Court partially allowed claim for non-material damages for detention conditions, awarding 50 EUR despite hygiene violations.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe court partially dismissed the plaintiff's claim for 25,000 EUR in non-material damages regarding detention conditions in a police holding facility. While the plaintiff alleged severe overcrowding, poor hygiene, and health issues, the court found that the plaintiff did not prove these conditions caused specific health damage. Consequently, the court ruled that acknowledging hygiene violations alone constitutes sufficient compensation, but awarded only a modest 50 EUR based on established judicial practice for such cases.
Regesto Legislator
Generato dall'IAAdministracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsnis; 88 straipsnio 4 punktas; 132 straipsnio 1 dalis: Acknowledging violations of hygiene standards in detention facilities constitutes sufficient and proportional satisfaction for non-material damages, even without proof of specific health consequences.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IAGiurisprudenza citata
Generato dall'IATesto completo
? AdministracinÄ byla Nr. I-2297-362/2018 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03237-2018 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; (S) 20.5.1; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 02 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisÄjas Arvydas MartinaviÄius, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui G. P., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo G.
P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas G. P. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kÄjas G. P. nurodÄ, kad nuo 2018-09-27 iki 2018-12-31 buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus.
Buvo laikomas kamerose, po penkis ir daugiau asmenų, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisÄs normos, ypaÄ atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. DÄl esanÄių kameroje baldų buvo priverstas nuolat sÄdÄti ar gulÄti. Nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacinių programų įgyvendinimas. DÄl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigÅ«nus tekdavo kviesti, beldžiant į duris. PasivaikÅ¡Äioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirÄlių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drÄkinami, stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje yra asbesto.
Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vÄdinama tik per langÄ , drÄgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas Å¡varaus oro kiekis, oro judÄjimo greitis per mažas, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa beveik nepatekdavo į kamerÄ , o naktinÄ dirbtinÄ buvo per silpna. Kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelÄsiu, grybeliu, dažai atsilupÄ, dÄl ko jam nuolat pasireikÅ¡davo galvos ir gerklÄs skausmai, sukildavo temperatÅ«ra. Kameros Å¡altos, kaip Å¡altos ir kratos bei karantino kameros.
Nuo sienų ir lubų byrÄjo dažai, tinkas. Apatinių ir virÅ¡utinių rÅ«bų nemokomai neplaudavo, o jei, neturint pinigų, galÄdavai skalbtis nemokomai, kildavo biurokratinÄs kliÅ«tys. BÅ«davo iÅ¡duodama per mažai higienos priemonių ir tualetinio popieriaus, į mÄnesį buvo skiriamas vienas rulonÄlis. Å alia langų Å¡iukÅ¡lių konteineriai. Atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems asmenims kratos atliekamos patalpose, kuriose labai Å¡alta, vonelÄs daiktams neÅ¡varios, karantino ir laikino sulaikymo kamerose sanitariniai mazgai visiÅ¡kai neatitverti, daug dulkių.
Gyvenamosiose kamerose nÄra kabliukų, kur bÅ«tų galima pasikabinti rankÅ¡luostį, nÄra atskiros oro Å¡alinimo sistemos iÅ¡ sanitarinio mazgo, tad kameroje bÅ«davo nemalonus kvapas, privatumas sanitariniame mazge nebuvo užtikrinmas. DuÅ¡u buvo galima naudotis tik kartÄ per savaitÄ, jei nebÅ«davo karÅ¡to vandens, tai į duÅ¡Ä ir nenuvesdavo, papildomos galimybÄs nusiprausti duÅ¡e nebuvo, grindys duÅ¡e slidžios. Kameroje parazitai, deratizacija, dezinsekcija nevykdomi, ar vykdomi tik po daugkartinių praÅ¡ymų.
Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir nebuvo kaloringas, tad dienos norma buvo apie 1300-1500 kcal, ir neatitiko numatytų fiziologinių normų, sÄ lygos pavalgyti užtikrinamos nebuvo. DÄl to jis pasidarÄ konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidarÄs, nukentÄjo jo kaip žmogaus orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrÄtimai, jis patyrÄ emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius skausmus, nukentÄjo jo orumas, reputacija, patyrÄ emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažÄjimÄ .
Tuo paÄiu jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad kamerose gyvenamojo ploto buvo per mažai, į šį plotÄ negalima įskaiÄiuoti baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto, nebuvo signalizacijos mygtuko, tekdavo belsti, bet atvejų, kai buvo reikalingas skubus pareigÅ«nų iÅ¡kvietimas, nebuvo. Kamerose ventiliacijos nebuvo, galima vÄdinti tik per langÄ , lempos senos, jas pakeitÄ tik po skundo, iÅ¡ sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas, privatumas iÅ¡ dalies buvo pažeistas, nes sanitarinio mazgo įÄjimas užtvertas tik užuolaida, duÅ¡uose nebuvo kilimÄlių, o kamerose buvo blakių.
Valymo priemonių neiÅ¡duodavo, kamerose nevyksta remontai, langai kiauri. Skundus teikÄ tik žodinius. Nurodo, jog dÄl pasivaikÅ¡Äiojimo trukmÄs ir pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių, oro temperatÅ«ros, santykinÄs oro drÄgmÄs, pelÄsio, grybelių, krentanÄių dažų gyvenamosiose kamerose, Å¡iukÅ¡lių konteinerių prie kameros lango, sÄ lygų laikino sulaikymo ir karantino kamerose, sÄ lygų kratos metu, maitinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje pretenzijų neturi. DÄl Å¡ių sÄ lygų jam pablogÄjo sveikata, jis buvo paveiktas moraliÅ¡kai.
Kadangi nurodÄ, jog dÄl dalies skunde iÅ¡dÄstytų aplinkybių pretenzijų neturi, praÅ¡o priteisti 10 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ . Atsakovas Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodÄ, kad su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . KalÄjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, Å¡is teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaiÄiuojant kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui.
Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2019-01-09 pažymos âDÄl G. P.â, pareiÅ¡kÄjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2018-07-13 iki 2018-12-31 buvo laikomas įstaigoje kameroje Nr. 46, kameroje bÅ«davo 3-5 asmenys. Kadangi kamerose esanÄių asmenų skaiÄius niekada nÄra pastovus, pareiÅ¡kÄjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 3,66 kv. m iki 6,11 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipia dÄmesį, kad pasivaikÅ¡Äiojimo laiku, medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu ir pan. asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje.
Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisÄs aktuose, valymo inventorius yra iÅ¡duodamas pagal suimtųjų praÅ¡ymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisÄs aktų reikalavimus, dirbtinis apÅ¡vietimas įrengiamas pagal reikalavimus, taÄiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Ventiliacija vyksta natÅ«raliu bÅ«du. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisÄs aktų reikalavimus. Vidinio ryÅ¡io įrengimo bÅ«tinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams.
PasivaikÅ¡Äiojimai vykdomi teisÄs aktų nustatyta tvarka, kiemeliai Å¡varÅ«s, asbesto konstrukcijose nÄra, užimtumo programos, kurios yra savanoriÅ¡kos, yra vykdomos. Å varÄ kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne reÄiau kaip kartÄ per mÄnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo Å¡alinimas. PareiÅ¡kÄjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2018-08-07 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 46 dirbtinÄ apÅ¡vieta atitinka reikalavimus, 2018-09-04 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 46 lempos be gaubtų.
Daugiau skundų dÄl kamerų neatitikimo higienos normoms nebuvo. Remontai gyvenamosiose kamerose atliekami. Apatiniai rÅ«bai skalbiami nemokomai, virÅ¡utiniai â turint asmeninÄje sÄ skaitoje lÄšų, tokių neturint, kartÄ per tris mÄnesius suteikiama teisÄ iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius nemokomai. DÄl teisÄs skalbti rÅ«bus nemokomai pareiÅ¡kÄjas nesikreipÄ. Tualetinis popierius ir kitos higienos priemonÄs buvo iÅ¡duodamas pagal nustatytas normas. DuÅ¡u buvo naudojamasi pagal nustatytÄ tvarkÄ , kilimÄliai yra.
Maitinimas atitinka fiziologines normas. Laikino sulaikymo ir karantino patalpoms netaikomi gyvenamosioms kameroms taikomi reikalavimai, sanitariniai mazgai Å¡iose kamerose atitverti. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrÄ pareiÅ¡kÄjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyÄia nesudarÄ blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikÄ kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. PareiÅ¡kÄjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus.
Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ yra nepagrįsti. PareiÅ¡kÄjo G. P. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kÄjas nagrinÄjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kÄlÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkanÄiose higienos normų. Teismas pažymi, kad valstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinÄ atsakomybÄ), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (LR CK 6. 248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), taÄiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek ir neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinÄjamu atveju Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminÄje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kanÄių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kanÄias sukeliantys neteisÄti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisÄtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.
Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ ar įstatymų saugomas interesas.
TaÄiau asmens pažeista teisÄ teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkreÄiai įvardija neteisÄtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakÄiai iÅ¡vardyti galimai neteisÄtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkreÄiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisÄtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisÄs ar teisÄti interesai, kokio teisÄs akto reikalavimų nevykdÄ atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal atitinkamas teisÄs normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-1527/2012).
KalÄjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaiÄiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaiÄiaus. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2019-01-09 pažymos Nr. 60/09-977 âDÄl G.
P.â, pareiÅ¡kÄjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo nuo 2018-09-27 iki 2018-12-31. Pažymoje nurodyta, kokiÄ , dienÄ kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiÅ¡kÄjas, kas leidžia detalizuoti kiekvienÄ dienÄ jam tenkantį kameros plotÄ . Aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas buvo kameroje Nr. 46 (kameros plotas 18,33 kv.
m) kalinamas 96 dienas, po 3-5 asmenis kameroje, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kÄjui teko nuo 3,66 kv. m iki 6,11 kv. m kameros ploto. Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjas visu aptariamu laikotarpiu, iÅ¡ viso 96 dienas, buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžianÄiomis teisÄs aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄs teisÄs bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalÄjo veikti.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad baldai ar sanitarinis mazgas varÅ¾Ä jo judÄjimo laisvÄ daugiau, nei tai yra bÅ«tina, jam dÄl to reikÄjo visÄ laikÄ sÄdÄti ar gulÄti. Kaip jau nurodyta aukÅ¡Äiau, KalÄjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaiÄiuojant kameros plotÄ , ir darytina iÅ¡vada, kad skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaiÄiaus.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡iÄ prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencijos) 3 straipsnį nÄra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaiÄių, kuris turÄtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, taÄiau nÄra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietÄse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .
EŽTT tame paÄiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡iÄ prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sÄ lygų vertinimo aspektų, iÅ¡aiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietÄje kameroje, apskaiÄiavimo metodologijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturÄtų bÅ«ti įskaiÄiuojami į bendrÄ kameros plotÄ . Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaiÄiavimÄ reikÄtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais.
Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turÄjo galimybÄ normaliai judÄti kameroje. KalÄjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nÄra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaiÄiavimÄ neturÄtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujanÄios taikyti atskirÄ ploto apskaiÄiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinÄjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaiÄiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A‑741‑415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.).
Ä® sanitarinį mazgÄ , skaiÄiuojant plotÄ , tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A‑1511‑525/2017 ir kt.). NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ minimalų kameros plotÄ ginÄo laikotarpiu pažeista nebuvo, kaip buvo minÄta prieÅ¡ tai, jam teko ne mažiau kaip 3,66 kv. m kameros ploto, todÄl apskaiÄiuojant pareiÅ¡kÄjui tekusį kameros plotÄ Å¡iuo atveju iÅ¡ bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.
Vertinant sanitarinių mazgų įrengimÄ , nustatyta, jog tualetas nuo kameros atskirtas mÅ«rine sienele, sienelÄs aukÅ¡tis nuo 2,30 m. Teismui nepateikta įrodymų, ar sanitarinis mazgas atskirtas nuo likusios kameros dalies užuolaida, ar yra durys, tad pareiÅ¡kÄjo nurodymas, jog sanitarinis mazgas atskirtas užuolaida, vertintinas kaip pagrįstas. Teismui yra pateikta 2018 m. kovo mÄn. daryta fotonuotrauka, po kuria yra nurodytas, jog tai kameros Nr. 43 vaizdas, taÄiau kokį tai turi ryšį su byla, nenurodoma.
Vertinant baldų buvimÄ kamerose, iÅ¡ pažymos âApie gyvenamose kamerose esanÄių baldų užimtÄ plotÄ â jų perteklius kameroje Nr. 46 nenustatytas. Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2019-01-04 pažymoje Nr. 60/09-375 nurodoma, jog pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dÄl įstaigos statuso. Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus SocialinÄs reabilitacijos skyriaus 2019-01-08 pažymoje Nr. 61/04-59 âDÄl G.
P.â nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjas G. P. laikotarpiu nuo 2018-09-27 iki 2018-12-31 nesikreipÄ su skundais į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų kamerose. Socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais organizuojami. Pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažyma Nr. 62/08-82 âApie 2017 metais atliktus remonto darbusâ ir Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažyma Nr. 62/08-12 âApie 201 metais atliktus remonto darbusâ, kuriose nurodyta, jog remonto darbai Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdomi. 2018 m. kovo 01 - 05 d. atliktas duÅ¡inÄs remontas, sutvarkytos sienos, grindys, perklijuotosnukritusios sienų, grindų plytelÄs, pakabinti skysto muilo dozatoriai, perkabintos pakabos, įrengta spintelÄ.
PareiÅ¡kÄjo buvimo kameroje remontas atliekamas nurodytu laiku nebuvo. Teismui pateikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos â dezinfekcijos planai, duomenų, jog Å¡ie planai vykdomi nebuvo, pateikta nÄra. Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkriÄio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 (pakeista 2018-04-16 įsakymu Nr. 1-01-130) tvarkÄ , suimtiesiems užtikrinamas 2 val. pasivaikÅ¡Äiojimas gryname ore per parÄ , duomenų, jog Å¡ie įsakymai nebuvo vykdomi, nepateikta. Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkriÄio 20 d.
įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarkÄ , asmeninÄ patalynÄ ir apatiniai rÅ«bai suimtiesiems skalbiami nemokomai, virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lÄÅ¡as, pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkriÄio 02 d. įsakymu Nr. 1/01-243 nustatytÄ tvarkos papildymÄ , virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami, suimtajam neturint pinigų, ir nemokomai. Pagal patvirtintÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d.
įsakymu Nr. 1/01-88 Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma âSuimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programaâ. Ä®rodymų, jog pareiÅ¡kÄjas neturÄjo galimybÄs pasinaudoti Å¡ia programa, teismui nepateikta. IÅ¡ teismui pateiktų laisvalaikio užimtumo grafikų matyti, jog pareiÅ¡kÄjo buvimo kameros dalyvavo užimtumo programose. PareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas atliko patikrinimų dÄl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose. 2018-08-07 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 46 dirbtinÄ apÅ¡vieta atitinka reikalavimus, vidurinis lango stiklas, suimtųjų praÅ¡ymu iÅ¡imtas, 2018-09-04 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 46 Å¡viestuvai be gaubtų, 2018-05-14 patikrinimo aktu nustatyta, kad nuolatinį nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkÄjų stebÄjimÄ ir naikinimÄ vykdo licencijuota įmonÄ, skundų iÅ¡ kameros Nr. 46 dÄl blakių buvimo gauta nebuvo.
Å iaulių valstybinÄ maisto ir veterinarijos tarnyba 2018-10-03, 2018-12-19 Maisto tvarkymo subjekto dÄl vartotojo praneÅ¡imo patikrinimo aktu nustatÄ, kad patikrinimo metu higienos ir laikymo sÄ lygų pažeidimo nenustatyta. Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas pas gydytojus dÄl galvos, nugaros skausmų, slogos, kad susirgimai susijÄ su sÄ lygomis gyvenamojoje kameroje, nenurodÄ. Atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių 2018-06-08, jo svoris buvo 74 kg, 2018-11-16 svoris buvo 78 kg.
Kadangi teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog dÄl pasivaikÅ¡Äiojimo trukmÄs ir pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių, oro temperatÅ«ros, santykinÄs oro drÄgmÄs, pelÄsio, grybelių, krentanÄių dažų gyvenamosiose kamerose, Å¡iukÅ¡lių konteinerių prie kameros lango, sÄ lygų laikino sulaikymo ir karantino kamerose, sÄ lygų kratos metu, maitinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje pretenzijų neturi, laikytina, jog atsakovas dÄl Å¡ių aplinkybių atsakovas neteisÄtų veiksmų neatliko, ir dÄl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kÄjui neturtinÄ Å¾ala nekilo.
Tokiu bÅ«du, kaip pareiÅ¡kÄjas ir nurodo savo skunde it teismo posÄdžio metu, pagrindinÄ priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas jam tenkantis plotas ir netinkamos sÄ lygos apgyvendinimo kamerose. IÅ¡ pateiktos byloje medžiagos matyti, kad KalÄjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018-06-27 iki 2018-12-31 metu (viso 96 dienas) pareiÅ¡kÄjui teko didesnis, nei Å¡is įsakymas numato, kameros plotas.
Kameroje Nr. 46 baldų perteklius nenustatytas. PastebÄtina, kad pareiÅ¡kÄjo skundo teiginys dÄl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms paneigtas iÅ¡ dalies, nustaÄius, jog kameroje Nr. 46 dirbtinis apÅ¡vietimas atitiko reikalavimus, be to, teismas atkreipia dÄmesį, jog pats pareiÅ¡kÄjas nÄra pateikÄs skundų dÄl netinkamų sÄ lygų gyvenamojoje kameroje. TaÄiau teismas atkreipia dÄmesį, kad dÄl kai kurių kamerų pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl netinkamų sÄ lygų, kaip nepakankama ventiliacija, paneigti nebuvo, tad abejonÄs traktuotins pareiÅ¡kÄjo naudai.
Vertinant tualetų įrengimÄ , teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisÄ aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi bÅ«ti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukÅ¡Äio sienele, visgi pažymÄtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minÄtas sanitarinio mazgo įrengimas nÄra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojanÄio taip nuo bendros kameros erdvÄs atskirtu tualetu, privatumÄ .
Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. Mazgų zonų kamerose lentelÄje užfiksuota, kad sanitarinio mazgo sienelÄ buvo 2 m 30 cm aukÅ¡Äio, tad privatumo pažeidimo dÄl sienelÄs aukÅ¡Äio nenustatyta, taÄiau aplinkybÄ, jog tualetas nuo bendros ervÄs buvo atskiras, kaip nurodo pareiÅ¡kÄjas, tik užuolaida, teismas vertina kaip nedidelį privatumo pažeidimÄ . Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas nebuvo visiÅ¡kai atskirtas nuo bendros kameros erdvÄs, pareiÅ¡kÄjo nurodomÄ aplinkybÄ, jog iÅ¡ tualeto sklido blogas kvapas, vertinama kaip pagrįsta.
Teismui nÄra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kÄjas nebÅ«tų galÄjÄs naudotis nustatyta Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«bų skalbimo tvarka, ar kad bÅ«tų kreipÄsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dÄl numatytų tvarkų pakeitimo, pats pareiÅ¡kÄjas nurodo, jog Å¡ia tvarka nesinaudojo. NÄra įrodymų dÄl netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo Å¡alinimo, 2018 m. gegužÄs mÄn., konkreÄiai tikrinant kamerÄ Nr. 46 dÄl blakių, pažeidimų nenustatyta.
Nors pareiÅ¡kÄjas nurodo, jog kai kada juos nenuvesdavo į duÅ¡Ä , taÄiau to niekaip nekonkretizuoja, praÅ¡ymų ar skundų dÄl tokio negalÄjimo pasinaudoti duÅ¡u pareiÅ¡kÄjas neteikÄ, tad Å¡is argumentas taip pat atmestinas, taÄiau pastebÄtina, jog argumentas dÄl kilimÄlių nebuvimo (slidžių grindų) paneigtas nebuvo. Atsakovas nurodo, kad 2015 10-07 patikrinimo metu buvo nustatyta, jog kilimÄliai yra, taÄiau 2018-m. kovo mÄn. duÅ¡inÄse buvo daromas remontas, ir įrodymų, jog po remonto kilimÄliai buvo duÅ¡uose, nÄra, tad abejonÄs traktuotinos pareiÅ¡kÄjo naudai.
PareiÅ¡kÄjas buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu 2016 m. galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 09 d. įsakymo Nr. 1R-139 âDÄl laisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ redakcija, iÅ¡ pateiktų aprÅ«pinimo sÄ skaitų matyti, jog patalynÄ, higienos priemonÄs buvo iÅ¡duodamos sutinkamai su numatytais kiekiais, o nuo 2017 m. galiojo Å¡io įsakymo nauja redakcija, kurioje numatyta, jog nemokamas higienos reikmenų paketas iÅ¡duodamas pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvÄs atÄmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, o vÄliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms, t. y., esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui.
PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, jog jis teikÄ raÅ¡ytinius praÅ¡ymus, kurie nebuvo tinkamai iÅ¡sprÄsti, tad Å¡is argumentas atmestinas. PažymÄtina, jog KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 yra patvirtintos âTardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄsâ, kurių 14.4 punktas numato, jog kamerose privalo bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbÄjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas), taÄiau tų paÄių taisyklių 2 p. numato, jog TaisyklÄs taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.
Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas nepateikÄ jokių įrodymų, jog vidinio ryÅ¡io sistemai įrengti reikalinga atlikti rekonstrukcijos darbus, taÄiau pažymÄtina, jog vien tokios sistemos nebuvimas nesukelia pasekmių pareriÅ¡kÄjui, pats pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog bÅ«tinumo Å¡ia sistema pasinaudoti nebuvo. Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 âDÄl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis Å iaulių kalÄjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri yra saugoma valstybÄs, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dÄl Å¡io pastato statuso yra negalimi.
Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, ventiliacija užtikrinama per langÄ . Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmÄs humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 6 punkte numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Konstatuotina, kad vadovaujantis minÄtais teisÄs aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga â užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis. Kadangi pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmÄ Å¾mogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis, t. y. pažeidžianÄiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nÄra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kÄjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmÄs atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinÄjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nenustatytas, taÄiau sprÄstina, ar valstybÄ pagal nacionalinÄ teisÄ užtikrino pareiÅ¡kÄjui laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikÄ taip, kaip to reikalavo teisÄs aktai, ir dÄl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjui kilo atitinkamos pasekmÄs. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kÄjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dÄl netinkamų pareiÅ¡kÄjo bausmÄs atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmÄ ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei jis bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis.
Kaip minÄta, ta aplinkybÄ, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisÄs aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltÄ nesudaro bÅ«tinos valstybÄs atsakomybÄs sÄ lygos ir neatleidžia valstybÄs nuo atsakomybÄs dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pareiÅ¡kÄjui.
Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklÄ, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybÄ taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinÄjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nenustatytas, taÄiau nustatyta, kad valstybÄ pagal nacionalinÄ teisÄ neužtikrino pareiÅ¡kÄjui laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sÄ lygas, t. y.
CK 6.271 straipsnio prasme neveikÄ taip, kaip to reikalavo teisÄs aktai, ir dÄl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjui kilo atitinkamos pasekmÄs. DÄl pareiÅ¡kÄjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymÄtina, jog asmens teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinÄs valstybÄs principų, inter alia â teisingumo principo.
Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginÄus dÄl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebÄtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.
L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).
AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Sprendžiant dÄl pareiÅ¡kÄjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kÄjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrÄ jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarÄ jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nÄra nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų visÄ laikÄ laikomas kamerose, neatitinkanÄiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Å iaulių TI bÅ«tent netinkamos kalinimo sÄ lygos (prastos higienos sÄ lygos kamerose, privatumo stoka ir kt.) iÅ¡ esmÄs nepakenkÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatai (byloje nepateikta neginÄytinų duomenų, kad pareiÅ¡kÄjo patirti nepatogumai bei dvasinÄs kanÄios turÄjo poveikį sveikatai, buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu metu, pareiÅ¡kÄjas pas gydytojus nesikreipÄ, o jei kreipÄsi, tai nenurodÄ, jog simptomai bÅ«tų susijÄ su netinkamomis sÄ lygomis), įvertinus tai, kad pareiÅ¡kÄjui visÄ laikÄ buvo užtikrintas teisÄs aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, kitos sÄ lygos Å iaulių tardymo izoliatoriaus Å¡ioje gyvenamojoje kameroje tik dalinai buvo užtikrintos (blogas kvapas iÅ¡ sanitarinio mazgo, privatumo stoka, galimai slidžios girndys duÅ¡e), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, taÄiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dÄmesį į visus skunde iÅ¡dÄstytus pareiÅ¡kÄjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dÄl neturtinÄs žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mÄ) neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymÄtina, jog nustaÄius tik higienos normų pažeidimus, taÄiau kitų pažeidimų nenustaÄius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kÄjo patirtÄ skriaudÄ , todÄl neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužÄs 3 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1027-442/2017), taÄiau įvertinus ir blogÄ kvapÄ kameroje, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dÄl neturtinÄs žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartys administracinÄse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiÅ¡kÄjui priteistinas 50 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas.
Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo G. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 50 (penkiasdeÅ¡imt) Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimÄ priÄmusius teismo rÅ«mus.
TeisÄjas Arvydas MartinaviÄius