Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f12d6340-5a0c-4e2f-9b31-dd1e65041233 Generato dall'IA

Court dismisses appeal on breach of contract, ruling offsetting claims cannot be used as a defense in separate litigation.

Numero d'incarto f12d6340-5a0c-4e2f-9b31-dd1e65041233
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The appellate court dismissed the appeals from both parties, upholding the first-instance judgment regarding breach of contract damages and debt offsets. The plaintiff claimed the defendant failed to complete construction work, while the defendant argued the debt should be offset against the plaintiff's claims. The court ruled that because the plaintiff's claims for damages were not contested during the offset proceedings, the defendant's disagreement does not invalidate the offsetting practice.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Code Art. 6.134 para. 1 pt. 1; offsetting of claims is permissible only when the counterclaim is the subject of the same civil proceedings; a party's disagreement with the offset amount in a separate proceeding does not render the offset illegal if the offsetting claims were not contested in that specific proceeding.

Parole chiave

Generato dall'IA
breach of contract damages offsetting claims separate civil proceedings appellate review standard construction contract dispute

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Civil Procedure Code Art. 326 para. 1 pt. 1
Civil Procedure Code Art. 331
Civil Code Art. 6.134 para. 1 pt. 1

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Civilinė byla Nr. e2A-179-330/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01534-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.2.1.; 2.6.8.11.1.; 2.6.18.3.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BM bÅ«stas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,INŽINERA“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3112-431/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „BM bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „INŽINERA“ dėl netesybų pagal rangos sutartį priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „INŽINERA“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „BM bÅ«stas“ dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, skolos, delspinigių, palÅ«kanų priteisimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „BM bÅ«stas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „INŽINERA“ 84 489,82 Eur netesybų, 8,05 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė, vėluodama atlikti darbus pagal rangos sutartimi suderintÄ darbų grafikÄ , pažeidė rangos sutartį, o galiausiai ir per papildomai nustatytus terminus laiku neatlikusi rangos darbų apskritai sustabdė jų atlikimÄ , atsisakė užbaigti darbus ir pasiÅ¡alino iÅ¡ objekto.

Dėl atsakovės padarytų rangos sutarties pažeidimų užsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė rangos sutartį, apie tai 2015 m. rugsėjo 1 d. praneÅ¡imu nurodydama rangovei. Pagal sutarties nuostatas sutarties nutraukimas įsigaliojo po 10 dienų nuo praneÅ¡imo rangovei, t. y. 2015 m. rugsėjo 11 d. Už rangos sutarties pažeidimus bei dėl sutarties nutraukimo atsakovė iÅ¡ viso turi sumokėti 231 619,11 Eur netesybų. Netesybų dalį, sudarančiÄ 147 129,29 Eur sumÄ , ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė įskaičiusi į atsakovei mokėtinas sumas už Å¡ios atliktus ir ieÅ¡kovės priimtus darbus.

Ieškovei iš atsakovės priteistina po įskaitymo likusi 84 489,82 Eur netesybų suma. Atsakovė UAB „INŽINERA“ nesutiko su ieškiniu ir pareikštais priešiniais reikalavimais prašė:

1) rangos sutarties nutraukimÄ pripažinti negaliojančiu;

2) pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl 147 129,29 Eur sumos įskaitymo, 3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 165 410,19 Eur skolÄ už atliktus darbus ir 42 368,72 Eur skolÄ , kuriÄ sudaro rangovės pateiktose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos mokėtinos už darbus sumos 10 procentų dydžio dalis, kuri pagal rangos sutarties sÄ lygas turėjo bÅ«ti paliekama kaip rangovės garantas už sutartinių įsipareigojimų įvykdymÄ ir turėjo bÅ«ti sumokama po 365 dienų nuo objekto pripažinimo tinkamu naudoti momento), 4) priteisti 8 257,81 Eur delspinigių, 5) priteisti 6 procentų metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Atsakovė nurodė, kad darbų vėlavimÄ lėmė ieÅ¡kovės (užsakovės) prieÅ¡prieÅ¡inių pareigų pagal rangos sutartį nevykdymas, pasireiÅ¡kęs tuo, kad ieÅ¡kovė nepateikė atsakovei darbo projekto ir kitos reikalingos dokumentacijos, be kurios atsakovė negalėjo laiku ir tinkamai atlikti darbų, neparuoÅ¡davo ir laiku neperduodavo rangovei darbų fronto, pati pratęsinėdavo darbų atlikimo terminus, nuolat vėluodavo atsiskaityti už atsakovės tinkamai atliktus ir priimtus darbus, vengė bendradarbiauti su rangove ir nepagrįstai atsisakė priimti rangovės 2015 m. rugpjūčio mėn. atliktus darbus (mokėtina suma – 75 909,94 Eur be PVM), kuriuos rangovė turėjo perduoti vienaÅ¡aliÅ¡kai.

Atsakovės teigimu, kadangi darbų vėlavimÄ lėmė pačios ieÅ¡kovės prievolių pagal rangos sutartį nevykdymas (netinkamas vykdymas), todėl ieÅ¡kovė sutartį nutraukė, netesybas skaičiavo, reikalavimų įskaitymÄ atliko bei atsisakė priimti dalį atsakovės atliktų darbų nepagrįstai ir neteisėtai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – pripažino negaliojančia 2015 m. rugsėjo 9 d. ieÅ¡kovės atlikto reikalavimų įskaitymo dalį dėl 47 129,29 Eur įskaitytos sumos, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 123 039,23 Eur skolÄ už darbus, 6 procentų dydžio palÅ«kanas pagal priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o likusiÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Proporcingai patenkintai prieÅ¡ieÅ¡kinio daliai teismas priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 844 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl netesybų pagal rangos sutartį priteisimo ir atsakovės prieÅ¡inius reikalavimus pripažinti rangos sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ negaliojančiu, atmetė atsakovės argumentus, kad darbų vėlavimÄ lėmė pačios užsakovės veiksmai, nepateikus darbų fronto ir reikiamos dokumentacijos. Pati atsakovė pripažino, kad sutartus atlikti darbus vykdė pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ dokumentacijÄ ir ne kartÄ pabrėžė, kad faktiÅ¡kai iki rangos sutarties nutraukimo buvo atlikusi 95 procentus visų rangos sutartimi įsipareigotų atlikti darbų.

Todėl teismas sprendė, kad užsakovės pateiktoji dokumentacija rangovei buvo pakankama darbams atlikti. Ä®vertinęs byloje pateiktus kas-savaitinius gamybinių pasitarimų protokolus ir juose užfiksuotus rangovės įsipareigojimus teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė teisingai skaičiavo pradelstas dienas darbams atlikti. Atsakovė laiku neatliko darbų ir vėlavo beveik visuose darbų etapuose, o tinkamos darbų dokumentacijos užsakovei neperdavė iki Å¡iol, todėl ieÅ¡kovės skaičiavimus pagal pateiktus įrodymus, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. rangovė vėlavo atlikti darbus (bei pateikti dokumentus) pagal atskirų darbų etapų pabaigÄ 1 350 dienas teismas laikė pagrįstais, o atsakovės argumentus, kad jai nebuvo perduoti darbų frontai, pripažino neparemtais konkrečiais duomenimis.Ä®vertinęs rangos sutarties nuostatas ir apmokėjimo už atliktus darbus etapus, teismas nurodė, kad atsakovei atlikus konkrečius darbus, ieÅ¡kovė visų pirma turėjo įvertinti darbus tinkamais ir patvirtinti pateiktus atliktų darbų aktus, todėl tik nuo Å¡ių patvirtinimo dienos yra skaičiuojamas 45 dienų apmokėjimo terminas.

Teismas sprendė, kad byloje pateikti atliktų darbų aktai bei apmokėjimo dokumentai patvirtino, jog ieÅ¡kovė nevėlavo apmokėti už atsakovės atliktus darbus pagal pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras, nes mokėjimus atlikdavo per 45 dienas nuo tada, kai bÅ«davo patvirtinami atsakovo pateikiami atliktų darbų aktai, taigi tinkamai įgyvendino rangos sutarties nuostatas, reglamentuojančias darbų apmokėjimÄ . Bet kokie mokėjimai, kurie turėjo bÅ«ti atlikti po 2015 m. rugpjūčio 23 d., buvo ieÅ¡kovės stabdomi, apie tai informuojant atsakovę pagal rangos sutarties nuostatas ir nustatant jai papildomÄ terminÄ darbams atlikti, vadovaujantis rangos sutarties 9.2.2 punktu.

IeÅ¡kovės pareiga atsiskaityti pagal rangos sutarties 18.5 punktÄ kyla tik atsakovės tinkamai atliktų ir ieÅ¡kovės priimtų darbų atžvilgiu, o už darbus, kurie buvo pateikti priėmimui be bÅ«tinos dokumentacijos, todėl pagrįstai nepriimti, ieÅ¡kovei pareiga atsiskaityti nekyla. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę stabdyti mokėjimus pagal rangos sutarties 18.9 punktÄ . Vertindamas atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytÄ atliktų darbų aktÄ už 2015 m. rugpjūčio mėnesį, teismas pažymėjo, kad rangos sutarties 15.1.3 punkte tiesiogiai įtvirtinta teisė ieÅ¡kovei atsisakyti priimti atliktų darbų aktÄ , todėl atsakovei pažeidus savo pareigas, t. y. laiku nepateikus reikiamos darbų dokumentacijos, ieÅ¡kovė pagrįstai Å¡ia atsisakymo teise pasinaudojo.Teismas taip pat sprendė, kad užsakovė turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti rangos sutartį, nes rangovė iÅ¡ esmės jÄ pažeidė nuolat vėluodama atlikti darbus ir galiausiai sustabdydama darbų atlikimÄ .

Teismas skaičiavo, kad bendra netesybų suma, kuriÄ rangovė turi prievolę sumokėti užsakovei 2015 m. rugsėjo 9 d. atlikto įskaitymo dienÄ , yra 222 785,34 Eur (198 390 Eur + 24 395,34 Eur). Pagal 2015 m. birželio 30 d. ir 2015 m. liepos 31 d. rangovės pateiktas sÄ skaitas, užsakovės mokėtinos sumos yra 4 601 Eur (sulaikymas pagal kovo 31 d. sÄ skaitÄ ) + 5 664,66 Eur (sulaikymas pagal balandžio 30 d. sÄ skaitÄ ) + 5 295,31 Eur (sulaikymas pagal gegužės 25 d. sÄ skaitÄ ) + 43 639,8 Eur (pagal birželio 30 d. sÄ skaitÄ ) + 87 928,52 Eur (pagal liepos 31 d. sÄ skaitÄ ) = 147 129,29 Eur.

IeÅ¡kovė Å¡iÄ sumÄ â€“ 147 129,29 Eur įskaitė į netesybas. Kadangi rangovės mokėtinomis netesybomis užsakovė laikė 222 785,34 Eur sumÄ , 2015 m. rugsėjo 9 d. įskaičiusi jos mokėtinÄ rangovei 147 129,29 Eur sumÄ , užsakovė nuo Å¡io įskaitymo atlikimo dienos turėtų į rangovę reikalavimo teisę dėl likusios sumos – 75 656,05 Eur netesybų sumokėjimo, o taip pat į 6 372 Eur netesybų sumÄ pagal rangos sutarties 22.2.1 punktÄ , skaičiuojant iki rangos sutarties nutraukimo momento – 2015 m. rugsėjo 11 d., bei į 2 461,77 Eur netesybas pagal rangos sutarties 20.2.1.2 punktÄ , skaičiuojant ieÅ¡kinio pateikimo dienai, t. y. ieÅ¡kovė iÅ¡ viso turi pagrįstÄ reikalavimo teisę į 84 489,82 Eur netesybas.Teismas iÅ¡ dalies sutiko ir su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovės priskaičiuotos netesybos yra labai didelės ir siekia vos ne pusę rangos sutarties kainos, kai sutartis yra beveik įvykdyta, todėl egzistuoja pagrindas mažinti praÅ¡omas priteisti netesybas.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus dėl ieÅ¡kovės realiai patirtos žalos, sprendė, kad ieÅ¡kovės negautos 93 794,84 Eur (be PVM) pajamos pagal nuomos sutartį už du mėnesius ir ieÅ¡kovės už du mėnesius sumokėtos 3 913,98 Eur didesnės palÅ«kanos iki objekto patalpų perdavimo nuomininkei, nėra visiÅ¡kai pagrįstos, kaip esančios tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su neteisėtais atsakovės (rangovės) veiksmais, nes, tikėtina, kad pastato pridavimo vėlavimas buvo sÄ lygojamas ir kitų objekte dirbusių rangovų veiksmų (kÄ patvirtino gamybinių susirinkimų protokolai, o pateiktos nuomos sutarties iÅ¡traukos nepagrindė nuomos sutarties termino pradžios ir atitinkamai prisiimtų įsipareigojimų).

Tačiau siekiant įvykdyti ieÅ¡kovės sutartinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims dėl darbų objekte baigimo, ji turėjo pasitelkti kitus asmenis, o atsakovė nenuginčijo pateiktų įrodymų, kad už pasitelktų trečiųjų asmenų darbus susidarė darbų pabrangimas už 54 555 Eur. Teismas sprendė, kad yra labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovė pradelsė pastato pridavimÄ bei atitinkamų įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymÄ ir dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kad turėjo realių ir pagrįstų nuostolių dėl papildomai samdytų rangovų atsakovės neatliktiems darbams užbaigti, todėl įvertino, kad realiai ieÅ¡kovės patirti nuostoliai sudaro 100 000 Eur.Taip pat teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad pagal 2015 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktus darbai buvo padaryti, duomenų apie jų iÅ¡ardymÄ , iÅ¡griovimÄ ar nesinaudojimÄ tuo, kas buvo padaryta, byloje nėra, užsakovė naudojasi rangovės darbo rezultatu, už kurį Å¡iai turėtų bÅ«ti teisingai atlyginta.

Be to, teismas pažymėjo, kad teisingumas tarp Å¡alių susiklosčiusiuose santykiuose, kai užsakovė turi teisę pagal sutarties nuostatas nemokėti rangovei, o rangovė realiai įvykdė dalį prievolės ir už jÄ negavo atlygio, gali bÅ«ti pasiektas vertinant sutartimi nustatytų netesybų dydį santykyje su užsakovės realiai patirtais nuostoliais. Atsižvelgęs į Å¡alių elgesį sutarties galiojimo ir jos vykdymo metu (atsakovės vėlavimÄ atlikti darbus, ieÅ¡kovės vėlavimÄ perduoti darbų frontus, atsiskaitymo už atliktus darbus sutrikimÄ ieÅ¡kovei atlikus įskaitymÄ , atitinkamai atsakovės naudotinų lėšų sutarties vykdymui apribojimÄ , atsakovės atliktus bet tinkamai neperduotus ieÅ¡kovei darbus), teismas ieÅ¡kovės reikalaujamas netesybas sumažino iki realiai patirtų ieÅ¡kovės nuostolių (CK 6.73 straipsnio 2 dalis; 6.258 straipsnio 3 dalis).

IeÅ¡kovei įskaičius 147 129,29 Eur sumÄ , kuriÄ sudarė atsakovės reikalavimai pagal 2015 m. birželio 26 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (34 810,00 Eur) ir pagal 2015 m. liepos 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (79 135,67 Eur), o mokėtinų netesybų sumÄ pagal užsakovės realiai patirtus nuostolius įvertinus 100 000 Eur dydžiu, teismas užsakovės įskaitymÄ pripažino neteisėtu dalyje, virÅ¡ijančioje nurodytÄ nuostolių dydį, todėl atitinkamai atsakovei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 123 039,23 Eur ([75 909,94 Eur + 147 129,29 Eur] - 100 000 Eur).

Apeliacinių skundų bei atsiliepimų į skundus argumentai Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „BM būstas“ prašo:

1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies tenkintas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti;

2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visa apimtimi;

3) skirti ekspertizę byloje, siekiant nustatyti ir įvertinti rangovės 2015 m. rugpjūčio mėn. faktiškai atliktus darbus objekte;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Nors teismas pripažino, jog užsakovė pagrįstai atsisakė priimti rangovės teiktus darbų aktus už 2015 m. rugpjūčio mėn., bet nežiÅ«rint to, įpareigojo užsakovę sumokėti visÄ rangovės nurodytÄ sumÄ už tuos darbus, todėl toks teismo sprendimas yra nenuoseklus. Tinkamos dokumentacijos už 2015 m. rugpjūčio mėnesio darbus neperdavimas užsakovei turi esminės reikÅ¡mės Å¡alių santykiams, nes be tokios dokumentacijos užsakovė neturi galimybės patikrinti atliktų darbų, dėl ko jie negali bÅ«ti priimti, o užsakovė negali bÅ«ti verčiama mokėti už netinkamai atliktus ir nepriimtus darbus.

Kadangi egzistuoja ginčas dėl rangovės 2015 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų, ieškovė prašo skirti ekspertizę, kad būtų galima įvertinti faktiškai atsakovės atliktus darbus. Būtinybė tokia priemone užsakovei ginti savo teises iškilo tik teismo sprendimu įpareigojus užsakovę mokėti rangovei už darbus.Ieškovės prašomų priteisti netesybų suma atitinka realius jos nuotolius, įrodytus pirmosios instancijos teisme. Teismas neteisingai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus dėl realiai patirtos žalos ir be pagrindo mažino netesybas.

IeÅ¡kovė įrodė nuostolius – negautas nuomos pajamas (93 794,84 Eur) ir nesumažėjusias kredito palÅ«kanas (3 913,98 Eur) už 2015 m. rugsėjo ir spalio mėnesius dėl dviem mėnesiais pavėluoto objekto perdavimo patalpų nuomininkui. Teismas pagrįsta pripažino aplinkybę, kad rangovės neatliktų darbų užbaigimas pabrango 54 555 Eur suma, o jeigu bÅ«tų pripažintas galiojančiu rangovės teiktas 2015 m. rugpjūčio mėn. aktas dėl darbų už 75 909,94 Eur sumÄ , tuomet bendra ieÅ¡kovės sumokėta už visus darbus suma iÅ¡augtų nuo 531 282 Eur (be 2015 m. rugpjūčio mėn. darbų) iki 607 190,94 Eur, taigi darbų pabrangimas bÅ«tų lygus 130 463, 94 Eur, kuris laikytinas realių užsakovės nuostolių dalimi.Užsakovei pateikus įrodymus, jog realÅ«s jos nuostoliai sudaro 228 172,76 Eur, teismas, sumažindamas netesybas iki 100 000 Eur sumos, kuri daugiau kaip du kartus mažesnė už realius užsakovės nuostolius, pažeidė teismo diskrecijos teisę ir teismų praktikoje suformuotÄ teisės taikymo taisyklę dėl netesybų santykio su patirtais nuostoliais.Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „INŽINERA“ praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ â€“ panaikinti jo dalį, kuria atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkinti, o likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Apeliantė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei pridėti prie bylos naujus įrodymus – neatliktų darbų pažymas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Aplinkybė, kad ieškovė netinkamai vykdė priešpriešines pareigas ir neperdavė su darbų vykdymo pradžia siejamo darbų fronto bei projektinės dokumentacijos, buvo pagrindas teismui netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės už tariamus rangos sutarties pažeidimus, net jei tokie ir būtų buvę padaryti.

Be to, vykdant darbus pagal rangos sutartį, Å¡alys liko nesutarusios nei dėl darbų pradžios ir pabaigos, nei dėl darbų etapų. Atsakovės iniciatyva parengtas 2015 m. birželio 9 d. darbų grafikas reiÅ¡kė ne darbų atlikimo galutinius terminus, o darbų vykdymo pradžios momentÄ , jeigu ieÅ¡kovė tinkamai perduotų frontÄ atitinkamiems darbams vykdyti. Teismo argumentacija apie tai, kad atsakovė neįrodė darbų fronto jai neperdavimo aplinkybių, yra nepagrįsta, nes turi bÅ«ti įrodinėjamos prieÅ¡ingos aplinkybės, t. y. aplinkybės dėl darbų fronto perdavimo fakto ir laiko, o jas turi įrodinėti ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad grafike numatytu laiku paruošė ir perdavė darbų frontÄ rangovei. Atsakovė atliktus pagal faktÄ darbus sužymėjo ieÅ¡kovės pateiktuose atskiruose techninio projekto ir (arba) technologinės dalies brėžiniuose bei juos perdavė ieÅ¡kovei (iÅ¡pildomoji dokumentacija buvo pateikta popieriniuose blankuose ant tarpinių brėžinių), o kitokios iÅ¡pildomosios dokumentacijos atsakovė negalėjo pateikti dėl to, kad atsakovei nebuvo pateiktas darbo projektas, nepateikta projektinė dokumentacija, kurioje bÅ«tų galima daryti žymÄ â€žtaip pastatyta“.

Teismas neatsižvelgė į atsakovės aiÅ¡kinimus, kad pati užsakovė nesudarė sÄ lygų perduoti atliktus darbus.Tai, kad iki rangos sutarties nutraukimo buvo atlikta apie 95 procentai sutartyje numatytų darbų, paneigia teismo iÅ¡vadas apie tai, jog užsakovė negavo to, ko tikėjosi iÅ¡ sutarties. Jei ieÅ¡kovė bÅ«tų rangovei leidusi tęsti darbus per tariamÄ 10 dienų įspėjimo terminÄ , atsakovė galėjo įvykdyti sutartį, nes iÅ¡ esmės jau buvo atlikusi 95 procentų darbų.

FaktiÅ¡kas uždraudimas Å¡iuo laikotarpiu atsakovei lankytis objekte nelaikytinas tinkamu vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo tvarkos laikymusi, todėl teismas sutarties nutraukimÄ turėjo pripažinti neteisėtu ir atmesti ieÅ¡kovės reikalavimus, susijusius su baudų priteisimu. IeÅ¡kovės taikytas netesybų skaičiavimas nėra logiÅ¡kas, naudojant tokį metodÄ gali susidaryti ypač didelės netesybų sumos, nors iÅ¡ esmės ir nebÅ«tų patirta jokių nuostolių, kadangi galutinis darbų atlikimo terminas dar nėra suėjęs. IeÅ¡kovės taikomo netesybų skaičiavimo nepagrįstumÄ patvirtina ir tai, kad netesybos sudarė net pusę rangos sutarties kainos ir apie 60 procentų visų rangovės iki sutarties neteisėto nutraukimo atliktų darbų kainos.Spręsdamas dėl baudos taikymo už netinkamÄ subrangovų pasitelkimÄ , teismas rėmėsi vien ieÅ¡kovės argumentais, neatsižvelgdamas į atsakovės nurodytas aplinkybes apie ieÅ¡kovės faktinį elgesį po jos informavimo apie subarangovės UAB „Sangresta“ pasitelkimÄ darbams, taip pat apie UAB „Energokomplektas“ atliktus rangovės įrengto Å¡ilumos punkto bandymų darbus, kurie apskritai nelaikytini nei ranga, nei subranga.

Be to, teismas nepagrįstai skaičiavo baudÄ pagal rangos sutarties 22.7 punktÄ , kadangi užsakovė apskritai neturėjo teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, dėl sutarties pasibaigimo nebuvo atsakovės kaltės.Teismas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtais ieÅ¡kovės nuostoliais pripažino 100 000 Eur sumÄ , iÅ¡ kurios 54 555 Eur sudaro darbų pabrangimas, o dėl likusios 45 445 Eur sumos susidarymo teismas konkrečiai nepasisakė, apsiribodamas nurodymu, kad ieÅ¡kovė pradelsė pastato pridavimÄ .

Teismas vadovavosi ieÅ¡kovės pateiktais dokumentais, kurie apskritai negalėjo bÅ«ti laikomi tinkamais įrodymais nuostolių realumui pagrįsti. Su apeliaciniu skundu teikiamomis pažymomis apie neatliktus darbus atsakovė siekia pateikti informacijÄ , kiek ir kokių darbų objekte ji neatliko. IÅ¡ neatliktų darbų suvestinių matyti, kad liko neatlikta darbų už 62 411,58 Eur, nors ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad už rangovės neatliktus darbus kitiems asmenims sumokėjo net 256 150 Eur. Toks didelis darbų kainų skirtumas reiÅ¡kia, kad už ieÅ¡kovės nurodytÄ sumÄ buvo atlikti arba ne tik rangos sutartyje numatyti darbai, bet ir kiti darbai, arba tokia suma yra dirbtinai padidinta.Teismui nusprendus mažinti netesybas iki realiai patirtų nuostolių, nebuvo galima remtis prielaidomis, kadangi nuostoliai turi bÅ«ti nustatyti tiksliai tokie, kokie faktiÅ¡kai buvo patirti.

IeÅ¡kovė nepagrindė nurodytų nuostolių realumo, jų tikėtinumo, nenurodė, kaip jos negautos nuomos pajamos siejasi su atsakovės neatliktais darbais. Teismas nevertino atsakovės argumentų apie tai, kad ieÅ¡kovės atliktas reikalavimų įskaitymas yra neteisėtas. Pagal Rangos sutarties 20.4 punktÄ Å¡alys galėjo atlikti tarpusavio reikalavimų užskaitÄ , kas paprastai daroma pagal Å¡alių susitarimÄ ir įforminama jų pasiraÅ¡omu skolų suderinimo ar tarpusavio užskaitos aktu. To nebuvo, todėl vertinant ieÅ¡kovės veiksmus dėl atlikto įskaitymo, teismui nebuvo pagrindo remtis rangos sutarties 20.4 punktu.

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skunde ieÅ¡kovė UAB „BM bÅ«stas“ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės atsikirtimai atsiliepime grindžiami tokiais esminiais argumentais:Rangovė sutartyje patvirtino, kad yra susipažinusi su projektine dokumentacija ir galės atlikti prisiimtus darbus, taip pat pripažino, jog 95 procentai darbų buvo atlikta remiantis jos turėta dokumentacija. 2015 m. birželio 9 d. buvo suderintas ir pasiraÅ¡ytas rangovės parengtas darbų atlikimo grafikas, skirstant darbus į etapus.

Aplinkybė, kad tam tikri darbų etapai sieti su darbų fronto perdavimu, nepaneigia teisiÅ¡kai svarbaus aspekto, kad terminai buvo nustatyti ir užsakovė pagrįstai reikalavo darbus atlikti bÅ«tent pagal Å¡iuos sutartus terminus.Užsakovė įrodė, kad rangovės pateikta dokumentacija dėl darbų už 2015 m. rugpjūčio mėnesį neatitiko įstatymų ir rangos sutarties reikalavimų, todėl pagrįstai nepriėmė rangovės vienaÅ¡aliÅ¡kai perduodamų darbų. Užsakovė taip pat pateikė duomenis, kad rangovė naudojo ne tÄ Ä¯rangÄ darbams, kuri turėjo bÅ«ti naudojama pagal rangos sutartį, panaudojo medžiagas, neatitinkančios sÄ matoje numatytos kokybės, neatitiko panaudotų medžiagų kiekiai.

Teismui nustačius, kad rangovė nuolat vėlavo atlikti darbus, o užsakovė už darbus tinkamai atsiskaitinėjo ir suteikė jų atlikimui darbų frontÄ bei dokumentacijÄ , užsakovės įvykdytas rangos sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kas nutraukimas pagrįstai laikytas teisėtu. Savalaikis ir tinkamas darbų atlikimas pagal jų etapams numatytus terminus užsakovei turėjo esminę reikÅ¡mę, todėl teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad vienaÅ¡alis rangos sutarties nutraukimas dėl rangovės nuolatinio vėlavimo atlikti darbus buvo teisėtas.Užsakovei pateikus įrodymus, pagrindžiančius netesybų atitikimÄ realiems nuostoliams, teismo sprendimo dalis dėl netesybų turi bÅ«ti keičiama didinant, o ne mažinant priteistų netesybų sumÄ .

Rangos sutartyje tiesiogiai nurodyta, kad netesybos yra skaičiuojamos ir mokamos pagal rangos sutarties taisykles ir baudų dydžius, o užsakovė atleidžiama nuo pareigos atskirai įrodinėti realius nuostolius. Rangos sutarties 20.4 punktas leido užsakovei įskaityti jos reikalavimus į rangovei priklausančius mokėjimus, įskaitymas atliktas teisėtai ir pagal įstatymų reikalavimus. Apeliaciniame skunde atsakovė neargumentavo, kodėl jos naujai teikiami įrodymai (pažymos apie neatliktus darbus) turėtų bÅ«ti priimti pagal CPK 314 straipsnyje nurodytas taisykles, todėl Å¡iuos įrodymus apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti atsisakyta priimti.Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skunde atsakovė UAB „INŽINERA“ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovės atsikirtimai atsiliepime grindžiami tokiais esminiais argumentais:Nepriimdama rangovės perduodamų darbų už 2015 m. rugpjūčio mėn. ir grÄ Å¾indama rangovės vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytus atliktų darbų aktus, užsakovė reiÅ¡kė pretenzijas tik dėl netinkamos sudėties ir turinio dokumentacijos. Užsakovė nereiÅ¡kė pretenzijų dėl darbų trÅ«kumų ne tik jų perdavimo momentu, bet ir bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ siÅ«lė Å¡alims pasinaudoti ekspertizės galimybe, tačiau ieÅ¡kovė neteikė praÅ¡ymo skirti ekspertizę.

IeÅ¡kovei teigiant, kad ji ginčijo darbų atlikimo faktÄ , apimtis, medžiagų panaudojimÄ , ekspertizės turėjo bÅ«ti reikalaujama tuoj po darbų atlikimo (CK 6.662 straipsnio 5 dalies, rangos sutarties 11.4 p. nuostatos). Užsakovės praÅ¡ymas skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme, kai rangos darbai buvo atlikti prieÅ¡ metus, pats objektas – prekybos centras atidarytas 2015 m. lapkričio 3 d. ir darbais yra naudojamasi, pareikÅ¡tas ne laiku, nesÄ Å¾iningai ir siekiant vilkinti bylos nagrinėjimÄ , todėl turi bÅ«ti atmestas.

PrieÅ¡ingai nei teigia užsakovė, jos negautos nuomos pajamos ir nesumažėjusių kredito palÅ«kanų mokėjimas neturi jokio ryÅ¡io su jos įrodinėjamais tariamais rangos sutarties pažeidimais. Užsakovė nepagrindė jos nurodytų nuostolių realumo, tikėtinumo, nenurodė, kaip negautos pajamos siejasi su atsakovės neatliktais darbais. Dėl rangovės neatliktų darbų užbaigimo ieÅ¡kovė nepatyrė jokio darbų pabrangimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai labiau patvirtina darbų atpigimÄ nei jos deklaruojamÄ pabrangimÄ , taip pat į tai, kad prekybos centro pavėluotÄ atidarymÄ lėmė kitos aplinkybės, o ne atsakovės vėlavimas atlikti darbus, yra pagrindas ieÅ¡kovės priskaičiuotas netesybas vertinti kaip siekį neteisėtai pasipelnyti (praturtėti) atsakovės sÄ skaita.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad jos realiai patirti nuostoliai sudaro net ir teismo nustatytÄ 100 000 Eur dydį.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius bylos aspektus. Pakartotinį byloje esančių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , faktinių bylos aplinkybių analizę apeliacinės instancijos teismas atlieka tiek, kiek tai yra bÅ«tina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė fakto klaidų, nurodomų apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Be to, apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir (ar) atsiliepimų į juos ribų.Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimoApeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme.

CPK 314 straipsnis numato tik dvi iÅ¡imtis iÅ¡ naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme bendrojo draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ar kai naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aktualioje savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡tyrimo, bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas, kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Tačiau byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas. Būtent todėl CPK 314 straipsnis ir nustatė ribotos apeliacijos modelį, draudžiantį remtis naujais įrodymais, jei jie galėjo būti pateikti anksčiau (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 26-27 punktus).

Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 40 punktas).Atsakovė prie apeliacinio skundo yra pridėjusi neatliktų darbų pažymas (jos teigimu, paneigiančias ieškovės įrodinėjamų nuostolių, susijusių su darbų pabrangimu, dydį), kurias apeliacinės instancijos teismo prašo pridėti prie bylos medžiagos, tačiau nenurodė jokių argumentų, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme arba kodėl būtinybė juos pateikti iškilo tik apeliacinėje instancijoje.

Tokiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad CPK 314 straipsnyje reglamentuojamų iÅ¡imtinių atvejų taikymas nesvarstytinas ir atsakovės teikiamus įrodymus atsisako priimti. Dėl ginčo esmės2014 m. lapkričio 21 d. ieÅ¡kovė (toliau tekste – ir užsakovė) UAB „BM bÅ«stas“ ir atsakovė (toliau tekste – ir rangovė) UAB „INŽINERA“ sudarė rangos darbų sutartį, kuri vėliau buvo koreguota keturiais papildomais susitarimais, jais tikslinant darbų sÄ matÄ ir keičiant sutarties kainÄ bei kai kurių sutarties terminų sÄ vokas.

Å alių buvo susitarta dėl atliktinų rangos darbų pagal užsakovės pateiktÄ statomo prekybos centro projektinę dokumentacijÄ . Vadovaujantis rangos sutarties sÄ lygomis atsakovė įsipareigojo naudodama savo medžiagas atlikti vidaus elektros, Å¡ildymo, vėdinimo (be kondicionavimo ir automatikos sistemų), vidaus vandentiekio ir nuotekų inžinerinių sistemų įrengimo bei santechnikos prietaisų montavimo darbus statybos objekte Linkmenų g. 22, Vilniuje (toliau - objektas).Ginčas byloje kilo dėl rangos sutarties vykdymo ir/ar netinkamo vykdymo, sutarties Å¡alių kaltės ir dėl sutartinių prievolių pažeidimo atsiradusių pasekmių paskirstymo.

IeÅ¡kovė Å¡alių sudarytos rangos sutarties pagrindu prašė priteisti iÅ¡ rangovės netesybų dalį, kurios nepadengė jos atlikto reikalavimų įskaitymo suma. Tuo tarpu atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti rangos sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ negaliojančiu, pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės atliktÄ Ä¯skaitymÄ dėl 147 129,29 Eur sumos, priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ už atliktus statybos rangos darbus ir delspinigius. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, kad atsakovė UAB „INŽINERA“ (rangovė) netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kad ieÅ¡kovė UAB „BM bÅ«stas“ (užsakovė) pagrįstai nutraukė rangos sutartį dėl rangovės kaltės, tačiau nusprendė, jog ieÅ¡kovės priskaičiuotas netesybas sumažinus iki jos realiai patirtų nuostolių dydžio, ieÅ¡kovės atliktas įskaitymas 47 129,29 Eur sumos dalyje yra negaliojantis, todėl teismas atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 123 039,23 Eur skolÄ ir procesines palÅ«kanas.

Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkina nei ieÅ¡kovės, nei atsakovės, abi rangos sutarties ir ginčo byloje Å¡alys dėl jo pateikė apeliacinius skundus. IeÅ¡kovė apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad jai negali kilti pareiga mokėti už netinkamai atliktus ir nepriimtus rangos darbus, bei tuo, jog ieÅ¡kovės nurodyta netesybų suma realiai atitinka jos patirtus nuostolius dėl rangos sutarties nutraukimo. Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad vėlavimÄ atlikti rangos sutartimi prisiimtus darbus rangos sutartyje numatytais terminais lėmė pačios užsakovės veiksmai (užsakovė nepateikė darbų fronto ir reikiamos dokumentacijos), o neteisėtas ir nepagrįstas rangos sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kas nutraukimas, be kita, ko suponuoja nepagrįstÄ netesybų skaičiavimÄ ir nepagrįstai atliktÄ Ä¯skaitymÄ .

Tokiu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl prieÅ¡prieÅ¡inių pareigų pagal rangos sutartį (ne)vykdymo, visų pirma, įvertins atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais remiantis teigiama, kad ieÅ¡kovė rangos sutartį nutraukė neturėdama tam pakankamo pagrindo (t. y. neteisėtai), pagrįstumÄ . Dėl rangos sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo užsakovės iniciatyva teisėtumo įvertinimoUžsakovės 2015 m. rugsėjo 1 d. praneÅ¡ime dėl rangos sutarties nutraukimo vienaÅ¡aliu sutarties nutraukimo faktiniu pagrindu įvardintas sutartyje nustatytų terminų darbams pagal sutartį atlikti nesilaikymas ir savavaliÅ¡kas darbų vykdymo sustabdymas.

Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Å alys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (CK 6.652 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.652 straipsnio 2 dalimi, rangovė atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų praleidimÄ , t. y. turi pareigÄ atlikti darbus per rangos sutartyje nustatytÄ terminÄ . Terminų pažeidimo teisinių pasekmių taikymas skiriasi priklausomai nuo to, ar rangovė pažeidžia visų darbų atlikimo galutinį terminÄ , ar tarpinius terminus.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pirmuoju atveju taikytina CK 6.652 straipsnio 4 dalis. Antruoju atveju užsakovas gali, jei mano, kad toks pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas, atitinkantis CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose įtvirtintas sÄ lygas, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015).Pagal CK 6.217 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimÄ , 1 dalies nuostatÄ Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sÄ raÅ¡as aplinkybių, į kurias turi bÅ«ti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Å ios aplinkybės yra:

1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;

2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės;

3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;

4) ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;

5) ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta.Kasacinis teismas taipogi yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu pagal įstatymÄ ; antra, Å¡alys gali pačios susitarti, kÄ jos laikys esminiu pažeidimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-421/2015). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu Å¡alys susitarė, kad tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai nebÅ«tina, kad jos bÅ«tų susitarusios šį pažeidimÄ vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme iÅ¡vardytų vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobÅ«džiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus.

Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sÄ lyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sÄ lygų teisėtumo ir sÄ Å¾iningumo aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).Nustatyta, kad Å¡alių 2014 m. lapkričio 21 d. statybos rangos sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka yra aptarti Å¡ios sutarties 22 skyriuje, kurio 22.1. punkte numatyti pagrindai, suteikiantys teisę užsakovei vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ , praneÅ¡us apie tai rangovei raÅ¡tu prieÅ¡ 10 dienų, nutraukti sutartį įstatymuose numatytais pagrindais ir reikalauti rangovės atlyginti dėl to patirtus nuostolius bei sumokėti baudÄ , įskaitant bet neapsiribojant sutarties 22.1.1.

– 22.1.7. papunkčiuose nustatytais atvejais. Taigi, nors Å¡alys sutartyje ir nefiksavo, kad sutarties 22.1. punkte vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindÄ sudarančios aplinkybės bus laikomos esminiais rangos sutarties pažeidimais, tačiau tokias aplinkybes detalizavus ir nustačius, kad jos suteikia teisę užsakovei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, nėra bÅ«tina įrodinėti, jog Å¡alys bÅ«tų susitarusios tokius pažeidimus vertinti kaip esminius. Tokiu atveju teisėjų kolegija atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad ieÅ¡kovės nurodytieji rangos sutarties pažeidimai negali bÅ«ti laikomi (pripažinti) esminiais, kad atlikus apie 95 procentus rangos sutartyje numatytų darbų nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog užsakovė iÅ¡ esmės negavo tai, ko tikėjosi iÅ¡ sutarties, Å¡io ginčo situacijoje laikytini teisiÅ¡kai neaktualiais.

Å ioje nutartyje jau minėta, kad Å¡alims susitarus, jog tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, nebÅ«tina, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios tÄ pažeidimÄ vertinti kaip esminį, ir tokiu atveju teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas jos nutraukimo pagrindas pagal savo pobÅ«dį atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Å alių sudarytoje rangos sutartyje nustačius savarankiÅ¡kus vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo užsakovės iniciatyva pagrindus (22.1.1. - 22.1.7. papunkčiai), sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta esant bet kuriam iÅ¡ jų.

Tokiu bÅ«du teisė užsakovei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti rangos sutartį atsiranda ir tuomet, kai dėl rangovės kaltės darbų vykdymas yra uždelsiamas ir per keturiolika kalendorinių dienų po užsakovės įspėjimo dėl grafiko pažeidimo gavimo rangovė nepasiekia pagal grafikÄ reikiamo darbų progreso (22.1.1. papunktis), taip pat, jei rangovė laiku nepradeda vykdyti sutarties arba vykdo taip lėtai, kad tampa aiÅ¡ku, jog ji laiku tinkamai jos nebeįvykdys (22.1.2. papunktis), taipogi, kai rangovė nebegali nustatytu laiku užsakovei pateikti sutartyje numatytų garantijų dėl visų savo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo (22.1.3. papunktis).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos svarstymui pateiktų duomenų visumÄ , pagrįstai ir tinkamai nustatė, kad egzistavo prielaidos remtis sutarties 22.1. punkte nustatytais vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejais (CPK 185 straipsnis). Å iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateiktas 2015 m. birželio 9 d. patvirtintas darbų atlikimo grafikas, kuriame nustatyta darbų termino data – 2015 m. rugpjūčio 1 d., taip pat užsakovės 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. liepos 21 d. ir 2015 m. rugpjūčio 30 d. praneÅ¡imų, adresuotų rangovei dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, turinys.

Rangovės teikti atsakomieji praneÅ¡imai (2015 m. liepos 16 d., 2015 m. rugpjūčio 26 d.) neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad rangos darbų vėlavimÄ iÅ¡imtinai lėmė užsakovės atsiskaitymų už darbus vėlavimas bei rangovei nepakankama projektinė dokumentacija ir (ar) tos dokumentacijos korekcijos. Tokios iÅ¡vados nepagrindžia nei bylos medžiaga, nei Å¡alių pasiraÅ¡ytos rangos sutarties nuostatos, fiksuojančios rangovės susipažinimÄ su projektine dokumentacija, reikalinga rangos sutarties įvykdymui, taip pat atliktų darbų apmokėjimo tvarkÄ (3.4.2., 18.5. punktai).Atsakovės reiÅ¡kiama pozicija, kad darbų vėlavimÄ lėmė ir pačios užsakovės veiksmai, susiję su darbų fronto neperdavimu, viena vertus, taipogi neparemta tai patvirtinančiais faktiniais duomenimis, kita vertus, nėra visiÅ¡kai nuosekli.

Antai, pati atsakovė, kvestionuodama sutarties nutraukimo tvarkos (terminų) laikymÄ si, apeliaciniame skunde nurodo, kad objektyviai ji ir per 10 dienų terminÄ , tolygų sutartyje numatytam įspėjimo apie sutarties nutraukimÄ laikotarpiui, bÅ«tų galėjusi visiÅ¡kai įvykdyti sutartį (tuo atveju, jei bÅ«tų suteiktas CK 6.217 straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas terminas). Atsakovė aiÅ¡kina, kad jeigu ji per įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminÄ bÅ«tų buvusi įleista į objektÄ , ji visus darbus užbaigtų, nes iÅ¡ esmės buvo likę tik tokie darbai, kaip Å¡viestuvų sukabinimas, rozečių ir sanitarinių prietaisų sumontavimas.

Taigi tokie atsakovės argumentai eliminuoja arba iÅ¡ esmės sumenkina tikėtinos prielaidos, jog darbų atlikimui nustatytais terminais kliudė užsakovės veiksmai dėl darbų fronto neperdavimo, susiformavimo galimybę (CPK 185 straipsnis). IeÅ¡kovė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdama į ieÅ¡kovės reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017, 43 punktas).

Å iuo atveju ieÅ¡kovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad atsakovė, vėluodama atlikti darbus, pažeidė rangos sutartį ir tai sudarė savarankiÅ¡kÄ abiejų Å¡alių nustatytÄ pagrindÄ Å¡ios sutarties nutraukimui. Atsakovė tokiu atveju turėjo pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybę, kad rangos sutartį ji vykdė tinkamai ir (ar), kad neturėjo pareigos laikytis 2015 m. birželio 9 d. patvirtinto darbų atlikimo grafiko (t. y. nebuvo saistoma sutartinių terminų), tačiau Å¡ių aplinkybių ji neįrodė (CPK 12, 178 straipsnis).Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis), o taip pat įvertinus aplinkybes, kad atsakovė, bÅ«dama profesionali statybos rinkų dalyvė, sudarydama statybos rangos sutartį turėjo galimybę ir pareigÄ Ä¯vertinti savo pajėgumÄ atlikti rangos sutartyje nurodytus darbus joje nustatytomis techninėmis sÄ lygomis ir terminais bei suvokti Å¡ių terminų pažeidimo galimas pasekmes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės teiginiai dėl netinkamo rangos sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo (CK 6.217 straipsnio 5 dalies taikymo) yra nepagrįsti.

Å alių sudarytos rangos sutarties sÄ lygas, tarp jų ir reguliuojančias sutarties nutraukimo pagrindus bei tvarkÄ , vertinti kaip neteisėtas ir (ar) nesÄ Å¾iningas teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo. Dėl rangos sutarties nutraukimo teisinių pasekmių Sutarties nutraukimas atleidžia Å¡alis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybų atlyginimo (CK 6.221 straipsnio 1, 2 dalys). Nustačius, kad rangovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimai sudarė teisėtÄ pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kam sutarties nutraukimui, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti netesybų dėl sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų pažeidimo.

Tačiau tarp bylos Å¡alių kilo ginčas tiek dėl netesybų skaičiavimo tvarkos, tiek dėl sutartyje numatytų ir ieÅ¡kovės reikalaujamų priteisti netesybų dydžio pagrįstumo. Dėl netesybų skaičiavimo pagrįstumoIeÅ¡kovė netesybas skaičiavo pagal darbų vėlavimo laikotarpius nuo atskirų darbų etapų termino pabaigos iki 2015 m. rugsėjo 9 d. ieÅ¡kovės atlikto reikalavimų įskaitymo, taip pat dalis netesybų apskaičiuota už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. (pareiÅ¡kimo apie įskaitymÄ pateikimo dienos) iki 2015 m. rugsėjo 11 d. (rangos sutarties nutraukimo momento), o taip pat už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki ieÅ¡kinio padavimo teisme dienos.

IeÅ¡kovės apskaičiavimais, iÅ¡ viso jai mokėtinų netesybų suma sudaro 231 619,11 Eur, kuriÄ ieÅ¡kovė detalizavo taip: (1) 195 494 Eur netesybų – už vėlavimÄ 1 350 dienų atlikti darbus pagal numatytus atskirų darbų etapų terminus (rangos sutarties 20.2.1. punkto pagrindu); (2) 2 896 Eur – už dviejų subrangovų pasitelkimÄ darbams atlikti be užsakovės raÅ¡tiÅ¡ko pritarimo (rangos sutarties 14.1.1. ir 20.2.5. punktų pagrindais); (3) 24 395,34 Eur bauda, sudaranti 10 procentų neatliktų dėl rangos sutarties nutraukimo darbų kainos (rangos sutarties 22.7. punkto pagrindu); (4) 6 372 Eur netesybų už vėlavimÄ 49 dienas atlikti darbus pagal atskirų darbų etapų terminus per laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. (rangos sutarties 20.2.1. punkto pagrindu); (5) 2 461,77 Eur netesybų už darbų dokumentacijos užsakovei neperdavimÄ nuo rangos sutarties nutraukimo momento iki ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pateikimo teisme dienos (rangos sutarties 20.2.1.2. punkto pagrindu).Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , laikėsi nuostatos, kad netesybos, atsižvelgiant į rangos sutarties Å¡alių atsakomybę reglamentuojančias sutartines nuostatas bei faktines byloje nustatytas aplinkybes, atsakovei apskaičiuotos teisingai.

Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nuostatomis, visų pirma, teigia, kad netesybos negalėjo bÅ«ti apskaičiuotos už 1 350 dienų vėlavimo laikotarpį, kitaip tariant, ieÅ¡kovė nepagrįstai rangos sutarties 20.2.1 punkto pagrindo netesybas skaičiavo atskirai už kiekvienÄ darbų etapÄ pradelstomis dienomis. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka.Rangos sutarties 20.2.1 punkte numatyta, kad vėluojant atlikti bei perduoti užsakovei daugiau negu 10 kalendorinių dienų grafike ir jo papildymuose pažymėtus darbus, už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ pagal atskirų darbų etapų pabaigÄ rangovė moka 500 Lt dydžio baudÄ .

Atsakovės argumentas, kad dėl tokio netesybų skaičiavimo susidaro itin didelė netesybų suma, nepaneigia Å¡alių sutartyje expressis verbis (liet. tiesiogiai apibrėžto) įvirtinto netesybų skaičiavimo bÅ«do (t. y. už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ pagal atskirų darbų etapų pabaigÄ ). Bylos svarstymui pateiktas 2015 m. birželio 9 d. darbų atlikimo etapų grafikas ir jame iÅ¡skirti atskiri santechnikos ir elektrotechnikos darbai (iÅ¡ viso 32 darbų pozicijos) bei 2015 m. rugsėjo 9 d. darbų atlikimo grafiko detalizavimas, kurio pagrindu suskaičiuotos vėlavimo pagal atskirus darbų etapus (pozicijas) dienos, neleidžia sutikti su atsakovės argumentais, kad netesybų suma apskaičiuota nepagrįstai.

Atsakovės teigimu, jos atžvilgiu nepagrįstai paskaičiuota 2 896 Eur bauda už netinkamÄ subrangovų pasitelkimÄ . Atsakovė aiÅ¡kina, kad apie subrangovės UAB „Sangresta“ pasitelkimÄ ieÅ¡kovei buvo žinoma, nes pastaroji apie tai buvo informuota dar 2015 m. kovo 20 d., o kito asmens – UAB „Energokomplektas“ atlikti Å¡ilumos punkto bandymo darbai nelaikytini nei ranga, nei subranga. Rangos sutarties 14.1.1 punkte reglamentuota, jog rangovė, gavusi iÅ¡ankstinį raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakovės pritarimÄ , turi teisę savo rizika samdyti subrangovus ir (ar) tiekėjus darbų ar jų dalies vykdymui, o sutarties 20.2.5. punkte nustatyta, kad rangovė, darbų ar jų dalies atlikimui pasitelkusi subrangovus be iÅ¡ankstinio užsakovės pritarimo, moka užsakovei 5 000 Lt dydžio baudÄ už kiekvienÄ atskirÄ tokio pažeidimo faktÄ .

Vadinasi, užsakovei buvo aktualu, kad rangos sutartimi sulygtÄ užduotį pirmiausia vykdytų pati rangovė. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie UAB „Energokomplektas“ iÅ¡skirtinę specializacijÄ ir bÅ«tinybę įforminti atskirų darbų rezultato patikrinimo aktÄ neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad rangovės užduoties įvykdymui nebuvo pasitelktas kitas asmuo – subrangovė (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2015 m. liepos 31 d. Å¡ilumos punkto parengimo aktÄ , pagrįstai pažymėjo, kad UAB „Energokomplektas“, pasiraÅ¡iusi kaip rangovės atstovė, buvo pasitelkta darbų, kurių prisiėmė atsakovė, atlikimui.

Nors atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma apie nurodytų subrangovių pasitelkimÄ , bylos svarstymui nepateikta užsakovės raÅ¡tiÅ¡kų atsakymų, kuriuose bÅ«tų sutinkama su tuo, jog dalį darbų objekte vykdys ne rangovė, o jos pasitelkiami kiti asmenys. Pagal CK 1.64 straipsnio 3 dalį tylėjimas laikomas asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka tik įstatymų ar sandorio Å¡alių susitarimo numatytais atvejais. Å iuo atveju pagal rangos sutarties sÄ lygas nebuvo numatyta galimybė rangovei samdyti subrangovus ir (ar) tiekėjus darbų ar jų dalies vykdymui be raÅ¡tiÅ¡ko užsakovės sutikimo.

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog tuo atveju, kai statybos rangos sutarties Å¡alys yra įmonės, užsiimančios Å«kine komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems Å«kio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklÄ standartai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014). Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad byloje neįrodžius, jog buvo gautas raÅ¡ytinis užsakovės sutikimas (pritarimas) subrangovų pasitelkimui, netesybos rangos sutarties 20.2.5. punkto pagrindu atsakovei taip pat galėjo bÅ«ti skaičiuojamos.

Atsakovės nesutikimas dėl baudos skaičiavimo pagal rangos sutarties 22.7 punkto nuostatas, (reglamentuojančias, kad nutraukus sutartį 22.1. punkte nurodytais pagrindais, rangovė, be kita ko, privalo sumokėti užsakovei tokiam sutarties nutraukimo momentui pagal sutartį neatliktų darbų sutartyje nustatytos kainos 10 procentų dydžio baudÄ ) iÅ¡ esmės grindžiamas argumentais dėl nepagrįsto vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo, dėl kurio jau pasisakyta Å¡ioje nutartyje (jos 32 - 35 punktuose).

Ä®vertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai pripažino, jog pagal atitinkamas rangos sutarties nuostatas netesybos atsakovei galėjo bÅ«ti skaičiuojamos tiek už vėlavimÄ atlikti darbus pagal numatytÄ atskirų darbų etapų pabaigÄ , tiek už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. (užsakovės pareiÅ¡kimo apie įskaitymÄ pateikimo dienos) iki 2015 m. rugsėjo 11 d. (rangos sutarties nutraukimo momento), tiek ir už laikotarpį nuo rangos sutarties nutraukimo iki ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio padavimo teisme dienos.Dėl netesybų mažinimoIeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sumažinęs jos praÅ¡omų priteisti netesybų dydį, netinkamai taikė esminį netesybų dydžio nustatymo kriterijų – jų santykį su realiai patirtais nuostoliais.

Atsakovė teigia, kad jos atžvilgiu pagal sutartį taikomos netesybos yra neprotingai didelės, o apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, sumažinęs netesybų sumÄ iki ieÅ¡kovės patirtų nuostolių, netinkamai sprendė dėl nuostolių realumo (t. y. netinkamai nustatė patirtų nuostolių dydį).Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali bÅ«ti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose apibrėžtos ir teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali bÅ«ti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6. 258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-409/2010; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktÄ ). Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes.

Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius.

Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra sutartine ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininkÄ laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).Be to, kasacinis teismas savo iÅ¡aiÅ¡kinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas.

Vienas esminių kriterijų yra sutarties Å¡alis siejantis teisinių santykių pobÅ«dis. Kasacinio teismo nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties Å¡alys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiÅ¡kia, kad jos geba pamatuoti prisiimtÄ rizikÄ , todėl galimas teismo įsikiÅ¡imas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 40 punktÄ ).Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieÅ¡kovei nutraukus sutartį jos apskaičiuotos, iÅ¡ dalies jau įskaitytos ir dar papildomai praÅ¡omos priteisti netesybos (kurių bendra suma 231 619,11 Eur) yra pernelyg didelės, vadovavosi pirmiau iÅ¡vardytais kriterijais, įvertino visus reikÅ¡mingus faktinius veiksnius, tarp jų – Å¡alių sudarytos sutarties kainÄ (476 727 Eur be PVM), įvykdytos (ir ieÅ¡kovės priimtos) prievolės dalį (275 131 Eur be PVM), bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad netesybos turi bÅ«ti mažinamos iki realių (ir pagrįstų) ieÅ¡kovės nuostolių sumos.

Å iuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad toks netesybų mažinimas pažeistų rangos sutarties Å¡alių laisvės principÄ (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) ir (ar) bÅ«tų akivaizdžiai nesuderinamas su prievolės Å¡alių interesų pusiausvyros principais, – t. y. su atsakovės interesu, jog netesybos iÅ¡liktų kompensuojamojo pobÅ«džio ir nebÅ«tų baudinės, taip pat ir su ieÅ¡kovės interesu, kad netesybos atliktų sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės funkcijÄ (CK 6.71, 6.72 straipsniai).Pasisakydama dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su ieÅ¡kovės nuostolių dydžio nustatymu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas.

Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingÄ netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti Å¡alys (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis, pavyzdžiui, Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, Å¡alių statusÄ , t. y.

į tai, ar Å¡alys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012 ir kt.).Kasacinis teismas, plėtodamas savo praktikÄ dėl netesybų mažinimo sÄ lygų, taip pat pabrėžė, kad teismas, vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, turi atsižvelgti į tai, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipti dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, jog neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtinÄ prievolės neįvykdymo pasekmę.

Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).Analizuojamu atveju ieškovė ieškinyje teigė, kad jai iš atsakovės turi būti priteistos netesybos (baudos), kurių dydis numatytas šalių sudarytoje rangos sutartyje ir jos pripažintinos iš anksto nustatytais būsimais kreditorės nuostoliais, kurių jai nereikia įrodinėti.

IeÅ¡kovė yra teisi, teigdama, kad ji neturėjo pareigos įrodyti, jog jos tikėtini nuostoliai bÅ«tent ir sudaro praÅ¡omų priteisti netesybų suma, nes dėl tokio netesybų dydžio Å¡alys susitarė ir tai yra sutarties Å¡alių laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgus į tai, kad atsakovė, atsikirsdama į ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl netesybų (baudų) priteisimo, nesutiko su netesybomis ir jų dydžiu, konstatuotina, jog ieÅ¡kovei (kreditorei) kilo pareiga pagrįsti netesybas tik dėl to, kad bÅ«tų įrodyti tikėtini jos kaip kreditorės nuostoliai, o Å¡alių nustatytas netesybų dydis – protingas.

Taigi, atsakovei ginčijant netesybų dydį, nuostolių atsiradimo faktas ir mastas yra vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį teismas atsižvelgia spręsdamas, ar netesybos nėra pernelyg didelės.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, iÅ¡kilus bÅ«tinybei pagrįsti netesybas, ieÅ¡kovė nuostolių, patirtų dėl atsakovės neįvykdytų statybos rangos darbų, dydį grindė trimis aspektais, t. y., kad laiku neperdavus objekto nuomininkui negavo dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio pajamų (93 794,84 Eur); kad laiku neperdavus objekto nesumažėjo ieÅ¡kovės bankui mokama palÅ«kanų norma (3 913,98 Eur); kad ieÅ¡kovė permokėjo naujai pasitelktiems asmenims už rangovės darbų pabaigimÄ (54 555 Eur).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos iÅ¡laidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).Byloje pateiktas 2013 m. rugpjūčio 5 d. ieÅ¡kovės ir UAB „HAKONLITA“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 05-01 iÅ¡raÅ¡as ir 2015 m. lapkričio 2 d. patalpų perdavimo priėmimo aktas, patvirtinantis, kad UAB „HAKONLITA“ (nuomininkei) 2013 m. rugpjūčio 5 d. sudarytos nuomos sutarties pagrindu perduotos negyvenamosios patalpos (pirmo aukÅ¡to nuomos plotas – 5 207,55 kv.m, antro aukÅ¡to – 619,59 kv.m.).

Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas bei apeliaciniame skunde akcentuoja atsakovė, Å¡ie dokumentai tiesiogiai nepagrindžia konkrečių ieÅ¡kovės įsipareigojimų, susijusių su nuomos termino pradžia, todėl nėra pakankami pripažinti, kad nuomos sutartinių santykių eigos pradžiai sukliudė bÅ«tent atsakovės netinkamai įvykdyti statybos rangos darbai, dėl ko užsakovė patyrė 93 794,84 Eur nuostolių negautų nuomos pajamų forma. Å iame kontekste atsižvelgtina ir į tuos atsakovės argumentus, kad dar iki atsakovės objekte dirbo ir kita rangovė (UAB „Vaidora“), su kuria užsakovei taipogi nutraukus sutartį, į objekto statybÄ Ä¯sitraukė atsakovė, todėl vėlavimas iÅ¡nuomoti pastatytÄ objektÄ nebuvo susijęs vien tik su atsakovės veiksmais (neveikimu).

Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija pritaria ir kitai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, susijusiai su ieÅ¡kovės sumokėtų bankui palÅ«kanų suma. IeÅ¡kovė taip pat įrodinėjo, kad dėl vėlavimo perduoti objektÄ nuomai ji turėjo sumokėti 3 913,98 Eur dydžio palÅ«kanų permokÄ (Å¡iÄ aplinkybę, ieÅ¡kovės įsitikinimu, patvirtina 2013 m. spalio 29 d. ir 2005 m. balandžio 22 d. kreditavimo sutartys bei sumokėtų palÅ«kanų skaičiuoklė, kurioje iÅ¡skirta 0,4 procentų permokos suma).

Nors priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti ir netiesioginis, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iÅ¡ neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), bet pakankamu laipsniu sÄ lygoja žalos atsiradimÄ , nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovės veiksmai, susiję su nukrypimu nuo 2015 m. birželio 9 d. darbų atlikimo grafiko, o galiausiai sÄ lygoję rangos sutarties nutraukimÄ , nors ir buvo viena iÅ¡ priežasčių, bet ne vienintelė (t. y. pakankama) užsakovės nurodytiems 93 794,84 Eur ir 3 913,98 Eur dydžio nuostoliams susidaryti.

Kita vertus, pagrįstai konstatavus, jog analizuojamus užsakovės nuostolius galėjo nulemti keletas veiksnių, įskaitant kitų (sub)rangovų ir (ar) pačios užsakovės nerÅ«pestingumÄ vykdant prievoles, atsakomybės paskirstymas proporcingai pagal kiekvieno iÅ¡ jų veiksmų įtakÄ Å¾alos atsiradimui ir (ar) padidėjimui visų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų priežasčių kontekste nėra aktualus, kadangi Å¡ioje byloje sprendžiami ne civilinės atsakomybės dėl žalos atlyginimo, bet netesybų dydžio pagrįstumo klausimai (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).IeÅ¡kovė savo nuostoliais taip pat laikė skirtumÄ tarp darbų kainos, kuriÄ buvo įsipareigojusi sumokėti atsakovei už iki sutarties nutraukimo neatliktus darbus, ir tos kainos, kuriÄ už Å¡iuos darbus turėjo sumokėti naujiesiems rangovams.

Pasak ieÅ¡kovės, Å¡is skirtumas sudaro 54 555 Eur sumÄ . Kaip jau minėta, konstatavus, kad rangos sutartį užsakovė nutraukė teisėtai, pripažintina, jog rangovė po sutarties nutraukimo nebeturėjo teisinio pagrindo toliau tęsti darbų, nors dėl jos kaltės ne visi rangos darbai pagal sutartį buvo atlikti (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju darytina iÅ¡vada, kad priežastiniu ryÅ¡iu su pasekmėmis (darbų galimu pabrangimu) yra susiję rangovės veiksmai, sÄ lygoję sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ ir aplinkybę, kad užsakovė turėjo samdyti kitus rangovus, kuriems įsipareigojo mokėti didesnę, nei sutartyje buvo sutarta su atsakove UAB „INŽINERA“, darbų kainÄ .

Byloje pateiktos naujai pasitelktų rangovių iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, atliktų darbų aktai, lokalinės sÄ matos, kuriose detalizuoti darbai, o taip pat 2015 m. gruodžio 3 d. detalizacija, kurioje nurodyti naujai pasitelkti rangovai ir jų atliktų darbų pobÅ«dis, bei apskaičiuota, kad už visus rangos darbus bendrai sumokėta 531 282 Eur suma, kuriÄ lyginant su ginčo Å¡alių suderinta rangos sutarties kaina (476 727 Eur), pabrangimo suma sudaro 54 555 Eur. Tai patvirtina ieÅ¡kovės (užsakovės UAB „BM bÅ«stas“) nuostolių faktÄ (CK 6.245 – 6.248 straipsniai).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo Å¡ių nuostolių dydį (pavyzdžiui, kad dalies naujai pasitelktų rangovų atliktų darbų ginčo Å¡alių rangos sutartis neapėmė, todėl jie negalėjo bÅ«ti įtraukti į užsakovės nuostolių sumÄ , kad darbams ypatingajame statinyje užsakovė pasamdė asmenis, neturinčius privalomosios kvalifikacijos ir atestacijos, kad pasitelktų rangovų įkainiai buvo žymiai (neprotingai) didesni nei atsakovės ir kt.) Å¡ioje ginčo situacijoje laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais.

Jau minėta, kad nuostolių atsiradimo faktas yra tik vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį teismas atsižvelgia spręsdamas, ar netesybos nėra neprotingai didelės, o kaip nurodyta aukščiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje, vertinant praÅ¡omų priteisti netesybų dydžio pagrįstumo klausimÄ , vertinamos konkrečios bylos aplinkybės ir netesybų dydžio atitiktis protingumo reikalavimams pagal ginčo metu susidariusiÄ individualiÄ situacijÄ . IÅ¡analizavusi ir įvertinusi ginčo Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ieÅ¡kovės patirtų nuostolių tikėtinÄ dydį ir kitas pirmiau nurodytas Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes (aktualias kuo teisingiau iÅ¡spręsti netesybų sumažinimo klausimÄ ), teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais, ieÅ¡kovės teisėtų lÅ«kesčių principu, o taip pat užtikrindama sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , laikosi nuostatos, kad remdamasis įstatymo suteikta teise pirmosios instancijos teismas pagrįstai mažino netesybas iki protingo ir teisingo 100 000 Eur dydžio.

Dėl užsakovės pareigos sumokėti už faktiÅ¡kai atliktus darbusPrieÅ¡ įvertinant apeliacinių skundų argumentus, susijusius su sÄ lygų, reikalingų reikalavimų įskaitymui, egzistavimu ar neegzistavimu (CK 6.130 straipsnis), bÅ«tina nustatyti prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų apimtį, kadangi tarp bylos Å¡alių kilo ginčas ir dėl atsiskaitymo už 2015 m. rugpjūčio mėnesį atsakovės atliktus, tačiau ieÅ¡kovės nepriimtus statybos rangos darbus.Bylos svarstymui pateikta atsakovės parengta 2015 m. rugsėjo 4 d. pažyma, kurioje detalizuotas tokių darbų atlikimas: elektros montavimo darbai; vėdinimas;

Å¡ildymas; Å¡ilumos punktas; vandentiekis; nuotekos ir san. prietaisai; statybinis įvadas (elektra); vamzdžių pajungimas prie TP; laikino skydelio pajungimas; laikino skydelio pajungimas Nr. 2; vamzdžių montavimas virÅ¡ įėjimo durų. Byloje taip pat pateikti Å¡ių darbų atlikimo aktai, 2015 m. rugpjūčio 28 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡yti rangovės atstovų, bei 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. M10001842, kurios suma 75 909,94 Eur (be PVM). Nagrinėjamu atveju užsakovė, atsisakydama priimti minėtus darbus ir atitinkamai įforminti atliktų darbų aktus, rėmėsi rangos sutarties 15.1.2. ir 15.1.3 punktų nuostatomis, t. y. aplinkybėmis, kad jai nebuvo perduota atliktų darbų dokumentacija, o apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad dėl jai neperduotos darbų dokumentacijos negalėjo patikrinti ir įvertinti faktiÅ¡kai atsakovės atliktų darbų apimties bei kokybės.Kasacinio teismo praktikoje dėl užsakovės pareigos priimti rangovės atliktus darbus ir už juos atsiskaityti yra nurodoma, kad užsakovė turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatÄ , jeigu nustatomi trÅ«kumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytÄ paskirtį, ir jeigu Å¡ių trÅ«kumų rangovė ar užsakovas negali paÅ¡alinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiÅ¡kai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abiÅ¡aliu atliktų darbų perdavimo priėmimo akto pasiraÅ¡ymu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktÄ ).Byloje nustatyta, kad nors ieÅ¡kovė ir atsisakė priimti atsakovės atliktus darbus bei už juos nemokėjo, tačiau jų rezultatu naudojosi. Å iuo atveju taip pat nekonstatuoti atsakovės atliktų darbų trÅ«kumai, statybos objekto defektai ir (ar) kitoks atsakovės netinkamo darbų atlikimo rezultatas.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė, kvestionuodama atliktų darbų aktuose nurodytų darbų dalies atlikimo faktÄ (apimtį ir kiekį), pati jokių realių priemonių vykdyti CK 6.694 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ užsakovės pareigÄ â€“ organizuoti darbų priėmimÄ , kurio metu galėjo patikrinti atsakovės parengtuose aktuose nurodytų darbų kiekį ir kokybę, nesiėmė. Tokiu atveju ieÅ¡kovei neįrodžius aktuose fiksuotų darbų apimties neatitikimo bei darbų trÅ«kumų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės pareigos sumokėti atsakovei už 2015 m. rugpjūčio mėnesį atliktus darbus.Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo atveju Å¡iai negalint tinkamai patikrinti ir įvertinti atsakovės 2015 m. rugpjūčio mėnesį atliktų darbų kiekio, kainos ir kokybės, tai galėtų padaryti specialių statybos srities žinių turintis teismo ekspertas.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ekspertizę tikslinga skirti tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir Å¡ioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – bÅ«tinybė iÅ¡siaiÅ¡kinti tam tikrÄ byloje kilusį klausimÄ , kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi bÅ«ti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 29 punktÄ ).

Tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobÅ«dį, taip pat įvertina galimÄ Ä¯takÄ teisingam bylos iÅ¡sprendimui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos ekspertizės skyrimas dėl atsakovės 2015 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų, Å¡iuo atveju yra netikslingas ir nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ .

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių įvertinti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, susijusias su atsakovės 2015 m. rugpjūčio mėnesį atliktų darbų kiekiu (apimtimi), ir priimti atitinkamomis teisinėmis iÅ¡vadomis grindžiamÄ procesinį sprendimÄ . Be to, sutiktina ir su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovė galėjo kreiptis betarpiÅ¡kai į pasirinktÄ ekspertÄ dėl tirtino objekto (CK 6.662. straipsnio 5 dalis) ir pateikti teismui Å¡io eksperto iÅ¡vadÄ (CPK 12, 178 straipsniai), taip neužvilkinant bylos proceso.

Tokia eksperto iÅ¡vada teismo bÅ«tų tiriama ir vertinama (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo ir kooperacijos principais, netenkina ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo (CPK 212 straipsnis).Dėl prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimo įskaitymo sÄ lygų ir tvarkosIeÅ¡kovė 2015 m. rugsėjo 9 d. pranešė atsakovei apie 147 129,29 Eur sumos įskaitymÄ (CK 6.131 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, sumažinęs ieÅ¡kovės apskaičiuotas netesybas iki 100 000 Eur ir pripažinęs atsakovės teisę į atliktų darbų apmokėjimÄ (75 909,94 Eur suma), pripažino teisėtu ieÅ¡kovės atliktÄ Ä¯skaitymÄ dėl 100 000 Eur sumos, o įskaitymo dalį, virÅ¡ijančiÄ Â 100 000 Eur sumÄ (dėl 47 129,29 Eur įskaitymo) pripažino negaliojančia.

Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta, kad ieÅ¡kovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas bei neatitiko bÅ«tinųjų įskaitymo sÄ lygų: Å¡alys sutartyje buvo numačiusios ne įskaitymo, bet užskaitos galimybę, ieÅ¡kovė įskaitymo metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės, be to, dėl įskaitymo sumos tarp Å¡alių kilo ginčas. Ä®skaitymas – vienas iÅ¡ prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pareikalavimo momentu.

Ä®skaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017, 86 punktas). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , jei kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡a apie šį teisinį veiksmÄ ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdomi;

Å¡eÅ¡ta, abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodytÄ praktikÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016; kt.)Ä®skaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės Å¡alis su bÅ«tent tokiu prievolės pasibaigimo bÅ«du ar ne, tačiau kita prievolės Å¡alis iÅ¡laiko teisę ginčyti tokio įskaitymo pagrįstumÄ teisme, įrodinėdama, kad nebuvo tenkintos pirmiau akcentuotos bÅ«tinosios įskaitymo atlikimo sÄ lygos.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės 2015 m. rugsėjo 9 d. atliktÄ Ä¯skaitymÄ visa (147 129,29 Eur sumos) apimtimi, tokių aplinkybių (sÄ lygų įskaitymui nebuvimo) neįrodė.Rangos sutarties 20.4 punkte nustatyta, kad visos netesybos ir baudos mokamos nedelsiant, per įmanomai trumpiausius terminus, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo užsakovės raÅ¡ytinio reikalavimo mokėti netesybas pateikimo rangovei dienos, arba yra daromos tarpusavio įsipareigojimų užskaitos.

Taigi, prieÅ¡ingai nei aiÅ¡kina atsakovė, sutartyje aiÅ¡kiai nustatyta netesybų ir baudų įskaitymo į atlyginimÄ už darbus galimybė. Atsakovei ginčijant tokiÄ ieÅ¡kovės teisę, teisėjų kolegija pažymi, kad į bylÄ taip pat nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių kitokiÄ Å¡alių sutarties vykdymo (įskaitymų/ užskaitų) praktikÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, gali bÅ«ti taikomas tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymÄ atlieka esant iÅ¡keltai civilinei bylai, kurioje keliamas ginčas dėl įskaitomų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011).

Kitaip tariant, atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji su priskaičiuotomis netesybomis nesutiko (ir Å¡iuo metu nesutinka) bei nepriėmė atlikto įskaitymo, nesudaro pagrindo konstatuoti įskaitymo neteisėtumÄ visa įskaitymo apimtimi, nes ieÅ¡kovės reikalavimai dėl netesybų nebuvo ginčijami teisme reikalavimų įskaitymo metu. Dėl bylos baigtiesIÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 1 dalyje, 330 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimÄ reikėtų panaikinti arba pakeisti.

Apeliacinių skundų argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Abiejų ginčo šalių apeliacinių skundų netenkinant, teisėjų kolegija laikosi pozicijos nekompensuoti jų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                                                                                                                                                    Danguolė Martinavičienė                                                                                                                                                                                                                                                                    Gintaras Pečiulis