Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f0bcf0fd-5380-4ae7-b8d2-c80c68c464a2 Generato dall'IA

Court dismisses appeal against parole denial due to insufficient risk reduction and lack of sustained behavioral change.

Numero d'incarto f0bcf0fd-5380-4ae7-b8d2-c80c68c464a2
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the defense's appeal against the parole commission's decision to deny early release to the defendant. The defense argued that the defendant had made sufficient progress and reduced his risk, but the court found his risk remained average based on recent assessments. Consequently, the court ruled that the defendant had not demonstrated the necessary sustained behavioral change to justify early release.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalis: Lygtinis paleidimas negali būti taikomas, jei nuteistasis nepadarė pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Parole chiave

Generato dall'IA
early release denial parole commission decision risk reduction assessment behavioral change requirement sustained progress standard

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalis

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-190-932/2022 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo H. G. gynėjo advokato Dariaus Jurgučio skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo advokato skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-110 netaikyti nuteistajam H.

G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu H. G. pripažintas kaltu ir nubaustas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų; - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ laisvės atėmimu septyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir H. G. paskirtas laisvės atėmimas trylikai metų ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. birželio 30 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gruodžio 30 d.

3. Komisija 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam H. G. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi atmetė nuteistojo H. G. gynėjo advokato skundÄ dėl Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo, kuriuo jam buvo netaikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai ir praÅ¡ymai 5. Skundu nuteistojo H. G. gynėjas advokatas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimÄ Nr. 58-110 ir paleisti H.

G. lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ . 5.1. Skunde nurodoma, kad Komisija ir žemesnysis teismas nevertino BVK 157 straipsnio materialaus pagrindo, procesiniuose sprendimuose nėra nurodytos konkrečios aplinkybės, kurios rodytų iÅ¡liekantį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei. Nesutinkama su skundžiamos nutarties iÅ¡vada, kad lygtinio paleidimo taikymui reikalinga maksimali elgesio korekcija ir iÅ¡skirtinis pavyzdingumas, pažymima, kad įstatyme numatytas akivaizdžios pažangos kriterijus turi bÅ«ti vertinamas individualiai, vertinant pažangos pakankamumÄ viso bausmės atlikimo metu, o ne nuo paskutinio Komisijos svarstymo. 5.2.

Skunde teigiama, kad nuteistasis vykdė ankstesnes Komisijos nustatytas rekomendacijas: elgėsi disciplinuotai, yra mandagus, tvarkingas, su priežiÅ«rÄ vykdančiu personalu bendrauja korektiÅ¡kai, dalyvauja įvairiose pataisos priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neatlygintinai dirbo, jam leista vykdyti individualiÄ veiklÄ , dalyvauja pro-socialaus užimtumo veikloje. Vis dėlto Komisija, nepateikdama jokių aiÅ¡kių motyvų, rekomenduoja ir toliau tęsti socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ , įsitraukti į užimtumo veiklÄ pataisos namuose.

Pažymima, kad H. G. nuo 2019 m. liepos 2 d. pataisos įstaigoje nėra baustas, 2020 m. lapkričio 16 d. buvo skatintas, todėl vertindama nuteistojo atsparumÄ subkultÅ«ros veiksniams, Komisija neturėtų iÅ¡imtinai vertinti ankstesnio nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje. 5.3. Gynėjas pažymi, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nurodyti motyvai ir pasikartojančios rekomendacijos paneigia nuteistojo teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu net ir įvykdžius įstatyme keliamus reikalavimus.

Formaliai nuteistasis jau seniai atitinka sÄ lygas ir kriterijus lygtinio paleidimo taikymui, tačiau kaskart formuluojami skirtingi motyvai netaikyti lygtinio paleidimo yra deklaratyvÅ«s ir neįgyvendinami. Vienu atveju nurodomi motyvai, susiję su nesklandumais elgesio korekcijos procese, nepakankamu savo veiksmų pasekmių vertinimu, problemų identifikavimu ir sprendimų įgÅ«džių stoka, o kitu atveju motyvai keičiasi iÅ¡ esmės ir yra susiję su kriminogeniniais poreikiais, apimančiais gyvenimo stiliaus, draugų, mÄ stymo, elgesio nuostatų ypatumus ir jų koregavimu socialinės reabilitacijos priemonėmis, nurodant, jog Å¡ie poreikiai vis dar aktualÅ«s ir reikalauja nuteistojo tęstinių ir kryptingų veiksmų.

Visgi nuteistajam pataisos įstaigoje nėra palankių sÄ lygų koreguoti savo gyvenimo stilių, draugus, mÄ stymÄ ir elgesį, o lygtinis paleidimas tokias sÄ lygas užtikrintų ir tai bÅ«tų naudinga nuteistojo resocializacijai. 5.4. Skunde gynėjas akcentuoja, kad H. G. anksčiau nebuvo teistas, nepropagavo antisocialinio gyvenimo bÅ«do, iki laisvės atėmimo dirbo, turėjo profesinį iÅ¡silavinimÄ . Ä®kalinimo įstaigoje iÅ¡ esmės praleido savo gyvenimo brandos laikotarpį, per kurį asmuo įprastai siekia iÅ¡silavinimo, susiranda darbÄ , pradeda kurti materialinę gerovę, Å¡eimÄ ir kt.

Pataisos įstaiga ir jos aplinka riboja galimybes resocializuotis – iÅ¡mokti gyventi visuomenėje, gyventi pilnavertiÅ¡kÄ Å¡eimyninį gyvenimÄ , kurti materialinę gerovę, taip pat galimybes keisti dinaminius kriminogeninius veiksnius. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra teigiamai stabili. 5.5. Skunde aiÅ¡kinama, kad H. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika vertintina kaip vidutinė (nepakitusi), jam nustatyta žema smurtinio elgesio rizika, todėl tai turėtų bÅ«ti vertinama kaip esminė pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Be to, nuteistajam taikant lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra pati bausmė nesikeis, pakis tik jos atlikimo sÄ lygos, kurios pakankamai ribos H. G. laisvę. III. AukÅ¡tesniojo teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Nuteistojo H. G. gynėjo advokato skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad H. G. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto kriterijų, tačiau vien Å¡io fakto nepakanka nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ , nes įstatymas įpareigoja įvertinti ir konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba nuteistasis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

7. Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama socialinio tyrimo iÅ¡vada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatyme numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ . Taigi, remiantis Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, bÅ«tina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir gali jį toliau keisti teigiama linkme neizoliuojant nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad H. G. dalyvavo socialinės reabilitacijos, užimtumo, tikslinėse kriminogeninių rizikos poreikių valdymo programose ir priemonėse. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo devynis kartus skatintas už gerÄ elgesį bei dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos priemonėse. Taip pat bausmės atlikimo metu pastarasis įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , tekintojo ir baldžiaus profesijas, gavo pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ vykdyti individualiÄ veiklÄ ir tai rodo pozityvų nuteistojo požiÅ«rį į pro-socialų užimtumÄ .

Nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. yra stebimas nuteistojo disciplinuotas elgesys, Vilniaus pataisos namuose drausminės ir administracinės nuobaudos netaikytos, už gerÄ elgesį skatintas vienÄ kartÄ . Nuteistasis paleistas lygtinai turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ , galėtų dirbti, palaiko ryšį su artimaisiais, smurtinio elgesio rizika žema. Nurodyti faktai teigiamai charakterizuoja ir apibÅ«dina nuteistÄ jį, tačiau jų vis tik neužtenka, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog nuteistasis yra padaręs pakankamÄ pažangÄ ir jam jau Å¡iuo metu bÅ«tų galima taikyti lygtinį paleidimÄ .

Nors tokia iÅ¡vada, suprantama, neatitinka asmeninių nuteistojo interesų ir lÅ«kesčių, vis tik matyti, kad Komisija ir žemesnysis teismas sprendimÄ netaikyti lygtinio paleidimo priėmė tinkamai įvertinę socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ ir nuteistojo asmens byloje esančiÄ medžiagÄ , Å¡is sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo jį panaikinti.

9. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad lygtinio paleidimo taikymas galimas nuteistajam, kuris ne tik atitinka formalias įstatyme numatytas sÄ lygas, tačiau savo nuosekliu elgesiu bausmės atlikimo metu įrodo, jog pozityvÅ«s pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovÅ«s, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas negali daryti iÅ¡vados, jog nuteistojo elgesys yra iÅ¡skirtinai pozityvus. H. G. galiojančių nuobaudų neturi, tačiau bausmės atlikimo metu buvo ne kartÄ baustas drausmine tvarka už įstaigos turto gadinimÄ , nurodymų nevykdymÄ , draudžiamų daiktų laikymÄ , t. y. už Å¡iurkščius režimo pažeidimus.

Nuteistasis pažeidimus darė 2018-2019 metais, daugiausia kartų skatintas buvo 2017 metais, o 2018 ir 2020 metais buvo skatintas po vienÄ kartÄ . Tai rodo, kad siekiant pozityvių pokyčių nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nuoseklus, nuteistasis iÅ¡ esmės savo elgesį pradėjo keisti tik tada, kai liko mažiau nei vieneri metai iki termino, kuomet nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas. Dėl to darytina iÅ¡vada, jog nuteistojo pozityvus elgesys nebuvo nuoseklus, jis buvo labiau orientuotas ne į ilgalaikius teigiamus pokyčius, bet į siekį palengvinti savo teisinę padėtį.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nors H. G. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir dalyvavo socialinės reabilitacijos ir užimtumo programose, į kriminogeninių rizikos poreikių valdymÄ orientuotose priemonėse, tačiau nuteistojo motyvacija ambivalentiÅ¡ka: stebimi sunkumai iÅ¡laikyti asmenines iniciatyvas, situacijoms nukrypstant nuo nuteistojo lÅ«kesčių, pastarasis linkęs naudoti atsitraukimo veiksmus. Tai patvirtina ir elgesio korekcijos programos vykdymo sustabdymas dėl nuteistojo motyvacijos stokos ir Å¡iÄ priemonę vykdžiusios specialistės pastebėjimai, jog nuteistojo motyvacijos ypatumai leidžia kelti prielaidas apie vykdytos ir baigtos programos „EPP“ nesėkmingumÄ .

Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus gyvenimo stiliaus ir draugų, mÄ stymo ir elgesio nuostatų ypatumus, buvo koreguojami tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba, tačiau Å¡iuo metu poreikiai vis dar iÅ¡lieka aktualÅ«s bei reikalaujantys nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Å iuo metu reikÅ¡mingi rizikos valdymo pokyčiai nėra stebimi. Taigi, remiantis aptartais duomenimis, aukÅ¡tesniajam teismui kyla pagrįstos abejonės dėl nuteistojo pasirengimo jau dabar tęsti socialinės reabilitacijos procesÄ jam bÅ«nant neizoliuotam nuo visuomenės ir kartu nesuteikia pakankamo pagrindo spręsti, kad H.

G. jau Å¡iuo metu yra padaręs akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ .

10. IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad H. G. įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dvi darbo rinkoje paklausias specialybes, tačiau įgytų įgÅ«džių bei žinių panaudoti nesiekė, dirbo tik besimokydamas Kauno statybininkų rengimo centre. Sutiktina su žemesniojo teismo iÅ¡vada, kad vykdoma individuali darbinė veikla yra susijusi ir su galimybe atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , o siekis atlyginti nusikaltimais padarytÄ Å¾alÄ (Å¡iuo atveju tokio siekio trÅ«kumas) iÅ¡ dalies parodo ir nuteistojo požiÅ«rį į vykdytinas pareigas.

Pažymėtina, kad iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog 2021 m. rugsėjo 23 d. nuteistasis pagal vykdomuosius raÅ¡tus buvo skolingas 66 085,75 Eur, o 2022 m. kovo 28 dienai pagal vykdomuosius raÅ¡tus skolingas jau 105 554,90 Eur, kas reiÅ¡kia, jog nuteistojo įsiskolinimai pagal vykdomuosius raÅ¡tus yra labai dideli. Vis tik sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ , esminę reikÅ¡mę turi ne tiek turimų įsiskolinimų dydis, kiek nuteistojo pastangos, kurios turi bÅ«ti maksimalios, mažinti juos.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis kaip tik ir stokoja iniciatyvos, noro padengti turimus įsiskolinimus. Nustatyta, kad jis savanoriÅ¡kai yra atlyginęs tik 130 Eur. Bausmės atlikimo metu nuteistojo požiÅ«ris į darbÄ buvo dviprasmiÅ¡kas – viena vertus, nuteistasis vertina darbinį užimtumÄ laisvėje, kita vertus, demonstravo skeptiÅ¡kÄ požiÅ«rį dėl darbo pataisos įstaigoje. Tai patvirtina faktas, jog nuteistasis net 5 kartus buvo baustas drausmine tvarka už tai, kad atsisakė atlikti darbus – tvarkyti bendro naudojimo patalpas.

Nors pagal turimus duomenis nuteistasis 2022 m. kovo 3 d. atliko pataisos įstaigos bendrojo naudojimo patalpos tvarkymo darbus, tačiau pabrėžtina, kad tuo metu teisme buvo sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Žemesnysis teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistojo ketinimai pradėti vykdyti individualiÄ veiklÄ , vertintini teigiamai, tačiau nuteistasis savo elgesiu turi įrodyti, kad tai nėra jo vienkartinis, fragmentinis apsisprendimas. Tokie nuteistojo veiksmai turi bÅ«ti tęstiniai ir tikslingi.

Nuteistasis tik Å¡ių metų pradžioje nusprendė kreiptis į pataisos įstaigos administracijÄ , kad jam bÅ«tų leista užsiimti individualia veikla, o duomenų apie kitas nuteistojo iniciatyvas siekiant įsidarbinti pataisos įstaigoje vertinimo/socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metu nėra gauta. Pritartina žemesniojo teismo iÅ¡vadai, kad nuteistojo pozityvius elgesio pokyčius nulėmė ne jo sÄ moningas pasiryžimas laikytis nustatytų elgesio taisyklių, noras dirbti, gauti pajamų turimiems įsiskolinimams padengti ir keisti dinaminius veiksnius, o siekis palengvinti savo teisinę padėtį.

Siekdamas lygtinio paleidimo, nuteistasis privalo nuosekliu ir tęstiniu elgesiu įrodyti, kad šis pasiryžimas dirbti, mažinti turimus įsiskolinimus nėra trumpalaikis.

11. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas tiems nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padaro akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami nusikalstamo elgesio rizikÄ . IÅ¡ pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2021 m. spalio 12 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiÅ«rÄ , kriminogeninių poreikių, sričių įverčiai iÅ¡lieka nepakitę, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė. 2022 m. balandžio 6 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiÅ«rÄ nustatyta iÅ¡liekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Ä®vertinus tai, nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Galima pastebėti, kad gynėjo advokato skundas yra paremtas daugiausiai deklaratyviais, bendro pobÅ«džio teiginiais, be to, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas tinkamai motyvavo savo sprendimÄ netaikyti nuteistajam H. G. lygtinio paleidimo. BÅ«tent nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nepadaryta pakankama pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ nulėmė nuteistajam nepalankaus sprendimo priėmimÄ .

Iš esmės nuteistojo elgesys pozityvia linkme pradėjo keistis pakankamai neseniai ir šiuo metu vis dar nesudaro pagrindo manyti, kad pozityvūs nuteistojo elgesio pokyčiai yra ilgalaikio ir progresyvaus pobūdžio.

12. Lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos negali bÅ«ti taikomas tik formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistojo H. G. nusikalstamo elgesio rizikos kaitÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas ir kitus nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, spręstina, jog Å¡iuo metu H. G. padaryta pažanga nėra pakankama pripažinti, kad nuteistasis, bÅ«damas paleistas lygtinai, pateisins jam parodytÄ pasitikėjimÄ , todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartis, kuria netenkintas gynėjo advokato skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-110, laikytina pagrįsta ir teisėta, aukÅ¡tesnysis teismas neturi teisinio pagrindo jÄ panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo H. G. gynėjo advokato Dariaus Jurgučio skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė