Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f1234a9e-27f6-46d2-b2d9-d68e2df8845b Generato dall'IA

Court dismissed appeal against traffic fine for fleeing accident site, ruling it intentional evasion of liability.

Numero d'incarto f1234a9e-27f6-46d2-b2d9-d68e2df8845b
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The Kaunas Regional Court dismissed G. B.'s appeal against a traffic fine and four-year driving ban imposed for causing a collision and fleeing the scene. The appellant argued the court ignored his testimony and relied solely on conflicting police statements without investigating the accident details. The court rejected this, finding that the evidence conclusively proved G. B. intentionally fled to avoid responsibility, thereby satisfying the legal elements of the offense.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublos administraciniy teisys pazejdimy kodekso 127 str. 2 d.; 130 str. 1 d.: Fleeing the scene of a traffic accident constitutes an intentional violation of traffic rules when the perpetrator consciously evades responsibility, supported by evidence of damage and the nature of the contact.

Parole chiave

Generato dall'IA
intentional violation fleeing accident scene traffic offense administrative penalty driving license suspension evidence assessment intentional evasion

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos administraciniy teisys pazejdimy kodekso 127 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos administraciniy teisys pazejdimy kodekso 130 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos administraciniy teisys pazejdimy kodekso 33 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos administraciniy teisys pazejdimy kodekso 17 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos administraciniy teisys pazejdimy kodekso 302 str.

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
LAT Administracinė byla Nr. 2AT-4-2011

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr                                           Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-438-175/2014                                                                                      Proceso Nr. 4-28-3-01846-2013-2                                         Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 14 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G.

B. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir n u s t a t ė : G. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis, 2013-06-12, apie 23 val. 36 min., Kalvarijos sav., kelio Alytus-Simnas-Kalvarija 50,14 km., vairavo transporto priemonę – automobilį Renault Vel Satis, v/n (duomenys neskelbtini), neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to automobilio galine dalimi atsitrenkė į gale apsisukinėjusį automobilį.

Iš eismo įvykio vietos su kuria yra susijęs G. B. pasišalino pažeisdamas KET. Savo veiksmais G. B. pažeidė KET 9; 231.1p. reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-02-14 nutarimu G. B. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. - 150 Lt bauda, pagal 130 str. 1 d. - 3500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta subendrinta nuobauda - 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Apeliaciniu skundu G. B. praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinę teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas teigia, kad teismas, priimdamas sprendimÄ pripažinti jį kaltu ir nubausti, pažeidė ATPK 257 str. numatytas taisykles, neteisingai vertino byloje surinktus faktinius duomenis, rėmėsi prieÅ¡taringais duomenimis, dėl ko priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Apeliantas mano, kad pagal ATPK127 str. 2 d. teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu, nes teismas visiÅ¡kai netyrė bei nesiaiÅ¡kino jokių įvykio aplinkybių, o vadovavosi iÅ¡imtinai tik tuo, kad byloje policijos pareigÅ«nai bÅ«tent apeliantui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ dėl tariamai sukelto autoįvykio, vadovavosi liudytojo S. Ž. parodymais bei policijos pareigÅ«no Ž.

L. teismo posėdyje pateiktais paaiÅ¡kinimais. Jis davė nuoseklius parodymus apie įvykį, tačiau į jo parodymus teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė. Policijos pareigÅ«nas Ž. L. nurodė, kad pagal jo patirtį bei gebėjimus dėl įvykio kilimo yra kaltas apeliantas, todėl protokolÄ dėl pažeidimo surašė bÅ«tent jis, tačiau Å¡is pareigÅ«nas jokių specialių žinių ar techninio iÅ¡silavinimo, suteikiančio sugebėjimus bei žinias vertinti tokias situacijas, neturi. PareigÅ«nas tvirtino, kad iÅ¡ automobilių dažų nuolaužų buvo matyti, kad pirmas smÅ«gis buvo G.

B. vairuojamu automobiliu į S. Ž. transporto priemonę, tačiau byloje nėra transporto priemonių po eismo įvykio apraÅ¡ymo duomenų. Teismas vertino tik dažų nuolaužas, užfiksuotas eismo įvykio vietoje, tačiau tai nepaaiÅ¡kina eismo įvykio kilimo aplinkybių. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis pirmasis po įvykio telefonu informavo policijÄ apie incidentÄ , tuo tarpu S. Ž. prieÅ¡ paskambinant policijai, dar skambino V. B., draugams, kurie, apelianto manymu, galėjo jam padėti automobilį pastatyti į tas pačias pozicijas, kuri buvo kontakto metu.

G. B. teigia, kad nesant objektyvių duomenų, kad jo veiksmai buvo priežastiniu ryÅ¡iu susiję su jo bei S. Ž. vairuojamų transporto priemonių kontakto bei apgadinimų, administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina. Dėl ATPK 130 str. l d. apeliantas taip pat praÅ¡o bylÄ nutraukti, nes teismo iÅ¡vados dėl jo tyčinio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos yra nepagrįstos. Skunde apeliantas nurodo, kad įvykus automobilių susidÅ«rimui, į jį atsitrenkęs automobilis nuvažiavo, tačiau jis neužfiksavo jo numerio, todėl negalėjo likti vietoje, nes neturint kaltininko transporto priemonės valstybinio numerio, draudimas nebÅ«tų padengęs nuostolių, todėl pradėjo jį persekioti, o užfiksavęs numerį, apeliantas teigia apsisukęs ir nuvykęs į Kalvarijos PK, norėdamas apie įvykį informuoti policijÄ , bendruoju pagalbos telefonu informavo Marijampolės AVPK apie įvykį, tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.

Apelianto įsitikinimu, Å¡ios aplinkybės rodo, kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia. Skunde nurodo, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, Å¡io administracinio teisės pažeidimo padarymas gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia - sÄ moningu veikimu. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis N r. 2AT-4-2011).

Apeliantas teigia, kad savo kaltės nepripažįsta, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad turėjo tiesioginę tyčiÄ vengti atsakomybės ar sukelti kitas neigiamas pasekmes. Skunde nurodo, kad byloje nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintas jo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos motyvas ir tikslas, užfiksuota, kad jo automobilis apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavo blaivus ir turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, todėl jokio motyvo ir tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos neturėjo.

Po įvykio jis galėjo bandyti slėpti automobilį ar tiesiog važiuoti toliau, tačiau kreipėsi į policijÄ , kad bÅ«tų iÅ¡tirtas įvykis, kas įrodo, kad neturėjo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos ir taip iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Taip pat nurodo, kad teismas nepaaiÅ¡kindamas priežasčių atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ dėl informacijos apie jo ir S. Ž. telefonų judėjimÄ iÅ¡reikalavimo, tuo pažeidė rungtyniÅ¡kumo principÄ bei atėmė galimybę apeliantui savarankiÅ¡kai rinkti įrodymus, patvirtinančius jo pozicijÄ bei teiginius.Skunde taip pat teigiama, kad jo veiksmai nustatyti automobilio, kliudžiusio jo vairuojamo automobilio galinę dalį, vairuotojÄ , vertintini kaip siekimas paÅ¡alinti pavojų, gresiantį valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu Å¡is pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala, todėl laikytina, kad jis veikė bÅ«tinojo reikalingumo situacijoje ir jam taikytinas ATPK 17 str. l d.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Marijampolės AVPK Kalvarijos PK VirÅ¡ininkas praÅ¡o G. B. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir teigia, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas vadovaujantis teisėtumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principais.Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.AukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl G.

B. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtÄ teisės normÄ , patikrino byloje esančius įrodymus ir daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis.G. B. savo paaiÅ¡kinimuose ( b.l. 12, 22) laikėsi nuoseklios pozicijos ir teigė, kad S. Ž. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jo automobilį ir sukėlęs eismo įvykį iÅ¡ vietos nuvažiavo, o jis, siekdamas nustatyti Å¡io automobilio valstybinius numerius, kad identifikuoti kaltÄ asmenį, turėjo jį persekioti, taigi, taip pat turėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.

Kai pasivijęs Audi automobilį užfiksavo jo valstybinius numerius, apie įvykį pranešė 112 telefonu ir nuvyko į Kalvarijos PK. Apeliantas teigia, kad Audi automobilis iÅ¡ įvykio vietos tikrai buvo pasiÅ¡alinęs ir vėl buvo pastatytas į tÄ vietÄ , taip siekiant suklaidinti policijos pareigÅ«nus, o ta aplinkybė, jog jis apie įvykį pranešė policijai, pats važiavo į policijos komisariatÄ , patvirtina, jog iÅ¡ eismo įvykio vietos jis pasiÅ¡alino ne tyčia, norėdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o dėl bÅ«tinojo reikalingumo.

Pastarosios versijos apeliantas laikėsi ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas pažeidėjo parodymais pagrįstai nesivadovavo dėl to, jog jo išdėstytos aplinkybės apie įvykį yra prieštaringos tarpusavyje bei prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.Liudytojas S. Ž. paaiškino priešingai nei pažeidėjas - kad G. B. automobiliu trenkėsi į jo automobilio kairės pusės galines dureles, ir nuvažiavo Kalvarijos link. G. B. pasišalinus iš įvykio vietos, S. Ž. pirmiausia paskambino V.

B., nes rūpėjo , kur ji yra, paskui skambino 118, 112 numeriais dėl autoįvykio, iš eismo įvykio vietos niekur nesitraukė, laukė iki atvyko Kalvarijos PK ekipažas. Šis liudytojas nuo pat bylos tyrimo pradžios laikėsi nuoseklios versijos dėl įvykio aplinkybių, jo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti jais teismui pagrįstai nebuvo jokio pagrindo. Liudytojo S. Ž. paaiškinimus patvirtina policijos pareigūnų Ž. L. tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodė, jog pagal fotonuotraukas ir garso įrašus darytina išvada, jog S. Ž. iš eismo įvykio vietos pasišalinęs nebuvo.

Apklaustas teisme liudytojas Ž. L. taip pat patvirtino, kad pagal įvykio schemÄ , nuotraukas matosi, kad iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino G. B., patruliai atvykę į įvykio vietÄ rado laukiantį S. Ž., įvykio vietoje, buvo matyti nuolaužos, automobilio dažai, automobilių apgadinimo pobÅ«dis patvirtina, kad pirminis smÅ«gis padarytas G. B. automobiliu į S. Ž. automobilį. Buvo tamsus paros metas ir todėl S. Ž. negalėjo vėl atsistoti į tÄ pačiÄ vietÄ , kurioje įvyko susidÅ«rimas.

Policijos pareigūnas nėra pažįstamas nei su vienu iš eismo įvykio dalyvių, taigi nėra šališkas kurios nors iš ginčo šalių atžvilgiu, jo parodymai nuoseklūs, duoti remiantis faktiniais duomenimis, todėl jo parodymais nėra pagrindo netikėti. Įvertinus tai, darytina išvada, jog liudytojų S. Ž. bei policijos pareigūno Ž. L. parodymus laikyti melagingais ir neobjektyviais, kaip nurodoma pažeidėjo skunde bei netikėti jų nurodytomis įvykio aplinkybėmis vien dėl to, jog jie prieštarauja G.

B. nurodytai įvykio versijai, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apeliantas bando įtikinti, kad tÄ aplinkybę, jog kaltas dėl eismo įvykio buvo S. Ž. ir kad jis pabėgo iÅ¡ įvykio vietos, patvirtina faktas, kad jis pirmas pranešė pagalbos telefonu apie įvykį. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktų iÅ¡ iÅ¡analizuotų duomenų visumÄ , laiko, kad Å¡i aplinkybė niekaip nepatvirtina apelianto pateiktos įvykių versijos. S. Ž. neneigė, kad po įvykio pirmiausia skambino ne policijai, o V.

B., tačiau Å¡iuo atveju svarbu tai, kad jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir atliko bÅ«tinus tokiu atveju veiksmus - iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino, o pasiÅ¡alinus kitam eismo dalyviui, apie įvykį pranešė policijai.Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį numatyto nusižengimo esmę kaltė dėl pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. (LAT Administracinė byla Nr. 2AT-4-2011). Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad buvo eismo įvykis ir ar konkretus asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs bei, kad Å¡is asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Toks pažeidimas, pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , gali bÅ«ti padaromas tik tyčia – kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai. Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai bei paties pažeidėjo kategoriÅ¡kas kaltės neigimas, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. B. akivaizdžiai suvokė padaręs eismo įvykį ir iÅ¡ įvykio vietos jis pasiÅ¡alino sÄ moningai, siekdamas apsunkinti kalto asmens nustatymÄ bei eismo įvykių aplinkybių atskleidimÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus.

Dėl skundo argumento, jog nepagrįstai buvo netenkintas apelianto paÅ¡ymas dėl informacijos apie jo ir S. Ž. telefonų judėjimÄ iÅ¡reikalavimo, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad byloje surinktų patikimų ir objektyvių įrodymu visetas neginčijamai patvirtina apelianto kaltę pažeidus Kelių eismo taisykles, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nematė bÅ«tinumo rinkti dar papildomus, perteklinius įrodymus Å¡ioje byloje.Aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, jog S. Ž. iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino, todėl G.

B. skundo argumentas, jog jo veiksmai - pasitraukimas iÅ¡ įvykio vietos tikslu nustatyti automobilio, kliudžiusio jo vairuojamo automobilio galinę dalį, vairuotojÄ ir vertinti jo veikimÄ Â bÅ«tinojo reikalingumo situacijoje (ATPK 17 str. l d.), atmestinas, kaip prieÅ¡taraujantis faktinėms bylos aplinkybėms. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog G. B. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisykles, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, bei pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos apie jį nepranešęs policijai, nors galėjo ir privalėjo tai padaryti, todėl jo veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. padarytų veikų sudėtis.

Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisingas, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ ir dėl Å¡ių administracinių teisės pažeidimų administracinę teisenÄ G. B. nutraukti pagrindo nėra.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas n u t a r i a : Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir G. B. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas                                                                                              Algerdas Urbšys