Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f11ea04f-af9b-4071-b8c2-bfa781b5ee2f Generato dall'IA

Court partially allows non-material damages claim for prison overcrowding and poor conditions, awarding 3,000 Lt.

Numero d'incarto f11ea04f-af9b-4071-b8c2-bfa781b5ee2f
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Parzialmente accolto (Partially Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court partially dismissed the plaintiff's claim for 20,000 Lt in non-material damages regarding alleged prison conditions. The plaintiff alleged severe overcrowding, lack of privacy, noise, and poor hygiene during detention, while the state argued for a lower sum based on the duration of the violation and the plaintiff's delay in seeking redress. The court acknowledged the violation but reduced the award to 3,000 Lt, citing the mitigating effect of the time elapsed and the principle of reasonableness.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniai, 88 straipsnio 5 punktas, 127 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnis; The court may reduce the amount of non-material damages awarded for a violation of rights if the time elapsed since the violation has diminished the severity of the suffering, provided the claim is still reasonable.

Parole chiave

Generato dall'IA
non-material damages prison overcrowding time elapsed mitigation administrative compensation reasonableness principle

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniai
88 straipsnio 5 punktas
127 straipsnio 1 dalis
129 straipsnis

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013
2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012
2013 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1860/2013

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Administracinė byla Nr. I-5837-142/2014Proc. Nr. 3-61-3-00423-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. M. skundÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,n u s t a t ė :K.

M. (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K, atsakovas), 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad jo laisvė LukiÅ¡kių TI-K nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. kovo 30 d. buvo apribota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose, kurių plotas nesiekia 5 kv. m, buvo kalinamas kartu su 2–3 asmenimis.

Be erdvės ir privatumo trÅ«kumo, pareiÅ¡kėjÄ kankino ir daug kitų veiksnių:

1) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su rÅ«kančiais, nors pats nerÅ«ko, todėl pareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ jaudinosi dėl savo sveikatos;

2) bloga sveikatos priežiÅ«ra, higienos trÅ«kumas, dėl to pareiÅ¡kėjas 2012 m. kovo 23 d. kreipėsi į kalėjimo virÅ¡ininkÄ , Kalėjimų departamentÄ ir Sveikatos apsaugos ministerijÄ . PareiÅ¡kėjas 2012 m. kovo 28 d. lankėsi pas medicinos skyriaus darbuotojÄ ir gydytojos įkalbėtas atsisakė raÅ¡tiÅ¡ko kalėjimo direktoriaus atsakymo į skundÄ , pareiÅ¡kė, kad neturi pretenzijų medikams;

3) nuolatinis triukÅ¡mas. Nors prie kiekvienos kameros yra įrengti budinčio pareigÅ«no iÅ¡kvietimo mygtukai, tačiau jie neveikia, todėl pareiÅ¡kėjui teko kęsti garsų metalinių durų triukÅ¡mÄ , rėkavimus asmenų, norinčių prisikviesti pareigÅ«nÄ . PareiÅ¡kėjas dėl to tapo dirglus, jaučia nerimÄ ;

4) jautė pareigÅ«nų diskriminavimÄ dėl laisvės apribojimo. PareigÅ«nai jo neiÅ¡klausydavo, įžeidinėjo. Toks pareigÅ«nų elgesys sumenkino pareiÅ¡kėjo asmenybę, įgijo nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Kai nuvyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus, kreipėsi dėl nusilpusio regėjimo ir buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Regėjimo pablogėjimÄ pareiÅ¡kėjas prilygina sunkiam sveikatos sutrikdymui. Taip pat nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, nes kamerose pilna pelių, tarakonų, pelėsių, drėgna, žiemÄ Å¡alta, blogas apÅ¡vietimas ir t. t.

Nurodo, kad dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , labai pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata (jautė įvairius skausmus, pablogėjo regėjimas ir kt.), dėl to jis daug kartų kreipėsi į medikus, pablogėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiÅ¡kėjas negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Teisme pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ .

Papildomai paaiÅ¡kino, kad gyvenamose patalpose daug pelėsių ir purvo, ypač duÅ¡e. Kameroje rÅ«kyti draudžiama, bet vis tiek rÅ«koma. PareiÅ¡kėjas rašė praÅ¡ymus perkelti į kamerÄ , kurioje nerÅ«koma, į tai jam buvo atsakyta tik žodžiu. Tik vienÄ kartÄ buvo perkeltas į kitÄ kamerÄ , tačiau ir ten rÅ«kė. Lauke kai bÅ«na slidu, nebarstoma, todėl vaikščioti neįmanoma. Per mažos maisto porcijos. Dėl maisto skundo nerašė. Kameroje negalima kelti pretenzijų. Psichologų nėra.

NeiÅ¡neÅ¡amos Å¡iukÅ¡lės, nors tai turėtų bÅ«ti daroma kiekvienÄ dienÄ . NeiÅ¡leidžia į pasivaikščiojimus, reikia labai reikalauti. Kai perkelia į kitÄ kamerÄ , pradingsta teisė nueiti į bibliotekÄ , sporto salę. Kai pareiÅ¡kėjui skaudėjo dantį, rašė praÅ¡ymÄ , tačiau jam buvo liepta laukti gydytojo. Raminamųjų miegui neduoda. Kai atvyko į LukiÅ¡kių TI-K, buvo uždarytas į rÅ«sį, kuriame laikomi prasikaltę. PareiÅ¡kėjui neperdavė kontaktinių lęšių dezinfekavimo skysčio, o dėl to pablogėjo jo regėjimas.  LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka (b. l. 21–26).

LukiÅ¡kių TI-K žinomi teisės aktų, nustatančių minimalų kamerose laikomų asmenų gyvenamÄ jį plotÄ , reikalavimai. Nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. galioja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nenustatyta, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K negali reguliuoti suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, negali nepriimti atvykstančiųjų į įstaigÄ , nes dėl to gali bÅ«ti nevykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Atvykusieji į kameras skirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnių reikalavimų. Dėl tokio teisinio reguliavimo kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės akte nustatytas ribas.

Tačiau administracija siekia, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ ir atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. Administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Atsakovas nurodo laikotarpius, kai pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Nurodo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Už kamerų valymÄ ir tvarkymÄ atsakingi patys nuteistieji ar suimtieji. Tam reikalingas inventorius iÅ¡duodamas. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna, dezinfekuoja. Pagal sudarytÄ sutartį kompetentingos institucijos kamerose nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ ir profilaktinius patikrinimus.

Remontas kamerose atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtų lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Kamerose įrengti pavojaus mygtukai dažnai neveikia dėl to, kad patys nuteistieji juos sugadina.

PareiÅ¡kėjui visada buvo suteikiama reikiama medicininė pagalba ir gydymas, skiriami ir duodami gydymui reikalingi vaistai, padaryti reikalingi tyrimai. PareiÅ¡kėjas neteikė skundų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis. Detaliai paaiÅ¡kina dėl atvykusiųjų skirstymo į kameras tvarkos. Atsakovo nuomone, nukrypimas nuo įprastinių sÄ lygų nebuvo ilgalaikis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui kilo kokios nors pasekmės, dėl kurių yra pagrindas atlyginti neturtinę žalÄ .

Remiasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, 6.246–6.249 straipsniais ir teigia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra bÅ«tinų įstatyme nustatytų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 57–60). PaaiÅ¡kina, kad Kalėjimų departamentas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 2S-1621 iÅ¡nagrinėjo ir atsakė į pareiÅ¡kėjo 2012 m. kovo 23 d. skundÄ dėl netinkamos sveikatos priežiÅ«ros ir higienos normų pažeidimų.

Å io sprendimo pareiÅ¡kėjas neskundė, vadinasi, sutiko su sprendimu. Kalėjimų departamento nuomone, nagrinėjamu atveju nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracines bylas A5-665/2005, A525-1355/2010, A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė jo teisę į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ .

Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų ploto normÄ vienam asmeniui nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas LukiÅ¡kių TI-K kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m, ir LukiÅ¡kių TI-K Å¡ie reikalavimai yra gerai žinomi.Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. PrieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K.

PrieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kėjas neteikė teismui duomenų, kada kokioje kameroje su kiek asmenų buvo kalinamas. Todėl teismas vadovaujasi atsakovo atsiliepime pateiktais duomenimis. PareiÅ¡kėjas teisme neneigė tų duomenų teisingumo. Pagal atsakovo pateiktus duomenis (b. l. 21–22), pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2011 m. lapkričio 21 d. ir periodiÅ¡kai buvo iki 2013 m. balandžio 26 d.

PareiÅ¡kėjas nurodo laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. kovo 30 d., kai jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, todėl darytina iÅ¡vada, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. balandžio 26 d. kalinimo sÄ lygos jį tenkino, ir Å¡is laikotarpis netirtinas. Taigi per ginčo laikotarpiu buvimo 131 dienų LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo teisė į nustatytÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo užtikrinta tik 2011 m. lapkričio 21 d., 2012 m. vasario 22 d. ryte, 2012 m. kovo 4 d. vakare, 2012 m. kovo 5 d. ryte.

Likusias dienas pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo daugiau ar mažiau pažeista, priklausomai nuo to, kiek asmenų buvo laikoma kamerose (pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas periodiÅ¡kai svyravo nuo 1,74 iki 2,73 kv. m ploto). Atsakovo pateikti duomenys apie kamerose laikomų asmenų skaičių rytais ir vakarais patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra stabilus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, todėl atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Tokios aplinkybės turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.IÅ¡analizavus byloje esančius įrodymus darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ esmės visÄ ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. kovo 30 d., buvo pažeistas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, spręstina, kad iÅ¡ tiesų asmenims tenkantis plotas buvo itin mažas, jie beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista.Atsakovas neneigia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas nurodytas plotas, tačiau paaiÅ¡kina, kad negali riboti atvežamų asmenų skaičiaus, todėl bÅ«na atvejų, kai dėl didelio asmenų skaičiaus neturi galimybių užtikrinti Å¡io reikalavimo laikymÄ si.

Konstatuotina, kad pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ , ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui (žr. administracines bylas Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A143-2844/2012, A444-343/2013, A492-496/2013 ir kt.).Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI-K nebuvo visÄ laikÄ tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ .

Taigi LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.LukiÅ¡kių TI-K pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl kalinimo sÄ lygų yra atliekami kompetentingų institucijų patikrinimai (Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, b. l. 44–51), tačiau higienos normos reikalavimų pažeidimų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nenustatyta. LukiÅ¡kių TI-K organizuojami ir vykdomi buitinių kenkėjų naikinimo ir profilaktiniai darbai (b. l. 29–43, 90–146).

Kamerose atliekamas remontas (b. l. 52–55). LukiÅ¡kių TI-K pažymėjo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo negavo skundų (praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų) dėl laikymo sÄ lygų, nuolatinio triukÅ¡mo, pareigÅ«nų netinkamo elgesio, patalpinimo su rÅ«kančiais, t. y. dėl tų pažeidimų, apie kuriuos pareiÅ¡kėjas nurodė skunde teismui. Pats pareiÅ¡kėjas tai patvirtino. Dėl to, kad pareiÅ¡kėjas neteikė skundų dėl nurodytų aplinkybių, jų netyrė kompetentingos institucijos, Å¡iuo metu nėra galimybių nustatyti tikrųjų aplinkybių.

Todėl pareiškėjo skundo argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti objektyviais įrodymais. Byloje yra pareiškėjo 2012 m. kovo 23 d. skundas dėl netinkamos suimtųjų sveikatos priežiūros ir higienos normų pažeidimų, adresuotas Lukiškių TI-K direktoriui, Kalėjimų departamentui ir Sveikatos apsaugos ministerijai (b. l. 61–62). Šiame skunde pareiškėjas skundėsi dėl pablogėjusio regėjimo, pareiškėjo nuomone, taip atsitiko dėl to, kad per 2 mėnesių buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjas pastoviai neišsiimdamas nešiojo kontaktinius lęšius, nes administracija neperdavė priemonių kontaktiniams lęšiams dezinfekuoti.

PareiÅ¡kėjas nurodė ir kitus netinkamos sveikatos priežiÅ«ros atvejus: ilgai negalėjo gauti nervų gydytojo konsultacijos, pakliÅ«ti pas dantų gydytojÄ . Dėl higienos normų pažeidimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose veisiasi tarakonai ir žiurkės; duÅ¡o patalpose plinta pelėsis, o ant grindų visada yra nusistovėjusio purvino vandens; kamerose patalpinami asmenys, kurie nesilaiko elementarios higienos; daugiau nei dvi savaites pareiÅ¡kėjui teko miegoti ant suplyÅ¡usio ir nelygaus čiužinio bei pagalvės, į praÅ¡ymÄ pakeisti patalynę nebuvo reaguojama.

PareiÅ¡kėjas 2012 m. kovo 28 d. atsisakė raÅ¡tiÅ¡ko LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus atsakymo, nurodė, kad medicinos darbuotojams neturi pretenzijų (b. l. 63, asmens bylos II dalies 68 lapas). Todėl atsakovas Å¡io jo skundo nenagrinėjo (asmens bylos II dalies 67 lapas). Kalėjimų departamentas minėtÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡nagrinėjo ir pateikė pareiÅ¡kėjui atsakymÄ â€“ 2012 m. balandžio 18 d. raÅ¡tas Nr. 2S-1621 (b. l. 65). Kadangi pareiÅ¡kėjas atsisakė pretenzijų medikams, Kalėjimų departamentas Å¡io klausimo ir nenagrinėjo, o higienos normų pažeidimų nenustatė.

PareiÅ¡kėjas neteigė, kad Kalėjimų departamentas netinkamai iÅ¡nagrinėjo nurodytÄ jo skundÄ , neteikė įrodymų, kad bÅ«tų jį apskundęs įstatymų nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministerija pareiÅ¡kėjo skundÄ persiuntė pagal kompetencijÄ nagrinėti Vilniaus visuomenės sveikatos centrui. Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko operatyviÄ jÄ kontrolę dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų higienos normų pažeidimų ir pažeidimų nenustatė (b. l. 84–88).

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nurodė ir daugiau pažeidimų, tačiau kadangi apie juos nurodė tik teismo posėdyje, nors 2014 m. sausio 23 d. nutartyje dėl skundo trÅ«kumų Å¡alinimo pareiÅ¡kėjui ir buvo siÅ«lyta nurodyti visus jo teisių į tinkamÄ kalinimÄ pažeidimo atvejus, įrodymų dėl jų nerinkta. Be to, iÅ¡ asmens bylos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K skundėsi iÅ¡ esmės tik vienÄ kartÄ â€“ tai jau minėtas 2012 m. kovo 23 d. skundas.

Todėl nustatyti tikrųjų pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų aplinkybių Å¡iuo metu nėra galimybių. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl higienos reikalavimų pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju kalinimas pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimus. PareiÅ¡kėjo nurodytas regėjimo pablogėjimas negali bÅ«ti siejamas su tuo. Tačiau atsižvelgtina į tai, jog ginčo laikotarpiu buvo labai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma, kas neabejotinai sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ .

Be to, toks perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo neigiama patirtis ir sumenkino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir priteisti jam 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nors toks kalinimas ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus kalinimo pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ trukmę ir mastÄ , nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsižvelgus į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę, paties pareiÅ¡kėjo elgesį pažeidimo metu ir tai, kad pareiÅ¡kėjas per visÄ pažeidimo laikotarpį delsė pasinaudoti teismine gynyba (pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ praėjus gana ilgam terminui nuo pažeidimo pradžios), o LVAT laikosi nuostatos, jog asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme), tuo tarpu laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsia pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2012 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1860/2013 ir kt.), taip pat vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta 20 000 Lt suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina suma yra 3 000 Lt.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo K. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui K. M. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Lt (868,86 Eur) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                         Halina Zaikauskaitė