Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f0d100b6-4a92-4eff-93e0-be1cea6e0eae Generato dall'IA

Court dismisses appeal when plaintiff withdraws it, citing Civil Procedure Code provisions on withdrawal rights.

Numero d'incarto f0d100b6-4a92-4eff-93e0-be1cea6e0eae
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the plaintiff's appeal because she formally withdrew it before the hearing concluded. The plaintiff argued the dispute over unauthorized construction was resolved, rendering the appeal moot, while the defendant did not appeal the lower court's decision. The court accepted the withdrawal as valid since it did not violate mandatory legal rules or public interest, thereby terminating the appellate proceedings.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Procedure Code Art. 308; Art. 302; Art. 42: A party may withdraw an appeal before the end of hearings, provided the withdrawal does not contravene mandatory legal provisions or public interest.

Parole chiave

Generato dall'IA
withdrawal of appeal civil procedure code appellate proceedings termination public interest mandatory legal provisions

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Civil Procedure Code Art. 308
Civil Procedure Code Art. 302
Civil Procedure Code Art. 42

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Pirmosios instancijos teismo

                                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-2-212/2011

                                                                                     Procesinio

sprendimo kategorija:30.10;121.21

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės (pranešėjos), viešame teismo posėdyje

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. J. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės

teismo 2009 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-107-228/2009 pagal N. J. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Utenos apskrities viršininko administracijos teisų perėmėja) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretiesiems asmenims Utenos rajono savivaldybės administracijai, V. J.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė prašė panaikinti Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008-04-18 sprendimÄ Nr.(3.19)-10-227 ir įpareigoti per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimÄ leisti N. J. parengti priestato su mansarda, pastatyto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), supaprastintÄ projektÄ . Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esantis pastatas - sandėlis. Prie Å¡io pastato 2005 metų pabaigoje pasistatė 3,92 x 6,30 m dydžio priestatÄ su mansarda. Statydama šį priestatÄ , ji neturėjo nei projekto, nei statybos leidimo. Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija 2007-01-22 surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , o 2007-02-12 Utenos apskrities virÅ¡ininkė priėmė įsakymÄ Nr.3-68, kuriuo įpareigojo V. J. minėtÄ priestatÄ iki 2007-03-30 nugriauti. Priestato statytoja yra ji, todėl toks įsakymas turėjo bÅ«ti priimtas jai. Be to, pagal tuo metu galiojusių CK ir Statybos įstatymo normų nuostatas nugriovimas kaip griežčiausia priemonė buvo taikomas tik tada, jei pažeidimo negalima paÅ¡alinti kitais numatytais bÅ«dais.

Utenos rajono apylinkės teismas 2009-01-20 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatė, kad 2007-01-22 trečiajam asmeniui V.

J. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. l 15-1, kuriame užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis

Nr. (duomenys neskelbtini), jis savavaliÅ¡kai stato 3,92 m x 6,30 m dydžio sandėlio priestatÄ ir patalpas mansardoje. Už tai jam 2007-01-22 suraÅ¡ytas

administracinio teisės pažeidimo protokolas, o Utenos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-02-05 nutarimu V. J. nubaustas 1 000 Lt bauda. Žemės sklypas, kuriame užfiksuotas savavališkos statybos faktas, bei šiame žemės sklype esantis pastatas - sandėlis nuosavybės teise priklauso ieškovei.

IeÅ¡kovė 2008-03-31 kreipėsi į Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ su praÅ¡ymu leisti natÅ«roje pastatytam priestatui su mansarda

parengti supaprastintÄ projektÄ ir taip įsiteisinti šį statinį. Nuo 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiose Statybos įstatymo 28 str. ir CK 4.103 str. redakcijose

įtvirtintos savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«das - nugriovimas, ir nebėra galimybės įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ pripažįstant teisę gauti statybos leidimÄ . Administracinis aktas dėl savavaliÅ¡kos statybos buvo suraÅ¡ytas 2007-01-22 jau galiojant naujoms Statybos įstatymo 28 str. ir CK 4.103 str. redakcijoms. Todėl

ginčo santykiams reglamentuoti taikytinos nuo 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiose Statybos įstatymo 28 str. ir CK 4.103 str. redakcijose

įtvirtintos savavališkos statybos padarinių šalinimo normos, o šios redakcijos Statybos įstatymo 15 str. nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Ginčijamų administracinių aktų dėl savavališkų statybų surašymo metu galiojo ir nauja CK 4.103 str. redakcija, o CK 1.7 str. 2 d. įtvirtintas teisės principas, jog įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, reiškia, jog jis galioja tik ateičiai, t. y. santykiams, susiklosčiusiems įsigaliojus įstatymui.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-01-20 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jos ieÅ¡kinį patenkini bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Mano, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2009-01-20 sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas. Sutinka, kad teismas teisingai nustatė, faktines bylos aplinkybes, tačiau neteisingai taikė materialines teisės normas ir todėl padarė neteisingÄ sprendimÄ . Pastatytas priestatas su mansarda yra 5,80 metrų aukščio ir dėl to yra priskiriamas II grupės nesudėtingam statiniui, o jo statybai yra reikalingas supaprastintas projektas.

Tačiau, jeigu šis priestatas būtų iki 5 metrų aukščio jis būti laikomas I grupės nesudėtingu statiniu ir jo statybai supaprastinto projekto nereikėtų. Iki tol,

kol atsakovo atstovai nesurašė savavaliÅ¡ko statybos akto, ji buvau įsitikinusi, kad priestatas yra pastatytas teisėtai. Pagal teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, yra akivaizdu, kad priestato statybos metu padarytas pažeidimas yra mažareikÅ¡mis ir jai turi bÅ«ti leista įsiteisinti šį priestatÄ , parengiant supaprastintÄ projektÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , griežčiausia priemonė, statinio nugriovimas, gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jei pažeidimo negalima paÅ¡alinti CK 4.103 str. 3 d. 1,

2 p. numatytais bÅ«dais. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 4.103 str. redakcijÄ , galiojančiÄ nuo 2006-10-31, kuri nebenumato galimybės įsiteisinti savavaliÅ¡kÄ statinį.

Nei Civiliniame kodekse, nei Statybos įstatyme, nei jokiame kitame statybos teisinius santykius reglamentuojančiame teisės akte nėra nustatyta termino, per kurį statytojas turi įsiteisinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį, kai tokia galimybė yra. Dėl Å¡ių argumentų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog turi bÅ«ti taikomos statybos padarinių Å¡alinimÄ reglamentuojančios teisės normos, galiojusios dėl savavaliÅ¡kų statybų priimtų administracinių sprendimų suraÅ¡ymo metu, o ne tos, kurios galiojo savavaliÅ¡kos statybos metu, yra neteisinga, teisiÅ¡kai nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja CK 1.7 str. 2 d. bei nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Turi bÅ«ti taikoma anksčiau galiojusi CK 4.103 str. redakcija, kuri numatė galimybę įsiteisinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį ir Å¡ioje byloje esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti patenkintas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o

ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,

atmesdamas ieÅ¡kinį, pagrįstai taikė naujÄ sias CK 4.103 str. ir Statybos įstatymo nuostatas, tarp jų Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, galiojusias suraÅ¡ant savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , kuriose nebenumatyta galimybė savavaliÅ¡kÄ statinį įteisinti, nes statybos darbai yra tęstinio pobÅ«džio ir jie nebuvo baigti suraÅ¡ant nurodytÄ statybos aktÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-21 nutartyje byloje 3K-3-492/2008 iÅ¡aiÅ¡kino, kad statybos darbai turi tęstinį pobÅ«dį, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog neturi bÅ«ti taikomos įstatymo, galiojusio savavaliÅ¡kos (neteisėtos) statybos pradžios momentu, nuostatos, yra pagrįstos.

Panevėžio apygardos teismas 2009-05-14 nutartimi civilinę bylÄ sustabdė kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

iÅ¡nagrinės praÅ¡ymÄ Nr. 1B-2/2009 ir iÅ¡spręs ar 2006 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-858 bei Lietuvos

Respublikos 2006 m. spalio 17 d. statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. X-857 9 straipsnis kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis, ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad savavaliÅ¡kos statybos padarinių arba statinio statybÄ pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, paÅ¡alinimas galimas tik įpareigojant statytojÄ per nustatyta terminÄ statinį nugriaunant arba įpareigojant statytojÄ per nustatytÄ terminÄ reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. paskelbė nutarimÄ dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies ir

Lietuvos Respublikos

statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis

Teismas pripažino, kad įstatymai, dėl kurių atitikties Konstitucijai buvo kreiptasi, prieštarauja Konstitucijai.

Panevėžio apygardos teismas 2011-01-31 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimÄ atnaujino.

Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, gautas apeliantės pareiÅ¡kimas, kuriame ji nurodo, kad atsisako apeliacinio skundo dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009-01-20 sprendimo, nes jai sudarytos galimybės įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Ginčo dėl savavaliÅ¡kos statybos neliko, todėl nebeliko ir apeliacijos objekto. Jai yra žinomos CPK 308 str. 3 d. numatytos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmes.

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Civilinio proceso kodekso 308 str. 1 d. numato, kad apeliacinį skundÄ padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka - iki skundo nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios. Teismas nepriima apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu tie veiksmai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 302 str., 42 str. 2 d., 308 str. 1, 2 p.). Atsakovas ir tretysis asmuo Utenos rajono apylinkės teismo 2009-01-20 sprendimo nėra apskundę, o ieÅ¡kovės atsisakymas nuo apeliacinio skundo neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kime nurodo, kad jai yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės. Todėl ieÅ¡kovės atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas ir apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 str. 2 d.). Kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡ymas tenkintinas ir apeliacinis procesas nutraukiamas, V. J. grÄ Å¾intina

75 procentai už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d. b. l. 107).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Apeliacinį procesÄ pagal ieÅ¡kovės N. J. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-107-228/2009 pagal N. J. ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos teisų perėmėja) dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, tretiesiems asmenims Utenos rajono savivaldybės administracijai, V. J., nutraukti apeliantei atsisakius apeliacinio skundo.

GrÄ Å¾inti iÅ¡ valstybės biudžeto V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 96 Lt (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2009-02-06 AB banko Snoras Utenos filiale, mokėjimo nurodymas Nr. 519477.

Teisėjai                                                                         Zina

Mickevičiūtė

                                                                                     Laimutė

Sankauskaitė

                                                                                     Birutė

Valiulienė

                                                                                              Â