Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f107e2ea-d7b3-42f1-bd7c-97aabec2eb34 Generato dall'IA

Court dismisses minister's refusal to issue judge's salary average certificate for pension eligibility.

Numero d'incarto f107e2ea-d7b3-42f1-bd7c-97aabec2eb34
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Accolto (Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the Ministry of Justice's decision refusing to issue a certificate regarding the applicant's average salary. The applicant, a former judge, argued that the Ministry failed to provide the required document for his judicial pension application, citing the principle of legal certainty and constitutional guarantees. Consequently, the court annulled the Ministry's decision and ordered it to issue the certificate within one month.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127, 129 str.: Valstybė turi laikytis teisėtų lūkesčių principo ir konstitucinių garantijų, todėl negali paneigti asmens teisių, kai jis turi pagrįstą tikėjimą, kad teisės, nustatytos įstatymais, bus išlaikytos.

Parole chiave

Generato dall'IA
judicial pension eligibility salary average certificate legal certainty principle administrative decision annulment constitutional rights protection Ministry of Justice duty former judge status

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 str.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 129 str.

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas
Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimas

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Administracinė byla Nr                                                                                 Administracinė byla Nr. I-4765-244/2015 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04090-2014-3)                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui J.

Å ., atsakovės atstovui Virginijui Varnaičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Rimantei Valkavičienei ir Tamarai Jančienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei teismų administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas J. Å . skunde (b. 1. 1–3) praÅ¡o:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-07-31 sprendimÄ Nr. (1.23.)7R-5323;

2) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡duoti jam pažymÄ apie Lietuvos Respublikos Å«kiniame teisme (toliau – Ūkinis teismas) nuo 1995 m. spalio 28 d. iki darbo Å¡iame teisme pabaigos gautÄ darbo užmokesčio vidurkį.Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad su 2013-08-30 praÅ¡ymu kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ dėl teisėjų valstybinei pensijai gauti reikalingos pažymos apie darbo užmokesčio, gauto Ūkiniame teisme, kuriame teisėju dirbo 1994-05-27–1998-09-01 laikotarpiu, vidurkį.

IÅ¡ Teisingumo ministerijos gavo 2013-09-18 pažymÄ Nr. 7F-64 apie draudžiamÄ sias pajamas (1998 metais likviduoto Ūkinio teismo personalo dokumentacija saugoti perduota Teisingumo ministerijai). Su 2013-10-16 praÅ¡ymu skirti teisėjų valstybinę pensijÄ kreipėsi į Nacionalinę teismų administracijÄ , pateikė Teisingumo ministerijos 2013-09-18 pažymÄ Nr. 7R-64 ir nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pažymÄ apie jo, kaip teisėjo, gautÄ Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme (jame teisėju dirbo 1998-09-02–2000-10-27) darbo užmokesčio vidurkį Nacionalinei teismų administracijai yra pateikęs tiesiogiai.

Nacionalinė teismų administracija 2013-12-19 įsakymu Nr. 9FB-34-(4.46) atsisakė skirti teisėjų valstybinę pensijÄ , nes nėra Nuostatų 3.6 punkte nurodytos pažymos apie vidutinį darbo užmokestį už paskutinius penkerius metus, prieÅ¡ nustojant eiti teisėjo pareigas, reikalingos teisėjų valstybinės pensijos dydžiui apskaičiuoti. Dėl Å¡ios aplinkybės kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ ir į patį ministrÄ , prašė iÅ¡duoti teisėjų valstybinei pensijai skirti reikalingÄ tinkamo turinio ir tinkamai įformintÄ pažymÄ apie jo darbo užmokesčio vidurkį.

Teisingumo ministras paaiÅ¡kino, kad visus reikalingus duomenis tokiai pažymai iÅ¡duoti Teisingumo ministerija turi, patikino, kad Ūkinio teismo dokumentai Teisingumo ministerijoje nėra prarasti, tačiau 2014-07-31 raÅ¡tu Nr. (1.23.)7R-5323 Teisingumo ministerija informavo, kad neturi galimybės iÅ¡duoti praÅ¡omÄ pažymÄ , konkretaus motyvo nenurodė. Ministerijos iÅ¡duotoji 2013-09-18 pažyma Nr. 7F-64 apie draudžiamÄ sias pajamas įrodo, kad Å¡ios pažymos sudarymo pagrindas yra pamėnesiui 1994 m. birželio mėn.–1998 m. rugpjūčio mėn. laikotarpio algalapiai.

Pažymos 4-oji skiltis įrodo, kad per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jis nė dienos nesirgo ir nedarbingumo paÅ¡alpos negavo. Su Teisingumo ministerijos 2013-11-14 raÅ¡tu Nr. (1.64)7R-8048 Nacionalinei teismų administracijai pateikė dokumentÄ apie eilines (kasmetes) atostogos 1990–1998 metų laikotarpiu Valstybiniame arbitraže ir Ūkiniame teisme, kuris patvirtina, kad duomenis apie jo atostogas nuo 1994-05-27 iki darbo Å¡iame teisme pabaigos Teisingumo ministerija turi. Taigi Ministerijai nebuvo objektyvių kliūčių iÅ¡duoti jam pažymÄ apie gautÄ teisėjo darbo užmokesčio vidurkį laikotarpiu nuo 1995-10-28 iki darbo Å¡iame teisme pabaigos, o atsisakydama iÅ¡duoti norminių teisės aktų nustatytÄ bÅ«tinÄ pažymÄ , pažeidė Teisingumo ministerijos nuostatų 2, 8 ir 32 p., VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str., Konstitucijos 5 ir 29 str. nuostatas.Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundÄ (b. 1. 50–52) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ atsakovė paaiÅ¡kino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, teisėjų valstybines pensijas skiria ir moka Nacionalinė teismų administracija, o ne Teisingumo ministerija.

Kaip matyti iÅ¡ faktinių aplinkybių, Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu                Nr. 9FB-34-(4.46) nusprendė J. Å . neskirti teisėjų valstybinės pensijos. J. Å . 2014 m. vasario 17 d. pateikė skundÄ , kuris buvo iÅ¡nagrinėtas ir atmestas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 4R-769-(4.34). Taigi, nesutikdamas su Å¡iuo Nacionalinės teismų administracijos sprendimu, pareiÅ¡kėjas turėjo įstatymų nustatyta tvarka skųsti jį teismui ir kartu įrodinėti, kad pensijÄ skirianti institucija turėjo galimybę apskaičiuoti mokėtinos pensijos dydį.

Atsakovė remiasi Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 1 d., Nuostatų 19 p., Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (toliau – ApraÅ¡as), 6.2 punktu ir paaiÅ¡kina, kad nagrinėjamu atveju Ūkinio teismo darbo užmokesčio žiniaraščiuose nėra nurodyta, už kokį darbo dienų skaičių yra apskaičiuotas atlyginimas, t. y. nėra aiÅ¡ku, kiek dienų pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai dirbo atitinkamÄ mėnesį.

Kadangi skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį žinoti darbo dienų skaičių yra privaloma, nei Nacionalinė teismų administracija (kuriai pagal anksčiau pacituotus teisės aktus ir priklauso nustatyti pensijos dydį), nei Teisingumo ministerija dėl šių objektyvių priežasčių neturėjo galimybės teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio. Skunde pareiškėjas teigia, kad Teisingumo ministerija turi duomenis apie jo atostogas, be to, visuotinai yra žinoma apie 1995–1998 metais buvusias poilsio ir valstybinių švenčių dienas.

Tačiau darbo laiko struktÅ«rÄ sudaro ne tik darbo dienos, atostogos ir poilsio bei Å¡venčių dienos. Pvz., Darbo kodekso 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į darbo laikÄ neįeina pravaikÅ¡tos, valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, nedarbingumo laikas ir kt. Ūkinio teismo darbo užmokesčio žiniaraščiuose tokio pobÅ«džio informacija nebuvo fiksuojama, todėl, nesant nurodytam konkrečiam darbo dienų skaičiui ir skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį remiantis tik kalendoriumi, bÅ«tų vadovaujamasi tik prielaidomis, o tai reikÅ¡tų teisės aktų pažeidimÄ .

Kadangi 2014 m. birželio 30 d. praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas dar kartÄ prašė iÅ¡duoti pažymÄ , kuriai iÅ¡duoti reikalingų duomenų Teisingumo ministerija neturi, skundžiamu 2014 m. liepos 31 d. atsakymu pareiÅ¡kėjui buvo atsakyta, kad visi turimi duomenys Nacionalinei teismų administracijai jau yra pateikti, o naujų aplinkybių ar dokumentų nebuvo gauta, taigi, jo praÅ¡ymÄ patenkinti galimybės nėra. Atkreipia dėmesį į tai, kad Nacionalinė teismų administracija 2014 m. kovo 5 d. sprendime pareiÅ¡kėjui nurodė, kad vienas iÅ¡ galimų susiklosčiusios problemos sprendimo bÅ«dų bÅ«tų kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismui nustačius vidutinį darbo užmokesčio dydį, pareiÅ¡kėjas galėtų pakartotinai kreiptis į Nacionalinę teismų administracijÄ dėl pensijos skyrimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė teismų administracija atsiliepime į skundÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â (b. 1. 46–49) praÅ¡o reikalavimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.Atsiliepime į skundÄ trečiasis suinteresuotas asmuo paaiÅ¡kino, kad, teikdamas praÅ¡ymÄ dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo, pareiÅ¡kėjas pateikė Teisingumo ministerijos 2013 m. rugsėjo 18 d. iÅ¡duotÄ pažymÄ apie draudžiamÄ sias pajamas Nr. 7F-64 laikotarpiu, kurį dirbo Ūkiniame teisme, tačiau pažymoje nurodomos tik draudžiamosios pajamos, kurios negali bÅ«ti prilygintos gautam darbo užmokesčiui skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, be to, pažymoje nėra nurodytas per atitinkamÄ laikotarpį dirbtų dienų skaičius.

Nuostatų 3.6 punkte nustatyta pareiga asmeniui, įgijusiam teisę į valstybinę pensijÄ , pateikti tinkamÄ pažymÄ apie paskutinių penkerių, prieÅ¡ nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkį, bet ne apie draudžiamÄ sias pajamas. Administracija yra valstybines teisėjų pensijas apskaičiuojanti ir jas iÅ¡mokanti institucija pagal Administracijai pateiktus dokumentus, bet nėra įgaliota apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį. Administracija, vykdydama jai priskirtas funkcijas apskaičiuoti ir mokėti teisėjų valstybines pensijas, geranoriÅ¡kai ėmėsi iniciatyvos surinkti trÅ«kstamus laikotarpio nuo 1995 m. lapkričio 28 d. iki 1998 m. rugpjūčio 31 d. duomenis, siekdama apskaičiuoti pareiÅ¡kėjo valstybinės pensijos dydį, ir 2013 m. lapkričio 6 d. raÅ¡tu Nr. 4R-2800-(4.34) „Dėl pažymos apie vidutinį darbo užmokestį“ kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ su praÅ¡ymu pateikti archyvo dokumentuose turimus duomenis, reikalingus vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti.

Atsakydama į Administracijos raÅ¡tÄ , Teisingumo ministerija pateikė dalį Ūkinio teismo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių, kuriuose nenurodyta, už kokį darbo dienų skaičių yra apskaičiuotas atlyginimas. Negavusi pakankamai duomenų, reikalingų vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti, Administracija telefonu kreipėsi į Teisingumo ministerijos archyvo darbuotojus, praÅ¡ydama pateikti arba darbo laiko apskaitos žiniaraščius, arba asmens sÄ skaitų korteles, kuriose galima bÅ«tų rasti trÅ«kstamÄ informacijÄ .

Tačiau Teisingumo ministerija atsakė, kad praÅ¡omų Ūkinio teismo dokumentų archyve neturi. Pažymi, kad rekomendavo pareiÅ¡kėjui imtis visų galimų priemonių trÅ«kstamai informacijai surinkti, pavyzdžiui, kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Pabrėžia, kad esant duomenims apie paskutinių penkerių, prieÅ¡ nustojant eiti teisėjo pareigas, metų gauto darbo užmokesčio vidurkį, Administracija svarstytų pareiÅ¡kėjo pensijos skyrimo klausimÄ iÅ¡ naujo.

Skundas tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atsisakymo iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui pažymÄ apie gautÄ Lietuvos Respublikos Å«kiniame teisme darbo užmokesčio vidurkį. Pažyma reikalinga teisėjų valstybinei pensijai skirti.Darbo užmokesčio vidurkis (jo dydis) apskaičiuojamas, remiantis pažymomis, kurias iÅ¡duoda atitinkami teismai, kuriuose paskutinius penkerius metus dirbo teisėjas. Ūkinis teismas likviduotas ir jo veikla nutraukta 1998 m. rugsėjo 1 d. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų, pareiÅ¡kėjas 2014 m. birželio 30 d. kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ su praÅ¡ymu dėl teisėjų valstybinei pensijai skirti reikalingos pažymos iÅ¡davimo apie teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkį.

Teisingumo ministerija 2014 m. liepos 31 d. raÅ¡tu Nr. (1.23.)7R-5323 „Dėl JÅ«sų praÅ¡ymo“ atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ pažymÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Teisingumo ministerijos 2014 m. liepos 31 d. atsakymÄ (sprendimÄ ) Nr. (1.23)7R-5323 ir įpareigoti atsakovę Teisingumo ministerijÄ per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡duoti pažymÄ apie jo gauto Ūkiniame teisme nuo 1995 m. spalio 28 d. iki darbo Å¡iame teisme pabaigos darbo užmokesčio vidurkį.Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 8 straipsnyje reglamentuoti teisėjų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo terminai. Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21d. nutarimu Nr. 68 „Dėl Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), reglamentuoja teisėjų valstybinių pensijų, nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme, skyrimo ir mokėjimo tvarkÄ .Nacionalinė teismų administracija (toliau – ir Administracija), apskaičiuodama skiriamos pensijos dydį, vadovaujasi Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsniu bei Nuostatais, t. y. skaičiuojant pensijos dydį imamas paskutinių penkerių metų, prieÅ¡ nustojant eiti teisėjo pareigas, darbo užmokesčio vidurkis.

Administracijos direktorius, vadovaudamasis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsniu, 7 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 7, 10, 12, 14 ir 15 punktais ir atsižvelgdamas į Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos, sudarytos Administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 6P-39-(1.1) „Dėl Administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 1 „Dėl Teisėjų valstybinės pensijos skyrimo komisijos sudarymo bei praÅ¡ymo skirti teisėjo valstybinę pensijÄ formos patvirtinimo“ pakeitimo“, 2013 m. gruodžio 17 d. iÅ¡vada Nr. 15FB-19-(4.46) neskirti J.

Å . teisėjų valstybinės pensijos nesant Nuostatų 3.6 punkte nurodytos pažymos apie jo vidutinį paskutinių penkerių metų prieÅ¡ nustojant eiti teisėjo pareigas darbo užmokestį, reikalingos teisėjų valstybinei pensijai apskaičiuoti, 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 9FB-34-(4.46) nusprendė J. Å . neskirti teisėjų valstybinės pensijos. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Å¡iuo Administracijos sprendimu, kreipėsi į AdministracijÄ su skundu dėl Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d.

įsakymo Nr. 9FB-34-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos neskyrimo J. Å .“ teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡nagrinėjus šį pareiÅ¡kėjo skundÄ , Administracijos 2014 m. kovo 5 d. raÅ¡tu Nr. 4R-769-(4.39) buvo įformintas sprendimas, kuriame konstatuota, kad Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 9FB-34-(4.46) yra teisėtas ir pagrįstas. Administracija pažymėjo, kad pagal turimus dokumentus negalima apskaičiuoti ir skirti pareiÅ¡kėjui teisėjų valstybinės pensijos.PareiÅ¡kėjas su 2014 m. balandžio 1 d. praÅ¡ymu „Dėl sprendimo dėl 2014 m. vasario 17 d. skundo priėmimo ir dėl atsakymo į 2014 m. vasario 1 d. praÅ¡ymo klausimus“ pakartotinai kreipėsi į AdmininistracijÄ .

Administracija 2014 m. gegužės 5 d. raÅ¡tu Nr. 4R-1289-(4.34) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos“ pakartotinai informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad nesant reikiamų duomenų, t. y. pažymos apie teisėjo paskutinių penkerių metų prieÅ¡ nustojant eiti teisėjo pareigas gauto darbo užmokesčio vidurkį (Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnis) neturi galimybių (duomenų) apskaičiuoti ir skirti jam teisėjų valstybinę pensijÄ . Be to, Administracija pažymėjo, kad jos    2014 m. kovo 5 d. raÅ¡tas Nr. 4R-769-(4.34) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos“, kuriuo buvo atsakyta į pareiÅ¡kėjo 2014 m. vasario 17 d. skundÄ , laikytinas pareiÅ¡kėjo praÅ¡omu pateikti sprendimu dėl jo 2014 m. vasario 17 d. skundo.Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iÅ¡ paskutinių penkerių, prieÅ¡ nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio.

Pagal Nuostatų 3.6 punktÄ , 20 dalį, minėtas darbo užmokesčio vidurkis (jo dydis) apskaičiuojamas remiantis pažymomis, kurias iÅ¡duoda atitinkami teismai, kuriuose paskutinius penkerius metus dirbo teisėjas.Pagal Administracijos 2013 m. lapkričio 6 d. pažymÄ Nr. 3Rž-1565-(2.46) „Apie teisėjo darbo staÅ¾Ä â€œ pareiÅ¡kėjo dirbtas teisėju darbo stažas yra 6 metai: 1994-05-27–1998-09-01 dirbo Ūkinio teismo teisėju, 1998-09-02–2000-10-27 – Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėju).

Taigi pareiÅ¡kėjo teisėjų valstybinei pensijai skaičiuoti turi bÅ«ti imamas laikotarpio nuo 1995 m. lapkričio 28 d. iki 2000 m. spalio 27 d. vidutinis darbo užmokestis.Už laikÄ , dirbtÄ Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėju, iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo Administracija gavo 2013 m. spalio 2 d. pažymÄ Nr. V2-949 „Dėl pažymos apie darbo užmokestį“, kurioje nurodoma, kad vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 1998 m. rugsėjo mėn. iki 2000 m. spalio mėn. sudaro 5 965,55 Lt.Teikdamas praÅ¡ymÄ dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo, Administracijai pareiÅ¡kėjas pateikė Teisingumo ministerijos 2013 m. rugsėjo 18 d. iÅ¡duotÄ pažymÄ apie draudžiamÄ sias pajamas Nr. 7F-64 (toliau – pažyma) laikotarpiu, dirbtu Ūkiniame teisme (b. l. 8).

Administracija teigia, kad negali pagal pažymÄ apskaičiuoti pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio vidurkio ir dėl to negali paskirti jam teisėjų valstybinės pensijos, nes joje nurodomos tik draudžiamosios pajamos, kurios negali bÅ«ti prilygintos gautam darbo užmokesčiui skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, be to, pažymoje nėra nurodytas per atitinkamÄ laikotarpį dirbtų dienų skaičius. Nuostatų 3.6 punkte nustatyta pareiga asmeniui, įgijusiam teisę į valstybinę pensijÄ , pateikti tinkamÄ pažymÄ apie paskutinių penkerių, prieÅ¡ nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkį, bet ne apie draudžiamÄ sias pajamas.Administracija teigia, kad yra valstybines teisėjų pensijas apskaičiuojanti ir jas iÅ¡mokanti institucija pagal Administracijai pateiktus dokumentus, bet nėra įgaliota apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį.

Administracija taip pat teigia, kad neturėjo galimybių pagal esamus dokumentus apskaičiuoti ir skirti pareiÅ¡kėjui teisėjų valstybinę pensijÄ , nes nėra pateikta pažyma apie pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio vidurkį Ūkiniame teisme. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtino Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡Ä . Pagal ApraÅ¡o 7 punktÄ , apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi Å¡ių nuostatų: skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktÄ darbÄ ar dirbtÄ laikÄ (jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas ApraÅ¡o 4.1–4.4 punktuose, ir mėnesines premijas.ApraÅ¡o 4 dalyje nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma:„4.1. pagrindinis darbo užmokestis už atliktÄ darbÄ , apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines, pareigines algas, tarnybinius atlyginimus (toliau – mėnesinės algos) ir vienetinius įkainius;4.2. padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais;4.3. priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų, taip pat kitos iÅ¡mokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse;4.4. anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais už darbÄ â€œ.Pagal ApraÅ¡o 7.2 punktÄ vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir Å¡venčių dienas).Per teismo posėdį atsakovės atstovas sutiko su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad Teisingumo ministerija yra kompetentinga iÅ¡duoti jam pažymÄ apie darbo užmokesčio vidurkį Ūkiniame teisme, tačiau teigia, kad neturėdama duomenų, už kokį darbo dienų skaičių yra apskaičiuotas atlyginimas, neturi galimybės apskaičiuoti darbo užmokesčio vidurkį.Byloje nustatyta, kad Teisingumo ministerija 2013 m. rugsėjo 18 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui pažymÄ apie laikotarpio, dirbto Ūkiniame teisme, draudžiamÄ sias pajamas Nr. 7F-64 (b. l. 8).

IÅ¡ pažymos turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo mokamos laikino nedarbingumo paÅ¡alpos. Taip pat Teisingumo ministerija pateikė teismui visÄ turimÄ archyvinę medžiagÄ dėl pareiÅ¡kėjui apskaičiuoto darbo užmokesčio: atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, pareiÅ¡kėjo asmens kortelę ir kitus dokumentus. IÅ¡ Å¡ių dokumentų turinio matyti, kada pareiÅ¡kėjui buvo suteiktos atostogos, kada buvo mokamas atlyginimas ir kokio dydžio. Archyvinėje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo nedarbingas ir jam buvo mokamos laikino nedarbingumo paÅ¡alpos.

Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turi pakankamai duomenų, kurie leidžia apskaičiuoti pareiÅ¡kėjui vidutinį darbo užmokestį Ūkiniame teisme.Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad kokie nors Ūkinio teismo dokumentai, susiję su pareiÅ¡kėjui mokėtu darbo užmokesčiu, buvo prarasti arba dingo. PrieÅ¡ingai, atsakovės atstovas per teismo posėdį pareiÅ¡kė, kad visi turimi Ūkinio teismo dokumentai yra pateikti į bylÄ , todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, kad pareiÅ¡kėjas turi kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti, už kokį darbo dienų skaičių yra apskaičiuotas atlyginimas.Spręsdamas klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.).

Pažymėtina, kad Å¡ie principai leidžia susiaurinti ar apskritai panaikinti teisės normos taikymo galimybę, jeigu jos taikymas sukeltų aiÅ¡kiai neteisingÄ , neprotingÄ arba nesÄ Å¾iningÄ rezultatÄ , ir tai taikytina tiek dispozityvioms, tiek imperatyvioms teisės normoms. Sprendimas pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti vien dėl to, kad trÅ«ksta duomenų apie dirbtų dienų skaičių, kai yra duomenys apie iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ , atostogas ir draudžiamÄ sias pajamas laikotarpio, dirbto Ūkiniame teisme, bÅ«tų akivaizdžiai neteisingas, todėl teismas, siekdamas užtikrinti anksčiau nurodytų bendrųjų teisės principų realizavimÄ bei įgyvendinimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių, nes asmenys, pagal įstatymÄ Ä¯sigiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad Å¡ios teisės nustatytÄ laikÄ bus iÅ¡laikytos ir įgyvendinamos.

PareiÅ¡kėjas dirbo teisėju ir pagrįstai tikėjosi gauti teisėjų valstybinę pensijÄ . Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 52 straipsnyje pavartota formuluotė „valstybė laiduoja“, inter alia, reiÅ¡kia, kad pensijos ir įvairios socialinės paramos rūšys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais bei tokio dydžio, kurie nustatyti įstatymuose, o asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sÄ lygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų Å¡iÄ pensijÄ ir jÄ mokėtų;

įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensijÄ , pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sÄ lygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprÅ«pinimo santykių srityje laikytis konstitucinių teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai). Remdamasis aptartų teisės normų analize ir iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų visuma, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundas yra pagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir atsakovė įpareigotina ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡duoti J.

Å . pažymÄ apie gautÄ Lietuvos Respublikos Å«kiniame teisme darbo užmokesčio vidurkį.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127, 129 str.,nusprendė:PareiÅ¡kėjo J. Å . skundÄ tenkinti.Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. liepos 31 d. sprendimÄ Nr. (1.23.)7R-5323. Ä®pareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡duoti J. Å . pažymÄ apie gautÄ Lietuvos Respublikos Å«kiniame teisme darbo užmokesčio vidurkį.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                      Jolanta Malijauskienė                                                                                                                             Henrikas Sadauskas                                                                                                                                               Liudmila Zaborovska