Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f0c612c1-62f4-4f4b-afd0-fe5763eac080 Generato dall'IA

Landlord lease termination dismissed; court found inspector failed to verify property usage during site inspection.

Numero d'incarto f0c612c1-62f4-4f4b-afd0-fe5763eac080
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Data della decisione
Esito del giudizio Accolto (Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the Land and Forest Service's unilateral termination of a state land lease and ordered the reinstatement of the original contract. The plaintiff argued the inspector lacked evidence that the buildings were unused, noting the inspection report did not enter the premises. Consequently, the court ruled the termination illegal due to insufficient factual basis and ordered the lease restored along with cost reimbursements.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Procedure Code Art. 259; Art. 263-270: A unilateral contract termination is invalid if the authority fails to substantiate its factual findings, such as the non-use of leased property, with verified evidence during the inspection.

Parole chiave

Generato dall'IA
unilateral contract termination land lease validity administrative inspection evidence property usage verification civil procedure costs

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Civil Procedure Code Art. 259
Civil Procedure Code Art. 263-270
Civil Procedure Code Art. 80 para. 7
Civil Procedure Code Art. 87 para. 1 pt. 1
Civil Procedure Code Art. 150 para. 3

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-4426-924/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00129-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.; 2.6.16.8.; 3.1.7.5; 3.2.3.8 (S) K A U N O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 4 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Ievai BlaudžiÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės direktoriui Vytautui Lunskui, atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovės įgaliotam atstovui Auriui Amuliui (2018-06-19 teismo posėdyje), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Detonas“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė AB „Detonas“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-1411-(14.8.2) ir įpareigoti atsakovę vykdyti 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-366, bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. (toliau - Ä®sakymas) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja Alma Markuckienė (toliau taip pat NŽT) nutraukė 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-366. 2017 m. rugsėjo 29 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos Almos Markuckienės atsakymÄ Nr. 8SD-5155- (14.8.125 E.), kuriame nurodyta, kad atsakovė Kauno miesto skyrius 2017 m. rugsėjo 19 d. atliko Žemės sklypo patikrinimÄ (faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto 2017 m. rugsėjo 19 d.

Nr. FD-231-(14.8.129.)), ir nustatė, kad Žemės sklypo vidurinėje dalyje, sankasų viduje, esantys pastatai nėra naudojami pagal Nekilnojamo turto registre įregistruotÄ jų paskirtį, likusi žemės sklypo dalis yra apaugusi daugiametėmis žolėmis ir medžiais, didžioji Žemės sklypo dalis nėra bÅ«tina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl didžioji Žemės sklypo dalis (neužstatyta statiniais ir nenaudojama jiems eksploatuoti) negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomota.

IeÅ¡kovei neaiÅ¡ku, kodėl atsakovės atstovė Alma Markuckienė pasirašė Sutartį, kuri negalėjo bÅ«ti sudaryta. Atsakovė padarė niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog AB „Detonas“ priklausantys statiniai nenaudojami. Tokia iÅ¡vada neatitinka tikrovės. 2017 m. rugsėjo 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietos aktÄ surašęs vyriausias specialistas S. Ž. nebuvo įėjęs į AB „Detonas“ pastatų vidų, todėl neturėjo jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad AB „Detonas“ pastatai yra nenaudojami.

AB „Detonas“ pastatų fizinė bÅ«klė gera, stogų dangos pakeistos arba atnaujintos, pastatai rakinami ir prižiÅ«rimi. AB „Detonas“ veikla susijusi su sprogstamųjų medžiagų laikymu, saugojimu ir gamyba. Todėl aukščiau minėti sandėliai naudojami AB „Detonas“ veikloje, be kita ko saugant ir sandėliuojant sprogstamÄ sias medžiagas (pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad sprogstamosios medžiagos daugiau kaip deÅ¡imt metų Å¡iuose pastatuose nėra sandėliuojamos).

AB „Detonas“ virš pusė šimtmečio atlieka sprogdinimo darbus Lietuvoje. Sudarant Sutartį, buvo įvertinta kokio dydžio žemės sklypas būtinas įmonei priklausančių pastatų eksploatacijai, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas rekomendacijas dėl saugos reikalavimų. Nuo nuomos sutarties sudarymo iki atsakymo dienos ieškovė veiklos krypties nepakeitė, todėl nepasikeitė ir poreikis nuomojamo žemės sklypo dydžiui. Taigi, dėl specifinės ieškovės veiklos pobūdžio ir jam keliamų ypatingų saugumo reikalavimų, visas žemės sklypas reikalingas AB „Detonas“ priklausančių sandėlių eksploatavimui, todėl skundžiamas 2017 m. gruodžio 4 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos Almos Markuckienės įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka bei praÅ¡o jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad į juos kreipėsi ieÅ¡kovė su 2017-08-09 praÅ¡ymu iÅ¡duoti sutikimÄ perleisti Žemės sklypo nuomos teisę. NŽT 2017-09-19 atliko Žemės sklypo patikrinimÄ ir nustatė, kad Žemės sklypo vidurinėje dalyje, sankasų viduje, esantys pastatai nėra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotųjų paskirtį, likusi žemės sklypo dalis yra apaugusi daugiametėmis žolėmis ir medžiais.

NŽT 2017-09-28 raÅ¡tu Nr. 8SD-5155-(14.8.125E.) prašė ieÅ¡kovės per du mėnesius nuo Å¡io raÅ¡to gavimo pateikti Žemės sklypo planÄ su pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau - Nutarimas Nr. 260), kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) reikalavimus iÅ¡skirtomis dalimis statinių eksploatavimui bei informavo, kad ieÅ¡kovui nepateikus pirmiau minėto žemės sklypo plano, 2015-11-12 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis bus nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai suėjus 2 mėnesiams po Å¡io raÅ¡to gavimo.

NŽT 2017-12-04 įsakymu Nr. 8 V j-1411-(14.8.2.) nutraukė prieÅ¡ terminÄ 2015-11-12 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-366. Taip pat atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu perleisti nuomos teisę, kas akivaizdžiai patvirtina, kad ieÅ¡kovas toliau vykdyti veiklos žemės sklype neplanuoja, ketina statinius su nuomos teise perleisti tretiesiems asmenims. Todėl, atsakovės vertinimu, ginčo sklype esantys statiniai negali bÅ«ti naudojami ieÅ¡kovo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį.

IeÅ¡kovė veiksmai, susiję su pastatų apsaugos užtikrinimu nėra susiję su ginčo turto ekonominiu iÅ¡naudojimu, objektų naudojimu pagal jų paskirtį, o yra tik rÅ«pestingo savininko ginčo turto valdymas (tvarkymas, apsauga, priežiÅ«ra ir kt.). Tokie ieÅ¡kovės veiksmai negali bÅ«ti laikomi tikslu statiniams eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį, o tuo labiau laikoma tikslu naudoti valstybinės žemės sklypÄ pagal paskirtį. Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2,5091 ha dydžio valstybinis žemės sklypas, naudojimo paskirtis - kita, naudojimo bÅ«das - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomas ieÅ¡kovės. Å iame žemės sklype ieÅ¡kovė AB „Detonas“ nuosavybės teise valdo PastatÄ - Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), PastatÄ - Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), PastatÄ - Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), PastatÄ - Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), PastatÄ - Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), PastatÄ - Gamybinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), PastatÄ Gamybinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), PastatÄ - Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), PastatÄ - Ūkinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), PastatÄ - Ūkinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e.b.l. 19-23).

IeÅ¡kovė AB „Detonas“ ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos Almos Markuckienės, 2015 m. lapkričio 12 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-366, kuria ieÅ¡kovei buvo iÅ¡nuomotas 24 metams 2,5091 ha valstybinis žemės sklypas, esantis Raudondvario 348, Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e.b.l. 14-15). IeÅ¡kovė 2017-08-09 kreipėsi į NŽT su praÅ¡ymu iÅ¡duoti sutikimÄ perleisti Žemės sklypo nuomos teisę (t. 1, e.b.l. 113).

NŽT 2017-09-19 atliko Žemės sklypo patikrinimÄ (faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-231-(14.8.129.)), ir nustatė, kad Žemės sklypo vidurinėje dalyje, sankasų viduje, esantys pastatai nėra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotųjų paskirtį, likusi žemės sklypo dalis yra apaugusi daugiametėmis žolėmis ir medžiais (t. 1, e.b.l. 99-111). NŽT 2017-09-28 raÅ¡tu Nr. 8SD-5155-(14.8.125E) „Dėl informacijos pateikimo“ AB „Detonas“ nurodė, kad iÅ¡ žemės sklypo plano matyti, kad ieÅ¡kovei priklausantys statiniai užima nedidelį žemės sklypo plotÄ .

Pagal VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenis AB „Detonas“ priklausantys nenaudojami statiniai užima tik 679 kv.m plotÄ (užstatymo plotas), o žemės sklypo plotas sudaro net 25091 kv. m. Žemė sklypo dalis, kurioje yra pieva ir medžiai, statiniais neužstatyta. Atsižvelgiant į tai, NŽT padarė iÅ¡vadÄ , kad didžioji žemė sklypo dalis nėra bÅ«tina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama. Taip pat Å¡iame raÅ¡te Skyrius informavo, kad tam, jog bÅ«tų galima spręsti dėl sutikimo iÅ¡davimo perleisti žemės sklypo nuomos teisę, reikalinga pateikti žemės sklypo planÄ su pagal taisyklių reikalavimus iÅ¡skirtomis dalimis statinių eksploatavimui (t.1, e.b.l. 10-12).

AB „Detonas“ 2017-10-13 raštu nurodė, kad ieškovė nesutinka su Skyriaus 2017-09-28 rašte Nr. 8SD-5155-(l 4.8.125E) nurodytais motyvais (t. 1, e.b.l. 122-124). 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 8SD-6572-(14.8.125E.) atsakovė ieškovei pranešė, kad 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 8SŽN-366 bus nutraukta (t. 1, e.b.l. 117). 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1411-(14.8.2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja Alma Markuckienė nutraukė 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-366 (t. 1, e.b.l. 13).

IeÅ¡kovė AB „Detonas“ nagrinėjamoje byloje ginčija valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimÄ . IeÅ¡kovė, ginčydama atsakovės 2017 m. gruodžio 4 d. Nuomos sutarties nutraukimÄ , siekė paneigti patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, t.y. įrodinėjo, kad pastatai bei žemės sklypas yra naudojami pagal jų paskirtį bei, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui reikalinga visa iÅ¡nuomota valstybinė žemė (2,5091 ha ploto). Dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo.

Valstybinės žemės nuomotojui iÅ¡lieka pareiga prižiÅ«rėti, kaip valstybinės žemės nuomotojai, vykdo sÄ lygas numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyje, o tokius pažeidimus nustačius – reikalauti juos paÅ¡alinti arba inicijuoti Å¡ių sutarčių nutraukimÄ /pakeitimÄ . Å ioje bylos sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu nutraukimo teisėtumo. CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu gali bÅ«ti nutraukta:

1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka;

3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 2017 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. 8VĮ-1411-(14.8.2), kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja Alma Markuckienė nutraukė 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-366, Nuomos sutarties nutraukimo pagrindu nurodytas CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas – jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ir šio straipsnio 3 punktas – kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Pažymėtina, kad iš ginčijamo įsakymo nėra pakankamai aišku kokiu faktiniu pagrindu yra nutraukiama nuomos sutartis, nurodomi tik teisės aktai bei NŽT 2017-09-28 raštas Nr. 8SD-5155-(14.8.125E) „Dėl informacijos pateikimo“. Taigi išvadas, kad ieškovė pagal paskirtį nenaudoja Žemės sklypo ir, kad tokio dydžio sklypas (per didelis) nereikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti, atsakovė padarė vadovaudamasi 2017-09-28 raštu Nr. 8SD-5155-(14.8.125E) „Dėl informacijos pateikimo“, kurio surašymo pagrindas 2017 m. rugsėjo 19 d.

žemės naudojimo patikrinimo aktas, bei valstybinės žemės nuomÄ reglamentuojančiomis teisės normomis. Tačiau iÅ¡ ginčijamo įsakymo, 2017-09-28 raÅ¡to ir nurodyto patikrinimo akto (2017-09-19) turinio matyti, jog atsakovės nurodomi nuomos sutarties nutraukimo pagrindai bei jos nustatytos faktinės aplinkybės prieÅ¡tarauja vieni kitiems. Nors atsakovė 2017-09-19 aktu konstatavo, kad visi ieÅ¡kovei priklausantys statiniai nėra naudojami (tik prižiÅ«rimi), 2017-09-28 raÅ¡tu ieÅ¡kovei paaiÅ¡kino, kad, ji laiko, kad tik didžioji Žemės sklypo dalis nėra bÅ«tina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl didžioji žemės sklypo dalis (neužstatyta statiniais ir nenaudojama jiems eksploatuoti) negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomota.

Atsakovė netgi nustatė ieÅ¡kovei terminÄ , per kurį ji galėtų pateikti žemės sklypo planÄ su iÅ¡skirtomis dalimis statinių eksploatavimui, t.y. pasiÅ«lė ieÅ¡kovei geranoriÅ¡kai sumažinti nuomojamos ir ketinamos perleisti valstybinės žemės plotÄ , pateikiant atitinkamÄ sklypo planÄ , pagal kurį bÅ«tų pakeistas (sumažintas) 2015-11-12 valstybinės žemės nuomos sutartimi iÅ¡nuomotos žemės plotas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nepagrįstai sutapatino sklypo naudojimÄ ne pagal paskirtį ir sklypo dalies nereikalingumÄ jame esantiems pastatams eksploatuoti.

IÅ¡ aptartų faktinių aplinkybių matyti, jog Nacionalinė žemės tarnyba siekė (inicijavo) valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, t. y. mažinti nuomojamo sklypo plotÄ , tačiau ieÅ¡kovei nesutikus, priėmė ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , kuriuo nutraukė nuomos sutartį. Å ias aplinkybes patvirtina ir atsakovės 2017 m. lapkričio 20 d. raÅ¡tas Nr. 8SD-6572-(14.8.125E.), kuriuo ieÅ¡kovei pranešė, kad „pagal VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenis AB „Detonas“ priklausantys nenaudojami statiniai užima tik 679 kv.m plotÄ (užstatymo plotas), o žemės sklypo plotas sudaro net 25091 kv. m.

žemė sklypo dalis, kurioje yra pieva ir medžiai, statiniais neužstatyta. Taigi, Kauno miesto skyriaus nuomone, didžioji žemė sklypo dalis nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama (neužstatyta statiniai ir nėra nenaudojama jiems eksploatuoti)“. Taip pat šiuo raštu Skyrius informavo, kad ieškovei nepateikus žemės sklypo plano su pagal Taisyklių reikalavimus išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui, 2015-11-12 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis bus nutraukta, taip pat, kad šie duomenys reikalingi sprendžiant dėl sutiko perleisti žemės sklypo nuomos teisę.

Taigi spręstina, kad ieškovės ginčijamas sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį priimtas ne dėl to, kad ieškovė visiškai nenaudojo žemės sklypo pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, o tai, kad didžioji žemė sklypo dalis nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama. Tačiau pažymėtina ir tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip ir negalėjo nurodyti kokia žemės sklypo dalis iš 25091 kv. m. nėra naudojama bei nėra reikalinga jame esantiems pastatams eksploatuoti, taip pat negalėjo paaiškinti kodėl būtent tokio ploto sklypas ieškovei buvo išnuomotas.

Tuo tarpu, ieškovė nesutiko su atsakovės pozicija, kad didžioji žemė sklypo dalis nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama. Teismas sutinka su ieškove, kad nuo 2015-11-12 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo jokios aplinkybės nėra pasikeitę, tame tarpe, nei vienas šiame sklype buvęs statinys nėra nugriautas, visi pastatai ieškovės teigimu naudojami ir prižiūrimi. Atsakovė priešingų įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei atsakovės darbuotojai sudarydami Nuomos sutartį netinkamai įvertino nuomojamo žemės sklypo dydį, atsakomybė dėl padarytos klaidos negali būti perkeliama ieškovei.

Atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovei, kuris iÅ¡ esmės vertintinas kaip įpareigojimas kreiptis dėl Nuomos sutarties pakeitimo yra absoliučiai nepagrįstas ir nesuderinamas su pagrindiniais sutarčių sudarymo, keitimo bei jų vykdymo principais. Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad jų pačių 2015-09-28 suformuotas 2,5091 ha dydžio valstybinis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nereikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti.

Tokios iÅ¡vados neleidžia daryti ir tai, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu iÅ¡duoti sutikimÄ perleisti Žemės sklypo nuomos teisę. IeÅ¡kovės direktorius teismo posėdžio metu pripažino, kad Å¡ioje teritorijoje jau daugiau kaip deÅ¡imt metų nėra saugomi sprogmenys bei nėra atliekami sprogdinimo darbai, tačiau tai tik patvirtina tai, kad faktinės aplinkybės, kurios buvo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu (2015-11-12) nėra pasikeitę. Kadangi žemės sklypo naudojimo paskirtis - kita, naudojimo bÅ«das - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, ieÅ¡kovės direktoriaus teigimu, Å¡ioje teritorijoje sandėliuojamos įvairios medžiagos (pvz.

žemės, skalda), smulkioji technika. Kaip patvirtino liudytojas S. Ž., 2017-09-19 atlikęs Žemės sklypo patikrinimÄ ir surašęs Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ Nr. FD-231-(14.8.129.)), jis pastatų viduje nebuvo, todėl nežino ar juose kas nors buvo sandėliuojama, tačiau, kaip buvo konstatuota akte, visi pastatai yra prižiÅ«rimi. Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte. Teisės aktuose nėra numatyta galimybė nutraukti dalį valstybinės žemės nuomos sutarties, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieškovei išnuomotas sklypas yra specialiai suformuotas būtent tokio dydžio, koks reikalingas jame esančių statinių eksploatavimui pagal jų paskirtį, sklypas yra vientisas, jo ribos ir dydis nenuginčyti.

Tačiau, teismo vertinimu, NŽT galėjo kreiptis į teismÄ (ieÅ¡kovei nesutinkant geranoriÅ¡kai spręsti ginÄÄ ) dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties Å¡alys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties Å¡alies pareigÄ vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties Å¡alies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymo.

Tačiau tam tikrais atvejais besÄ lygiÅ¡kas reikalavimas vykdyti sutartį gali bÅ«ti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principo iÅ¡lygas. Kai viena iÅ¡ Å¡alių atsisako susitarimu pakeisti sutarties sÄ lygas, jos gali bÅ«ti pakeistos teismo sprendimu. CK 6.550 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties turinys, vienas iÅ¡ turinio elementų yra žemės nuomos objekto duomenys, įraÅ¡yti žemės kadastre bei vieÅ¡ame registre, tarp jų ir plotas (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Minėta, jog sklypas suformuotas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ir bÅ«tent įvertinus dydį, reikalingÄ sklype esantiems statiniams pagal paskirtį eksploatuoti ir funkcionuoti. Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimÄ , o sklypo ribos – pagal vieÅ¡osios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Teisės aktai, kuriais suformuotas ginčo sklypas, yra galiojantys bei nėra ginčijami.

Tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, kuriais suformuotas žemės sklypas, būtinas patikrinimas, kokio dydžio žemės sklypas pastatams naudoti reikalingas realiai. Nagrinėjamu atveju Nacionalinei žemės tarnybai konstatavus, jog dalis sklypo ieškovei nėra reikalinga, toks patikrinimas nebuvo atliktas. Tik Nacionalinės žemės tarnybos 2017-09-28 rašte Nr. 8SD-5155-(14.8.125E) „Dėl informacijos pateikimo“ padaryta objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida dėl viso sklypo ploto nereikalingumo ieškovei priklausančių pastatų eksploatavimui.

Tačiau vien prielaidomis grindžiamas aktas nelaikytinas pagrįstu, o atsakovė, konstatuodama, jog ieÅ¡kovei iÅ¡nuomotas sklypas yra per didelis, turėjo laikytis teisės aktų nustatytų procedÅ«rų ir tvarkos. Nepakeitus iÅ¡nuomoto sklypo dydžio ir ribų, t. y. neatlikus sklypo formavimo ar ribų patikslinimo procedÅ«ros, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės 2,5091 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė nenuginčyta.

Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad raÅ¡ytiniai įrodymai byloje paneigia atsakovės abejones ir argumentus dėl ieÅ¡kovei iÅ¡nuomotos žemės sklypo ploto dalies naudojimo ir reikalingumo. Nacionalinė žemės tarnyba neįrodė, kad buvo teisėtas ir pagrįstas poreikis ginčijamam įsakymui priimti. O atsakovei padarius prielaidÄ , kad didžioji Žemės sklypo dalis nėra bÅ«tina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama (siekdama sumažinti ieÅ¡kovei nuomojamo žemės sklypo dalį), nesilaikė pagrindinių sutarčių sudarymo ir jų vykdymo principų, bei nesilaikė teisės aktų nustatytos sutarčių pakeitimo tvarkos.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovė 2018-08-27 teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (t. 2, e.b.l. 1-6) nurodo, jog ginčo sklypo nuomos teisė ieÅ¡kovei nėra kvestionuojama, dalis sklypo naudojant statinius pagal paskirtį galės bÅ«ti nuomojama, tačiau kita dalis, kuri nebuvo ir nėra užstatyta statiniais ir naudojama pastatų eksploatavimui negali bÅ«ti nuomojama, t.y. atsakovė ne tik, kad neginčija to, kad ieÅ¡kovė kaip turėjo taip ir turi teisę nuomotis valstybinį žemės sklypÄ , bet ir to, kad ieÅ¡kovei Å¡iame sklype esantys pastatai yra naudojami (kitu atveju nepripažintų ieÅ¡kovės nuomos teisės į mažesnę žemės sklypo dalį).

IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad didžioji Žemės sklypo dalis nėra bÅ«tina jame esantiems pastatams eksploatuoti, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, nors teismas atsakovei buvo pasiÅ«lęs Å¡ia teise pasinaudoti. Teismas nesutiktina su atsakove, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 punktÄ , žemės sklypo plano organizatorius turėtų bÅ«ti ieÅ¡kovė, kaip asmuo pageidaujantis iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , nes, kaip jau buvo minėta, žemės sklypas pagal kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintÄ sklypo planÄ ieÅ¡kovei jau buvo iÅ¡nuomotas, t.y. ieÅ¡kovė savo siekį iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę yra įgyvendinusi.

Pagal Taisyklių 45 punktÄ , pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planÄ , kuriame pagal Taisyklių 8 punktÄ bÅ«tų iÅ¡skirta perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę praÅ¡oma perleisti kartu su statiniu ar įrenginiu, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas, tačiau Å¡io plano nepateikimas gali bÅ«ti pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti sutikimÄ perleisti nuomos teisę, o ne nutraukti nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju, atsakovė iÅ¡ esmės siekia valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, t. y. sumažinti nuomojamo sklypo plotÄ .

Tačiau pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , t.y. vietoj to, kad kreiptųsi į teismÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį. Be to, kaip jau buvo minėta, atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad buvo teisėtas ir pagrįstas poreikis ginčijamam įsakymui priimti. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad byloje ginčijant suteikto nuomotis valstybinės žemės sklypo dydį svarbu įrodyti, koks žemės sklypo dydis yra bÅ«tinas ir pakankamas tam tikram pastatui eksploatuoti, nes tik nustačius sklypo dydžio reikalingumÄ galima įvertinti, ar nuomininkui skirtas jo turimam pastatui eksploatuoti pakankamo ploto valstybinės žemės sklypas.

Asmeniui, byloje teigiančiam, kad jo turimam pastatui eksploatuoti išnuomotas per mažo ploto valstybinės žemės sklypas, tenka įrodinėjimo pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2011). Nagrinėjamu atveju, atsakovei teigiant, kad ieškovės turimiems pastatams eksploatuoti išnuomotas per didelio ploto valstybinės žemės sklypas, teko įrodinėjimo pareiga tai pagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, pripažintinas neteisėtu vienašališkas sutarties nutraukimas ir naikintinas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d.

įsakymas Nr. 8VÄ®-1411-(14.8.2.). Atsakovė neginčijo savo pačios įsakymo iÅ¡nuomoti žemę ieÅ¡kovei bei žemės nuomos sutarties kaip sudarytos pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Niekinio sandorio faktÄ ir jo teisinius padarinius teismas gali konstatuoti savo iniciatyva (ex officio) tik tuo atveju, jei tokio sandorio (niekinio) požymiai yra akivaizdÅ«s, t. y. jei jų nereikia įrodinėti, kad pripažinti sandorį negaliojančiu. Nors teismui kyla abejonių dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo teisėtumo, suteikiant ieÅ¡kovei 2,5091 ha ploto (25091 kv. m., kai AB „Detonas“ priklausantys statiniai užima tik 679 kv.m plotÄ ) ginčo sklypÄ naudotis nuomos pagrindais, kai daugiau kaip deÅ¡imt metų Å¡ioje teritorijoje (pastatuose) jokios sprogstamosios medžiagos nėra laikomas ir sprogdinimo darbai nėra atliekami, tačiau paneigiant tai ar patvirtinant, bÅ«tinas faktinių aplinkybių tyrimas.

Dėl minėtų priežasčių, nesant atsakovės reikalavimo, teismas sandorių sudarymo teisėtumo nerevizuoja ir preziumuoja, kad įsakymas ir sutartis yra teisėti. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kadangi Å¡iuo atveju niekinio sandorio faktas nėra akivaizdus, todėl toks sandoris gali bÅ«ti Å¡alių ginčijamas, t. y. nenustačius, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis prieÅ¡tarauja imperatyviosioms normos, tokia sutartis galėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia tik pagal suinteresuoto asmens ieÅ¡kinį.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinus, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys). IeÅ¡kovė kreipdamasi į teismÄ patyrė 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokant žyminį mokestį už ieÅ¡kinį (t.1, e.b.l.

16) ir 50 Eur iÅ¡laidų, sumokant žyminį mokestį už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t.1, e.b.l. 40). Kadangi procesiniai dokumentai ir jų priedai pateikti teismui tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamÄ procesinį dokumentÄ mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis), t.y. 150 Eur už ieÅ¡kinį ir 38 Eur už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi ieÅ¡kovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei numato įstatymas, Å¡i žyminio mokesčio dalis (62 Eur) grÄ Å¾intina ieÅ¡kovei (CPK 87 straispnio 1 dalies 1 punktas).

IeÅ¡kovė taip pat pateikė duomenis, kad Å¡ioje byloje patyrė 1421,75 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, e.b.l. 178-187). Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir priteistinos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. Kaip jau buvo minėta patyrė 38 Eur iÅ¡laidų, sumokant žyminį mokestį už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas apeliacinėje instancijoje buvo patenkintas iÅ¡ dalies (50 proc.), priteistinos iÅ¡ atsakovės iÅ¡ dalies, t.y. 19 Eur (38 Eur x 50 proc.), taip pat priteistinas 150 Eur ieÅ¡kovės iÅ¡laidų patirtų sumokant žyminį mokestį už ieÅ¡kinį.

Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovės AB „Detonas“ ieškinio reikalavimo užtikrinimui taikomos laikinosios apsaugos priemonės: įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės dėl 2,5091 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Kauno m. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti neteisėtu vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-1411-(14.8.2.) „Dėl 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-366 nutraukimo“. Priteisti iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Detonas“ 1590,75 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų, 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Detonas“ 62,00 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. sausio 4 d. ir sausio 23 d. mokėjimo nurodymais. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones: įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės dėl 2,5091 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėjas Edvardas Paliokas