Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f0ef74b9-897e-4510-bec1-dcf2dd223572 Generato dall'IA

Lithuanian court dismisses enforcement of UK bankruptcy order due to non-enforceable declaratory nature.

Numero d'incarto f0ef74b9-897e-4510-bec1-dcf2dd223572
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed Swedbank's request to review and reject the enforcement of a UK bankruptcy order previously allowed by the appellate court. The applicant argued the UK order did not affect local asset rights, while the court noted the EU Regulation already governs such effects. The court ruled the UK order was merely declaratory and unenforceable, requiring a separate enforcement proceeding once the main bankruptcy case concludes.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Reglamento Nr. 1346/2000 3 ir 26 straipsniai; Bankroto bylos iškilimas yra konstatuojamojo pobūdžio ir negali būti priverstinai vykdomas, todėl reikia atskirai nustatyti, ar leidimas vykdyti gali būti suteiktas.

Parole chiave

Generato dall'IA
bankruptcy order enforcement declaratory judgment Regulation 1346/2000 cross-border insolvency non-enforceable order

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnis
Reglamento Nr. 1346/2000 26 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalis
CPK 337 straipsnio 4 punktas

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Civilinė byla Nr           Civilinė byla Nr. 2T-233/2011Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.1 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo GailiÅ«no ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjos A.

K. praÅ¡ymas tenkintas iÅ¡ dalies ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ dėl A. K. bankroto skolininko praÅ¡ymu, peržiÅ«rėjimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ , n u s t a t ė: Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. priėmė nutartį dėl bankroto skolininko praÅ¡ymu, kuria pripažino A. K. bankrutavusia, o bylÄ , vadovaujantis 2000 m. gegužės 29 d. ES Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 Dėl bankroto bylų 3 straipsniu, pagrindine.

Paskirtas oficialus teismo administratorius yra adresu J. Anchor House, The Mailtings, Silvester Street, Hull HU1 3HA.PareiÅ¡kėja A. K. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. bankroto nutartį dėl A. K. bankroto skolininko praÅ¡ymu.2011 m. gegužės 31 d. Lietuvos apeliacinis teismas bylos dalį, kuria praÅ¡oma pripažinti Lietuvos Respublikoje Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį dėl A.

K. bankroto skolininko praÅ¡ymu, nutraukė ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį dėl A. K. bankroto skolininko praÅ¡ymu, kuria teismas pripažino A. K. bankrutavusia, o bylÄ pagrindine. 2011 d. liepos 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ praÅ¡ymas dėl nutarties peržiÅ«rėjimo, kuriuo praÅ¡oma peržiÅ«rėti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį byloje Nr. 2T-175/2011 ir Europos SÄ jungos 2000 m. gegužės 29 d.

Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamento) 26 straipsnio pagrindu atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį dėl A. K. bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bei, tuo atveju, jeigu teismas tenkintų pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , atskirai nustatyti, kad Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties pripažinimas ir leidimas vykdyti negalioja AB „Swedbank“ daiktinių teisių įgyvendinimui pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį byloje Nr. I-1656V/2010.

PraÅ¡ymas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pagal Europos Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ byloje Nr. C-341/04 Reglamento 16 straipsnis pirmiausia skirtas kelių ES valstybių narių jurisdikcijų konkurencijai spręsti. Pagal Reglamento 2 straipsnio a punktÄ , bankroto byla, kuriai gali bÅ«ti taikomos Reglamento nuostatos, yra bankroto byla, įvardinta Reglamento A priede. Vadovaujantis galiojančia Reglamento A priedo redakcija, Lietuvos teismų jurisdikcija apima tik įmonių bankroto bei restruktÅ«rizavimo bylas.

Kadangi tarp Lietuvos Respublikos ir Didžiosios Britanijos teismų konkurencijos dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo nėra, Å¡ios bylos kontekste pirmojo teismo sprendimo pripažinimo taisyklė automatiÅ¡kai negali bÅ«ti taikoma ir turi bÅ«ti vadovaujamasi visomis Reglamente numatytomis teismo sprendimo pripažinimo nuostatomis.Reglamento 26 straipsnyje yra nustatyta bendrojo pripažinimo principo taikymo iÅ¡imtis, numatanti, kad valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ arba vykdyti tokioje byloje priimtÄ teismo sprendimÄ , jeigu tokio pripažinimo ar vykdymo pasekmės akivaizdžiai prieÅ¡tarautų tos valstybės vieÅ¡ajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms.

Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad kompetentingos institucijos turi paisyti šiame straipsnyje numatytų atsisakymo pagrindų.Pripažinimo išimtis taip pat numatyta Reglamento 25 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, kad valstybės narės neprivalo pripažinti ar vykdyti 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų, jei dėl jų gali būti apribota asmens laisvė ar pašto korespondencijos slaptumas. Būtent Reglamento 25 straipsnio 1 dalyje įvardinti „Kiti teismo sprendimai“ yra pripažįstami be tolimesnių formalumų ir vykdomi pagal Briuselis I nuostatas.

Tačiau Reglamentas nenumato, kad Briuselis I numatyta tvarka bÅ«tų pripažįstamas ar leidžiamas vykdyti sprendimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Europos Teisingumo Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Reglamento 25 straipsnio dalykas, be kita ko, yra kitų negu tiesiogiai su bankroto bylos iÅ¡kėlimu susijusių sprendimų pripažinimas ir vykdymas.Europos Teisingumo Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , jei sprendimas jÄ iÅ¡kelti buvo priimtas akivaizdžiai pažeidžiant susijusio su ta byla asmens pagrindinę teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam.

Didžiosios Britanijos teismo sprendimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priimtas neiÅ¡klausius suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ bei neįvertinus faktinių aplinkybių apie pareiÅ¡kėjos atliktus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius.Sprendimo dėl A. K. bankroto bylos iÅ¡kėlimo pripažinimas arba leidimas vykdyti reikÅ¡tų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimÄ , taip pat pažeistų Lietuvos civilinės teisės principÄ , kuris reikalauja, kad civiliniai teisiniai santykiai bÅ«tų reglamentuojami jų subjektų lygiateisiÅ¡kumo pagrindu.

Tenkinus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir leidus vykdyti SprendimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėja įgytų iÅ¡ esmės privilegijuotÄ padėtį kitų Lietuvos gyventojų atžvilgiu.AB „Swedbank“ yra pareiÅ¡kėjos hipotekos kreditorius pagal hipotekos lakÅ¡tÄ , kurio identifikavimo kodas yra 01120070020956. Remiantis Reglamento 5 straipsniu bankroto bylos iÅ¡kėlimas vienoje valstybėje narėje nedaro poveikio kreditorių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iÅ¡kėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ .

Å i Reglamento iÅ¡imtis yra universali ir apima iÅ¡ hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių atsiradusių kreditorių daiktinių teisių apsaugÄ , kuri galioja tiek pagrindinės, tiek Å¡alutinės bankroto bylos, Reglamento 2 straipsnio 1 ir 2 dalių prasme, iÅ¡kėlimo atvejais. PraÅ¡ymas netenkintinas.Europos SÄ jungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos SÄ jungos (toliau - ES) reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytÄ tvarkÄ .

ES valstybės narės teismo sprendimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ ir teismo sprendimų iÅ¡keltoje bankroto byloje pripažinimas ir vykdymas kitoje ES valstybėje narėje reglamentuojamas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas). 2000 gruodžio 22 d. ES Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (toliau – Briuselis I) Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti taikomas tik subsidiariai, t. y. tiek, kiek klausimų dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pripažinimo ir leidimo vykdyti nereglamentuoja Reglamentas.Reglamento, kuris yra specialiai skirtas bankroto byloje priimtų teismo sprendimų pripažinimui bei leidimui vykdyti, 16 straipsnyje numatyta, kad bet kuris sprendimas iÅ¡kelti bankroto bylÄ , kurį pagal savo jurisdikcijÄ priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylÄ iÅ¡kėlusioje valstybėje.

AB „Swedbank“ teisingai nurodo, kad Å¡is straipsnis taikytinas sprendžiant ES valstybių narių jurisdikcijų konkurencijÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet klaidingai nurodo, kad, nesant valstybių narių teismų konkurencijos dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, negali bÅ«ti taikoma ir taisyklė, leidžianti pirmojo teismo sprendimÄ pripažinti automatiÅ¡kai. Reglamento 16 straipsnis taikytinas visais atvejais, kai valstybės narės teismas pagal savo jurisdikcijÄ priima sprendimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , ir pirmoji jo paskirtis, aiÅ¡kinant teleologiÅ¡kai, yra įtvirtinti tokio sprendimo pripažinimÄ visose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylÄ iÅ¡kėlusioje valstybėje.

Straipsnio taikymas sprendžiant ES valstybių narių teismų jurisdikcijų konkurencijÄ , įvertinant chronologijÄ , yra iÅ¡vestinis ir iÅ¡plaukia iÅ¡ Reglamento 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad bet kuri vėliau iÅ¡kelta byla yra laikoma Å¡alutine byla. Taip pat klaidingas yra ir suinteresuoto asmens argumentas dėl Reglamento A priedo, pagal kurį Lietuvos teismų jurisdikcija apima tik įmonių bankroto bei restruktÅ«rizavimo bylas. Tai reiÅ¡kia, kad Lietuvos Respublikos teismai gali iÅ¡kelti tik Å¡ių tipų bankroto bylas, tačiau reglamento A priedas neužkerta kelio pripažinti ir leisti vykdyti kitokio pobÅ«džio bankroto bylas, kurias pagal jiems priskirtÄ jurisdikcijÄ iÅ¡kelia kitų valstybių teismai, juolab, kad Reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog 1 dalyje nustatyta pripažinimo taisyklė taikoma ir tuomet, kai kitose valstybėse narėse bankroto byla skolininkui negali bÅ«ti iÅ¡kelta atsižvelgiant į jo procesinį veiksnumÄ .

Pripažįstančioji valstybė narė ne tik pripažįsta kitos valstybės teismo jurisdikcijÄ iÅ¡keliant bankroto bylÄ , bet automatiÅ¡kai pripažįsta ir patį teismo sprendimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Be to, Å¡io Reglamento 25 straipsnis aiÅ¡kiai nurodo, jog teismo sprendimas dėl bylos iÅ¡kėlimo pripažįstamas be tolesnių formalumų. Teisės doktrinoje Å¡i norma aiÅ¡kinama kaip nereikalaujanti specialios pripažinimo procedÅ«ros dėl teismo procesinio sprendimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ , t. y. neatliekant ne tik įprastų, bet ir supaprastintų procedÅ«rų.

Todėl suinteresuoto asmens akcentuojama aplinkybė, kad nėra Lietuvos Respublikos ir Didžiosios Britanijos teismų ginčo dėl jurisdikcijos iÅ¡keliant fizinio asmens bankroto bylÄ , negali bÅ«ti kliÅ«tis pripažinti aptariamÄ Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo sprendimÄ .             Reglamento 26 straipsnyje numatytas sprendimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ ar kito sprendimo, susijusio su bankroto byla, nepripažinimo pagrindas, kuris valstybei narei leidžia atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ arba vykdyti tokioje byloje priimtÄ teismo sprendimÄ , jei tokio pripažinimo ar vykdymo pasekmės akivaizdžiai prieÅ¡tarautų tos valstybės vieÅ¡ajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms.

Reglamente nėra numatyta speciali pripažinimo (nepripažinimo) procedÅ«ra, kurios metu bÅ«tų galima patikrinti, ar praÅ¡omas pripažinti (nepripažinti) teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja pripažįstančios valstybės vieÅ¡ajai tvarkai. Tai nustatyti galima tik tada, kai, teismams sprendžiant kitus klausimus, yra remiamasi kitoje valstybėje narėje priimtu sprendimu iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Nagrinėjamos bylos kontekste tokia galimybė atsirado suinteresuotam asmeniui papraÅ¡ius teismo peržiÅ«rėti teismo nutartį, priimtÄ iÅ¡nagrinėjus praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Didžiosios Britanijos teismo sprendimÄ dėl fizinio asmens bankroto.             Reglamentas yra vientisas teisės aktas, kurio normos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai.

Reglamento 16 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta norma, reiÅ¡kianti, kad automatinio sprendimų iÅ¡kelti bankroto bylÄ pripažinimo principas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar tokiam skolininkui pagal pripažįstančios valstybės teisę bÅ«tų buvę įmanoma pradėti bankroto procedÅ«ras. Todėl, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Reglamento normas, galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡imtis neapima atvejų, kai pripažįstančioje valstybėje bankroto byla tam tikram asmeniui negali bÅ«ti iÅ¡kelta.

AB „Swedbank“ teigia, kad sprendimo dėl A. K. bankroto bylos iÅ¡kėlimo pripažinimas arba leidimas vykdyti reikÅ¡tų konstitucinio asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimÄ , nes Lietuvos teisinėje jurisdikcijoje esantys fiziniai asmenys turėtų iÅ¡ esmės skirtingÄ padėtį. Taigi suinteresuotas asmuo vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikoje nėra fizinio asmens bankroto instituto ir bankroto byla A. K. negali bÅ«ti iÅ¡kelta. Tačiau minėta, kad Reglamento, kuris yra tiesioginio taikymo aktas, normos leidžia (nustato) tokio sprendimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pripažinimÄ , todėl aptariama teisinė situacija negali bÅ«ti laikoma pažeidžiančia Lietuvos Respublikos vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei sprendimo nepripažinimo pagrindu.

             Proceso aspektu Europos Teisingumo Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Reglamento 26 straipsnis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, jog valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , jei sprendimas jÄ iÅ¡kelti buvo priimtas akivaizdžiai pažeidžiant susijusio su ta byla asmens pagrindinę teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam (Teisingumo Teismo 2006 m. gegužės 2 d. prejudicinis sprendimas Eurofood byloje (C-341/04, OL C 143, p. 11)). Taip yra pripažįstamas bendras Bendrijos teisės principas, pagal kurį visi asmenys turi teisę į teisingÄ procesÄ .

Suinteresuotas asmuo teigia, kad sprendimu dėl A. K. bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo iÅ¡ esmės pažeista jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, nes sprendimas priimtas neiÅ¡klausius suinteresuoto asmens. Europos Teisingumo Teismas, aiÅ¡kindamas teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam turinį Reglamento 26 straipsnio kontekste, nurodė, kad teismas, kuris turi nuspręsti, ar yra aiÅ¡kus Å¡ios teisės pažeidimas, negali apsiriboti tik savo supratimu apie žodinio iÅ¡klausymo reikalavimÄ ir jo svarbÄ pripažįstančios valstybės teisės sistemoje.

Jis turi įvertinti, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, ar suinteresuotam asmeniui buvo suteikta pakankama galimybė bÅ«ti iÅ¡klausytam (Teisingumo Teismo 2006 m. gegužės 2 d. prejudicinis sprendimas Eurofood byloje (C-341/04, OL C 143, p. 11)). Suinteresuotas asmuo nurodo, kad 2011 m. balandžio 12 d. gavo į lietuvių kalbÄ iÅ¡verstÄ Didžiosios Britanijos Jorko grafystės teismo Bankroto tarnybos praneÅ¡imÄ dėl 2010 m. lapkričio 30 d. A. K. iÅ¡duoto bankroto orderio su praÅ¡ymais pateikti turimÄ informacijÄ .

Suinteresuotas asmuo teismui raÅ¡tu pateikė atsakymus. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sprendimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmęs teismas suteikė suinteresuotam asmeniui galimybę bÅ«ti iÅ¡klausytam. Tolimesnės procedÅ«ros bankroto procese negali bÅ«ti vertinamos kaip Reglamento 26 straipsnio pažeidimas, nes tai reikÅ¡tų teismo sprendimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo tikrinimÄ , kas, savo ruožtu, pažeistų teismų sprendimų pripažinimo principus, tame tarpe ir automatinį pripažinimÄ (Reglamento preambulė, 22 punktas).

Kita vertus, suinteresuotas asmuo nepateikia argumentų, kad jam daromos kliūtys dalyvauti aptariamoje bankroto byloje.             Suinteresuoto asmens minima Reglamento 25 straipsnio 3 dalyje numatyta pripažinimo išimtis, kuri leidžia nepripažinti ar neleisti vykdyti sprendimų, jei dėl jų gali būti apribota asmens laisvė ar pašto korespondencijos slaptumas, yra taikoma tik minimo straipsnio 1 dalyje nurodytiems teismo sprendimams. Reglamento 25 straipsnio 1 dalis taikytina teismo sprendimams, susijusiems su bankroto bylos eiga ir užbaigimu, bei teismo patvirtintiems kompromisiniams kreditorių ir skolininkų susitarimams, tačiau ne teismo sprendimams dėl bankroto bylos iškėlimo, kurie yra pripažįstami pagal Reglamento 16 straipsnį.

Teismo sprendimas dėl A. K. bankroto yra teismo sprendimas, pripažįstamas pagal Reglamento 16 straipsnį, todėl jam Reglamento 25 straipsnis, o kartu ir jame įtvirtinta nepripažinimo iÅ¡imtis, netaikomas.              Kadangi teismo sprendimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra pripažįstamas visose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylÄ iÅ¡kėlusioje valstybėje, o nagrinėjamame praÅ¡yme suinteresuotas asmuo nepagrindė teiginio, jog pripažįstamas sprendimas akivaizdžiai prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties dalis, kuria bylos dalis dėl praÅ¡ymo pripažinti Lietuvos Respublikoje Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį dėl A.

K. bankroto skolininko praÅ¡ymu nutraukta, yra pagrįsta, teisėta ir negali bÅ«ti keičiama.Kaip jau minėta, teismo sprendimai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra pripažįstami pagal Reglamento 16 straipsnį, t.y. jiems taikomas automatinio pripažinimo principas. Reglamento 25 straipsnyje nurodyta, kad Å¡i taisyklė taip pat taikoma ir kitų su bankroto byla susijusių teismo sprendimų pripažinimui. Tačiau automatinio sprendimų bankroto bylose pripažinimo principas neapima Å¡ių sprendimų priverstinio vykdymo, todėl Reglamento 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiti su bankroto byla susiję teismo sprendimai vykdomi pagal Briuselio konvencijÄ dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (Briuselis I).

Pažymėtina, kad, kaip AB „Swedbank“ teisingai pastebėjo, Reglamentas nenumato, kad teismo sprendimai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų vykdomi pagal Briuselį I. Taip yra dėl to, kad, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, toks teismo sprendimas yra konstatuojamojo pobÅ«džio, todėl nevykdytinas (LAT CBS teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-118/2007 pagal pareiÅ¡kėjo Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos Valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos AukÅ¡tojo Ūkinio Teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartį dėl konkursinės teisenos pradėjimo.) Kartu jam nereikia numatyti ir vykdymo procedÅ«ros.

Spręsti dėl vykdymo taikant Briuselį I reikėtų tik tuo atveju, jei kartu su bankroto bylos iÅ¡kėlimu bÅ«tų priimtas ir priverstinio vykdymo reikalaujantis sprendimas. Nagrinėjamu atveju Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis yra bÅ«tent konstatuojamojo pobÅ«džio, negali bÅ«ti priverstinai vykdoma, todėl A. K. praÅ¡ymas leisti jį vykdyti turi bÅ«ti atmestas. Tik tuomet, kai pagrindinę bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas priims vykdymo reikalaujančius su bankroto bylos eiga ir užbaigimu susijusius sprendimus, suinteresuoti asmenys turės kreiptis į pripažįstančios valstybės narės (nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos) teismÄ dėl leidimo vykdyti iÅ¡davimo pagal Briuselį I.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties dalis, kuria leista Lietuvos Respublikoje vykdyti Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ dėl A.

K. bankroto, keistina atmetant praÅ¡ymÄ leisti vykdyti sprendimÄ , nes sprendimas yra nevykdytinas.             Suinteresuotas asmuo taip pat prašė teismo nutartyje nurodyti, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas pareiÅ¡kėjai nedaro poveikio apelianto daiktinėms teisėms bei jų įgyvendinimui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau tokia nuostata jau yra iÅ¡dėstyta Reglamento 5 straipsnyje dėl trečiųjų Å¡alių daiktinių teisių, kuriame nurodytas bankroto bylos iÅ¡kėlimo poveikis trečiųjų Å¡alių daiktinėms teisėms.

Taigi tai yra materialioji norma, nereikalaujanti teismo pasisakymo. Reglamentai yra bendrieji tiesioginio taikymo teisės aktai, todėl Å¡i norma galioja Lietuvos Respublikoje nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir teismui jos taikymo konstatuoti nebereikia.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, CPK 337 straipsnio 4 punktu,n u t a r i a :Suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ praÅ¡ymÄ atmesti.Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį pakeisti.Panaikinti nutarties dalį, kuria leista vykdyti Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį dėl A.

K. bankroto ir jos praÅ¡ymÄ Å¡ioje dalyje atmesti. KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir gali bÅ«ti per tris mėnesius skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.Teisėjai                                                                                Alė BukavinienėAlgirdas GailiÅ«nas                 Egidijus Žironas