Court dismisses parole board's early release order citing fairness and insufficient risk reduction.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe court dismissed the parole board's order granting early release from a correctional facility to a halfway house. The board had approved the release based on the inmate's seven prior warnings, vocational training, and active participation in rehabilitation programs. However, the court rejected this decision because the inmate had served only a fraction of his sentence, creating a false sense of impunity that violated the principle of proportionality and failed to adequately address the risk of reoffending.
Regesto Legislator
Generato dall'IALietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnis: Early release from a correctional facility to a halfway house is discretionary and must not violate the principle of proportionality or create a false sense of impunity when the inmate has served only a small portion of the sentence.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IATesto completo
? Teikimas Nr. T-148-610/2021 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00298-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1. (S) MARIJAMPOLÄS APYLINKÄS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. kovo 17 d. MarijampolÄ MarijampolÄs apylinkÄs teismo MarijampolÄs rÅ«mų teisÄjas Nerijus BrineviÄius, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo MarijampolÄs pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau â Komisija) nutarimo dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D.
E. patvirtinimo klausimÄ . Teismas n u s t a t Ä: Komisijos 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr.81/04-261 dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam D. E. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Komisija nutarimÄ priÄmÄ atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis MarijampolÄs pataisos namuose 7 kartus skatintas. Atlikdamas bausmÄ, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , įgijo elektros įrenginių remontininko, tekintojo, suvirtintojo profesijas.
Pataisos namuose dirba, darbdavys apibÅ«dina kaip drausmingÄ , rÅ«pestingÄ , pareigingÄ darbuotojÄ . Komisija taip pat atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinÄs reabilitacijos programose, nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika -46 balai, vertino, kad nuteistojo elgesys bausmÄs atlikimo metu ir kitos aplinkybÄs sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratÅ«ros MarijampolÄs apylinkÄs prokuratÅ«ra pateikÄ skundÄ , kurio praÅ¡o netvirtinti Komisijos nutarimo.
ProkurorÄ, mano, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , yra nepakankama. ProkurorÄ Ä¯vertino nusikalstamos veikos, už kuriÄ atliekama laisvÄs atÄmimo bausmÄ, pavojingumÄ , įvertino nuteistojo asmenybÄ charakterizuojanÄius duomenis, pažymÄjo, kad bausmÄs atlikimo metu jis buvo vienÄ kartÄ baustas drausmine tvarka. Vertindama paskirtos bausmÄs ir likusios neatliktos bausmÄs santykį, prokurorÄ mano, kad nuteistasis atliko per trumpÄ paskirtos bausmÄs laikÄ , o tai gali nuteistajam suformuoti klaidingÄ nuomonÄ dÄl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo, kas gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų ateityje vÄl nusikalsti.
Teisme gautas nuteistojo atsiliepimas į Kauno apygardos prokuratÅ«ros MarijampolÄs apylinkÄs prokuratÅ«ros skundÄ . Nuteistasis praÅ¡o netekinti prokurorÄs skundo ir patvirtinti Komisijos dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo. Nurodo, kad atliko pakankamÄ jam skirtos bausmÄs dalį, atlikdamas bausmÄ elgÄsi nepriekaiÅ¡tingai, pažymi, kad lygtinis paleidimas nereiÅ¡kia visiÅ¡ko atleidimo nuo bausmÄs, mano, kad bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir taikius jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, skiriant atitinkamus įpareigojimus.
PraÅ¡o vertinti dabartinį nuteistojo elgesį ir jo pastangas keistis bausmÄs atlikimo metu bei vadovautis modernios bausmÄs vykdymo sistemos tikslais, Europos tarybos ministrų Komiteto rekomendacijomis bei cituoja sau palankiÄ Kauno apygardos teismo praktikÄ . Komisijos nutarimas netvirtintinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarÄ akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikÄ Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmÄs dalį.
Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nÄra priskiriama žemai rizikos grupei, taÄiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyÄius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai sprÄsti, kad laisvÄs atÄmimo bausme taikomi suvaržymai jau turÄjo pakankamÄ poveikį ir iÅ¡ÄjÄs į laisvÄ toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvÄs atÄmimo metu, galimybes adaptuotis laisvÄje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybÄ apibÅ«dinanÄius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitÄ savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenÄs ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmÄs tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018).
Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , visapusiÅ¡kai įvertintinos ir tokios aplinkybÄs, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmÄs tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentÄjusiųjų ir visuomenÄs interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmÄ ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
D. E. nuteistas 2016 m. vasario 26 d. KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 242 straipsnį, laisvÄs atÄmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmÄ sumažinta vienu treÄdaliu ir nustatyta galutinÄ bausmÄ â 8 mÄnesiai laisvÄs atÄmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Å¡i bausmÄ subendrinta dalinio sudÄjimo bÅ«du su 2011 m. birželio 1 d. KlaipÄdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, neatliktos bausmÄs dalimi â prie neatliktos bausmÄs dalies pridedant Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmÄs dalį, ir galutinÄ bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas 7 metams 7 mÄnesiams, bausmÄ atliekant pataisos namuose.
Likusi neatlikta bausmÄs dalis nutarimo priÄmimo dienai buvo 2 metai 6 mÄnesiai ir 6 dienos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. E. vykdo individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikÄs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs dalį (pakankamÄ nuteistojo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos), kas iÅ¡ esmÄs sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . TaÄiau, kaip jau minÄta, vien Å¡ių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui, nepakanka.
PagrindinÄ ir bÅ«tina sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų manyti, jog nuteistasis iÅ¡ tiesų keiÄia savo nuostatas, elgesį ir dÄl to yra pagrindas manyti, kad jis jau bÅ«damas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisÄs pažeidimų, kad jau yra pasiruoÅ¡Äs gyvenimo tikslų siekti tik teisÄtomis priemonÄmis. Naudojant âOASysâ metodikÄ , nustatyta, kad D. E. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie vidutinÄs rizikos grupÄs (46 balai).
Å iuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinÄ, nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruoÅ¡Äs gyvenimo tikslų siekti tik teisÄtomis priemonÄmis. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad iÅ¡ nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 20 vertintini kaip statiniai ir net 26 balai atitinka dinaminius veiksnius, kas taip pat leidžia daryti neginÄijamÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybÄ Å¡iuos balus žymiai sumažinti.
PažymÄtina, kad nuo 2019 metų, kai atsirado formalus pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pakito tik 1 balu. Nustatyta, kad nuteistasis Å¡iuo metu atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ už sunkaus nusikaltimo padarymÄ , jis pripažintas organizatoriumi, t.y. vadovavo organizuotai grupei bei už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ . Nuteistasis vengÄ atlikti jam paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, keturis metus gyveno Ispanijoje, iÅ¡ kurios parvežtas į LietuvÄ pagal iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį.
Å is teistumas D. E. nÄra pirmas, jis anksÄiau buvo teistas Å¡eÅ¡is kartus, ankstesni nusikaltimai, susijÄ su chuliganizmu, reketu, savavaldžiavimu, nesunkiu kÅ«no sužalojimu. LaisvÄs atÄmimo bausmÄ D. E. taip pat atlieka jau ne pirmÄ kartÄ , taÄiau ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmÄs teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturÄjo, jis ir toliau darÄ nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamÄ elgesį nedÄjo. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaiÄius ir jų pobÅ«dis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dÄsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybÄs pavojingumas yra viena iÅ¡ pagrindinių aplinkybių sprendžiant dÄl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neiÅ¡vengiamai yra susijÄs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, taÄiau ir su jo praeitimi.
Nuteistojo teismui pateiktu atsiliepime į prokuroro skundÄ , argumentuojant jau pakitusiu nuteistojo elgesiu, pažymÄtina, jog nuteistasis nesugebÄjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose (fiksuotas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas), tai leidžia sprÄsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiÅ«rį į taikomÄ priežiÅ«rÄ bei nustatytus draudimus. Svarbu pabrÄžti ir tai, jog Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog veiksniai, dÄl kurių iÅ¡lieka D. E. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra jo netinkamas elgesio modelių pasirinkimas ir finansinio stabilumo trÅ«kumas.
Nuteistasis geba atpažinti esmines su nusikalstamumu susijusias problemas, taÄiau nepakankamai įvertina savo paties indÄlį į jas. D. E. linkÄs minimizuoti, pateisinti savo nusikalstamÄ elgesį. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinÄ istorijÄ galima teigti, kad problemų sprendimo įgÅ«džiai nepakankami, nuteistasis kartoja tas paÄias klaidas, nesugebÄdamas surasti alternatyvų. Å ios aplinkybÄs leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu PažymÄtina, jog teismas, sprÄsdamas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , vertina paskirtos bausmÄs dydžio ir likusios neatliktos bausmÄs dalies proporcingumÄ savo nuožiÅ«ra, atsižvelgÄs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumÄ , nuteistojo asmenybÄ ir elgesį bausmÄs atlikimo vietoje.
NagrinÄjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmÄs dalis dar nÄra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nÄra pakankama, kuri leistų toliau jį sÄkmingai taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenÄs. Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinÄs reabilitacijos programose, 7 kartus skatintas, dirba, skirta nuobauda už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimÄ negalioja. MinÄtos aplinkybÄs rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, taÄiau, vertinant galimybÄ, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenÄs, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ , kadangi aukÅ¡Äiau nurodytos nuteistÄ jį teigimai apibÅ«dinanÄios aplinkybÄs negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.
Teismo nuomone, Å¡ie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinÄti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Aptartos aplinkybÄs neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darÄ Å¾enkliÄ pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , bei tai jog jo elgesyje bausmÄs atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinanÄius veiksnius ir pastangas eliminuoti rizikÄ didinanÄius veiksnius, o pataisos procesas nÄra baigtas.
PabrÄžtina, kad nuteistojo atsiliepime į prokuroro skundÄ minima Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) 22 yra tik rekomendacinio pobÅ«džio tarptautinis dokumentas, kuriame įtvirtinti bendrieji principai, kurių tikslas apibrÄžti ir suvienodinti lygtinio paleidimo taikymo principus valstybÄse narÄse. DÄl pacituotos Kauno apygardos teismo nutarties argumentų, teismas atkreipia dÄmesį, jog įsiteisÄjÄ teismo sprendimai nekvestionuojami, taÄiau bÅ«tina pažymÄti, kad teisÄjas, vykdydamas teisingumÄ , yra nepriklausomas, neÅ¡aliÅ¡kas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 str. 2, 3 d.), ir sprendimÄ priima pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nÄra imperatyvi bausmÄs atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklÄ, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems. Bendra taisyklÄ yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmÄ, nes skirdamas bausmÄ teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmÄ yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padÄs pasiekti bausmÄs tikslus. BausmÄs paskirtis yra ne tik nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismo nuomone, Å¡iuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvÄ anksÄiau laiko prieÅ¡tarautų teisingumo principui bei visuomenÄs interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspÅ«dį, bÅ«tų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmÄs tikslai, kurie pasireiÅ¡kia nukentÄjusiųjų ir visuomenÄs interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmÄ ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, atsisakytina patvirtinti 2021 m. vasario 19 d. MarijampolÄs pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ Nr. 81/04-261taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam D. E.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas n u t a r i a: Atsisakyti patvirtinti 2021 m. vasario 19 d. MarijampolÄs pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ Nr. 81/04-261 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam D.
E.. Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per MarijampolÄs apylinkÄs teismo MarijampolÄs rÅ«mus. TeisÄjas Nerijus BrineviÄius