Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f107ea61-5301-445e-931d-954db8db73cf Generato dall'IA

Court dismisses prisoner's claim for damages due to isolation room conditions citing lack of statutory fault.

Numero d'incarto f107ea61-5301-445e-931d-954db8db73cf
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the prisoner's claim for non-material damages regarding his prolonged confinement in a small isolation room. The prisoner argued that the conditions violated his rights, while the prison administration contended the delay resulted from the prisoner's refusal of HIV testing. The court found no evidence of exceptional violation of rights or statutory conditions for state liability, thus rejecting the claim.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Code Art. 6.271; Administrative Procedure Code Art. 84-87, 88, 132: State liability for non-material damages requires proof of exceptional violation of rights or statutory conditions, which was not established here.

Parole chiave

Generato dall'IA
state liability non-material damages prisoner rights isolation conditions HIV testing refusal administrative procedure statutory conditions

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Civil Code Art. 6.271
Administrative Procedure Code Art. 84-87
Administrative Procedure Code Art. 88
Administrative Procedure Code Art. 132

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

                                                                                                        Administracinė byla Nr. I-7633-189/2016                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-02213-2016-0                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 14 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,             dalyvaujant pareiškėjui G.

V.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) priteisti 2000 Eur žalos atlyginimÄ .

             PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ , kuriÄ jis siekia prisiteisti, kildinama iÅ¡ jo patalpinimo karantino patalpoje Vilniaus PN karantino sÄ lygomis. Nurodė, kad buvo patalpintas patalpoje, kurios plotas 19,78 kv. m. ir kurioje buvo laikomas kartu su 5-7 asmenimis, įskaitant baldus. BÅ«nant karantino kameroje pareiÅ¡kėjui nebuvo suteiktas joks užimtumas, jam buvo apribotas pasivaikščiojimas gryname ore, nebuvo suteikta galimybė lankytis bibliotekoje, sporto salėje.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡skirtinai ilgai nuo kitų nuteistųjų buvo laikomas karantino kameroje. Dėl to net kreipėsi į administracijÄ tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu, buvo paskelbęs bado akcijÄ . Dėl atsakovės atstovo neveikimo pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ ir praÅ¡o priteisti.             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.              Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepimo (b. l. 7–11) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Nurodė, kad atvykęs į Vilniaus PN pareiškėjas buvo patalpintas gyvenamojoje kameroje Nr. 109, kurios plotas 19,78 kv. m. Šioje kameroje įrengtos 3 dviaukštės lovos, 6 miegamos vietos ir tai reiškia, kad vienam nuteistajam teko 3,3 kv. m. ploto. Ploto reikalavimas nebuvo pažeistas. Karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, kuriose laikomi visi asmenys atvykę planiniu etapu. Šioje patalpoje asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas ir pan.

Teisės aktai nereglamentuoja, kokį laikotarpį asmuo Å¡ioje kameroje laikomas. Be to, karantino patalpos nėra rakinamos ir nuteistieji gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje. Nurodė, kad teisės aktai, reglamentuojantys vienos valandos pasivaikščiojimÄ , pažeisti nebuvo. Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad jis karantino kameroje buvo laikomas nepagrįstai ilgÄ laikÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas atvykęs į PN atsisakė duoti kraujÄ dėl ŽIV, todėl administracija negalėjo pareiÅ¡kėjo perkelti į atitinkamÄ nuteistųjų bÅ«rį.

Tuo pagrindu buvo priimtas sprendimas perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Alytaus PN, kur yra atskira ŽIV infekuotų nuteistųjų zona.             Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti.             Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus pataisos namų atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 79 str.).             Skundas atmestinas.             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.             Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str.

Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.).

Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

             Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 str. prasme.             Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus PN pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2015-07-15 iki 2015-08-28 ir nuo 2015-09-04 iki 2015-10-09.

             Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2. punktas).

Kaip nurodė atsakovės atstovas, Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN privalu laikytis 3,1 kv. m. ploto reikalavimo vienam asmeniui pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, o ne 3,6 kv. m., kaip teigia pareiÅ¡kėjas.             Kaip nurodė Vilniaus PN, pareiÅ¡kėjas atvykęs į PN, laikotarpiu nuo 2015-07-15 iki 2015-08-28 ir nuo 2015-09-04 iki 2015-10-09 buvo patalpintas į karantino gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 109, kurios plotas 19,78 kv. m. ir kurioje viso yra 6 miegamos vietos.

Nors Vilniaus PN nepateikė duomenų, kiek asmenų su pareiÅ¡kėju ginčo laikotarpiu buvo patalpinti į Å¡iÄ kamerÄ , tačiau, net ir esant užimtoms visoms lovoms, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje sudaro 3,3 kv. m., o tai reiÅ¡kia, kad visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjui bÅ«nant patalpintam Å¡ioje kameroje, jo teisė į įstatymais nustatytÄ plotÄ nebuvo pažeista. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ dėl to, kad Vilniaus PN, jo atžvilgiu, neužtikrino ploto kameroje reikalavimo, atmestinas kaip nepagrįstas.             Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad vienos valandos pasivaikščiojimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lietuvos higienos normos HN:76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 11 punkte taip pat nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad tokia galimybė jam buvo sudaryta, tik nurodė, kad tokia galimybė bÅ«davo suteikta ne visada.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas, žinodamas apie savo teisės pasivaikčioti ribojimÄ , bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ . Tokių duomenų byloje nepateikus, vien tik abstraktÅ«s argumentai dėl įstatymų nesilaikymo, Vilniaus PN veiksmų neteisėtumo neįrodo.             PareiÅ¡kėjo teigimu, jis iÅ¡skirtinai nuo kitų nuteistųjų nepagrįstai ilgai buvo laikomas karantino kameroje. Kaip nurodė atsakovės atstovas, atvykus į Vilniaus PN asmuo pirmiausia patalpinamas į karantino kamerÄ ir joje bÅ«na iki kol atliekamas jo sveikatos patikrinimas.

Kaip tvirtina byloje pateikta 2015-09-18 Tarnybinio tyrimo iÅ¡vada (b. l. 12), pareiÅ¡kėjas atvykęs į PN atsisakė duoti kraujÄ dėl ŽIV, o atsižvelgiant į tai, kad nuo paskutinio tikrinimo (2014-07-21) pareiÅ¡kėjas dažnai važinėjo etapais, kurių metu galėjo kontaktuoti su sergančiais asmenimis, Vilniaus PN administracija, siekdama užtikrinti kitų nuteistųjų saugumÄ sveikatai ir gyvybei, neturėjo galimybės pareiÅ¡kėjo perkelti į atitinkamÄ nuteistųjų bÅ«rį. Dėl Å¡ios priežasties karantino kameroje pareiÅ¡kėjui teko iÅ¡bÅ«ti ilgesnį laikÄ nei kiti nuteistieji.

PareiÅ¡kėjui atsisakius pasitikrinti dėl ŽIV buvo priimta iÅ¡vada dėl jo perkėlimo į Alytaus PN kur yra atskira ŽIV infekuotų nuteistųjų zona. IÅ¡ Å¡ių faktinių aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjo ilgesnis, nei kitų nuteistųjų laikymas karantino kameroje buvo susijęs bÅ«tent su jo paties veiksmais (neveikimu), pareiÅ¡kėjui pačiam atsisakius pasitikrinti dėl ŽIV. Vilniaus PN yra atsakingi už jų administruojamose patalpose esančių nuteistųjų saugumÄ ir sveikatÄ , todėl PN pagrįstai pareiÅ¡kėjÄ karantino kameroje laikė galimai ilgiau, nei kutus nuteistuosius.

Galiausiai kol buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjÄ perkelti į kitus pataisos namus. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN veiksmų neteisėtumo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai ilgai nebuvo perkeltas į atitinkamas gyvenamas patalpas, nenustatyta. PareiÅ¡kėjo, kaip jis teigia, nepagrįstai ilgas laikymas karantino kameroje iÅ¡skirtinai susijęs tik su pačio atsisakymu vykdyti saugos sveikatai reikalavimus.             Iki kol pareiÅ¡kėjas nebuvo patalpintas į tam tikrÄ nuteistųjų bÅ«rį, jam atitinkamai buvo apribotos galimybės naudotis biblioteka, sporto sale ir pan.             IÅ¡tyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei Vilniaus PN atsiliepimo argumentus, papildomÄ medžiagÄ , nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant patalpintam karantino kameroje, kaip nors iÅ¡skirtinai bÅ«tų pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, garbė, orumas, ar, kad iÅ¡skirtinai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bÅ«tų nesilaikoma teisės aktų nuostatų.

Nagrinėjamu atveju nenustačius bÅ«tinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN atmestinas kaip nepagrįstas.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str., n u s p r e n d ė:

             PareiÅ¡kėjo G. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                                                                  Bronius JanuÅ¡ka