Appeal dismissed; applicant failed to prove risk of enforcement difficulty against defendant company.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe appellate court dismissed the applicant's appeal against the first-instance court's refusal to grant provisional measures. The applicant argued that the defendant company was hiding assets, but failed to provide objective evidence of financial distress or intent to evade debt beyond simple non-payment. The court ruled that mere non-payment for over three months does not justify freezing assets and that the applicant bore the burden of proof which they did not meet.
Regesto Legislator
Generato dall'IACPK 334 str.; CPK 337 str. 1 d. 1 p.; CPK 92 str.; CPK 96 str. 6 d. - Provisional measures to secure a claim cannot be applied without objective evidence demonstrating a significant risk that the judgment will become impossible or significantly more difficult to enforce.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IAGiurisprudenza citata
Generato dall'IATesto completo
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2S-952 -431/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03239-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. gegužÄs 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Laima GerasiÄkinienÄ teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi ieÅ¡kovo V. P. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarties civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį atsakovui UAB âIKOLTAâ dÄl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t Ä :
I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas V. P. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB âIKOLTAâ 13 540,00 Lt užmokestį už paslaugas ir nuomos mokestį, 196,68 Lt palÅ«kanas, 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas praÅ¡Ä taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones â ieÅ¡kinio sumai areÅ¡tuoti atsakovo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant per mažai, atsakovo pinigines lÄÅ¡as ar turtines teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2013 m. vasario 1 d. nutartimi ieÅ¡kovo V. P. praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetÄ. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas nepateikÄ faktų ir įrodymų, patvirtinanÄių, kad, nesiÄmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo teigimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos medžiagos nÄra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad atsakovas slepia turtÄ ar lÄÅ¡as, perleidžia ar ketina perleisti turtÄ kitiems asmenims, kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ teismo sprendimo įvykdymÄ .
AplinkybÄ, kad atsakovas geruoju nesumoka ieÅ¡kovo reikalaujamos sumos, yra pagrindas kreiptis į teismÄ , o ne taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, reikalavimų dydis, turint omenyje, kad atsakovas yra veikiantis juridinis asmuo, savaime nelaikytinas dideliu. IeÅ¡kovas nepateikÄ duomenų apie atsakovo turtÄ , gautas pajamas, pelnÄ / nuostolius, pagal kuriuos bÅ«tų galima sprÄsti apie abejonių mokumu kelianÄiÄ atsakovo finansinÄ padÄtį. Atsižvelgdamas į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nÄra pakankamo teisinio pagrindo leidžianÄio manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti neįmanomas, todÄl ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas V. P. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡sprÄsti klausimÄ iÅ¡ esmÄs - ieÅ¡kinio užtikrinimui areÅ¡tuoti 13 738,68 Lt sumai UAB âIKOLTAâ turtÄ , įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lÄÅ¡as ar turtines teises, priklausantį atsakovui UAB âIKOLTAâ ir esantį pas atsakovÄ ar treÄiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:2012-09-30 pateiktas UAB âIKOLTAâ balansas patvirtina, kad atsakovo turto vertÄ siekia 1 299 691 Lt, iÅ¡ kurių ilgalaikis turtas sudaro 564 364 Lt, trumpalaikis â 735 327 Lt; atsakovo finansiniai įsipareigojimai siekia 390 136 Lt.
Be to, dalį atsakovo ilgalaikio turto sudaro nekilnojamasis turtas (žemÄs sklypo dalis ir pastatas), kurio bendra vidutinÄ rinkos vertÄ (masinio vertinimo duomenimis) lygi 224 940 Lt. TodÄl atsakovo UAB âIKOLTAâ ilgalaikio turto vertÄ 2012 metais sudaro 583 866,00 Lt, kai tuo tarpu ieÅ¡kovui žinomų skolinių įsipareigojimų suma sudaro daugiau nei 738 628,00 Lt, todÄl akivaizdu, kad atsakovas UAB âIKOLTAâ nÄra pajÄgus įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, kas sudaro pagrįstÄ pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekiant apsaugoti ieÅ¡kovo teisÄtus interesus;ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovo skola 13 540,00 Lt, iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos nebuvo mokama daugiau kaip tris mÄnesius.
Be to Å¡iuo metu atsakovo UAB âIKOLTAâ atžvilgiu teismuose 2013 metais nagrinÄjamos, arba jau iÅ¡nagrinÄtos, 5 civilinÄs bylos. TodÄl dÄl UAB âIKOLTAâ nevykdomų skolinių įsipareigojimų įvairÅ«s asmenys atsakovo atžvilgiu teismine tvarka yra pareiÅ¡kÄ eilÄ reikalavimų, kurių bendra suma, įvertinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį 13 540 Lt sumai, sudaro daugiau kaip 620 000,00 Lt. TodÄl teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«tų pažeistas teisingos Å¡alių pusiausvyros principas, taip pat nepagrįstai atsakovui bÅ«tų suteiktas pranaÅ¡umas ieÅ¡kovo atžvilgiu.Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ gauta nebuvo.
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
NagrinÄjamu atveju absoliuÄių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nÄra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nÄra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nÄra kitų aplinkybių, dÄl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas, nagrinÄdamas atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013-02-01 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylos medžiagÄ , atskirojo skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepažeidÄ proceso teisÄs normų, padarÄ teisingas iÅ¡vadas, todÄl priÄmÄ visapusiÅ¡kai teisÄtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ panaikinti ar pakeisti, remiantis ieÅ¡kovo atskirojo skundo motyvais, nÄra įstatyme numatytų pagrindų.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones teisÄtumo ir pagrįstumo klausimas.Pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatÄ , teismas dalyvaujanÄių byloje asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikÄtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiÄmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todÄl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiÄmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2-1565/2010). ApeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį, kad proceso įstatyme nÄra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonÄs gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikÄtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-1286/2012).
Taigi teismas turi diskrecijos teisÄ nusprÄsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismų praktikoje suformuluota taisyklÄ, pagal kuriÄ aplinkybÄ, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginÄas tarp Å¡alių atsirado dÄl didelÄs pinigų sumos, kadangi didelÄ reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsÄjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013).
TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelÄ suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nÄra absoliuti, todÄl, taikydamas Å¡iÄ prezumpcijÄ , teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliuÄiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkreÄiam atsakovui ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009;
Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr.2-256/2012). Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkreÄias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybÄs teise valdomo turto verte, pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelÄ. PrieÅ¡ingu atveju Å¡io klausimo teisingas iÅ¡sprendimas, vien tik esant didelei ieÅ¡kinio sumai, kuriÄ savo nuožiÅ«ra nustato ieÅ¡kovas, neatsižvelgiant į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, reikÅ¡tų formalų, o ne realų, konstitucinÄmis normomis pagrįstÄ teisingumo vykdymÄ .
Tuo tarpu teisingumas turi bÅ«ti vykdomas konkreÄioje byloje teisiÅ¡kai pagrįstais argumentais, įvertinus byloje esanÄias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.).NagrinÄjamu atveju tarp Å¡alių yra kilÄs ginÄas dÄl 13 540,00 Lt sumos, kuriÄ pirmosios instancijos teismas skolininko UAB âIkolta â atžvilgiu laikÄ nedidele.ApeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį, kad iÅ¡ atsakovo UAB âIkoltaâ 2012 m. rugsÄjo 30 d. balanso matyti, kad įmonÄs turtas balanso sudarymo dienÄ buvo 1 299 691 Lt, o per vienerius metus mokÄtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 387 569 Lt (b.l. 75).
IÅ¡ pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad atsakovas dirbo pelningai (b.l. 74). PažymÄtina, jog, lyginant su 2011 metų atsakovo finansiniais duomenimis, atsakovo turtas 2012 metais padidÄjo, o per vienerius metus mokÄtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai ženkliai sumažÄjo. Be to, atkreiptinas dÄmesys į tai, kad įmonÄs mokumas buvo patvirtintas ir įsiteisÄjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkriÄio 8 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta kelti atsakovui UAB âIkoltaâ bankroto bylÄ .
MinÄta nutartimi buvo konstatuota, kad UAB âIkoltaâ kreditorinių įsiskolinimų suma sudaro 332 682, 49 Lt, tuo tarpu į įmonÄs balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertÄ â 1 299 691 Lt.Taigi, apeliacinÄs instancijos teismo nuomone, atsakovo finansinÄs atskaitomybÄs dokumentai patvirtina, kad atsakovas yra stabiliai veikianti ir moki įmonÄ, kuri iÅ¡ savo veiklos gauna pastovias pajamas, todÄl ieÅ¡kinio reikalavimų suma, kuri sudaro tik 13 540 Lt, atsakovui negali bÅ«ti laikoma didele. Esant nurodytoms aplinkybÄms, nÄra jokio objektyvaus pagrindo, iÅ¡skyrus kreditoriaus samprotavimus, abejoti atsakovo finansine padÄtimi ir sugebÄjimu tinkamai vykdyti teismo sprendimus.
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesant tam objektyvaus pagrindo nepagrįstai varžytų atsakovo teises ir teisÄtus interesus, bÅ«tų pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai.Apeliantas skunde taip pat teigia, jog, įvertinus atsakovui kitose civilinÄse bylose reiÅ¡kiamų reikalavimų sumÄ , atsakovo finansinÄ padÄtis nÄra tokia gera, be to atsakovo finansinÄs galimybÄs gali pablogÄti kitose bylose nagrinÄjamų ieÅ¡kinių tenkinimo atveju, kas Å¡ioje byloje sÄ lygoja galimÄ grÄsmÄ bÅ«simo teismo sprendimo vykdymui ir bÅ«tinybÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.
TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismas Å¡iuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantas nurodo, jog didžiausias 459 641,72 Lt reikalavimas atsakovui reiÅ¡kiamas Vilniaus apygardos teisme nagrinÄjamoje civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB âInformacijos saugumo agentÅ«raâ ieÅ¡kinį atsakovui UAB âIkoltaâ. IÅ¡ teismų informacinÄs sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Å¡ioje civilinÄje byloje Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkriÄio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ ir priÄmÄ ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo dÄl 43 068,86 Lt priteisimo bei Å¡iÄ civilinÄs bylos dalį nutraukÄ.
Nors Å¡is teismo sprendimas dar nÄra įsiteisÄjÄs, kadangi apskųstas apeliacine tvarka, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovas toje civilinÄje byloje tikÄtinai pagrindÄ savo ieÅ¡kinį. Taigi ieÅ¡kovo teiginys apie tai, jog atsakovo bendra nevykdomų skolinių įsipareigojimų suma sudaro daugiau kaip 620 000 Lt, yra klaidinantis. Kitose atsakovui iÅ¡keltose civilinÄse bylose reiÅ¡kiami reikalavimai, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nÄra dideli.
Ä®vertinus atsakovo turtinÄ padÄtį, net ir patenkinus Å¡iose bylose atsakovui reiÅ¡kiamus reikalavimus, atsakovo turtinÄ padÄtis ženkliai nepasikeistų. TodÄl nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas, ginÄijama nutartimi byloje atsisakydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, neįvertino visų sprendimo priÄmimui reikÅ¡mingų aplinkybių, todÄl priÄjo nepagrįstos iÅ¡vados, kad atsakovo turtinÄ padÄtis yra pakankamai gera ir galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo tinkamam vykdymui pavojus nekyla.
Pirmosios instancijos teismas jokių esminių priežasÄių, kad nesiÄmus laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti neįmanomas, nenustatÄ, todÄl pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo pakartotinio praÅ¡ymo dÄl tokių priemonių taikymo. PažymÄtina, kad siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu teismui nepateikÄ objektyvių įrodymų, kurie suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ Å¡ioje byloje. Taip pat atkreiptinas ieÅ¡kovo dÄmesys, kad su atskiruoju skundu taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinanÄių atsakovo blogÄ finansinÄ padÄtį ir realiÄ grÄsmÄ galimo teismo sprendimo įvykdymui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, pats ieÅ¡kovas nenurodÄ ir teismas nenustatÄ jokių aplinkybių, patvirtinanÄių galimÄ skolininko nesÄ Å¾iningumÄ , bandymÄ perleisti turimÄ turtÄ tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip pabloginti savo finansinÄ padÄtį, bei kitų aplinkybių, įrodanÄių, kad nesiÄmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybÄ sumažÄtų.
Taigi, kai nÄra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalÄs vykdyti teismo sprendimo, t. y. nÄra duomenų apie grÄsmes teismo sprendimo įvykdomumui, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika laikinosios apsaugos priemonÄs neturÄtų bÅ«ti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsÄjo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-1093/2012).ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat atkreipia dÄmesį į tai, kad vien tik aplinkybÄ, kad atsakovas neatsiskaito su ieÅ¡kovu daugiau kaip tris mÄnesius, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.
Atsakovo neatsiskaitymo su ieÅ¡kovu faktas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ dÄl savo pažeistų teisių gynimo.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmÄs tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikÄ proceso teisÄs normas ir pagrįstai netaikÄ atsakovo turto atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių. DÄl nurodytų motyvų ieÅ¡kovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinÄs instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnÄ, nei 10 Lt sumÄ , todÄl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinÄjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r Ä : Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄja                                                                                                                     Laima GerasiÄkinienÄ