Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f0e409ac-5851-45db-b9bf-8bc6fa24cc8b Generato dall'IA

Journalist acquitted of defamation for reporting on court proceedings based on public interest and good faith.

Numero d'incarto f0e409ac-5851-45db-b9bf-8bc6fa24cc8b
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court acquitted the journalist S. C. of charges of defamation and insult under Articles 154 and 155 of the Criminal Code. The prosecution alleged that S. C. spread false information about victim P. K. in online articles, but the defense argued the reporting was based on public interest in court proceedings and conducted in good faith. The court found that S. C. did not intend to harm P. K. and exceeded no legal limits when reporting on the ongoing trial.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1, 2 d., 155 str. 1 d.; A journalist is not guilty of defamation or insult when reporting on court proceedings in good faith for the public interest, provided the information is not knowingly false and no intent to harm is proven.

Parole chiave

Generato dall'IA
defamation criminal liability journalist privilege court proceedings reporting good faith defense public interest exception insult charges false information spread procura interna

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1, 2 d.
(duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1, 2 d., 155 str.
Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.
ir Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. , į teismÄ kreipėsi dėl internete publikuoto straipsnio, t.y.
Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.
požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.) S.
Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.
civilinis ieškinys dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 561,47 Lt turtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., paliekamas nenagrinėtu.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 str., n u s p r e n d ė :
Lietuvos Respublikos BPK 297-308 str.
2 p., paliekamas nenagrinėtu.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 str., n u s p r e n d ė :
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalis
Generato dall'IA
1bd5e9f8-e864-4216-825e-67b8b12ae3b4
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.
fd11c970-beee-400e-893b-e7fb2dfa162c
Court convicts defendant of arson causing minor damage, reducing sentence due to confession and prior suspended sentence.
04ca4a5e-9f84-4a27-883e-89a46e3dc204
?Baudžiamoji byla Nr. e1-196-620/2020 Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00159-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.5; 1.2.14.1.3; 2.1.8; 2.12.1.4 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 21 d. RokiÅ¡kis Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų teisėja Loreta Kukelkienė, iÅ¡nagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Renaldo Žalio pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 06-2-00159-19, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Utena, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, vykdantis individualiÄ veiklÄ , gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
183ba00c-caac-459d-8e45-dc1383ceed76
Baudžiamoji byla Nr. 1-942-907/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01186-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.4.7.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.11.;1.2.5.4.; 2.3.6.4.5. (S) Å IAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 5 d.   Šiauliai Å iaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei, kaltinamajam P. K., nukentėjusiajai R. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), faktinės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus, paskutinį kartÄ 2012-02-28 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį, bausmes subendrinus tarpusavyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 37 MGL dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo laikas 2012-02-11 ir skaitoma, kad liko sumokėti 35 MGL baudos, 2012-04-02 Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytas terminas paskirtÄ baudÄ sumokėti iki 2013-03-20, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
bfa4b268-9f33-4d83-9666-89d517c626aa
?Baudžiamoji byla Nr. 1-1983-673/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05747-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.7.; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 30 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėja Laima Å ablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant: prokurorui Arvydui Bernotavičiui, nukentėjusiajam J. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Pranešėjas L                                                    Baudžiamoji byla Nr. PK-76-806/2013Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00120-2012-3                          Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.1.; 1.2.8.2.1. (S)                                                                                                                                                                                       VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 12 d.Vilnius             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,sekretoriaujant Inesai Kovaliukienei, Ligitai Norkūnieneidalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam P. K.,įgaliotajam atstovui A.

K., kaltinamajam S. C.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. C. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1, 2 d., 155 str. 1 d., Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : P. K. žurnalistÄ S. C. kaltina pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1, 2 d., 155 str. 1 d. tuo, kad S. C. paskleidė apie jį, t. y. P. K., tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri jį paniekino ir pažemino, taip pat buvo pakirstas pasitikėjimas juo, taip pat apÅ¡meižė jį per visuomenės informavimo priemonę, neva jis padarė sunkų nusikaltimÄ , taip pat užgauliai pažemino (įžeidė), o bÅ«tent:

S. C. 2012-07-26, 11.45 val., „(duomenys neskelbtini)“, internete, internetinė nuoroda: (duomenys neskelbtini), paskelbė straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, straipsnio pavadinime nurodė, kad P. K. yra „„(duomenys neskelbtini)“, „„(duomenys neskelbtini)“, taip jį, P. K. apšmeižė ir įžeidė, „(duomenys neskelbtini)“, taip jį, P. K. apšmeižė, straipsnio pradžioje nurodė, kad jis, t. y. P. K. buvo pripažintas recidyvistu - „„(duomenys neskelbtini)“ ir „„(duomenys neskelbtini)“, taip jį, P. K. apšmeižė, taip pat straipsnyje klaidingai ir melagingai nurodytas pareiginis laipsnis „„(duomenys neskelbtini)“, jo, t. y.

P. K., iÅ¡leistos knygelės pavadinimas vietoj „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, S. C. straipsnyje cituoja tikrovės neatitinkančiÄ frazę vienos iÅ¡ nukentėjusiųjų žodžius ,, „(duomenys neskelbtini)“, taip jį, P. K. apÅ¡meižė ir įžeidė, taip pat S. C. daro nepagrįstas iÅ¡vadas „(duomenys neskelbtini)“, nežinia kokiais Å¡altiniais remdamasis nurodo, kad jis, t. y. P. K., neteko darbo „(duomenys neskelbtini)“, bei straipsnio pabaigoje raÅ¡o „(duomenys neskelbtini)“, taip jį, P. K. apÅ¡meižė ir įžeidė.Taip pat S. C. 2012-10-10 internete, ,, (duomenys neskelbtini)“ internetinė nuoroda: (duomenys neskelbtini) patalpino straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, straipsnio pavadinime melagingai, Å¡meižiančiai ir įžeidžiančiai nurodė jo, t. y.

P. K., pareiginį laipsnį „policininkas“, klaidingai melagingai, Å¡meižiančiai ir įžeidžiančiai nurodė, kad jis, P. K. pasiÅ«lė laidos kÅ«rėjams baudžiamosios bylos nutraukimo kainÄ : 50 000 Lt, t.y. jis buvo apÅ¡meižtas ir kaltinamas sunkiu nusikaltimu - turto prievartavimu, taip pat S. C. jį įžeidė ir apÅ¡meižė nurodydamas, kad jis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, klaidingai nurodo jo knygos pavadinimÄ , klaidingai bei melagingai nurodo jo pareiginį laipsnį ,,vyresnysis inspektorius“, neteisėtai kiÅ¡asi į privatų gyvenimÄ , pabrėžia sunkiÄ padėtį, nes nurodo kad jis „keliantis bylÄ be advokato“.Kaltinamasis S. C. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nėra nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai, yra linkęs atsižvelgti į pastabas.

Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis tikriausiai matė, kad buvo paraÅ¡ytas trečias straipsnis ta pačia tema. Pasak S. C., tai padarė norėdamas atsižvelgti į pastabas, kurios jam atrodė teisingos. Dėl netikslaus knygos pavadinimo, S. C. paaiÅ¡kino, kad vieÅ¡oje erdvėje tos knygos pavadinimas buvo nurodomas bÅ«tent toks, pavadinimÄ jis tikslino ir Martyno Mažvydo bibliotekoje, ekspresų informacijoje apie naujus leidinius, tai knygos pavadinimas buvo „(duomenys neskelbtini)“. S. C. gerbia žmogų kaip autorių ir naujame straipsnyje knygos pavadinimas pakeistas į tokį, kokio pageidauja P. K..

Dėl turimo P. K. pareiginio laipsnio, pasak S. C., atsižvelgiant, kad nukentėjusysis tam teikiÄ didelę reikÅ¡mę, tai naujame straipsnyje tas nekarinis komisaro inspektoriaus laipsnis yra minimas. Kaltinamasis parodė, jog yra nekaltas ir savo veikloje vadovaujasi Žurnalistų etikos kodeksu bei Visuomenės informavimo įstatymu, tų nusikalstamų veikų, kuriomis yra kaltinamas, nepadarė. S. C. paaiÅ¡kino, kad dėl bylos, tai nori pasakyti, kad dėmesys nėra nukreiptas į nukentėjusiojo asmenį.

Yra daug rašęs straipsnių apie teisminius procesus. Lietuvoje veikia daug komercinių televizijų: TV3, LNK ir visuomenė turi teisę žinoti koks turinys iÅ¡ tų komercinių televizijų pasiekia auditorijÄ . Yra aprašęs bylų dėl tų faktų, kurie buvo paskleisti informavimo priemonėse ir tose bylose buvo nustatoma ar tie faktai atitiko tikrovę. Å iuo atveju buvo domimasi, kokiÄ informacijÄ apie bylÄ paskleidė LNK televizija, kuri turi aukÅ¡tus reitingus. S. C. domėjosi Å¡ia byla bÅ«tent dėl LNK.

Pasak S. C., posėdžiai vyksta vieÅ¡ai ir visuomenė turi teisę žinoti, kas vyksta teismuose, nes ne kiekvienas žmogus gali dalyvauti teisme fiziÅ¡kai, todėl žurnalistai atlieka tam tikrÄ misijÄ , t.y. informuoja, kas vyksta. Jis, S. C. P. K. per teismo posėdį matė pirmÄ kartÄ , jokio nusistatymo prieÅ¡ P. K. neturėjo, jokių tikslų jam pakenkti neturėjo. Anot S. C., Å¡iuo atveju LNK galėjo pareikÅ¡ti priekaiÅ¡tus, kad jiems tai antireklama, bet tokių priekaiÅ¡tų jis nesulaukė.

Paprastai žmogus, kuris yra nukentėjusysis džiaugiasi žiniasklaidos dėmesiu ir taip gali praneÅ¡ti visuomenei savo nuomonę. Jis, S. C. jaučiasi persekiojamas už savo žurnalistinę veiklÄ . Privačiai, kaip S. C., nėra suinteresuotas straipsnių raÅ¡ymu. Yra redakcija, kaip vieÅ¡osios informacijos rengėja, kuri jį, S. C. samdo kaip žurnalistÄ visuomenės informavimui. Nesvarbu ar redakcija atsiųs JonÄ ar Saulių, tai ta misija vis tiek bus atlikta. S. C. paaiÅ¡kino, kad jis neturi jokio asmeninio intereso kaip privatus asmuo.

Pasak S. C., P. K. nedomina jų redakcijos ar jo, kaip žurnalisto, kaip privatus asmuo, o domina, kaip asmuo padavęs skundÄ Ä¯ teismÄ , kaip žmogus ėjęs policijos pareigÅ«no pareigas ir tai nesusiję su jo laisvalaikio pomėgiais ar privačiu gyvenimu. S. C. su P. K. susitiko teisme vieÅ¡o posėdžio metu. Jis, S. C. taikinamojo posėdžio metu kalbėjo, kad privataus kaltinimo procesas yra prieinamas, o toks koks jis dabar yra jo neturi bÅ«ti. Teismas galėjo iÅ¡vengti to, nepriimdamas netikslaus ieÅ¡kinio.

S. C. nori atkreipti dėmesį, jog yra kaltinamas pagal BK 154 str. 1 d. ir 154 str. 2 d. Å io straipsnio 1 dalis nėra aktuali, nes bÅ«tent 2 dalyje kalbama apie Å¡meižtÄ , paskelbtÄ per visuomenės įformavimo priemones, todėl kaltinime turi bÅ«ti nurodyta bÅ«tent antra, o ne pirma dalis. Nukentėjusysis pats pataisė, jog minėjo visai kito advokato pavardę. Taip pat jam, S. C. užkliuvo, kad skunde remiamasi vienu panaikintu teismo nuosprendžiu. Pasak S. C., skundo autorius yra laisvas suraÅ¡yti tai kÄ jis mano, bet jei tai yra akivaizdžiai neteisinga ir laikytų, tai kaip skundo trÅ«kumÄ , (patikslina čia buvo minima D.

R. ir V. T. byla ir buvo remiamasi pirmos instancijos teismo neįsiteisėjusiu nuosprendžiu, kuris buvo panaikintas). Pasak S. C., jam kaip autoriui skunde yra priskiriami kitų autorių raÅ¡yti teiginiai ir teksto dalys, tokių dalykų skunde neturėtų bÅ«ti. Skunde yra minimas savaitraÅ¡tis „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra atskiras subjektas, net priklausantis kitai bendrovei, nei tai, kuri valdo internetinį portalÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. P. K. savo skunde pateikia daugelį teiginių, kuriuos pats ir paneigia, kaip pvz.

P. K. pareiÅ¡kia pretenzijas G. L. dėl jo žurnalistinės veiklos, bet netrukus ima svarstyti ar G. L. apskritai yra žurnalistas. S. C. nori pažymėti, kad bÅ«vimas žurnalistų sÄ jungos nariu yra laisvai pasirenkamas ir nėra joks rodiklis. P. K. sako, kad jis nėra poetas, nors pripažįsta, kad laisvalaikiu raÅ¡o eiles ir yra iÅ¡leidęs knygelę, kas reiÅ¡kia, kad P. K. yra eilių raÅ¡ytojas, kitaip tariant poetas. Skundo teiginiai prieÅ¡tarauja visuotinai žinomai informacijai. Skunde nurodoma, jog remiamasi tokiais Å¡altiniais nepatikimais kaip „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nėra duomenų, jog „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų nepatikimas Å¡altinis, kaip tik prieÅ¡ingai „(duomenys neskelbtini)“ nėra įtrauktas į neetiÅ¡kų portalų sÄ raÅ¡Ä , „(duomenys neskelbtini)“ turi didžiulę auditorijÄ , kas reiÅ¡kia, kad žmonės vertina portalÄ ir juo pasitiki ir traktuoti, kad tai nepatikimas Å¡altinis nebÅ«tų galima.

Pasak S. C., nemato prasmės smulkiai nagrinėti kiekvieno kaltinimo punkto, nes pretenzijos turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamos ne jam, o redakcijai. O jei pretenzijos reiÅ¡kiamos jam, S. C., tai turi bÅ«ti įrodyta, kad tai jis padarė sÄ moningai, veikdamas tam tikra tyčia, turėdamas interesÄ . Nei to sÄ moningumo, nei tyčios nebuvo. Tam tikri kÅ«rybiniai ar faktiniai netikslumai gali bÅ«ti taisomi, kaip buvo su knygos pavadinimu ir pareiginiu laipsniu. Pasak S. C., straipsnio autorius yra jis, nei vienos aplinkybes jis nesugalvojo kÅ«rybiÅ¡kai ir visos buvo paimtos iÅ¡ viešų Å¡altinių.

Viešas šaltinis buvo viešas teismo posėdis ir kitų žiniasklaidos priemonių straipsniai, kurie nebuvo nei panaikinti, nei pakeisti, taip pat LNK pranešimas apie P. K.. Pasak S. C., dėl straipsnio pavadinimo, tai tame LNK anonso pavadinime nurodoma „(duomenys neskelbtini)“, o jo straipsnyje nurodoma, kad P. K. „susietas“, frazė pavartota trečiojo asmens linksniu. Dėl buvusio policijos poeto ir kad niekada juo nebuvo. Kad policijoje nėra tokio etato, tai įrodinėti nereikia. Ta frazė yra kūrybiškas asmens apibūdinimas, kurį S. C. skaitė „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo pavartota, kad išskirti nukentėjusįjį iš kitų pareigūnų, kuris, jo manymu, nėra įžeidus, o spalvingai gražus apibūdinimas.

Dėl frazės „padavė į teismÄ â€œ jie stengiasi pavartoti aiÅ¡kų žodį, kad tas žodis bÅ«tų ne kiek įmanoma tikslesnis, o suprantamas ir tai auditorijai, kuri neturi teisinio iÅ¡silavinimo, tai tiesmukas, aiÅ¡kus, buitinis pasakymas, kad asmuo kreipėsi į teismÄ , kuriame nėra jokio įžeidimo. Dėl recidyvisto, tai autentiÅ¡ka frazė buvo „nusikalstamų veikų recidyvas“ tačiau paprastumo dėlei ji buvo tokia. Pasak S. C., ne jis tÄ frazę pavartojo, Å¡i frazė buvo pavartota LNK laidos „(duomenys neskelbtini)“ anonsui, todėl frazė buvo bÅ«tent tokia, kad žmonės žinotų, jog kalbama apie laidÄ .

Dėl frazės „atidaužyti kepenis“, tai jis, S. C. nerašė Å¡ios frazės, o yra citata iÅ¡ kito Å¡altinio. Å ioje byloje neturėtų bÅ«ti apie tai kalbama. Teismo nutartyje yra ta frazė „grasino atidaužyti kepenis“. Dėl klaidingai nurodyto pareiginio laipsnio, S. C. paaiÅ¡kino, kad žurnalistas raÅ¡ydamas informacijÄ nesiekia visiÅ¡ko tikslumo, tai nėra pildomi kažkokie blankai. Tokie žodžiai kaip pareigÅ«nas, policininkas, Å¡ie naudojami apibrėžti profesijai, kaip sinonimai.

Nėra tikslo nurodyti tikslių pareigų pavadinimÄ , o identifikuoti asmenį. Dėl knygelės, tai S. C. parodė, kad jos pavadinimÄ jis tikslinosi ir rėmėsi kitais Å¡altiniais. Nukentėjusiosios žodžius citavo ne jis, S. C., jie buvo cituojami LNK praneÅ¡imuose. Kaltumas buvo įrodytas, nes buvo įsiteisėjusi apygardos teismo nutartis. Dėl to, kad policininkas buvo linksmas, jis, S. C. padarė tam tikras iÅ¡vadas. Pasak S. C., jis mano, kad kaip žurnalistas, gali subjektyviai vertinti tai kas vyksta, tam nereikia jokių įrodymų.

Jei žiniasklaida jį, S. C. samdo, kad atliktų savo darbÄ , o žmonės skaito ir juo pasitiki, tai jis tuo pasitikėjimu ir naudojasi. Santykiai su „(duomenys neskelbtini)“, tai straipsnyje yra nurodoma, kad ta informacija yra iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ portalo. Ta informacija nebuvo nei pakeista, nei panaikinta, todėl ir naudojosi ja, kaip Å¡altiniu. Byloje nurodoma, kad remiasi „(duomenys neskelbtini)“ internetinio portalo paskleista informacija. Ta informacija yra prieinama ir tiek daug kartų paskelbta, kad galima buvo jÄ laikyti vieÅ¡a.

Byla buvo tarp P. K. ir LNK, ir kontekstÄ jis, S. C. turėjo priminti, kad bÅ«tų žinomos bylos aplinkybės. Teigiama, jog jis, S. C. P. K. persekioja, bet tai prieÅ¡tarautų ir jo įsitikinimams. Skunde kalbama, kad kurdamas faktus jis, S. C. siekia populiarumo ir daryti sau gerÄ , bet nesupranta, kaip tas populiarumas matuojamas. Dažniau populiarÅ«s yra tie žurnalistai, kurie yra televizoriuje, o raÅ¡antys žurnalistai nėra populiarÅ«s. Nukentėjusysis teigia, kad jis, S. C. gavo atlygį, bet gauti atlygį yra natÅ«ralu, ar bÅ«tų jis parašęs straipsnį apie P. K. ar ne, gautų vis tiek tÄ patį atlygį, kurį yra susitaręs su redakcija.

Dėl frazės „susitaikymu čia nekvepia“ tai Å¡iÄ frazę pasakė teisėja, o jis, S. C. tiesiog pacitavo. Dėl to, kad buvo nusiteikęs ryžtingai, tai S. C. mano, kad aplinkybės buvo iÅ¡dėstytos straipsnyje teisingai. Dėl antrojo straipsnio, tai apie pareiginį laipsnį S. C. yra jau aptaręs ir jei žmogaus pavadinimas policininku yra iÅ¡dėstytas baudžiamajame kodekse, tai toks vertinimas neadekvatus. Dėl antraÅ¡tės, kad buvo pasiÅ«lyta susitaikymo kaina 50 000 Lt. P. K. teigia, kad tai netiesa, bet jis, S. C. mano, kad tai yra tiesa, nes tokia sÄ lyga taikinamajame procese buvo pasiÅ«lyta, tačiau, jei kažkas galėjo suprasti, kaip turto prievartavimÄ , tai gal ir galėjo suprasti neadekvačiai.

Bet jei straipsnis paraÅ¡ytas apie taikinamojo posėdžio detales, tai reikia labai iÅ¡kreipti mÄ stymÄ , kad Å¡ias detales suprasti, kaip turto prievartavimÄ , nes tai skirtingos veikos. Dėl kiÅ¡imosi į privatų gyvenimÄ , S. C. paaiÅ¡kino, kad nesikiÅ¡o, tik dalyvavo vieÅ¡ame teismo posėdyje ir niekur giliau nesikiÅ¡o, ir domėjosi byla ir vieÅ¡ai pateikta informacija. Pasak S. C., į bylos nagrinėjimÄ jis nesikiÅ¡o ir nesupranta, kaip galėtų kiÅ¡tis, nemano, kad žurnalisto dalyvavimas teismo posėdyje gali bÅ«ti traktuojamas kaip kiÅ¡imÄ si į bylÄ .

Kad P. K. nesisamdė advokato, o dirbo teisme vienas, tai tik parodo, kad P. K. gali oponuoti trims kaltinamiesiems ir tai nesusiję su P. K. turtine padėtimi, o susiję su bylos aplinkybe. Jis, S. C. nežino, kodėl komentarai yra pridėti prie šio skundo, nes už komentaro turinį atsako komentaro autorius, todėl jis kaip privatus asmuo, kaltinamas dėl šmeižto ir įžeidimo nesupranta, kodėl kalbama apie komentarus, nes tai nėra jo atsakomybė. Pasak S. C., kadangi nėra padaręs nusikalstamų veikų, kuriomis yra kaltinamas, dėl to ir negali susitaikyti.

Jis, S. C. yra pirmojo straipsnio autorius, bet straipsnyje yra dalys, kurios yra iš kitų šaltinių, bei ten nurodoma iš kokių šaltinių jos paimtos. S. C. parodė, jog skyrelyje (antroje pastraipoje) yra nurodomas pilnas LNK anonsas, kuris net yra išskirtas kitu šriftu. Dėl pažinčių su „(duomenys neskelbtini)“ nariais, straipsnyje nurodomi metai ir šaltinis. „(duomenys neskelbtini)“ yra ta informacija. Pasak S. C., žodžiu „mafija“ įvardijami tam tikras nusikalstamas ar neteisėtas veikas darantys asmenys.

Jei tai daugiau nei vienas asmuo, tai gali bÅ«ti traktuojama, kaip turintys nusikalstamÄ interesÄ asmenys ir taip įvardijama straipsnyje. Žurnalistai vartoja buitinį visiems prieinamÄ terminÄ . IÅ¡ žurnalistikos negalima reikalauti visiÅ¡ko objektyvumo, nes visa tai daro ne robotas, o asmuo, kuris turi savo patirtį, charakterį ir pan. Dėl iÅ¡samumo, tai informacija turi bÅ«ti pateikta koncentruotai, nes skaitytojas labai greitai praranda susidomėjimÄ straipsniu. S. C. paaiÅ¡kino, kad mafija priskiriama ne P. K., o „(duomenys neskelbtini)“, susietas žodis nėra tas pats, kad susijęs. Pagal tai kaip prokuratÅ«ra ir kitos institucijos atsakė, tai P. K. ryÅ¡ių su mafija neturi.

Bet jo, S. C. praneÅ¡ime buvo kalbama apie LNK ir jos laidos anonso turinį. Pasak S. C., jokio intereso susijusio su P. K. neturi, buvo tik interesas nesibylinėti Å¡ioje byloje, buvo tik pareiÅ¡kimas teismui, po pertraukos. Jis, S. C. neneigia, kad visų trijų straipsnių autorius yra jis. S. C. parodė, jog nebuvo nurodymo raÅ¡yti straipsnį apie P. K., tÄ rytÄ jis bendravo su tÄ rytÄ budėjusiu redaktoriumi, matydamas bylų tvarkaraÅ¡tį, kad vyks toks teismo posėdis apie tai informavo vadovybę, ar bus įdomu redakcijai, jam pasakė, kad įdomu, todėl jis parengė straipsnį, kurį iÅ¡leido redaktorius.

Jis, S. C. yra žurnalistas, akredituotas Nacionalinės teismų administracijos ir turi slaptažodžius. Jo, S. C. pareigos suteikia galimybę žinoti, kas vyksta teismuose. Å iuo atveju, galėjo nuÅ¡viesti procesÄ savo jėgomis arba neturėti visiÅ¡kai jokios informacijos. S. C. jau kalbėjo apie Å¡ios bylos visuomeninę reikÅ¡mę ir mano, kad Å¡i byla - rezonansinė byla. Pasak S. C., jei nebÅ«tų LNK laidos, tai ir straipsnių nebÅ«tų. LNK laidoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo parodytas siužetas apie P. K. ir toje laidoje buvo pavartotas žodis mafija ir toje laidoje buvo kalbėta apie „(duomenys neskelbtini)“.

Anot S. C., P. K. neprašė paneigti kažkokių faktų kitame straipsnyje.Apklaustas nukentėjusiuoju P. K. parodė, kad jis palaiko savo skundÄ privataus kaltinimo tvarka ir papildomai negali nieko pasakyti, yra įvardinta turtinė žala, neturtinė žala. Prašė teismo tenkinti skundÄ bei atsižvelgti į visas įvardintas aplinkybes, atsižvelgti į visus raÅ¡ytinius dokumentus, į pasisakymus bei parodymus duotus anksčiau. P. K. mano, kad Å¡iuo atveju jis nukentėjęs, patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ .

Pasak P. K., jis savo skunde privatus kaltinimo tvarka įvardino kokios frazės jį įžeidė ir kokiomis frazėmis buvo apÅ¡meižtas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str.2 d. taip ir reglamentuoja, tas kas Å¡meižia asmenį, neva Å¡is padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Tai jis, P. K. įvardindamas Å¡ito 154 str.2 dalį turėjo galvoje, kad buvo apÅ¡meižtas per visuomenės informavimo priemonę. BÅ«tent tas internetinis puslapis „(duomenys neskelbtini)“ yra viena iÅ¡ visuomenės informavimo priemonių.

Dėl „neva padaręs sunkų nusikaltimÄ â€œ, jis, P. K. S. C. negali inkriminuoti tokios konkrečios nusikalstamos veikos, reikėtų žiÅ«rėti ir palieka tai vertinti teismui, kadangi bÅ«tina apskritai iÅ¡ visos situacijos, iÅ¡ viso konteksto, atsižvelgti į visÄ kontekstÄ , situacijÄ bendrai pilnumoje. Dalyvavimas organizuotoje grupėje primestas, t.y. įvardintas kaip susijęs su mafija, byloje pateikti įrodymai kÄ reiÅ¡kia mafija, pasiutpolkė ir tų žodžių junginys, kad ne kaip kitaip kaip asmenys vykdantys sunkius, labai sunkius nusikaltimus yra priskiriami prie nusikalstamų grupių, nusikalstamų organizuotų grupių, todėl jis, P. K. mano, kad S. C.

įvardinimas visuomenės informavimo priemonėje, jog jis, P. K. susietas, susijęs su mafija, tai apibÅ«dina, kad jis yra padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, esa susietas su tų nusikaltimų padarymu. Visa tai palieku spręsti bendram kontekste, iÅ¡sianalizavus visÄ situacijÄ , visÄ medžiagÄ , teismui. IÅ¡ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-10 taikinamojo posėdžio protokolo (byla Nr. PK 550-119/2012) matyti, kad teisėjai paklausus proceso dalyvių nuomonės dėl galimumo susitaikyti, P. K. parodė: ,,AÅ¡ susitaikyti esu linkęs. Mano pasiÅ«lymas yra toks, kad man bÅ«tų iÅ¡ dalies atlyginta mano patirta neturtinė bei turtinė žala.

Nereikalingi yra tie teisminiai procesai. Galėčiau įvardinti sumas, kurias noriu, kad man sumokėtų dėl mano patirtų negatyvių emocijų. Ta suma bÅ«tų net gi mažesne, negu nurodyta mano pirminiame bei patikslintame skunduose. Turtinė žala pasiliktų ta pati, bet neturtinė žala nebÅ«tų 300 000 Lt, o bÅ«tų ženkliai mažesnė. AÅ¡ sutinku taikytis, jeigu V. G. atlygintų man padarytÄ , mano nuomone, neturtinę žalÄ sumoje 30 000 Lt, o G. L. – 10 000 Lt ir D. M. – 10 000 Lt, viso 50 000 Lt.

AÅ¡ vertinu man padarytÄ neturtinę žalÄ atsižvelgiant į protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus ir panaÅ¡iai. Tai pat noriu, kad visi solidariai man atlygintų mano patirtÄ turtinę žalÄ . Turtinė žala yra įvardinta mano patikslintame skunde. AÅ¡ sutinku taikytis tokiomis sÄ lygomis“.IÅ¡ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011m. gruodžio 16 d. nuosprendžio (byla Nr. 1-1178-716/2011) matyti, kad P. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d. P. K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d. (V.

V. ir M. M. atžvilgiu) nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu (byla Nr. 1A-338/2012) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-16 nuosprendį pakeitė: P. K., nuteistam pagal BK 22 str. 1 d ir 182 str. 1 d. bei 294 str. 2 d., remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. (2004-07-05 įst. Nr.IX – 2314, 2007-06-28 įst. Nr. X-1233 redakcija) nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant P. K. be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Ä® bausmę įskaityti P. K. suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011-12-16 iki 2012-04-26. IÅ¡ suėmimo P. K. nedelsiant paleisti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuosprendis įsiteisėjęs.Ä®vertinus kaltinamojo P. C. parodymus, P. K. parodymus, S. C. paraÅ¡ytus straipsnius ,, (duomenys neskelbtini)“ bei ,, (duomenys neskelbtini)“, kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , teismas konstatuoja, jog S. C. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 2 d.,155 str. 1 d., todėl iÅ¡teisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnis, apibrėždamas informacijos, kaip proceso laisvę, nurodo, jog kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas.

Kartu nustatoma ir tai, kad laisvė rinkti, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymo, jei yra bÅ«tina apsaugoti konstitucinę santvarkÄ , žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę. Pažeidus informacijos laisvės principus, numatytos atsakomybės rūšys, viena iÅ¡ jų – baudžiamoji. Å meižimas pagal BK 154 str. – tai paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, arba kai asmuo Å¡meižiamas neva yra padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , yra Å¡meižimo kvalifikuojamasis požymis (BK 154 str. 2 d.). Å meižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumÄ Å¾inios.

Baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, paskleidusiam informacijÄ . Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiÅ¡kinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiÅ¡kinys, todėl gali bÅ«ti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiÅ«rį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informacijÄ ir gauti iÅ¡vadas.

Å ios mÄ stymo veiklos rezultatai gali bÅ«ti įvairių rūšių. Pirma, tai gali bÅ«ti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas -nuomonė. Ji negali bÅ«ti peržiÅ«rima ir paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu bÅ«du kaip individualių pastangų rezultatas gali bÅ«ti gaunama informacija - nauji duomenys apie daiktus, reiÅ¡kinius, savybes ir kt. Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaÅ¡i - individuali mÄ stymo veikla, tačiau savo pobÅ«džiu tai yra skirtingi dalykai.

Nuomonė turi vertinamÄ jį, atspindimÄ jį pobÅ«dį, o nauja informacija - konstatuojamÄ jį pobÅ«dį, nes ja teigiami iki tol neiÅ¡sakyti faktinio pobÅ«džio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Pažymėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių teismo praktikoje taip pat yra daromas aiÅ¡kus faktinių praneÅ¡imų ir vertinimų atribojimas. 2001 m. liepos 12 d. sprendime, priimtame byloje Feldek prieÅ¡ SlovakijÄ , teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad faktus galima patikrinti, o vertinimų įrodyti neįmanoma, tačiau netgi vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , nes vertinamieji samprotavimai, neturintys faktinio pagrindo, gali bÅ«ti traktuojami kaip peržengiantys ribas.

Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali bÅ«ti prasimanęs, iÅ¡girdęs, sužinojęs iÅ¡ kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Paskleisdamas informacijÄ , kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Įžeidimas (LR BK 155 str. 1 d.) yra vieÅ¡as užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu. Nusikaltimas tyčinis, padaromas tiesiogine tyčia, suvokiant žeminantį ir užgaulų savo veikos pobÅ«dį kitam žmogui ir siekiant Å¡itaip jį pažeminti ir užgauti. Pažymėtina, kad padoria forma iÅ¡sakytas, kad ir neigiamas kito žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu nepripažįstamas. Taigi, asmens pripažinimo kaltu pagal LR BK 155 str. 1 d. bÅ«tina sÄ lyga yra ne bet koks vieÅ¡ai iÅ¡reikÅ¡tas žmogaus vertinimas, o tik iÅ¡reikÅ¡tas nepadoria, žeminančia, užgaulia forma.

IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad S. C. 2012-07-26, 11.45 val., „(duomenys neskelbtini“ internete, internetinė nuoroda: (duomenys neskelbtini), paskelbė straipsnį „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat S. C. 2012-10-10 „(duomenys neskelbtini), internetinė nuoroda: (duomenys neskelbtini) patalpino straipsnį „(duomenys neskelbtini)“.Pažymėtina, kad P. K. pareiÅ¡kė kaltinimÄ S. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1, 2 d. ir Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. , į teismÄ kreipėsi dėl internete publikuoto straipsnio, t.y.

P. K. kreipėsi dėl asmens Å¡meižimo per internete publikuotÄ straipsnį. Pažymėtina, kad tas kas Å¡meižė asmenį per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, tokia nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje. Todėl aukščiau nurodytos veikos kvalifikavimas ir pagal LR BK 154 str. 1 d. yra nepagrįstas ir iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinas. Teismo posėdyje S. C. paaiÅ¡kino, kad dėl pateikto kaltinimo jis neprisipažįsta, nėra nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai ir linkęs atsižvelgti į P. K. pastabas.Dėl S. C. aukščiau minėtuose straipsniuose iÅ¡dėstytų žodžių: (duomenys neskelbtini):            S. C. paaiÅ¡kino, kad žodžiu mafija įvardijami tam tikras nusikalstamas ar neteisėtÄ veikÄ darantys asmenys.

Jei tai daugiau nei vienas asmuo, tai gali bÅ«ti traktuojama kaip turintys nusikalstamÄ interesÄ ir taip įvardijama straipsnyje. Žurnalistai vartoja buitinį visiems prieinamÄ terminÄ . IÅ¡ žurnalistikos negalima reikalauti visiÅ¡ko objektyvumo, nes visa tai daro ne robotas, o asmuo, kuris turi savo patirtį, charakterį ir pan. Dėl iÅ¡samumo tai informacija turi bÅ«ti teikiama koncentruotai. Pasak S. C., mafija priskiriama ne P. K., o (duomenys neskelbtini). Susietas žodis nėra tas pats, kad susijęs. Pagal tai kaip prokuratÅ«ra ir kitos institucijos atsakė, tai P. K. ryÅ¡ių su mafija neturi.

Bet jo, S. C. praneÅ¡imas buvo kalbant apie LNK ir jos laidos anonsų turinį.P. K. teismui pateikė Lietuvos kalbos instituto žodžio ,,mafija“ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . Dabartine reikÅ¡me tarptautinis žodis mafija įvairių kalbų aiÅ¡kinamuosiuose žodynuose leksikografiÅ¡kai (be enciklopedinių duomenų) apibrėžiamas akcentuojant esminius reiÅ¡kinio požymius: tai yra nusikalstama (savaime suprantama – nelegali, tad to nė neraÅ¡oma) organizacija, naudojanti prievartÄ , Å¡antaÅ¾Ä , bauginimÄ , galinti turėti ryÅ¡ių su valdžia ir policija.

Baigiamame rengti Bendrinės kalbos žodyne šis žodis pateikiamas dviem reikšmėmis:

1. didelė organizuota asmenų grupė, užsiimanti nusikalstama veika, ypač Italijoje ir JAV.

2. asmenų grupė, naudojanti bet kokias priemones savo tikslams įgyvendinti, klika. Oficialaus apibrėžimo Lietuvos kalbos institutas negali duoti – toks terminas leksikografijoje nevartojamas. Teismas vertina, kad S. C. straipsnyje nepateikė informacijos, kad P. K. yra susijęs su mafija, jis tik koncentruotai straipsnio pavadinime pateikė informacijÄ , kad P. K. su mafija susietas trečio asmens -LNK laidos ,, (duomenys neskelbtini)“(duomenys neskelbtini):S. C. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad suprantama, jog policijoje nėra tokio etato ir to įrodinėti nereikia.

Ta frazė yra kÅ«rybiÅ¡kas asmens apibÅ«dinimas, kurį, jis S. C. skaitė „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo pavartota, kad iÅ¡skirti P. K. iÅ¡ kitų pareigÅ«nų, kuris, S. C. nuomone, nėra įžeidus, o spalvingai gražus apibÅ«dinimas.P. K. pats nurodo, kad kÅ«rė ir kuria eiles, yra iÅ¡leidęs knygÄ savo iniciatyva, taip pat dirbo policijoje. Teismas vertina, kad S. C. straipsnyje pavadindamas P. K. „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo tikslo įžeisti P. K., pati frazė nėra įžeidžianti, pavartota kÅ«rybiÅ¡kai, be to S. C. nepateikė tikrovės neatitinkančios informacijos, byloje nustatyta, kad P. K. iÅ¡ tikrųjų kÅ«rė eiles, iÅ¡leista knygutė, taip pat dirbo policijoje.(duomenys neskelbtini):S. C. paaiÅ¡kino, kad dėl frazės „padavė į teismÄ â€œ yra stengiamasi pavartoti aiÅ¡kų žodį, kad tas žodis bÅ«tų ne kiek įmanoma tikslesnis, o suprantamas ir tai auditorijai, kuri neturi teisinio iÅ¡silavinimo, tai tiesmukas, aiÅ¡kus, buitinis pasakymas, kad asmuo kreipėsi į teismÄ , kuriame nėra jokio įžeidimo.Teismas vertina, kad S. C. straipsnyje pavartodamas frazę „padavė į teismÄ â€œ P. K. neapžmeižė, neįžeidė, tik paminėjo dažniau buitinėje kalboje vartojamÄ frazę.(duomenys neskelbtini):PareiÅ¡kėjas P. K. pats neneigia, kad yra parašęs knygÄ pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“.Žurnalistas S. C. straipsnyje, nurodydamas knygos pavadinimÄ , jame ne taip nurodė vienÄ Å¾odį.

Pats S. C. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad dėl netikslaus knygos pavadinimo, tai tikrino vieÅ¡oje erdvėje ir tas knygos pavadinimas buvo nurodomas bÅ«tent toks. PavadinimÄ tikslino ir Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad naujame straipsnyje knygos pavadinimas pakeistas į tokį, kokio jo pageidauja kaltintojas.Teismas vertina, kad S. C. straipsnyje tik suklydo knygelės pavadinime vienÄ Å¾odį, vietoj „negali“ paminėjo žodį „nemoka“. Pasak S. C., jis tikrinosi knygelės pavadinimÄ vieÅ¡oje erdvėje ir pavadinimas buvo toks, kokį straipsnyje jis pateikė. (duomenys neskelbtini):BK 27 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistas yra asmuo, kuris, bÅ«damas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimÄ .

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad P. K., bÅ«damas teistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-12-29 nuosprendžiu pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , 2011-12-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 294 str. 2 d. P. K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d. nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. 2011-12-16 teismo nuosprendyje 10 l. nurodyta, kad nusikalstamas veikas P. K.

įvykdė bÅ«damas teistas ir teistumui neiÅ¡nykus, kÄ teismas įvertina, kaip nusikalstamų veikų recidyvÄ .S. C. paaiÅ¡kino, kad dėl recidyvisto, tai autentiÅ¡ka frazė buvo ,,nusikalstamų veikų recidyvas“, tačiau paprastumo dėlei ji buvo tokia. Tačiau, pasak S. C., ne jis jÄ pavartojo, o Å¡i frazė buvo pavartota LNK laidos „(duomenys neskelbtini)“ anonse, todėl frazė buvo bÅ«tent tokia, kad žmonės žinotų, jog kalbama apie laidÄ .IÅ¡ LNK praneÅ¡imo anonso – naujienos (duomenys neskelbtini) matyti, kad tokia frazė buvo nurodyta.Teismas vertina, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių S. C. straipsnyje tik nurodė informacijÄ iÅ¡ LNK laidos ,, (duomenys neskelbtini)“ anonso praneÅ¡imo ir paprastumo dėlei ji buvo tokia.

Minėtame teismo nuosprendyje buvo nurodyta ,,nusikalstamų veikų recidyvas“.(duomenys neskelbtini): Dėl frazės „grasino atidaužyti kepenis“ tai, pasak S. C., jis nerašė Å¡ios frazės, o tai yra citata iÅ¡ kito Å¡altinio. Å ioje byloje neturėtume apie tai kalbėti. Teismas vertina, kad S. C. tik pacitavo LNK ,,(duomenys neskelbtini)“ anonso praneÅ¡imÄ . Kreiptinas dėmesys, kad straipsnyje 2 skyrelyje aiÅ¡kiai nurodytas pilnas LNK (duomenys neskelbtini) anonso praneÅ¡imas, tai įvardinant bei jis yra iÅ¡skirtas kitu Å¡riftu(duomenys neskelbtini:PareiÅ¡kėjas pats neneigė, kad dirbo policijoje, jam buvo suteiktas komisaro inspektoriaus laipsnis.Dėl klaidingai nurodyto pareiginio laipsnio, S. C. paaiÅ¡kino, kad žurnalistas raÅ¡ydamas informacijÄ nesiekia visiÅ¡ko tikslumo, tai nėra pildomi kažkokie blankai.

Tokie žodžiai kaip pareigÅ«nas, policininkas naudojami apibrėžti profesijai, kaip sinonimai. Tai nėra tikslo nurodyti tikslų pareigų pavadinimÄ , o identifikuoti asmenį.Teismas vertina, kad S. C. pavadindamas P. K. „vyresniuoju inspektoriumi“, „policininku“ neturėjo tikslo įžeisti P. K., nenurodė tikrovės neatitinkančios informacijos, pareigybės laipsnis nebuvo nurodytas oficialiuose dokumentuose, todėl nereikalaujantis iÅ¡ žurnalistų visiÅ¡ko tikslumo, tai pavartota norint apibrėžti profesijÄ .(duomenys neskelbtini):Pats P. K. nurodo, kad žurnalistas straipsnyje padarė iÅ¡vadÄ , t. y. iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę, taigi jis atskleidė ne faktus.

S. C. teisme paaiÅ¡kino, kad dėl to, kad policininkas buvo linksmas jis pats padarė tokias iÅ¡vadas, manė, kad jis kaip žurnalistas, gali subjektyviai vertinti tai kas vyksta, tam nereikia jokių įrodymų. Jei žiniasklaida jį, S. C. samdo, kad atliktų savo darbÄ , o žmonės skaito ir juo pasitiki, tai jis tuo pasitikėjimu ir naudojasi.Teismas vertina, kad minėtoje frazėje S. C., kaip žurnalistas iÅ¡reiÅ¡kė savo subjektyviÄ nuomonę, samprotavimÄ , kuris turėjo faktinį pagrindÄ .(duomenys neskelbtini):P. K. pats savo skunde nurodo, kad žurnalistas Å¡iuo savo teiginiu jam nuolat primena apie tai kas buvo, apie įvykdytas nusikalstamas veikas.S. C. paaiÅ¡kino, kad dėl santykių su (duomenys neskelbtini) tai straipsnyje yra nurodoma, kad ta informacija yra iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ portalo.

Ta informacija nebuvo nei pakeista, nei panaikinta. Ta informacija yra prieinama ir tiek daug kartų paskelbta, kad galima buvo jÄ laikyti vieÅ¡a. Pasak S. C., byla buvo tarp P. K. ir LNK ir kontekstÄ jis turėjo priminti, kad bÅ«tų žinomos bylos aplinkybės.Teismas vertina, kad S. C. pateikė informacijÄ iÅ¡ ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri buvo daug kartų paskelbta, vieÅ¡a, tai padarė norėdamas priminti kontekstÄ tarp P. K. ir LNK, tai, kad minėta informacija yra nemaloni P. K., negalima laikyti tai neatitinkančia tikrovės informacija, įžeidžiančia P. K..(duomenys neskelbtini):S. C. paaiÅ¡kino, kad dėl antraÅ¡tės, kad buvo pasiÅ«lyta susitaikymo kaina - 50 000 Lt, tai jis mano, kad tai yra tiesa, nes tokia sÄ lyga taikinamajame procese buvo pasiÅ«lyta, tačiau jei kažkas galėjo suprasti, kaip turto prievartavimÄ , tai gal ir galėjo suprasti neadekvačiai.

Bet jei straipsnis paraÅ¡ytas apie taikinamojo posėdžio detales, tai reikia labai iÅ¡kreipti mÄ stymÄ , kad Å¡ias detales suprasti, kaip turto prievartavimÄ , nes tai skirtingos veikos.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-10 taikinamojo posėdžio protokole (byla Nr. PK 550-119/2012) teisėjai paklausus proceso dalyvių nuomonės dėl galimumo susitaikyti, P. K. parodė ,, AÅ¡ susitaikyti esu linkęs. Mano pasiÅ«lymas yra toks, kad man bÅ«tų iÅ¡ dalies atlyginta mano patirta neturtinė bei turtinė žala.

Nereikalingi yra tie teisminiai procesai. Galėčiau įvardinti sumas, kurias noriu, kad man sumokėtų dėl mano patirtų negatyvių emocijų. Ta suma bÅ«tų net gi mažesne, negu nurodyta mano pirminiame bei patikslintame skunduose. Turtinė žala pasiliktų ta pati, bet neturtinė žala nebÅ«tų 300 000 Lt, o bÅ«tų ženkliai mažesnė. AÅ¡ sutinku taikytis, jeigu V. G. atlygintų man padarytÄ , mano nuomone, neturtinę žalÄ sumoje 30 000 Lt, o G. L. – 10 000 Lt ir D. M. – 10 000 Lt, viso 50 000 Lt.

AÅ¡ vertinu man padarytÄ neturtinę žalÄ atsižvelgiant į protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus ir panaÅ¡iai. Tai pat noriu, kad visi solidariai man atlygintų mano patirtÄ turtinę žalÄ . Turtinė žala yra įvardinta mano patikslintame skunde. AÅ¡ sutinku taikytis tokiomis sÄ lygomis“.Teismas vertina, kad S. C. pateikė informacijÄ iÅ¡ teismo posėdžio, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad ji neatitinka tikrovės, tik pateikta koncentruota informacija. Atkreiptinas dėmesys, kad taikinamojo posėdžio metu asmenims susitaikius procesas dėl skundo nutraukiamas (LR BPK 413 str. 2 d.)(duomenys neskelbtini):Žurnalistas straipsnyje Å¡iuo teiginiu nurodė faktÄ , kuris niekaip negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡meižimas, kadangi nurodyti duomenys, kaip nurodo P. K., yra teisingi.

S. C. paaiÅ¡kino, kad P. K. nesisamdė advokato, o dirbo teisme vienas, tai, pasak S. C. tik parodo, kad P. K. gali oponuoti trims kaltinamiesiems ir tai nesusiję su P. K. turtine padėtimi, o susiję su bylos aplinkybe.Teismas vertina, kad S. C. nurodė tikrovę atitinkančiÄ informacijÄ , to neneigė ir P. K., frazė „keliantis bylÄ be advokato“ susijusi su bylos aplinkybe, o ne su P. K. turtine padėtimi.Svarbiausias žurnalisto tikslas turi bÅ«ti teisingai ir iÅ¡samiai informuoti visuomenę, kelti jai rÅ«pimas problemas, kas, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju ir buvo padaryta.

Teismas vertina, kad paskleista aukščiau nurodyta informacija, atsižvelgiant į Å¡iÄ informacijÄ patvirtinančius duomenis bei informacijos Å¡altinius, negali bÅ«ti vertinama kaip Å¡meižimas. Å iuo atveju nepakanka vien P. K. subjektyvaus suvokimo, kad jis buvo apÅ¡meižtas, bet bÅ«tina nustatyti ir objektyvius duomenis, patvirtinančius privačiai kaltinamo asmens tyčios turinį. Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡analizuotos ir aukščiau medžiagos straipsnių autorius rėmiasi tam tikra informacija (LNK laidos anonso praneÅ¡imu, (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiu, teismo posėdžio duomenimis ir kt.).

Pažymėtina, kad tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Net jeigu asmuo sÄ Å¾iningai klysta dėl informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, Å¡i aplinkybė Å¡alina atsakomybę. Akivaizdu, kad S. C. Å¡iuo atveju perduodamÄ informacijÄ suvokė kaip patikimÄ , nurodė informacijos Å¡altinius, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . IÅ¡ straipsnių matyti ir tai, kad žurnalistas dalyvaudamas teismo procesuose siekė informuoti visuomenę apie teisminį, jo vertinimu, rezonansinį procesÄ .

Pats S. C. paaiÅ¡kino, kad jis informavo vadovybę, kad vyks toks teismo posėdis ir ar bus įdomu redakcijai, buvo pasakyta, kad įdomu, todėl jis ir parengė straipsnius. Jis, kaip žurnalistas akredituotas nacionalinėje teismų administracijoje ir turi slaptažodžius, todėl jis gali sužinoti kas vyksta teismuose. Jei nebÅ«tų LNK laidos, tai ir straipsnių nebÅ«tų. Dėmesys nebuvo nukreiptas į asmenį, o į LNK, tada teisme P. K. jis, S. C. matė pirmÄ kartÄ , jokio nusistatymo prieÅ¡ P. K. neturėjo, jokio poreikio jam pakenkti neturėjo.

Å iuo atveju LNK galėjo pareikÅ¡ti priekaiÅ¡tus, kad jiems tai antireklama. Pasak S. C., paprastai žmogus, kuris yra kaltintojas džiaugiasi žiniasklaidos dėmesiu ir taip gali praneÅ¡ti visuomenei savo nuomonę. Teismas Å¡iuo atveju nenustatė, kad S. C. aukščiau minėtuose straipsniuose vieÅ¡ai užgauliai pažemino P. K.. Kaip minėta S. C. straipsniuose iÅ¡dėstytÄ informacijÄ suvokė kaip atitinkančiÄ tikrovę, iÅ¡samiai nurodė kokia informacija naudojosi, kur jÄ surado. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ne tik užtikrina žmogaus teisę skleisti teisingÄ informacijÄ apie fizinį ar juridinį asmenį, bet ir gina asmenį, kuris paskleidė kad ir ne visai tikslias žinias, tačiau tai padarė sÄ Å¾iningai klysdamas, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir laisvių (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalis). S. C. savo straipsniuose įgyvendindamas Å¡io įstatymo suteiktÄ teisę, neperžengė jos realizavimo ribų, tai yra raÅ¡ant straipsnius neturėjo tikslo paniekinti ar pažeminti P. K., pakirsti pasitikėjimÄ juo bei vieÅ¡ai užgauliai jį pažeminti.Nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.) S. C. iÅ¡teisintinas.P. K. civilinis ieÅ¡kinys dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 561,47 Lt turtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., paliekamas nenagrinėtu.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 str., n u s p r e n d ė :

S. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.S. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.P. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 561,47 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                        Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė