Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f0ec2bc5-1625-4e72-b66f-97f0ef1ab215 Generato dall'IA

Appeal dismissed; applicant failed to prove risk of enforcement difficulty against defendant company.

Numero d'incarto f0ec2bc5-1625-4e72-b66f-97f0ef1ab215
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The appellate court dismissed the applicant's appeal against the first-instance court's refusal to grant provisional measures. The applicant argued that the defendant company was hiding assets, but failed to provide objective evidence of financial distress or intent to evade debt beyond simple non-payment. The court ruled that mere non-payment for over three months does not justify freezing assets and that the applicant bore the burden of proof which they did not meet.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

CPK 334 str.; CPK 337 str. 1 d. 1 p.; CPK 92 str.; CPK 96 str. 6 d. - Provisional measures to secure a claim cannot be applied without objective evidence demonstrating a significant risk that the judgment will become impossible or significantly more difficult to enforce.

Parole chiave

Generato dall'IA
provisional measures enforcement risk burden of proof non-payment asset freezing civil procedure code judicial enforcement

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
CPK 334-339 str.
CPK 337 str. 1 d. 1 p.
Dėl nurodytų motyvų ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
CPK 92 str.
Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str.
CPK 96 str. 6 d.
teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355
bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m.

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-952 -431/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03239-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. gegužės 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo V. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „IKOLTA“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „IKOLTA“ 13 540,00 Lt užmokestį už paslaugas ir nuomos mokestį, 196,68 Lt palÅ«kanas, 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – ieÅ¡kinio sumai areÅ¡tuoti atsakovo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant per mažai, atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 1 d. nutartimi ieÅ¡kovo V. P. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas nepateikė faktų ir įrodymų, patvirtinančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo teigimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos medžiagos nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad atsakovas slepia turtÄ ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtÄ kitiems asmenims, kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ teismo sprendimo įvykdymÄ .

Aplinkybė, kad atsakovas geruoju nesumoka ieÅ¡kovo reikalaujamos sumos, yra pagrindas kreiptis į teismÄ , o ne taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, reikalavimų dydis, turint omenyje, kad atsakovas yra veikiantis juridinis asmuo, savaime nelaikytinas dideliu. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų apie atsakovo turtÄ , gautas pajamas, pelnÄ / nuostolius, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti apie abejonių mokumu keliančiÄ atsakovo finansinę padėtį. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pakankamo teisinio pagrindo leidžiančio manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas V. P. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - ieÅ¡kinio užtikrinimui areÅ¡tuoti 13 738,68 Lt sumai UAB „IKOLTA“ turtÄ , įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausantį atsakovui UAB „IKOLTA“ ir esantį pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:2012-09-30 pateiktas UAB „IKOLTA“ balansas patvirtina, kad atsakovo turto vertė siekia 1 299 691 Lt, iÅ¡ kurių ilgalaikis turtas sudaro 564 364 Lt, trumpalaikis – 735 327 Lt; atsakovo finansiniai įsipareigojimai siekia 390 136 Lt.

Be to, dalį atsakovo ilgalaikio turto sudaro nekilnojamasis turtas (žemės sklypo dalis ir pastatas), kurio bendra vidutinė rinkos vertė (masinio vertinimo duomenimis) lygi 224 940 Lt. Todėl atsakovo UAB „IKOLTA“ ilgalaikio turto vertė 2012 metais sudaro 583 866,00 Lt, kai tuo tarpu ieÅ¡kovui žinomų skolinių įsipareigojimų suma sudaro daugiau nei 738 628,00 Lt, todėl akivaizdu, kad atsakovas UAB „IKOLTA“ nėra pajėgus įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, kas sudaro pagrįstÄ pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekiant apsaugoti ieÅ¡kovo teisėtus interesus;ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovo skola 13 540,00 Lt, iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos nebuvo mokama daugiau kaip tris mėnesius.

Be to Å¡iuo metu atsakovo UAB „IKOLTA“ atžvilgiu teismuose 2013 metais nagrinėjamos, arba jau iÅ¡nagrinėtos, 5 civilinės bylos. Todėl dėl UAB „IKOLTA“ nevykdomų skolinių įsipareigojimų įvairÅ«s asmenys atsakovo atžvilgiu teismine tvarka yra pareiÅ¡kę eilę reikalavimų, kurių bendra suma, įvertinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį 13 540 Lt sumai, sudaro daugiau kaip 620 000,00 Lt. Todėl teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«tų pažeistas teisingos Å¡alių pusiausvyros principas, taip pat nepagrįstai atsakovui bÅ«tų suteiktas pranaÅ¡umas ieÅ¡kovo atžvilgiu.Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ gauta nebuvo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-01 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , atskirojo skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas iÅ¡vadas, todėl priėmė visapusiÅ¡kai teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ panaikinti ar pakeisti, remiantis ieÅ¡kovo atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatÄ , teismas dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti, todėl, taikydamas Å¡iÄ prezumpcijÄ , teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009;

Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-256/2012). Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. PrieÅ¡ingu atveju Å¡io klausimo teisingas iÅ¡sprendimas, vien tik esant didelei ieÅ¡kinio sumai, kuriÄ savo nuožiÅ«ra nustato ieÅ¡kovas, neatsižvelgiant į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, reikÅ¡tų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstÄ teisingumo vykdymÄ .

Tuo tarpu teisingumas turi bÅ«ti vykdomas konkrečioje byloje teisiÅ¡kai pagrįstais argumentais, įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.).Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl 13 540,00 Lt sumos, kuriÄ pirmosios instancijos teismas skolininko UAB „Ikolta “ atžvilgiu laikė nedidele.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ atsakovo UAB „Ikolta“ 2012 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad įmonės turtas balanso sudarymo dienÄ buvo 1 299 691 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 387 569 Lt (b.l. 75).

IÅ¡ pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad atsakovas dirbo pelningai (b.l. 74). Pažymėtina, jog, lyginant su 2011 metų atsakovo finansiniais duomenimis, atsakovo turtas 2012 metais padidėjo, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai ženkliai sumažėjo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės mokumas buvo patvirtintas ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta kelti atsakovui UAB „Ikolta“ bankroto bylÄ .

Minėta nutartimi buvo konstatuota, kad UAB „Ikolta“ kreditorinių įsiskolinimų suma sudaro 332 682, 49 Lt, tuo tarpu į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė – 1 299 691 Lt.Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovas yra stabiliai veikianti ir moki įmonė, kuri iÅ¡ savo veiklos gauna pastovias pajamas, todėl ieÅ¡kinio reikalavimų suma, kuri sudaro tik 13 540 Lt, atsakovui negali bÅ«ti laikoma didele. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio objektyvaus pagrindo, iÅ¡skyrus kreditoriaus samprotavimus, abejoti atsakovo finansine padėtimi ir sugebėjimu tinkamai vykdyti teismo sprendimus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesant tam objektyvaus pagrindo nepagrįstai varžytų atsakovo teises ir teisėtus interesus, bÅ«tų pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai.Apeliantas skunde taip pat teigia, jog, įvertinus atsakovui kitose civilinėse bylose reiÅ¡kiamų reikalavimų sumÄ , atsakovo finansinė padėtis nėra tokia gera, be to atsakovo finansinės galimybės gali pablogėti kitose bylose nagrinėjamų ieÅ¡kinių tenkinimo atveju, kas Å¡ioje byloje sÄ lygoja galimÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo vykdymui ir bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantas nurodo, jog didžiausias 459 641,72 Lt reikalavimas atsakovui reiÅ¡kiamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Informacijos saugumo agentÅ«ra“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Ikolta“. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Å¡ioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 43 068,86 Lt priteisimo bei Å¡iÄ civilinės bylos dalį nutraukė.

Nors šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi apskųstas apeliacine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad ieškovas toje civilinėje byloje tikėtinai pagrindė savo ieškinį. Taigi ieškovo teiginys apie tai, jog atsakovo bendra nevykdomų skolinių įsipareigojimų suma sudaro daugiau kaip 620 000 Lt, yra klaidinantis. Kitose atsakovui iškeltose civilinėse bylose reiškiami reikalavimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra dideli.

Ä®vertinus atsakovo turtinę padėtį, net ir patenkinus Å¡iose bylose atsakovui reiÅ¡kiamus reikalavimus, atsakovo turtinė padėtis ženkliai nepasikeistų. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi byloje atsisakydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, neįvertino visų sprendimo priėmimui reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl priėjo nepagrįstos iÅ¡vados, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo tinkamam vykdymui pavojus nekyla.

Pirmosios instancijos teismas jokių esminių priežasčių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nenustatė, todėl pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo pakartotinio praÅ¡ymo dėl tokių priemonių taikymo. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu teismui nepateikė objektyvių įrodymų, kurie suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ Å¡ioje byloje. Taip pat atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys, kad su atskiruoju skundu taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo blogÄ finansinę padėtį ir realiÄ grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, pats ieÅ¡kovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimÄ skolininko nesÄ Å¾iningumÄ , bandymÄ perleisti turimÄ turtÄ tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip pabloginti savo finansinę padėtį, bei kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų.

Taigi, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika laikinosios apsaugos priemonės neturėtų bÅ«ti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012).Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vien tik aplinkybė, kad atsakovas neatsiskaito su ieÅ¡kovu daugiau kaip tris mėnesius, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atsakovo neatsiskaitymo su ieÅ¡kovu faktas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai netaikė atsakovo turto atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl nurodytų motyvų ieÅ¡kovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                     Laima Gerasičkinienė