Lithuanian Supreme Court remanded appeal case regarding right to defense and summons notification to defendants.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe Supreme Court of Lithuania partially allowed the appeals of two defendants, I. J. and A. J., by remanding the case for a new appeal hearing. The lower court had dismissed their appeals, with A. J. arguing he was not informed of the appeal hearing location and lacked a defense lawyer. The court found the first-instance court properly notified A. J. and noted that his appeal did not rely on grounds worsening his position, thus no legal basis existed to summon him. Consequently, the court ruled that the right to defense was not violated and ordered the case to be retried on appeal.
Regesto Legislator
Generato dall'IALietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 319 straipsnio 2 dalis; 323 straipsnio 3 dalis: Teismo šaukimas laisvėje esančiam nuteistajam yra būtinas tik jei apeliacinis skundas grindžiamas padėtį bloginančiais pagrindais arba dalyvavimas posėdyje yra būtinas.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IATesto completo
Baudžiamoji byla Nr. 2K-59-648/2020
Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00131-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. J. ir A. J. kasacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutarties.
Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžiu nuteisti:
A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, kurią įpareigotas sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
I. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, kurią įpareigota sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi nuteistųjų I. J. ir A. J. apeliaciniai skundai atmesti.
Šioje byloje taip pat nuteisti J. T., N. M., A. V., I. A., G. B., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleista I. Š., tačiau dėl šių asmenų kasacinių skundų nepateikta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. I. J. nuteista už tai, kad panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, t. y. žinodama, kad 2017 m. sausio 11 d. yra šaukiama atvykti į Šiaulių apygardos teismo posėdį, nagrinėjant civilinę bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurioje ji yra atsakovė, bei būdama suinteresuota, kad teismo posėdis būtų atidėtas, žinodama, kad jos draugas A. J. 2017 m. sausio 9 d. kreipėsi į asmeniškai pažįstamą gydytoją E. J., dirbantį UAB „P“ (duomenys neskelbtini), kad šis jai nesant tokios sveikatos būklės, dėl kurios ji negalėtų dalyvauti teismo posėdyje, nepagrįstai išduotų medicininę pažymą (forma Nr. 094-1/a) dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, kurią I. J. norėjo pateikti Šiaulių apygardos teismui. E. J., A. J. sukurstytas suklastoti tikrą dokumentą, medicininėje pažymoje Nr. 4 (forma Nr. 094-1/a) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog I. J. negali atvykti į Šiaulių apylinkės teismą dėl ligos (gripo) nuo 2017 m. sausio 10 d. A. J. 2017 m. sausio 10 d. paėmus iš gydytojo E. J. žinomai suklastotą medicininę pažymą Nr. 4 (forma Nr. 094-1/a), tą pačią dieną, t. y. 2017 m. sausio 10 d., I. J. minėtą žinomai suklastotą medicininę pažymą Nr. 4 (forma Nr. 094-1/a) panaudojo, pateikdama ją Šiaulių apygardos teismui kartu su 2017 m. sausio 10 d. prašymu dėl teismo posėdžio atidėjimo, dėl to Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) planuotas 2017 m. sausio 11 d. teismo posėdis buvo atidėtas 2017 m. vasario 1 d.
2. A. J. nuteistas už tai, kad sukurstė kitą asmenį suklastoti tikrą dokumentą, t. y. žinodamas, kad jo draugė I. J. 2017 m. sausio 11 d. yra šaukiama atvykti į Šiaulių apygardos teismo posėdį, nagrinėjant civilinę bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurioje ji yra atsakovė, bei būdamas suinteresuotas, kad minėtas teismo posėdis būtų atidėtas, nes jis yra viena iš užginčyto sandorio šalių, 2017 m. sausio 9 d. apie 12.40 val. kreipėsi į asmeniškai pažįstamą gydytoją E. J., dirbantį UAB „P“, kad šis I. J. nesant tokios sveikatos būklės, dėl kurios ji negalėtų dalyvauti teismo posėdyje, nepagrįstai išduotų medicininę pažymą (forma Nr. 094-1/a) dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją. Po to A. J. ir E. J. susitarė, kad medicininę pažymą dėl I. J. neatvykimo į teismo posėdį A. J. iš E. J. pasiims 2017 m. sausio 10 d. Sutartą dieną, t. y. 2017 m. sausio 10 d., apie 13.30 val., kai A. J. atvyko pas gydytoją E. J. į UAB „P“, pastarasis, būdamas A. J. sukurstytas suklastoti tikrą dokumentą, jį suklastojo, t. y. 2017 m. sausio 10 d. medicininėje pažymoje Nr. 4 (forma Nr. 094-1/a) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog I. J. negali atvykti į Šiaulių apylinkės (turėjo būti – apygardos) teismą dėl ligos (gripo) nuo 2017 m. sausio 10 d.
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistoji I. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį. Kasatorė nurodo:
3.1. Teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimus.
3.2. Šioje baudžiamojoje byloje įrodymu negali būti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. baudžiamasis įsakymas ir toje byloje surinkti įrodymai, nes kitos baudžiamosios bylos perkėlimas į šią bylą pažeidžia BPK normas, užtikrinančias kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teises, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę mažiausiai į šias garantijas: a) kad jam būtų skubiai ir nuodugniai pranešta tokia kalba, kurią jis supranta, apie pareiškiamo jam kaltinimo pagrindą ir motyvus; b) kad jis turėtų pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai; c) kad jis galėtų gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai; d) kad jis galėtų apklausti kaltinimo liudytojus arba turėtų teisę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir turėtų teisę, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams.
3.3. Teismai netinkamai vertino E. J. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu nuteisto E. J. parodymai, kurie išdėstyti teismų sprendimuose, yra akivaizdžiai nenuoseklūs. Taip pat teismai nevertino, kad E. J. galbūt siekė palengvinti savo padėtį (2016 m. sausio 19 d. sprendimas byloje Albrechtas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 1886/06), nes jo parodymai atitiko pateiktą kaltinimą turint tikslą bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir taip gauti švelnesnę baudą. Tačiau toje byloje nebuvo tirta, kad tokie E. J. parodymai prieštarauja atliktiems medicininiams tyrimams, įrašams sveikatos istorijoje, liudytojų parodymams, taip pat vėlesniems paties E. J. parodymams.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo, kuriame ji nurodė, kad jokios kriminalinės veikos nepadarė, ji iš tikrųjų sirgo ir tai įrodyta ne tik gydytojų E. J., A. P. parodymais, bet ir įrašais sveikatos istorijoje bei atliktais medicininiais tyrimais, kurie nėra paneigti, todėl patikimai patvirtina ligos faktą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, netyrė ir nevertino apeliaciniame skunde nurodytų ją teisinančių įrodymų, taip šiurkščiai pažeidė jos teises ir priėmė neteisėtą nuosprendį bei nutartį.
4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį. Kasatorius nurodo:
4.1. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teisme padaryta ir esminių BPK pažeidimų.
4.2. Šiaulių apygardos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nes neinformavo jo (A. J.) apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, taigi jam nebuvo žinoma, kad Šiaulių apygardos teisme vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas, advokato M. Jonaičio savo gynėju nesirinko. Taip pažeistos jo teisės, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose.
4.3. Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu objektu laikytinas dokumento teisinės apyvartos funkcionavimas ir patikimumas. Pati teisinė apyvarta suprantama kaip juridinių faktų visuma, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, o šie faktai paprastai fiksuojami įvairiuose dokumentuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-745/2006). Tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu reikėtų laikyti normalią valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-114/2009), kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų arba netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėtus fizinių ar juridinių asmenų interesus. Šio nusikaltimo dalykas – tik tokie dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymu arba teisių ir (ar) pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu.
4.4. Medicininė pažyma nėra ir nebuvo joks įrodymas Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ji nelaikytina dokumentu. Civilinė byla buvo pradėta be jokio pagrindo, medicininė pažyma neturėjo jokios įtakos civilinės bylos baigčiai. Nors galutinis sprendimas civilinėje byloje priimtas abiejų asmenų, t. y. A. J. ir I. J., naudai, teismai apie tai neužsiminė, nors tai yra šios baudžiamosios bylos esmė, t. y. iš neteisėto civilinio ginčo neturi kilti baudžiamasis persekiojimas.
4.5. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo, nes netyrė įrodymų, t. y.: 1) ar medicininė pažyma yra ir buvo įrodymas Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ar medicininė pažyma turėjo įtakos civilinės bylos baigčiai. Teismai neįsigilino į civilinės bylos nagrinėjimo ypatumus, neatsižvelgė, kad civilinės bylos nagrinėjimas atidedamas pakankamai lengvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui, teismo posėdis būtų atidėtas I. J. paprašius laiko susirasti advokatą; I. J. neatvykus į teismo posėdį, o jam (A. J.) pareikalavus, jog byla būtų nagrinėjama tik jai dalyvaujant; I. J. atvykus į teismo posėdį ir paprašius skirti papildomai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui. Civiliniai ginčai sprendžiami daug liberalesnėmis sąlygomis ir teismai, nagrinėdami civilines bylas, leidžia šalims elgtis laisviau. Tai patvirtina ir civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) baigties rezultatas, tačiau apie šios bylos rezultatą teismai neužsiminė, nors tai yra šios baudžiamosios bylos esmė – galutinis civilinės bylos rezultatas yra priimtas abiejų asmenų, t. y. A. J. ir I. J., naudai, todėl iš neteisėto civilinio ginčo kildinamas neva teisėtas baudžiamasis persekiojimas. Tai neturi būti vertinama kaip kriminalinė veika, už kurią reikia teisti, toks nubaudimas prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalies nuostatai.
4.6. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad jis kreipėsi į gydytoją, kad šis suteiktų I. J. medicininę pagalbą, nes ji sirgo ir dėl to nebuvo pasiruošusi dalyvauti bylos nagrinėjime. Tačiau jis neprašė atlikti kažkokių neteisėtų veiksmų ir nedavė nurodymų netirti I. J. būklės. I. J. būklę nustatė medikai jam nedalyvaujant, todėl jo veikoje nėra jokio nusikaltimo sudėties. I. J. skundėsi, kad serga ir dėl to negali pasiruošti teismui, ja netikėti pagrindo nebuvo, be to, medicininiais tyrimais nustatyta, jog ji sirgo.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevičius atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepime nurodoma:
5.1. A. J. skundo teiginiai, kad medicininė pažyma nelaikytina dokumentu, yra nepagrįsti, neatitinka teismų praktikos išaiškinimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2008, 2K-426/2006). Iš medicininės pažymos Nr. 4 (forma Nr. 094-1/a) matyti, kad šis dokumentas liudija juridinę reikšmę turinčią informaciją, t. y. buvo įrodymas, pateisinantis asmens nedalyvavimą procese, ir pagrindas atidėti teismo posėdį. Todėl konstatuotina, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas.
5.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad abiejų instancijų teismai ištyrė visus bylos duomenis, tiek asmenų parodymus, tiek rašytinius bylos duomenis. Byloje esančių ir nuosprendyje nurodytų įrodymų visuma patvirtina teismų išvadas, kad nuteistieji padarė jiems inkriminuotas veikas. Bylos duomenys ištirti įstatymų nustatyta tvarka ir įvertinti nurodant motyvus, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus apeliacinių skundų argumentus ir į juos atsakė. Kasacinių skundų teiginiai nepaneigia teismų sprendimų teisingumo ir neduoda pagrindo juos panaikinti ir I. J. bei A. J. priimti išteisinamąjį nuosprendį.
5.3. A. J. skunde teigia, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, nes byla apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teisme buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir apie bylos nagrinėjimą neinformuojant. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas; šiame posėdyje turi teisę dalyvauti ir nuteistasis, tačiau jeigu nuteistajam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylos. Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėjo I. J. ir A. J. apeliacinius skundus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad naginėjant bylą dalyvavo prokuroras ir nuteistųjų I. J. ir A. J. gynėjai. Protokole užfiksuota, kad I. J. ir A. J. buvo tinkamai pranešta apie posėdį. Taigi apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę bylą nagrinėti nedalyvaujant nuteistiesiems ir BPK 322 straipsnio nuostatų nepažeidė. A. J. teiginiai dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies b ir c punktų nuostatų pažeidimo yra deklaratyvūs, todėl atmestini, nes A. J. turėjo pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, gintis pats ar per gynėją, savo argumentus išsakė pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame ir kasaciniame skunde. Todėl dėl kasaciniame skunde nurodytų teiginių nėra jokio pagrindo pripažinti, kad buvo padaryti Konvencijos ar esminiai BPK pažeidimai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistųjų I. J. ir A. J. kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.
Dėl BPK pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012).
8. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vadinasi, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, o ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais proceso veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2010, 2K-223-648/2018).
9. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BPK nuostatos nedraudžia teismams remtis iš kitų baudžiamųjų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi būti patikrinami teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2009, 2K-601/2012, 2K-23-976/2015). Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad kitoje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės negali turėti prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, tačiau įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės gali turėti įtakos teismo vidiniam apsisprendimui, patvirtinant ar paneigiant bylos duomenų patikimumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-697/2017).
10. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir išdėstė įrodymus (nuteistųjų A. J. ir I. J. ir liudytojos A. P. parodymus, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų, apžiūros protokolų ir teismo baudžiamojo įsakymo turinį, kitus rašytinius įrodymus), tačiau nuteistųjų A. J. ir I. J. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo grindė iš esmės dviem įrodymų šaltiniais – kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais (juose užfiksuota informacija) ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. baudžiamajame įsakyme išdėstytais nuteistojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, susijusiais su I. J. ir A. J., dėl dokumentų klastojimo. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad nurodytas teismo baudžiamasis įsakymas prokuroro prašymu buvo prijungtas prie bylos ir įrodymų tyrimo metu išvardytas kartu su kitais bylos dokumentais, tačiau E. J. parodymai, kuriais teismas rėmėsi, nebuvo pagarsinti.
11. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nustatė skirtingą reikšmę kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1 dalis), ir tų pačių asmenų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi tik įstatyme nustatytais atvejais, be to, tie parodymai gali būti pripažinti įrodymais tik tuo atveju, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-699/2015). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai gali būti teisiamajame posėdyje perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis).
12. Bylos duomenys patvirtina, kad kitoje baudžiamojoje byloje nuteistas E. J., apklaustas kaip įtariamasis, parodymus davė tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, jie tik gali padėti teismui formuojant savo vidinį įsitikinimą vertinant įrodymų visumą, patikrinant byloje esančius įrodymus.
13. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas I. J. ir A. J. apeliacinius skundus, neatlikęs įrodymų tyrimo ir nepašalinęs pirmosios instancijos teismo padaryto įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje procesinio pažeidimo, nutartyje vertindamas įrodymus, savo išvadas taip pat grindė E. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais.
14. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo E. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus nepagrįstai laikė įrodymu. Teismų praktikoje atvejai, kai teismas remiasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, gali būti laikomi esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).
15. Taigi, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas kasatorių kaltę grindė teisme neištirtais duomenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, šis pažeidimas yra esminis, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl nutarties dalis naikintina ir byla perduotina dėl I. J. ir A. J. apeliacinių skundų iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
16. Kadangi pagal BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, teisėjų kolegija nepasisako apie kasacinių skundų argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir procesinių pažeidimų (neišsamaus apeliacinių skundų išnagrinėjimo). Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad kasatoriai apeliaciniuose skunduose prašo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteisimo ir juos išteisinti. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga yra kruopščiai patikrinti ir įvertinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas turėtų svarstyti klausimą dėl įrodymų tyrimo atlikimo apeliacinės instancijos teisme bei nuteistojo E. J. apklausos, nes šio nuteistojo parodymai išties gali būti reikšmingi darant išvadas dėl nuteistųjų I. J. ir A. J. kaltės, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Dėl teisės į gynybą pažeidimo apeliacinės instancijos teisme
17. Kasatorius A. J. kasacininiame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teisme buvo pažeista jo teisė į gynybą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b ir c punktai), nes teismas jo neinformavo apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą Šiaulių apygardos teime, jis nesirinko teismo jam paskirto gynėjo. Tokie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
18. Baudžiamojoje byloje kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atlyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis).
19. Nagrinėjamoje byloje A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu gynėsi pats. Apeliacinės instancijos teisme 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi nuteistajam A. J. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas M. Jonaitis. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad paskirtas gynėjas dalyvavo teismo posėdyje, pasisakė baigiamosiose kalbose.
20. Minėta, kad teisės į gynybą pažeidimas kasaciniame skunde grindžiamas aplinkybe, jog kasatorius nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad įstatymu pareiga pranešti proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką yra nustatyta pirmosios instancijos teismui (BPK 319 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam A. J. pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 14 d. išsiuntė pranešimą apie bylos nagrinėjimą Šiaulių apygardos teisme 2019 m. balandžio 17 d. 9 val. Pagal BPK nuostatas laisvėje esančiam nuteistajam teismo šaukimas yra siunčiamas: 1) jei apeliacinis skundas yra paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais (BPK 319 straipsnio 2 dalis); 2) jei bylos parengimo nagrinėti teismo posėdyje metu teisėjas (pranešėjas) mano, kad nuteistojo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas (BPK 323 straipsnio 3 dalis).
21. Bylos duomenys rodo, kad byloje nuteistojo A. J. padėtį bloginančiais pagrindais apeliacinių skundų paduota nebuvo, teismas taip pat nesprendė dėl jo dalyvavimo teismo posėdyje būtinumo, taigi teismo šaukimu šaukti A. J. į teismo posėdį nebuvo teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pranešimu tinkamai informavo apeliantą A. J. apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistasis A. J., kaip suinteresuotas proceso dalyvis, turėjo domėtis savo apeliacinio skundo nagrinėjimo eiga, laiku pasirinkti gynėją (jei ketino gynėją samdytis, nors byloje tokių duomenų nėra).
22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylos parengimo nagrinėti apeliacine tvarka metu buvo pažeista A. J. teisė į gynybą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutarties dalį, kuria nuteistųjų I. J. ir A. J. apeliaciniai skundai atmesti, ir perduoti bylą dėl I. J. ir A. J. apeliacinių skundų iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Alvydas Pikelis
Artūras Pažarskis