Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f100a3ab-ea5a-44e3-b4be-0d34e623a75e Generato dall'IA

Court dismisses appeal against prosecutor's decision to terminate criminal investigation due to lack of criminal intent.

Numero d'incarto f100a3ab-ea5a-44e3-b4be-0d34e623a75e
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Data della decisione
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the director's appeal against the prosecutor's decision to terminate the criminal investigation into alleged fraud. The director argued that the investigation was flawed and that the opposing party had committed fraud, but the court found these claims were civil matters rather than criminal ones. Consequently, the court ruled that the director's actions constituted an attempt to influence the investigation rather than a valid ground for termination.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos baudžiamasis proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.; The court's decision to terminate an investigation is not subject to appeal if the facts do not indicate criminal intent, and civil disputes regarding contracts or property do not constitute grounds for reopening a closed criminal case.

Parole chiave

Generato dall'IA
criminal investigation termination lack of criminal intent civil vs criminal matters appeal against prosecutor fraud investigation closure

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos baudžiamasis proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

1 S – 532– 491 / 2008Byla Nr. 1S–360–531/2015;Procesinio sprendimo kategorija :2.12.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. liepos 22 d. PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas CiesiÅ«nas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. M. (toliau – ir PareiÅ¡kėjas), skundÄ dėl 2015 m. birželio 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas PareiÅ¡kėjo skundas dėl 2015-05-28 aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta panaikinti 2015-04-13 prokuroro nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , panaikinimo,nustatė:2014-12-03 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00431-14 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus G. M. pareiÅ¡kimÄ , kad jis 2013-02-21, pagal akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, nusipirko iÅ¡ M. R. 50 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų t.y. jam Å¡iuo metu priklauso 50% bendrovės akcijų. M. R. praÅ¡omas jis sutiko nuo 2013-02-21 eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, o M. R., norėdamas užsitikrinti, kad G. M. tinkamai valdys bendrovę, neiÅ¡vaistys bendrovės turto, paprašė jo pasiraÅ¡yti vekselį. 2013-08-03 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu G.

M. įsipareigojo sumokėti M. R. iki 2014-04-24 175000 litų. M. R. jam pažadėjo grÄ Å¾inti minėtÄ vekselį ir jo nepanaudoti. Vekseliu buvo užtikrintas bendrovės turto iÅ¡saugojimas, t.y. vekselis atliko užstato, laidavimo funkcijas. Bendrovės veikla buvo vykdoma normaliai, turtas buvo saugomas, todėl, prieÅ¡ pasibaigiant vekselio apmokėjimo terminui, M. R. pareiÅ¡kėjui pateikė pasiraÅ¡ymui naujÄ vekselį, kurio G. M. nepasirašė. G. M. nurodo, kad tuo metu jis nesuprato ir nežinojo vekselio, kaip dokumento reikÅ¡mės ir pasekmių, manė, kad šį dokumentÄ galima panaudoti tik su jo žinia.

Po kiek laiko jis gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ antstolio, kad iÅ¡ jo norima iÅ¡ieÅ¡koti M. R. naudai 175000 litų. G. M. nurodo, kad M. R. jį apgavo t.y. sukčiavo ir apgaule įgijo teisę į 175000 litus. Be to M. R., po to kai realizavo vekselį, pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , užrakino įmonės teritorijÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė apsaugos kodus, neduoda raktų nuo vartų, bendrovės automobilį MAN M. R. laiko savo nuosavo namo kieme. Todėl M. R. galimai yra iÅ¡grobstęs bendrovės turtÄ , kadangi G.

M. į bendrovės patalpas negali patekti. Bendrovė nebevykdo jokios veiklos, todėl didėja nuostoliai.2015-04-13 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras K.GreiciÅ«nas priėmė nutarimÄ , kuriuo nutraukė atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, jog nagrinėjamu atveju yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie ir turi bÅ«ti sprendžiami civiline tvarka. Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu PareiÅ¡kėjas kreipėsi į aukÅ¡tesnįjį prokurorÄ praÅ¡ydamas panaikinti šį procesinį dokumentÄ ir toliau tęsti ikiteisminį tyrimÄ .2015-05-28 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė J.Činčikienė priėmė nutarimÄ , kuriuo atmetė PareiÅ¡kėjo skundÄ ir paliko galioti skundžiamÄ prokuroro nutarimÄ .

Nesutikdamas ir su Å¡iuo nutarimu PareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai.Skundžiama nutartimi apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja taip pat atmetė PareiÅ¡kėjo skundÄ ir nurodė, kad prokurorų nutarimai yra pagrįsti ir motyvuoti, kadangi nagrinėjamu atveju iÅ¡ties yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.Skundu aukÅ¡tesniajam teismui PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti prokurorų nutarimus ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį bei atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ .

Nurodo, kad jis niekada nėra skolinęsis pinigų iÅ¡ M. R., todėl pasiraÅ¡ytu vekseliu jis tik siekia be jokio teisinio pagrindo gauti iÅ¡ jo pinigines lėšas. Pabrėžia, jog vekselis buvo pasiraÅ¡ytas visiÅ¡kai kitokiu tikslu, t.y. tam kad jis, kaip įmonės direktorius neiššvaistytų įmonės turto, kas akivaizdžiai patvirtina, jog M. R. įgijo turtinę teisę į vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ apgaulės bÅ«du. PareiÅ¡kėjas nurodo ir tai, jog tarp jo ir M. R. įraÅ¡ytuose pokalbiuose nėra matyti jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog piniginės lėšos iÅ¡ties buvo paskolintos, kaip tvirtina M.

R.. Be to, aplinkybės, kad tokia didelė pinigų suma, t.y. 175 000 Lt, buvo jam paskolinti, nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys, įskaitant ir banko sÄ skaitų duomenis. Pateiktame skunde kartu tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi reikÅ¡mingi ikiteisminio tyrimo veiksmai – nebuvo patikrinta ar visas bendrovės turtas yra iÅ¡likęs, nesiaiÅ¡kinta, kad M. R. yra pasisavinęs dalį bendrovės turto, kas akivaizdžiai patvirtina ir BK 183 str., 184 str. bei 294 str. numatytų nusikalstamų veikų požymius.Atsiliepimai į skundÄ negauti.Skundas atmetamas.

BPK 1 str. 1 d. numatyta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Taigi, baudžiamasis procesas turi aiÅ¡kiÄ , tiksliai apibrėžtÄ paskirtį, į kuriÄ nepatenka civilinių ar asmeninių santykių sprendimas bei aiÅ¡kinimasis. Be to, ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamÄ veikÄ bei konkretų asmenį, jog jis Å¡iÄ veikÄ padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 str. 1 p. ir 2 p., dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui suraÅ¡yti (BPK 218 str.), yra iÅ¡imtinė prokuroro kompetencija.

Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka. Prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Be to, tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Atkreipiamas dėmesys, jog baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Apeliaciniame skunde PareiÅ¡kėjas kelia klausimÄ dėl jo kaltinamo asmens veiksmų teisėtumo baudžiamosios teisės požiÅ«riu, PareiÅ¡kėjui pasiraÅ¡ant vekselį.

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) 2 str. 1 d. nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Kasacinis teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, aiÅ¡kindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi bÅ«ti besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ (CK 1.105 str. 1 d., Ä®PVÄ® 2 str.1 dalis, 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiÅ¡kia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio.

Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t.y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t.y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas.

Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi, vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, todėl galimi atvejai kai asmens, t.y., vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo.Iš byloje esančių duomenų matyti, jog G.

M. 2013-08-03 parašė ir savo paraÅ¡u patvirtino „NeprotestuotinÄ paprastÄ vekselį“, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo iki 2014-04-24 sumokėti vekselio turėtojui M. R. 175000 Lt sumÄ . M. R., nesulaukęs atsiskaitymo iÅ¡ PareiÅ¡kėjo, kreipėsi į antstolius dėl piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Akivaizdu, kad bÅ«tent tuo laiku PareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvirtindamas, jog jokių piniginių lėšų iÅ¡ M. R. nesiskolino ir jų negavo, o vekselis buvo pasiraÅ¡ytas visiÅ¡kai kitokiu tikslu, t.y. kaip garantas, jog jis, bÅ«damas įmonės direktoriumi, nepadarytų žalos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Todėl, PareiÅ¡kėjo vertinimu, M. R., reikalaudamas vekselyje nurodytos pinigų sumos elgiasi neteisėtai, kadangi vekselis buvo pasiraÅ¡ytas panaudojant apgaulę.Atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo atlikta eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų – apklausti liudytojai, surinkta informacija apie įmonės veiklÄ bei M. R. pajamas, iÅ¡klausytas paties PareiÅ¡kėjo pateiktas garso įraÅ¡as, kuriame jis kalbasi su M. R., atlikti kiti tyrimo veiksmai. Tačiau net ir atlikus visus Å¡iuos veiksmus nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių PareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad jis pasiraÅ¡ydamas aptariamÄ vekselį, veikė kito ar kitų asmenų neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų įtakojamas.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija patvirtina M. R. finansines galimybes, kas leidžia pagrįstai manyti, kad 175000 Lt dydžio suma ar atitinkamais įsipareigojimais minimi asmenys galėjo disponuoti. Negana to, byloje esantis garso įrašas, kuriame Pareiškėjas kalbasi su M. R., rodo, jog pats Pareiškėjas praktiškai patvirtina, kad yra pasiskolinęs piniginių lėšų. Tačiau šiame garso įraše jokių duomenų, patvirtinančių Pareiškėjo argumentus bei rodančių, jog M.

R. galimai sukčiavo pateikdamas G. M. pasiraÅ¡yti aptariamÄ vekselį, nėra. Taigi Å¡iuo metu praktiÅ¡kai iÅ¡naudojus visas galimybes, nebuvo nustatyta jokių reikÅ¡mingų duomenų, leidžiančių įtarti, jog BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika buvo padaryta. Čia papildomai pažymėtina, kad visi nustatyti duomenys, prieÅ¡ingai nei tvirtina PareiÅ¡kėjas, rodo civilinę tarp PareiÅ¡kėjo ir M. R. susiklosčiusių santykių prigimtį ir leidžia neabejotinai vertinti, kad tokie ginčai pirmiausia turi bÅ«ti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Matyti, jog iki Å¡iol vis dar vyksta civilinis procesas, kuriame PareiÅ¡kėjas praÅ¡o pripažinti negaliojančiais ir niekiniais M. R. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä bei notarės vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kas tik patvirtina paties sandorio (vekselio) prigimties teisėtumÄ . Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendimu yra atmetęs PareiÅ¡kėjo pateiktÄ ieÅ¡kinį, nors Å¡is sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Be to, visiÅ¡kai pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog pats PareiÅ¡kėjas nėra iÅ¡naudojęs visų civilinio proceso suteikiamų galimybių sprendžiant klausimus tiek dėl vekselio pasiraÅ¡ymo (nebuvo bandoma nuginčyti pasiraÅ¡yto vekselio), tiek dėl patekimo į įmonės teritorijÄ bei disponavimo jos turtu.

Papildomai pažymėtina ir tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme pagal M. R. ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ jau yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-94-400/2015, kurioje yra praÅ¡oma panaikinti sandorius, kuriais G. M. perleido turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ tretiesiems asmenims (Actio Pauliana pagrindu). Taigi akivaizdu, jog dėl įmonės turto Å¡iuo metu vyksta teisminiai procesai, yra paskirta įmonės turto vertinimo ekspertizė, yra nagrinėjami klausimai ir dėl paties PareiÅ¡kėjo veiksmų, susijusius su disponavimu įmonės turtu, teisėtumo.Todėl tokie pareiÅ¡kėjo reikalavimai, teisėjo požiÅ«riu, laikytini tik samprotavimais, kuriuos galima bÅ«tų iÅ¡tirti, jeigu tai bÅ«tų buvę.

Iš paties pareiškėjo keliamų klausimų ir teiginių matyti, kad jokie jo nurodyto asmens veiksmai neatlikti. Todėl pareiškėjo veiksmai yra vertintini, kaip bandymas, pasinaudojant baudžiamojo proceso priemonėmis, paveikti asmenį (-is) arba išvengti tam tikrų prievolių. Tai, kad pareiškėjas yra tikras dėl neabejotinos, jo manymu, įtariamojo (-ųjų) asmens (-ų) kaltės, nėra pagrindas naikinti priimtus procesinius sprendimus, abejojant jų teisėtumu.Pažymėtina, kad G. M. keliami klausimai yra civilinės teisės ir civilinio proceso teisės reguliavimo dalykas, o nustatytos faktinės aplinkybės leidžia vertinti tarp pareiškėjo ir minimo jo pareiškime asmens susiklosčiusius santykius, kurie nėra ikiteisminio tyrimo dalyku.Todėl teisėjas, spręsdamas G.

M. skundo pagrįstumo klausimÄ , iÅ¡ esmės sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo funkcijas vykdančios teisėjos nutartimi atsisakyti tenkinti skundÄ , ir jame iÅ¡dėstytais motyvais. PareiÅ¡kėjo nurodyti ikiteisminio tyrimo trÅ«kumai laikytini nepakankamais ikiteisminiam tyrimui tęsti, o jo praÅ¡ymai, kurie juos turėtų paÅ¡alinti – negalinčiais padėti surasti daugiau duomenų apie pareiÅ¡kėjo nurodytas nusikalstamas veikas.Esant tokioms aplinkybėms, naikinti skundžiamÄ ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismasnutarė:UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G.

M. skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį. Å i nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                           Valdas CiesiÅ«nas