Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f0dda49e-78eb-4ef7-aa0f-b2279771862e Generato dall'IA

Lithuanian court rejects appeal on recidivism due to prior juvenile crimes and denies secondary legal aid costs.

Numero d'incarto f0dda49e-78eb-4ef7-aa0f-b2279771862e
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The Panevėžys Regional Court dismissed the defendant's appeal against his conviction for theft and reduction of his sentence. Although the defendant argued he should be considered a recidivist, the court noted that the relevant statute did not apply retroactively because his prior crimes were committed as a minor. Consequently, the court upheld the original sentence and rejected the request for secondary legal aid costs, citing procedural rules that prohibit awarding such expenses in appeal proceedings where the defense is mandatory.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str.; Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodekso 106 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodekso 322 str. 1 d. – A person who committed a new intentional crime after being sentenced for a previous one cannot be classified as a recidivist if the prior crimes were committed as a minor; furthermore, secondary legal aid costs cannot be awarded in appeal proceedings where defense counsel participation is mandatory.

Parole chiave

Generato dall'IA
recidivism definition retroactive application juvenile crimes legal aid costs appeal proceedings mandatory defense theft conviction

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str.
Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodekso 106 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodekso 322 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Pranešėjas Evaldas VanagasBaudžiamoji byla 1 A – 131 – 491 / 2015Proceso Nr. 1-50-9-00144-2014-1Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.4.6. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 20 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Å imkaus,sekretoriaujant Daivai BenevičiÅ«tei,dalyvaujant :prokurorei Gražinai Petrulytei, nuteistajam A. P., gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

P. apeliacinį skundÄ dėl 2015 m. vasario 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams.Vadovaujantis BK 641 str. A. P. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.Nuosprendžiu iÅ¡ A. P. nukentėjusiajai G. S. priteista 86,89 Eur turtinės žalos atlyginimui.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas NUSTATĖ:A.

P. nuteistas už tai, kad pagrobė, laikė ir realizavo fizinių asmenų dokumentus, t.y. laikotarpiu nuo 2014 metų sausio mėnesio, tiksliau nenustatyto laiko, iki 2014-02-16 bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), svečiuodamasis pas G. S., iÅ¡ raÅ¡omojo stalo stalčiaus pagrobė G. S. Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2013-08-05 (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK, ir G. S. Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2012-02-02 (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) skyriuje, bei tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikė pagrobtus pasus prie savęs ne vėliau kaip iki 2014-03-21, kol juos realizavo nenustatytam asmeniui.Apeliaciniu skundu nuteistasis A.

P. praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę bausmę. Nurodo, jog skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į jaunÄ jo amžių, o kartu nebuvo suteikta galimybė pasitaisyti. Mano, jog buvimas pataisos namuose žmogui labiau kenkia, nei padeda pasiekti bausmės tikslus, todėl jam turėtų bÅ«ti suteikta galimybė pasitaisyti ir anksčiau laiko iÅ¡eiti į laisvę. Ä®sipareigoja pradėti dorai gyventi, įsidarbinti, sukurti Å¡eimÄ bei atsiskaityti su nukentėjusiomis. Be to, bÅ«damas laisvėje galėtų pasirÅ«pinti 11 metų amžiaus broliu.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas.Skundžiamu nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Taikant 641 str. nuostatas nuteistajam skirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ už tokį nusikaltimÄ asmuo baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų. Apeliantas ginčija tik jam paskirtÄ bausmę, todėl kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei jÄ sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ ; kad jam yra priimta eilė apkaltinamųjų nuosprendžių; kad yra jo atsakomybę lengvinančių ir nėra sunkinančių aplinkybių; kad atlikęs bausmę jis niekur nedirbo; nuosprendžio priėmimo metu buvo baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, lankėsi pas psichiatrÄ , tačiau psichikos ligomis neserga.

ReikÅ¡minga yra tai, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantas buvo teisiamas net 8 kartÄ , o didžioji dalis nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas, buvo susijusios su svetimo turto grobimu bei tokio turto užvaldymu apgaule. Tai rodo itin neigiamÄ nuteistojo požiÅ«rį į visuotinai priimtas bendro gyvenimo taisykles bei patvirtina, kad jo nusikalstami veiksmai buvo gyvenimo bÅ«das, t. y. jo elgesys nebuvo atsitiktinis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui skundžiamu nuosprendžiu visiÅ¡kai pagrįstai buvo paskirta bÅ«tent laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas artimas Å¡ios bausmės vidurkiui.

Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl pakankamai jauno apelianto amžiaus, jo siekio pasitaisyti, kurti Å¡eimÄ bei rÅ«pintis artimaisiais, kadangi visos Å¡ios aplinkybės, kaip ir anksčiau jam skirta Å¡velnesnė bausmė, nesustabdė jo nusikalsti, turėdamas galimybę susirasti darbÄ ir dirbti, jis to nedarė. PrieÅ¡ingai, apelianto nurodomos aplinkybės nerodo mažesnio jo kaip asmenybės bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Kartu galima spręsti, jog tik nuteistajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ , t.y. leis pasiekti BK 41 str.

įtvirtintus bausmės tikslus.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuo 2015-03-24 įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai taip pat nesudaro pagrindo keisti nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ar dydžio. Matyti, jog nuo 2015-03-24 įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.) pagal kurį, be kitų pakeitimų, yra pakeista nusikaltimų recidyvo sÄ voka. Pagal BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį, pastarasis įstatymas dar nebuvo įsigaliojęs, todėl A. P., bÅ«damas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ bei vėl padaręs naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , iÅ¡ties buvo recidyvistas, kÄ visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas. Tačiau atsižvelgiant į paminėtus baudžiamojo įstatymo pakeitimus A. P. Å¡iuo metu nebegali bÅ«ti laikomas recidyvistu, nes anksčiau jis teistas buvo už nusikaltimus, kuriuos padarė bÅ«damas nepilnamečiu.

Tačiau, kolegijos nuomone, vien Å¡i aplinkybė, atsižvelgiant į jau pirmiau iÅ¡dėstytus A. P. skirtos bausmės motyvus, jo asmenybę, priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių skaičių bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , neleidžia Å¡velninti nuteistajam paskirtos bausmės bei spręsti, kad apylinkės teismas apeliantui nustatė aiÅ¡kiai neteisingÄ bausmę.Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai iÅ¡sprendė A.

P. bausmės klausimÄ . Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo iÅ¡vadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo.Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka buvo gautas Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti 36,71 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nuteistajam A. P.. Tačiau Å¡is praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas.

Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo atveju procesas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡ esmės skiriasi.

O bÅ«tent, pagal BPK 322 str. 1 d. nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiÅ¡kianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar iÅ¡teisintajam gynėjÄ apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, Å¡ie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo. Kolegijos vertinimu tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos už antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jų negali bÅ«ti priteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas N U T A R Ė :

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             Valdas Meidus Teisėjai              Jolanta Raščiuvienė             Pranas Å imkus