Court dismisses claim for unpaid state employee tax portion due to existing statutory compensation mechanism.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe court dismissed the plaintiff's claim for unpaid state employee tax portions covering the period from 2009 to 2013. The plaintiff argued that the reduction in his tax was unconstitutional, while the defendant contended it lacked the legal authority to pay the amount without specific legislation. The court ruled that the Constitutional Court's findings on compensation were properly addressed by the 2015 Return Law, which established a valid mechanism for reimbursing these losses, thereby rendering the plaintiff's request for a court order unnecessary.
Regesto Legislator
Generato dall'IALietuvos Respublikos Konstitucija; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas: Where a specific law establishes a compensation mechanism for losses due to unconstitutional tax reductions, a court cannot order payment of the same amount absent proof that the statutory mechanism is flawed.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IAGiurisprudenza citata
Generato dall'IATesto completo
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-935-629/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05009-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkriÄio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Milda VainienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo S. S. skundÄ atsakovui Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo, n u s t a t Ä :
PareiÅ¡kÄjas S. S. (toliau â pareiÅ¡kÄjas) su skundu (b. l. 1â4) kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (toliau â Centras) neiÅ¡mokÄtÄ statutinio valstybÄs tarnautojo darbo užmokesÄio dalį (pareiginÄs algos koeficientÄ ) už laikotarpį nuo 2009 m. gegužÄs 1 d. iki 2013 m. rugsÄjo 30 d.PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog dirba Centro Identifikavimo valdybos virÅ¡ininku.
PareiÅ¡kÄjo nuomone, jo teisÄ gauti teisingÄ atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ buvo pažeista, nes jo darbo užmokestis ginÄo laikotarpiu buvo mažinamas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau â Konstitucija) prieÅ¡taraujanÄias teisÄs aktų nuostatas.Centras atsiliepime (b. l. 8â10) su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Centras pažymÄjo, kad Centras neturi teisÄs perimti atitinkamam teisÄkÅ«ros subjektui numatytų įgaliojimų sprÄsti dÄl pareiÅ¡kÄjui susidariusios sumos iÅ¡mokÄjimo sÄ lygų bÅ«do, laikotarpio, nes tokį sprendimÄ pagal suteiktÄ kompetencijÄ priima įstatymų leidÄjas, įgyvendindamas teisÄkÅ«ros funkcijÄ , todÄl, kol nÄra teisinio reglamentavimo, kokiomis sÄ lygomis, periodiÅ¡kumu turi bÅ«ti iÅ¡mokÄta darbo užmokesÄio nepriemoka, Centras neturi teisinių galimybių iÅ¡mokÄti tokio darbo užmokesÄio nepriemokos dydžio, kokio praÅ¡o pareiÅ¡kÄjas.
Be to, Centro nuomone, kadangi atitinkamos darbo užmokesÄio dalies neiÅ¡mokÄjimas pareiÅ¡kÄjui buvo sÄ lygotas tuo, kad Lietuvos valstybÄ, o konkreÄiai Seimas, netinkamai reglamentavo valstybÄs tarnautojų darbo užmokesÄio mokÄjimo klausimus, todÄl Å¡iuo atveju neiÅ¡mokÄta darbo užmokesÄio dalis turÄtų bÅ«ti priteisiama iÅ¡ Lietuvos valstybÄs. NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikytinas 3 metų senaties terminas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â DK) 301 str.PareiÅ¡kÄjas, atsakovo atstovas teismo posÄdyje nedalyvavo, apie teismo posÄdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 28, 31).Skundas atmetamas.Byloje ginÄas kilo dÄl statutinio valstybÄs tarnautojo darbo užmokesÄio dalies, susidariusios dÄl Konstitucijai prieÅ¡taraujanÄio reglamentavimo taikymo, priteisimo.Atkreiptinas dÄmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau â Konstitucinis Teismas) 2014 m. gegužÄs 8 d. nutarime konstatavo, kad DK nuostata, ribojanti darbuotojo teisÄ gauti jam priklausantį, bet neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, todÄl Centro nurodomas DK 301 str. netaikytinas.Centras pareiÅ¡kÄjo reikalavimui priteisti neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio nepriemokÄ praÅ¡Ä taikyti DK 27 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â LVAT) iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisÄs kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijÄs su 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. ir taikytinu reikalavimui dÄl darbo užmokesÄio priteisimo (žr.
LVAT 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaÄiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) nuostatos. IeÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginÄo Å¡alis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti darbo užmokesÄio skirtumÄ už laikotarpį nuo 2009 m. gegužÄs 1 d. iki 2013 m. rugsÄjo 30 d., o į teismÄ su skundu pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi 2013 m. spalio 11 d. (b. l. 1).Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne reÄiau kaip kas mÄnesį, pareiÅ¡kÄjas ne vÄliau kaip kiekvieno mÄnesio atlyginimo mokÄjimo dienÄ galÄjo suprasti, ar darbo užmokestis už praÄjusį mÄnesį jam iÅ¡mokÄtas teisingai.
TodÄl, atsižvelgiant į Centro praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatÄ , kurioje įtvirtinta, kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra 3 metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dÄl ieÅ¡kinio senaties termino skaiÄiavimo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kÄjas pateikÄ skundÄ praleidÄs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui, kildinamam už laikotarpį nuo 2009 m. gegužÄs mÄn. iki 2010 m. rugsÄjo mÄn. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjo reikalavimas Å¡ioje dalyje atmetamas.Nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu dirbo Identifikavimo valdybos virÅ¡ininku (statutinis valstybÄs tarnautojas, pareigybÄs lygis â A, pareigybÄs kategorija â 15).PareiÅ¡kÄjo darbo užmokestį nustato Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo (toliau â VTÄ®) VI skyriaus âDarbo užmokestisâ nuostatos.
Pagal VTÄ® 23â25 str. nuostatas, valstybÄs tarnautojo darbo užmokesÄio pagrindinÄ dalį sudaro pareiginÄ alga, kurios dydis apskaiÄiuojamas taikant Å¡io įstatymo 1 priede atitinkamai valstybÄs tarnautojo pareigybÄs kategorijai nustatytÄ pareiginÄs algos koeficientÄ . ValstybÄs tarnautojo darbo užmokesÄio dalis, be kita ko, yra ir priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , kvalifikacinÄ klasÄ arba kvalifikacinÄ kategorijÄ .2009 m. gegužÄs 1 d. įsigaliojo VTÄ® 1 priedo pakeitimai, kuriais buvo sumažinti 15â20 pareigybių kategorijų valstybÄs tarnautojų pareiginÄs algos koeficientai. 2009 m. rugpjÅ«Äio 1 d.
VTÄ® 1 priedas buvo pakeistas dar kartÄ , mažinant 11 ir aukÅ¡tesnių pareigybių kategorijų valstybÄs tarnautojų pareiginÄs algos koeficientus, todÄl pareiÅ¡kÄjas gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei iki tol.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisÄs aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjui buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai âkiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ â, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.
Be to, Konstitucinis Teismas minÄtame nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidÄjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybÄ per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybÄs ekonominÄ, finansinÄ padÄtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lÄÅ¡as, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai â tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, â juos kompensuos.
Taigi Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisÄ, bet ir aiÅ¡kiÄ pareigÄ â paÅ¡alinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisÄs aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujanÄiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodÄ Å¡ios pareigos įvykdymo bÅ«dÄ â įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Tai, kad sumažinto darbo užmokesÄio kompensavimas turi bÅ«ti vykdomas teisÄs aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, dÄl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinÄs darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidÄjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Teismas atkreipia dÄmesį, jog VTÄ® 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisÄjų atlyginimų įstatymo priedÄlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisÄjų atlyginimų įstatymo priedÄlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos KalÄjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinÄs kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau â Ä®gyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau â VyriausybÄ) buvo pavesta iki 2014 m. gegužÄs 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, dÄl ekonomikos krizÄs neproporcingai sumažinto darbo užmokesÄio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesÄio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojanÄio įstatymo projektÄ ir pateikti pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaiÄiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lÄšų sumÄ .
MinÄtas terminas vÄliau pratÄstas iki 2015 m. gegužÄs 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkriÄio 19 d. nutarime konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidÄtas kompensavimo mechanizmÄ nustatanÄio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Apibendrinant nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dÄl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, dÄl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrÄžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:
1) įstatymų leidÄjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;
2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybÄs ekonominÄ, finansinÄ padÄtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lÄÅ¡as, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);
3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, dÄl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidÄjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;
4) minÄtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidÄjimas vieneriems metams â iki 2015 m. gegužÄs 1 d. â neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nÄra laikytinas nepagrįstu delsimu.Atkreiptinas dÄmesys, kad 2015 m. balandžio 30 d. VyriausybÄ pateikÄ Seimui įstatymo projektÄ , kurio pagrindu Seimas 2015 m. birželio 30 d. priÄmÄ Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, dÄl ekonomikos krizÄs neproporcingai sumažinto darbo užmokesÄio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau â GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsÄjo 1 d.
MinÄto įstatymo preambulÄje inter alia nurodyta, kad Seimas jį priÄmÄ Ä¯gyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, dÄl per ekonomikos krizÄ neproporcingai sumažinto darbo užmokesÄio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebÅ«tų buvÄ patirta, jeigu bÅ«tų buvÄs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesÄio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.
Taigi Å¡iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, praradimų, patirtų dÄl per ekonomikos krizÄ neproporcingai sumažinto darbo užmokesÄio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatÄ, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, dÄl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidÄjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidÄjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatÄ asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybÄs ar savivaldybÄs biudžeto lÄšų, dÄl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatuoja, kad Centrui GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kÄjo patirtus praradimus.
PareiÅ¡kÄjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme ir pareiÅ¡kÄjui nesuformulavus teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų, įrodanÄių, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, nÄra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kÄjo reikalavimo priteisti jam neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio nepriemokÄ teismo sprendimu.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85â87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjo S. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja             Milda VainienÄ