Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f1268b5f-c133-4abe-92b4-9d9ff93c8f90 Generato dall'IA

Court dismisses appeal to uphold temporary custody restrictions based on child's psychological harm evidence.

Numero d'incarto f1268b5f-c133-4abe-92b4-9d9ff93c8f90
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The appellate court dismissed the appellant's appeal, leaving the lower court's order regarding temporary custody restrictions unchanged. The appellant argued that the psychological expert reports were unreliable and that the appellant's rights were not sufficiently restricted. The court rejected these claims, noting that the lower court correctly relied on expert evidence demonstrating significant psychological harm to the children, which justified the restrictions despite the appellant's consent to some measures.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

CPK 337 str. 1 d. 1 pkt.; In family law proceedings involving temporary protective measures, the court must prioritize the best interests of the child, and expert evidence of psychological harm to the child justifies restricting parental contact even if the parent argues the measures are excessive or the evidence is flawed.

Parole chiave

Generato dall'IA
temporary protective measures child's best interests psychological harm assessment parental contact restrictions family law appeal expert testimony weight procedural fairness

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
CPK 337 str. 1 d. 1 pkt.

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

?Civilinė byla Nr. e2S-1574-896/2020 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00099-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 2.3.4.4.3 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

M. ieÅ¡kinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaikų teisių apsaugos skyrius Kazlų RÅ«doje. Teisėjas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kuri pakeista Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi, nustatyta laikina atsakovės J.

M. bendravimo su nepilnamečiais dukra K. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir sÅ«numi L. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei dalyvavimo jų auklėjime tvarka: siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir jos nepilnamečių vaikų tarpusavio ryÅ¡ius, atsakovė J. M. su nepilnamečiais vaikais dukra K. M. ir sÅ«numi L. M. bendrauja kiekvienÄ penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose.

Laikina bendravimo tvarka nustatyta iki teismo sprendimo priėmimo.

2. IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, bei iÅ¡ dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi. PraÅ¡ymÄ grindė prioritetine vaiko teise, kad nebÅ«tų daroma žala vaiko psichoemocinei bÅ«klei, kaip kad yra Å¡iuo metu konstatuojama psichologės O. M. (buvusi L.) vaikų psichoemocinės sveikatos įvertinimuose, atliktuose 2020 m. kovo 1 d. ir 2020 m. liepos 23 d., o ateityje, pasikeitus situacijai, bendravimas gali bÅ«ti atnaujintas.

3. Atsakovė su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo sutiko iÅ¡ dalies. Atsakovė sutiko, kad bÅ«tų panaikinta nustatyta bendravimo tvarka su dukra K., nes pastaroji susitikimų metu labai jÄ (atsakovę) skaudino, todėl atsakovė bendrauti su dukra nenori. Tačiau nesutiko, kad bÅ«tų panaikinta nustatyta bendravimo tvarka su sÅ«numi L. Nurodė, kad susitikimai su vaikais nutrÅ«ko 2020 m. kovo mėn., nes vaikai į susitikimus neatvyksta (ieÅ¡kovas jų neatveža). Mano, kad vykusiuose susitikimuose buvo pasiekta pažanga, nes jų trukmė pailgėjo iki 0,5 val. 2019 m. rugsėjo mėn. psichologo iÅ¡vadoje nebuvo fiksuojama jokių suicidinių vaiko minčių.

Patenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , iÅ¡nyktų atsakovės galimybė matytis su vaiku, ryÅ¡ys su sÅ«numi nutrÅ«ktų galutinai, todėl tokį praÅ¡ymÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bei iÅ¡ dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi, nutartį leido vykdyti skubiai.

5. Teismas, remdamasis med. psichologės O. L. atliktuose pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Å¡alių vaikų psichoemocinės sveikatos 2020 m. kovo 1 d. ir 2020 m. liepos 23 d. įvertinimuose iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis bei rekomendacijomis, kuriose konstatuota, kad abiejų vaikų bendravimas su motina daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikų sveikatai, gilina jų psichoemocinius sutrikimus, siekiant apsaugoti abiejų vaikų sveikatÄ , kad žala jiems nebÅ«tų dar labiau padidinta, sprendė, kad praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu atsakovė J. M. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d nutartį civilinėje byloje e2-35-301/2020 panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - iÅ¡ dalies pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bei iÅ¡ dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti, kad: siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir jos nepilnamečio vaiko L.

M. tarpusavio ryÅ¡ius, atsakovė J. M. su nepilnamečiu sÅ«numi L. M. bendrauja kiekvienÄ penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. dalyvaujant specialistams - psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime iÅ¡lieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena.

Pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti tokios nutarties, kuria visiÅ¡kai panaikintas laikinas vaikų ir mamos bendravimas, kadangi atsakovės motinos teisės nėra apribotos, o įstatymų leidėjas visiems skyrium gyvenantiems tėvams garantuoja teisę matytis su savo vaikais ir su jais bendrauti. Teismas bÅ«tų galėjęs priimti tokiÄ nutartį, tik jei atsakovės kaip motinos teisės bÅ«tų apribotos. Teismo posėdžio metu atsakovė pati sutiko, kad iÅ¡ dalies bÅ«tų pakeista nutartis, kuria nustatytas laikinas atsakovės ir vaikų bendravimas, kadangi dukra K.

M. jau yra didelė, be to atsakovės žiniomis nuo rudens mokysis Kaune, todėl į susitikimus su atsakove ne visada galės atvykti. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo negalėjo būti nagrinėjamas, kadangi atsakovei motinos teisės nėra apribotos. 6.2. Teismo nutartimi nustatyta laikina minimali atsakovės ir vaikų bendravimo tvarka, kurios paskirtis buvo atkurti motinos ir vaikų emocinius ryšius. Atsakovė labai nori bendrauti su savo vaikais ir deda visas pastangas su jais bendrauti (į susitikimus su vaikais neša dovanų, stengiasi juos kalbinti ir t.t.).

Tai, kad atsakovė deda visas pastangas bendrauti su savo vaikais, taip pat susitikimų metu yra daroma pažanga, susitikimai vyksta vis ilgiau, patvirtino ir liudininkė, Å¡eimos atvejo vadybininkė I. B., kuri dalyvauja atsakovės ir vaikų susitikimuose ir buvo apklausta 2020 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje. Liudininkė I. B. patvirtino, kad atsakovė deda visas pastangas, tačiau vaikai susitikimų metu elgiasi arogantiÅ¡kai. Tai patvirtina faktÄ , kad vaikai yra galimai nuteikti ieÅ¡kovo ar jo aplinkos žmonių.

Pirmosios instancijos teismas I. B. paaiškinimų byloje nevertino. 6.3. Pirmosios instancijos teismas nutartyje remiasi psichologės O. L. išvadomis „Dėl asmens psichoemocinės sveikatos įvertinimo”. Tačiau šių išvadų patikimumus bei objektyvumas kelia abejonių. Kiek yra žinoma iš viešosios erdvės, O. L. yra įmonės (duomenys neskelbtini) vadovė, t. y. psichologė neatlieka objektyvių vaikų ir paauglių psichologinių ekspertizių, kurių išvados galėtų būti laikomos patikimu įrodymu šioje byloje.

Todėl abejotina psichologės kompetencija gebėti įvertinti vaikų psichologinę bÅ«klę. Atsakovė prašė teismo dėl objektyvumo civilinėje byloje paskirti nepilnamečių vaikų teismo psichologinę ekspertizę, pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrinės ekspertizės skyriui atliekančiam teismo psichologines ekspertizes civilinėse bylose vaikams ir paaugliams iki 18 m. amžiaus. Atsakovė taip pat prašė teismo vaikų psichologinę apklausÄ pavesti atlikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teismo psichologei S. B..

Teisme nagrinėjant atsakovės praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovas ir jo atstovas buvo pareiÅ¡kę nepasitikėjimÄ teismo psichologe S. B., todėl psichologė buvo pakeista. Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir vadovavosi tik ieÅ¡kovo galimai atlygintinai gautomis niekuo nepagrįstomis O. L. iÅ¡vadomis. 6.4. Psichologė M. A. iÅ¡vadoje (5 t. 134–135 b. l.) nekonstatavo tokios vaikų bÅ«klės, dėl kurios bÅ«tų bÅ«tina nutraukti vaikų susitikimus su motina. Psichologės M. A. iÅ¡vadoje buvo konstatuota, kad „mamos meilės vaikams praeityje buvo”.

Remiantis iÅ¡vadomis Marijampolės apylinkės teismas taikė byloje laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatė laikinÄ bendravimo tvarkÄ , kuria buvo siekiama atkurti prarastus emocinius ryÅ¡ius atsakovės su vaikais. M. A. iÅ¡vada buvo padaryta 2019 m rugsėjį, o nuo to laiko atsakovė savo vaikus matė labai retai, tik kai ieÅ¡kovas juos atveždavo, bendravimas vykdavo dalyvaujant psichologui ar vaikų teisių specialistui, todėl nėra aiÅ¡ku kaip vaikų bÅ«sena galėjo taip greitai pablogėti.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su vaikais bendrauja tik dalyvaujant specialistams, atsakovė negalėjo įtakoti tokio staigaus vaikų psichologinės būklės kitimo. Susitikti su vaikais atsakovė negali, ieškovas neduoda vaikų telefonų numerių ir neveža vaikų į susitikimus, dėl ko antstolis kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo rūmus dėl baudos ieškovui skyrimo. Atsakovei, kaip vaikų mamai, taip pat yra įdomu, kodėl vaikų būklė yra taip stipriai pakitusi nuo psichologės M.

A. apklausos. Galimai vaikų bÅ«klės pablogėjimÄ galėjo įtakoti ieÅ¡kovas ar kiti žmonės, su kuriais vaikai dabar gyvena, tačiau Å¡ių faktų pirmosios instancijos teismas nevertino. Siekiant byloje objektyvumo, psichologės O. L. iÅ¡vados negalėjo bÅ«ti laikomos patikimu įrodymu Å¡ioje byloje.

2. Atsiliepime į atsakovės J. M. atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas V. M., atstovaujamas advokato R. B., praÅ¡o atsakovės J. M. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai: 7.1. Atsakovės, kaip motinos, teisės bendrauti su sÅ«numi negali bÅ«ti laikomos virÅ¡esnėmis nei vaiko teisė į saugiÄ aplinkÄ , sveikatos apsaugÄ . Vaiko teisės turėtų bÅ«ti prioritetu nagrinėjant klausimus, susijusius tiek su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, tiek ir su bendravimo tvarka. Å ie klausimai turi bÅ«ti sprendžiami atsižvelgiant iÅ¡imtinai į vaiko interesus, tuo tarpu kitų asmenų teisės bei interesai gali bÅ«ti tenkinami tik tiek, kiek jie nesikerta ir neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. 7.2.

Skundžiama nutartis priimta atsižvelgiant į iÅ¡vadas bei rekomendacijas, kurias pateikė psichologė tiek 2020 m. kovo 5 d., tiek ir pakartotinai 2020 m. liepos 23 d. Minėtose iÅ¡vadose psichologė kategoriÅ¡kai rekomendavo ieÅ¡kovui nutraukti sÅ«naus L. bendravimÄ su motina, kadangi sÅ«nui nustatyti psichoemocinės sveikatos sutrikimai, kurie, tęsiantis bendravimui, gali bÅ«ti toliau gilinami, kas akivaizdžiai neatitinka vaiko interesų ir poreikių, prieÅ¡ingai, žaloja vaikÄ bei jo psichinę sveikatÄ . 7.3.

Tuo atveju, jeigu bus paÅ¡alintos grėsmės vaiko sveikatai, jis nebus žalojamas ir susitikimai su motina nekels nereikalingų ar žalingų emocijų, bendravimas gali bÅ«ti atnaujinamas, tačiau tam turi bÅ«ti tinkamos sÄ lygos bei aplinkybės. Å iuo metu poreikis ar noras bendrauti atsakovei su sÅ«numi negali virÅ¡yti vaiko teisės į saugiÄ aplinkÄ , nežalojančio jo psichinės sveikatos. Tai, kad atsakovės kaip motinos teisės nėra apribotos, savaime nereiÅ¡kia, jog ji gali reikalauti bendravimo su sÅ«numi, nepaisant jokių svarbių aplinkybių, tame tarpe vaiko teisių, daromos žalos jo sveikatai.

Psichinė vaiko sveikata yra žalojama jau senai, vaikas yra patyręs sunkias traumas, todėl tolimesnis bendravimas, kurio sÅ«nus akivaizdžiai atsisako, tik dar labiau žalos ir taip jau sužalotÄ L. sveikatÄ , ko pasekmės yra neprognozuojamos ir gali bÅ«ti sunkiai Å¡alinamos. 7.4. Atsakovė nepateikė duomenų, jog psichologė O. L. neturi tinkamo iÅ¡silavinimo, kas jai neleistų atlikti tyrimų su vaikais, paaugliais, teikti jiems konsultacijas, rekomendacijas dėl psichikos sveikatos. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog kreipėsi į Akreditacijos tarnybÄ su skundu dėl psichologės veiksmų, tačiau įrodymų dėl kreipimosi ar minėtos tarnybos atsakymo nepateikė.

IeÅ¡kovo pareiÅ¡kimas su psichologės O. L. iÅ¡vadomis buvo užregistruotas dar 2020 m. kovo 5 d., t. y. daugiau nei prieÅ¡ 5 mėnesius, tačiau iki teismo posėdžio jokie objektyvÅ«s duomenys, kurie leistų pagrįstai abejoti jos kompetencija ar atliekamais tyrimais, pateikti nebuvo. 7.5. Psichologės M. A. tyrimas buvo atliktas per vienÄ jos susitikimÄ su vaikais, kas, akivaizdu, tikrai nebuvo pakankamai informatyvu ir su vaikais per tokį trumpÄ laikÄ tikrai nebuvo surastas artimas psichologinis kontaktas, per kurį bÅ«tų buvę galima iÅ¡samiai įvertinti vaikų psichologinę bÅ«senÄ .

Dėl Å¡ios priežasties ir atitinkamų psichikos sveikatos sutrikimų psichologė M. A. nepastebėjo bei jų nenurodė savo pateiktose iÅ¡vadose. Tuo tarpu psichologė O. L. su abiem vaikais bendrauja nuo Å¡ių metų pradžios, susitikimų tiek akis į akį, tiek ir karantino laikotarpiu - internetiniu ryÅ¡iu, buvo ne mažiau nei 10, todėl akivaizdu, jog per šį laikotarpį iÅ¡tirti vaikų psichologinę bÅ«senÄ , pateikti jos apibÅ«dinimÄ , iÅ¡vadas bei tolimesnes rekomendacijas galimybių tikrai buvo ženkliai daugiau. 7.6.

Iki 2020 m. kovo 5 d. iÅ¡vadų pateikimo L. psichologei O. L. neatvėrė minčių apie galimÄ savižudybę, kuri, anot vaiko, yra „geriausias sprendimas“. Å ios mintys nurodytos tik 2020 m. liepos 23 d. psichologės dokumente, kas sudaro pagrindÄ manyti, jog tik po tam tikro laiko vaikas visiÅ¡kai atsiveria paÅ¡aliniam žmogui, pasako netgi slapčiausias mintis. Neteisingas yra atsakovės teiginys, jog vaiko bÅ«klė pablogėjo po to, kai buvo pateiktos psichologės M. A. iÅ¡vados. Manytina, jog jau tuo metu vaiko bÅ«klė buvo tokia pati, tik dėl laiko stokos, psichologinio kontakto nebuvimo, paties vaiko amžiaus psichologė negalėjo pateikti tiek iÅ¡samaus tyrimo iÅ¡vadų, kiek tai po ilgalaikio bendravimo nurodė psichologė O.

L.. 7.7. Psichologės O. L. iÅ¡vados bei rekomendacijos yra pagrįstos, motyvuotos, abejoti jomis pagrindo nėra, juo labiau, kad jos grindžiamos ilgalaikiu bendravimu su vaikais, jų emocijų stebėjimu. 7.8. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad, siekiant atnaujinti prarastÄ motinos bei vaikų ryšį, yra pasiekta tam tikra pažanga, susitikimai vyksta ilgesnį laikÄ . Prie atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ pateikiami duomenys apie susitikimus, jų eigÄ , trukmę laikotarpyje nuo 2019 m. spalio mėn., iÅ¡ kurių matosi, jog visiÅ¡kai jokios pažangos nėra.

Tai yra susitikimų metu nei vienas iÅ¡ vaikų noro ar intereso bendrauti su motina nerodė, patys susitikimai trukdavo dažniausiai nuo 3 min. iki 15 min. Vienintelis susitikimas 2019 m. spalio 25 d. truko 49 min., per kurį tarp vaikų ir motinos kilo konfliktas, kurio metu motinai buvo iÅ¡reikÅ¡ti priekaiÅ¡tai dėl atsakovės informacijos skleidimo į vieÅ¡Ä erdvę, dėl ko vaikai patiria patyčias mokykloje ir pan. 2019 m. lapkričio 26 d. susitikimo metu vaikai nurodė atsakovei, jog į susitikimus atvyksta tik dėl to, kad yra kreiptasi į antstolį dėl susitikimų eigos užtikrinimo. 2019 m. lapkričio 26 d. susitikimo metu atsakovė netgi iÅ¡reiÅ¡kė vaikams priekaiÅ¡tus ar grasinimus, jog vaikai gailėsis savo veiksmų tuomet, kai motinos neliks.

IÅ¡ Å¡ių duomenų matosi, jog jokių esminių pokyčių nėra, kontaktas užmegztas nebuvo, kas paneigia atskirojo skundo teiginius dėl tariamos pažangos pasiekimo. 7.9. Po to, kai teismas nustatė laikinÄ bendravimo tvarkÄ , atsakovė nieko apie tai neinformavusi iÅ¡vyko pas savo seserį į DidžiÄ jÄ BritanijÄ . Ir nors pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ turėjo atvykti į pasimatymus su vaikais, tačiau į susitikimus neatvyko, nei ieÅ¡kovas, nei vaikai nebuvo įspėti, dėl ko 4 kartus atvykę į susitikimus atsakovės nesulaukė.

Vaikams Å¡is faktas buvo ypač skaudus, jie laikė, kad motina juos apgavo, nes ne tik kad neatvyko į susitikimus, bet netgi nematė reikalo informuoti jų apie savo iÅ¡vykimÄ . Å ios aplinkybės taip pat turėjo įtakos vaikų sprendimui nebendrauti su motina, ja nepasitikėti bei vengti jos. Teisėjas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

9. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemones - laikina atsakovės bendravimo su vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡eimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti nukreiptos ne tik į bÅ«simu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimÄ , bet ir į laikinÄ ginčo situacijos sureguliavimÄ . CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Å ios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iÅ¡ Å¡eimos santykių kilusioms byloms.

11. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡eimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrÄ ja CK trečiosios knygos ,,Å eimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiÄ ja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamÄ pagrindÄ â€“ aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva, kai bÅ«tina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus.

12. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kuri pakeista Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi, nustatyta laikina atsakovės J. M. bendravimo su nepilnamečiais dukra K. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir sÅ«numi L. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei dalyvavimo jų auklėjime tvarka: siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir jos nepilnamečių vaikų tarpusavio ryÅ¡ius, atsakovė J. M. su nepilnamečiais vaikais dukra K. M. ir sÅ«numi L. M. bendrauja kiekvienÄ penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose. Laikina bendravimo tvarka nustatyta iki teismo sprendimo priėmimo.

13. IeÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi yra daroma žala vaikų psichoemocinei bÅ«klei. Psichologė O. M. (buvusi L.) atliko vaikų psichoemocinės sveikatos įvertinimÄ 2020 m. kovo 1 d. ir 2020 m. liepos 23 d., bei pateikė iÅ¡vadas ir rekomendacijas, kuriose konstatuota, kad abiejų vaikų bendravimas su motina daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikų sveikatai, gilina jų psichoemocinius sutrikimus, todėl rekomenduota neinicijuoti susitikimų su mama (dėl buvusio smurto artimoje aplinkoje), užtikrinti vaikų psichoemocinę sveikatÄ bei pozityviÄ raidÄ , tęsti konsultavimÄ .

14. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bei iÅ¡ dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi, nutartį leido vykdyti skubiai.

15. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos, nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti panaikintos, nes atsakovei motinos teisės nėra apribotos, o psichologės O. L. išvados nelaikytinos patikimais įrodymais šioje byloje.

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Å ioje srityje didelę reikÅ¡mę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos iÅ¡vados, nuomonės ir pasiÅ«lymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

17. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimÄ su vaiku nėra absoliuti ir Å¡ioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiÅ¡kų Å¡eimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliÅ«tis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotÄ Ä¯ geriausius vaiko interesus, turi praeiti Å¡iek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryÅ¡ių su vaiku atkÅ«rimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; Å¡ioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012).

18. Nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo nustatytos siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir jos nepilnamečių vaikų tarpusavio ryÅ¡ius, atsakovei su nepilnamečiais vaikais bendraujant bei kartu dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui. Byloje pateikti med. psichologės O. L. atlikti pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Å¡alių vaikų psichoemocinės sveikatos 2020 m. kovo 1 d. ir 2020 m. liepos 23 d. įvertinimai bei pateiktos iÅ¡vados ir rekomendacijos nutraukti vaikų susitikimus su motina, kol kas bendravimas su motina nėra įmanomas, psichoemocinė berniukui padaryta žala neabejotina, neužtikrinant vaiko saugumo, žala gali bÅ«ti padidinta ir vaiko padėtis pabloginta, mergaitei padaryta didelė žala, iki Å¡iol neužtikrinamas jos saugumas, nenutraukus susitikimų su PTSS (potrauminio streso sindromas) sukėlusiu asmeniu – motina, žala gali bÅ«ti padidinta ir mergaitės padėtis pabloginta.

Taigi, pirmosios instancijos teismas rėmėsi psichologės O. L. šalių vaikų psichoemocinės sveikatos įvertinimuose, atliktuose 2020 m. kovo 1 d. ir 2020 m. liepos 23 d., pateiktomis išvadomis ir rekomendacijomis nutraukti vaikų susitikimus su motina, kadangi vaikų psichoemocinei būklei daroma žala, kuri ateityje gali didėti.

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. sprendimu netenkino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų nustatyti atsakovės bendravimo su sÅ«numi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkÄ , konstatavęs, jog tokios tvarkos nustatymas Å¡iuo metu prieÅ¡tarauja geriausiems vaiko interesams. Byloje buvo apklausti Vaiko teisių apsaugos atstovas, kuris patvirtino iÅ¡vadÄ , kad atsakovės praÅ¡oma bendravimo tvarka su sÅ«numi L. neturėtų bÅ«ti nustatyta, taip pat socialinės darbuotojos I. B. ir K. A., taip pat liudytoja med. psichologė O. M.. Vaikų interesus svarstę specialistai laikėsi iÅ¡ esmės vienodos pozicijos, t. y. kad Å¡iuo atveju vaikų ir motinos/atsakovės susitikimai prieÅ¡tarauja vaikų interesams.

20. Įvertinus nustatytas aplinkybes, jog atsakovės susitikimai prieštarauja vaikų interesams, jog vaikų psichoemocinei būklei yra daroma žala, nėra reikšmingas apeliantės argumentas, jog teismas negalėjo priimti tokios nutarties, kuria visiškai panaikintas laikinas vaikų ir mamos bendravimas, kadangi atsakovės motinos teisės nėra apribotos.

21. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas buvo šališkas, vadovavosi nepatikimais įrodymais - psichologės O. M. (L.) išvadomis. Apeliantės argumentai, jog psichologės išvados yra nepatikimas įrodymas, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. Be to, kaip jau buvo nustatyta, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik psichologės O. M. (L.) išvadomis ir rekomendacijomis, bet ir vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų išvadomis.

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Tomas Romeika