teigia, kad ramiai dirbdamas pats nesiÄmÄ iniciatyvos dÄl lÄšų pervedimo ir dÄl to, kadangi iÅ¡vykstant iÅ¡ Lietuvos antstolis jį suklaidino paaiÅ¡kindamas, kad tiesiogiai pinigų jam nereikia niekur siųsti, nes iÅ¡laikymas bus iÅ¡skaiÄiuojamas iÅ¡ jo atlyginimo, kadangi duomenis apie jo tuometinÄ darbovietÄ turÄjo ir I. K., ir pats antstolis, ko pastarasis teisme neneigÄ. Â
Nurodo, kad jo darbo užmokestis Baltarusijoje buvo menkas ir per mÄnesį sudarÄ 350-500 litų, iÅ¡ kurių turÄjo pragyventi pats ir iÅ¡laikyti kitÄ Å¡eimÄ , todÄl apelianto manymu, tai yra pateisinama priežastis, dÄl kurios jis negalÄjo mokÄti
iÅ¡laikymÄ dukrai. Nurodo, kad pasiskolinÄs pinigų 2010-12-27 pervedÄ 500,00 Lt I. K. vaiko iÅ¡laikymui. Apelianto manymu,
jo tuometinÄ ir esama sunki materialinÄ padÄtis yra svarbi priežastis, dÄl kurios jis negalÄjo sistemingai mokÄti lÄšų dukros iÅ¡laikymui, todÄl apeliantas praÅ¡o teismo jo sunkiÄ materialinÄ padÄtį įvertinti objektyviai.
Apeliantas teigia, kad pats skambino ir ieÅ¡kojo mergaitÄs, bet I. K. neleido jam bendrauti ir susitikti su vaiku, visuomet buvo ignoruojamas, iÅ¡varytas ir iÅ¡keiktas
I. K.. Atvažiuodamas į LietuvÄ 1-2 kartus per metus nuvažiuodavo pas dukrÄ , taÄiau buvo iÅ¡vytas, o vÄliau sugyventinÄs tuo adresu neberado. TodÄl dÄl I. K. kaltÄs jis mažai bendravo su vaiku, kas nulÄmÄ tai, jog jis vÄliau nustojo ieÅ¡koti galimybių bendrauti su vaiku bei intensyviai sprÄsti klausimÄ dÄl vaiko iÅ¡laikymo. Apeliantas taip pat nurodo, kad tik 2010 m. atlikus DNR tyrimus buvo nustatyta, kad J. K. tÄvu yra jis, nors prieÅ¡ tai I. K. vis tvirtino, kad vaiko tÄvas yra A. K.. TodÄl pasak apelianto toks žeminantis I. K. elgesys taip pat nulÄmÄ tokį elgesį dÄl vaiko iÅ¡laikymo.
Be to, apeliantas nurodo, kad dÄl sveikatos bÅ«klÄs jam medikų rekomenduota nepervargti, kadangi tai gali paaÅ¡trinti jo turimÄ negalavimÄ . Apeliantas nurodo, kad Å¡eimoje buvo didelių rÅ«pesÄių ir didelių iÅ¡laidų dÄl ligoto tÄvo, jo laidotuvių, kurias jis apmokÄjo su broliu. Å iuo metu motinos sveikata yra visai paÅ¡lijusi, jis vienintelis žmogus galintys ja pasirÅ«pinti, todÄl paskirus
40 parų areÅ¡to bausmÄ nebus kam prižiÅ«rÄti motinos.
Apeliantas pripažįsta ir apgailestauja, kad galÄjo bÅ«ti rÅ«pestingesnis tÄvas, taÄiau dÄl paminÄtų susiklosÄiusių aplinkybių piktybiÅ¡kai nevengÄ pareigos iÅ¡laikyti dukrÄ . TaÄiau apeliantas atkreipia dÄmesį į tai, kad tiek praneÅ¡ime apie įtarimÄ , tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamajame teismo nuosprendyje nÄra nurodyta, kad jis piktybiÅ¡kai vengÄ prievolÄs iÅ¡laikyti savo vaikÄ . Kadangi visuose paminÄtuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad "vengÄ", todÄl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jo veiksmuose piktybiÅ¡kumo neįžvelgta.
Be to, apelianto manymu, teismas skirdamas jam bausmÄ-40 parų areÅ¡to, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad jis gyvena Baltarusijoje, ten legaliai dirba, o atlikdamas bausmÄ jis praras darbÄ . Be to, nurodo, kad atlikti jam skirtos bausmÄs tik savaitgaliais jis taip pat negali dÄl finansinių galimybių, nes jam teks važinÄti iÅ¡ vieno miesto į kitÄ . Skunde pažymi, kad teismas neteisingai nurodÄ, kad jis sudarÄs sutartį dÄl įsiskolinimo jo per nustatytÄ laikÄ nepadengÄ ir toliau nevykdo teismo sprendimo iÅ¡laikyti vaikÄ . Apelianto teigimu, nuo 2010 m. liepos mÄn. jis jau sumokÄjo 1000 Lt įsiskolinimo, o apie 500 Lt sumokÄs 2011 m. vasario-kovo mÄn., kas rodo, jog kiek galÄdamas stengiasi atlikti savo prievolÄ ir piktybiÅ¡kai nevengia mokÄti lÄÅ¡as vaikui.
ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti.
N. V. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog baudžiamoji atsakomybÄ už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ (Lietuvos Respublikos BK 164 str.) iÅ¡kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyÄia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigÄ pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ar teikti jam kitÄ bÅ«tinÄ turtinÄ paramÄ , ir galÄdamas tÄ pareigÄ vykdyti, jos
sÄ moningai nevykdo (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008).
Skirtingai negu 1961 m. BK, 2000 m. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo iÅ¡laikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiÅ¡kumu, tokio neveikimo sistemingumu. TaÄiau Å¡io nusikaltimo sudÄties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sÄ moningai, bÅ«damas darbingas ar turÄdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasÄių vengia iÅ¡laikyti vaikÄ .Kol teismo sprendimas dÄl iÅ¡laikymo teikimo nÄra
pakeistas ar panaikintas, rÅ«pinimasis vaiku kitais bÅ«dais nei nurodyta teismo sprendime baudžiamosios atsakomybÄs pagal
BK 164 straipsnį neÅ¡alina. Baudžiamojon atsakomybÄn asmuo negali bÅ«ti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdoma dÄl svarbių priežasÄių (LAT nutartis Nr. 2K-491/2005).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tÄvų teisÄ ir pareiga auklÄti savo vaikus dorais žmonÄmis
ir iÅ¡tikimais pilieÄiais, iki pilnametystÄs juos iÅ¡laikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame
skirsnyje detalizuotas Å¡ios konstitucinÄs pareigos teisinis reglamentavimas. IÅ¡ tiesų, iÅ¡laikyti vaikus yra civilinÄ pareiga ir jos nevykdymas besÄ lygiÅ¡kai baudžiamosios atsakomybÄs nesukelia, taÄiau jei asmuo tyÄia, t. y. žinodamas,
kad jis turi pareigÄ pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ar teikti jam kitÄ bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ ,
ir, galÄdamas tÄ pareigÄ vykdyti, jos sÄ moningai nevykdo, jis atsako baudžiamÄ ja tvarka.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tÄvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. IÅ¡laikyti vaikus yra civilinÄ pareiga ir jos nevykdymas besÄ lygiÅ¡kai baudžiamosios atsakomybÄs nesukelia. Baudžiamas tik piktybinis vengimas iÅ¡laikyti savo vaikus, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui ar teisÄjo nutarimui mokÄti nustatyto dydžio alimentus savo vaikui iÅ¡laikyti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam V. S. pareiga mokÄti iÅ¡laikymÄ savo dukrai J. K. buvo nustatytas įsiteisÄjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2000-05-24 sprendimu. MinÄtu teismo sprendimu iÅ¡ V.
S. buvo priteistas iÅ¡laikymas dukros J. K., gim. 1993-08-04, iÅ¡laikymui ¼ dalį visų pajamų, bet ne mažiau nei 1 MGL kas mÄnesį, pradedant nuo 2000-04-26 iki dukros pilnametystÄs. Taigi nuteistasis V. S. turÄjo pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , mokÄdamas teismo nustatyto dydžio mÄnesio iÅ¡mokas. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, jog apeliantas, žinodamas apie tokiÄ pareigÄ , tyÄia Å¡ios pareigos nevykdÄ. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada padaryta remiantis BPK nustatyta tvarka surinktais ir įvertintais įrodymais.
Vienas iÅ¡ esminių apelianto skundo argumentų, kad ramiai dirbdamas pats nesiÄmÄ iniciatyvos dÄl lÄšų pervedimo ir dÄl to, kadangi iÅ¡vykstant iÅ¡ Lietuvos antstolis jį suklaidino paaiÅ¡kindamas, kad tiesiogiai pinigų jam nereikia niekur siųsti, nes iÅ¡laikymas bus iÅ¡skaiÄiuojamas iÅ¡ jo atlyginimo, kadangi duomenis apie jo tuometinÄ darbovietÄ turÄjo ir I. K., ir pats antstolis, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Visų pirma paminÄtina tai, kad V. S., gaudamas darbo užmokestį ir matydamas, kad iÅ¡ jo nevykdomi iÅ¡skaiÄiavimai, nei į darbovietÄs administracijÄ , nei į antstolį nesikreipÄ, su nukentÄjusiÄ ja nesusisiekÄ bei Å¡iuo klausimu visiÅ¡kai nesidomÄjo. O tai, kad nuteistasis laiku negautų pervedimų dukros iÅ¡laikymÄ apeliaciniame skunde âperkeliaâ I.
K. ir antstoliui, teigdamas, kad iÅ¡vykstant iÅ¡ Lietuvos antstolis jį suklaidino paaiÅ¡kindamas, kad tiesiogiai pinigų jam nereikia niekur siųsti, nes iÅ¡laikymas bus iÅ¡skaiÄiuojamas iÅ¡ jo atlyginimo, kadangi duomenis apie jo tuometinÄ darbovietÄ turÄjo ir I. K., ir pats antstolis, iÅ¡ ko sektų, kad nuteistasis nežinojo, kad antstolis nebenuskaiÄiuoja iÅ¡ jo gaunamų pajamų iÅ¡laikymo jo nepilnameÄiui vaikui, paneigia paties apelianto parodymai, kad nuo 2000-04-26 d alimentų nebemokÄjo dÄl to, kad gyvendamas Lietuvoje tuo metu nedirbo, jo materialinÄ padÄtis buvo labai sunki, nes jis buvo tÄvų iÅ¡laikytinis, neturÄjo galimybÄs pilnai, sistemingai, pagal teismo sprendimÄ mokÄti iÅ¡laikymÄ , taip pat neturÄjo kitų pragyvenimo Å¡altinių, o gyvendamas ir dirbdamas Baltarusijoje darbo užmokestis buvo menkas ir per mÄnesį sudarÄ 350-500 litų, iÅ¡ kurių turÄjo pragyventi pats ir iÅ¡laikyti kitÄ Å¡eimÄ . IÅ¡ Å¡ių paminÄtų aplinkybių seka, kad V. S. žinojo, kad jam reikia mokÄti alimentus, taÄiau sÄ moningai nevykdÄ Å¡ios savo pareigos - iÅ¡laikyti savo vaikÄ , nors žinojo, kad reikia ir buvo pajÄgus tai daryti.
Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, jog jeigu I. K. bÅ«tų atsiuntusi jam reikiamus vykdomuosius dokumentus dÄl lÄšų vaiko iÅ¡laikymui, tai jis bÅ«tų tas lÄÅ¡as sistemingai jai pervedinÄjÄs, todÄl dalį kaltÄs dÄl nesutvarkytų dokumentų ir laiku negautų pervedimų dukros iÅ¡laikymui turÄtų prisiimti ir pati I. K., yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Kaip minÄta, apie Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2000-05-24 sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ apelianto buvo priteistas iÅ¡laikymas dukros iÅ¡laikymui ¼ dalį visų pajamų, bet ne mažiau nei 1 MGL kas mÄnesį, pradedant nuo 2000-04-26 iki dukros pilnametystÄs, jam buvo puikiai žinoma. IÅ¡ byloje esanÄių perlaidų kvitų, paÅ¡to
perlaidų talonų bei nurodymų pervesti grynuosius pinigus matyti, kad I. K. nuo 2000-12-30 d. įvairiomis sumomis buvo pervedamas
dukros iÅ¡laikymas, kas rodo, jog apie savo pareigÄ iÅ¡laikyti dukrÄ apeliantas žinojo jau nuo 2000-05-24 d., t.y. nuo Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2000-05-24 sprendimo priÄmimo momento (t. I, b.l. 34, 36, 107, t. II, b.l. 33).
TodÄl nesuprantamas apelianto pozicija kokia reikÅ¡mÄ Å¡iuo atveju turÄtų I. K. atsiųsti vykdomieji raÅ¡tai, jeigu apeliantas apie savo
pareigÄ iÅ¡laikyti dukrÄ Å¾inojo ir to neginÄija. Be to, atkreiptinas apelianto
dÄmesys į tai, kad apeliantui pareiga mokÄti iÅ¡laikymÄ savo dukrai J. K. buvo nustatytas įsiteisÄjusiu Vilniaus
miesto 1 apylinkÄs teismo 2000-05-24 sprendimu, o vykdomajame raÅ¡te, kuris iÅ¡duotas remiantis minÄtu įsiteisÄjusiu teismo sprendimu, atspindi alimentų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V. S. skola.  Â
Apeliantas skunde nurodo, kad jis neturÄjo realių galimybių mokÄti lÄÅ¡as vaikui iÅ¡laikyti, kadangi tuo metu nedirbo, jo materialinÄ padÄtis buvo labai sunki, nes jis buvo tÄvų iÅ¡laikytinis, neturÄjo kitų pragyvenimo Å¡altinių, darbo užmokestis Baltarusijoje buvo menkas ir per mÄnesį sudarÄ 350-500 litų, iÅ¡ kurių turÄjo pragyventi pats ir iÅ¡laikyti kitÄ Å¡eimÄ , todÄl apelianto manymu, tai yra pateisinama priežastis. TaÄiau teisÄjų kolegija Å¡ias apelianto skunde nurodytas aplinkybÄs, dÄl kurių jis nemokÄjo iÅ¡laikymo savo vaikui, pripažįsta nepateisinamomis. Byloje nÄra jokių duomenų, kurie bÅ«tų pakankami pripažinti, jog teismo
sprendimo iÅ¡laikyti savo dukrÄ J. K. nuteistasis nevykdÄ dÄl objektyvių priežasÄių. Ä®statymas
numato, kad vengimas iÅ¡laikyti vaikÄ yra ir tiesioginis atsisakymas mokÄti alimentus, ir Å¡ios pareigos nevykdymas arba jos vykdymas tik iÅ¡ dalies â mokant mažiau negu nustatyta teismo sprendimu. Å is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyÄia. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. S. sÄ moningai nevykdÄ savo pareigos, tai yra, nusikalto tiesiogine tyÄia, nes sÄ moningai nemokÄdamas savo dukrai iÅ¡laikymo suvokÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatÄ, kad dÄl jo neveikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norÄjo. Dukros iÅ¡laikymo įsiskolinimas bylos perdavimo į teismÄ metu, t.y. iki 2010-05-06 sudarÄ 15 191,34 Lt. Atsižvelgus į tai, kad iÅ¡laikymas nepilnameÄiui vaikui priteistas 2000-05-24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo sprendimu,
ir nuo Å¡io laiko nuteistasis nemokÄjo lÄšų dukrai J. K. iÅ¡laikyti, daroma iÅ¡vada, kad V. S. gana ilgÄ laikÄ vengÄ mokÄti vaikui
iÅ¡laikymÄ .
Apeliantas skunde teigia, kad jo veikime, t.y. vengime iÅ¡laikyti vaikÄ , nebuvo jokio piktybiÅ¡kumo ir atkreipia dÄmesį į tai, kad tiek praneÅ¡ime apie įtarimÄ , tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamajame teismo nuosprendyje nÄra nurodyta, kad jis piktybiÅ¡kai vengÄ prievolÄs iÅ¡laikyti savo vaikÄ . TaÄiau teisÄjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. PažymÄtina, kad vengimas iÅ¡laikyti savo vaikus esant įsigaliojusiam teismo sprendimui ar teisÄjo nutarimui laikytinas piktybiniu ir sukelia baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliantas nuteistas už tai, kad be
pateisinamų priežasÄių vengÄ pareigos pagal teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ , o sÄ voka - piktybiÅ¡kumas nei kaltinamajame
akte (1 t., b. l. 187-191), nei apylinkÄs teismo nuosprendyje (2 t., b. l. 48-51) net neminima. Taip pat paminÄtina tai, kad konkreÄios bylos nagrinÄjimo teisme ribos buvo nustatytos prokurorÄs kaltinamajame akte. Pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas bylÄ , orientavosi į kaltinimo formuluotÄ ir taip vykdÄ BPK
255 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Apeliantas skunde nurodo, kad dÄl sveikatos bÅ«klÄs jam medikų rekomenduota nepervargti, kadangi tai gali paaÅ¡trinti jo turimÄ negalavimÄ , be to, jo Å¡eimoje buvo didelių rÅ«pesÄių ir didelių iÅ¡laidų dÄl ligoto tÄvo, jo laidotuvių, kurias jis apmokÄjo su broliu. Prie apeliacinio skundo pridÄti Å¡ias aplinkybes patvirtinantys duomenys. Kaip jau buvo minÄta, Lietuvos Respublikos BK 164 str. numatytos nusikalstamos veikos nÄra, jeigu asmuo, iÅ¡ kurio priteistas iÅ¡laikymas vaikui, Å¡ios pareigos nevykdo dÄl svarbių pateisinamų priežasÄių â nedirba dÄl ligos, bedarbystÄs, esant sunkiai finansinei padÄÄiai Å¡eimoje ir pan. Jei asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergÄ s ar kitaip apgaulÄs bÅ«du vengia mokÄti alimentus, jis atsako už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Bylos medžiagoje nÄra duomenų, patvirtinanÄių, jog aukÅ¡Äiau minÄtais laikotarpiais apeliantas iÅ¡laikymo savo dukrai nemokÄjo dÄl pateisinamų priežasÄių. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jis legaliai dirba, kÄ patvirtina ir apeliaciniame skunde, įrodymų, kad V. S. negalÄjo dirbti dÄl ligos, nÄra. Nors apeliantas prie skundo pateikÄ medicininius dokumentus dÄl nuteistojo ir jo motinos A. S. sveikatos bÅ«klÄ, tÄvo laidotuvių iÅ¡laidas patvirtinanÄius kvitus, taÄiau visos Å¡ios aplinkybÄs neatleidžia apelianto nuo pareigos teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikui. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas V.
S. ilgÄ laikÄ nemokÄjo alimentų, taÄiau byloje nÄra jokių duomenų, kad V. S. niekur nedirbdavo, neturÄdavo
pajamų, sirgo ir serga sunkia nepagydoma liga, tai yra ÄmÄsi priemonių pareigai iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ vykdyti.
Apelianto skundo argumentas, kad teismas neteisingai nurodÄ, kad jis sudarÄs sutartį dÄl įsiskolinimo jo per nustatytÄ laikÄ nepadengÄ ir toliau nevykdo teismo sprendimo iÅ¡laikyti vaikÄ , atmestinas. IÅ¡ byloje esanÄios 2010-06-18 taikos sutarties matyti, kad V. S. nuo 2009-11-23 įsipareigojo dukros iÅ¡laikymui mokÄti periodinÄmis iÅ¡mokomis po 250 Lt kas mÄnesį. IÅ¡ byloje pateiktų nurodymų pervesti grynuosius pinigus matyti, kad I.
K. 2010-09-22 ir 2010-12-27 nuteistasis sumokÄjo 1000 Lt. TaÄiau pagal sudarytÄ taikos sutartį apeliantas turi kas mÄnesį mokÄti po 250 Lt, todÄl nuo 2009-11-23 d. iki 2010 m. liepos mÄn., apeliantas turÄjo sumokÄti 1750 Lt įsiskolinimo dydį, o ne 1000 Lt . Duomenų apie tai, kad nuo 2010-12-27 d., t.y. paskutinÄs iÅ¡mokos vaiko iÅ¡laikymui, apeliantas bÅ«tų teikÄs iÅ¡laikymÄ , byloje nÄra, todÄl teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuosprendžio priÄmimo dienai įsiskolinimas pilnai nesumokÄtas, o V. S. ir toliau nevykdo pareigos pagal 2000-05-24 Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo sprendimÄ mokÄti dukros iÅ¡laikymÄ ne mažiau 1 MGL.
Apelianto skundo argumentai, kad teismas skirdamas jam bausmÄ-40 parų areÅ¡to, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad jis gyvena Baltarusijoje, ten legaliai dirba, o atlikdamas bausmÄ jis praras darbÄ , ir atlikti jam skirtos bausmÄs tik savaitgaliais jis taip pat negali dÄl finansinių galimybių, nes jam teks važinÄti iÅ¡ vieno miesto į kitÄ , atmestini. Apeliantui V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 str., sankcija nustato, kad už Å¡io nusikaltimo padarymÄ gali bÅ«ti skiriamos alternatyvios bausmÄs: vieÅ¡ieji
darbai, laisvÄs apribojimas, areÅ¡tas arba laisvÄs atÄmimas. S. V. S. bausmÄ ir parinkdamas jos rūšį, apylinkÄs teismas
pagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ BK 41 str. numatytÄ bausmÄs paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmÄs skyrimo pagrindus (padarytas tyÄinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas), jo atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nebuvimÄ , tinkamai įvertino V. S. asmenybÄ - anksÄiau teistas nebuvo, dirba, taÄiau bÅ«damas įspÄtas du kartus dÄl baudžiamosios atsakomybÄs už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ bei sudarÄs sutartį dÄl įsiskolinimo sumokÄjimo, jo per nustatytÄ teismo nutartimi laikÄ nepadengÄ, ir toliau (nors ir dirba) nevykdo teismo sprendimo iÅ¡laikyti dukrÄ . TodÄl teisÄjų kolegijos nuomone, pirmos
instancijos teismas pagrįstai parinko straipsnio, numatanÄių atsakomybÄ už LR BK 164 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos
padarymÄ , sankcijose numatytÄ vienÄ iÅ¡ alternatyvių bausmių rūšių â areÅ¡tÄ , kurio dydį nustatÄ artimesnį Å¡ios bausmÄs vidurkiui, įstatyme numatytam už nusikaltimo padarymÄ . Apelianto skundo argumentai, kad atlikti jam skirtos bausmÄs tik savaitgaliais jis taip pat negali dÄl finansinių galimybių, nes jam teks važinÄti iÅ¡ vieno miesto į kitÄ , taip pat nesudaro pagrindo skirti jam Å¡velnesnÄ bausmÄs rūšį. Be to, paskirtÄ bausmÄ apeliantas turi atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi bÅ«ti kontroliuojamas kaip nuteistasis vykdo jam paskirtÄ bausmÄ. Paskirus apeliantui Å¡velnesnes Å¡ioje sankcijoje numatytas bausmes, nebus pasiekti bausmÄs tikslai, numatyti LR BK 41 str.
Ä®vertinant iÅ¡dÄstytÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, todÄl nÄra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r Ä :
nuteistojo V. S. apeliacinį skundÄ atmesti.
Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Stasys Punys
TeisÄjai               Â
                                                                              Virginija PakalnytÄ-TamoÅ¡iÅ«naitÄ
                                                                                                                                  Ryšardas Skirtunas