Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f0cd0629-8385-44fe-8683-7a0331c0bbbb Generato dall'IA

Lithuanian court dismisses appeal in assault case, upholding conviction and civil compensation order.

Numero d'incarto f0cd0629-8385-44fe-8683-7a0331c0bbbb
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The Court of Appeal dismissed the defendant's appeal, upholding the first-instance judgment that convicted him of assault and ordered civil compensation. The defendant argued that witness testimony regarding his whereabouts and clothing was unreliable, but the court found these claims unsupported by evidence. Consequently, the court determined that the original facts were proven and the conviction based on Article 138 of the Criminal Code was legally sound.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis; Teismas vertina visą bylos medžiagą, ir jei įrodymai patvirtina kaltinimą, apeliacinis skundas atmestinas.

Parole chiave

Generato dall'IA
criminal appeal dismissal assault conviction upheld witness credibility assessment civil compensation order Lithuanian Criminal Code evidence evaluation standard first instance judgment

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 69 straipsnis
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-665-574/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51939-2016-9  Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.2.8.; 2.1.7.4.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.1. (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 14 d.Vilnius          Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Loretai Davenienei, Agnei Strunkytei (buvusi pavardė Lopuchina),dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei, Danutei Mekionienei,nuteistajam D.

K. (D. K.), jo gynėjai adv. Eugenijai Liutvinskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte 2 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, D.

K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, per šį laikotarpį įpareigojant jį tęsti darbÄ , neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Å¡iuo nuosprendžiu Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir D. B. priteistÄ turtinę žalÄ , per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti D.

B. Å¡iuo nuosprendžiu priteistÄ neturtinę žalÄ .         Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai. IÅ¡ D. K. priteista Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 111,89 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.         Nukentėjusiojo D. B. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies. IÅ¡ D. K. nukentėjusiojo D. B. naudai priteista 80 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.         Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

I.             Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės D. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. lapkričio 4 d., apie 00.20 val., prie namo, esančio Rygos g. 24, Vilniuje, priėjo prie D. B. ir M. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims be jokios priežasties pradėjus muÅ¡ti M. M., o D. B. bandant pastarÄ jį užstoti, D. K. vienÄ kartÄ kumščiu sudavė D. B. į veidÄ , nuo ko pastarasis nugriuvo, tuo padarydamas jam muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinės lupos gleivinėje, 1-o virÅ¡utinio danties iÅ¡ deÅ¡inės dalinio vainiko nuskėlimÄ , nosies kaulų lūžį, t.y. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė D.

B. sveikatÄ , nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. II.              Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį bei atmesti byloje pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius.Nurodo, kad teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , pažeidė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, sprendimÄ priėmė abejotinų duomenų pagrindu, rėmėsi Å¡aliÅ¡ko liudytojo parodymais.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi tik jo teisinę padėtį sunkinančiais duomenimis, kurie tarpusavyje vienas kitam prieÅ¡tarauja ir atmetė kitus byloje esančius duomenis, kurie patvirtina, kad jis nedalyvavo minėtame įvykyje, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .IÅ¡ bylos duomenų nėra aiÅ¡ku, ar sužalojimu grasinęs ir Å¡alia nukentėjusiojo stovėjęs asmuo, kurio veidÄ nukentėjusysis galėjo įsiminti, yra tas pats, kuris ir smÅ«giavo nukentėjusiajam į veidÄ .

Nenustačius Å¡ios aplinkybės, tampa neaiÅ¡ku, kuris iÅ¡ dalyvavusių įvykyje asmenų yra kaltas dėl nukentėjusiojo sužalojimo.Byloje nėra jokių konkrečių duomenų, kokius veiksmus atliko likusieji asmenys, kitų svarbių aplinkybių, padedančių tinkamai identifikuoti sveikatos sutrikdymÄ padariusį asmenį. Nukentėjusysis po smÅ«gio į veidÄ iÅ¡ karto prarado sÄ monę, taigi nukentėjusiajam nebuvo galimybės tinkamai įsidėmėti kaltininko iÅ¡vaizdos, t.y. aprangos bei veido bruožų.Liudytojas M.

M. nematė asmens, kuris smÅ«giavo nukentėjusiajam užpuolimo momentu, po suduoto smÅ«gio nukentėjusiajam, taip pat negalėjo matyti kaltininko iÅ¡vaizdos ir jo įsiminti, nes prieÅ¡ jį patį buvo smurtaujama tuo pačiu metu kaip ir prieÅ¡ nukentėjusįjį, o fizinio smurto metu M. M. gynėsi prisidengdamas rankomis veidÄ . Taigi M. M. negalėjo įsiminti ne tik nukentėjusiojo užpuoliko, bet ir asmens, kuris smurtavo prieÅ¡ jį patį.Nukentėjusysis D. B. bei liudytojas M. M. viso proceso metu teigė, kad jaunuoliams pribėgus ir juos apsupus, vėliau privažiavo oranžinės-raudonos spalvos automobilis v.n. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kurio iÅ¡lipo du vaikinai, kurie draugiÅ¡kai bendravo su tais jaunuoliais.

Iš įvykio vietos visi vaikinai pasišalino minėtu lengvuoju automobiliu. Tuo tarpu liudytojo M. M. ir nukentėjusiojo parodymais automobiliu atvažiavo du asmenys, juos užpuolusiųjų buvo 6-7 asmenys, tokiu būdu, jei remtis D. B. ir M. M. parodymais, iš įvykio vietos, vienu automobiliu pasišalino visi 8-9 asmenys, kas yra neįtikinama.Byloje svarbūs yra liudytojo N. R. automobilio Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) savininko parodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, jais nesivadovavo.

Automobilio savininkas N. R. patvirtino, kad šiuo automobiliu nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio jis nesinaudoja, jo automobilis stovi Rygos g. 26, Vilniuje. Automobilis yra užrakintas, signalizacijos nėra, automobilis nuo tada, kai juo nesinaudoja, nuolat stovi toje pačioje vietoje. Nei į priekį, nei atgal jis pajudintas nebuvo. Be to, automobilyje nėra akumuliatoriaus ir kuro. Tokie automobilio Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) savininko parodymai patvirtina, kad liudytojo M. M. bei nukentėjusiojo parodymai yra melagingi, neatitinka objektyvių bylos aplinkybių.Klysdami dėl automobilio, taip pat duodami kitus parodymus liudytojas M.

M. bei nukentėjusysis galėjo netinkamai įsidėmėti ir klaidingai suvokti įvykio situacijÄ , vėliau ir klaidingai atpažinti įvykyje dalyvavusius asmenis bei neteisingai teismui apibÅ«dinti įvykio aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje liudytojas M. M. ir nukentėjusysis D. B. identiÅ¡kai apibÅ«dino asmenį, kuris sudavė nukentėjusiajam. Jie abu nurodė, kad kaltininkas ant galvos turėjo kepurę, tačiau jo (D. K.) sesuo 2017 m. gegužės 19 d. parodė, kad jis beveik neneÅ¡ioja kepurių ir gal turi vienÄ , kuri gali bÅ«ti tamsios spalvos.

Kyla klausimas, kokiu bÅ«du liudytojas M. M. bei nukentėjusysis galėjo tamsiu paros metu ir kaltininkui dėvint kepurę, pamatyti, kokios spalvos yra kaltininko plaukai ir koks jų ilgis. Be to, byloje nenustatytas asmuo, apsirengęs juodos spalvos kostiumu, taip pat dėvėjo kepurę, todėl liudytojas M. M. ir nukentėjusysis galėjo įsidėmėti Å¡io asmens bruožus ir pateikti kaip kaltininko apibÅ«dinimÄ jį sutapatinant su juo.2016 m. gruodžio 14 d. asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad nukentėjusysis kaltininkÄ atpažino ir pagal kÅ«no sudėjimÄ , tačiau byloje nėra duomenų, rodančių, kad įvykio kaltininkas buvo bÅ«tent tokio sudėjimo, kuris atitinka jo (D.

K.) sudėjimÄ . Kaltininko sudėjimas byloje nėra konkrečiai aptartas.Aplinkybė, kad kaltininkÄ Ä¯vykio metu byloje nenustatyti asmenys vadino „D.“, „D.“, „D.“, o nukentėjusysis pagal tai socialiniame tinkle „Facebook“ rado bÅ«tent jam žalÄ padariusį asmenį, negali patvirtinti, kad tokiu bÅ«du surastas asmuo yra nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo. Byloje taip pat nėra duomenų, pagal kokius asmens bruožus nukentėjusysis atsirinko bÅ«tent nuteistÄ jį iÅ¡ visų socialiniame tinkle užsiregistravusių „D.“.IÅ¡ asmens parodymų atpažinimo protokolo 2016 m. gruodžio 14 d. priedo matyti, jog jis (D.

K.), atpažinimo metu, iÅ¡skirtinai nuo kitų dviejų asmenų, vilkėjusių tamsios spalvos kelnes, buvo su Å¡viesios spalvos kelnėmis, kurių spalvÄ liudytojas M. M. ir nukentėjusysis įsiminė įvykio metu. BÅ«tų nelogiÅ¡ka, jeigu su tomis pačiomis kelnėmis jis sužalotų nukentėjusįjį, o vėliau su tomis pačiomis kelnėmis atvyktų į asmens parodymų atpažinimÄ , žinodamas koks veiksmas bus atliekamas.Visus nukentėjusiojo bei liudytojo M. M. duotus parodymus paneigia liudytojos A.

B. parodymai. A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis iÅ¡ 2016 m. lapkričio 3 d. į 2016 m. lapkričio 4 d. iÅ¡ namų nebuvo išėjęs. 2016 m. lapkričio 3 d. ji buvo savo namuose nuo 20.00 val. iki 4.00 val. Taip pat nurodė, kad jis neturi mėlynos striukės, beveik kepurių neneÅ¡ioja, neturi draugų, kurie važinėtų raudonu automobiliu. Å ie duomenys patvirtina, jog jis įvykio metu buvo su savo seserimi namuose.Teismas, nevertindamas nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, neatkreipdamas dėmesio į subjektyviosios pusės požymius, nepagrįsdamas Å¡ių požymių buvimo nagrinėjant padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos jo naudai. Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013 ir kt.).Å ioje byloje, nesant jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima manyti, kad buvo atlikta nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismas visas abejones privalėjo vertinti jo naudai ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių visumoje, jis buvo pripažintas kaltu neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Jam kyla pagrįstų abejonių, kad jo pripažinimÄ kaltu galėjo nulemti su jo teistumu ir praeitimi susijusios byloje esančios aplinkybės. Tačiau jis yra pakeitęs savo gyvenimo bÅ«dÄ , susirado nuolatinį darbÄ , gauna pastovias pajamas. Vien tai, kad asmuo praeityje yra teistas negali ir neturėtų formuoti sprendimÄ priimančio teismo vidinio įsitikinimo, kad asmuo yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ .Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai iÅ¡vados Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.Nuteistasis skunde nurodo, kad jis nepagrįstai yra pripažintas kaltu padaręs BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , neteisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, tačiau Å¡iuos skundo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas visus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, juos nuosprendyje iÅ¡dėstė nuosekliai, atskleidė jų tarpusavio ryšį, iÅ¡analizavo, taip pat nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tik nuteistojo teisinę padėtį sunkinančiais duomenimis, kurie tarpusavyje vienas kitam prieštarauja bei rėmėsi šališko liudytojo parodymais. Tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiojo D. B. parodymų, apie 00 val. su draugu M. M. ėjo pasitikti draugės. Einant išgirdo kaip D. K. su savo draugais rėkė ir ėjo prie jų, vaikinai buvo agresyviai nusiteikę, pradėjo priekabiauti. Tarp tų asmenų buvo ir kaltinamasis.

Pradžioje kaltinamojo draugas priėjo prie jo draugo M. M.. Kai jis (D. K.) pabandė atstumti kaltinamojo draugÄ nuo savo draugo, atsisuko ir kaltinamasis jam trenkė kumščiu. Ä®vykio vietoje, kur vyko konfliktas, matomumas buvo geras. Buvo žibintas, buvo galima gerai viskÄ pamatyti. Ä®sidėmėjo asmenį, kuris jam sudavė smÅ«gį, nes galėjo gerai jį įsižiÅ«rėti. Atpažino užpuolusį asmenį, nes jis stovėjo prie jo ir grasino. Matė jo veidÄ . Prisimena, kad draugai kaltinamÄ jį vadino D.

Socialiniame tinkle „Facebook“ rado asmenį labai panašų į D., buvo įsitikinęs, kad tai tas pats asmuo, kuris sudavė jam smūgį. Neabejodamas atpažino asmenį, kaip jį užpuolusį (1 t., b.l. 179 – 180). Liudytojas M. M. parodė, kad jį ir D. B. užpuolė 6 vaikinai, visi buvo juodais sportiniais kostiumais. Vienas iš jų iš kitų išsiskyrė, kadangi buvo kitaip apsirengęs, tai buvo kaltinamasis, kurį draugai vadino D. Vienu momentu pastebėjo, kad jis pradėjo mušti D.

B.. Pamatė, kad kaltinamasis smogė D. B., kuris nuo smÅ«gio pargriuvo. Kaltinamasis sudavė smÅ«gį į veidÄ . KaltinamÄ jį įsidėmėjo pagal rÅ«bus, kadangi skyrėsi ir jo draugai jį vadino D. Ä®vykio vietoje buvo apÅ¡viesta, degė žibintai, įsidėmėti kaltinamÄ jį Å¡viesos užteko. KaltinamÄ jį sekančiÄ dienÄ surado per socialinį tinklÄ â€žFacebook“. Pamena, kad draugai jį vadino D., D. ir įsiminė jo veidÄ (1 t., b.l. 180-181). Taigi, kaip matyti nukentėjusiojo D.

B. ir liudytojo M. M. parodymai apie aptariamo įvykio aplinkybes sutampa, esminių prieÅ¡taravimų jų parodymuose nėra. Jų parodymai yra nuoseklÅ«s, viso proceso metu nesikeitė. Abu teigė, kad kaltinamÄ jį įsidėmėjo, vieta buvo apÅ¡viesta žibintų, jo veidÄ aiÅ¡kiai matė. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolų matyti, kad nukentėjusysis ir liudytojas D. K. atpažino iÅ¡ jiems pateiktų fotonuotraukų, vėliau jį abu atpažino asmens parodymo atpažinti metu (1 t., b.l. 17-18, 55-56, 75-76, 78, 80-81).

Asmens atpažinimo pagal nuotraukÄ metu, nukentėjusysis nurodė, kad jį sumuÅ¡usį vaikinÄ atpažįsta pagal apvalų veidÄ , plačiÄ nosį, nors vaikinas buvo su kepure, matėsi, kad jo plaukai trumpai kirpti, Å¡viesiai rudi, liudytojas M. M. nurodė, kad D. K. atpažįsta pagal veido bruožus - apvalų veidÄ , plačiÄ nosį, trumpai kirptus Å¡viesiai rudus plaukus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jam nekilo abejonių, kad kaltinamasis yra jį sumušęs asmuo (1 t., b.l 183).BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir papildomai apklausti nukentėjusysis D.

K. bei liudytojas M. M.. Nukentėjusysis parodė, kad jis labai gerai įsiminė, jog D. K. draugai jį vadino „D.“, rusiÅ¡kai „D.“. SekančiÄ dienÄ jis pradėjo ieÅ¡koti socialiniame tinkle „Facebook ieÅ¡koti panaÅ¡aus žmogaus. Surado. Rado „D.“ per socialinį tinklÄ â€žFacebook“. Pamatęs nuotraukÄ , iÅ¡ karto suprato, kad tai tas pats asmuo. Nesuabejojo, kad tai gali bÅ«ti kitas asmuo. Jis vienas ieÅ¡kojo to asmens, bet kai rado ir suprato, kad tai greičiausiai jis, nusiuntė M.

M., pastarasis taip pat atpažino, kad panaÅ¡us. Neabejoja, kad bÅ«tent nuteistasis jam sudavė smÅ«gį. Ä®sidėmėjo nuteistÄ jį, nes jis stovėjo prieÅ¡ais jį. Ä®sidėmėjo, kad jo plati nosis, apvalus veidas. Už nuteistojo buvo kitų žmonių, bet nuteistasis stovėjo prieÅ¡ais jį. M. M. taip pat nurodė, kad D. B. surado D. K. nuotraukÄ socialiniame tinkle „Facebook“ ir atsiuntė jam jo nuotraukÄ , paklausė jo, ar jis atpažino jį. Nuotraukoje buvo jo veidas (t. 2, b.l. 47-50).Aplinkybės kokius veiksmus atliko kiti kartu su nuteistuoju buvę asmenys, nagrinėjamu atveju, veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ bei bausmės skyrimui neturi esminės reikÅ¡mės, kadangi jokie bylos duomenys nenurodo į tai, kad nukentėjusįjį D.

B. galėjo sužaloti kiti asmenys, taip pat nukentėjusysis nenurodo, kad jam buvo suduota daugiau smÅ«gių, nei inkriminuota nuteistajam.Apeliantas skunde nurodo, kad D. B. po smÅ«gio į veidÄ prarado sÄ monę, todėl jam nebuvo galimybės tinkamai įsidėmėti kaltininko iÅ¡vaizdos, tačiau tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek papildomai apklaustas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nukentėjusysis, aiÅ¡kiai parodė, jog įsidėmėjo nuteistÄ jį, kadangi jis (D. K.) stovėjo prieÅ¡ais jį pakėlęs rankas, sugniaužęs kumščius.

Byloje nustatyta, kad D. B. sÄ monę prarado tik po to, kai D. K. jam sudavė, iki smÅ«gio sudavimo nukentėjusysis nebuvo praradęs sÄ monės (1 t., b.l. 179). BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo pagarsinti D. B. parodymai dalyje dėl to, ar nukentėjusysis matė, kas jam sudavė smÅ«gį. D. B. parodė, kad vaikinas, kurio veidas apvalus, plati nosis, vienÄ kartÄ kumščiu sudavė jam smÅ«gį į veidÄ . Girdėjo, kad vaikino, kuris jam sudavė smÅ«gį į veidÄ vardas D. (1 t., b.l. 15).

Å ios aplinkybės patvirtina, jog D. B. gerai matė, kas stovi prieÅ¡ais jį ir kas suduoda jam smÅ«gį į veidÄ . Be to, liudytojas M. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat parodė, kad vienu momentu pastebėjo, kad D. K., kuris nuo kitų draugų iÅ¡siskyrė apranga, smogė D. B., nuo ko pastarasis nukrito. Skunde dėstomi apelianto argumentai, jog liudytojas M. M. negalėjo matyti asmens, kuris smÅ«giavo nukentėjusiajam užpuolimo momentu, nes prieÅ¡ jį patį buvo smurtaujama tuo pačiu metu, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Kaip matyti iÅ¡ M. M. parodymų, jis, sugebėjo įsidėmėti kaltinamÄ jį pagal rÅ«bus, kadangi jis vienintelis buvo apsirengęs kitaip nei kiti kaltinamojo draugai, matė, kaip kaltinamasis smogė D. B.. Pastebėjo šį momentÄ , nes jį kažkas paėmė iÅ¡ nugaros, pradėjo sukti ir tuomet pastebėjo, įsidėmėjo to asmens veidÄ . Ä®vykio vieta buvo apÅ¡viesta, Å¡viesos užteko. Kaip minėta, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas, atpažinimo metu, D. K. atpažino, kaip asmenį, smurtavusį prieÅ¡ D.

B..Apeliantas yra nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , t.y. už tai, kad nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ . Tokiu bÅ«du aplinkybės, kiek įvykio vietoje tiksliai buvo asmenų bei kokiu automobiliu pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, esminės reikÅ¡mės veikos kvalifikacijai esminės reikÅ¡mės neturi, į Å¡iuos parodymus atsižvelgtina vertinant nukentėjusiojo ir liudytojo M. M. parodymų patikimumÄ . Liudytojas N. R., automobilio Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) savininkas, nurodė, kad Å¡iuo automobiliu nesinaudoja, automobilis nuolat stovi toje pačioje vietoje, yra užrakintas, automobilyje nėra akumuliatoriaus ir kuro, visgi tokie automobilio savininko parodymai, įvertinus nukentėjusiojo bei liudytojo parodymus, nėra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog visi liudytojo M.

M. bei nukentėjusiojo parodymai yra melagingi ir neatitinka objektyvių bylos aplinkybių. Antai, teisiamajame posėdyje tiek D. B., tiek ir M. M. parodė, kad juos užpuolę asmenys pasiÅ¡alino kažkokiu automobiliu (1 t., b.l. 179, 181). Taigi konkrečiai koks tai buvo automobilis jie nenurodė. Nagrinėjamu atveju svarbÅ«s yra ir D. B. bei M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad neįsidėmėjo automobilio valstybinių numerių, įsidėmėjo tik dvi raides V ir J (1 t., b.l. 15, 52). M. M. parodė, kad kitÄ dienÄ jis buvo nuėjęs prie Rygos g. 24 namo, Vilniuje ir kieme pamatė automobilį, kuris buvo panaÅ¡us į tÄ automobilį, su kuriuo iÅ¡važiavo juos užpuolę asmenys (1 t., b.l. 52).

Tokiu būdu nei nukentėjusysis, nei liudytojas netvirtino kategoriškai, kad asmenys išvyko automobiliu Audi 80, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, yra nevažiuojantis. Nukentėjusysis ir liudytojas negalėjo nurodyti nei automobilio, kuriuo išvyko juos užpuolę asmenys, modelio, nei valstybinių numerių. Iš šių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad aplinkybių dėl automobilio jie kategoriškai netvirtino, priešingai nei faktines aplinkybes dėl to kas nukentėjusiajam sudavė smūgį bei nuteistojo atpažinimo.Tai, kad nukentėjusysis bei liudytojas, duodami parodymus, galėjo suklysti dėl automobilio, nėra pagrindas vertinti kaip nepatikimus visus jų parodymus.

IÅ¡vada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai apie įvykio aplinkybes sutampa, esminių prieÅ¡taravimų tarp jų nėra, prieÅ¡ingai, parodymai vieni kitus papildo.

Pastebėtina, jog tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojas jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad asmenį, kuris sudavė D. B. atpažinti galėtų. Netikėti jų parodymais teismui nėra jokio pagrindo. Aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nenurodė ir apeliantas. Aplinkybė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje liudytojas M. M. ir nukentėjusysis D. B. identiÅ¡kai apibÅ«dino asmenį, kuris sudavė nukentėjusiajam, nėra aplinkybė, leidžianti abejoti minėtų asmenų parodymais.

Tiek nukentėjusysis D. B., tiek liudytojas M. M. nurodė, kad gerai įsidėmėjo asmenį, kuris panaudojo smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu. PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai, fotolentelės, akistatų protokolai (1 t., b.l. 17-18, 19, 55-56, 57, 75-76, 77-78, 80-81, 86, 89-90).Apeliantas kelia klausimÄ ir dėl liudytojo bei nukentėjusiojo parodymų teisingumo, t,y. kokiu bÅ«du jie galėjo tamsiu paros metu ir kaltininkui dėvint kepurę, pamatyti kokios spalvos yra kaltininko plaukai ir koks jų ilgis.

Tačiau, kaip jau minėta, nukentėjusysis D. B. nurodė, jog įvykio vietoje, kurioje vyko konfliktas, matomumas buvo geras, atpažino jį užpuolusį asmenį, nes pastarasis stovėjo prie jo ir jam grasino, matė jo veidÄ (1 t., b.l. 180). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad asmuo, kuris jį sumušė buvo su žalios spalvos kepure, iÅ¡ po kurios matėsi, kad jis trumpai kirptais Å¡viesiai rudais plaukais (t., b.l. 15). Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. B. taip pat parodė, kad įsidėmėjo nuteistÄ jį, kepurė buvo uždėta taip, kad plaukai matėsi.

Liudytojas M. M. parodė, kad veidÄ asmens, kuris trenkė D. B. įsidėmėjo, įvykio metu matomumas buvo geras, buvo žibintai, Å¡viesos užteko (1 t., b.l. 181).PrieÅ¡ingai nei skunde nurodo apeliantas, tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojas aiÅ¡kiai parodė, kad D. B. atžvilgiu fizinį smurtÄ naudojo bÅ«tent tas asmuo, kuris buvo apsirengęs Å¡viesiomis sportinėmis kelnėmis, jo apranga skyrėsi nuo kitų su juo buvusių draugų aprangos. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad smÅ«gį vienÄ kartÄ kumščiu jam į veidÄ sudavė vaikinas, kuris buvo su mėlynos spalvos striuke, Å¡viesiomis kelnėmis, žalios spalvos kepure.

Liudytojas M. M. taip pat parodė, kad visi vaikinai buvo juodais sportiniais kostiumais, tik vienas skyrėsi nuo kitų, kadangi buvo kitaip apsirengęs, tai buvo kaltinamasis (1 t., b.l. 180 – 181).Tai, kad byloje nėra duomenų, apibÅ«dinančių apelianto kÅ«no sudėjimÄ , nereiÅ¡kia, jog 2016 m. gruodžio 14 d. vykusio atpažinimo metu D. B. sÄ Å¾iningai klysdamas ar melagingai nurodė, kad jį sumušė bÅ«tent D. K.. D. K. atpažinimo metu nukentėjusysis atpažįstamojo asmens sudėjimo nekonkretizavo, bendrai nurodė, kad be veido bruožų, jį užpuolusį asmenį atpažino ir pagal kÅ«no sudėjimÄ .

Kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, jog vien aplinkybė, kad kaltininkÄ Ä¯vykio metu byloje nenustatyti asmenys vadino „D.“, „D.“, „D.“, o nukentėjusysis pagal tai socialiniame tinkle „Facebook“ rado bÅ«tent D. K., negali patvirtinti, kad tokiu bÅ«du surastas asmuo yra nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, tačiau byloje yra ir kitų duomenų, kuriais, atpažindami nuteistÄ jį, nurodė nukentėjusysis bei liudytojas. Ä®vertinus tiek nukentėjusiojo D. B., tiek liudytojo M.

M. parodymus, baudžiamojoje byloje esančių apklausų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ bei asmens parodymo atpažinti, akistatų protokolų turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog D. K. yra bÅ«tent tas asmuo, kuris nesunkiai sutrikdė D. B. sveikatÄ .Nesutiktina su skundo argumentu, jog byloje nėra duomenų, pagal kokius požymius nukentėjusysis atsirinko bÅ«tent jį iÅ¡ visų socialiniame tinkle užsiregistravusių „D.“. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka papildomai apklaustas D.

B. parodė, kad įsiminė, jog įvykio metu draugai D. K. vadino D. KitÄ dienÄ po įvykio socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo ieÅ¡koti panaÅ¡aus žmogaus. Surado „D.“, pamatęs nuotraukÄ iÅ¡ karto suprato, kad tai jis, paskyroje buvo daugiau nuotraukų. Pirmoji nuotrauka, kuriÄ pamatė buvo asmens veido nuotrauka. ŽiÅ«rėjo ir kitas nuotraukas. Nesuabejojo, kad tai gali bÅ«ti kitas asmuo. Kai nusiuntė nuotraukÄ M. M., pastarasis taip pat atpažino, kad panaÅ¡us. Liudytojas M.

M. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad D. nukentėjusysis surado, atsiuntė jam jo nuotraukÄ ir paklausė ar jis atpažįsta. Nuotraukoje buvo jo veidas. Paskyroje buvo ir daugiau nuotraukų, jam nekilo abejonių, kad tai tas pats asmuo. Taigi, iÅ¡ M. M. ir D. B. parodymų seka, kad jie D. K. atpažino jau suradę jį socialiniame tinkle „Facebook“. PeržiÅ«rėjus visas „Facebook“ paskyroje esančias D. K. nuotraukas, abejonių, kad D. K. ir „D.“, kuris taip buvo pasivadinęs „Facebook“ paskyroje yra tas pats asmuo, kuris 2016 m. lapkričio 3 d. nesunkiai sutrikdė D.

B. sveikatÄ , nekilo.Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusiojo bei liudytojo M. M. parodymus paneigia liudytojos A. B. parodymai, jog jis naktį iÅ¡ 2016 m. lapkričio 3 d. į 2016 m. lapkričio 4 d. nebuvo išėjęs iÅ¡ namų, taip pat, jog jis neturi mėlynos spalvos striukės, tačiau liudytoja A. B. parodė, kad 2016 m. lapkričio 3 d. visÄ dienÄ ir vakarÄ brolis buvo namie. Ji matė kÄ jis darė, nes viena akimi sekė jį, jis žiÅ«rėjo televizorių, padėjo jai virtuvėje (1 t., b.l. 181).

Vėliau, to paties posėdžio metu jau nurodė, kad tÄ vakarÄ brolis buvo kambaryje, o ji buvo virtuvėje. Liudytojos parodymus apie tai, kad jos brolis naktį iÅ¡ 2016 m. lapkričio 3 d. į 2016 m. lapkričio 4 d. buvo namuose, paneigia aukščiau nurodyti ir Å¡ioje nutartyje jau aptarti byloje surinkti įrodymai, todėl teismas jų nekartoja. Be to, 2017 m. vasario 2 d. vykusios akistatos tarp D. K. ir nukentėjusiojo D. B. metu, D. K. nurodė, kad turi mėlynÄ striukę ir Å¡viesias kelnes (1 t., b.l. 71, 89).

Tai, kad liudytoja A. B. nurodė, jog brolis beveik kepurių neneÅ¡ioja, nepaneigia nukentėjusiojo bei liudytojo parodymų, jog įvykio metu D. K. buvo su kepure. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto skundo argumentai, jog jo pripažinimÄ kaltu galėjo nulemti su jo teistumu ir praeitimi susijusios aplinkybės, yra nepagrįsti. Teismas, priimdamas vienokį ar kitokį procesinį sprendimÄ , visais atvejais vertina visÄ bylos medžiagÄ , atsižvelgdamas tiek į asmenį kaltinančius, tiek ir į jį teisinančius įrodymus, vertina byloje esančių bei iÅ¡imtinai su byla susijusių duomenų, reikÅ¡mingų kaltės klausimo iÅ¡sprendimui, visumÄ .

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino D. K. kaltę patvirtinančiais įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, jog jis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.                   Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a :

                    nuteistojo D. K. (D. K.) apeliacinį skundÄ atmesti.      Teisėjai                                                                                          Audrius Cininas                                                                                                  Jurgita Mačionytė                                                                                          Vitalija NorkÅ«naitė