Appeal dismissed; death penalty commutation rejected due to lack of genuine remorse and high re-offending risk.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe Court of Appeal dismissed the appeal against the lower court's refusal to commute the defendant's death sentence to life imprisonment. The defendant argued he had compensated victims, but the court found his actions were merely formal and lacked genuine remorse, especially since victims had not received compensation. Consequently, the court determined the risk of re-offending remained high and the death penalty commutation was not warranted.
Regesto Legislator
Generato dall'IALietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalis: The court must assess whether the convicted person has genuinely compensated the victim and demonstrated true remorse; if compensation is only partial or formal and the risk of re-offending remains high, commutation of the death penalty to life imprisonment may be denied.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IATesto completo
?Byla Nr. 1S-196-1020/2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.19 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Virginijos LiudvinaviÄienÄs, Ernesto RimÅ¡elio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir Algimanto Valantino raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo nuteistojo R. B. gynÄjo advokato Nerijaus Strazdo skundÄ dÄl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties, kuria netenkintas PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau â Pataisos namų) administracijos teikimas dÄl nuteistajam R. B. paskirtos laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄs pakeitimo terminuotu laisvÄs atÄmimu.
TeisÄjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinÄjimui pateikta medžiaga ir iÅ¡nagrinÄjusi skundÄ , n u s t a t Ä: I. NagrinÄjamo klausimo esmÄ 1. R. B. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su V. G., S. N. ir V. Ä., sukÅ«rÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ ginkluotÄ Å¡aunamaisiais ginklais, ir dalyvavo to susivienijimo veikloje. 1999 m. pradžioje jie susivienijo bendrai nusikalstamai veiklai - daryti sunkius nusikaltimus, sukÅ«rÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ ginkluotÄ Å¡aunamaisiais ginklais, ir aktyviai jame dalyvavo darydami sunkius nusikaltimus.
Jie palaikÄ ilgalaikius glaudžius tarpusavio ryÅ¡ius, darydami nusikaltimus naudojosi automobiliais, mobiliojo ryÅ¡io telefonais, buvo ginkluoti pistoletais ir peiliais, turÄdavo lipnios juostos ir antrankius aukoms suriÅ¡ti, taip pat vežiojosi kastuvus, skirtus toms aukoms užkasti. IÅ¡ anksto suplanuodavo sunkių nusikaltimų padarymÄ pasiskirstydavo vaidmenimis. Laikotarpyje nuo 1999 m. iki 2001 m. balandžio mÄn., dalyvaudami Å¡io susivienijimo veikloje, nuteistieji padarÄ penkis sunkius, o taip pat ir kitus nesunkius nusikaltimus. 1999 m. birželio - liepos mÄn. laikotarpyje V. G., S. N., R. B. ir V. Ä. prievartavo G. G. turtÄ . 1999 m. vasarÄ V. G. ir S. N. tyÄia nužudÄ A. V. ir apie tai informavo R. B. 2000 m. vasario mÄn. antroje pusÄje V. G., S. N., R. B. ir V. Ä. pasikÄsino neteisÄtai atimti laisvÄ R. A. 2000 m. balandžio 6 d. jie tyÄia nužudÄ R. K., pagrobÄ jo turtÄ ir dokumentus.
TÄ paÄiÄ dienÄ jie neteisÄtai atÄmÄ laisvÄ E. G., o 2000 m. balandžio 8 d. jį tyÄia nužudÄ, taip pat pagrobÄ jo turtÄ ir dokumentus. 2000 m. balandžio 7 d. naktį jie tyÄia nužudÄ R. P. ir V. Ä. bei pasikÄsino tyÄia nužudyti J. V., taip pat pagrobÄ R. P. ir V. Ä. turtÄ .
2. R. B. kartu su V. G., S. N. ir V. Ä. nuteisti už tai, kad bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto Å¡aunamaisiais ginklais, forma, V. G. ir S. N. bÅ«dami anksÄiau nusikaltÄ tyÄiniu nužudymu, tyÄia nužudÄ R. K., be to pakartotinai pagrobÄ jo turtÄ ir svarbius asmeninius dokumentus. Jie taip pat nuteisti už tai, kad bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto Å¡aunamaisiais ginklais, forma, veikdami grupÄje iÅ¡ anksto susitarÄ, neteisÄtai atÄmÄ laisvÄ E. G., bÅ«dami anksÄiau nusikaltÄ tyÄiniais nužudymais, tyÄia nužudÄ E. G., buvusį bejÄgiÅ¡koje bÅ«klÄje, taip pat pakartotinai pagrobÄ jo turtÄ ir svarbius asmeninius dokumentus. 2000 m. vasario mÄn. R. B. paskolino E. G. 60 000 JAV dolerių.
Tuo metu R. B., S. N., V. G. ir V. Ä. susidomÄjo E. G. verslu. E. G. delsÄ grÄ Å¾inti skolÄ , todÄl R. B., S. N., V. G. ir V. Ä. susitarÄ jį nužudyti nusiviliojÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, esantį (duomenys neskelbtini) angarÄ . 2000 m. balandžio 6 d. vakare pirmieji automobiliu į šį angarÄ atvažiavo V. Ä. ir S. N., o vÄliau atvyko R. B., V. G. ir kartu su jais E. G. bei R. K., kuris nuteistiesiems nebuvo reikalingas. Visiems nuÄjus į angarÄ , V. G. iÅ¡ pistoleto âTTâ dviem šūviais nuÅ¡ovÄ R. K. ir dar koja užspaudÄ jam kaklÄ .
S. N., V. Ä. ir R. B. tuo metu rÅ«pinosi, kad niekas iÅ¡ angaro neiÅ¡eitų, automobilio Å¡viesomis apÅ¡vietÄ Ä¯vykio vietÄ . S. N. be to prožektoriumi muÅ¡Ä E. G. kartu su V. Ä. ir R. B. surakino jam rankas antrankiais ir įsodino į automobilį, o R. K. lavonÄ suvyniojo į polietileno plÄvelÄ ir įdÄjo į V. Ä. automobilio bagažinÄ. Po to, nuteistieji, važiuodami miÅ¡ku, parinko vietÄ ir ten R. K. lavonÄ užkasÄ. Jie taip pat pagrobÄ R. K. 6000 Lt vertÄs laikrodį âBreitlingâ su apyranke, buto raktus, kurių vertÄ 150 Lt, automobilio âMercedes Benzâ užvedimo raktÄ , kurio vertÄ 150 Lt, signalizacijos valdymo pultelį âSonic Alarmâ, kurio vertÄ 100 Lt, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ âNokia 5110â su Sim kortele, kurio vertÄ 700 Lt, o taip pat transporto priemonÄs âMercedes Benzâ registracijos liudijimÄ ir vairuotojo pažymÄjimÄ .
Po to, nuteistieji E. G. prievarta nuveÅ¾Ä Ä¯ (duomenys neskelbtini) sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini) esantį S. N. uoÅ¡vio sodo namelį. Jo rÅ«syje jie laikÄ E. G. suriÅ¡Ä jam rankas ir kojas bei užriÅ¡Ä ant kaklo kilpÄ , girdÄ jį alkoholiniais gÄrimais ir pakaitomis jį saugojo. 2000 m. balandžio 8 d. vakare nusiveÅ¾Ä jį automobiliu į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kelį, ten V. Ä. su S. N. iÅ¡kasÄ duobÄ, o po to S. N. su V. G. suriÅ¡tÄ ir prigirdytÄ alkoholiu, t.y. buvusį bejÄgiÅ¡koje bÅ«klÄje, E. G. pasmaugÄ ir jo lavonÄ užkasÄ.
Nuteistieji taip pat pagrobÄ E. G. turÄtÄ turtÄ ir dokumentus: laikrodį âBreitlingâ, kurio vertÄ 6 000 Lt; odinÄ striukÄ, kurios vertÄ 1 500 Lt; krepšį âNikeâ, kurio vertÄ 100 Lt su jame buvusiais smulkiais daiktais, kurių vertÄ 15 Lt; sportinius batelius âAdidasâ, kurių vertÄ 270 Lt; âAdidasâ sportinį triko, kurio vertÄ 70 Lt; âAdidasâ sportinį kostiumÄ , kurio vertÄ 270 Lt; odinÄ piniginÄ, kurios vertÄ 100 Lt; namo raktus, kurių vertÄ 150 Lt; du signalizacijos valdymo pultelius âPrestigeâ ir âClifordâ, kurių vertÄ 200 Lt; mobilaus ryÅ¡io telefonus âNokia-5110â ir âEricssonâ, kurių vertÄs 700 Lt ir 500 Lt; taip pat Lietuvos Respublikos pilieÄio pasÄ , vairuotojo pažymÄjimÄ ir automobilio âAudi 80â registracijos liudijimÄ .
Nuteistieji dalį pagrobtų R. K. ir E. G. daiktų pasiliko sau, dalį iÅ¡metÄ, o pagrobtus dokumentus sunaikino.
3. R. B. su V. G. ir S. N. taip pat nuteisti už tai, kad bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto Å¡aunamaisiais ginklais, forma, anksÄiau bÅ«dami nusikaltÄ tyÄiniais nužudymais, turÄdami tikslÄ paslÄpti kitÄ sunkų nusikaltimÄ â R. K. nužudymÄ , tyÄia nužudÄ du asmenis â R. P. ir V. Ä. bei pasikÄsino nužudyti dar ir treÄiÄ asmenį J. V.. Be to, pakartotinai pagrobÄ R. P. ir V. Ä. turtÄ . Po R. K. nužudymo ir E. G. uždarymo sodo namelio rÅ«syje R. B., S. N. ir V. G. suprato, kad apie jų iÅ¡vykimÄ su R. K. ir E. G.
žino R. P., kuris gali bÅ«ti liudytoju, todÄl susitarÄ jį nužudyti. 2000 m. balandžio mÄn. 7 d., 2 val., pagal susitarimÄ su R. P., R. B., S. N. ir V. G. nuvažiavo į autostrados Vilnius-KlaipÄda 137-Ä kilometrÄ ir sustojo ties įvažiavimu (duomenys neskelbtini). Ä® nusikaltimo vietÄ kartu su R. P. atvažiavo V. Ä. ir J. V., todÄl nuteistieji nutarÄ nužudyti juos visus tris. Pirmiausia jie apžiÅ«rÄjo keliÄ ir patikrino, ar netoliese nÄra policijos. Po to S. N. priÄjo prie V. Ä. automobilio âBMWâ, kuriame sÄdÄjo V. Ä. ir J. V., ir atidarÄs automobilio priekines dureles, Å¡audydamas iÅ¡ pistoleto penkiais šūviais mirtinai sužalojo V. Ä. ir trimis šūviais sunkiai sužalojo J. V., kuris apsimetÄ mirusiu.
Tuo paÄiu metu R. B. Å¡audydamas iÅ¡ pistoleto septyniais šūviais nuÅ¡ovÄ stovÄjusį Å¡alia automobilio R. P. Nuteistieji iÅ¡traukÄ iÅ¡ automobilio V. Ä. ir apsimetusį mirusiu J. V. ir suguldÄ juos prie R. P. lavono. V. Ä. dar dejavo, todÄl V. G. iÅ¡ pistoleto Å¡ovÄ jam į krÅ«tinÄ ir įdÅ«rÄ peiliu. Po to nuteistieji nuÄjo į miÅ¡kÄ kasti duobÄs lavonų paslÄpimui. Tuo metu J. V. iÅ¡ įvykio vietos pabÄgo, nuteistieji jo ieÅ¡kojo, bet nerado, nes J. V. mobiliuoju telefonu iÅ¡kviestas T. V. jį nuveÅ¾Ä Ä¯ (duomenys neskelbtini) klinikas.
Nuteistieji R. P. lavonÄ Ä¯metÄ Ä¯ melioracijos Å¡ulinį, o V. Ä. lavonÄ užkasÄ miÅ¡ke. Jie taip pat pagrobÄ R. P. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ âSony CM-DX 1000â su Sim kortele, kurio vertÄ 350 Lt ir V. Ä. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ âEricsson GA 628â su Sim kortele, kurio vertÄ 500 Lt, kuriuos kartu su Å¡aunamaisiais ginklais paslÄpÄ miÅ¡ke ties autostrados (duomenys neskelbtini).
4. R. B. nuteistas ir už tai, kad kartu su V. G., S. N. ir V. Ä., bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto Å¡aunamaisiais ginklais, forma, padarÄ turto prievartavimÄ panaudojant fizinį smurtÄ , veikiant organizuotoje grupÄje ir esant stambaus masto turtiniam reikalavimui. 1999 m. birželio ar liepos mÄn. (tiksliai nenustatytu laiku) (duomenys neskelbtini), įsodino į automobilį G. G. ir nusiveÅ¾Ä jį į (duomenys neskelbtini), esantį R. B. giminaiÄių sodo namelį. Ten jie nuvedÄ G. G. į rÅ«sį, lipnia juosta suriÅ¡o jam rankas ir kojas ir reikalavo iÅ¡ nukentÄjusiojo duoklÄs, t. y. pinigų už tariamÄ âapsaugÄ â. TÄ paÄiÄ dienÄ jie iÅ¡reikalavo 50 000 Lt, kuriuos gavo iÅ¡ nukentÄjusiojo brolio D. G., o G. G. paleido.
5. R. B. nuteistas ir už tai, kad kartu su V. G., S. N. ir V. Ä., bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto Å¡aunamaisiais ginklais, forma, pasikÄsino neteisÄtai atimti laisvÄ R. A.. 2000 m. sausio mÄn. jie susitarÄ pagrobti verslininkÄ UAB âSâ generalinį direktorių R. A.. DÄl to R. A. pasikeisdami sekÄ, nustatinÄjo, kur jis gyvena, kur jo darbovietÄ, kur ir kokiu automobiliu važinÄja, ar neturi apsaugos. NustatÄ, kad R. A. darbovietÄ yra (duomenys neskelbtini), ir kad jis vienas automobiliu âToyota Land Cruiserâ važinÄja į namus (duomenys neskelbtini), 2000 m. vasario mÄn. antroje pusÄje jie automobiliu nuvažiavo į keliÄ (duomenys neskelbtini), ten iÅ¡sidÄstÄ ir laukÄ atvažiuojanÄio R. A.
R. B. mobiliuoju telefonu praneÅ¡Ä S. N., kad R. A. atvažiuoja, S. N. ant kelio patiesÄ spygliuotÄ takelį, o V. Ä. ir V. G. automobiliu laukÄ toliau, ketindami, kai pradÅ«rus padangas R. A. iÅ¡lips iÅ¡ automobilio, prievarta įsodinti jį į savo automobilį. R. A. ant spygliuoto takelio užvažiavo, pradÅ«rÄ dvi automobilio padangas, taÄiau nuteistieji nusikaltimo nepabaigÄ dÄl priežasÄių, nepriklausanÄių nuo jų valios, nes R. A. nesustojo, o nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k., kur buvo daugiau žmonių ir automobilių, be to, atvyko firmos darbuotojai, pakeitÄ R. A. automobilio ratus.
6. Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužÄs 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiais, taip pat Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi, kuria pakeisti minÄti nuosprendžiai, R. B. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 146 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus, 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį, subendrinta laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausme.
7. Kauno apygardos teisme 2020 m. gegužÄs 4 d. buvo gautas Pataisos namų teikimas dÄl nuteistajam R. B. paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs iki gyvos galvos pakeitimo terminuotu laisvÄs atÄmimu. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi Pataisos namų teikimo netenkino, konstatavÄs, kad R. B. neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄs pakeitimo į terminuotÄ laisvÄs atÄmimÄ sÄ lygų. Anot teismo, R. B. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis, atlikÄs terminuoto laisvÄs atÄmimo bausmÄ, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenÄ bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens.
II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 8. Nuteistojo R. B. gynÄjas advokatas N. Strazdas skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį ir tenkinti Pataisos namų teikimÄ dÄl R. B. paskirtos laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄs pakeitimo terminuoto laisvÄs atÄmimo bausme. 8.1. Skunde nurodoma, kad aplinkybÄs, kurios, teismo įsitikinimu, sudaro kliÅ«tis R. B. atžvilgiu taikyti BK 51 straipsnyje numatytÄ lengvatÄ , buvo interpretuotos tendencingai ir nuteistojo nenaudai.
Teismas pernelyg sureikÅ¡mino tai, kad nuteistajam nustatyta vidutinÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, lygi 47 balams. Skunde nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra atliekamas tik nuo 2016 metų. Jei Å¡is vertinimas bÅ«tų atliekamas nuo tada, kai R. B. pradÄjo atlikti bausmÄ, akivaizdu, kad rizikos balas bÅ«tų mažesnis. NeaiÅ¡ku ir tai, kuo teismas grindÄ iÅ¡vadÄ , kad R. B. nededa maksimalių pastangų siekiant minimizuoti kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui.
Per santykinai neilgÄ laikotarpį R. B. pakartotinio elgesio rizika sumažÄjo 16 balų, o visi skundžiamoje nutartyje paminÄti jo elgesį apibÅ«dinantys faktai patvirtina dideles jo pastangas pakeisti elgesį teigiama linkme. R. B. vykdo visus keliamus reikalavimus, dalyvauja visose galimose programose, skatintas, dirba. Dauguma R. B. konstatuotų dinaminių, t. y. galinÄių kisti, pakartotinio nusikalstamumo rizikos balų â skirti už jo mÄ stymo ir elgesio vertinimÄ bei už gyvenimo stilių ir draugus.
Å ie veiksniai yra pakankamai abstraktÅ«s ir negali bÅ«ti suabsoliutinti bei juos reikia vertinti kitų nuteistÄ jį charakterizuojanÄių duomenų kontekste. 8.2. Skunde nurodoma, kad teismas, įžvelgdamas nepriekaiÅ¡tingo R. B. elgesio stokÄ , pernelyg sureikÅ¡mino tai, jog pastarasis vienÄ kart pažeidÄ vidaus tvarkos taisykles. Pasak gynÄjo, Å¡is pažeidimas buvo neÅ¡iurkÅ¡tus ar net formalus â jis nebuvo smurtinis ar susijÄs su draudžiamų medžiagų vartojimu. Å io pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ patvirtina ir aplinkybÄ, kad pataisos namų administracija nuteistajam už tai neskyrÄ drausminÄs nuobaudos. 8.3.
Anot gynÄjo, iÅ¡vada, kad nuteistojo ryÅ¡iai su artimaisiais bei darbinÄ motyvacija nÄra pakankamu apsauginiu faktoriumi nuo pakartotinio jo nusikalstamo elgesio, yra grįsta prielaidomis ir Å¡aliÅ¡ka. Teismas pervertino tai, kad praeityje R. B. buvo linkÄs kartoti tas paÄias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertindavo ankstesnio patyrimo. GynÄjo teigimu, Å¡ios nuteistojo klaidos buvo įvertintos priimant nuosprendį, o pakartotinis jų akcentavimas prilygsta pakartotiniam R. B. nusikalstamų veikų vertinimui.
Be to, teismo iÅ¡vada, jog R. B. pernelyg pasitiki sÄkme, ne visas socialines situacijas geba vertinti teisingai, kitus linkÄs vertinti stereotipiÅ¡kai ir todÄl nagrinÄjamu atveju bausmÄs tikslai jo atžvilgiu nÄra pasiekti, yra abstrakti ir nepagrįsta konkreÄiais faktais. 8.4. Gynyba nesutinka ir su iÅ¡vada, kad nuteistasis yra linkÄs sumenkinti savo indÄlį padarant nusikalstamas veikas. Å iuo metu R. B. pripažįsta kaltÄ, visas nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes, o savo elgesį vertina kritiÅ¡kai.
Nuteistojo, kuris nÄra teisininkas, suvokimÄ , kad savo tiesioginiais veiksmais jis nužudÄ tik vienÄ asmenį ir kad tuo metu jis neturÄjo kito pasirinkimo, apygardos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai interpretavo kaip nuteistojo siekį minimizuoti kaltÄ. Anot gynÄjo, kliÅ«timi netaikyti BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatų negalima laikyti ir aplinkybių, susijusių su žalos atlyginimu. Nuteistasis tvirtina, kad žalÄ atlygino, jokie vykdomieji raÅ¡tai pataisos įstaigoje negauti, o vien nukentÄjusiojo K. K. teiginys, kad jam žala neatlyginta, nepaneigia galimybÄs pakeisti bausmÄ R. B.
GynÄjo teigimu, jei bÅ«tų pateikti kokie nors reikalavimai dÄl žalos atlyginimo, jo ginamasis dÄtų maksimalias pastangas jÄ atlyginti. 8.5. GynÄjo teigimu, priimdamas skundžiamÄ nutartį apygardos teismas neįvertino ir kitų duomenų, kurie rodo nesant kliÅ«Äių R. B. pakeisti bausmÄ. Pataisos namų administracija jų neįžvelgÄ ir teikime R. BaratinskÄ apibÅ«dino iÅ¡imtinai teigiamai. Liko neįvertinta tai, kad per 20 metų R. B. smurtinis elgesys nefiksuotas. Teismas nepakankamai atsižvelgÄ Ä¯ stiprius nuteistojo Å¡eiminius ryÅ¡ius, gailestį dÄl padaryto, bausmÄs režimo taisyklių laikymÄ si, kas mažina jo pakartotinio nusikalstamumo tikimybÄ.
Taip pat neįvertinta, kad net ir tenkinus Pataisos namų teikimÄ , nuteistasis ir toliau atliktų laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Sprendžiant dÄl bausmÄs Å¡velninimo galimybÄs svarbu ir tai, kad jau po apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo R. B. padÄjo teisÄsaugai teikdamas informacijÄ apie bendrininkus, daiktinių įrodymų buvimo vietÄ ir pan. Visa tai rodo, kad nuteistasis pakankamai ilgÄ laikÄ yra stabilus ir kinta iÅ¡imtinai pozityvia linkme. Be to, iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio nuteistasis net negali suprasti, kuria linkme jam dar reikÄtų taisytis, kad galÄtų tikÄtis bausmÄs pakeitimo į terminuotÄ laisvÄs atÄmimÄ . 8.6.
Vadovaudamasis teismų praktika, gynÄjas teigia, kad tam tikrais atvejais laisvÄs atÄmimas iki gyvos galvos terminuotu laisvÄs atÄmimu buvo keiÄiamas asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žymiai didesnÄ nei R. B. arba kurie bausmÄs atlikimo rÄžimo taisykles pažeidÄ ne kartÄ . Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) praktika, gynÄjas teigia, kad ir labai sunkų nusikaltimÄ padariusiam asmeniui, turi bÅ«ti suteikiama viltis tikÄtis, jog kada nors jis bus paleistas į laisvÄ.
Garantuoti, kad asmuo, atlikÄs ilgalaikÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, ateityje laikysis taisyklių ir nenusikals, nÄra įmanoma, taÄiau įstatymų leidÄjas BK 51 straipsnio 2 dalyje numatydamas galimybÄ laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄ pakeisti terminuotu laisvÄs atÄmimu, įpareigoja teismÄ vertinti ar bausmÄs tikslai negali bÅ«ti pasiekti paskyrus nuteistajam terminuotÄ laisvÄs atÄmimÄ . Skunde pabrÄžiama ir tai, kad valstybÄs tikslas nÄra nukarÅ¡inti žmogų ar paleisti nusenusį žmogų, o Å¡iuo atveju tolesnis buvimas pataisos įstaigoje jau nebeturi prasmÄs, nes R. B. asmenybÄ ir vertybÄs yra pakitusios.
9. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat gautas nuteistojo R. B. praÅ¡ymas atliekamÄ laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄ pakeisti terminuotu laisvÄs atÄmimu. Nuteistasis nurodo, kad laikÄsi bausmÄs rÄžimo taisyklių, elgÄsi nepriekaiÅ¡tingai, vykdÄ socialinÄs reabilitacijos priemones, yra skatintas už gerÄ elgesį, pataisos namuose dirba ir planuoja tai daryti laisvÄje. R. B. nurodo visiÅ¡kai pripažįstÄ s savo kaltÄ ir prisiimÄ s dÄl to atsakomybÄ. Anot nuteistojo, kalÄdamas 20 metų, jis padarÄ pažangÄ , visiÅ¡kai panaikino savo charakteryje nusikalstamo elgesio rizikÄ ir laikÄsi įstatymų bei vykdo visas nustatytas vidaus tvarkos taisykles, o jo asmenybÄ prarado pavojingumÄ . Apie galimÄ pakartotinį jo nusikalstamÄ elgesį bylojantys veiksniai yra negrįžtamai iÅ¡nykÄ, o nusikalstamas elgesys jam svetimas. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo R. B. gynÄjo advokato N. Strazdo skundas atmestinas.
10. TeisÄjų kolegija, iÅ¡analizavusi pateiktÄ medžiagÄ , skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo gynÄjo skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis yra teisÄta ir pagrįsta, nes priimta iÅ¡samiai iÅ¡analizavus ir tinkamai įvertinus nuteistÄ jį charakterizuojanÄius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ atspindinÄius duomenis. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybÄ, taip pat paties nuteistojo R. B. Kauno apygardos teismo posÄdyje sprendžiant paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs iki gyvos galvos pakeitimÄ terminuotu laisvÄs atÄmimu duoti paaiÅ¡kinimai apie nagrinÄjamam klausimui svarbius aspektus, bent jau Å¡iuo metu neleidžia daryti iÅ¡vados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄs tikslai, taip pat ir valstybÄs pareiga bei siekis apsaugoti visuomenÄ nuo vis dar pavojingo asmens, gali bÅ«ti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtÄ bausmÄ terminuotu laisvÄs atÄmimu. 11. 2019 m. kovo 21 d.
įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitÄ BK 51 ir BK 97 straipsnių nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dÄl nuteistajam paskirtos laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄs pakeitimo terminuotu laisvÄs atÄmimu. TaÄiau laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄ savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencija) ir vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ, nesumažina valstybÄs pareigos apsaugoti visuomenÄ nuo vis dar pavojingo asmens.
12. EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iÅ¡ esminių laisvÄs atÄmimo bausmÄs funkcijų. TodÄl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgÄ laikÄ , nesusilpnina valstybÄs pozityvios pareigos apsaugoti visuomenÄ. ValstybÄ turi vykdyti Å¡iÄ pareigÄ ir riboti laisvÄ nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grÄsmÄ visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).
13. Pagal EŽTT jurisprudencijÄ , įkalinimo, įskaitant įkalinimÄ iki gyvos galvos, vienu iÅ¡ tikslų yra nuteistojo reabilitacija, t. y. nuteistojo per(si)auklÄjimas. TodÄl įkalinimas iki gyvos galvos su Konvencijos 3 straipsniu suderinimas tik tol, kol esama teisÄtų penologinių pagrindų, tokių kaip nubaudimas, atgrasymas, visuomenÄs apsauga ar reabilitacija, jei kalintysis iki gyvos galvos jau nÄra pavojingas visuomenei ir nÄra (kitų) penologinių pagrindų jį toliau laikyti izoliuotÄ nuo visuomenÄs, jis turi bÅ«ti paleistas į laisvÄ.
Konvencija nedraudžia valstybÄms kalinti asmenį, kuris nuteistas už labai sunkų nusikaltimÄ , neribotÄ laikÄ , kai tai bÅ«tina visuomenÄs saugumui užtikrinti. Tai reiÅ¡kia, kad prioritetas teikiamas visuomenÄs saugumo užtikrinimui. EŽTT, remdamasis ankstesne praktika kitose bylose, byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , pažymÄjo, âjog vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ, nesumažina valstybÄs pozityvios pareigos apsaugoti visuomenÄ, ir joks su 3 straipsniu susijÄs klausimas negali kilti, jei nuteistasis iki gyvos galvos vis dar kelia pavojų visuomenei.
Tai visų pirma pasakytina apie nuteistuosius už nužudymÄ ar kitus sunkius nusikaltimus asmeniui. Nors jų laisvÄs atÄmimo bausmÄs yra ilgos ir pelnytos, jie iÅ¡saugo teisÄ turÄti viltį, kad vienÄ dienÄ jie iÅ¡pirks savo kaltes. Å ios vilties iÅ¡ jų negalima visai atimti. AtÄmus iÅ¡ jų viltį, bÅ«tų paneigtas esminis jų žmogiÅ¡kumo aspektas, ir tai prilygtų pažeminimuiâ (Žr. EŽTT 2017 m. gegužÄs 23 d. sprendimo 180 pastraipÄ ). PažymÄtina, jog Å¡iuo EŽTT sprendimu ginÄydamas skundžiamos nutarties teisÄtumÄ vadovaujasi ir nuteistojo gynÄjas, taÄiau tÄ darydamas neatskleidžia viso iÅ¡aiÅ¡kinimo ir nutyli apie valstybÄs pareigÄ apsaugoti visuomenÄ nuo jai vis dar pavojingo asmens.
14. Po tokios EŽTT jurisprudencijos, Lietuvoje priimtos baudžiamojo įstatymo pataisos (tam tikra prasme kaip EŽTT minÄtos nuteistųjų iki gyvos galvos vilties iÅ¡pirkti savo kaltes realizavimo aktas) suformuluotos taip, kad teismas, atsižvelgÄs į įstatyme nustatytas sÄ lygas, gali (nÄra įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas) pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvÄs atÄmimÄ iki gyvos galvos terminuotu laisvÄs atÄmimu. Taip įstatymu įtvirtinta galimybÄ suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄ, jeigu nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvideÅ¡imt metų laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄs) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmÄs tikslai, taip pat ir valstybÄs pareiga bei siekis apsaugoti visuomenÄ nuo pavojingo asmens, gali bÅ«ti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtÄ laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄ terminuotu laisvÄs atÄmimu.
15. Nuteistasis R. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ formalųjį kriterijų, nes laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄ atlieka ilgiau nei dvideÅ¡imt metų, t. y. jau nuo 2000 m. balandžio 25 d. Visgi vien Å¡io kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄs pakeitimo terminuoto laisvÄs atÄmimo bausme klausimÄ , nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio rizikÄ , t. y. ar nuteistasis vis dar kelia pavojų visuomenei, jo elgesį bausmÄs atlikimo metu, bausmÄs tikslus ir atliktos bausmÄs poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.
16. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryÅ¡ius su laisvÄje esanÄiais artimaisiais, dalyvavo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonÄse, per socialinÄs reabilitacijos plano vykdymo laikotarpį nepažeidÄ nustatytų vidaus tvarkos ir rÄžimo reikalavimų, atlikdamas bausmÄ didžiÄ jÄ dalį laiko dirbo ir dirba. R. B. yra 12 kartų skatintas už gerÄ elgesį, sÄ Å¾iningÄ darbÄ ir dalyvavimÄ pozityvaus užimtumo programose. Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys, teisÄjų kolegijos vertinimu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiami jo asmenybÄs pokyÄiai, taÄiau vien to nepakanka iÅ¡vadai, jog nuteistajam paskirta laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄ gali bÅ«ti pakeista į terminuotÄ laisvÄs atÄmimÄ .
17. NagrinÄjamo skundo ir nuteistojo asmenybÄ charakterizuojanÄių duomenų kontekste pabrÄžtina, kad R. B. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ yra vidutinÄ ir vertinama 47 balais. Itin svarbu pastebÄti, kad Å¡iuo atveju didesnÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį â 27 balus, sudaro veiksniai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį, t. y. juos, bÅ«damas motyvuotas, jis gali žymiai sumažinti. Nuteistojo gynÄjas akcentuoja, kad pirmÄ kart R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta prieÅ¡ beveik 4 metus.
Per šį laikÄ minÄta rizika sumažÄjo 16 balų ir gynÄjas teigia, jog, jei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bÅ«tų buvusi vertinama nuo R. B. bausmÄs atlikimo pradžios 2000 m., pakartotinÄs rizikos dinaminių balų skaiÄius bÅ«tų dar mažesnis. TeisÄjų kolegija teigiamai vertina aplinkybÄ, jog nuteistojo R. B. nusikalstamo elgesio sumažÄjo nuo 63 iki 47, taÄiau niekaip nesutinka su nuteistojo gynÄjo pozicija, jog toks sumažÄjimas per beveik 4 metų laikotarpį yra pakankamas.
Asmens nusikalstamo elgesio rizika vertinama konkreÄiu laiku, o per daugiau nei dvideÅ¡imt bausmÄs atlikimo metų ji R. B. atveju visgi yra iÅ¡likusi vidutinÄ. Be to, teiginys dÄl dar labiau galÄjusio sumažÄti rizikos laipsnio yra spÄjimų ir prielaidų pobÅ«džio. Taigi prieÅ¡ingai nei teigia nuteistojo gynÄjas, Å¡iuo metu negalima daryti iÅ¡vados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra tiek žymi, jog leidžia neabejotinai teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
18. Nors gynÄjas teigia, kad R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys veiksniai â mÄ stymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai â negali bÅ«ti suabsoliutinti, pabrÄžtina, kad bÅ«tent Å¡iose srityse, siekdamas BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, nuteistasis dar turi bei gali padaryti žymiÄ pažangÄ . 19. 2018 m. gruodžio 7 d. iÅ¡vadoje âDÄl nuteistojo perkÄlimo į pataisos namusâ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo psichologÄ konstatavo, kad R. B. smurtinio elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinÄ, jis nesiekia ir negeba priimti intervencinių priemonių, kadangi nemano turintis elgesio trÅ«kumų.
Nuteistojo manymu, visi jo nusikalstamumÄ lemiantys veiksniai yra iÅ¡nykÄ. Å i specialistÄ rekomendavo dirbant su nuteistuoju orientuotis į jo sÄ moningumo didinimÄ bei nuostatų korekcijÄ (asmens bylos t. 4, 185 l.). 2020 m. balandžio 27 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma labai panaÅ¡iai â kad R. B. âsupranta, jog turi problemų, taÄiau tarp to, kÄ jis vertina kaip problemÄ , ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidÄjo prie tos problemos, yra prieÅ¡taravimų. <...> nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, taÄiau ne visas.
Taip pat pernelyg pasitiki sÄkmÄs tikimybe. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiÅ«rį, taÄiau ne visas socialines situacijas vertina teisingai. Asmuo yra linkÄs pasitikÄti savo tiesioginiu patyrimu, kitus gali vertinti stereotipiÅ¡kaiâ (asmens bylos t. 5, 38 l.). Be to, ypatingai svarbu pažymÄti ir socialinio tyrimo iÅ¡vados grafoje âGyvenimo stilius ir draugaiâ nurodytus duomenis. âNuteistasis 90-aisiais metais vertÄsi komercine veikla, kurioje ne viskas buvo legalu, taÄiau savo tokiÄ veiklÄ pateisina, nes <...> tuo metu buvo tokie laikai.
Žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, taÄiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimoâ (asmens bylos t. 5, 37 l.). Taigi iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad skirtingi specialistai skirtingu laiku įžvelgia tuos paÄius ir iÅ¡ esmÄs nepakitusius veiksnius apie nuteistojo požiÅ«rį ir mÄ stymÄ , kurį apima ir byloje esantys duomenys apie polinkį menkinti savo kaltÄ dÄl padarytų nusikaltimų.
20. Gynyba teigia, kad nuteistasis savo elgesį vertina vienareikÅ¡miÅ¡kai kritiÅ¡kai ir pripažįsta visas jam inkriminuotas aplinkybes. Visgi dar visai neseniai, praÄjus daugiau nei 18 metų nuo bausmÄs atlikimo pradžios, savo kaltÄs R. B. dÄl padaryto nepripažino (2018 m. gruodžio 22 d. R. B. charakteristika (asmens bylos t. 4, 184 l.)). 2020 m. birželio 1 d. Kauno apygardos teisme vykusiame posÄdyje, kuriame sprÄstas klausimas dÄl galimybÄs pakeisti laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄ terminuotu laisvÄs atÄmimu, R. B. savo kaltÄ pripažino tik iÅ¡ dalies.
Jis pripažino nužudÄs R. P., taÄiau kalbÄdamas apie kitų asmenų nužudymus, savo kaip bendrininko vaidmenį buvo linkÄs menkinti ir teigÄ, kad asmeniÅ¡kai jų nežudÄ, o tai padarÄ jo bendrininkai. Anot R. B. jis gailisi dÄl to, kad nieko nepadarÄ, kad Å¡ie asmenys nebÅ«tų nužudyti (teikimo medžiagos 37 l.), visgi baudžiamojoje byloje pripažinta ir tai, kad R. B. aktyviai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, tiesiogiai dalyvavo ir aktyviai veikÄ ne tik R. P., bet ir kitų nukentÄjusiųjų nužudymuose taip pat įvykdant kitus nusikaltimus (detaliau žr.
Å¡ios nutarties 1 â 5 pastraipas). Teismo vertinimu, R. B. tokiu bÅ«du menkina savo aktyvų organizacinį indÄlį padarytose nusikalstamose veikose, todÄl jo prisipažinimas atskleidžia nepakankamai savikritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo veiksmus ir jų pavojingumÄ . Taigi apygardos teismo iÅ¡vada apie polinkį menkinti savo vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, yra objektyvi ir pagrįsta.
21. Pagal jau minÄtas BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, sprÄsdamas dÄl laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄs pakeitimo terminuoto laisvÄs atÄmimo bausme, be kita ko atsižvelgia ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigojo jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.
22. TeisÄjų kolegijos vertinimu, nuteistojo R. B. požiÅ«ris į žalos atlyginimo klausimÄ ir į nukentÄjusiųjų interesus yra formalus ir neatspindi nuoÅ¡irdžios atgailos dÄl savo elgesio. Nuteistasis teigÄ, kad padarytÄ Å¾alÄ yra atlyginÄs, taÄiau žalos dydį sieja ne su įsiteisÄjusiu teismo sprendimu priteista suma, o tik su ta jos dalimi, dÄl kurios jo, kaip skolininko, atžvilgiu teikiami vykdomieji dokumentai. Teismo posÄdyje dalyvavÄs nukentÄjusysis K. K. teismui paaiÅ¡kino, kad žalos atlyginimo nÄra gavÄs. Vien tai, kad nukentÄjusieji dÄl žalos atlyginimo nesikreipÄ Ä¯ antstolius ir dÄl to R. B. atžvilgiu nebuvo iÅ¡duoti vykdomieji raÅ¡tai, neeliminuoja nuteistojo galimybÄs atlyginti žalÄ savanoriÅ¡kai ir taip, realiais veiksmais, o ne deklaratyviais teiginiais, parodyti savo atgailÄ ir kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į nusikalstamÄ elgesį.
IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis gauna tam tikras pajamas, sistemingai apsipirkinÄja, nesusiduria su dideliais finansiniais sunkumais ir turi galimybÄ Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti, taÄiau to nedaro. Apygardos teismo posÄdyje, nei nuteistasis, nei jo gynÄjas jokios iniciatyvos aptarti šį klausimÄ su nukentÄjusiaisiais neiÅ¡reiÅ¡kÄ ir visÄ dÄmesį skyrÄ argumentams apie vykdomuosius dokumentus. Nuteistasis dÄl savo veiksmų net neatsipraÅ¡Ä nukentÄjusiųjų, todÄl teismui teikiami argumentai apie pasikeitusį nuteistojo požiÅ«rį ir netinkamas teismo iÅ¡vadas yra atmestini kaip deklaratyvÅ«s.
23. Visi minÄti duomenys rodo, kad nepaisant dalies R. B. teigiamai charakterizuojanÄių duomenų, kuriuos skunde pabrÄžia jo gynÄjas, vidutinÄ jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika konstatuota pagrįstai. PrieÅ¡ingai nei teigia gynÄjas, tokia rizika yra pakankamai didelÄ, todÄl R. B., nuteistam už labai sunkių nusikaltimų padarymÄ ir kartu su kitais asmenimis įvykdytus net keturių asmenų nužudymus, pasikÄsinimÄ nužudyti dar vienÄ asmenį bei kitus nusikaltimus, paskirta laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄ, jau minÄtos EŽTT praktikos ir joje akcentuotos valstybÄs pareigos apsaugoti visuomenÄ nuo jai pavojingo asmens, kontekste, bent jau Å¡iuo metu negali bÅ«ti pakeista.
Ä®vertinÄs visa tai, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisÄta ir pagrįsta. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo R. B. gynÄjo advokato Nerijaus Strazdo skundÄ ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį nepakeistÄ . Å i Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priÄmimo dienos ir yra neskundžiama.
TeisÄjai Virginija LiudvinaviÄienÄ Ernestas RimÅ¡elis Algimantas Valantinas