Court dismisses prisoner's claim for damages due to isolation room conditions citing lack of statutory fault.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe court dismissed the prisoner's claim for non-material damages regarding his prolonged confinement in a small isolation room. The prisoner argued that the conditions violated his rights, while the prison administration contended the delay resulted from the prisoner's refusal of HIV testing. The court found no evidence of exceptional violation of rights or statutory conditions for state liability, thus rejecting the claim.
Regesto Legislator
Generato dall'IACivil Code Art. 6.271; Administrative Procedure Code Art. 84-87, 88, 132: State liability for non-material damages requires proof of exceptional violation of rights or statutory conditions, which was not established here.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IATesto completo
                                                                                                        AdministracinÄ byla Nr. I-7633-189/2016                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-02213-2016-0                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 14 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Bronius JanuÅ¡ka,             dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui G.
V.,             vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo G. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dÄl žalos atlyginimo.             TeisÄjas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä:              PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ su skundu (b. l. 1â2) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau â ir Vilniaus PN) priteisti 2000 Eur žalos atlyginimÄ .
             PareiÅ¡kÄjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ jis siekia prisiteisti, kildinama iÅ¡ jo patalpinimo karantino patalpoje Vilniaus PN karantino sÄ lygomis. NurodÄ, kad buvo patalpintas patalpoje, kurios plotas 19,78 kv. m. ir kurioje buvo laikomas kartu su 5-7 asmenimis, įskaitant baldus. BÅ«nant karantino kameroje pareiÅ¡kÄjui nebuvo suteiktas joks užimtumas, jam buvo apribotas pasivaikÅ¡Äiojimas gryname ore, nebuvo suteikta galimybÄ lankytis bibliotekoje, sporto salÄje.
NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas iÅ¡skirtinai ilgai nuo kitų nuteistųjų buvo laikomas karantino kameroje. DÄl to net kreipÄsi į administracijÄ tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu, buvo paskelbÄs bado akcijÄ . DÄl atsakovÄs atstovo neveikimo pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ ir praÅ¡o priteisti.             Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas palaikÄ skundo argumentus, praÅ¡Ä skundÄ patenkinti.              AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepimo (b. l. 7â11) argumentais praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti.
NurodÄ, kad atvykÄs į Vilniaus PN pareiÅ¡kÄjas buvo patalpintas gyvenamojoje kameroje Nr. 109, kurios plotas 19,78 kv. m. Å ioje kameroje įrengtos 3 dviaukÅ¡tÄs lovos, 6 miegamos vietos ir tai reiÅ¡kia, kad vienam nuteistajam teko 3,3 kv. m. ploto. Ploto reikalavimas nebuvo pažeistas. Karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, kuriose laikomi visi asmenys atvykÄ planiniu etapu. Å ioje patalpoje asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruoÅ¡imas ir pan.
TeisÄs aktai nereglamentuoja, kokį laikotarpį asmuo Å¡ioje kameroje laikomas. Be to, karantino patalpos nÄra rakinamos ir nuteistieji gali judÄti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje. NurodÄ, kad teisÄs aktai, reglamentuojantys vienos valandos pasivaikÅ¡ÄiojimÄ , pažeisti nebuvo. DÄl pareiÅ¡kÄjo argumento, kad jis karantino kameroje buvo laikomas nepagrįstai ilgÄ laikÄ nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas atvykÄs į PN atsisakÄ duoti kraujÄ dÄl ŽIV, todÄl administracija negalÄjo pareiÅ¡kÄjo perkelti į atitinkamÄ nuteistųjų bÅ«rį.
Tuo pagrindu buvo priimtas sprendimas perkelti pareiÅ¡kÄjÄ Ä¯ Alytaus PN, kur yra atskira ŽIV infekuotų nuteistųjų zona.             DÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omos priteisti neturtinÄs žalos pažymÄjo, kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti.             AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovo Vilniaus pataisos namų atstovas teismo posÄdyje nedalyvavo, apie teismo posÄdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau â ABTÄ®, XI skirsnis).
Bylos nagrinÄjimo atidÄjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 79 str.).             Skundas atmestinas.             Byloje ginÄas kilo dÄl Lietuvos valstybÄs pareigos atlyginti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄ Å¾alÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų.             TeisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). NeturtinÄs žalos samprata apibrÄžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau â ir CK) 6.250 str.
Pagal savo pobÅ«dį â tai asmeninÄ Å¾ala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybÄs ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Bendrai valstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Taigi reikalavimas dÄl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ . PabrÄžtina ir tai, kad neturtinÄs žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.
Negalimumas neturtinÄs žalos tiksliai apibrÄžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinÄs žalos atlyginimo esmÄ, paverÄiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinÄs žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginÄ kompensacijÄ už nukentÄjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.).
Teismas sprÄsdamas dÄl neturtinÄs žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita.
             Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.270 str. prasme.             Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus PN pareiÅ¡kÄjas buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2015-07-15 iki 2015-08-28 ir nuo 2015-09-04 iki 2015-10-09.
             Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktÄ , iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 âDÄl LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimoâ, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių-pataisos namus); 3,6 kv. m â pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2. punktas).
Kaip nurodÄ atsakovÄs atstovas, Vilniaus PN nÄra kamerų tipo pataisos įstaiga, todÄl Vilniaus PN privalu laikytis 3,1 kv. m. ploto reikalavimo vienam asmeniui pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose, o ne 3,6 kv. m., kaip teigia pareiÅ¡kÄjas.             Kaip nurodÄ Vilniaus PN, pareiÅ¡kÄjas atvykÄs į PN, laikotarpiu nuo 2015-07-15 iki 2015-08-28 ir nuo 2015-09-04 iki 2015-10-09 buvo patalpintas į karantino gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 109, kurios plotas 19,78 kv. m. ir kurioje viso yra 6 miegamos vietos.
Nors Vilniaus PN nepateikÄ duomenų, kiek asmenų su pareiÅ¡kÄju ginÄo laikotarpiu buvo patalpinti į Å¡iÄ kamerÄ , taÄiau, net ir esant užimtoms visoms lovoms, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje sudaro 3,3 kv. m., o tai reiÅ¡kia, kad visÄ ginÄo laikotarpį pareiÅ¡kÄjui bÅ«nant patalpintam Å¡ioje kameroje, jo teisÄ Ä¯ įstatymais nustatytÄ plotÄ nebuvo pažeista. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjo reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ dÄl to, kad Vilniaus PN, jo atžvilgiu, neužtikrino ploto kameroje reikalavimo, atmestinas kaip nepagrįstas.             SuÄmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisÄ kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore.
Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad vienos valandos pasivaikÅ¡Äiojimas atitinka teisÄs aktų reikalavimus. Lietuvos higienos normos HN:76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 11 punkte taip pat nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybÄs ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore. PareiÅ¡kÄjas neneigia, kad tokia galimybÄ jam buvo sudaryta, tik nurodÄ, kad tokia galimybÄ bÅ«davo suteikta ne visada.
Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas, žinodamas apie savo teisÄs pasivaikÄioti ribojimÄ , bÅ«tų kreipÄsis į administracijÄ . Tokių duomenų byloje nepateikus, vien tik abstraktÅ«s argumentai dÄl įstatymų nesilaikymo, Vilniaus PN veiksmų neteisÄtumo neįrodo.             PareiÅ¡kÄjo teigimu, jis iÅ¡skirtinai nuo kitų nuteistųjų nepagrįstai ilgai buvo laikomas karantino kameroje. Kaip nurodÄ atsakovÄs atstovas, atvykus į Vilniaus PN asmuo pirmiausia patalpinamas į karantino kamerÄ ir joje bÅ«na iki kol atliekamas jo sveikatos patikrinimas.
Kaip tvirtina byloje pateikta 2015-09-18 Tarnybinio tyrimo iÅ¡vada (b. l. 12), pareiÅ¡kÄjas atvykÄs į PN atsisakÄ duoti kraujÄ dÄl ŽIV, o atsižvelgiant į tai, kad nuo paskutinio tikrinimo (2014-07-21) pareiÅ¡kÄjas dažnai važinÄjo etapais, kurių metu galÄjo kontaktuoti su serganÄiais asmenimis, Vilniaus PN administracija, siekdama užtikrinti kitų nuteistųjų saugumÄ sveikatai ir gyvybei, neturÄjo galimybÄs pareiÅ¡kÄjo perkelti į atitinkamÄ nuteistųjų bÅ«rį. DÄl Å¡ios priežasties karantino kameroje pareiÅ¡kÄjui teko iÅ¡bÅ«ti ilgesnį laikÄ nei kiti nuteistieji.
PareiÅ¡kÄjui atsisakius pasitikrinti dÄl ŽIV buvo priimta iÅ¡vada dÄl jo perkÄlimo į Alytaus PN kur yra atskira ŽIV infekuotų nuteistųjų zona. IÅ¡ Å¡ių faktinių aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kÄjo ilgesnis, nei kitų nuteistųjų laikymas karantino kameroje buvo susijÄs bÅ«tent su jo paties veiksmais (neveikimu), pareiÅ¡kÄjui paÄiam atsisakius pasitikrinti dÄl ŽIV. Vilniaus PN yra atsakingi už jų administruojamose patalpose esanÄių nuteistųjų saugumÄ ir sveikatÄ , todÄl PN pagrįstai pareiÅ¡kÄjÄ karantino kameroje laikÄ galimai ilgiau, nei kutus nuteistuosius.
Galiausiai kol buvo nusprÄsta pareiÅ¡kÄjÄ perkelti į kitus pataisos namus. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN veiksmų neteisÄtumo dÄl to, kad pareiÅ¡kÄjas nepagrįstai ilgai nebuvo perkeltas į atitinkamas gyvenamas patalpas, nenustatyta. PareiÅ¡kÄjo, kaip jis teigia, nepagrįstai ilgas laikymas karantino kameroje iÅ¡skirtinai susijÄs tik su paÄio atsisakymu vykdyti saugos sveikatai reikalavimus.             Iki kol pareiÅ¡kÄjas nebuvo patalpintas į tam tikrÄ nuteistųjų bÅ«rį, jam atitinkamai buvo apribotos galimybÄs naudotis biblioteka, sporto sale ir pan.             IÅ¡tyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei Vilniaus PN atsiliepimo argumentus, papildomÄ medžiagÄ , nenustatyta, kad pareiÅ¡kÄjui bÅ«nant patalpintam karantino kameroje, kaip nors iÅ¡skirtinai bÅ«tų pažeistos pareiÅ¡kÄjo teisÄs, garbÄ, orumas, ar, kad iÅ¡skirtinai pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu bÅ«tų nesilaikoma teisÄs aktų nuostatų.
NagrinÄjamu atveju nenustaÄius bÅ«tinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs už žalÄ , atsiradusių dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus PN atmestinas kaip nepagrįstas.             TeisÄjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str., n u s p r e n d Ä:
             PareiÅ¡kÄjo G. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. TeisÄjas                                                                                                                                  Bronius JanuÅ¡ka