Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f12368ee-2767-42db-8ea5-4a3cc3879dc6 Generato dall'IA

Court dismissed insurance recovery claim for insurance premium due to lack of fault causation evidence.

Numero d'incarto f12368ee-2767-42db-8ea5-4a3cc3879dc6
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the insurer's appeal to recover insurance premiums paid on behalf of the driver who fled the scene of an accident. While the driver was administratively penalized for fleeing, the court found no evidence that this specific act caused the damage or increased the premium cost. Consequently, the lower court's decision to deny the recovery claim was upheld as legally sound.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Code Art. 6.231; Insurance Law Art. 10.1: An insurer cannot recover premiums paid for a policyholder's fault if the fault did not cause the damage or increase the premium cost.

Parole chiave

Generato dall'IA
insurance premium recovery fault causation fleeing accident scene administrative penalty insurance contract law

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Civil Code Art. 6.231
Insurance Law Art. 10.1
Civil Procedure Code Art. 326

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
2010 07 01 3K-3-252/2010
2011 02 15 3K-3-52/2011

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

? Civilinė byla Nr. e2A-869-431/2020 Teisminio proceso Nr.2-68-3-21069-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; (S) 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Visvaldo KazakiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2 128,22 Eur iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, 5 proc. palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 10 d. atsakovo vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į kitÄ stovintį automobilį ir jį apgadino. Eismo įvykio kaltininku yra pripažintas atsakovas, kuris apie eismo įvyki nepranešė policijai ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

IeÅ¡kovė su AB „SEB bankas“ buvo sudariusi įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta atsakovo eismo įvykio metu vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Todėl ieÅ¡kovė atlygino nukentėjusiam asmeniui ir jo draudėjai Å¡iuo eismo įvykiu padarytÄ Å¾alÄ ir sumokėjo 2 128,22 Eur draudimo iÅ¡mokÄ pagal „If P&C Insurance AS“ pateiktÄ pretenzijÄ . IeÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens.

2. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas nepranešė policijai apie jo sukeltÄ eismo įvykį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Atsakomybę už transporto priemonių vairuotojų pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1-2 ir 7 dalys. Tuo tarpu Policijos komisariato 2018 m. gruodžio 12 d. praneÅ¡ime aiÅ¡kiai nurodyta, kad atsakovas yra baustinas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, už kitÄ mažareikÅ¡mį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ .

Atsakovas nedelsdamas, tik suradęs nukentėjusį dėl jo sukelto eismo įvykio asmenį, kartu su juo atvyko į policijÄ ir betarpiÅ¡kai dalyvavo visose administracinio nusižengimo tyrimo procedÅ«rose. Po policijos informacijos ieÅ¡kovei pateikimo 2018 m. gruodžio 13 d., kitÄ dienÄ atsakovas pats informavo draudikę apie eismo įvykį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 5,18 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Teismas nustatė, jog atsakovas 2018 m. gruodžio 10 d., vairuodamas transporto priemonę, neatsižvelgė į meteorologines sÄ lygas, atsitrenkė į kitÄ stovintį automobilį ir jį apgadino. Atsakovo vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikė yra ieÅ¡kovė. Dėl eismo įvykio metu sukeltų automobilio sugadinimų ieÅ¡kovė Å¡io automobilio draudikei „If P&C Insurance AS“ filialui ir savininkei sumokėjo 2 128,22 Eur žalos atlyginimo.

5. Byloje nėra jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas bÅ«tų piktybiÅ¡kai pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos. NuoseklÅ«s atsakovo paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu bei liudytojos V. S. parodymai patvirtina, kad po eismo įvykio atsakovas informavo V. S., palikęs raÅ¡telį su savo duomenimis. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad jis neturėjo jokio tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, nes jo vairuojama transporto priemonė turėjo ir civilinės atsakomybės, ir Kasko draudimÄ . Jo tikslas buvo sudaryti su sugadintos transporto priemonės valdytoja eismo įvykio deklaracijÄ . Nukentėjusioji V. S. nepastebėjo atsakovo palikto raÅ¡telio, todėl tik 2018 m. gruodžio 12 d. atsakovas su nukentėjusiÄ ja kreipėsi į policijos komisariatÄ dėl eismo įvykio. Atsakovas nebuvo nubaustas dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio, tokių duomenų byloje nėra.

6. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo regreso tvarka priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , nes nenustatyta, kad atsakovas turėjo tikslÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio. Aplinkybės, kuomet buvo žiemos laikas, maži vaikai vežami į darželį bei skubama į darbÄ , operatyvus savanoriÅ¡kas kreipimas kartu su nukentėjusiÄ ja į policijos komisariatÄ bei turėjimas ir civilinės atsakomybės, ir Kasko draudimus, nevertintinos, kaip atsakovo veiksmai, dėl kurių padidėjo žala bei ieÅ¡kovei atsirado teisė į visos ar dalies iÅ¡mokėtos sumos atlyginimÄ .

Atsakovas apie eismo įvykį policijai pranešė, nors ir pavėluotai. Teismas pripažino, jog nežymų vėlavimÄ nulėmė objektyvios priežastys. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo ir priteisti 2 128,22 Eur iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. IeÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė įstatymÄ . Žalos sureguliavimo metu nustatyta, jog atsakovas iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs policijai. Kelių eismo taisyklių 219-222 punktai įpareigoja įvykus eismo įvykiui kviesti policijos pareigÅ«nus, nebent eismo įvykio dalyviai užpildo eismo įvykio deklaracijÄ . Å i teisės norma yra imperatyvi – eismo įvykio dalyviams iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiuoti nesupildžius deklaracijos arba nepraneÅ¡us policijai yra draudžiama.

Šį draudimÄ atsakovas pažeidė. 7.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 iÅ¡aiÅ¡kino, kad sprendžiant asmens atsakomybės klausimÄ dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ . Administracinio teisės pažeidimo byloje padarius iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad asmuo buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Taikant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , nėra bÅ«tina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos faktÄ â€“ pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, tai yra kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos gali pasireikÅ¡ti ir neatsargumu. BÅ«tent tokia forma ir pasireiÅ¡kė atsakovo kaltė. 7.3. Teismas atvejus, kuomet asmuo iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiuoja palikęs savo koordinates prie nukentėjusio automobilio vertina, kaip pasiÅ¡alinimÄ .

Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieÅ¡ko nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).

Atsakovas nepasirÅ«pino, kad jo paliktas raÅ¡telis bÅ«tų pastebėtas laiku. V. S. nepastebėjo atsakovo galimai palikto raÅ¡telio su koordinatėmis ir dėl eismo įvykio buvo priversta kreiptis į policijÄ . 7.4. Ä®statymas draudikui suteikia 100 proc. regreso teisę į asmenį, pasiÅ¡alinusį iÅ¡ eismo įvykio vietos, iÅ¡ esmės dėl to, kad draudikui tokiomis aplinkybėmis apsunkinamas ar pasidaro neįmanomas įvykio teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymas. Užkertamas kelias įsitikinti, koks asmuo vairavo apdraustÄ priemonę, nėra duomenų apie transporto priemonę vairavusio asmens blaivumÄ ir pan.

Nagrinėjamu atveju apgadintos transporto priemonės savininkė automobilio pažeidimus pastebėjo praėjus apie 10 val. nuo eismo įvykio. Pažeidimai iÅ¡ karto po eismo įvykio fiksuoti nebuvo, automobilis po eismo įvykio toliau dalyvavo eisme. Todėl ieÅ¡kovė neteko galimybės įsitikinti, kad visi nukentėjusio automobilio pažeidimai buvo padaryti bÅ«tent aptariamo eismo įvykio metu. 7.5. Nors teismas akcentavo, kad atsakovas neturėjo tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes turėjo galiojantį tiek vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės, tiek KASKO draudimÄ , tačiau pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos priežasčių gali bÅ«ti įvairių.

Tuo nebÅ«tinai siekiama iÅ¡vengti pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , pasiÅ¡alinimu gali bÅ«ti siekiama nuslėpti tam tikras aplinkybes, pavyzdžiui, neblaivumÄ , dokumentų neturėjimÄ ir pan.

8. Atsakovas A. K. atsiliepimu į ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundÄ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. IeÅ¡kovė neteisingai interpretuoja teismo nustatytas faktines aplinkybes, nurodydama, jog skundžiamu sprendimu nustatyta, kad atsakovas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, neturėdamas tyčios.

Teismas iš tikrųjų nurodė, jog, nesant atsakovo kaltės, nenustatyta ir pasišalinimo iš įvykio vietos fakto. Teismas teisingai nustatė, kad policijos komisariate atsakovas nebuvo nubaustas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, tokių duomenų byloje nėra. Taigi ieškovė apeliaciniu skundu ginčija aplinkybes, kurių teismas nebuvo nustatęs. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovas pažeidė imperatyvias teises normas, numatytas KET 219-222 punktuose. Jeigu atsakovas būtų pažeidęs nurodytas teisės normas, jam būtų taikomos atitinkamos administracinės sankcijos.

Atsakovas buvo nubaustas 5 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad, neatsižvelgęs į meteorologines sÄ lygas, padarė nedidelę avarijÄ . Kitų teisės normų atsakovas nėra pažeidęs. Atsakovas nors ir pavėluotai, tačiau pranešė policijai ir pats asmeniÅ¡kai informavo draudikę apie eismo įvykį, tai yra prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, veikė pakankamai rÅ«pestingai ir apdairiai. 8.2. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde cituojamos kasacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-650-686/2015 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

Cituojamoje byloje buvo sprendžiama dėl draudimo iÅ¡mokos, iÅ¡mokėtos draudėjui, priteisimo draudiko naudai TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu regreso tvarka iÅ¡ transporto priemonės savininko (juridinio asmens) ir, solidariai, avarijÄ padariusio vairuotojo (fizinio asmens). Kasacinis teismas sutiko, kad pagal teismų praktikÄ vairuotojo kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos nustatoma ne tiesiog konstatavus faktÄ , jog vairuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, o visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus, ar vairuotojas pajuto, suvokė, kad jo vairuojama transporto priemonė susidÅ«rė su kita transporto priemone ir Å¡iÄ apgadino, ar vairuotojas galėjo pajusti transporto priemonių susidÅ«rimÄ (kontaktÄ ), suvokti padarytÄ turtinę žalÄ .

Sprendžiant kasatoriaus atsakomybės klausimÄ dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ . 8.3. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra atsakovo kaltės (pasireiÅ¡kusios ir neatsargumu) dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Kitos ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytos kasacinio teismo nutartys neturi tiesioginių sÄ sajų su nagrinėjamu ginču, nes jose administraciniai ginčai kilo dėl transporto priemones vairavusių asmenų pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykių vietų, o atsakovas už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos administracinėn atsakomybėn nebuvo traukiamas.

Apeliaciniame skunde naujai nurodoma aplinkybė, kad atsakovas galėjo siekti nuslėpti savo neblaivumÄ , dokumentų neturėjimÄ ir pan., neturi bÅ«ti vertinama, nes Å¡ia aplinkybe ieÅ¡kovė nesirėmė pirmos instancijos teisme. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 9. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 2 128,22 Eur draudimo iÅ¡mokos priteisimo iÅ¡ atsakovo regreso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas 2018 m. gruodžio 10 d., vairuodamas automobilį, neatsižvelgė į meteorologines sÄ lygas, atsitrenkė į kitÄ stovinčiÄ transporto priemonę ir jÄ apgadino. Kadangi įvykio metu apgadintos transporto priemonės valdytojos, V. S., nebuvo, atsakovas paliko jai raÅ¡telį su savo duomenimis. Kai atsakovas susisiekė su V. S., jie abu kitÄ dienÄ kreipėsi į policijÄ , taip pat atsakovas pranešė apie eismo įvykį ieÅ¡kovei, kuri buvo atsakovo vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikė. IeÅ¡kovė už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ apgadintos transporto priemonės draudikei ir valdytojui sumokėjo iÅ¡ viso 2 128,22 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė reikalauja iÅ¡ atsakovo 2 128,22 Eur draudimo iÅ¡mokos atlyginimo pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , kadangi atsakovas apie eismo įvykį nepranešė policijai ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

11. Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 60.1 punktÄ , jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iki 100 procentų iÅ¡mokėtos draudimo sumos iÅ¡ valdytojo, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo praneÅ¡ta policijai Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nustatytais atvejais.

Taisyklių 63 punktas numato, kad grÄ Å¾inamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

12. Sutiktina su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentu, jog KET 219-222 punktai, įpareigojantys įvykus eismo įvykiui kviesti policijos pareigÅ«nus, yra imperatyvÅ«s. Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už minėtų KET punktų pažeidimus. Atsakovui 2018 m. gruodžio 12 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, jog atsakovas neatsižvelgė į meteorologines sÄ lygas, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, pažeidė KET 127 punktÄ ir ANK 417 straipsnio 8 dalį, atsakovui administraciniu nurodymu paskirta 5 Eur bauda (el.b.l. 96-97).

13. Pagal KET 127 punktÄ vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį Kelių eismo taisyklių pažeidimai, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ vairuotojams nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų.

Tuo tarpu atsakomybę už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos reglamentuoja ANK 426 straipsnis. Tačiau atsakovui nebuvo taikoma atsakomybė už Å¡io straipsnio pažeidimÄ , taip pat nei viename Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato parengtame dokumente nebuvo nurodyta, jog atsakovas galimai pažeidė ar yra tiriama, kad galėtų bÅ«tų pažeidęs, KET 219-222 punktus ir ANK 426 straipsnį.

14. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi kasacinio teismo nutartimis administracinių teisės pažeidimų bylose, kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovui nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame jam būtų keliama atsakomybė pagal ANK 426 straipsnį dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

15. Pagal nuosekliai plėtojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Â TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iÅ¡ principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. IÅ¡imtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtÄ dėl padarytos žalos sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių iÅ¡imčių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai iÅ¡nagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar Å¡ios iÅ¡imtys gali bÅ«ti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

16. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymÄ asmens kaltę dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos ir jos formas. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimÄ dėl transporto priemonės vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių nekilo ginčo, jog atsakovas, sukėlęs eismo įvykį, suvokė, jog įvyko eismo įvykis, bei, kad jis pats tÄ eismo įvykį sukėlė. Tiek paties atsakovo parodymai, tiek apgadintÄ transporto priemonę vairavusios liudytojos V. S. parodymai patvirtino, jog eismo įvykio metu jos nebuvo automobilyje, todėl atsakovas paliko jai raÅ¡telį su savo duomenimis. V. S. į paliktÄ raÅ¡telį dėmesio neatkreipė ir tik įvykio dienos vakare pastebėjo automobilio apgadinimus.

17. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad V. S., nepastebėjusi atsakovo raÅ¡telio, buvo priversta kreiptis į policijÄ . Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. S. papraÅ¡ius vaikų darželio administracijos paraÅ¡yti skelbimÄ , kad jos automobilį apgadinęs asmuo su ja susisiektų, atsakovas atsiliepė į skelbimÄ ir kitÄ dienÄ jie kartu kreipėsi į policijÄ . Pagal KET 222 punktÄ , jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pripažintina, kad ieÅ¡kovas siekė įvykdyti savo pareigÄ praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, tai yra paliko raÅ¡telį.

18. Policijai apie eismo įvykį buvo praneÅ¡ta tik praėjus dviem dienom po eismo įvykio. Tačiau aplinkybės, jog įvykio metu buvo ankstyvas gruodžio mėnesio rytas, tiek atsakovas, tiek nukentėjusioji skubėjo į savo darbo vietas, atsakovė iÅ¡ pradžių pati nepastebėjo apgadinimo, todėl neatkreipė dėmesio ir į atsakovo raÅ¡telį, paaiÅ¡kina šį pavėluotÄ kreipimÄ si į policijÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė apie eismo įvykį buvo informuota laiku, nepažeidžiant TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto 3 darbo dienų termino (el.b.l. 18; 75). Pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje atsakovo veiksmai atitiko rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesį, o ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovo pavėluotas kreipimasis į policijÄ Ä¯takojo atsiradusios žalos bei iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydį (Taisyklių 63 punktas).

19. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, jog atsakovas galėjo siekti nuslėpti savo galimÄ neblaivumÄ . Tačiau eismo įvykis įvyko ryte, prie vaikų darželio, į kurį tuo metu vaikus atveža ar atveda nemažai kitų asmenų. Be to, iÅ¡ karto po eismo įvykio ieÅ¡kovas vyko į savo darbo vietÄ . Todėl pripažintina, kad galimas atsakovo neblaivumas, tikėtina, bÅ«tų pastebėtas ir užfiksuotas kitų asmenų. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. IeÅ¡kovės nurodomÄ aplinkybę, jog po eismo įvykio apgadintas automobilis toliau dalyvavo eisme, nulėmė ne atsakovo elgesys, nes pati Å¡ios transporto priemonės valdytoja nepastebėjo apgadinimo. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal Taisyklių 63 punkto nuostatas nėra pagrindo regreso tvarka priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

20. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau Å¡ių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

22. Atsakovas pateikė duomenis, jog už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ advokatui sumokėjo 500 Eur. Nurodyta suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatyto maksimalaus 1 675,70 Eur mokėtino užmokesčio advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Todėl atsakovui priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui A. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Gruop“ 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliaciniame procese. Teisėjai Loreta Braždienė Laima Gerasičkinienė Visvaldas KazakiÅ«nas