Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f0bec946-cd73-4e5a-b768-2dc00d107df6 Generato dall'IA

Court reduces appeal costs to statutory maximum and orders state to pay stamp duty on dismissed appeal.

Numero d'incarto f0bec946-cd73-4e5a-b768-2dc00d107df6
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Parzialmente accolto (Partially Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The appellate court dismissed the plaintiff's appeal and ordered the state to pay the stamp duty associated with the dismissed appeal. While the defendant claimed 1,200 EUR in legal fees, the court reduced this amount to the statutory maximum of 1,000 EUR based on official fee recommendations. Consequently, the plaintiff was awarded 1,000 EUR in legal costs and the state was ordered to pay 2,136 EUR in stamp duty.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

CPK 98 str. 2 d.; CPK 326 str. 1 d. 1 p.; CPK 331 str.: Legal fees in civil proceedings are capped at the maximum amount established by ministerial recommendations, and the state bears the stamp duty for a dismissed appeal.

Parole chiave

Generato dall'IA
civil procedure code legal fees cap stamp duty appeal state liability ministerial recommendations

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
CPK 98 str. 2 d.
CPK 326 str. 1 d. 1 p.
CPK 331 str.

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Civilinė byla Nr. e2A-553-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00635-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M.

B. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1996-773/2016 pagal ieÅ¡kovės M. B. K. ieÅ¡kinį atsakovei I. K. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė M. B. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) atnaujinti įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ reikalavimui dėl ½ dalies Å«kininko Å«kio, priklausiusio R. K., mirusiam (duomenys neskelbtini), pareikÅ¡ti kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių;

2) pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį R. K. Å«kininko Å«kio, kaip Å«kininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visumos, kaip įgytÄ jungtinės veiklos pagrindu su R. K., M. B. K. asmeninėn nuosavybėn priteisiant: ½ dalį žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-verÅ¡idės, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg.

Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg.

Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg.

Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-karvidės, adresu (duomenys neskelbtini), reg.

Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-veršidės, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 15/64 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reg.

Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės ūkio technikos bei padargų, esančių fermų teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini): šiaudų, šieno paėmimo šakių, siloso paėmėjo, traktoriaus, dviejų priekabų, traktoriaus su šakėmis ir stumdytuvu, traktoriaus su pakrovėju, pakrovėjo su 5 vnt. priedų, svarstyklių, grūdų malūno, 2 vnt. grūdų gyvatukų, šaldytuvo pienui, melžimo aikštelės, buities reikmenų (šaldytuvas, skalbimo mašina, pečius, lova);

½ dalį žemės Å«kio technikos, padargų, esančių sodybos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini): Å¡ieno, Å¡iaudų rulonų preso, žalios savadarbės priekabos grÅ«dams, 2 vnt. rulonų presų WELGER RP520 Master ir Metal-Fach Z562, kultivatoriaus trijų velenų, chemikalų purkÅ¡tuvo, priekabos rulonams, trÄ Å¡Å³ barstytuvo, dirvos lygintojo, padargo, skirto smulkinti dirvos, pievos pavirÅ¡ių lėkÅ¡tės, žolės smulkintuvo (mulčiuotojo), sėjamosios Amazone D9 4000, Å¡ieno, Å¡iaudų grėblio „Dobilas“, priekabos (žalios), 3 vnt. grėblių, bulvių kauptuko, purkÅ¡tuvo, srutų talpyklos, 2 vnt. mėšlo kratytuvų, žolės rulonų vyniotuvo, Å¡ieno vartytuvo, 2 vnt. vandens talpyklų, vartomo plÅ«go KVERNELAN, kombaino Dronningborg D4500;

½ dalį transporto priemonių: motociklo KTM, keturračio motociklo KYMEO Nr. (duomenys neskelbtini) , sunkiojo keturračio motociklo Polaris, ratinio traktoriaus ChTZ Nr. (duomenys neskelbtini), ratinio traktoriaus MTZ -82, ratinio traktoriaus ChTZ Nr. (duomenys neskelbtini), ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), savikrovės priekabos Krone Nr. (duomenys neskelbtini), žalios traktoriaus puspriekabės Nr. (duomenys neskelbtini), ratinio traktoriaus Zetor Nr. (duomenys neskelbtini), ratinio traktoriaus Zetor 10641 Fortera Nr. (duomenys neskelbtini), ratinio traktoriaus Kubota, savaeigės šienapjovės Fortschritt;

½ dalį galvijų: 42 vnt. buliukų; 69 vnt. telyčių; 41 vnt. karvių; ½ dalį piniginių lėšų, esančių Kredito unijos „Prienų taupa“ privalomojo pajaus sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), banko einamojoje sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taupymo sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), debetinės kortelės sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos sÅ«nui R. K., jo palikimÄ priėmė jo sutuoktinė atsakovė I.

K. ir ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovės teigimu, ji su savo sÅ«numi nuo 1989 m. bendrai Å«kininkavo ir tokiu bÅ«du vykdė bendrÄ jungtinę veiklÄ , todėl jai priklauso ½ dalis nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio R. K. Å«kyje. Pasak ieÅ¡kovės, nepraėjus trims mėnesiams po sÅ«naus mirties, ji žodžiu kreipėsi į atsakovę informuodama jÄ , kad visÄ laikÄ investavo į sÅ«naus Å«kį, jame dirbo ir dėl to sutiko atsakovei sumokėti piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ palikimo dalį, kuri atitiktų ¼ dalį Å«kio vertės, tačiau atsakovė nesutiko.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu atnaujino terminÄ ieÅ¡kiniui dėl paveldėto turto, atsiradusio po R. K. mirties (duomenys neskelbtini), pareikÅ¡ti, ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės M. B. K. atsakovei I. K. 2 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 2 128,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei ir panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Atsižvelgdamas į ieÅ¡kinyje nurodomas faktines aplinkybes dėl jungtinės veiklos vykdymo nuo 1989 m. siekiant bendro specifinio tikslo – Å«kininko Å«kio sukÅ«rimo, teismas taikė tiek 1964 m.

CK, tiek 2000 m. CK normas, taip pat teismas taikė ir specialiųjų įstatymų - Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio Å«kio“ (galiojo nuo 1989 m. rugpjūčio 1 d. iki 1999 m. gegužės 19 d. (Žin., 1989, Nr.20-242) ir Lietuvos Respublikos Å«kininko Å«kio įstatymo (galioja nuo 1999 m. gegužės 19 d. (Žin., 1999, Nr. 43-1358; 2002, Nr. 123-5537), nuostatas.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė su R. K. nebuvo sudariusi jungtinės veiklos sutarties, o jos veiklÄ , prisidedant prie Å«kio darbų, vertino kaip epizodinę ir susijusiÄ daugiau su asmeniniais jos ir sÅ«naus santykiais bei siekiu kontroliuoti tiek sÅ«naus asmeninį gyvenimÄ , tiek jam priklausančio Å«kio veiklÄ .

Ä®vertinęs į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, teismas iÅ¡ jų visumos nustatė, kad Å«kininko R. K. Å«kininkavimo pradžia buvo 1989 metais, kai R. K. grįžo iÅ¡ karinės tarnybos, atvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimÄ pas senelius ir užsiėmė Å«kine veikla. Teismo vertinimu, Å¡i Å«kininkavimo pradžia negali bÅ«ti laikoma R. K. Å«kininko Å«kio, kuris yra nuosavybės teisinių santykių ginčo objektas Å¡ioje civilinėje byloje, įsteigimu.

Teismas pažymėjo, kad bÅ«tina įvertinti R. K. Å«kininko Å«kio plėtrÄ ilgalaikėje perspektyvoje, kadangi Å«kis po jo įsteigimo ir įregistravimo 1996 metais iki R. K. mirties (duomenys neskelbtini) buvo kuriamas devyniolika metų, jo struktÅ«ra ir turinys, kaip Å«kininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, iÅ¡ esmės pasikeitė tiek kokybiÅ¡kai, tiek kiekybiÅ¡kai. Atmesdamas ieÅ¡kinį, teismas pažymėjo ir tai, kad Å«kininkavimo pradžia 1989 metais buvo asmeninė R.

K. veikla, nes ieÅ¡kovė tuo metu gyveno Vilniuje, o į kaimÄ persikėlė gyventi jau po to, kai sÅ«nus buvo gavęs žemės pagal Valstiečio Å«kio įstatymÄ , kad R. K. Å«kininko Å«kio įsteigimo metu 1996 metais visus finansinius klausimus sprendė pats R. K., kuris rÅ«pinosi Å«kininko Å«kiui teikiamomis paramomis, SAPARD lėšų gavimu, Å«kio vystymu ir plėtra, asmeniÅ¡kai tam gaudavo bei grÄ Å¾indavo reikiamas pinigines lėšas, įsigijo reikiamÄ technikÄ , žemę ir fermas, buvo iÅ¡auginęs galvijus, kurie buvo registruoti jo vardu.

Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo įrodinėjama tai, jog ieÅ¡kovės valia buvo sukurti Å«kininko Å«kį, kuriame ieÅ¡kovė bÅ«tų bendraturtė (dalininkė) jungtinės veiklos pagrindu, be to, į bylÄ nebuvo pateikta įrodymų, kad, R. K. steigiant Å«kį, ieÅ¡kovė jį kÅ«rė kartu jungtinės veiklos sutarties pagrindu, ar vėliau veikė turėdama tikslÄ kaip Å«kininko Å¡eimos narys ar Å«kininko partnerė savo vardu vystyti ir sukurti Å«kį, kurio dalis priklausytų jai asmeninės nuosavybės teisėmis.

Teismas atsižvelgė į tai, kad nei ieÅ¡kovė, nei liudytojai negalėjo nurodyti, kiek konkrečiai lėšų ar kito turto į Å«kį įnešė ieÅ¡kovė, todėl vien tik ieÅ¡kovės teiginiai, kad į Å«kį ji įnešė savo pensijÄ , iÅ¡ buto nuomos gaunamas pajamas ir darbÄ , visų teismo nustatytų aplinkybių kontekste, teismo nuomone, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė prisidėjo finansais ar kitu turtu prie Å«kininko Å«kio įsteigimo ir kÅ«rimo jungtinės veiklos pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad 1995–2012 metais paskolos sutartys buvo sudaromos R. K. vardu, be to, Å¡ias paskolas ir grÄ Å¾indavo pats R. K.. Ä®vertinęs į bylÄ pateiktas įvairias pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu buvo įgytas įvairus turtas, į kurio dalis ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti asmenines nuosavybės teises, teismas pažymėjo, kad minėtas sutartis kaip Å«kininkas sudarė asmeniÅ¡kai R. K. ir jis pats už įsigytÄ turtÄ atsiskaitė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, jog Å«kininkas R.

K. nuo 2010 m. gyveno atskirai nuo ieÅ¡kovės, ieÅ¡kovė paskutinius penkerius metus visiÅ¡kai nesilankė Å«kyje ir nereiÅ¡kė jokių pretenzijų į Å«kininko Å«kio dalį, o pripažinti nuosavybės teises į dalį Å«kio pareiÅ¡kė tik po to, kai R. K. mirė ir buvo pradėtas spręsti palikimo priėmimo ir paskirstymo klausimas tarp palikimÄ paveldėjusios Å«kininko R. K. sutuoktinės atsakovės I. K. ir jos.Teismas įvertino liudytojų parodymus, kad Å«kininkas R. K. per Å«kininko Å«kio kÅ«rimo ir vystymo laikotarpį visÄ savo uždirbtÄ pelnÄ investavo į Å«kį, jį labai iÅ¡plėtojo, kÄ , teismo nuomone, patvirtina ir R.

K. Å«kininko Å«kio balansai už 2013 m. ir 2015 m. Teismo vertinimu, R. K. Å«kininko Å«kio balanse registruota įvairi technika (penki automobiliai, trys motociklai, devyni traktoriai ir kt.) taip pat įvairÅ«s neregistruoti Å«kio padargai su ieÅ¡kove jokio santykio neturi, kadangi jie buvo naudojami iÅ¡imtinai asmeniÅ¡kai paties R. K.. Teismas pažymėjo, kad R. K. Å«kininko Å«kio nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklausė ir buvo įregistruoti asmeniÅ¡kai R. K. vardu ir su ieÅ¡kovės nuosavybe nei teisiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai nebuvo sujungti, tuo tarpu ieÅ¡kovė asmeninės nuosavybės teisėmis turėjÄ Å¾emės sklypÄ su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir butÄ (duomenys neskelbtini), kuriuos 2013 m. gegužės 24 d. dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai R.

R..Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti jai ½ dalį R. K. Å«kininko Å«kio turto ir priteisti asmeninės nuosavybės teisėmis ½ dalis viso R. K. vardu registruoto turto, t. y. ne tik Å«kininko Å«kiui priklausiusių gyvulių (42 buliukų, 69 telyčių, 41 karvių), 27 žemės sklypų, įvairios žemės Å«kio technikos ir transporto priemonių, R. K. Å«kininko Å«kio lėšų, bet taip pat ir žemės sklypÄ su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kuriuos R.

K. nusipirko asmeninės nuosavybės teisėmis 2012 m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kai ieÅ¡kovės iÅ¡vytas iÅ¡ namų gyveno fermose. Teismo vertinimu, tokie ieÅ¡kinio reikalavimai ne tik nėra įrodyti pagal reiÅ¡kiamÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ , bet ir neatitinkantys teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nes vien tai, kad ieÅ¡kovė sÅ«nui daugiau nei prieÅ¡ dvideÅ¡imt penkerius metus pradedant Å«kininkauti jį moraliÅ¡kai parėmė, skatino užsiimti Å«kininkavimu ir epizodiÅ¡kai dalyvaudavo padedant sÅ«nui Å«kyje, negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu jai pripažinti asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį jos sÅ«naus R.

K. Å«kininko Å«kio nuosavybės teisėmis įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto jungtinės veiklos pagrindu.Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė negali bÅ«ti pripažinta dalyvavusi įsteigiant R. K. Å«kininko Å«kį jungtinės veiklos pagrindu ar šį Å«kininko Å«kį sukuriant bendrai veikdama kaip Å«kininko Å«kio Å¡eimos narys jungtinės veiklos pagrindu. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė M. B. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį dėl ieÅ¡kinio atmetimo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo santykiams taikomos tiek 1964 m. CK, tiek 2000 m. CK normos. Nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti taikomos tik 1964 m. CK normos. Kasacinis teismas yra pripažinęs, jog tai, kad ginčo turtas įgytas galiojant 2000 m. CK, nekeičia tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių esmės, nes jungtinės veiklos santykiai yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, konstatavus jungtinės veiklos sutarties sudarymÄ iki 2000 m.

CK įsigaliojimo, visam tokios sutarties pagrindu įgytam turtui taikytinas vienodas teisinis režimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2011).Vertindamas R. K. įnaÅ¡Ä Ä¯ Å«kininko Å«kio steigimÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybes, kad, steigdamas Å«kininko Å«kį, R. K. nenurodė jokių partnerių, kad įvairias pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu buvo įsigytas įvairus turtas, asmeniÅ¡kai sudarė savo vardu.

Teisinė Å«kininko Å«kio turto registracija R. K. vardu nereiÅ¡kia, jog prie Å¡io turto įsigijimo vykdydama jungtinę veiklÄ neprisidėjo ir ieÅ¡kovė. Steigiant Å«kininko Å«kį, R. K. negalėjo įneÅ¡ti savo turto, nes jo 1989-1993 metais neturėjo, kÄ patvirtina VÄ® „Registrų centras“ raÅ¡tas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2003 m. R. K. neturėjo jokių draudžiamųjų pajamų. Vienintelis R.

K. indėlis į ūkį jo steigimo pradžioje buvo tik darbas. 1993 m. birželio 4 d. iš valstybės įgytas 11,21 ha žemės sklypas buvo įgytas panaudojus ieškovės dukters ir tuometinio ieškovės sutuoktinio investicinius čekius. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog tam tikri asmenys pervedė R. K. investicinius čekius, nepatvirtina to, jog jie prisidėjo prie ūkininko ūkio steigimo veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu, nes tokia sutartis nei su vienu asmeniu nebuvo sudaryta, yra nepagrįsta.

Jeigu ieÅ¡kovė nebÅ«tų praÅ¡iusi dukters perduoti minėtus investicinius čekius, R. K. nebÅ«tų turėjęs pajamų pirmojo žemės sklypo įsigijimui ir galimybės įsteigti ir įregistruoti Å«kininko Å«kį. Taip pat teismas nepagrįstai sprendė, kad R. K. Å«kininko Å«kio steigimo metu 1996 m. ieÅ¡kovės valia buvo, jog steigiamas Å«kis priklausytų asmeniÅ¡kai R. K.. Ūkininko Å«kis buvo registruojamas R. K. vardu tik dėlto, kad jam, kaip jaunam Å«kininkui, buvo lengviau gauti Europos SÄ jungos paramÄ .

Spręsdamas ieÅ¡kovės indėlio į jungtinės veiklos klausimÄ , pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ä®rodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad ieÅ¡kovė ne tik įnešė savo darbÄ , turtÄ ir lėšas į bendrÄ jungtinę veiklÄ , bet pagrindžia ir tai, jog jos įnaÅ¡as į Å«kio steigimÄ ir plėtrÄ buvo pagrindinis ir ženkliai didesnis nei kito jungtinės veiklos dalyvio, t. y. R. K.. Akivaizdu, kad, jungtinę veiklÄ vykdant daugiau nei dvideÅ¡imt penkerius metus, per kuriuos visas turimas turtas, lėšos ir pajamos buvo investuojamos į bendrÄ veiklÄ , sudėtinga nustatyti tiksliÄ Ä¯naÅ¡o dalį, todėl ieÅ¡kovė teismo ir prašė vadovautis 1964 m.

CK 474 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ tuo atveju, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, laikoma, kad visų dalyvių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir nevertino ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų įrodymų dėl jos indėlio į bendrÄ jungtinę veiklÄ . Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė į jungtinė veiklÄ Ä¯nešė savo turtÄ (1967 m. savo lėšomis pasistatė gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ieÅ¡kovė ir R.

K., kai 1989 metais ėmėsi bendros veiklos; ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausė prie gyvenamojo namo esantis 0,60 ha žemės sklypas; Å«kio steigimo pradžioje ieÅ¡kovė jau laikė gyvulius; ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, jos dukters sutuoktinis nuolatiniam naudojimui perdavė autopakrovėjÄ â€žUN-053“; 2004 m. vasario 6 d. ieÅ¡kovė R. K. padovanojo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 71/360 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), reg.

Nr. (duomenys neskelbtini); kredito unijos „Prienų taupa“ 2016 m. birželio 17 d. raÅ¡tas patvirtina, kad R. K. laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2012 m. paimtos paskolos buvo užtikrintos fizinių asmenų laidavimu, viena iÅ¡ laiduotojų buvo ir ieÅ¡kovė, kuri kaip faktinė Å«kio partnerė tokiu bÅ«du prisiimdavo solidariÄ rizikÄ ), lėšas (Å«kio steigimo pradžioje ieÅ¡kovė visas turėtas santaupas investavo į Å«kį; ieÅ¡kovės pensija taip pat buvo naudojama Å«kio reikmėms; (duomenys neskelbtini) mirus ieÅ¡kovės motinai, ieÅ¡kovė paveldėjo visÄ jos turtÄ , kuris taip pat buvo skirtas Å«kio plėtrai; ieÅ¡kovė gaudavo pajamas iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausiusio buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, kurias taip pat investavo į Å«kį; ieÅ¡kovės praÅ¡ymu jos sutuoktinis Å«kininko Å«kiui buvo perleidęs visas savo asmenines santaupas ir pensijÄ ; ieÅ¡kovė skolinosi pinigus iÅ¡ trečiųjų asmenų; ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, jos dukra perleido savo ir artimųjų investicinius čekius Å«kininko Å«kiui; ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, jos dukters Å¡eima skolino pinigus Å«kininko Å«kiui), ieÅ¡kovė į jungtinę veiklÄ Ä¯nešė ir savo darbÄ (vadovaudavo darbininkams, melždavo karves, Å¡erdavo gyvulius ir dirbo kitus Å«kio darbus), taip pat ir ieÅ¡kovės pažintys turėjo įtakos Å«kio plėtrai (žemės sklypus Å«kio plėtrai dovanojo ir perdavė ieÅ¡kovės giminaičiai bei pažįstami).

Tuo metu, kai Å«kis jau buvo iÅ¡plėtotas ir modernizuotas, ieÅ¡kovė nebedirbo fizinio darbo, tačiau vis tiek iÅ¡liko asmeniu, kurio sprendimas organizuojant Å«kį buvo paskutinis. Nors R. K. su ieÅ¡kove nuo 2010 m. ir nebegyveno kartu, tačiau Å«kyje jie ir toliau veikė kartu, ieÅ¡kovė ir toliau investavo savo pensijÄ Ä¯ Å«kio iÅ¡laikymÄ , kÄ patvirtina 2008 m. lapkričio 10 d. įgaliojimas, kuriuo ieÅ¡kovė įgaliojo R. K. disponuoti piniginėmis lėšomis, ir kredito unijos „Prienų taupa“ grynųjų pinigų išėmimo kvitai, kurie patvirtina, kad R.

K. pagal įgaliojimÄ nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki 2011 m. liepos 11 d. iÅ¡grynino iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos 28 868,54 Lt. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad R. K. Å«kininko balanse įregistruota įvairi technika bei kiti neregistruotu Å«kio padargai ir žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantys R. K. priklauso asmeninės nuosavybės teise, neturi jokio santykio su ieÅ¡kove. BÅ«tent dėl ieÅ¡kovės pradinio įnaÅ¡o buvo įsteigtas Å«kis, kuris nuolat plėtėsi ir generavo pajamas, iÅ¡ kurių ir buvo įsigytas minėtas turtas, todėl jis yra ne asmeniÅ¡kai su palikėju R.

K. susijęs turtas, o Å«kininko R. K. turtas, kuris dalintinas abiems jungtinės veiklos dalyviams lygiomis dalimis. Atsakovė I. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pateikia Å¡iuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Nors Å«kis buvo įsteigtas dar iki 2000 m. naujojo CK įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d., tačiau Å«kininko Å«kio kÅ«rimas buvo tęsiamas ir vėliau, todėl taikytinos teisės normos, numatytos tiek 1964 m.

CK, tiek 2000 m. CK (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str. 1 ir 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011). IeÅ¡kovės nurodoma kasacinio teismo nutartis nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikoma, kadangi joje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai buvo dėl nesusituokusių asmenų, kurie gyveno drauge neįregistravę santuokos. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju sprendžiami kitokio pobÅ«džio teisiniai klausimai, t. y. specifiniai santykiai, kuriuos reguliuoja ne tik CK, bet specialÅ«s teisės aktai, reglamentuojantys Å«kininko veiklÄ ir kitų Å«kio narių turtinius santykius.

Ieškovė niekada neatitiko R. K. ūkininko ūkio partnerės ar narės reikalavimų, taip pat nebuvo sudariusi bendros jungtinės veiklos sutarties, kas patvirtina, kad jos ir R. K. jokios bendros jungtinės veiklos, kuriant ūkininko ūkį ir jį plečiant, nebuvo. Aplinkybės dėl ieškovės tariamos finansinės paramos ir darbo ūkyje negali sukelti jokių teisinių pasekmių, kadangi ieškovė jau daugiau kaip 15 metų neatitinka formalaus statuso, kuris keliamas ūkininko ūkio nariams ar partneriams (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“, galiojusio iki 1999 m. gegužės 19 d., 6 str. 1 d. ir 4 d.;

Lietuvos Respublikos Å«kininko Å«kio įstatymo, galiojusio nuo 2003 m. balandžio 1 d. 2 str. 3 p. ir 4 str. 5 d.). Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad R. K. Å«kininko Å«kis buvo įsteigtas ir veikla vykdyta R. K. asmeniÅ¡kai, nes Å«kininko Å«kio steigimo metu, t. y. 1996 m., visus finansinius klausimus sprendė pats Å«kininkas R. K., kuris taip pat rÅ«pinosi Å«kiui teikiamomis paramomis, SAPRD lėšų gavimu, Å«kio vystymu, asmeniÅ¡kai gaudavo bei grÄ Å¾indavo tam reikalingas pinigines lėšas, įsigydavo reikiamÄ technikÄ , žemę ir fermas, iÅ¡augino galvijus, kurie buvo registruoti jo vardu, samdė darbuotojus ir jiems mokėjo darbo užmokestį.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė neveikė kaip Å«kininko Å«kio partnerė ar kaip Å«kininko Å¡eimos narys, nes nuo R. K. Å«kininko Å«kio steigimo 1996 metais visÄ finansinę, administracinę ir Å«kio darbų veiklÄ vykdė pats R. K.. IeÅ¡kovės epizodinis padėjimas, patarimų davimas ir jos, kaip mamos santykių su sÅ«numi natÅ«rali iÅ¡raiÅ¡ka, tačiau tokie veiksmai negali sukurti dalinės nuosavybės teisės į Å«kį. IeÅ¡kovė nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kad, R.

K. steigiant Å«kį, jį kÅ«rė kartu jungtinės veiklos sutarties pagrindu ar vėliau veikė turėdama tikslÄ kaip Å«kininko Å¡eimos narys ar Å«kininko partnerė savo vardu vystyti ir sukurti Å«kininko Å«kį, kurio dalis jai priklausytų asmeninės nuosavybės teise. Nei pati ieÅ¡kovė, nei jos dukra, nei kiti liudytojai negalėjo nurodyti, kiek konkrečiai lėšų ar kito turto į Å«kį investavo ieÅ¡kovė, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad vien ieÅ¡kovės teiginiai, jog ji į Å«kio veiklÄ Ä¯nešė savo pensijÄ , už buto nuomÄ gaunamas pajamas ir savo darbÄ , vertinant juos visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė savo finansais ar kitu turtu prisidėjo prie Å«kininko R.

K. Å«kio įsteigimo ir kÅ«rimo jungtinės veiklos pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, kad didžioji dalis Å«kio turto buvo sukurta bÅ«tent tada, kai R. K. su ieÅ¡kove nebepalaikė jokių santykių. Tai, kad ieÅ¡kovė pagrindinį savo turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nurodė pati ieÅ¡kovė, buvo jos su sÅ«numi Å«kininkavimo pradžios pagrindas, likus daugiau nei dviem metams iki sÅ«naus mirties, padovanojo dukrai, tik patvirtina, kad ji nesiejo savęs ir savo turto su R.

K. Å«kininko Å«kiu. Esant gyvam R. K., ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė jokių pretenzijų į Å«kininko Å«kio dalį. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.Nagrinėjamoje byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių jungtinę veiklÄ , įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai.

Dėl ginčo santykiui taikytinų teisės normų IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jungtinės veiklos pagrindu kartu su sÅ«numi R. K. 1989 m. įsteigė ir kÅ«rė Å«kininko Å«kį, t. y. dar iki 2000 m. naujojo CK įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d., todėl, ieÅ¡kovės teigimu, nagrinėjamu atveju taikytinos atitinkamos jungtinės veiklos teisinių santykių reglamentavimo teisės normos, numatytos 1964 m. CK. Savo pozicijÄ ieÅ¡kovė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2011.

Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad nors Å«kis ir buvo įsteigtas dar iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau Å«kio kÅ«rimas buvo tęsiamas ir vėliau, todėl taikytinos tiek 1964 m. CK, tiek 2000 m. CK teisės normos.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å«kio įsteigimo pradiniai darbai ir veiksmai buvo pradėti 1989 metais, teisiÅ¡kai R. K. valstiečio Å«kis laikomas įsteigtu nuo 1991 metų, po to kai 1991 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 220V Prienų rajono valdyba suteikė 11,21 ha žemės K. R. valstiečio Å«kiui steigti (duomenys neskelbtini), kÄ patvirtina Valstybinis žemės nuosavybės aktas Nr. 122 (e. bylos 5 t., b. l. 162–165) (Valstiečio Å«kio įstatymo 4 str. (galiojusio iki 1999 m. gegužės 19 d.)). 1996 metais Å«kis buvo perregistruotas į Å«kininko Å«kį ir vystomas iki 2015 metų.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad sprendžiant, ar ieškovė ir R. K. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, turi būti vadovaujamasi tiek 1964 m. CK, tiek 2000 m. CK teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011). Ieškovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2011 nagrinėjamu atveju netaikytina.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).

Tai reiÅ¡kia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiÅ¡kinimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymÄ , yra tapačios ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ios. Pastebėtina, kad apeliantės nurodomoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiami kitokio pobÅ«džio teisiniai klausimai, t. y. teismas nagrinėjo nesusituokusių asmenų, kurie gyveno drauge neįregistravę santuokos ir nesudarę partnerystės sutarties, turto teisinį režimÄ .

Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiami klausimai, susiję su specifiniais santykiais, t. y. ne tik bendra jungtine veikla, bet ir bendra ūkininko ūkio veikla, kuriuos reglamentuoja ne tik CK bet specialieji teisės aktai – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“ (galiojęs nuo 1989 m. rugpjūčio 1 d. iki 1999 m. gegužės 19 d. (Žin., 1989, Nr.20-242) ir Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nuostatos (galioja nuo 1999 m. gegužės 19 d. (Žin., 1999, Nr. 43-1358; 2002, Nr. 123-5537).

Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2011, pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“ (galiojusio iki 1999 m. gegužės 19 d.) 1 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad Valstiečio ūkis yra žemės produktų ir žaliavų gamintojas, valstiečio ūkio nariais laikomi sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, tėvai, giminaičiai ir kiti bendrai ūkį tvarkantys asmenys.

Pagal šio įstatymo 4 straipsnį Valstiečio ūkis laikomas įsteigtu nuo valstybinio žemės nuosavybės akto išdavimo momento, kurį išduoda rajono Deputatų tarybos vykdomasis komitetas. To paties įstatymo 5 straipsnis numatė, kad Valstiečio ūkio nuosavybės objektai yra žemė, pastatai, statiniai, įrenginiai, įrengimai, transporto priemonės, žemės ūkio technika, pasėliai, sodiniai ir želdiniai, gyvuliai, produkcija, prekės, lėšos ir kitas turtas. Valstiečio ūkio narių turtiniai santykiai reguliuojami atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio bei Santuokos ir šeimos kodeksų normomis. 1964 m.

CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnaÅ¡ams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 str. 1, 2 dalys). CK 4721 straipsnyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis, steigiant Å«kinę bendrijÄ , turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta.Lietuvos Respublikos Å«kininko Å«kio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. gegužės 19 d. iki 2003 m. balandžio 1 d.) 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad Å«kis – Å¡io įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas žemės Å«kio veiklos vienetas;

Å«kininkas - fizinis asmuo, besiverčiantis žemės Å«kio veikla savo vardu įregistruotame ir atstovaujamame Å«kyje; Å«kio nariai – savo nuolatiniu darbu ir turtu Å«kio veikloje dalyvaujantys Å«kininko Å¡eimos nariai ir kiti asmenys. Ūkininko tėvams priklauso ta Å«kio turto dalis, kuriÄ jie savo darbu ar lėšomis Å«kyje sukÅ«rė (4 str. 3 d.). Ä®statymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte buvo numatyta, kad, norint įregistruoti Å«kį, turėjo bÅ«ti pateiktas Å«kio narių sÄ raÅ¡as. Lietuvos Respublikos Å«kininko Å«kio įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2003 m. balandžio 1 d., 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad Å«kis - Å«kininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei prievolių visuma;

Å«kininkas - fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės Å«kio veikla ir miÅ¡kininkyste, o jo Å«kis yra įregistruotas Ūkininkų Å«kių registre; Å«kininko partneris – fizinis asmuo (Å«kininko sutuoktinis, pilnametis Å¡eimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su Å«kininku verčiasi žemės Å«kio veikla ir miÅ¡kininkyste pagal sudarytÄ jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numatė, kad Å«kis turi bÅ«ti įregistruotas Ūkininkų Å«kių registre Å«kininko vardu, o 4 dalyje numatyta, kad jeigu yra registruojamas Å«kis, kurio Å«kininkas žemės Å«kio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), turi bÅ«ti papildomai nurodyta:

1) jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo data;

2) partnerių vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamoji vieta;

3) partnerių bendrai veiklai skirtos žemės naudojimo teisinis pagrindas ir žemės kadastriniai duomenys, jei partneriai bendrai veiklai skiria žemę;

4) asmuo arba asmenys, turintys teisę veikti visų partnerių vardu. Nuostata, kad Å«kininko partneriais yra laikomi fiziniai asmenys (Å«kininko sutuoktinis, pilnamečiai Å¡eimos nariai ar kiti fiziniai asmenys), kurie kartu su Å«kininku verčiasi žemės Å«kio veikla pagal sudarytÄ jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, yra iÅ¡likusi dabar galiojančioje Ūkininko Å«kio įstatymo redakcijoje. 2000 m. CK 6.969 straipsnio 1 dalis nustato, kad Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.Nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste darytina išvada, kad nuo 1999 m. iki 2003 m. ūkio nariais buvo pripažįstami savo nuolatiniu darbu ir turtu ūkio veikloje dalyvaujantys ūkininko šeimos nariai ir kiti asmenys, kurie, registruojant ūkį, turėjo būti nurodyti kaip nariai.

Ūkininko tėvams priklausė ta Å«kio turto dalis, kuriÄ jie savo darbu ar lėšomis sukÅ«rė (Lietuvos Respublikos Å«kininko Å«kio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. gegužės 19 d. iki 2003 m. balandžio 1 d.) 4 d. 3 p.). Nuo 2003 m. balandžio 1 d. galiojusioje įstatymo redakcijoje atsirado nauja sÄ voka – Å«kininko partneriai (2 str. 2 d.), taip pat imperatyviai buvo įtvirtinta, kad jog Å«kininko partneriai turi bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡inti (4 str. 5 d.). Jeigu registruojamas Å«kis, kurio Å«kininkas žemės Å«kio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), turėjo bÅ«ti papildomai nurodoma jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo data; partnerių asmens duomenys; partnerių bendrai veiklai skirtos žemės naudojimo teisinis pagrindas ir žemės kadastriniai duomenys, jei partneriai bendrai veiklai skiria žemę; asmuo arba asmenys, turintys teisę veikti visų partnerių vardu.

AnalogiÅ¡ki reikalavimai yra iÅ¡likę ir dabar galiojančioje Ūkininko Å«kio įstatymo redakcijoje. Taigi nuo 1999 m. Å«kio narių statusÄ buvo siekiama vis labiau teisiÅ¡kai apibrėžti. Galimybė bÅ«ti neregistruotam kaip Å«kininko partneriui Ūkininkų Å«kių registre ir dėl to neprarasti teisės į turto dalį buvo įtvirtinta tik vieninteliam subjektui – Å«kininko sutuoktiniui (4 str. 5 d.), kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kitiems Å«kininko Å¡eimos nariams buvo įtvirtintas imperatyvus reikalavimas sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir bÅ«ti įregistruotiems Ūkininkų Å«kių registre.Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė niekada neatitiko R.

K. Å«kininko Å«kio partneriui ar nariui įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi niekada nebuvo registruota nei kaip Å«kio narė, nei kaip Å«kininko partnerė, nebuvo sudariusi su Å«kininku įstatymo reikalaujamos privalomos jungtinės veiklos sutarties. Dėl įrodymų vertinimo Didžioji dalis ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų yra susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimus, kurie, anot apeliantės, ir sÄ lygojo neteisėto teismo sprendimo priėmimÄ .

Apeliantė tvirtina, kad, vertindamas R. K. indėlį į Å«kininko Å«kio steigimÄ ir kÅ«rimÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad Å«kis ir visas turtas buvo registruotas tik R. K. vardu, o, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės indėlio steigiant Å«kį, nors įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtino, jog ieÅ¡kovė ne tik prisidėjo savo darbu prie Å«kio veiklos, bet įnešė ir savo turtÄ bei turimas lėšas, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė negali bÅ«ti pripažinta dalyvavusi įsteigiant R.

K. ūkininko ūkį jungtinės veiklos pagrindu.Civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai suteikia teisę bylos šalims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Tuo tarpu lygiateisiÅ¡kumo principas (CPK 17 str.) įrodinėjimo proceso kontekste reiÅ¡kia, kad bylÄ nagrinėjantis teismas ginčo Å¡alims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai iÅ¡plėtotoje jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs ir tai, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad teismo procesiniame sprendime neturi bÅ«ti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio raÅ¡ytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiÅ¡kai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino byloje surinktų įrodymų visetÄ , pasisakė dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės ir padarė iÅ¡samiai motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog dalyvavo įsteigiant ir vystant R.

K. Å«kininko Å«kį kaip Å«kio narė ar jungtinės veiklos partnerė. Dėl ieÅ¡kovės ir R. K. indėlio kuriant Å«kininko Å«kį Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad Å«kininko R. K. Å«kininkavimo pradžia buvo 1989 metais, kai jis grįžo iÅ¡ karinės tarnybos, atvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimÄ pas senelius, o ne pas ieÅ¡kovę kaip ji nurodo savo skunde, ir pradėjo Å«kinę veiklÄ , tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡i Å«kininkavimo pradžia negali bÅ«ti sutapatinama su R.

K. Å«kininko Å«kio, kuris yra nuosavybės teisinių santykių ginčo objektas Å¡ioje civilinėje byloje, įsteigimu. Bylos duomenys patvirtina, kad R. K., nurodydamas, kad turi dvi žemės Å«kio maÅ¡inas DT-20 ir DT-75 bei 9 raguočius ir planuoja steigti privatų specializuotÄ augalininkystės ir gyvulininkystės Å«kį bei statyti namÄ ir Å«kinį pastatÄ , tik 1993 m. sausio 8 d. kreipėsi į Prienų raj. Å ilavoto apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ su praÅ¡ymu parduoti 11,27 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kaime (e. bylos t. 6, b. l. 25).

MinėtÄ Å¾emės sklypÄ Å«kininkas R. K. įsigijo 1993 m. birželio 4 d. Žemės (miÅ¡ko) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 53 506 investicinius čekius, kurie, kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto mokėjimo praneÅ¡imo, buvo nuraÅ¡yti iÅ¡ R. K. investicinės sÄ skaitos Nr. I-14448 (e. bylos 6 t., b. l. 28-31). Nors apeliantė ir tvirtina, kad žemės sklypo įsigijimui jos pačios praÅ¡ymu buvo panaudoti jos dukters R. R. ir sutuoktinio P. K. investiciniai čekiai, kÄ , anot jos, patvirtina į bylÄ pateikti Lietuvos taupomojo banko knygelių iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad iÅ¡ R.

R. taupomosios knygelės 1993 m. balandžio 16 d. buvo nuraÅ¡yti 43 092 investiciniai čekiai į sÄ skaitÄ Nr. 14448, o iÅ¡ P. K. taupomosios knygelės 1993 m. balandžio 16 d. buvo nuraÅ¡yti 48 228 investiciniai čekiai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tai, jog kiti asmenys R. K. pervedė investicinius čekius, savaime nepatvirtina, kad jie prisidėjo prie Å«kininko Å«kio steigimo veikdami jungtinės veiklos pagrindu. Byloje nepaneigta tai, kad tiek su seserimi, tiek su ieÅ¡kovės sutuoktiniu P. K.

R. K. asmeniÅ¡kai atsiskaitė. Be to, bet kuriuo atveju teisėjų kolegija neįžvelgia tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovės tariamo indėlio vykdant jungtinę veiklÄ bei plėtojant Å«kį ir to fakto, kad R. K. sesuo R. R., bÅ«dama pilnametė, laisva valia paskolino jai nuosavybės teise priklausiusius investicinius čekius broliui. Pagal byloje esantį Ūkininko Å«kio įregistravimo 1998 m. gruodžio 23 d. pažymėjimÄ Nr. 499, R. K. Å«kininko Å«kis įregistruotas 1996 metais, vienintelis jame nurodytas Å«kininkas buvo R.

K., kiti duomenys apie asmenis, kurie bÅ«tų steigę Å«kį jungtinės veiklos sutarties pagrindu ar bÅ«tų buvę Å«kininko Å«kio nariais nebuvo nurodyti (e. bylos t. 5, b. l. 149). 1998 m. R. K. nuosavybės teise priklausęs žemės plotas sudarė 11, 21 ha. Kaip jau buvo minėta, Å¡iÄ Å«kininko Å«kio žemę R. K. buvo įsigijęs asmeniÅ¡kai 1993 m. birželio 4 d. Žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad tai, jog Å«kininko Å«kio įsteigimo metu pats R.

K. santaupų ir lėšų neturėjo, o pagrindas Å«kininko Å«kio steigimui buvo iÅ¡ valstybės įgytas žemės sklypas, nepaneigia R. K., kaip Å«kininko Å«kio steigėjo, teisių, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio Å«kio“ 4 straipsnį valstiečio Å«kis laikomas įsteigtu nuo valstybinio žemės nuosavybės akto iÅ¡davimo momento, valstybinį žemės nuosavybės aktÄ iÅ¡duoda rajono Deputatų tarybos vykdomasis komitetas, o iÅ¡ į bylÄ pateikto Valstybinis žemės nuosavybės akto Nr. 122 matyti, kad dar 1991 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 220V Prienų rajono valdyba suteikė 11,21 ha žemės K.

R. valstiečio Å«kiui steigti (duomenys neskelbtini) (e. bylos 5 t., b. l. 162–165). Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad pastatas-karvidė, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-verÅ¡idė, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo įgyti asmeniÅ¡kai R. K. 1996-1997 metais likviduojant Prienų rajono (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovę pagal 1996 m. rugpjūčio 6 d. ir 1996 m. rugsėjo 24 d. akcininkų susirinkimo protokolus, (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkams perleidus asmeniÅ¡kai R.

K. dalį pajų (e. bylos t. 5, b. l. 153–160), kas taip pat pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip R. K. Å«kininko Å«kio įsiteigimo pagrindas. Bylos duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai R. K. pradėjo Å«kininkauti, ieÅ¡kovė gyveno Vilniuje, o į kaimÄ persikėlė gyventi tik tada, kai R. K. buvo jau gavęs žemės pagal Valstiečio Å«kio įstatymÄ . To, teikdama paaiÅ¡kinimus teismui, nepaneigė ir pati ieÅ¡kovė, nurodydama, kad į kaimÄ grįžo gyventi, kai sulaukė pensinio amžiaus (2016 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 29 min. iki 1 val. 14 min.).

Iš VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. birželio 16 d. pažymos Nr. KA_PZ2-139 matyti, kad ieškovei senatvės pensija buvo paskirta 1994 m. gruodžio 1 d. (e bylos t. 6, b. l. 37). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ūkininko ūkio kūrimo pradžioje ieškovė siekė, jog steigiamas ūkis priklausytų ir jai. Kad tokio siekio ieškovė neturėjo, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina ir jos pačios dukters teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, jog R.

K. Å«kininko Å«kį įsiregistravo savo vardu 1996 metais, o mama (ieÅ¡kovė) nusprendė duoti sÅ«nui žaliÄ Å¡viesÄ ir nesimaiÅ¡yti, nes taip jaunas Å«kininkas gaus valstybės paramÄ , SAPARD lėšas, galės vystyti Å«kį. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovė savo teiginius apie jos indėlį kuriant Å«kininko Å«kį didžiÄ ja dalimi grindžia liudytojų parodymais. Pasisakant dėl byloje apklaustų liudytojų parodymų, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad, vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, bÅ«tina atsižvelgti į jų subjektyvų pobÅ«dį.

RaÅ¡ytiniai įrodymai vertinami kaip aiÅ¡kesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. RaÅ¡ytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, iÅ¡saugojimo, atkÅ«rimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiÅ¡kraipant). Liudytojo parodymams neiÅ¡vengiamai daro įtakÄ laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali bÅ«ti užmirÅ¡tos.

Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiÅ«ris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali bÅ«ti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindÄ sudaro fizinių asmenų paaiÅ¡kinimai (Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

Dėl Å¡ių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme kasacinio teismo vertinami kaip subjektyvaus pobÅ«džio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta nemažai liudytojų. Atsižvelgiant į tai, kad visus liudytojus sieja tam tikri asmeninio pobÅ«džio santykiai su bylos Å¡alimis, į tai, kad R. K. Å«kininkavimo pradžia buvo beveik prieÅ¡ trisdeÅ¡imt metų, todėl tam, kÄ atsimena liudytojai, galėjo turėti nemažai įtakos ir laiko faktorius bei jų asmeninis požiÅ«ris į tam tikras bylai svarbias aplinkybes, bei į tai, kad liudytojų parodymai tam tikrais klausimais nesutampa, apeliacinės instancijos teismas Å¡iems parodymams nesuteiks didelės reikÅ¡mės. Tačiau net ir nevertinant liudytojų parodymų, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje yra neginčijamai nustatyta pakankamai aplinkybių, patvirtinančių, kad Å«kininko Å«kį R.

K. įsteigė ir kÅ«rė savarankiÅ¡kai, be ieÅ¡kovės indėlio. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. asmeninės nuosavybės teise priklausė 27 žemės sklypai arba sklypo dalys (e. bylos t. 1, b. l. 25–27). Tik du iÅ¡ jų ir vieno sklypo dalį R. K. buvo padovanojusi ieÅ¡kovė, kÄ patvirtina į bylÄ pateiktos 2004 m. vasario 6 d. ir 2009 m. sausio 19 d. dovanojimo sutartys (e. bylos t. 1, b. l. 71–72; 73–74; 75–76). Pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str. 1 d.).

Akivaizdu, kad pagrindinis Å¡ios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas, t. y. sutarties Å¡aliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės dovanotojui, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog faktas, jog ieÅ¡kovė nusprendė padovanoti sÅ«nui žemės sklypus negali bÅ«ti vertinamas, kaip patvirtinantis ieÅ¡kovės siekį tapti R. K. Å«kininko Å«kio bendraturte (nare). PrieÅ¡ingai, faktas, kad ieÅ¡kovė žemės sklypus sÅ«nui dovanojo, o ne, pavyzdžiui, iÅ¡nuomojo, tik patvirtina, kad ieÅ¡kovė norėjo, jog Å«kininko Å«kis ir visi jo objektai nuosavybės teise priklausytų bÅ«tent R.

K.. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ir tai, jog savo turtÄ ieÅ¡kovė dovanojo ne tik iÅ¡imtinai sÅ«nui R. K., bet ir dukrai R. R.. (e. bylos t. 1, b. l. 17–23). Toks ieÅ¡kovės elgesys vertintinas kaip natÅ«rali Å¡eimos narių tarpusavio santykių iÅ¡raiÅ¡ka.Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. K. nuo Å«kininko Å«kio steigimo 1996 metais visÄ aktyviÄ finansinę, administracinę ir Å«kio darbų veiklÄ vykdė pats.

Å ios teismo iÅ¡vados negali paneigti ir Kredito unijos „Prienų taupa“ 2016 m. birželio 17 raÅ¡tas (e. bylos t. 6, b. l. 60), kuriame nurodyta, kad R. K. 1995-2012 metais paimtos paskolos buvo užtikrintos fizinių asmenų laidavimu, viena iÅ¡ laiduotojų buvo ir ieÅ¡kovė M. B. K., taip pat ir į bylÄ pateiktos laidavimo sutartys: 2004 m. liepos 7 d. laidavimo sutartis (e. bylos t. 8, b. l. 163–164) ir 2005 m. gruodžio 20 d. laidavimo sutartis (e. bylos t. 8, b. l. 175–176), kuriomis ieÅ¡kovė užtikrino R.

K. vardu prisiimtų prievolių įvykdymÄ . Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas, laisva valia prisiima įsipareigojimÄ atsakyti kito asmens kreditoriui tuo atveju, jei tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, tačiau laidavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo faktas, ypač nagrinėjamu atveju, kai visos paskolos buvo grÄ Å¾intos, niekaip negali patvirtinti to, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama laiduotoja, įgavo tam tikras teises į ginčo turtÄ .

Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad asmeniÅ¡kai savo vardu, o ne kartu su ieÅ¡kove R. K. buvo įsigijęs ir visÄ Å«kiui reikalingÄ technikÄ : Å¡ieno presÄ , Å¡ienapjoves, grėblį, savaeigį mėšlo Å¡alinimo krautuvÄ , vartytuvÄ , savikrovę priekabÄ su smulkintuvu, grÅ«dų traiÅ¡kytuvÄ , germinatorių, paÅ¡arų transporterį, siloso atkandėjÄ , traktorių, diskinį plÅ«gÄ , mechaninę universaliÄ sėjamÄ jÄ ir kt. (e. bylos t. 4, b. l. 6–64; 125–139);

R. K. vardu buvo registruoti visi galvijai; R. K. savo vardu nuomojosi iÅ¡ trečiųjų asmenų žemės Å«kio paskirties žemę (e. bylos t. 4, b. l. 65–67); pats asmeniÅ¡kai rÅ«pinosi pieno pridavimu superkančiosioms įmonėms (e. bylos t. 4, b. l. 68–72; 85–105); pats teikė paraiÅ¡kas paramai bei iÅ¡mokoms iÅ¡ valstybės gauti (e. bylos t. 8, b. l. 179–199); visos paskolos sutartys, kurių pagrindu buvo gautos lėšos Å«kio plėtrai, buvo sudaromos bÅ«tent tik R. K. vardu (e. bylos t. 8, b. l. 150–152; 160–162; 170–172), be to, jis visas paskolas asmeniÅ¡kai ir grÄ Å¾indavo (e. bylos t. 8, b. l. 4–149).

VÅ Ä® Lietuvos žemės Å«kio konsultavimo tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. raÅ¡tas patvirtina, kad Å«kininkas R. K. 2002 – 2015 metais paslaugų teikimui reikalingus dokumentus ir duomenis pateikdavo pats asmeniÅ¡kai, Å«kio plėtros, investicijų planus ir su tuo susijusias rizikas bei atsakomybę prisiimdavo vienasmeniÅ¡kai (e. bylos t. 4, b. l. 153). Tuo tarpu VÄ® Žemės Å«kio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, ieÅ¡kovė niekada nebuvo įregistravusi Å«kininko Å«kio, taip pat niekada nebuvo Å«kininko partnerė, kurios statusÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Å«kininko Å«kio įstatymas, be to, ieÅ¡kovė niekada nebuvo įregistravusi žemės Å«kio valdos ir įsiregistravusi kaip Å«kinių gyvÅ«nų laikytoja, ieÅ¡kovė niekada nėra pateikusi žemės Å«kio naudmenų ir kitų plotų deklaracijos (e bylos t. 7, b. l. 143).Nurodytų faktų kontekste spręstina, kad byloje yra įrodyta, kad Å«kį įsteigė ir jo finansine bei administracine veikla ir vystymu pastoviai asmeniÅ¡kai rÅ«pinosi bÅ«tent R.

K.. Tuo tarpu ieÅ¡kovės teiginiai dėl jos indėlio steigiant Å«kį didžiÄ ja dalimi grindžiami iÅ¡imtinai tik liudytojų parodymais ir jos pačios samprotavimais, o ne objektyviais duomenimis. Apeliantė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginį apie tai, kad ji Å«kio tikslams skyrė visÄ savo pensijÄ ir iÅ¡ nuomojamo buto gautas pajamas. Bet kuriuo atveju, net ir priimant tÄ versijÄ , kad ieÅ¡kovė visÄ savo senatvės pensijÄ , nepaisant to, kad kiekvienas žmogus turi iÅ¡laidų, susijusių su pragyvenimu ir asmeniniais poreikiais, investavo į Å«kį, tai, atsižvelgiant į jos nedidelį dydį (pavyzdžiui, 1994 m. gruodžio 1 d. ieÅ¡kovės senatvės pensija sudarė 125,90 Lt, 1995 m. svyravo nuo 125,90 Lt iki 152,32 Lt; 1996 m.

– nuo 162,32 Lt iki 190,54 Lt; 1998 m. – nuo 235,54 Lt iki 262,07 Lt; nuo 2000 m. iki 2002 m. kovo mėn. senatvės pensija buvo 266,12 Lt; 2004 m. apie 300 Lt, 2007 m. apie 500 Lt, 2010 m. ir 2011 m. - 655,18 Lt, 2012 m. – 2014 m. - 665,17 Lt (e bylos t. 6, b. l. 37–54)) ir į tai, kad ūkininkaujant buvo disponuojama tūkstantinėmis sumomis (e. bylos t. 8, b. l. 4–149), darytina išvada, jog ieškovės indėlis visame ūkio balanse bet kuriuo atveju būtų tik simbolinis. Iš R. K. ūkininko ūkio balanso matyti, kad 2013 m. gruodžio 31 d.

Å«kininko Å«kį sudarė turtas, kurio vertė 346 159 Eur (1 195 219 Lt), iÅ¡ kurių 217 394 Eur (750 619 Lt) sudarė ilgalaikis turtas, 38 658 Eur (133 481 Lt) sudarė biologinis turtas, 90 106 Eur (311 119 Lt) - trumpalaikis turtas, iÅ¡ kurio 36 833,87 Eur (127 180 Lt) buvo pinigai (e. bylos t. 1, b. l. 124-125). Jokių įrodymų, bent preliminariai patvirtinančių tai, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieÅ¡kovės motinai, ieÅ¡kovė visÄ 1993 m. sausio 8 d. pavedėjimo liudijimo pagrindu paveldėtÄ turtÄ (e bylos t. 1, b. l.

24) skyrė Å«kio plėtrai, taip pat nebuvo pateikta. Nors ieÅ¡kovė ir tvirtina, kad 2008 m. lapkričio 10 d. ji buvo iÅ¡raÅ¡iusi įgaliojimÄ R. K., kuriuo suteikė teisę sÅ«nui disponuoti jos sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, tačiau tai savaime negali patvirtinti, kad Å¡ias lėšas R. K. naudojo Å«kio reikmėms. IeÅ¡kovei nepateikus jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad minėti pinigai buvo panaudoti bÅ«tent Å«kio reikmėms, negali bÅ«ti atmesta ir ta galimybė, kad R.

K. paėmęs pinigus iÅ¡ banko juos atiduodavo ieÅ¡kovei naudoti joms pačios poreikiams tenkinti. Kaip neįrodytas atmestinas ir apeliantės teiginys, jog jos sutuoktinis P. K. savo senatvės pensijÄ taip pat atiduodavo R. K. ir investavo į Å«kį. Vien faktas, kad P. K. gavo senatvės pensijÄ , kÄ patvirtinta VSDFV Alytaus skyriaus 2016 m. birželio 30 d. pažyma (e. bylos t. 7, b. l. 133–135), nėra pakankamas daryti minėtÄ iÅ¡vadÄ . Motyvuojant dėl jos indėlio į Å«kį, ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad tik dėka jos R.

R. sutuoktinis perdavė nuolatiniam naudojimui R. K. Å«kiui autopakrovėjÄ â€žUN-053, vertintina kaip tiesiogiai nesusijusi su bendra jungtine veikla tarp jos ir R. K.. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė buvo kelių R. K. sudarytų paskolos sandorių laiduotoja, taip pat, kaip jau buvo minėta anksčiau, negali patvirtinti ieÅ¡kovės teiginių apie jos tariamÄ finansinį indėlį į Å«kio veiklÄ . Apeliantės nurodyti argumentai, kad jungtinės veiklos faktÄ patvirtina jos darbas Å«kyje (vadovavimas darbininkams, buhalterės funkcijų atlikimas, gyvulių priežiÅ«ra, karvių melžimas, kitų Å«kio darbų vykdymas) bei pažintys taip pat nėra pagrįsti, tačiau net ir laikant, kad ieÅ¡kovė padėjo sÅ«nui atlikti tam tikrus Å«kio darbus ir juos kurį laikÄ siejo bendra buitis, tai negali bÅ«ti vertinama kaip jungtinė veikla steigiant ir vystant Å«kininko Å«kį.

IeÅ¡kovės fizinė ir moralinė pagalba sÅ«nui nagrinėjamos bylos kontekste vertintina kaip įprasta sÅ«naus ir motinos asmeninių tarpusavio santykių iÅ¡raiÅ¡ka, o ne kaip siekis tapti sÅ«naus partnere, veikiant jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Taigi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantės teiginiai, kad ji į Å«kį investavo savo pensijÄ , iÅ¡ buto nuomos gautas pajamas ir kitÄ turtÄ bei savo darbÄ , visų bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas iÅ¡vadai dėl bendros jungtinės veiklos.

Nors ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu ir tvirtino, kad jÄ ir sÅ«nų R. K. siejo tarpusavio pasitikėjo santykiai, kas ir sÄ lygojo tokiÄ situacijÄ , kad faktiniai tarp jos ir sÅ«naus susiklostę santykiai nebuvo įforminti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2010 metų, kai R. K. paliko ieÅ¡kovės namus ir 2012 metais įsigijo savo nuosavÄ namų valdÄ (e. bylos t. 1, b. l. 28–32), Å¡alių santykiai buvo įtempti ir konfliktiÅ¡ki iki pat R. K. žūties. Net ir paÅ¡lijus tarpusavio santykiams, kuriais iÅ¡ esmės ir grindžiama ieÅ¡kovės pagalba R.

K., ji jokių pretenzijų į Å«kininko Å«kio dalį nereiÅ¡kė tol, kol buvo pradėtas spręsti palikimo priėmimo ir paskirstymo klausimas tarp palikimÄ paveldėjusios Å«kininko R. K. sutuoktinės atsakovės I. K. ir ieÅ¡kovės. Å i aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, papildomai patvirtina tai, kad ieÅ¡kovė niekada savęs nelaikė R. K. Å«kininko Å«kio dalininke ar partnere. Be to, ir pati ieÅ¡kovė savo veiksmais, t. y. tuo, kad savo pagrindinį turėtÄ turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie, kaip pati ieÅ¡kovė nurodė, buvo judviejų su sÅ«numi Å«kininkavimo pagrindas, 2013 metais padovanojo savo dukrai (e. bylos t. 1, b. l. 17–21), patvirtina tai, kad ji savęs nesiejo su sÅ«naus Å«kiu.

IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti jai ½ dalį R. K. Å«kininko Å«kio turto ir priteisti asmeninės nuosavybės teisėmis ½ dalis viso R. K. vardu registruoto turto, t. y. ne tik Å«kininko Å«kiui priklausiusių gyvulių (42 buliukų, 69 telyčių, 41 karvių), 27 žemės sklypų, įvairios žemės Å«kio technikos ir transporto priemonių, Å«kininko Å«kio lėšų, bet taip pat ir žemės sklypÄ su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kuriuos R. K. nusipirko asmeninės nuosavybės teisėmis 2012 m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (e. bylos t. 1, b. l. 28–32).

Tokį reikalavimÄ ieÅ¡kovė grindžia tik samprotavimais, kad be jos indėlio R. K. nebÅ«tų įsteigęs Å«kininko Å«kio, generavusio pajamas, iÅ¡ kurių ir buvo nupirktas sklypas su statiniais. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypus su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), R. K. įsigijo asmeniÅ¡kai, teisėjų kolegija, atmesdama aukščiau nurodytus ieÅ¡kovės samprotavimus, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad toks ieÅ¡kovės reikalavimas neturi jokio teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.).

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog dalyvavo įsteigiant R. K. Å«kininko Å«kį jungtinės veiklos pagrindu, vertintina kaip tinkamai motyvuota, atitinkanti faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindė apeliaciniame skunde nurodomų pirmosios instancijos teismo neva padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , iÅ¡ esmės siekia, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai jau padarė teismas.

Dėl bylos procesinės baigties Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas, siekdamas neriboti ieÅ¡kovės teisės apskųsti teismo sprendimÄ apeliacine tvarka, 2017 m. sausio 13 d. nutartimi ieÅ¡kovei atidėjo 2 136 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimÄ iki teismo sprendimo (nutarties) Å¡ioje byloje priėmimo.

Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas yra atmetamas, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 2 136 Eur žyminio mokesčio už iÅ¡nagrinėtÄ apeliacinį skundÄ . Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (e. bylos, t. 14, b. l. 16–17). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos advokatÅ«ros 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytas maksimalus už atsiliepimo į apeliacinį į skundÄ parengimÄ užmokesčio dydis – 1 031,29 Eur (1,3 koeficientas dauginamas iÅ¡ Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (atsiliepimas į apeliacinį skundÄ rengtas 2017 m. sausio mėnesį, o užpradėjusio ketvirčio, t. y. 2016 m. trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje buvo 793,3 Eur).

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 1 000 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a:             Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės M. B. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei I. K. 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.IÅ¡ ieÅ¡kovės M.

B. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 2 136 Eur (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Teisėjai                                                                                                         Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                      Romualda Janovičienė                                                                                                                      Alvydas PoÅ¡kus