Court partially allows non-material damages claim for prison overcrowding and poor conditions, awarding 3,000 Lt.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe court partially dismissed the plaintiff's claim for 20,000 Lt in non-material damages regarding alleged prison conditions. The plaintiff alleged severe overcrowding, lack of privacy, noise, and poor hygiene during detention, while the state argued for a lower sum based on the duration of the violation and the plaintiff's delay in seeking redress. The court acknowledged the violation but reduced the award to 3,000 Lt, citing the mitigating effect of the time elapsed and the principle of reasonableness.
Regesto Legislator
Generato dall'IALietuvos Respublos administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 straipsniai, 88 straipsnio 5 punktas, 127 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnis; The court may reduce the amount of non-material damages awarded for a violation of rights if the time elapsed since the violation has diminished the severity of the suffering, provided the claim is still reasonable.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IAGiurisprudenza citata
Generato dall'IATesto completo
AdministracinÄ byla Nr. I-5837-142/2014Proc. Nr. 3-61-3-00423-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkriÄio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Halina ZaikauskaitÄ, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui K. M., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo K. M. skundÄ dÄl neturtinÄs žalos priteisimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, treÄiasis suinteresuotas asmuo KalÄjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,n u s t a t Ä :K.
M. (toliau â pareiÅ¡kÄjas) padavÄ teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â LukiÅ¡kių TI-K, atsakovas), 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Skunde pareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kina, kad jo laisvÄ LukiÅ¡kių TI-K nuo 2011 m. lapkriÄio 21 d. iki 2012 m. kovo 30 d. buvo apribota pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus. Kamerose, kurių plotas nesiekia 5 kv. m, buvo kalinamas kartu su 2â3 asmenimis.
Be erdvÄs ir privatumo trÅ«kumo, pareiÅ¡kÄjÄ kankino ir daug kitų veiksnių:
1) pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas su rÅ«kanÄiais, nors pats nerÅ«ko, todÄl pareiÅ¡kÄjas visÄ laikÄ jaudinosi dÄl savo sveikatos;
2) bloga sveikatos priežiÅ«ra, higienos trÅ«kumas, dÄl to pareiÅ¡kÄjas 2012 m. kovo 23 d. kreipÄsi į kalÄjimo virÅ¡ininkÄ , KalÄjimų departamentÄ ir Sveikatos apsaugos ministerijÄ . PareiÅ¡kÄjas 2012 m. kovo 28 d. lankÄsi pas medicinos skyriaus darbuotojÄ ir gydytojos įkalbÄtas atsisakÄ raÅ¡tiÅ¡ko kalÄjimo direktoriaus atsakymo į skundÄ , pareiÅ¡kÄ, kad neturi pretenzijų medikams;
3) nuolatinis triukÅ¡mas. Nors prie kiekvienos kameros yra įrengti budinÄio pareigÅ«no iÅ¡kvietimo mygtukai, taÄiau jie neveikia, todÄl pareiÅ¡kÄjui teko kÄsti garsų metalinių durų triukÅ¡mÄ , rÄkavimus asmenų, norinÄių prisikviesti pareigÅ«nÄ . PareiÅ¡kÄjas dÄl to tapo dirglus, jauÄia nerimÄ ;
4) jautÄ pareigÅ«nų diskriminavimÄ dÄl laisvÄs apribojimo. PareigÅ«nai jo neiÅ¡klausydavo, įžeidinÄjo. Toks pareigÅ«nų elgesys sumenkino pareiÅ¡kÄjo asmenybÄ, įgijo nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Kai nuvyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus, kreipÄsi dÄl nusilpusio regÄjimo ir buvo konvojuotas į LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄ. RegÄjimo pablogÄjimÄ pareiÅ¡kÄjas prilygina sunkiam sveikatos sutrikdymui. Taip pat nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinÄmis, žiauriomis sÄ lygomis, nes kamerose pilna pelių, tarakonų, pelÄsių, drÄgna, žiemÄ Å¡alta, blogas apÅ¡vietimas ir t. t.
Nurodo, kad dÄl to pareiÅ¡kÄjas patyrÄ didelį psichologinį sukrÄtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinÄ depresijÄ , labai pablogÄjo pareiÅ¡kÄjo sveikata (jautÄ Ä¯vairius skausmus, pablogÄjo regÄjimas ir kt.), dÄl to jis daug kartų kreipÄsi į medikus, pablogÄjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažÄjo pasitikÄjimas savimi, pareiÅ¡kÄjas negali ramiai miegoti, yra dirglus, jauÄia padidÄjusiÄ baimÄ aplinkai, dÄl to sumažÄjo bendravimo galimybÄs. Teisme pareiÅ¡kÄjas palaikÄ skundÄ .
Papildomai paaiÅ¡kino, kad gyvenamose patalpose daug pelÄsių ir purvo, ypaÄ duÅ¡e. Kameroje rÅ«kyti draudžiama, bet vis tiek rÅ«koma. PareiÅ¡kÄjas raÅ¡Ä praÅ¡ymus perkelti į kamerÄ , kurioje nerÅ«koma, į tai jam buvo atsakyta tik žodžiu. Tik vienÄ kartÄ buvo perkeltas į kitÄ kamerÄ , taÄiau ir ten rÅ«kÄ. Lauke kai bÅ«na slidu, nebarstoma, todÄl vaikÅ¡Äioti neįmanoma. Per mažos maisto porcijos. DÄl maisto skundo neraÅ¡Ä. Kameroje negalima kelti pretenzijų. Psichologų nÄra.
NeiÅ¡neÅ¡amos Å¡iukÅ¡lÄs, nors tai turÄtų bÅ«ti daroma kiekvienÄ dienÄ . NeiÅ¡leidžia į pasivaikÅ¡Äiojimus, reikia labai reikalauti. Kai perkelia į kitÄ kamerÄ , pradingsta teisÄ nueiti į bibliotekÄ , sporto salÄ. Kai pareiÅ¡kÄjui skaudÄjo dantį, raÅ¡Ä praÅ¡ymÄ , taÄiau jam buvo liepta laukti gydytojo. Raminamųjų miegui neduoda. Kai atvyko į LukiÅ¡kių TI-K, buvo uždarytas į rÅ«sį, kuriame laikomi prasikaltÄ. PareiÅ¡kÄjui neperdavÄ kontaktinių lÄÅ¡ių dezinfekavimo skysÄio, o dÄl to pablogÄjo jo regÄjimas.  LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalÄjimas, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka (b. l. 21â26).
LukiÅ¡kių TI-K žinomi teisÄs aktų, nustatanÄių minimalų kamerose laikomų asmenų gyvenamÄ jį plotÄ , reikalavimai. Nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. galioja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nenustatyta, taÄiau KalÄjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K negali reguliuoti suimtųjų ir nuteistųjų skaiÄiaus, negali nepriimti atvykstanÄiųjų į įstaigÄ , nes dÄl to gali bÅ«ti nevykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Atvykusieji į kameras skirstomi laikantis SuÄmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnių reikalavimų. DÄl tokio teisinio reguliavimo kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisÄs akte nustatytas ribas.
TaÄiau administracija siekia, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ ir atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. Administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyÄia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinÄs reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Atsakovas nurodo laikotarpius, kai pareiÅ¡kÄjui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Nurodo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynÄs komplektas, kitas teisÄs aktuose numatytas inventorius. Už kamerų valymÄ ir tvarkymÄ atsakingi patys nuteistieji ar suimtieji. Tam reikalingas inventorius iÅ¡duodamas. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna, dezinfekuoja. Pagal sudarytÄ sutartį kompetentingos institucijos kamerose nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ ir profilaktinius patikrinimus.
Remontas kamerose atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtų lÄšų iÅ¡ valstybÄs biudžeto. Kamerose langai vÄdinimui pritaikyti, kameros yra vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vÄdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dÄl pelÄsio ar drÄgmÄs. Kamerose įrengti pavojaus mygtukai dažnai neveikia dÄl to, kad patys nuteistieji juos sugadina.
PareiÅ¡kÄjui visada buvo suteikiama reikiama medicininÄ pagalba ir gydymas, skiriami ir duodami gydymui reikalingi vaistai, padaryti reikalingi tyrimai. PareiÅ¡kÄjas neteikÄ skundų dÄl laikymo su rÅ«kanÄiais asmenimis. Detaliai paaiÅ¡kina dÄl atvykusiųjų skirstymo į kameras tvarkos. Atsakovo nuomone, nukrypimas nuo įprastinių sÄ lygų nebuvo ilgalaikis, todÄl nÄra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kÄjui kilo kokios nors pasekmÄs, dÄl kurių yra pagrindas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ .
Remiasi Civilinio kodekso (toliau â CK) 6.271 straipsniu, 6.246â6.249 straipsniais ir teigia, kad Å¡iuo konkreÄiu atveju nÄra bÅ«tinų įstatyme nustatytų sÄ lygų valstybÄs civilinei atsakomybei kilti.Atstovas į teismo posÄdį neatvyko, apie posÄdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.KalÄjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 57â60). PaaiÅ¡kina, kad KalÄjimų departamentas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 2S-1621 iÅ¡nagrinÄjo ir atsakÄ Ä¯ pareiÅ¡kÄjo 2012 m. kovo 23 d. skundÄ dÄl netinkamos sveikatos priežiÅ«ros ir higienos normų pažeidimų.
Å io sprendimo pareiÅ¡kÄjas neskundÄ, vadinasi, sutiko su sprendimu. KalÄjimų departamento nuomone, nagrinÄjamu atveju nÄra civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų. Atstovas į teismo posÄdį neatvyko, apie posÄdį praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.GinÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
ValstybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (ir turtinÄs, ir neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymÄta, kad nenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â LVAT) administracines bylas A5-665/2005, A525-1355/2010, A82-932/2011). NeteisÄti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.
Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.PareiÅ¡kÄjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidÄ jo teisÄ Ä¯ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ .
LaisvÄs atÄmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų ploto normÄ vienam asmeniui nustato KalÄjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymas Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ, kurio 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas LukiÅ¡kių TI-K kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m, ir LukiÅ¡kių TI-K Å¡ie reikalavimai yra gerai žinomi.Kadangi nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmÄs atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. PrieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).
TaÄiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog kameros erdvÄs trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo âžeminanÄiosâ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypaÄ mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K.
PrieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kÄjas neteikÄ teismui duomenų, kada kokioje kameroje su kiek asmenų buvo kalinamas. TodÄl teismas vadovaujasi atsakovo atsiliepime pateiktais duomenimis. PareiÅ¡kÄjas teisme neneigÄ tų duomenų teisingumo. Pagal atsakovo pateiktus duomenis (b. l. 21â22), pareiÅ¡kÄjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2011 m. lapkriÄio 21 d. ir periodiÅ¡kai buvo iki 2013 m. balandžio 26 d.
PareiÅ¡kÄjas nurodo laikotarpį nuo 2011 m. lapkriÄio 21 d. iki 2012 m. kovo 30 d., kai jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, todÄl darytina iÅ¡vada, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. balandžio 26 d. kalinimo sÄ lygos jį tenkino, ir Å¡is laikotarpis netirtinas. Taigi per ginÄo laikotarpiu buvimo 131 dienų LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ nustatytÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo užtikrinta tik 2011 m. lapkriÄio 21 d., 2012 m. vasario 22 d. ryte, 2012 m. kovo 4 d. vakare, 2012 m. kovo 5 d. ryte.
Likusias dienas pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo daugiau ar mažiau pažeista, priklausomai nuo to, kiek asmenų buvo laikoma kamerose (pareiÅ¡kÄjui tenkantis plotas periodiÅ¡kai svyravo nuo 1,74 iki 2,73 kv. m ploto). Atsakovo pateikti duomenys apie kamerose laikomų asmenų skaiÄių rytais ir vakarais patvirtina, kad toje paÄioje kameroje laikomų asmenų skaiÄius per tÄ paÄiÄ parÄ nÄra stabilus (dalis kvieÄiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, todÄl atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).
Tokios aplinkybÄs turi įtakos vienam asmeniui tenkanÄios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.IÅ¡analizavus byloje esanÄius įrodymus darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ esmÄs visÄ ginÄo laikotarpį, t. y. nuo 2011 m. lapkriÄio 21 d. iki 2012 m. kovo 30 d., buvo pažeistas KalÄjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3.1 punktas, kuriame nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Ä®vertinus byloje esanÄiÄ medžiagÄ , taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, sprÄstina, kad iÅ¡ tiesų asmenims tenkantis plotas buvo itin mažas, jie beveik neturÄjo laisvos vietos, kurioje galÄtų judÄti, todÄl pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista.Atsakovas neneigia, kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu nebuvo užtikrintas nurodytas plotas, taÄiau paaiÅ¡kina, kad negali riboti atvežamų asmenų skaiÄiaus, todÄl bÅ«na atvejų, kai dÄl didelio asmenų skaiÄiaus neturi galimybių užtikrinti Å¡io reikalavimo laikymÄ si.
Konstatuotina, kad pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ , ta aplinkybÄ, kad kalinimo įstaigos administracija neturÄjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybÄs nuo atsakomybÄs dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pareiÅ¡kÄjui (žr. administracines bylas Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A143-2844/2012, A444-343/2013, A492-496/2013 ir kt.).Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjui kalint LukiÅ¡kių TI-K nebuvo visÄ laikÄ tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ .
Taigi LukiÅ¡kių TI-K neveikÄ taip, kaip pagal teisÄs aktus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalÄjo veikti.LukiÅ¡kių TI-K pateikti įrodymai patvirtina, kad dÄl kalinimo sÄ lygų yra atliekami kompetentingų institucijų patikrinimai (Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktai, b. l. 44â51), taÄiau higienos normos reikalavimų pažeidimų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, nenustatyta. LukiÅ¡kių TI-K organizuojami ir vykdomi buitinių kenkÄjų naikinimo ir profilaktiniai darbai (b. l. 29â43, 90â146).
Kamerose atliekamas remontas (b. l. 52â55). LukiÅ¡kių TI-K pažymÄjo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo negavo skundų (praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų) dÄl laikymo sÄ lygų, nuolatinio triukÅ¡mo, pareigÅ«nų netinkamo elgesio, patalpinimo su rÅ«kanÄiais, t. y. dÄl tų pažeidimų, apie kuriuos pareiÅ¡kÄjas nurodÄ skunde teismui. Pats pareiÅ¡kÄjas tai patvirtino. DÄl to, kad pareiÅ¡kÄjas neteikÄ skundų dÄl nurodytų aplinkybių, jų netyrÄ kompetentingos institucijos, Å¡iuo metu nÄra galimybių nustatyti tikrųjų aplinkybių.
TodÄl pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai Å¡iuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti objektyviais įrodymais. Byloje yra pareiÅ¡kÄjo 2012 m. kovo 23 d. skundas dÄl netinkamos suimtųjų sveikatos priežiÅ«ros ir higienos normų pažeidimų, adresuotas LukiÅ¡kių TI-K direktoriui, KalÄjimų departamentui ir Sveikatos apsaugos ministerijai (b. l. 61â62). Å iame skunde pareiÅ¡kÄjas skundÄsi dÄl pablogÄjusio regÄjimo, pareiÅ¡kÄjo nuomone, taip atsitiko dÄl to, kad per 2 mÄnesių buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį pareiÅ¡kÄjas pastoviai neiÅ¡siimdamas neÅ¡iojo kontaktinius lÄÅ¡ius, nes administracija neperdavÄ priemonių kontaktiniams lÄÅ¡iams dezinfekuoti.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ ir kitus netinkamos sveikatos priežiÅ«ros atvejus: ilgai negalÄjo gauti nervų gydytojo konsultacijos, pakliÅ«ti pas dantų gydytojÄ . DÄl higienos normų pažeidimo pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad kamerose veisiasi tarakonai ir žiurkÄs; duÅ¡o patalpose plinta pelÄsis, o ant grindų visada yra nusistovÄjusio purvino vandens; kamerose patalpinami asmenys, kurie nesilaiko elementarios higienos; daugiau nei dvi savaites pareiÅ¡kÄjui teko miegoti ant suplyÅ¡usio ir nelygaus Äiužinio bei pagalvÄs, į praÅ¡ymÄ pakeisti patalynÄ nebuvo reaguojama.
PareiÅ¡kÄjas 2012 m. kovo 28 d. atsisakÄ raÅ¡tiÅ¡ko LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus atsakymo, nurodÄ, kad medicinos darbuotojams neturi pretenzijų (b. l. 63, asmens bylos II dalies 68 lapas). TodÄl atsakovas Å¡io jo skundo nenagrinÄjo (asmens bylos II dalies 67 lapas). KalÄjimų departamentas minÄtÄ pareiÅ¡kÄjo skundÄ iÅ¡nagrinÄjo ir pateikÄ pareiÅ¡kÄjui atsakymÄ â 2012 m. balandžio 18 d. raÅ¡tas Nr. 2S-1621 (b. l. 65). Kadangi pareiÅ¡kÄjas atsisakÄ pretenzijų medikams, KalÄjimų departamentas Å¡io klausimo ir nenagrinÄjo, o higienos normų pažeidimų nenustatÄ.
PareiÅ¡kÄjas neteigÄ, kad KalÄjimų departamentas netinkamai iÅ¡nagrinÄjo nurodytÄ jo skundÄ , neteikÄ Ä¯rodymų, kad bÅ«tų jį apskundÄs įstatymų nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministerija pareiÅ¡kÄjo skundÄ persiuntÄ pagal kompetencijÄ nagrinÄti Vilniaus visuomenÄs sveikatos centrui. Vilniaus visuomenÄs sveikatos centras atliko operatyviÄ jÄ kontrolÄ dÄl pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytų higienos normų pažeidimų ir pažeidimų nenustatÄ (b. l. 84â88).
Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas nurodÄ ir daugiau pažeidimų, taÄiau kadangi apie juos nurodÄ tik teismo posÄdyje, nors 2014 m. sausio 23 d. nutartyje dÄl skundo trÅ«kumų Å¡alinimo pareiÅ¡kÄjui ir buvo siÅ«lyta nurodyti visus jo teisių į tinkamÄ kalinimÄ pažeidimo atvejus, įrodymų dÄl jų nerinkta. Be to, iÅ¡ asmens bylos nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K skundÄsi iÅ¡ esmÄs tik vienÄ kartÄ â tai jau minÄtas 2012 m. kovo 23 d. skundas.
TodÄl nustatyti tikrųjų pareiÅ¡kÄjo nurodytų pažeidimų aplinkybių Å¡iuo metu nÄra galimybių. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl higienos reikalavimų pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.Byloje nÄra duomenų, kad nagrinÄjamu atveju kalinimas pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ pareiÅ¡kÄjui sukÄlÄ sveikatos sutrikimus. PareiÅ¡kÄjo nurodytas regÄjimo pablogÄjimas negali bÅ«ti siejamas su tuo. TaÄiau atsižvelgtina į tai, jog ginÄo laikotarpiu buvo labai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkanÄio kameros ploto norma, kas neabejotinai sukÄlÄ pareiÅ¡kÄjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinÄ kanÄiÄ .
Be to, toks perpildymas trukdÄ naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo neigiama patirtis ir sumenkino pareiÅ¡kÄjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kÄjo skundÄ ir priteisti jam 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nors toks kalinimas ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Å iame kontekste pabrÄžtina, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nusprÄsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisÄs pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nÄra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).
AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teismas sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus kalinimo pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ trukmÄ ir mastÄ , nepakanka pažeistai teisei apginti.
Atsižvelgus į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei valstybÄs ekonomines darbo užmokesÄio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mÄnesinÄs algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybÄs skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmÄ, paties pareiÅ¡kÄjo elgesį pažeidimo metu ir tai, kad pareiÅ¡kÄjas per visÄ pažeidimo laikotarpį delsÄ pasinaudoti teismine gynyba (pareiÅ¡kÄjas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo kreipÄsi į teismÄ praÄjus gana ilgam terminui nuo pažeidimo pradžios), o LVAT laikosi nuostatos, jog asmens patirtų dvasinių ir fizinių kanÄių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kanÄias sukeliantys neteisÄti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme), tuo tarpu laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kanÄias menkina, jos blÄsta, todÄl aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas delsia pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinÄ skriauda nÄra tokia didelÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A662-2009/2013; 2012 m. vasario 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A63-1343/2012; 2013 m. lapkriÄio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A442-1860/2013 ir kt.), taip pat vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjo patirta dvasinÄ skriauda nÄra tokia didelÄ, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kÄjo nurodyta 20 000 Lt suma, o dÄl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kÄjo patirtoms neigiamoms pasekmÄms proporcinga priteistina suma yra 3 000 Lt.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kÄjo K. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kÄjui K. M. iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, 3 000 Lt (868,86 Eur) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                                                                         Halina ZaikauskaitÄ