Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f0e2fad6-051d-498e-beac-bbb09d187b77 Generato dall'IA

Court convicted defendant of public insult and assault, ordering community service and medical costs payment.

Numero d'incarto f0e2fad6-051d-498e-beac-bbb09d187b77
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Data della decisione
Esito del giudizio Accolto (Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court convicted the defendant of committing a public insult and minor assault, sentencing him to one year and six months of restriction of liberty. The defendant argued he acted in self-defense after being struck by the victim and his friends, but the court rejected this claim. Consequently, the court ordered the defendant to perform 50 hours of unpaid community service, remain at home during curfew hours, and pay the victim's medical expenses.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d.: The court established that when a defendant claims self-defense but fails to prove the initial provocation or the necessity of the response, the court must evaluate the circumstances objectively and may convict based on the actual harm caused and the public nature of the act.

Parole chiave

Generato dall'IA
public insult minor assault self-defense claim community service medical expenses curfew restriction criminal conviction

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d.
2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metus laisvės apribojimo, įpareigojant paskirtos bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d.
Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas n u s p r e n d ž i a : P.

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Baudžiamoji byla NrNuoraÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. 1-103-876/2012Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00246-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.2.(N) (S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 13 d.Å akiai Å akių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam P. R., nukentėjusiajam S. Å ., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-02-03 Å akių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metus laisvės apribojimo, įpareigojant paskirtos bausmės laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokintis ir atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ , uždrausti be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymu n u s t a t ė:

P. R. kaltinamas tuo, kad 2012 m. gegužės 20 d., apie 1 val., KriÅ«kų miestelyje, KriÅ«kų seniÅ«nijoje, Å akių rajone, vykusios Å¡ventės metu, vieÅ¡oje vietoje, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia, sudavė mažiausia tris smÅ«gius ranka S. Å . į galvos sritį, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas deÅ¡iniame smilkinyje, ausyje, kakle, deÅ¡inės ausies iÅ¡orinės landos nubrozdinimÄ , ir tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė S. Å . sveikatÄ ir Å¡iais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .             P. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltu neprisipažįsta, nes nukentėjusysis jam pirmas trenkė, o jis gynėsi.

Dar atbėgo nukentėjusiojo draugai jį muÅ¡ti. Nurodė, kad sudavė tris smÅ«gius. Jie buvo Å¡ventėje, Å . buvo girtas, iÅ¡ pradžių kalbėjosi, o paskui jam trenkė į krÅ«tinę. Jis jam trenkė, po to atėjo Å . draugai. Konfliktas vyko apie 10 žingsnių nuo scenos, aplink buvo žmonių, kurie matė konfliktÄ , žmonės nereagavo. Tuo metu, kai jis su Å . nuėjo kalbėti, jie buvo dviese, nieko Å¡alia nebuvo. Jo draugai apie 20 žingsnių nuo jų, draugai pribėgo po to, kai jis sudavė.

Pirmas jam trenkė Š., po to jis trenkė tris kartus. Su Š. jis ėjo pasikalbėti savo iniciatyva, nes norėjo, kad Š. jo atsiprašytų, iš pradžių kalbėjo normaliai, o paskui trenkė. Po smūgio, kurį sudavė Š., atbėgo jo draugai prie jo. Kodėl jam trenkė Š., jis nežino, tačiau jis neišsigando. Nukentėjusysis jam negrasino, bet jo atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs.              Nukentėjusysis S. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam šokant prie scenos jį pakalbino P. Pakalbėjo ir jau skyrėsi eiti link scenos, kai tuo metu jam P. sudavė.

Jam sudavė į veidÄ visus tris smÅ«gius. Kalbėjo apie tai, kad jis jį iÅ¡keikė. Jis buvo iÅ¡gėręs, ar buvo iÅ¡gėręs P., jis nežino. P. jis nesudavė. Ar į jų konfliktÄ sureagavo žmonės jis nežino, nes iÅ¡ karto pasiÅ¡alino.              Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo Å¡ventėje, kartu su S. Jie sutiko P. ir nuėjo pakalbėti prie Nemuno. Jis matė vienÄ smÅ«gį, kaip P. sudavė S. į ausį, ar S. sudavė P., jis nematė.

S. bėgo kraujas iš ausies ir jie su dviračiais važiavo namo. S. kartu su juo išėjo namo, nes sakė, kad apsvaigo galva.              Specialisto išvadoje Nr. G223/12(10) nurodoma, kad S. Š. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje, ausyje, kakle, dešinės ausies išorinės landos odos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų smūgių pasekoje 1-2 paros iki tyrimo pradžios.

Sužalojimai padaryti galimai ir nurodomo įvykio metu, bÅ«du. Sužalojimai bÅ«dingi smÅ«gių sudavimui. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobÅ«džio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b.l. 10-11). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo P. R. traukiamas atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d. už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Kaip nurodoma kaltinime P. R. įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles sutrikdė visuomenės rimtį ir nežymiai sutrikdė S. Å . sveikatÄ .

Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo bÅ«ti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti bÅ«tent vieÅ¡oje vietoje. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡a erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus P. R. atliko vykstančios Å¡ventės metu, aplink bÅ«nant paÅ¡aliniams asmenims, tad buvimas Å¡ioje vietoje asmenims sukelia pareigÄ elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas.

Tad darytina iÅ¡vada, kad įvykis vyko vieÅ¡oje vietoje. VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais. Bet kuris Å¡ių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veikÄ kaip vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ . Todėl turi bÅ«ti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobÅ«džio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka.

Kaltinime nurodoma, jog P. R. įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles tyčia sudavė mažiausiai tris smÅ«gius ranka S. Å .. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus.

Byloje nustatyta, kad įvykio vietoje vykusios Å¡ventės metu P. R. panaudojo smurtinį veiksmÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad P. R. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi bÅ«tinieji vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta vieÅ¡oje vietoje – vykusios Å¡ventės metu, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, nes naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį S. Å ., o tai prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms.

Tad darytina iÅ¡vada, kad P. R. veikÄ tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jo veiksmuose yra nurodyto nusikaltimo požymiai. P. R. pateiktame kaltinime buvo nurodoma, jog nusikaltimas buvo padarytas teisiamajam esant neblaiviam, tačiau Å¡i aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų teisiamojo neblaivumÄ , pats kaltinamasis Å¡iÄ aplinkybę neigia, nukentėjusysis taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, ar P. R. buvo neblaivus, todėl teismas konstatuoja, jog nėra įrodymų, patvirtinančių P. R. girtumÄ .

Dėl bÅ«tinosios ginties Teismo posėdžio metu P. R. neginčijo, jog sudavė S. Å ., tačiau nurodė, jog nukentėjusysis jam sudavė pirmas. Tačiau tokia pateikiama versija neatitinka byloje esančių duomenų. Nukentėjusysis S. Å . nurodė nuoseklias įvykio aplinkybes, jo parodymai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, kuriuos patvirtina ir byloje esanti specialisto iÅ¡vada. P. R. praÅ¡o jo veiksmus vertinti kaip padarytus bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį bÅ«tinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. R. sudavė smūgius S. Š., tačiau šie smūgiai buvo suduoti, nes pirmas sudavė nukentėjusysis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybės, kad teisiamajam buvo suduota nebuvo patvirtinta teisminio nagrinėjimo metu, be to pats P. R. nurodė, jog nukentėjusiajam sudavė, nes nusprendė, kad nenorėjo laukti, kol vėl suduos. Be to, pats teisiamasis nurodė, kad jis visiškai neišsigando nukentėjusiojos, bei turėjo galimybę pasitraukti ir kitu būdu išvengti smūgių, tačiau jam pasirodė, kad šiomis priemonėmis netikslinga naudotis.

Pažymėtina, kad teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį iÅ¡kyla tada, kai egzistuoja bÅ«tinosios ginties situacija. BÅ«tinosios ginties situacijÄ sukelia pavojingas kėsinimasis. Tuo tarpu Å¡iuo atveju jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus teisiamojo gyvybei ar sveikatai negrėsė. Akivaizdu, jog nukentėjusysis, kuris buvo neblaivus, negalėjo sukelti teisiamojo sveikatai ir gyvybei pavojaus. Tuo tarpu teisiamojo panaudotas smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį neatitinka proporcingumo principo prieÅ¡ P. R. įsivaizduotÄ jo keliamÄ grėsmę.

Nesant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms, nėra pagrindo kalbėti apie bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ . Dėl bausmės dydžio Skiriant bausmę bÅ«tina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Å io straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra – bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas. P. R. anksčiau teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu jam buvo paskirtas laisvės apribojimas, tačiau atlikus Å¡iÄ bausmę, teisiamasis vėl padarė nusikaltimÄ , tad mano, kad netikslinga teisiamajam skirti viešųjų darbų ar baudos bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamasis Å¡iuo metu yra dirbantis, taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog netikslinga skirti areÅ¡to bausmę, nes tai apribotų jo galimybes dirbti. Atsižvelgiant į tai jog nusikaltimas įvykdytas vakare, kas charakterizuoja jo gyvenimo bÅ«dÄ , todėl teismas mano, kad atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę.

P. R. įvykdė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog P. R. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiÅ«rį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimÄ . P. R. yra dirbantis, anksčiau teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su jo neblaivumu. P. R. asmenybę charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti iÅ¡adÄ , kad teisiamasis yra linkęs daryti pažeidimus bei nepaisyti įstatymų reikalavimų.

             BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tačiau P. R. veiksmuose nenustatytos šios aplinkybės, todėl atsižvelgiant į jo asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes, skirtina bausmė didesnė negu numatytos bausmės vidurkis. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius.

Å iame straipsnyje nurodoma, jog už laisvės apribojimÄ gali bÅ«ti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų, taigi didesnė negu bausmės vidurkis nustatytina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų P. R., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamÄ jį bÅ«tina įpareigoti bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; neatlygintinai dirbti sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Jam nustatytina iÅ¡dirbti 50 valandų per visÄ laisvės apribojimo bausmės laikÄ . Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo              Byloje nukentėjusysis pateikė 300 Lt ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos ir 50 Lt ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo. P. R. civilinio ieÅ¡kinio neginčijo, tačiau BPK 109 str. yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuota BK 6.249 str. 1 d., kur nurodoma, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Nukentėjusysis S. Å . praÅ¡o priteisti 50 Lt turtinės žalos, nurodydamas, jog tokiÄ Å¾alÄ patyrė vaistams ir kelionėms. Teismas sutinka, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam reikėjo lankytis pas gydytojus, pirkti vaistus, tad nurodytas turtinės žalos dydis atitinka protingumo kriterijus bei yra priteistinas. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais.

Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali bÅ«ti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumÄ â€“ atsižvelgus į visas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingÄ atlyginimÄ už tÄ asmens patirtÄ materialinę ir (arba) moralinę žalÄ .

Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų konkrečioje byloje kriterijų visumÄ nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis).

Materialios kompensacijos už moralinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias sÄ lygas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K.

A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę; 3)žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Be to, pagal formuojamÄ teismų praktika bÅ«tina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, kuriais siekiama, kad esant panaÅ¡iomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose bÅ«tų sprendžiami vienodai. Nukentėjusiojo S. Å . civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiÅ¡ko žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi.

Priteisiant dėl nusikaltimo patirtÄ neturtinę žalÄ siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Teismas pripažįsta, kad S. Å . dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ . Smurtiniai veiksmai prieÅ¡ jį buvo panaudoti vieÅ¡oje vietoje, matant aplinkiniams žmonėms. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais teisiamojo veiksmai.

P. R. Å¡iuo metu dirba. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstÄ , bet ir į sukauptÄ teismų praktikÄ , tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktikÄ , teismas konstatuoja, jog S. Å . praÅ¡oma priteisti 300 Lt dydžio neturtinė žala priteistina. Civilinė ieÅ¡kovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už S. Å . gydymÄ dėl padarytų sužalojimų Ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms 415,81 Lt (keturis Å¡imtus penkiolika litų 81 cnt.) sumÄ , todėl praÅ¡o nurodytas gydymo iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamojo P. R..

Civilinės ieÅ¡kovės praÅ¡ymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais: ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele, ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele ir iÅ¡vykusio iÅ¡ stacionaro asmens statistine kortele (b.l. 16), todėl tenkintinas visiÅ¡kai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas n u s p r e n d ž i a : P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laikÄ iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per laisvės apribojimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.              Valstybinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 415,81 Lt (keturių Å¡imtų penkiolikos Lt 81 cnt) iÅ¡laidų nukentėjusiojo S. Å . sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, naudai.             Nukentėjusiojo S. Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ P. R., asm.kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 50 Lt (penkiasdeÅ¡imt Lt ) turtinei žalai ir 300 Lt (tris Å¡imtus Lt) neturtinei žalai atlyginti S. Å ., asm.kodas (duomenys neskelbtini)             KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

             Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme. Teisėjos paraÅ¡as.NuoraÅ¡as tikras: Teisėja                                                                                                                     Judita Sungailaitė