Lithuanian court partially allows compensation claim for detention conditions, applying statute of limitations and lack of health impact evidence.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe court dismissed the plaintiff's request for 10,000 EUR but awarded 1,500 EUR for non-material damage suffered during detention. The plaintiff alleged overcrowding and poor hygiene caused mental distress, while the state argued the claim was time-barred and conditions did not impact health. The court found the 19-month delay significantly reduced the value of the alleged suffering and noted no specific medical evidence linked the conditions to health deterioration.
Regesto Legislator
Generato dall'IACivil Code Art. 6.250; Art. 6.271; Administrative Court of Lithuania Act Art. 85-87, 88: A claim for non-material damage is partially allowed if the delay is significant but not absolute, and the court balances the duration of the violation against the lack of concrete evidence of health impact.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IAGiurisprudenza citata
Generato dall'IADecisioni correlate
Generato dall'IATesto completo
AdministracinÄ byla Nr. I-2304-362/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01264-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 03 d.Å iauliai            Šiaulių apygardos administracinio teismo teisÄjas Arvydas MartinaviÄius,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui M. K.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo M.
K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas M. K. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Skunde pareiÅ¡kÄjas M. K. nurodÄ, kad nuo 2012 m. gruodžio 24 d. iki 2013 m. rugsÄjo 10 d. buvo periodiÅ¡kai kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sÄ lygas.
Kameros buvo perpildytos, juose dažniausia bÅ«davo 10 asmenų, karÅ¡to vandens nebuvo. Tualete unitazo nebuvo, tik skylÄ grindyse, nebuvo aktyvios ventiliacijos, gyvenamoje patalpoje visÄ laikÄ buvo drÄgna. Stalas pritvirtintas prie grindų, kÄdžių nebuvo, tiek dieninis, tiek naktinis apÅ¡vietimas per maži. Žiemos metu bÅ«davo Å¡alta, reikÄjo bÅ«ti uždarius langÄ , tad jokio vÄdinimo nebÅ«davo, trÅ«kdavo oro. Grindys betoninÄs, tualeto sienų ir grindų danga grubi. Trumpalaikio sulaikymo kameros ir karantino kameros tamsios, be baldų, sienos supelÄjusios.
Tokios prastos sÄ lygos sukÄlÄ jam dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , sužalojo sveikatÄ . Tuo paÄiu jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodÄ, kad su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . KalÄjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto.
Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2015-04-28 pažymos Nr. 69/06-14280 âDÄl M. K.â, pareiÅ¡kÄjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ etapuotas 2012-12-28 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2013-09-10. PareiÅ¡kÄjas Å¡iuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr.6,55,60,10,19,93,95,51,55,22,83,50,21,24,53,18, kameroje bÅ«davo 2-11 asmenų. Kadangi kamerose esanÄių asmenų skaiÄius niekada nÄra pastovus, pareiÅ¡kÄjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 1,70 kv. m iki 10,1 kv. m gyvenamasis plotas.
Atsakovas atkreipia dÄmesį, kad pasivaikÅ¡Äiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu kamerose buvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas. Kameroje Nr. 22 nustatyta, kad reikalingas remontas, santykinÄ oro drÄgmÄ, oro temperatÅ«ra, dirbtinÄ apÅ¡vieta atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 55, kad santykinÄ oro drÄgmÄ, oro temperatÅ«ra, dirbtinÄ apÅ¡vieta per maža, reikalingas remontas.
Patalpos Å iaulių tardymo izoliatoriuje vÄdinamos per langus. Sanitariniai mazgai įrengti pagal higienos reikalavimus. PriÄmimo-paskirstymo skyriuje kameroms netaikomos gyvenamųjų kamerų higienos normos. KarÅ¡to vandens tiekimo sistema kamerose pagal higienos normas numatyta nÄra.Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrÄ pareiÅ¡kÄjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyÄia nesudarÄ blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikÄ kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. PareiÅ¡kÄjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus.
Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ yra nepagrįsti. PareiÅ¡kÄjo M. K. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kÄjas nagrinÄjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kÄlÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkanÄiose higienos normų.Teismas pažymi, kad valstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinÄ atsakomybÄ), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (LR CK 6. 248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), taÄiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek ir neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinÄjamu atveju Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminÄje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kanÄių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kanÄias sukeliantys neteisÄti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisÄtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.
Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ ar įstatymų saugomas interesas.
TaÄiau asmens pažeista teisÄ teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkreÄiai įvardija neteisÄtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakÄiai iÅ¡vardyti galimai neteisÄtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkreÄiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisÄtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisÄs ar teisÄti interesai, kokio teisÄs akto reikalavimų nevykdÄ atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal atitinkamas teisÄs normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-1527/2012).KalÄjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto.
Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaiÄiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaiÄiaus.Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2015-04-28 pažymos Nr. 69/06-14280 âDÄl M. K.â, pareiÅ¡kÄjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas įvairiais laikotarpiais nuo 2012-12-28 iki 2013-09-10. Pažymoje nurodyta, kokiÄ , dienÄ kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiÅ¡kÄjas, kas leidžia detalizuoti kiekvienÄ dienÄ jam tenkantį kameros plotÄ .
IÅ¡ viso pareiÅ¡kÄjas kalinamas kamerose Nr. 6,55,60,10,19,93,95,51,55,22,83,50,21,24,53,18, kalinamas buvo 225 dienas, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kÄjui teko nuo 1,66 kv. m iki 10,14 kv. m kameros ploto. PažymÄtina, jog iÅ¡ Å¡ių dienų 5 dienas pareiÅ¡kÄjui teko nuo 3,77 kv. m iki 5,07 kv. m kameros ploto.Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjas aptariamu laikotarpiu, iÅ¡ viso 220 dienų, buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžianÄiomis teisÄs aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalÄjo veikti. AplinkybÄs, kad pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas kameroje, kurioje jam teko mažesnis nei teisÄs aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iÅ¡ esmÄs neginÄija. BÅ«tent Å¡ia aplinkybe pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs ir motyvuoja neturtinÄs žalos padarymÄ .
Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus SocialinÄs reabilitacijos skyriaus 2015-05-05 pažymoje Nr. 62/04-1059 nurodyta, kad nuo 2012-12-24 iki 2013-09-10 pareiÅ¡kÄjas M. K. nesikreipÄ su skundais dÄl netinkamų gyvenimo sÄ lygų į Å iaulių TI direktorių.Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015-05-07 pažymoje Nr. 62/08-511 âApie M. K. laikymo sÄ lygasâ nurodyta, kad âÅ iaulių tardymo izoliatoriaus korpuse gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.
įsakymu âDÄl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ Nr. V-176, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-09-09 įsakyme Nr. 1R-139 âDÄl areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų kÅ«dikių namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimoâ nustatytais reikalavimais.
Vadovaujantis aukÅ¡Äiau minimais teisÄs aktais visose gyvenamosiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvÄ, 1 komplektas patalpai)â, kuris yra nuo kameros atitvertas ne žemesne nei 1,5 m sienele, padengtas lengvai valoma danga, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Patalpos dezinfekuojamos nustatyta tvarka, asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuje, patys privalo rÅ«9pintis Å¡vara kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas atitinkamas inventorius. VÄdinimas vyksta natÅ«raliu bÅ«du, per langus, gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas pagal higienos normų reikalavimus, taÄiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių.
Higienos normos taikomos tik gyvenamųjų patalpų įrengimui, jos netaikomos paskirstymo-priÄmimo skyriaus kameroms.PareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu Šiaulių visuomenÄs sveikatos centras atliko patikrinimų dÄl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams jo laikymo kamerose. 2013-05-09 suraÅ¡ytame Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 22 oro drÄgmÄ 44,1 proc., oro temperatÅ«ra 19,6 C, dirbtinÄ dieninÄ apÅ¡vieta 194 lx, kas atitinka reikalavimus, kamera labai blogos bÅ«klÄs, reikalingas remontas, kameroje Nr. 55 oro drÄgmÄ 55,3 proc., oro temperatÅ«ra 20,9 C, kas atitinka reikalavimus, dirbtinÄ dieninÄ apÅ¡vieta 154 lx, per maža, kamerai reikalingas remontas.
Laikino paskirstymo ir karantino kameroms reikalingas remontas. Duomenų apie kreipimasį į gydytojus Å iaulių tardymo izoliatoriuje nepateikta.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmÄs humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 6 punkte numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Konstatuotina, kad vadovaujantis minÄtais teisÄs aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga â užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.Kadangi pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minÄtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinÄs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliuÄiais skaiÄiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judÄjimo laisvÄ.
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmÄ Å¾mogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis, t. y. pažeidžianÄiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nÄra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kÄjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmÄs atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinÄjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nenustatytas, taÄiau nustatyta, kad valstybÄ pagal nacionalinÄ teisÄ neužtikrino pareiÅ¡kÄjui laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.
CK 6.271 straipsnio prasme neveikÄ taip, kaip to reikalavo teisÄs aktai, ir dÄl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjui kilo atitinkamos pasekmÄs. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kÄjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dÄl netinkamų pareiÅ¡kÄjo bausmÄs atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmÄ ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei jis bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis.
Kaip minÄta, ta aplinkybÄ, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisÄs aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltÄ nesudaro bÅ«tinos valstybÄs atsakomybÄs sÄ lygos ir neatleidžia valstybÄs nuo atsakomybÄs dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pareiÅ¡kÄjui.
Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklÄ, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybÄ taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinÄjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nenustatytas, taÄiau nustatyta, kad valstybÄ pagal nacionalinÄ teisÄ neužtikrino pareiÅ¡kÄjui laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.
CK 6.271 straipsnio prasme neveikÄ taip, kaip to reikalavo teisÄs aktai, ir dÄl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjui kilo atitinkamos pasekmÄs.DÄl pareiÅ¡kÄjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymÄtina, jog asmens teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinÄs valstybÄs principų, inter alia â teisingumo principo.
Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginÄus dÄl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebÄtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.
L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).
AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Atkreiptinas dÄmesys į bylai svarbiÄ aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo kreipÄsi į teismÄ praÄjus daugiau kaip 19 mÄnesių nuo tada, kai jis iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių TI. PažymÄtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kanÄių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kanÄias sukeliantys neteisÄti aktai (CK 6.271 str. prasme).
Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kanÄias menkina, jos blÄsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A63-1343/2012). TodÄl aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas delsÄ pasinaudoti teismine gynyba daugiau kaip 19 mÄnesių, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinÄ skriauda nÄra tokia didelÄ, kaip nurodoma pareiÅ¡kime.Sprendžiant dÄl pareiÅ¡kÄjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kÄjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrÄ jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarÄ jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nÄra nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų visÄ laikÄ laikomas kamerose, neatitinkanÄiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta, tad visos abejonÄs traktuotinos pareiÅ¡kÄjo naudai, taip pat į tai, kad Å iaulių TI netinkamos kalinimo sÄ lygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose) iÅ¡ esmÄs nepakenkÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kÄjo patirti nepatogumai bei dvasinÄs kanÄios turÄjo poveikį sveikatai, konkreÄių sveikatos sutrikimų pareiÅ¡kÄjas nenurodo).
TodÄl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kÄjui tam tikrÄ laikÄ nebuvo užtikrintas teisÄs aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, į tai, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisÄs, buvo ilgas, dalyje Å¡io laikotarpio pareiÅ¡kÄjui galimai teko kameros plotas, didesnis nei nustato normatyvai, pažymint, jog pareiÅ¡kÄjas į teismÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo kreipÄsi praÄjus daugiau kaip 19 mÄnesių po to, kai iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių TI pareiÅ¡kÄjui priteistinas 1500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasis ABTÄ® 85â87str., 88 str. 1 d. 5 p., n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjo M. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1500 (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai) Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . TeisÄjas                                                                                Arvydas MartinaviÄius