Court partially allowed appeal on interest and costs, dismissing substantive property division claims in co-ownership dispute.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe court upheld the first-instance judgment regarding the division of co-owned property and the determination of usage rules but modified the award of monetary compensation. While the substantive claims for asset partition were rejected, the appellate court granted the plaintiffs' request for 5% monthly interest on awarded sums and adjusted the distribution of litigation costs between the parties. The decision rested on the finding that the lower court correctly established facts but failed to apply the statutory provision regarding interest, necessitating a partial correction of the final resolution.
Regesto Legislator
Generato dall'IACPK 326 str. 1 d. 1 p.; CPK 326 str. 1 d. 2 p.: The court may partially uphold a judgment by correcting the award of interest and litigation costs while leaving the substantive determination of property division and usage rules intact.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IATesto completo
? CivilinÄ byla Nr. e2A-59-280-2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-1388-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;3.3.1.14.; 3.3.1.20 (S) PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 21 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: RamunÄs ÄeknienÄs, Ritos DambrauskaitÄs, LaimutÄs SankauskaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovų I.
M. B., T. Ä. ir atsakovo A. Ä. apeliacinius skundus dÄl PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-15-1136/2021 pagal ieÅ¡kovų I. M. B., T. Ä. ieÅ¡kinį atsakovui A. Ä., tretiesiems asmenims ValstybÄs įmonei Registrų centras, Nacionalinei žemÄs tarnybai prie ŽemÄs Å«kio ministerijos dÄl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir nuostolių atlyginimo, bei atsakovo A. Ä. prieÅ¡ieÅ¡kinį dÄl atidalijimo natÅ«ra, gyvenamojo namo ir žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, Teismas n u s t a t Ä:
I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä:
1) atidalinti iÅ¡ ieÅ¡kovų bei atsakovo bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise valdomų nekilnojamųjų daiktų â žemÄs sklypo su statiniais, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), atskiras dalis pagal projektuotojo M. P. 2020 m. sausio 31 d. parengtus Gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo/atidalijimo projektinius pasiÅ«lymus (toliau â ir Projektiniai pasiÅ«lymai);
2) nustatyti žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 12 d. paruoÅ¡tÄ padalijimo/naudojimosi tvarkos planÄ /projektÄ ;
3) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 23 957,58 Eur dydžio piniginÄ kompensacijÄ , sumokant jÄ per 3 mÄnesius nuo teismo galutinio sprendimo įsiteisÄjimo dienos;
4) priteisti bendrai solidarių ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ atsakovo 6 276,19 Eur dydžio nuostolių atlyginimÄ ;
5) priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;
6) priteisti bendrai solidarių ieÅ¡kovų naudai visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. NurodÄ, kad atsakovas daugiau nei deÅ¡imt metų nesirÅ«pina savo turto dalimi bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje, bendrai parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ bei pasidalinti už jį gautas lÄÅ¡as proporcingai turimai daliai bendrojoje nuosavybÄje taip pat nesutinka. IeÅ¡kovai turi vien savo lÄÅ¡omis iÅ¡laikyti bendrÄ nekilnojamÄ turtÄ , todÄl reikalinga atidalyti jiems priklausanÄiÄ nekilnojamojo turto dalį iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs. Pagal Projektinius pasiÅ«lymus ieÅ¡kovai siekia po turto atidalijimo suformuoti funkciÅ¡kai atskirus turtinius vienetus (butus) ir padalyti kitus žemÄs sklype esanÄius nekilnojamuosius daiktus (Å«kinius pastatus, Å¡ulinį).
Po padalijimo ieÅ¡kovams bendrÄ ja daline nuosavybÄs teise tektų 54,49 kvadratiniai metrai bendro ploto II namo aukÅ¡te, kuris apimtų ir patalpas pastogÄje, laiptinÄ I aukÅ¡te, ieÅ¡kovų naudojimui bÅ«tų priskirtas balkonas; atsakovui asmeninÄs nuosavybÄs teise tektų 146,14 kvadratinių metrų bendro ploto, kuris apimtų patalpas rÅ«syje bei I aukÅ¡te. Taip bÅ«tų suformuoti du butai su atskirais įÄjimais, virtuvÄmis, sanitariniais mazgais. Likusius nekilnojamuosius daiktus siÅ«lÄ dalinti tokia tvarka:
1) pastato-ūkinio pastato, 30,00 kv. m ploto, ½ dalis priklausanti atsakovui, po atidalijimo atitektų ieškovui;
2) pastato-ūkinio pastato, 34,00 kv. m ½ dalis, priklausanti atsakovui, po atidalijimo atitektų ieškovui;
3) Å¡ulinio, ½ dalis, priklausanti ieÅ¡kovui, po atidalijimo atitektų atsakovui. Pagal 2018 m. vasario 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) paruoÅ¡tÄ sklypo padalijimo/naudojimosi tvarkos planÄ /projektÄ ieÅ¡kovai bendrai naudotųsi 424 kvadratinių metrų dydžio žemÄs sklypo dalimi, atsakovas naudotųsi 455 kvadratinių metrų žemÄs sklypo dalimi, po namu esanÄia 119 m2 dydžio sklypo dalimi, Å¡alys naudotųsi bendrai. Pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ atidalijimo bÅ«dÄ atsakovui tektų didesnÄ, 23 957,58 Eur vertÄs turto dalis, todÄl tokio dydžio suma priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui.
Atsakovas naudojosi visomis pajungtomis komunikacijomis, taÄiau už pastarųjų tiekimÄ mokÄjo tik atsakovai. Už vandens ir nuotekų tvarkymÄ , elektros ir dujų tiekimÄ , Å¡iukÅ¡lių tvarkymÄ laikotarpiu nuo 2007 m. rugsÄjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. ieÅ¡kovai yra sumokÄjÄ 12 552,38 Eur. Kadangi atsakovas nemokÄjo mokesÄių, praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovo priteisti nuostolius už gyvenamojo namo iÅ¡laikymÄ atsižvelgiant į atsakovo dalį turto bendrojoje nuosavybÄje â 6 276,19 Eur.
3. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu ir patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas praÅ¡Ä:
1) ieÅ¡kovui ir atsakovui priklausantį Å«kinį pastatÄ , 30,00 kv. m, atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir ½ ieÅ¡kovui priklausanÄio Å«kinio pastato dalį priteisti atsakovui; Å«kinį pastatÄ , 34,00 kv. m, atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir ½ atsakovui priklausanÄio Å«kinio pastato priteisti ieÅ¡kovui;
2) nustatyti žemÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal 2021 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) matininko R. R. parengtÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos planÄ ;
3) nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ pagal UAB (duomenys neskelbtini) matininkÄs K. U. parengtÄ pastato (statinių) dalių paskaiÄiavimo projektÄ ;
4) priteisti visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
4. NurodÄ, kad ieÅ¡kovas yra jo brolis, ginÄo nekilnojamÄ jį turtÄ jie paveldÄjo lygiomis dalimis po tÄvo mirties, ieÅ¡kovas naudojosi antru namo aukÅ¡tu, atsakovas â pirmu. IeÅ¡kovų siÅ«lomas turto atidalinimas neįmanomas, nes yra tik vienas vamzdynas, visi vamzdynai ir skaitliukas yra namo rÅ«syje, kuris po atidalinimo bÅ«tų pasiekiamas tik vienai iÅ¡ Å¡alių. IeÅ¡kovams turÄtų bÅ«ti priskirta naudotis namo pastogÄ, atsakovui priskirtina naudotis namo pirmu aukÅ¡tu, ir nustatytina, kad bendrai Å¡alys naudosis rÅ«siu.
RÅ«sys nÄra skirtas gyventi, jo plotas nÄra įtrauktas į naudingÄ jį namo plotÄ . Pirmojo aukÅ¡to laiptinÄs patalpa 2010-10-11 kadastro duomenų byloje nepažymÄta indeksu ir jos plotas neįskaiÄiuotas į bendrÄ pastoto plotÄ , todÄl ji Å¡alims priskirtina naudotis bendrai. Namo veranda bei balkonas taip pat nÄra pažymÄti indeksu, taÄiau pagal nusistovÄjusiÄ praktikÄ , atsakovas naudojasi verandos patalpomis, o ieÅ¡kovai â balkonu. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovai naudosis namo 86,73 kv.m, o atsakovas - 113,90 kv. m.
Su broliu atsakovas jau yra atsiskaitÄs prieÅ¡ 10 metų už jam naudotis tenkanÄiÄ didesnÄ gyvenamojo namo dalį, todÄl kompensacija ieÅ¡kovui nepriteistina. Pagal ieÅ¡kovų projektÄ , atsakovas negalÄtų patekti į žemÄs sklypÄ pro vartus, kieme laikyti transporto priemonÄs, naudotis vienu iÅ¡ dviejų Å«kinių pastatų. Atsakovo pateiktas matininko R. R. projektu parengtas pagal 1993 m. rengtÄ projektÄ . IeÅ¡kovai naudojasi bÅ«tent ta žemÄs sklypo dalimi, kuriÄ anksÄiau naudojosi buvÄs savininkas E. Ä., atsakovas naudojasi ta sklypo dalimi, kuria seniau naudojosi jo tÄvas.
Pagal atsakovo pateiktÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ , Å¡alys bendrai naudojasi 54 kv.m trinkelÄmis iÅ¡klotu įvažiavimu į kiemÄ , dviem 8 kv.m ir 12 kv.m trinkelÄmis iÅ¡klotais takeliais prieiti prie namo, žemÄs sklypo dalimi po namu (118 kv.m) bei 1 m apÄjimu apie namÄ (iÅ¡ viso 50 kv.m). NepraÅ¡o atidalinti priklausinio â Å¡ulinio, jį galima naudoti pagal poreikį kartu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 5. PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas.
Teismas priteisÄ iÅ¡ atsakovo 313,81 Eur nuostolių, 1 972,99 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų solidarių ieÅ¡kovų naudai. Taip pat priteisÄ lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų 3 473,30 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų atsakovui. Teismas sumažino byloje taikytų laikinųjų pasaugos priemonių â atsakovo turto areÅ¡to â mastÄ iki 313,81 Eur, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui žyminio mokesÄio permokÄ , ieÅ¡kovei â sumÄ už kuratoriaus paslaugas.
6. Teismas nustatÄ, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso taip: I. M. B. priklauso 1/50 dalis 0,0998 ha ploto žemÄs sklypo, ir 1/50 dalis gyvenamojo namo pagal 2011 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartį Nr. 1733; T. Ä. â 12/25 dalių 0,0998 ha ploto žemÄs sklypo, 12/25 dalių gyvenamojo namo, po ½ dalis 2 Å«kinių pastatų, 30,00 kv. m, 34,00 kv. m, ½ dalis Å¡ulinio pagal 2007 m. rugpjÅ«Äio 17 d. PaveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Nr. 7709; A. Ä. - ½ dalis 0,0998 ha ploto žemÄs sklypo, ½ gyvenamojo namo, po ½ dalis Å«kinių pastatų, ½ dalis Å¡ulinio, pagal 2007 m. rugpjÅ«Äio 17 d. PaveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Nr. 7709. IeÅ¡kovai naudojasi namo antruoju aukÅ¡tu, atsakovas â namo rÅ«siu ir pirmuoju aukÅ¡tu.
7. Teismas vertino projektuotojo M. P. 2020 m. sausio 31 d. parengtus Projektinius pasiÅ«lymus. NustatÄ, kad jų aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, jog pagal namo padalijimo projektÄ , ieÅ¡kovams tektų 54,49 kv. m ploto namo dalis su iÅ¡vardintomis patalpomis, atsakovui tektų 146,14 kv. m ploto namo dalis, su iÅ¡vardintomis patalpomis. Taip pat raÅ¡te nurodyta, jog neatliekant statybos darbų, suformavus du atskirus butus, kiekvienam iÅ¡ jų, gavus atitinkamas prisijungimo sÄ lygas iÅ¡ inžinerinius tinklus eksploatuojanÄių subjektų, turÄs bÅ«ti įrengta atskira apskaita. Teismas sprendÄ, jog pasiÅ«lymai apima tik namo patalpų atidalijimÄ neatliekant statybos darbų, taÄiau visiÅ¡kai nedetalizuoja atskirų inžinerinių sistemų įrengimo kiekvienam naujai suformuotam butui vietas.
8. NustatÄ, kad ieÅ¡kovai jų naudojamoje gyvenamojo namo dalyje (antrame aukÅ¡te) yra įsivedÄ atskirÄ dujotiekio sistemÄ . Teismas pripažino, jog įmanoma ieÅ¡kovams įsirengti atskirÄ elektros energijos apskaitos skaitiklį neperžengiant ieÅ¡kovams priklausysianÄios gyvenamojo namo dalies ribų. Nors ieÅ¡kovai pateikÄ schemÄ , kurioje nurodÄ galimÄ naujo Å¡alto vandens tiekimo įvado įvedimo vietÄ , įrengiant atÅ¡akÄ per ieÅ¡kovų ir atsakovo naudosianÄias žemÄs sklypo dalis jau nuo įvesto įvado, pripažino, jog nepaÅ¡alintos abejonÄs, ar toks naujo įvado įrengimas neturÄs įtakos nepertraukiamam vandens tiekimui tiek į atsakovui priklausysianÄiÄ namo dalį, tiek į ieÅ¡kovų.
Nors dÄl atskiros nuotekų sistemos įrengimo ieÅ¡kovai teigÄ, kad bendromis, kartu su atsakovu, lÄÅ¡omis pakeitus naujais nuotekų surinkimo sistemos vamzdžiais, Å¡ios sistemos priežiÅ«ros ir aptarnavimo klausimai bÅ«tų iÅ¡sprÄsti, teismas vertino, jog atsakovas apskritai nesutinka su Projektiniais pasiÅ«lymais. TodÄl esant atsakovo nesutikimui prisidÄti savomis lÄÅ¡omis ir pakeisti nuotekų surinkimo sistemos vamzdynus, galima tokia situacija, kad seni vamzdynai apskirtai nebus pakeisti ir, atsitikus avarijai, dÄl jos padarinių Å¡alinimo kils grÄsmÄ naujiems ginÄams.
Pripažino, kad Projektiniai pasiÅ«lymai neiÅ¡sprendžia visų namo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs klausimų.
9. NustatÄ, kad taip pat egzistuoja tikimybÄ nesutarti ir dÄl namo atidalijimo, keiÄiant jo paskirtį, projekto sprendinių. Esant tikimybei, kad privalomas pastato paskirties keitimo projektas neatitiks Projektinių pasiÅ«lymų ar atsakovas nesutiks su pastato paskirties keitimo projektu, pripažino, jog toks atidalijimas ateityje lemtų ginÄus tarp bendraturÄių.
10. Kadangi namas pagal Projektinius pasiÅ«lymus negali bÅ«ti atidalytas, pripažino, jog ir Å«kinių pastatų bei Å¡ulinio atidalijimas ieÅ¡kovų nurodytu bÅ«du negalimas, kadangi minÄti statiniai priklauso gyvenamajam namui, ypaÄ Å¡ulinys (kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e) ir jų likimas priklauso nuo gyvenamojo namo (CK 4.14 straipsnis). Be to, ieÅ¡kovai tik abstrakÄiai nurodÄ galimybes, kaip atsakovui kompensuos jam netekus Å«kinio pastato.
11. NustatÄ, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti žemÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal 2018 m. vasario 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) paruoÅ¡tÄ naudojimosi sklypu tvarkos planÄ , papildytÄ Ä¯važiavimu į sklypo dalį. Vertino, kad įvažiavimo įrengimas, galimas, realiai įvykdomas. TaÄiau pažymÄjo, jog ieÅ¡kovai teikia naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ neiÅ¡sprendÄ, kaip Å¡alys galÄs prižiÅ«rÄti, tvarkyti gyvenamÄ jį namÄ jo iÅ¡orÄje, kai ieÅ¡kovai siÅ«lo namÄ atidalyti aukÅ¡tais. SprendÄ, jog nepaliekant žemÄs sklypo dalies, skirtos aptarnauti namÄ , ieÅ¡kovų pasiÅ«lyta žemÄs sklypo naudojimosi tvarka nepaÅ¡alins ateityje galinÄių kilti ginÄų, nesutarimų susijusių su gyvenamojo namo priežiÅ«ra, remontu.
12. NurodÄ, kad dÄl Projektinių pasiÅ«lymų ydingumo/netinkamumo, siekiant atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, kompensacijos už atsakovui teksianÄiÄ didesnÄ turto dalį nei jam priklauso nuosavybÄs teise, klausimo nagrinÄjimas netenka savo prasmÄs. TaÄiau teismas pasisakÄ dÄl kompensacijos atidalijant gyvenamÄ jį namÄ skaiÄiavimo bÅ«do bei atsakovo teiginių, esÄ su ieÅ¡kovu buvo atsiskaityta parduodant atsakovui ir ieÅ¡kovui paveldÄtÄ jų tÄvo turto dalį. PažymÄjo, kad ieÅ¡kovas namo vertÄ skaiÄiuoja imdamas sumÄ sklypo ir gyvenamojo namo verÄių ir dalindamas iÅ¡ namo bendro ploto, taÄiau byloje nereiÅ¡kiamas praÅ¡ymas atidalyti ir žemÄs sklypÄ iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir prie atidalijamo namo vertÄs nÄra pagrindo pridÄti žemÄs sklypo vertÄ.
SprendÄ, jog toks skaiÄiavimas ydingas, kaip ir namo rÅ«sio, kuriame nutiesti Å¡alto vandens ir nuotekų surinkimo sistemos vamzdžiai, įrengtas dujinis katilas, vertÄs suvienodinimas su gyvenamųjų patalpų verte. Pripažino, jog byloje neįrodyta atsakovui kompensavus ieÅ¡kovui už jo naudojamÄ mažesnÄ nei nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ namo dalį.
13. IeÅ¡kovams praÅ¡ant atlyginti 6 276,19 Eur nuostolius, kurie susidarÄ atsakovui nuo 2007 m. rugsÄjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. neprisidÄjus prie gyvenamojo namo iÅ¡laikymo nustatÄ, kad ieÅ¡kovai Å¡iuo laikotarpiu mokÄjo mokesÄius už elektros energijos, dujų, Å¡alto vandens tiekimo bei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Vertino, kad ieÅ¡kovų reikalavimui priteisti iÅ¡ atsakovo sumas, sumokÄtas komunalinių paslaugų tiekÄjams taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), ieÅ¡kovams turÄjo bÅ«ti žinomos jų pažeistos teisÄs nuo to mÄnesio pabaigos, per kurį turÄjo bÅ«ti sumokÄti komunaliniai mokesÄiai už praÄjusį mÄnesį (nuo 2007 m. spalio 31 d.; CPK 1.127 straipsnio 1 dalis), todÄl praÅ¡oma priteisti suma už sumokÄtas komunalines paslaugas sudaro 5 517,77 Eur.
14. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovai naudojamÄ gyvenamojo namo dalį Å¡ildÄ dujinio katilo pagalba, o atsakovas tvirtino, jog savo naudojamÄ gyvenamojo namo dalį Å¡ildÄ kieto kuro (malkiniu) katilu ir senu dujiniu katilu nesinaudojo dÄl jo netinkamumo naudoti. Tai, kad atsakovas savo naudojamos gyvenamojo namo dalies neÅ¡ildÄ Å¡altuoju metų laiku patvirtina ir ieÅ¡kovų 2021 m. kovo 9 d. pareiÅ¡kimas dÄl atsakovo 2021 m. vasario 22 d. praneÅ¡imo ir taikaus ginÄo iÅ¡sprendimo, kurio 5 punkte ieÅ¡kovai aiÅ¡kiai nurodÄ, kad atsakovas nesirÅ«pino namo dalimi, kuria naudojosi, patalpų neÅ¡ildÄ.
Pripažino, jog ieÅ¡kovų nurodyta iÅ¡laidų, patirtų sumokant už gamtinių dujų tiekimÄ bei pastoviÄ dujų kainos dalį, patirtos ne viso namo iÅ¡laikymui. Taip pat teismo įvertintos iÅ¡laidos už elektros energijos, Å¡alto vandens tiekimÄ , nuotekų, komunalinių atliekų tvarkymÄ , nes Å¡ios paslaugos buvo teikiamos namo gyventojų kasdieniams poreikiams tenkinti, taÄiau ne gyvenamajam namui iÅ¡laikyti.
15. NustatÄ, kad ieÅ¡kovai savo naudojamoje namo dalyje turi įsirengÄ atskirÄ dujų tiekimo sistemÄ pagal 2008 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos projektÄ , kurio aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, jog ant iÅ¡orinÄs namo sienos esantį dujų skaitiklį reikia pakeisti kitu ir gyvenamojo namo mansardoje (kuria naudojasi ieÅ¡kovai), virtuvÄje įrengti kontrolinį skaitiklį. 2021 m. gegužÄs 7 d. vietos apžiÅ«ros metu buvo užfiksuoti du dujų apskaitos skaitikliai. Vertino, kad nuo 2007 metų iki 2020 m. Å¡altuoju metų laiku iÅ¡laidos už dujų tiekimÄ buvo žymiai didesnÄs nei kitu laiku, o atsakovas savo naudojamos gyvenamojo namo dalies neÅ¡ildÄ. Teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovai pateikÄ savo patirtas iÅ¡laidas už dujų sunaudojimÄ Å¡ildant jų naudojamÄ namo dalį, naudojant maisto ruoÅ¡imui ir pan. TodÄl jų reikalavimas priteisti pusÄ ieÅ¡kovų sumokÄtų iÅ¡laidų už dujų tiekimÄ prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo principui (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
16. NustatÄ, kad name yra tik vienas elektros energijos apskaitos bei Å¡alto vandens apskaitos skaitiklis, esantys atsakovo naudojamoje gyvenamojo namo dalyje. Nors atsakovas nurodÄ 2020 m. liepos mÄnesį sumokÄjÄs skolÄ už elektros energijos sunaudojimÄ už laikotarpį nuo 2019-2020 metus, taÄiau sprendÄ, jog telefoninių žinuÄių nuotraukos, mokÄjimų iÅ¡rašų kopijos neįrodo Å¡ios skolos susidarymo laikotarpio. Nesutiko, kad pateikti ieÅ¡kovų mokÄjimai pagrindÄ tik jų paÄių turÄtas iÅ¡laidas už jiems tenkanÄiÄ komunalinių mokesÄių dalį, kadangi tarp taikos sutartį sudariusių atsakovo ir AB (duomenys neskelbtini) (nebuvus deklaruotiems 184 m3 Å¡alto vandens) sutartis dÄl paslaugų teikimo buvo sudaryta tik 2020 m. spalio 21 d., t. y. gerokai vÄliau nei ieÅ¡kovų nurodyto komunalinių mokesÄių skaiÄiavimo termino data (2020 m. balandžio 29 d.).
TodÄl argumentai dÄl nedeklaruoto Å¡alto vandens kiekio nepagrįsti tuo aspektu, kad nÄra jokių duomenų, jog atsakovo nurodytas nedeklaruoto Å¡alto vandens kiekis yra susidarÄs iki 2020 m. balandžio 29 d. Kadangi atsakovas nuosekliai teigÄ, jog name nuolat negyveno, apsistodavo tik kelioms dienoms, o 2019 metais name gyveno kartu su drauge, kol buvo tvarkomas draugÄs butas, įrodymų dÄl atsiskaitymo su ieÅ¡kovais nepateikÄ, teismas pripažino, jog ieÅ¡kovų reikalavimo atlyginti dalį sumokÄtų komunalinių mokesÄių atmetimas prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Nesant objektyvių galimybių nustatyti, kiek savo reikmÄms atsakovas suvartojo elektros energijos, dujų, Å¡alto vandens, paÅ¡alino atliekų, teismas, atsižvelgÄs į komunalinių mokesÄių skaiÄiavimo laikotarpį, sprendÄ, kad 6 procentų dydžio (313,81 Eur) nuo 5 517,77 Eur sumos iÅ¡laidos komunalinÄms paslaugoms apmokÄti yra pakankamos ir protingos, todÄl priteistinos.
17. NustatÄ, kad atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti namo naudojimosi tvarkÄ pagal UAB (duomenys neskelbtini) matininkÄs K. U. parengtÄ pastato (statinių) dalių paskaiÄiavimo projektÄ . IeÅ¡kovai naudotųsi antruoju aukÅ¡tu, atsakovas â pirmuoju aukÅ¡tu, ir abi ginÄo pusÄs naudotųsi bendrai rÅ«sio patalpomis. Kadangi Å¡alys faktiÅ¡kai naudojasi namo pirmuoju ir antruoju aukÅ¡tais, elektros energijos apskaitos, Å¡alto vandens apskaitos skaitikliai yra ties įÄjimu į rÅ«sį ir paÄiame rÅ«syje, Å¡alto vandens ir nuotekų surinkimo sistemų vamzdynai yra rÅ«syje, pripažino, jog priskirti bendram naudojimui rÅ«sio patalpas bei įÄjimÄ Ä¯ rÅ«sį yra protinga ir logiÅ¡ka. Tokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka užtikrintų tikslių skaitiklių rodmenų deklaravimÄ , inžinerinių sistemų priežiÅ«ra tektų abejoms Å¡alims, o ne vienai iÅ¡ jų.
18. Atsakovui praÅ¡ant atidalinti natÅ«ra Å«kinius pastatus ir vienÄ Å«kinį pastatÄ , 30,00 kv. m ploto, po atidalijimo priskirti atsakovui, kitÄ â 34,00 kv. m ploto, ieÅ¡kovui, nes Å¡alys faktiÅ¡kai naudojasi tais pastatais, teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, jog 2021 m. gegužÄs 7 d. vietos apžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad Å«kiniame pastate, 30,00 kv. m ploto, atsakovas laiko valtį, kitame ieÅ¡kovai laiko sodo, daržo įrankius. Vertino, kad ta aplinkybÄ, jog tarp Å¡alių susiklostÄ faktinis Å«kinių pastatų naudojimas, negali bÅ«ti pagrindu atidalinti juos atsakovo nurodytu bÅ«du.
PažymÄjo, jog Å«kiniai pastatai savo vertingumu nÄra lygiaverÄiai â Å«kinis pastatas, 34,00 kv. m ploto, praktiÅ¡kai nenaudojamas, jo bÅ«klÄ prasta, kai tuo tarpu, Å«kinis pastatas, 30,00 kv. m ploto, tvarkingas, jame Å¡alys laiko ir laikÄ vertingus daiktus. Vertindamas atsakovo teiginius dÄl naudojimosi Å¡uliniu pagal poreikį, t. y. jo neatidalijant ar nenustatant naudojimosi juo tvarkos, pažymÄjo, jog Å¡ulinys yra antraeilis daiktas, vieÅ¡ajame registre įregistruotas kaip gyvenamojo namo priklausinys.
Kadangi atsakovas pateikÄ ProjektÄ dÄl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo, bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio Å¡ulinio likimas taip pat turÄjo bÅ«ti apsprÄstas (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).
19. NustatÄ, kad atsakovas praÅ¡o nustatyti žemÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal 2021 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) matininko R. R. parengtÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos planÄ (toliau â ir Planas), tvarka panaÅ¡i į byloje pateiktÄ 1993 m. V.-P. Ä., E. Ä. namų valdos žemÄs sklypo naudojimosi planÄ . Pagal PlanÄ , ieÅ¡kovams priskirtinoje žemÄs sklypo dalyje įsiterpia bendro naudojimo takeliai, pietinÄje sklypo dalyje bendro naudojimo takelis atskiria ieÅ¡kovams teksianÄio sklypo dalį;
Å¡iaurrytinÄje sklypo dalyje atsakovui teksianti žemÄs sklypo dalis apribota bendro naudojimo sklypo dalimi bei Å«kinio pastatu, 30,00 kv. m ploto; bendro naudojimo žemÄs sklypo dalis eina namo perimetru. Sutiko, kad siekis nustatyti žemÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal faktinį sklypo naudojimÄ labiausiai atitiktų faktinių nuosavybÄs tiesinių santykių stabilumo kriterijų, taÄiau Å¡alys nesutaria ir nustaÄius atsakovo nurodytÄ naudojimosi sklypu tvarkÄ , ateityje kiltų prielaidų konfliktinÄms situacijoms atsirasti.
Pripažino, jog Plane sklypo naudojimo tvarka pernelyg suvaržo ir apsunkina sklypo naudojimÄ bendram naudojimui skirtais takeliais, Å¡alių naudojimui priskirtinų sklypų pavieniam iÅ¡sidÄstymui. SprendÄ, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimas neleistų Å¡alims tinkamai naudotis turtu be ginÄų, liktų neiÅ¡sprÄstas antraeilio daikto â Å¡ulinio, naudojimosi ar atidalijimo klausimas, neatitiktų socialinÄs taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijams.
20. Teismas nenustatÄ akivaizdžių atsakovo piktnaudžiavimo procesinÄmis teisÄmis aplinkybių. SprendÄ esant pagrindui pripažinti Å¡alis nesilaikius bendraturÄių kooperavimosi principo.
21. NustatÄ, kad ieÅ¡kovai yra sumokÄjÄ 100 Eur žyminį mokestį už pradinį ieÅ¡kinį, 141 Eur žyminį mokestį už patikslintÄ ieÅ¡kinį bei 38 Eur žyminį mokestį už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; 170 Eur UAB (duomenys neskelbtini) už medžiagos teismui parengimÄ ; 2,62 Eur VÄ® Registrų centrui už paieÅ¡kÄ registro duomenų bazÄje bei žemÄs sklypo ar statinio plano kopijÄ ; 400 Eur M. P. už projektinius pasiÅ«lymus; ieÅ¡kovÄ Ä¯mokÄjo į teismo depozitinÄ sÄ skaitÄ 300 Eur už kuratoriaus paslaugas; 12,47 Eur VÄ® Registrų centrui už gautas paslaugas, 100 Eur UAB (duomenys neskelbtini) už konsultavimo paslaugas; 5,28 Eur už paÅ¡to paslaugas; 3 625 Eur advokato A. N. paslaugoms apmokÄti, viso 4 894,37 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Teismas gražino ieÅ¡kovams žyminio mokesÄio permokÄ ir 300 Eur sumÄ , sumokÄtÄ Ä¯ teismo depozitinÄ sÄ skaitÄ kuratoriaus paslaugoms apmokÄti.
22. NustatÄ, kad atsakovas sumokÄjo 150 Eur žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimÄ (įskaitant ir patikslintus prieÅ¡ieÅ¡kinius), 1 150 Eur advokatÄs A. F. paslaugoms apmokÄti, 11 169,40 Eur advokatų kontorai (duomenys neskelbtini) teiktoms paslaugoms apmokÄti, viso 12 469,40 Eur. Teismas, įvertinÄs bylos sudÄtingumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , advokatų darbo laiko sÄ naudas, sprendÄ, kad atsakovo patirtos atstovavimo iÅ¡laidos yra aiÅ¡kiai per didelÄs ir negali bÅ«ti priteistinos visa apimtimi. Vertino, kad visos atsakovo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas gali sudaryti ne daugiau kaip 7 390 Eur sumÄ , kuri laikytina pakankama ir protingo dydžio.
23. IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl nuostolių priteisimo (6 proc.), iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai priteistas 8,46 Eur žyminis mokestis, tenkinus praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių â 38 Eur žyminis mokestis už Å¡io praÅ¡ymo pateikimÄ , 5,28 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos ir 108,75 Eur atstovavimo iÅ¡laidos, viso 160,49 Eur. Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus visa apimtimi, iÅ¡ atsakovo priteista 1 812,5 Eur ieÅ¡kovų patirtų atstovavimo iÅ¡laidų. IÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteista atsakovo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų 3 473,30 Eur suma, proporcinga netenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai 24. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje, kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. PraÅ¡o bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
25. Nurodo, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinÄjo formaliai ir neiÅ¡samiai, netinkamai nustatÄ bylos nagrinÄjimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, vertino įrodymus, aiÅ¡kino materialines teisÄs normas bei nukrypo nuo teismų praktikos, iÅ¡sprendÄ ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus (neiÅ¡sprendÄ reikalavimo dÄl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo). Nebuvo atskleista bylos esmÄ, didžioji sprendimo motyvų dalis sunkiai suprantami. Teismas, vietoj to, kad iÅ¡nagrinÄtų atsidalinimo aspektus ir surastų Å¡alims priimtiniausiÄ variantÄ , pasidavÄ atsakovo iniciatyvai apkrauti bylÄ nereikalinga medžiaga ir nerealizavo ieÅ¡kovų teisÄs atsidalinti turtÄ .
26. IeÅ¡kovų siÅ«lomas atidalinimo variantas įgyvendintinas neatliekant statybos darbų yra ekonomiÅ¡kas, nes nepareikalaus papildomų iÅ¡laidų patalpų perplanavimui, pertvarkymui; nepadarys jokios žalos pastato paskirÄiai. Teismas turÄjo atsakyti, ar Projektiniai pasiÅ«lymai turi apimti inžinierinių tinklų iÅ¡dÄstymÄ , ar juos reikia detalizuoti. Projektuotojas patvirtino, kad atidalijant pastatus, Projektiniai pasiÅ«lymai turi apimti tik pastatų patalpas, todÄl neapima inžinierinių tinklų iÅ¡dÄstymo, balkono, kaip namo stogo konstrukcinÄs dalies. Jo paaiÅ¡kinimai, ieÅ¡kovų pateikta medžiaga patvirtina, jog inžinierinių tinklų klausimas yra techninio pobÅ«džio.
27. IeÅ¡kovų iniciatyva buvo svarstomos galimybÄs name įrengti inžinierinių tinklų (dujų, elektros energijos, vandentiekio ir nuotekų sistemos) atskirus įvadus ir apskaitos prietaisus. Naujo Å¡alto vandens įvado įrengimo darbus pagal tiekÄjo paruoÅ¡tas sÄ lygas atliktų kvalifikuoti darbuotojai. Du atskiri vandens įvadai į gyvenamÄ jį namÄ yra elementarus ir nesudÄtingai įgyvendinamas sprendimas, plaÄiai naudojamas dvibuÄiuose namuose.
28. SiÅ«lymas keisti nuotekų surinkimo sistemos vamzdžius buvo teikiamas kaip vienas iÅ¡ atidalinimo varianto dedamųjų, nes patalpų iÅ¡dÄstymas (vonios ir tualeto kambariai, virtuvÄs) ir esama nuotekų sistema (nuotekų sistemos stovai sumontuoti pertvarinÄse sienose ir perdengimuose tarp aukÅ¡tų) gyvenamojo namo I ir II aukÅ¡tuose nepalieka kitų alternatyvų mažiausias kaÅ¡tais iÅ¡sprÄsti nuotekų sistemos klausimus Å¡alims priimtiniausiu bÅ«du. Teismas sprendimu turÄjo pareigÄ Ä¯pareigoti Å¡alis bendrai, ar kažkuriam iÅ¡ jų atskirai, atlikti atitinkamus veiksmus/darbus, jei toks variantas bÅ«tų priimtiniausias.
TaÄiau neiÅ¡aiÅ¡kinÄs atsakovo nesutikimo priežasÄių sprendÄ, kad vamzdynai gali likti nepakeisti. Teismas paliko neatidalintÄ gyvenamÄ jį namÄ , kas tik dar labiau sukels ginÄus tarp bendraturÄių. Atsakovas nebuvo į bylÄ pateikÄs jokių savo pasiÅ«lymų. Pažymi, kad Projektinius pasiÅ«lymus ieÅ¡kovai pateikÄ vykdydami 2020-01-13 teismo nutartį.
29. Pažymi, kad pirmoje atidalinimo stadijoje iÅ¡ esmÄs dar nÄra žinoma, kaip teismas nusprÄs atidalinti, todÄl ir nelogiÅ¡ka bÅ«tų bendraturÄiui ruoÅ¡ti bei pateikti teismui visus antroje ir/ar treÄioje atidalinimo stadijoje reikalingus dokumentus, nes jo siÅ«lomas variantas su pateiktais atidalinimo projektais gali bÅ«ti atmestas. NÄra Å¡iuo metu reikÅ¡minga, ar atidalinimas susijÄs su pastato paskirties keitimu ar ne.
30. Apeliantai buvo nurodÄ, kad pasiÅ«lymas dÄl Å«kinių pastatų atidalijimo iÅ¡plaukÄ atsižvelgus į Projektinius pasiÅ«lymus bei į pastatų iÅ¡dÄstymÄ Å¾emÄs sklype ir dÄl Å¡ių esminių priežasÄių:
1) ieÅ¡kovams po namo atidalijimo natÅ«ra tektų ženkliai mažesnÄ namo dalis, tad siÅ«lomas Å«kinių pastatų atidalijimas mažintų jiems priteistinos iÅ¡ atsakovo piniginÄs kompensacijos dydį;
2) atlaisvintų ieÅ¡kovams priskirtinÄ (pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ Å¾emÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ ) žemÄs sklypo dalį nuo suvaržymų svetima nuosavybe ir bendrojo naudojimo takais, aikÅ¡telÄmis, kuriais atsakovas naudojasi;
3) iÅ¡sprÄstų esamus ir ateityje bÅ«simus ginÄus tarp Å¡alių dÄl Å«kinių pastatų naudojimo ir valdymo, nes Å«kiniai pastatai kaip du atskiri turtiniai vienetai fiziÅ¡kai sudaro vienÄ pastatÄ (bendros konstrukcijos â stogas, lauko sienos, vidaus pertvaros ir pan.). IeÅ¡kovai mažesniuoju Å«kiniu pastatu-garažu naudojasi nuolatos ir nepertraukiamai nuo 2007 m., jame nakÄiai laiko vienÄ iÅ¡ trijų turimų automobilių, o atsakovo naudojimasis garažu apsiriboja tik tuo, jog prieÅ¡ 4-6 metus jis be ieÅ¡kovų žinios įvarÄ Ä¯ garaÅ¾Ä priekabÄ su valtimi, savo automobilį laiko ant gatvÄs, nes garažu ir esama aikÅ¡tele prie garažo naudojasi ieÅ¡kovai.
Didesniuoju Å«kiniu pastatu Å¡alys dÄl nesutarimų nesinaudoja visai, jis apleistas. IeÅ¡kovai siÅ«lÄ Ä¯traukti galimybÄ atsakovui tenkanÄioje žemÄs sklypo dalyje pastatyti lengvos konstrukcijos garaÅ¾Ä , kaip kompensacijÄ po atidalinimo netekus Å«kinių pastatų dalies, taÄiau teismas nebuvo pakankamai aktyvus, jog Å¡ias aplinkybes nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kintų. Atidalijant ne tik atsilaisvintų ieÅ¡kovams priskirtino naudotis žemÄs sklypo dalis nuo suvaržymų esant svetimai nuosavybei (praÅ¡omas atsakovui priteisti garažas) bei bendrojo naudojimo takais ir aikÅ¡telÄmis, bet ir nekiltų ateityje pykÄių ir nesutarimų dÄl Å«kinių pastatų bei bendro naudojimo takų ir aikÅ¡telių Å¡alia tų pastatų priežiÅ«ros ir naudojimo.
31. Nurodo, kad buvo sprendžiamas klausimas dÄl galimybÄs ateityje aptarnauti gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ iÅ¡orÄs ir ginÄo Å¡alys buvo priÄjÄ vieningos nuomonÄs, jog tinkamiausias bÅ«das bÅ«tų aplink namÄ nustatyti 1m ploÄio bendrojo naudojimo žemÄs sklypo dalį, skirtos aptarnauti namÄ iÅ¡ iÅ¡orÄs. IeÅ¡kovai nebedarÄ atitinkamų korekcijų (duomenys neskelbtini) plane, nes kelis kartus buvo patvirtinÄ siÅ«lymÄ ir buvo įsitikinÄ, jo teismas šį siÅ«lymÄ Ä¯vertins ir pripažins naudojimosi žemÄs sklypo tvarkos nustatymo dalimi. Teismai savo iniciatyva gali koreguoti pateiktus siÅ«lymus ir priimti visoms Å¡alims (bendraturÄiams) priimtiniausiÄ variantÄ .
32. Nesutinka, kad ieÅ¡kovas gyvenamojo namo vertÄ neteisingai skaiÄiuoja imdamas sumÄ Å¾emÄs sklypo ir gyvenamojo namo verÄių ir dalindamas iÅ¡ gyvenamojo namo bendro ploto. Pasirinktas skaiÄiavimo bÅ«das sudÄti žemÄs sklypo vertÄ ir gyvenamojo namo vertÄ buvo paremtas UAB (duomenys neskelbtini) konsultacinÄje iÅ¡vadoje esamu skaiÄiavimu. Teismas, manydamas, jog kompensacijos skaiÄiavimas nÄra tinkamas, privalÄjo pateikti skaiÄiavimÄ kitu metodu. Nesutinka, jog gyvenamojo namo rÅ«sio vertÄs suvienodinimas su gyvenamųjų patalpų verte yra ydingas, nes tai reikÅ¡tų, jog reiktų skaiÄiuoti ir atskirų pagal paskirtį ar pobÅ«dį patalpų kainas.
Dvi skirtingų vertintojų pateiktos konsultacinÄs iÅ¡vados netaiko tokio skaiÄiavimo metodo, nes turto vertinimo metodika nenumato tokio vertinimo bÅ«do. Teismas neįvertino, jog rÅ«sys su langais laikytinas cokoliniu (antžeminiu) aukÅ¡tu arba pusrÅ«siu, kuriame galima įrengti gyvenamuosius ir poilsio kambarius. IeÅ¡kovai buvo pateikÄ UAB (duomenys neskelbtini) konsultacinÄ iÅ¡vadÄ , kuria ir rÄmÄsi nustatydami namo vertÄ, todÄl neprivalÄjo teikti dar kitus papildomus įrodymus, ar įrodinÄti faktÄ , jog rÅ«sio patalpose galima gyventi.
Abiejuose aukÅ¡tuose praeina Å¡alto ir karÅ¡to vandens vamzdžiai, nuotekų surinkimo vamzdis, rÅ«syje jie iÅ¡dÄstyti ne taip tvarkingai, taÄiau tokios bÅ«klÄs turtÄ ginÄo Å¡alys paveldÄjo. RÅ«syje esami vamzdžiai, dujinis katilas (ieÅ¡kovų virtuvÄje taip pat įrengtas dujinis katilas) nebÅ«tų kliÅ«tis įrengti gyvenamÄ sias ar poilsio patalpas. Atidalinimo variantas su inžinierinių tinklų pertvarkymu (atskirų įvadų ir apskaitos prietaisų montavimas) akivaizdžiai atlaisvintų rÅ«sio patalpas nuo dalies vamzdžių.
33. Teismas ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ priteisti sumÄ už sumokÄtas komunalines paslaugas, neaiÅ¡ku, kodÄl, sumažino iki 5.517,77 Eur. Nesutinka, jog Å¡ios iÅ¡laidos nebuvo skirtos iÅ¡laikyti gyvenamajam namui. Teismas nepilnai iÅ¡siaiÅ¡kino aplinkybes dÄl kieto kuro (malkų) katilo naudojimo. Kieto kuro katilas rÅ«syje jau seniai nebuvo naudojamas. Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kur atsakovas kieto kuro katilo kÅ«renimui laikÄ malkas, ar jomis rÅ«pindavosi. Atsakovas žiemÄ savo patalpas Å¡ildydavo ir elektriniais Å¡ildytuvais, Å¡ildymui naudodavo dujinÄ viryklÄ; vandenį naudodavo ir namo priežiÅ«rai, ir lauke esanÄių augalų laistymui, o mokestis už nuotekų tvarkymÄ skaiÄiuojamas pagal suvartoto vandens kiekį; mokestis už komunalinių atliekų tvarkymÄ priklauso nuo gyventojų (savininkų) skaiÄiaus.
Teismas netinkamai nustatÄ, jog antrasis skaitliukas ieÅ¡kovų virtuvÄje yra naudojamas dujų apskaitai, nes jis naudojamas kaip kontrolinis. Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo tik 6 proc. dydžio iÅ¡laidas komunalinÄms paslaugoms apmokÄti, neiÅ¡aiÅ¡kino, kokiu pagrindu yra nustatytas toks dydis, turÄjo nustatyti atsakovo naudojimosi komunalinÄmis paslaugomis intensyvumÄ , įvertinti Å¡alių naudojamų patalpų dydį. Priteista atsakovui sumokÄti 6 proc. ne nuo visų apeliantų patirtų iÅ¡laidų, o tik nuo pusÄs. Pagal teismo nustatytÄ proporcijÄ , atsakovas per metus name praleisdavo tik 10-11 dienų.
34. Teigia, kad nesÄ Å¾iningi bei sÄ moningi atsakovo procesiniai veiksmai buvo nukreipti įgyvendinti vienintelį jo tikslÄ â apsunkinus bylos nagrinÄjimÄ ir, tiek finansiÅ¡kai, tiek emociÅ¡kai nuvarginus ieÅ¡kovus, pusvelÄiui perimti (nupirkti) iÅ¡ ieÅ¡kovų jų dalį. Nesutinka, kad nÄra nustatyta akivaizdžių atsakovo piktnaudžiavimo procesinÄmis teisÄmis aplinkybių, teismas nesiaiÅ¡kino, kodÄl ieÅ¡kovai turÄjo atlikti įvairius procesinius veiksmus. Atsakovas nedÄjo pakankamai pastangų suderinti savo valiÄ dÄl bendro daikto, jokiais veiksmai neieÅ¡kojo visiems bendraturÄiams priimtino sprendimo bÅ«do, tad teismas turÄjo pagrindÄ pripažinti atsakovÄ nesilaikius bendraturÄių kooperavimosi principo.
35. SkaiÄiuodamas ieÅ¡kovų patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas neįtraukÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų už advokato S.B. teisines paslaugas. Teismas privalÄjo nustatyti, kad ne didesnÄ nei 5000 Eur suma atsakovo advokatų teisinei pagalbai apmokÄti bÅ«tų laikytina pakankama ir protingo dydžio. Nesutinka su teismo vertinimu Å¡alių patirtas atstovavimo iÅ¡laidas vertinti po lygiai, t. y. po pusÄ patirtų iÅ¡laidų priskiria ieÅ¡kiniui / prieÅ¡ieÅ¡kiniui ir atsiliepimui į ieÅ¡kinį / prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsakovo atstovai buvo pateikÄ iÅ¡samiÄ 44 eiluÄių teisinių paslaugų suvestinÄ. BylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, atsižvelgiant į atsakovo nesÄ Å¾iningus veiksmus sÄ moningai vilkinti ir apsunkinti bylos nagrinÄjimÄ , prasilenkia su protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.
36. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje, kuriuo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
37. Nurodo, kad sprendimas nenuoseklus ir prieÅ¡taringas, nes teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovo siÅ«loma naudojimosi namu tvarka yra protinga ir logiÅ¡ka, ji užtikrintų tikslių skaitliukų rodmenų deklaravimÄ , taÄiau, prieÅ¡taraudamas pats sau atmetÄ atsakovo reikalavimÄ . Teismas motyvacinÄje dalyje konstatavo faktinį Å¡alių namo naudojimo atitikimÄ atsakovo pateikto Projekto sprendiniams, kad atsakovo pasiÅ«lytas namo naudojimosi tvarkos planas iÅ¡sprÄstų tarp Å¡alių kilusius ginÄus, susijusių su skaitliukų deklaravimu ir komunalinių mokesÄių mokÄjimu, kas reiÅ¡kia, jog teismas vertino, jog atsakovo gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos sprendiniai Å¡alina Å¡alių konfliktines situacijas. TaÄiau priÄmÄ visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ sprendimÄ .
38. Teismo sprendimo dalis dÄl namo naudojimosi tvarkos nustatymo buvo nulemta ne konkreÄių įrodymų tyrimo ar vertinimo iÅ¡vadų, o nepagrįsto visų atsakovo pareikÅ¡tų reikalavimų vertinimo kaip visumos. Teismas pažeidÄ pareigÄ motyvuoti sprendimÄ , o nevertindamas kiekvieno atsakovo reikalavimo atskirai bylÄ iÅ¡sprendÄ neteisingai ir netinkamai. Kiekvienas iÅ¡ atsakovo pareikÅ¡tų reikalavimų tiek gali bÅ«ti iÅ¡sprÄsti atskirai, nesiejant jų vienas su kitu.
39. Teismas neatskleidÄ bylos esmÄs ir neiÅ¡sprendÄ tarp Å¡alių kilusio ginÄo, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetÄ iÅ¡ esmÄs formaliais motyvais. Teismas nenustatÄ atsakovo Projekto ydingumo. Pakartotinis atsakovo kreipimasis į teismÄ dÄl namo naudojimosi tvarkos nustatymo yra apsunkintas, nes nÄra aiÅ¡ku, dÄl ko atsisakyta jÄ nustatyti pagal atsakovo pateikto ProjektÄ . Atsakovo pateikti Projekto sprendiniai dÄl namo gyvenamojo ploto naudojimosi atitinka faktinį naudojimÄ si. BendraturÄiui savo dalį nuomojant, perduodant panaudai ar pan., teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybÄ, ar nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Nepaisant teismo iÅ¡vadų dÄl rÅ«sio priskyrimo bendram naudojimui, ieÅ¡kovų liudijimų dÄl faktinio rÅ«sio naudojimo ir poreikio naudotis Å¡ia patalpa, teismas nenustatÄ namo naudojimosi tvarkos pagal projektÄ .
40. Nurodo, kad nebuvo ginÄo dÄl Å«kinių pastatų techninÄs bÅ«klÄs, kad ji labai prasta, nepaisant iÅ¡orinÄs jų bÅ«klÄs, taip pat dÄl Å«kinių pastatų vertÄs, jos teikÄ Ä¯rodymus dÄl vertÄs. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada dÄl pastatų vertÄs, kadangi atsakovo praÅ¡omas jam priteisti garažas yra ne tik senesnių statybos metų, taÄiau jo rinkos vertÄ yra mažesnÄ, nei Å«kinio pastato â sandÄliuko. Teismo iÅ¡vados dÄl Å«kinių pastatų bÅ«klÄs yra prieÅ¡taringos, vienu metu nurodoma, kad Å«kiniai pastatai savo vertingumu nÄra lygiaverÄiai â Å«kinis pastatas (34 kv. m. ploto) praktiÅ¡kai nenaudojamas, jo bÅ«klÄ prasta, o Å«kinis pastatas (30 kv. m. ploto), tvarkingas, jame Å¡alys laiko ir laikÄ vertingus daiktus. Pasisakydamas dÄl ieÅ¡kovo reikalavimų teismas nurodo, kad abu pastatai Å¡iuo metu yra faktiÅ¡kai naudojami. Teismas nesirÄmÄ esanÄiais įrodymais, neatsižvelgÄ Ä¯ Å¡alių liudijimus.
41. Å ulinys nuosavybÄs teise priklauso ieÅ¡kovui ir atsakovui. Patenkinus atsakovo reikalavimÄ dÄl namo naudojimosi tvarkos nustatymo namo savininkai nesikeistų. Gyvenamojo namo ir Å¡ulinio savininkai net ir po namo naudojimosi tvarkos nustatymo iÅ¡lieka tie patys. Å ulinys turÄtų bÅ«ti naudojamas bendrai. Å alys naudojasi Å¡ulinio vandeniu, kai dÄl techninių kliÅ«Äių nÄra tiekiamas vanduo į namÄ . Kadangi ginÄo dÄl Å¡ulinio naudojimosi nÄra, atsakovas nereiÅ¡kÄ reikalavimų, susijusių su jo naudojimu. Teismo argumentai dÄl Å¡ulinio likimo nÄra susijÄ ir negali turÄti įtakos sprendžiant dÄl Å«kinio pastatų atidalinimo.
42. ŽemÄs sklypo bendrasavininkai nesutaria dÄl bendro turto valdymo ir naudojimo. Gyvenamasis namas stovi sklypo viduryje, Å«kiniai pastatai stovi vienas Å¡alia kito sklypo kraÅ¡tinÄje dalyje. Ūkinių pastatų iÅ¡sidÄstymas ir lemia bendrų takelių plane egzistavimÄ . ŽemÄs sklypo dalis palikta naudotis bendrai tik tokia apimtimi, kurios reikia tam, kad bÅ«tų galima tinkamai naudotis Å«kiniais pastatais. ŽemÄs sklypo naudojimosi planas, kuriame pažymÄti bendri, bÅ«tini tinkamai naudotis statiniais, takai nepažeidžia racionalumo, proporcingumo principo.
43. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovui priteistinų bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumÄ 5079,40 Eur suma. Teismas manydamas, jog konkreÄios bylinÄjimosi iÅ¡laidos yra per didelÄs, dÄl jų aiÅ¡kiai turÄjo pasisakyti. Nenurodyta, kokias konkreÄiai, už kokius procesinius veiksmus atsakovo iÅ¡laidos yra mažinamos. Kiekvienas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio tikslinimas yra susijÄs naujų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pareiÅ¡kimu, buvo bÅ«tina pateikti planÄ , rengiamÄ matininkų, pagal kurį bÅ«tų nustatoma atitinkama turto naudojimosi tvarka.
Argumentai, jog atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio tikslinimas nereikalavo detalios analizÄs ar pagrindimo, nepagrįsti. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinių tikslinimas yra susijÄs su papildomų reikalavimų pareiÅ¡kimu, todÄl siekiant pateikti pagrįstÄ atsiliepimÄ , yra bÅ«tina kiekvieno naujai pareikÅ¡tų reikalavimų analizÄ, ar naujų reikalavimų įtakos jau anksÄiau pareikÅ¡tiems reikalavimams analizÄ. Nesuprantamas teiginys, kad nemaÅ¾Ä dalį iÅ¡laidų sudaro atsakovo atstovų susipažinimas su ieÅ¡kovų pateiktais procesiniais dokumentais, teismo priimtais procesiniais dokumentais, kurie teismo vertinimu, gali bÅ«ti vertintini kaip bendros pozicijos suformavimas, įeinantis į parengimÄ bylos nagrinÄjimui.
Teismas iÅ¡ esmÄs pripažįsta, jog iÅ¡laidos, susijusios su atsakovo atstovų susipažinimu su dokumentais, yra teisÄtos ir pagrįstos, neužsimena apie Å¡ių iÅ¡laidų nepagrįstÄ dydį. Konkretus patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų pagrindo įvardinimas nesudaro pagrindo mažinti Å¡ių iÅ¡laidų dydžio. Pažymi, kad byla truko ilgiau nei 2 metus, Å¡alys ne vienÄ kartÄ tikslino ieÅ¡kinius ir prieÅ¡ieÅ¡kinius, advokatų laiko sÄ naudos buvo didelÄs, byloje buvo bÅ«tinos ir specialios žinios, kvieÄiamas specialistas, reikÄjo gilintis į specifines aplinkybes, susijusias su namo atidalinimo techniniu įgyvendinimu.
IÅ¡laidos už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ nevirÅ¡ija rekomendacinių dydžio, jie buvo teikiami naujoms aplinkybÄms ar naujai pateikiamiems įrodymams pagrįsti.
44. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pats faktas, jog buvo pareikÅ¡tas reikalavimas dÄl turto atidalinimo nereiÅ¡kia besÄ lyginÄs pareigos teismui tenkinti tokį reikalavimÄ . Siekiant miÅ¡raus atidalinimo, t.y. turto atidalinimo natÅ«ra ir kompensacijos iÅ¡mokÄjimo, tokio atidalinimo siekianti Å¡alis turi įrodyti, jog jo siÅ«lomas atidalinimo variantas yra procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtinas, o siÅ«lomas atidalino variantas nepaneigia nei vieno bendraturÄio teisÄs į jam priklausanÄiÄ turto dalį, o praÅ¡omos priteisti kompensacijos dydis yra teisingas.
Teikiami atidalijimo variantai turi bÅ«ti procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini, atitikti bendraturÄių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių. IeÅ¡kovai nederino su atsakovu turto atidalinimo bÅ«do, nesiÅ«lÄ alternatyvių atidalijimo variantų. Atsakovo pozicijÄ dÄl turto atidalinimo bÅ«do iÅ¡mokant kompensacijÄ už tenkanÄiÄ didesnÄ turto dalį ieÅ¡kovai prilygino atsakovo nesÄ Å¾iningam elgesiui. BendraturÄiui nepageidaujant atidalijimo iÅ¡mokant jam kompensacijÄ pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkÄ , atidalijimas taikomas tik tuo atveju, jeigu nÄra galimybių nustatyti bendraturÄio pageidaujamÄ naudojimosi tvarkÄ .
Teismas, konstatavÄs, jog ieÅ¡kovų pateikto turto atidalinimo pasiÅ«lymo sprendiniai yra ydingi, pagrįstai sprendÄ, jog ieÅ¡kovų reikalavimas atidalinti turtÄ sukuriant du atskirus nekilnojamojo turto objektus, negali bÅ«ti tenkintas.
45. Nurodo, kad ginÄas kilo dÄl turto atidalinimo bÅ«do, ieÅ¡kovo teisÄs į atidalinimÄ Ä¯gyvendinimas priklausÄ nuo jų pateikto turto atidalinimo varianto ir įrodinÄjimo pareigos tinkamo įvykdymo. Teismas neturÄjo teisÄs ir pareigos pats âsurastiâ visoms Å¡alims priimtinÄ turto atidalinimo variantÄ , tinkamai Å¡alims paskirstÄ Ä¯rodinÄjimo pareigÄ . IeÅ¡kovai nepateikÄ procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtino atidalinimo varianto, kuriame bÅ«tų nurodyta, kaip bÅ«tų iÅ¡sprÄstas rÅ«sio ir rÅ«syje esanÄių bendrų komunikacijų, naudojimas, aptarnavimas.
Pagal siÅ«lomÄ atidalinimo variantÄ rÅ«sys atitektų atsakovui, taÄiau jame esanÄius inžinerinius tinklus ieÅ¡kovai siÅ«lo palikti bendram naudojimui. IeÅ¡kovai neįrodÄ, jog praÅ¡oma priteisti kompensacija yra teisinga, jog atsakovas turÄs galimybÄ jÄ sumokÄti. Kompensacijos suma apskaiÄiuota neteisingai, nes ieÅ¡kovai nepagrįstai namo vertÄ skaiÄiavo pridÄdami žemÄs sklypo vertÄ. Nei vieno vertinimo metu namas nebuvo įvertintas jį visÄ apžiÅ«rint, taigi, nebuvo nustatyta tikroji Å¡io turto rinkos vertÄ.
IeÅ¡kovai atsisakÄ Ä¯leisti turto vertinimÄ Ä¯ jų naudojamÄ namo dalį.
46. Atsakovas savo pozicijai dÄl ieÅ¡kovų pateikto atidalinimo varianto ydingumo pagrįsti turÄjo teikti atsiliepimÄ , praÅ¡ymus, papildomus raÅ¡ytinius įrodymus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ kiti bendraturÄiai gali (neprivalo) įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs variantus. IeÅ¡kinys atmestas, nes ieÅ¡kovai teisÄ Ä¯ atidalinimÄ Ä¯gyvendino netinkamai, pasirinkdami atidalinimo bÅ«dÄ â atskirti du atskirus nekilnojamojo turto objektus, neįrodÄ, jog jų siÅ«lomas atidalinimo variantas yra priimtiniausias ir tinkamiausias.
47. Teismas sprÄsdamas klausimÄ dÄl ieÅ¡kovų reikalavimo atidalinti namÄ vadovavosi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais bei sprendimÄ priÄmÄ remdamasis nustatytais kriterijais. Ä®rodinÄjimo dÄl namo atidalinimo apimtys priklausÄ nuo ieÅ¡kovų pasirinkto namo atidalinimo bÅ«do. Teismas pagrįstai pasisakÄ dÄl ieÅ¡kovų pareigos suderinti atidalinimo bÅ«dÄ netinkamo vykdymo. IeÅ¡kovai privalÄjo įrodyti, jog toks atidalinimas yra procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai įmanomas, kad naujai suformuoti objektai atitiks teisÄs aktų reikalavimus.
Kaip pagrįstai nurodÄ teismas, formuojant du atskirus gyvenamosios paskirties butus, yra bÅ«tina keisti Gyvenamojo namo paskirtį. Tai, ar naujai suformuoti objektai galÄs bÅ«ti naudojami pagal tiesioginÄ paskirtį iÅ¡ esmÄs priklauso ir atskirų inžinerinių sistemų bÅ«vimas naujai suformuotuose objektuose. Gyvenamojo namo atidalinimo pasiÅ«lymas negali bÅ«ti laikomas nei projektiniu pasiÅ«lymu, nei schema, apie kuriÄ kalbama STR 1.07.03:2017 118 p., kÄ patvirtino ir projektuotojas M. P. PasiÅ«lymas parengtas tik pagal ieÅ¡kovų pageidavimus, nevertinant Å¡ių pasiÅ«lymų įgyvendinimo galimybių, o inžinerinių tinklų (jų atskyrimo galimybÄ) klausimas Å¡iame projekte iÅ¡ vis nebuvo svarstomas.
Pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ atidalijimo variantÄ Å¡alims atitektų skirtingo vertingumo (savo naudingosiomis savybÄmis) patalpos, ieÅ¡kovai netektų galimybÄs naudotis namo rÅ«siu ir ten esanÄiais tinklais, vadinasi, ieÅ¡kovams atidalintos patalpos negalÄtų bÅ«ti tinkamai naudojamos pagal pagrindinÄ naudojimo paskirtį. IeÅ¡kovai neįrodÄ, kad egzistuoja techninÄs galimybÄs įrengti atskirÄ vandentiekio sistemÄ . Å alys ir toliau turÄtų namo rÅ«siu naudotis bendrai dÄl ten esanÄių bendrų nuotekų surinkimo sistemos.
IeÅ¡kovai siekÄ namo balkonÄ , esantį antrame aukÅ¡te, palikti bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje ir teismo sprendimu nustatyti tik Å¡io balkono naudojimosi tvarkÄ , nors balkonu galÄtų naudotis tik ieÅ¡kovai. Mano, kad atidalinant namÄ , jis turÄjo bÅ«ti priskirtas prie vieno iÅ¡ atidalintinų objektų. Esant reikalavimams atskiruose nekilnojamojo turto objektuose įrengti atskiras inžinerines sistemas, ieÅ¡kovai privalÄjo Projektiniuose pasiÅ«lymuose pasisakyti ir dÄl atskirų inžinerinių tinkų įrengimo galimybių, bei įrodyti, jog atskirų tinklų įrengimas yra techniÅ¡kai įmanomas.
48. Vertinant Å¡alių liudijimus akivaizdu, jog Å«kiniais pastatais faktiÅ¡kai naudojosi tik ieÅ¡kovÄ bei atsakovas. IeÅ¡kovÄ naudojasi ir Å¡alia esanÄiu kitu Å«kiniu pastatu. IeÅ¡kovai neneigia fakto, jog atsakovas garažu naudojasi jau ilgÄ laikÄ , ir kad jis yra naudojamas pagal tiesioginÄ paskirtį. IeÅ¡kovų reikalavimas dÄl Å«kinių pastatų atidalinimo susijÄs su reikalavimu dÄl namo atidalinimo bei Å«kinių pastatų iÅ¡dÄstymu sklype. Teismui netenkinus atitinkamų ieÅ¡kinio reikalavimų, netenka prasmÄs ir argumentai dÄl Å«kinių pastatų atidalinimo bei kompensacijos už juos mokÄjimo. IeÅ¡kovai kompensacijos atsakovui mokÄjimÄ už ieÅ¡kovui priteistinus Å«kinius pastatus siejo su atsakovo kompensacijos ieÅ¡kovams mokÄjimu už tenkanÄia didesnÄ namo dalį. Atsakovo tikslas yra iÅ¡saugoti savo nuosavybÄs teise į turtÄ , bent į vienÄ Å«kinį pastatÄ , kaip namo priklausinį, skirtÄ jį aptarnauti.
49. Argumentai, jog teismas pats savo iniciatyva galÄjo koreguoti ieÅ¡kovų pateiktus pasiÅ«lymus, nepagrįsti. Buvo iÅ¡keltas klausimas, kaip Å¡alys esant siÅ«lomai ieÅ¡kovų žemÄs sklypo naudojimosi tvarkai galÄtų prižiÅ«rÄti namÄ . IeÅ¡kovai nepateikÄ pakoreguoto žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos plano. IeÅ¡kovų nuomone, įeiti į kitiems bendrasavininkams priskirtinÄ Å¾emÄs sklypo dalį bÅ«tų galima tik namÄ remontuojantiems darbuotojams ir tik atskirai dÄl to susitarus, galÄtų bÅ«ti nustatytas servitutas. Mano, kad tokiu atveju turÄtų bÅ«ti nustatyta bendro naudojimo žemÄs sklypo dalis, kuria naudotis galÄtų visi bendrasavininkai. Teismo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovų pasiÅ«lyta žemÄs sklypo naudojimosi tvarka nepaÅ¡alins ateityje galinÄių kilti ginÄų, nesutarimų susijusių su gyvenamojo namo priežiÅ«ra, remontu, yra teisingos ir pagrįstos.
50. Pažymi, kad ieÅ¡kovams tenka pareiga ne tik pagrįsti pasirinktÄ namo atidalinimo bÅ«dÄ , taÄiau ir įrodyti, jog praÅ¡oma priteisti kompensacija yra teisinga. Kompensacijos dydis turÄjo bÅ«ti nustatomas vertinant iÅ¡imtinai tik atidalintino turto, t.y. namo, vertÄ. IeÅ¡kovai nepagrįstai apskaiÄiuodami kompensacijÄ Ä¯ kompensacijos sumÄ Ä¯traukÄ ir žemÄs sklypo vertÄ. Vien turto vertinimo iÅ¡vada nÄra ir negali bÅ«ti vienintelis įrodymas teisingam kompensacijos dydžiui nustatyti. Teisinga teismo iÅ¡vada, jog namo pagalbinių patalpų â rÅ«sio, kaina negalÄjo bÅ«ti prilyginama namo gyvenamųjų patalpų kainai. IeÅ¡kovai teigdami, jog rÅ«sio patalpų kaina turÄtų bÅ«ti lygi namo gyvenamųjų patalpų kainai, turÄjo tai įrodyti.
51. Atsakovas nuosavybÄs teisÄ Ä¯ namÄ Ä¯gijo tik 2007-09-27, todÄl teismas nurodÄ, jog ieÅ¡kovas negali reikalauti komunalinių iÅ¡laidų atlyginimo už tÄ laikotarpį, kada atsakovas neturÄjo nuosavybÄs teisių į šį turtÄ . TeisÄ Ä¯ komunalinių iÅ¡laidų atlyginimÄ ieÅ¡kovai turi nuo 2007-10-31. IeÅ¡kovai reikalavimÄ dÄl nuostolių atlyginimo pareiÅ¡kÄ tik su 2020-05-14 patikslintu ieÅ¡kiniu. Taikant 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jie turi teisÄ komunalinių iÅ¡laidų atlyginimo reikalauti už 10 metų skaiÄiuojant nuo 2010-05-14.
Byloje buvo svarbu nustatyti gamtinių dujų sunaudojimo aplinkybes, o ne kiek dažnai ir su kuo atsakovas kureno malkinį katilÄ . ApžiÅ«rint rÅ«sį buvo fiksuota malkinio katilo buvimo vieta. IeÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už dujas suvartojimÄ , t.y. 6503,29 Eur, negali bÅ«ti dalinamos po ½, nes atsakovas name buvo labai retai, beveik visÄ laikÄ gyveno ir dirbo užsienyje, o dujas naudojo tik maisto gaminimui, kas reiÅ¡kia, jog pusÄs Å¡ių iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ atsakovo bÅ«tų neteisingas ir nesÄ Å¾iningas, už dujas buvo atsiskaityta grynais pinigais.
Pateikti susiraÅ¡inÄjimai su ieÅ¡kovais yra susijÄ su atsakovo informavimu apie namo avarinÄ bÅ«klÄ ir yranÄius namo pamatus, juose ieÅ¡kovų nurodoma, kad dÄl namo bÅ«klÄs yra kaltas iÅ¡imtinai tik atsakovas, nes neÅ¡ildÄ patalpų. Nei vandens, nei nuotekų, nei elektros ir kitų komunalinių iÅ¡laidų atsakovas negalÄjo patirti negyvendamas name. TodÄl teisinga iÅ¡vada, jog Å¡ios iÅ¡laidos yra susijusios su namo gyventojų kasdieninių poreikių tenkinimu. IeÅ¡kovų liudijimai patvirtina, jog Å¡alims buvo įprasta tarpusavyje atsiskaityti grynais pinigais, todÄl jų reikalavimÄ dÄl komunalinių iÅ¡laidų atlyginimo atmestas pagrįstai.
Ä® iÅ¡laidų lentelÄ buvo įtrauktos visos iÅ¡laidos, o ne tik atsakovo komunalinių iÅ¡laidų dalis, kvituose yra ieÅ¡kovÄs prieraÅ¡ai, kas patvirtina, jog ieÅ¡kovams visÄ laikÄ buvo žinoma, kiek konkreÄiai jie patyrÄ iÅ¡laidų ir kokiÄ iÅ¡laidų dalį sudarÄ atsakovo iÅ¡laidos.
52. Nesutinka, jog atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidų dydis turÄtų bÅ«ti mažinamas. Atsakovas į bylÄ pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuriame detalizuoti pagrindÄ visų iÅ¡laidų dydį. Visos atsakovui suteiktos teisinÄs paslaugos nevirÅ¡ija rekomendacinių dydžių.
53. IeÅ¡kovai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimams, argumentai nÄra tiesiogiai susijÄ su konkreÄiais teismo sprendimo defektais ir teismo iÅ¡vadomis. Apeliantas remiasi tik formaliais ir deklaratyviais teiginiais.
54. Nors atsakovas siekia sau prisiskirti garaÅ¾Ä , tai nereiÅ¡kia, jog jis įrodÄ, kad juo naudojasi vienas. PrieÅ¡ingai, atsakovas vienu garažu visai nesinaudoja, yra ten palikÄs priekabÄ ir valtį, kitu garažu Å¡alys nesinaudoja, jis apleistas. Teismas klaidingai nurodÄ (nutylÄjo) ieÅ¡kovų argumentus dÄl garažo naudojimo.
55. Atsakovas byloje nÄra pateikÄs savo pozicijos, ar sutiktų pagal ieÅ¡kovų siÅ«lymÄ taip atidalinti patalpas, o jei nesutinka, tai kokiu variantu sutiktų atidalinti, nutyli norintis nupirkti ieÅ¡kovų namo dalį.
56. Atsakovo deklaratyvÅ«s teiginiai, kad pasiÅ«lyme nÄra iÅ¡sprÄstas bendrų inžinerinių tinklų atskyrimo klausimas, naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų nutiesimas Å¡iuo atveju iÅ¡ vis nÄra galimas, nes jis pakenktų techninei namo bÅ«klei, dÄl ko kiltų grÄsmÄ dÄl namo tolimesnio naudojimo pagal tiesioginÄ jo paskirtį. Atsakovas nesiekia iÅ¡sprÄsti ginÄo, prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimas tai tik atsakovo gynybinÄ pozicija neatsidalinti namo. Pagal faktinį namo naudojimÄ rÅ«sys priklauso tik atsakovui, ieÅ¡kovai neturi galimybÄs patekti į rÅ«sį, todÄl atsakovo siÅ«lomas namo naudojimosi tvarkos projektas, rÅ«sį paliekant naudotis bendrai, nÄra tinkamas.
IeÅ¡kovams įrengiant atskirÄ Ä¯ÄjimÄ (atskiriant nuo I a. patalpų) bus papildomų iÅ¡laidų. SiÅ«lymas palikti Å¡alims bendrai naudoti bendro naudojimo patalpas nÄra teismų praktikoje pripažintas kaip tinkamas variantas. Bendri inžinieriniai tinklai po atidalinimo pagal ieÅ¡kovų siÅ«lymÄ nebebus rÅ«syje, nes bÅ«tų naujai pertvarkyti, bÅ«tų atskirai įrengta jų apskaita, ir toks atskyrimo bÅ«das galÄtų tinkamai užtikrinti duomenų nuraÅ¡ymÄ , Å¡alys neturÄtų bendrų bendrojo naudojimo patalpų ir viena kitai netrukdytų.
Sprendime teismas nebuvo konstatavÄs fakto, kad rÅ«sio patalpos yra pagalbinio pobÅ«džio. Iki Å¡iol rÅ«sio patalpos turÄjo bÅ«ti naudojamos bendrai, taÄiau daugiau nei 10 m ieÅ¡kovai nepatenka į rÅ«sį, nes juo naudojasi tik atsakovas. RÅ«sys po atidalinimo bÅ«tų atlaisvintas ir netektų jį priskirti bendram naudojimui.
57. Atsakovas nepagrįstai interpretuoja Å¡alių naudojimosi namu aplinkybes, nurodydamas, jog Å¡alys apsunkintomis galimybÄmis juo naudojasi, taÄiau to nekonkretizuoja. Atsakovas nepateikÄ savo pozicijos, kodÄl jis nesutinka atsidalinti. Teismas konstatavo siÅ«lomos naudojimosi tvarkos neatitikimÄ kriterijams. Nesutinka su teiginiu, kad teismas nenustatÄ jokių atsakovo pateikto Projekto sprendinių netinkamumo ar paÄio Projekto ydingumo, todÄl turÄjo nustatyti namo naudojimosi tvarkÄ . IeÅ¡kovai negalÄjo rasti sutarimo, kai atsakovas daugiau nei 4 metus sÄ moningai trukdo ieÅ¡kovams įgyvendinti savo teisÄ bÅ«ti atidalintiems.
Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jo siÅ«loma naudojimosi tvarka iÅ¡ esmÄs iÅ¡sprendžia ginÄus ir dÄl bendro turto valdymo, to nepaaiÅ¡kina. Teismas ne pilnai sutiko, kad atsakovo siÅ«loma naudojimosi tvarka logiÅ¡ka ir protinga, o tik iÅ¡ dalies remiantis faktine naudojimosi nusistovÄjusia tvarka, taÄiau tuo paÄiu pabrÄžÄ, kad ji neatitinka LAT nustatytų kriterijų. IeÅ¡kovams nÄra poreikio naudotis rÅ«siu, po atidalinimo įvedus atskirus inžinierinių tinklų įvadus, toks poreikis iÅ¡nyks.
58. Proceso dalyviai buvo supažindinti su Å«kinių pastatų bÅ«kle, taÄiau teismas, atsakovas bÅ«klÄ vertino skirtingai. Ūkiniai pastatai sudaro vienÄ pastatÄ su bendromis konstrukcijomis - sienos, stogas. IÅ¡vykstamojo posÄdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas kitiems proceso dalyviams rodÄ kritinÄ lauko sienų ir stogo bÅ«klÄ. NepaaiÅ¡kinami atsakovo argumentai dÄl Å«kinių pastatų vertÄs ir jos įtakos sprendimui.
59. Nesuprantama, apie kokius Å¡ulinio savininkų keitimus yra kalbama, kai Å¡ulinys priskirtinas tam bendraturÄiui, kurio žemÄs dalyje jis randasi, taip iÅ¡vengiant bendro naudojimo takų ir nesutarimų dÄl Å¡ulinio naudojimo. Atsakovas pateikia netinkamÄ aiÅ¡kinimÄ dÄl Å¡ulinio naudojimo bendrai, jis neatitinka praÅ¡omos žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos, nes ten Å¡ulinys pažymÄtas atsakovo žemÄs dalyje ir jokių bendrų takų iki Å¡ulinio nÄra numatyta. IeÅ¡kovai Å¡uliniu nesinaudoja daugiau nei 10 metų, nes jis yra atsakovo naudojamoje žemÄs sklypo dalyje, todÄl ieÅ¡kovai praÅ¡Ä Å¡ulinį priteisti atsakovui.
IeÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ ne todÄl, kad yra nesutarimai, o todÄl, kad tai antrinis reikalavimas po namo ir Å«kinių pastatų atidalijimo, ir jų siÅ«lomas variantas atitinka praÅ¡omo atidalinti namÄ variantÄ . IeÅ¡kovai žemÄs sklypÄ irgi pageidautų atsidalinti, taÄiau tai įgyvendinti neturi galimybių, kadangi namas dalinamas ne vertikaliai.
60. Atsakovas piktnaudžiauja savo procesinÄmis teisÄmis, siekia ne apginti savo pažeistas teises, o siekia ieÅ¡kovams sukelti papildomų rÅ«pesÄių bei patenkinti tik savo interesus.
61. TreÄiasis asmuo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o juos sprÄsti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 62. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinÄdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinÄja Å¡iuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dÄl kurio reikÄtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
TeisÄjų kolegija nenustatÄ absoliuÄių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis). 63. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinÄjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nÄra pagrindo bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonÄmis.
64. Viena iÅ¡ sudÄtinių teisÄs į teisminÄ gynybÄ dalių yra dalyvaujanÄio byloje asmens teisÄ apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ , taÄiau apeliacijos teisÄ turi bÅ«ti įgyvendinta per įstatymo nustatytÄ terminÄ . CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali bÅ«ti paduodamas per trisdeÅ¡imt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priÄmimo dienos. Nors teisÄ atlikti procesinius veiksmus iÅ¡nyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, taÄiau asmeniui, praleidusiam įstatymų nustatytÄ terminÄ dÄl priežasÄių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali bÅ«ti atnaujinamas praleistas terminas.
65. IeÅ¡kovams argumentuojant, kad apeliacinis procesas pagal atsakovo 2021-11-08 apeliacinį skundÄ negalÄjo bÅ«ti pradÄtas ir praÅ¡ant apeliacinį procesÄ pagal šį ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nutraukti, pažymÄtina, jog, iÅ¡ tiesų, atsakovo atstovas apeliacinį skundÄ pateikÄ praleidÄs CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , kadangi paskutinÄ sprendimo apskundimo diena buvo 2021-11-05 (penktadienis). TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas apeliacinį skundÄ (konkliudentiniais veiksmais) iÅ¡ esmÄs įvertino ir aplinkybes dÄl apeliacinio skundo termino praleidimo ir šį terminÄ atnaujino, nors ir atskirai rezoliucija nebeiÅ¡sprendÄ termino atnaujinimo klausimo. TeisÄjų kolegija pripažįsta, jog atsižvelgiant į tai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas nežymiai, atsisakymas priimti skundÄ dÄl praleisto termino, prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, todÄl ieÅ¡kovų argumentai, jog apeliacinis procesas turÄtų bÅ«ti nutrauktas, atmestini kaip nepagrįsti.
66. Apeliacijos dalykas â teismo sprendimo dalių, kuriomis netenkinti reikalavimai dÄl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, naudojimo nekilnojamuoju turtu (gyvenamuoju namu, statiniais, žemÄs sklypu) tvarkos nustatymo, nuostolių atlyginimo bei iÅ¡sprÄstas bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas. DÄl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs (gyvenamojo namo) bei naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo 67. Byloje nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso:
I.M.B priklauso 1/50 dalis 0,0998 ha ploto žemÄs sklypo, ir 1/50 dalis gyvenamojo namo pagal 2011 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartį Nr. 1733; T. Ä. â 12/25 dalių 0,0998 ha ploto žemÄs sklypo, 12/25 dalių gyvenamojo namo, po ½ dalis Å«kinių pastatų, 30,00 kv. m, 34,00 kv. m, ½ dalis Å¡ulinio pagal 2007 m. rugpjÅ«Äio 17 d. PaveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Nr. 7709; A. Ä. - ½ dalis 0,0998 ha ploto žemÄs sklypo, ½ gyvenamojo namo, po ½ dalis Å«kinių pastatų, ½ dalis Å¡ulinio, pagal 2007 m. rugpjÅ«Äio 17 d.
PaveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Nr. 7709. Taigi ieÅ¡kovams priklauso ½ dalis ir atsakovui ½ dalis ginÄo turto.
68. Teismas netenkino tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų, susijusių su gyvenamojo namo atidalijimu/naudojimosi tvarkos nustatymu, šalys kritikuoja viena kitos teikiamus projektus, nesiekia bendro sutarimo, laikosi savo siūlymų.
69. PažymÄtina, kad bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturÄių sutarimu, o kai bendraturÄiai nesutaria, bendrosios nuosavybÄs valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisÄ reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrÄ ja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkreÄiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).
70. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad, sprendžiant bendraturÄių ginÄÄ , kai vienas (ar keli) iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, o kitas â nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinÄ nuosavybÄ, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudaranÄių teisių įgyvendinimas ir iÅ¡vengiama ginÄų, galinÄių kilti tarp bendraturÄių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-149/2014; kt.). TaÄiau Å¡is bendrosios dalinÄs nuosavybÄs įgyvendinimo, o kartu ir jos užbaigimo bÅ«das, gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai nustatoma galimybÄ atidalyti bendraturÄio dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs natÅ«ra, nepadarant neproporcingos žalos dalijamam daiktui. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturÄio dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs nÄra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirÄiai, prioritetas teikiamas ne atidalijimui iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, iÅ¡saugant bendraturÄio nuosavybÄs teisÄ Ä¯ dalį daikto ir užtikrinant galimybÄ naudotis daiktu.
71. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamas miÅ¡rus atidalijimo bÅ«das, kuris taikomas, kai įmanoma padalyti daiktÄ be neproporcingos žalos jo paskirÄiai, taÄiau toks padalijimas neatitinka bendraturÄių idealiųjų dalių bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje. Tokiais atvejais galimas atidalijimas natÅ«ra teisingai kompensuojant gautosios padalyto daikto dalies ir idealiosios dalies skirtumÄ pinigais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-7/2009; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-322/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakÄs, kad miÅ¡rus atidalijimo bÅ«das galÄtų bÅ«ti taikomas ir tais atvejais, kai atidalijimas atitinka dalis bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje, taÄiau vienam iÅ¡ bendraturÄių tenkanti dalis yra vertingesnÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. lapkriÄio 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Kaip minÄta, ieÅ¡kovai byloje ir praÅ¡o atidalinti namÄ Å¾enkliai nukrypstant nuo bendraturÄių idealiųjų dalių bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje ir už didesnÄ atitenkanÄiÄ dalį iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisti piniginÄ kompensacijÄ .
Atkreiptinas dÄmesys, kad ieÅ¡kovai nenurodo, kaip pasikeistų jų turimos idealiosios dalys, kai atsakovas jiems iÅ¡mokÄtų piniginÄ kompensacijÄ , nes dalys nebebus tokios, kaip yra Å¡iuo metu.
72. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, pasisakydamas dÄl įrodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs klausimÄ , yra konstatavÄs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo principais, bÅ«tent atidalijimo siekianÄiam bendraturÄiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinÄs nuosavybÄs nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturÄių teisių ir teisÄtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirÄiai. Kiti bendraturÄiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs variantus (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). 73.
Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teikiamo atidalijimo natÅ«ra pasiÅ«lymas turi bÅ«ti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieÅ¡tarauti imperatyvioms teisÄs normoms, įgyvendinamas techniÅ¡kai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iÅ¡ jau esanÄio), atitikti dalis pagal nuosavybÄs teisÄ, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. PasiÅ«lymo pagrindimui gali bÅ«ti pateiktas tiek su teisÄs aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiÅ«lymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiÅ¡kinantys) projektinį pasiÅ«lymÄ , taÄiau visais atvejais savo turiniu jie turi bÅ«ti pakankami siÅ«lomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).
PažymÄtina, jog atskiri daiktai, atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, turi bÅ«ti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali bÅ«ti asmeninÄs nuosavybÄs objektas, kaip atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs rezultatas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. lapkriÄio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019). DÄl atidalijimo projekto 74. IeÅ¡kovai praÅ¡Ä atidalinti bendrosios nuosavybÄs teise Å¡alims priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , iÅ¡ esmÄs siekdami ateityje suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus.
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovų teikiamas projektas nÄra tinkamai paruoÅ¡tas, dÄl jo kyla nemažai neaiÅ¡kumų. Pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ namo padalijimo projektÄ , ieÅ¡kovams tektų 54,49 kv. m ploto namo dalis su patalpomis (palÄpÄ), atsakovui tektų 146,14 kv. m ploto namo dalis su patalpomis (pirmas aukÅ¡tas ir rÅ«sys), t.y. ženkliai nukrypstant nuo Å¡alių turimų dalių, nes abiems ieÅ¡kovams kartu sudÄjus ir atsakovui priklauso po pusÄ gyvenamojo namo. Taip pat ieÅ¡kovai reikalauja iÅ¡ atsakovo neteisingu metodu (namo vertÄ skaiÄiuojant kartu su neatidalinamo žemÄs sklypo verte bei nesvarstant dÄl patalpų (rÅ«sio) skirtingo vertingumo) apskaiÄiuotos piniginÄs kompensacijos dÄl atsakovui atitenkanÄios didesnÄs turto dalies.
Pripažintina, kad ieÅ¡kovų pateiktu namo padalijimo projektu nesudaroma galimybÄ padalyti daiktÄ natÅ«ra pagal bendraturÄiams tenkanÄias idealiÄ sias dalis, be to, siekiama, kad gyvenamojo namo rÅ«sys, kurio plotas 70,49 m2 neįtraukiamas į naudingÄ jį gyvenamojo namo plotÄ ir kuriame yra ir namo vamzdynai, atitektų bÅ«tent atsakovui. Pagal tokį ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ atidalijimo variantÄ Å¡alims atitektų skirtingo vertingumo (savo naudingosiomis savybÄmis) patalpos, taip pat ir ieÅ¡kovai neturÄtų galimybÄs naudotis rÅ«siu ir ten įrengtais tinklais.
Nors, kaip minÄta, praktikoje galimas miÅ¡rus atidalijimo bÅ«das, bet nagrinÄjamu atveju, negalima sprÄsti, jog ieÅ¡kovų siÅ«lomas bendrosios dalinÄs nuosavybÄs nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, kad jis nepažeistų bendraturÄių teisių ir teisÄtų interesų. Byloje atsakovas nepageidauja, kad jam atitektų visos rÅ«sio patalpos, kurių plotas net neįtraukiamas į naudingÄ jį namo plotÄ ir kuriame yra bendros vandentiekio, nuotekų surinkimo sistemos, nesutinka ieÅ¡kovams mokÄti už jam perduodamÄ Å¡iÄ dalį.
75. TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų byloje pateikti Projektiniai pasiÅ«lymai nÄra pakankami iÅ¡vadai apie atidalijimo natÅ«ra realiÄ galimybÄ.  Juose nÄra aptarti klausimai, kaip bus įrengiamos atskiros inžinerinÄs sistemos ieÅ¡kovams ir atsakovui tenkanÄiose namo dalyse, nenumatyti tokio pobÅ«džio darbai. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te teigiama, jog suformavus atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus â du butus, kiekvienam iÅ¡ jų, gavus atitinkamas prisijungimo sÄ lygas iÅ¡ inžinerinius tinklus eksploatuojanÄių subjektų, turi bÅ«ti įrengta atskira apskaita, taÄiau nenurodoma, kaip tai bus realiai atliekama ir kieno lÄÅ¡omis.
Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovai turi atskirÄ dujotiekio sistemÄ , taip pat įmanoma ieÅ¡kovams įsirengti atskirÄ elektros energijos apskaitos skaitiklį neperžengiant ieÅ¡kovams priklausysianÄios gyvenamojo namo dalies ribų, taÄiau liko neaiÅ¡ku, kaip bus iÅ¡sprÄsti naujo Å¡alto vandens tiekimo įvado įrengimo, nuotekų surinkimo sistemos vamzdynų pakeitimo bei atskyrimo klausimai.
76. Teismas pagrįstai pripažino, jog lieka nepaÅ¡alintos abejonÄs, jog pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ schemÄ , kurioje jie patys nurodÄ galimÄ naujo Å¡alto vandens tiekimo įvado įvedimo vietÄ , įrengiant atÅ¡akÄ per ieÅ¡kovų ir atsakovo naudosianÄias žemÄs sklypo dalis jau nuo įvesto įvado, kad toks naujo įvado įrengimas neturÄs įtakos nepertraukiamam vandens tiekimui tiek į atsakovui priklausysianÄiÄ gyvenamojo namo dalį, tiek į ieÅ¡kovų. IeÅ¡kovai tik deklaratyviai teigÄ ir teigia, jog bendromis Å¡alių lÄÅ¡omis pakeitus naujais nuotekų surinkimo sistemos vamzdžiais, Å¡ios sistemos priežiÅ«ros ir aptarnavimo klausimai bÅ«tų iÅ¡sprÄsti, kai atsakovas nesutinka, kad namas bÅ«tų atidalinamas.
Jis praÅ¡o nustatyti naudojimosi namu tvarkÄ , siÅ«lydamas rÅ«sio patalpas su jame esanÄiais vamzdynais, nuotekų surinkimo sistema priskirti bendram naudojimui. Taip pat ir ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodoma, jog du atskiri vandens įvadai į gyvenamÄ jį namÄ yra elementarus ir nesudÄtingai įgyvendinamas sprendimas, plaÄiai naudojamas dvibuÄiuose namuose, nekonkretizuojant, kaip tokio pobÅ«džio darbai bÅ«tų atliekami, kiek jie kainuotų ir kas už juos mokÄtų, ar jie Å¡iuo atveju naudingi.
77. Vietos apžiÅ«ros metu buvo nustatyta, jog rÅ«sio patalpose yra vandens įvadas su Å¡alto vandens skaitikliu, iÅ¡ jo vanduo patenka į abu namo aukÅ¡tus, įrengta viena nuotekų surinkimo sistema, tuo paÄiu vamzdynu nuotekos į nuotekų surinkimo Å¡ulinÄlį patenka iÅ¡ abiejų aukÅ¡tų, tuo metu nebuvo žinomos techninÄs galimybÄs įrengti dvi atskiras nuotekų surinkimo sistemas. Projektiniuose pasiÅ«lymuose nÄra pateikti projektiniai sprendiniai kaip pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ namo atidalijimo variantÄ bÅ«tų iÅ¡sprÄsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos) atskyrimo klausimai. PažymÄtina, kad, suformavus atskirus objektus, kaip siekia ieÅ¡kovai, inžinerinÄs komunikacijos irgi neturÄtų likti bendros. 78.
 Negalima sutikti su ieÅ¡kovais, kad teismas turÄjo įpareigoti Å¡alis bendrai, ar kažkuriam iÅ¡ jų atskirai, atlikti atitinkamus veiksmus/darbus, susijusius su nuotekų sistemos pertvarkymu, vamzdžių keitimu, kadangi bÅ«tent ieÅ¡kovų pareiga buvo pateikti konkreÄius pasiÅ«lymus. Teismas tik gali siÅ«lyti pateikti tikslesnius projektus.
79. Kadangi projektiniai pasiÅ«lymai neiÅ¡sprendžia visų namo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs klausimų, todÄl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo pagal juos atidalyti ieÅ¡kovų dalis. Siekiant iÅ¡sprÄsti klausimÄ dÄl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs reikalinga vertinti, ar egzistuoja realios galimybÄs Å¡alims bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ atidalyti natÅ«ra be neproporcingos žalos daiktų paskirÄiai taip, kad po atidalijimo neliktų ne tik bendro naudojimo patalpų, bet ir kitų objektų, tarp jų â inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, Å¡ildymo sistemų), nes tik tokiu bÅ«du galÄtų bÅ«ti užtikrinama socialinÄ taika ir užkertamas kelias ar bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktams. NustaÄius, kad turto atidalijimo galimybÄ realiai egzistuoja, turÄtų bÅ«ti nustatinÄjama atidalijimo darbams reikalinga lÄšų suma bei sprendžiama, ar ji nÄra neproporcingai didelÄ, kas Å¡iuo atveju projektiniuose pasiÅ«lymuose nepadaryta.
Siekiant baigti bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ Ä¯ daiktÄ ir sukurti savarankiÅ¡kus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, teismui teiktini projektai turi bÅ«ti paruoÅ¡ti laikantis teisÄs aktų reikalavimų, kaip jau minÄta, taip pat turi bÅ«ti iÅ¡sprÄsti inžinerinių komunikacijų klausimai. IeÅ¡kovai savo procesiniuose dokumentuose teikÄ daugiau deklaratyvių teiginių, vietoj to, kad tinkamai paruoÅ¡tų pasiÅ«lymus bei pateiktų jų realizavimo aplinkybes.
80. Nors pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovų reikalavimo taip pat suabejojÄs, ar vÄliau rengiamas privalomas pastato paskirties keitimo projektas atitiks Projektinius pasiÅ«lymus, ar atsakovas sutiks su pastato paskirties keitimo projektu, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, minÄtos aplinkybÄs teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos, pripažinus, jog Projektiniai pasiÅ«lymai neiÅ¡sprendžia visų namo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs klausimų ir jais negali bÅ«ti vadovaujamasi. TodÄl dÄl to plaÄiau nepasisakytina, taip pat sutiktina su ieÅ¡kovais, kad nÄra pagrindo svarstyti dÄl klausimų, sprÄstinų kituose derinimo etapuose.
81. TeisÄjų kolegija pažymi, kad prioritetinis atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs taikymas kartu sudaro sÄ lygas užtikrinti efektyvesnį vieno iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso tikslų â kuo greiÄiau atkurti teisinÄ taikÄ tarp ginÄo Å¡alių â įgyvendinimÄ (CPK 2 straipsnis). Kita vertus, ir aptariama taisyklÄ dÄl prioritetinio atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs taikymo nÄra absoliuti. Tais atvejais, kai yra skirtingi bendraturÄių reikalavimai, teismui pripažinus, kad atidalijimas natÅ«ra pagal pateiktÄ projektÄ negalimas, ir siekiant sumažinti nesutarimus bei palengvinti nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimÄ , gali bÅ«ti nustatoma naudojimosi bendru daiktu tvarka. Kartu pažymÄtina, kad tokios tvarkos nustatymas teismo sprendimu neeliminuoja atidalijimo galimybÄs ateityje, parengus tinkamÄ atidalijimo projektÄ .
DÄl naudojimosi tvarkos 82. NustaÄius, kad gyvenamasis namas pagal pateiktus projektinius pasiÅ«lymus negali bÅ«ti atidalintas, byloje buvo reikalinga vertinti, ar yra techninÄs galimybÄs pagal atsakovo pateiktÄ planÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ juo taip, jog abi Å¡alys racionaliai galÄtų naudotis atskiromis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis, paliekant kuo mažiau bendro naudojimo patalpų. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, jog pagal atsakovo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ , ieÅ¡kovai naudotųsi antruoju aukÅ¡tu, atsakovas â pirmuoju aukÅ¡tu, ir abi ginÄo pusÄs naudotųsi bendrai rÅ«sio patalpomis.
PažymÄjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ginÄo Å¡alys faktiÅ¡kai naudojasi gyvenamojo namo pirmuoju ir antruoju aukÅ¡tais, elektros energijos apskaitos, Å¡alto vandens apskaitos skaitikliai yra ties įÄjimu į rÅ«sį ir paÄiame rÅ«syje, Å¡alto vandens ir nuotekų surinkimo sistemų vamzdynai yra rÅ«syje, teismas vertino, jog priskirti bendram naudojimui rÅ«sio patalpas bei įÄjimÄ Ä¯ rÅ«sį yra protinga ir logiÅ¡ka. Pripažino, kad tokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka užtikrintų tikslių skaitiklių rodmenų deklaravimÄ , inžinerinių sistemų priežiÅ«ra tektų abejoms Å¡alims.
Sutiktina su atsakovu, kad teismas iÅ¡ esmÄs nenurodÄ motyvų, kodÄl atsisako nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , taÄiau dÄl to plaÄiau pasisako apeliacinÄs instancijos teismas.
83. PažymÄtina, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturÄiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄje ir visiems bendraturÄiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokiÄ Â naudojimosi tvarkÄ Â ne visada galima, todÄl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. NeteisÄtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybÄ vienam iÅ¡ bendraturÄių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturÄiams tenkanÄių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dÄl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisÄs aktų reikalavimus ar treÄiųjų asmenų teises.
84. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti projekto sprendiniai dÄl namo gyvenamojo ploto naudojimosi iÅ¡ dalies atitiktų faktinį naudojimÄ si, kadangi ieÅ¡kovai naudojasi palÄpe, atsakovas â pirmu aukÅ¡tu. TaÄiau Å¡iuo atveju reikÅ¡minga, kad nustaÄius tokiÄ naudojimosi namu tvarkÄ , ieÅ¡kovams atitektų antro aukÅ¡to patalpos, kurių bendras plotas 51,49 kv.m. (viso naudotųsi 86,73 kv.m. su bendromis rÅ«sio patalpomis), atsakovas naudotųsi 78,65 kv.m. (viso naudotųsi 113,90 kv.m. su bendromis rÅ«sio patalpomis), t.y. atsakovui tektų 27,16 kv. m. didesnÄ dalis nei ieÅ¡kovams.
Be to, Å¡alių bendram naudojimuisi siÅ«loma palikti net 70,49 kv.m. rÅ«sys. Taigi, paskirtos naudotis dalys skirtųsi nuo bendraturÄiams tenkanÄių idealiųjų dalių dydžių nenumatant jokios kompensacijos ieÅ¡kovams. Be to, nustaÄius, kad net 70,49 kv.m. dydžio patalpomis rÅ«syje naudosis Å¡alys bendrai, akivaizdu, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos kilti ir/ar tÄstis konfliktams. Atsakovui tokiu bÅ«du tektų net 27,16 kv. m. didesnÄ dalis nei ieÅ¡kovams, o vertinant, kad Å¡iems atitenka tik 51,49 kv.m. antro aukÅ¡to patalpų, toks nukrypimas nuo idealiųjų dalių yra ženklus.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, kadangi bendra namo inžinerinÄ Ä¯ranga neužima visų rÅ«sio patalpų, atskiras izoliuotas rÅ«sio patalpas tikslinga priskirti naudojimuisi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovams ar atsakovui, likusias patalpas ,kuriose yra visÄ namÄ aptarnaujantys įrenginiai, koridorių paliekant bendram naudojimui. TaÄiau Å¡alys neteikÄ tinkamesnių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos projektų. DÄl aukÅ¡Äiau nurodytų aplinkybių pripažintina, kad, nors ir nepakankamai pirmosios instancijos teismas pasisakÄ dÄl atsakovo teikto projekto trÅ«kumų, taÄiau buvo pagrindas atsisakyti tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl atsakovo siÅ«lomos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.
DÄl kitų statinių atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs (Å«kiniai pastatai, Å¡ulinys) 85. Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos sprendimo dalimi, kuria netenkintas tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovo reikalavimas dÄl Å«kinių pastatų atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs. IeÅ¡kovai byloje praÅ¡Ä, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų priskirta ½ ir atsakovui tenkanti abiejų Å«kinių pastatų dalis, o atsakovui atitektų ½ ieÅ¡kovui priklausanÄios Å¡ulinio dalies. Atsakovas praÅ¡Ä Å«kinį pastatÄ , 30,00 kv. m, atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir ½ ieÅ¡kovui priklausanÄio Å«kinio pastato dalį priteisti atsakovui;
Å«kinį pastatÄ , 34,00 kv. m, atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir ½ atsakovui priklausanÄio Å«kinio pastato priteisti ieÅ¡kovui. Atsakovas nurodÄ, kad Å¡alys toliau bendrai galÄtų naudotis Å¡uliniu. Taigi jų praÅ¡ymai labai skiriasi.
86. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde teigia, kad jų pasiÅ«lytas Å«kinių statinių atidalijimo bÅ«das bÅ«tų geriausias, nes po namo atidalijimo jiems natÅ«ra tektų ženkliai mažesnÄ namo dalis ir siÅ«lomas Å«kinių pastatų atidalijimas mažintų priteistinos iÅ¡ atsakovo piniginÄs kompensacijos dydį. ApeliacinÄs instancijos teismui pripažinus, jog gyvenamojo namo atidalijimas pagal ieÅ¡kovų siÅ«lymÄ nÄra galimas, akivaizdu, kad tokie argumentai nebÄra reikÅ¡mingi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodÄ, jog namo pagal ieÅ¡kovų teiktus Projektinius pasiÅ«lymus neatidalijus, atitinkamai negalimas ir Å«kinių pastatų bei Å¡ulinio atidalijimas ieÅ¡kovų nurodytu bÅ«du.
PažymÄtina, kad atidalinus Å«kinius pastatus ieÅ¡kovų siÅ«lomu bÅ«du, atsakovui nebÅ«tų kompensuojama, nors jis netektų nuosavybÄs teisÄs į Å«kinių pastatų ½ dalis. Byloje buvo nustatytos aplinkybÄs, kad viename iÅ¡ statinių yra atsakovo daiktų, todÄl negalima sutikti, kad atsakovas jais nesinaudoja. Kadangi nagrinÄjamu atveju pagal Å¡alių siÅ«lymus negali bÅ«ti nustatoma žemÄs sklypo naudojimosi tvarka (dÄl ko bus pasisakoma vÄliau), žemÄs sklypu, jame esanÄiais takeliais, aikÅ¡telÄmis bus naudojamasi toliau bendrai, tokiu bÅ«du Å¡alims bÅ«tų sudaromos sÄ lygos patekti prie visų sklype esanÄių statinių.
Nors Å«kiniai statiniai turi bendras konstrukcijas, taÄiau tai taip pat negali bÅ«ti priežastis abu Å«kinius pastatus paskirti vienam ieÅ¡kovui, juo labiau, kai yra nustatytos aplinkybÄs, kad vienu iÅ¡ jų naudojasi ir atsakovas (kÄ pripažįsta ir ieÅ¡kovai).
87. Nors ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde teigia, kad siÅ«lÄ Ä¯traukti galimybÄ atsakovui tenkanÄioje žemÄs sklypo dalyje pastatyti lengvos konstrukcijos garaÅ¾Ä , kaip kompensacijÄ po atidalinimo netekus Å«kinių pastatų dalies, taÄiau, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas jie tik abstrakÄiai nurodÄ tokias galimybes. PažymÄtina, kad tokio pobÅ«džio bylose ne teismas, bet Å¡alys turi veikti aktyviai, bei pagrįsti įrodymais savo teiginius, todÄl negalima sutikti, jog teismas nuodugniai turÄjo aiÅ¡kintis dÄl ieÅ¡kovų galimybių pastatyti atsakovui atskirÄ garaÅ¾Ä .
88. Tuo tarpu, nors atsakovas nurodo, jog atsietai nuo kitų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų galima sprÄsti jo sufomuluotÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl Å«kinių pastatų atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs, bet su tuo sutikti nÄra pagrindo. TeisÄjų kolegijos vertinimu, toks tik dalies žemÄs sklype esanÄių statinių atidalijimas bÅ«tų neracionalus, o reikalavimas dÄl jų atidalijimo negali bÅ«ti vertinamas atsietai nuo kitų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, ypaÄ dÄl naudojimosi žemÄs sklypu.
Kadangi netenkinami reikalavimai dÄl gyvenamojo namo atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs/naudojimosi tvarkos nustatymo, manytina, kad vien klausimo dÄl Å«kinių pastatų atidalijimo iÅ¡sprendimas bÅ«tų nesavalaikis, tai ateityje apsunkintų bÅ«simų gyvenamojo namo atidalijimo ar naudojimosi namu, žemÄs sklypu tvarkos variantų parinkimÄ . Be to, atsakovas nurodo, jog Å¡ulinys turÄtų bÅ«ti toliau naudojamas abiejų Å¡alių, o ne jo vieno. DÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo 89.
IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä nustatyti žemÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal 2018 m. vasario 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) paruoÅ¡tÄ naudojimosi sklypu tvarkos planÄ , papildytÄ Ä¯važiavimu į sklypo dalį. Pagal planÄ ieÅ¡kovai naudotųsi žemÄs sklypo dalimi, plane nurodyta indeksu â1â ir â2â (ieÅ¡kovui tektų 416 kv. m sklypo dalis, ieÅ¡kovei â 8 kv. m, bendrai - 424 kv.m.), atsakovas naudotųsi 455 kv. m ploto žemÄs sklypo dalimi, plane pažymÄta indeksu â3â; bendrai ginÄo Å¡alys naudotųsi žemÄs sklypo dalimi, esanÄia po gyvenamuoju namu: ieÅ¡kovas naudotųsi 30 kv. m, ieÅ¡kovÄ â 2 kv. m, o atsakovasâ 87 kv. m ploto žemÄs sklypo dalimi.
Vertinant, kad abiems ieÅ¡kovams ir atsakovui nuosavybÄs teise žemÄs sklypas bei gyvenamasis namas priklauso po ½ dalį, akivaizdu, kad plane nepagrįstai nurodoma, kokiomis dalimis bus naudojamasi žemÄs sklypu, esanÄiu po gyvenamuoju namu ir kuriuo Å¡alims faktiÅ¡kai naudotis nÄra galimybių (nes jis užstatytas). NustaÄius, kad atsakovas viso naudotųsi 542 kv.m. sklypo dalimi (su bendrai naudojama dalimi), o ieÅ¡kovai tik 456 kv.m. sklypo dalimi, akivaizdžiai bÅ«tų nukrypstama nuo idealiųjų dalių bendrojoje nuosavybÄje.
90. Be to, plane pažymÄta ieÅ¡kovams priskirtoje dalyje, sudaranÄioje 424 kv.m, yra aikÅ¡telÄ, į kuriÄ Ä¯važiuojama pro vartus, tuo tarpu atsakovui skirtoje dalyje, sudaranÄioje 455 kv. m., bÅ«tų reikalinga įrengti įvažiavimÄ iÅ¡ardžius vartų segmentus, sprÄsti dÄl parkavimo vietos įrengimo, kas atitinkamai reikalautų papildomų iÅ¡laidų, todÄl, nors atsakovui tenkanti sklypo dalis bÅ«tų didesnÄ 31 kv.m., akivaizdu, kad sklypo dalių vertingumas skiriasi. Be to, atsisakius tenkinti Å¡alių reikalavimus dÄl Å«kinių pastatų atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs, plane bÅ«tų reikalinga numatyti, kaip iki jų bus patenkama, ar bus galimybÄ statinius eksploatuoti, kas nÄra padaryta.
Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymÄjo, kad ieÅ¡kovai plane neiÅ¡sprendÄ, kaip Å¡alys galÄs prižiÅ«rÄti, tvarkyti gyvenamÄ jį namÄ jo iÅ¡orÄje. Nors ieÅ¡kovai skunde nurodo, jog tokį klausimÄ galÄjo iÅ¡sprÄsti pats teismas, kai bylos nagrinÄjimo metu buvo beveik sutarta palikti 1 m ploÄio takelį aplink namÄ , taÄiau projektai nebuvo koreguojami, nors ieÅ¡kovų pareiga yra pateikti į bylÄ tokius projektus, kurie galÄtų bÅ«ti faktiÅ¡kai įgyvendinami ir kuriuose bÅ«tų iÅ¡sprÄsti visi dÄl naudojimo kylantys klausimai.
91. Pirmosios instancijos teismas netenkino ir atsakovo reikalavimo nustatyti žemÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal 2021 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) matininko R. R. parengtÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos planÄ . Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jo teiktame plane buvo atsižvelgta į Å«kinių pastatų iÅ¡sidÄstymÄ , kas lÄmÄ ir bendrų takelių plane egzistavimÄ ; sklypo dalis palikta naudotis bendrai tik tokia apimtimi, kurios reikia tam, kad bÅ«tų galima tinkamai naudotis Å«kiniais pastatais.
92. Nustatyta, kad pagal šį planÄ , abiems ieÅ¡kovams ir atsakovui tektų po 378 kv.m. sklypo naudotis atskirai bei po 121 kv.m. naudotis bendrai, kas visiÅ¡kai atitiktų jiems priklausanÄias idealiasias dalis bendrojoje nuosavybÄje. Pagal planÄ Å¡alys bendrai naudotųsi sklypo dalimi, esanÄia po namu bei aplink jį, 54 kv. m. plotu prie Å«kinių pastatų, kuriame yra aikÅ¡telÄ, taip pat plane numatyti du bendrojo naudojimo takai, vedantys nuo gatvÄs iki atsakovui tenkanÄios sklypo dalies bei nuo aikÅ¡telÄs iki gyvenamojo namo, kurie įsiterpia į ieÅ¡kovams priskirtinÄ Å¾emÄs sklypo dalį.
Pagal planÄ atsakovui naudojimuisi atitektų sklypo dalis po Å«kiniu statiniu (garažu), prieÅ¡ jį esanti sklypo dalis, besiribojanti su bendrai naudojama aikÅ¡tele, taip pat 321 kv.m. sklypo dalimi, esanÄia už gyvenamojo namo. Tuo tarpu ieÅ¡kovams tektų sklypo dalis po kitų Å«kiniu pastatu bei greta esanti sklypo dalis, atskiros sklypo dalys prie gatvÄs, skiriamos bendro naudojimo tako. TeisÄjų kolegijos vertinimu, atsakovui tenkanti žemÄs sklypo dalis pagal savo konfiguracijÄ yra akivaizdžiai geresnÄ, labiau nutolusi nuo gatvÄs, į sklypÄ neįsiterpia jokie bendro naudojimosi takai, atsakovui tektų pakankamai ženklaus ploto (321 kv.m. iÅ¡ 378 kv.m.) sklypo dalis, kuria naudotųsi iÅ¡imtinai tik atsakovas.
Tuo tarpu ieÅ¡kovams atitektų sklypo dalis, kurioje bÅ«tų bendro naudojimosi takai, sklypas ribotųsi su gatve. PažymÄtina, jog plane nÄra nurodoma, kaip Å¡alys bendrai naudosis Å¡uliniu, kuris yra atsakovui atitenkanÄioje sklypo dalyje. Nors atsakovas teigÄ, kad Å¡uliniu Å¡alys turi naudotis bendrai, bet savo teikiamame plane jokių bendro naudojimosi takų iki jo nenurodÄ, todÄl neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovai iki jo patektų. Akivaizdu, kad nustaÄius atsakovo nurodytÄ naudojimosi sklypu tvarkÄ , kilÄ konfliktai tarp Å¡alių tÄstųsi.
93. TodÄl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog Plane sklypo naudojimo tvarka pernelyg suvaržo ir apsunkina sklypo naudojimÄ bendram naudojimui skirtais takeliais, Å¡alių naudojimui priskirtinų sklypų pavieniam iÅ¡sidÄstymui, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimas neleistų Å¡alims tinkamai naudotis turtu be ginÄų, liktų neiÅ¡sprÄstas antraeilio daikto â Å¡ulinio, naudojimosi ar atidalijimo klausimas, neatitiktų socialinÄs taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijams.
DÄl skolos už komunalines paslaugas priteisimo 94. Teismas, ieÅ¡kovams praÅ¡ant atlyginti 6 276,19 Eur nuostolius, kurie, jų teigimu, susidarÄ atsakovui nuo 2007 m. rugsÄjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. neprisidÄjus prie gyvenamojo namo iÅ¡laikymo nustatÄ, kad ieÅ¡kovai Å¡iuo laikotarpiu mokÄjo mokesÄius už elektros energijos, dujų, Å¡alto vandens tiekimo bei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, pagal sudarytas sutartis su minÄtų paslaugų teikÄjais. Teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteisÄ 313,81 Eur nuostolių, t.y. 6 procentus nuo 5 517,77 Eur sumos iÅ¡laidų komunalinÄms paslaugoms apmokÄti.
95. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jiems nesuprantama, kodÄl teismas minÄtÄ sumÄ skaiÄiuoja nuo 5.517,77 Eur sumos, taÄiau pažymÄtina, kad sprendime nurodoma, jog ieÅ¡kovų reikalavimui priteisti iÅ¡ atsakovo sumas, sumokÄtas komunalinių paslaugų tiekÄjams taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad, nors teismas teisiogiai nenurodÄ, jog reikalavimo dÄl praÅ¡omos priteisti 758,42 Eur sumos netenkina esant praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui, taÄiau tai galima suprasti iÅ¡ teismo motyvų.
96. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovai naudojamÄ gyvenamojo namo dalį Å¡ildÄ dujinio katilo pagalba, o atsakovas tvirtino, jog savo naudojamÄ namo dalį Å¡ildÄ kieto kuro (malkiniu) katilu ir senu dujiniu katilu nesinaudojo dÄl jo netinkamumo naudoti. Taip pat teismas atsižvelgÄ Ä¯ ieÅ¡kovų 2021 m. kovo 9 d. pareiÅ¡kime dÄl atsakovo 2021 m. vasario 22 d. praneÅ¡imo ir taikaus ginÄo iÅ¡sprendimo, 5 punkte nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nesirÅ«pino namo dalimi, kuria naudojosi, patalpų neÅ¡ildÄ.
Teismas pripažino, jog ieÅ¡kovų nurodyta iÅ¡laidų, patirtų sumokant už gamtinių dujų tiekimÄ bei pastoviÄ dujų kainos dalį, patirtos ne viso namo iÅ¡laikymui. IeÅ¡kovai skunde teigia, kad nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovų nurodyta iÅ¡laidų, patirtų sumokant už gamtinių dujų tiekimÄ bei pastoviÄ dujų kainos dalį, patirtos ne viso gyvenamojo namo iÅ¡laikymui, teismas nepilnai iÅ¡siaiÅ¡kino aplinkybes dÄl kieto kuro (malkų) katilo naudojimo.
97. PažymÄtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. lapkriÄio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. rugpjÅ«Äio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nÄra esminių prieÅ¡taravimų, paneigianÄių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinÄjimo taisyklÄmis, bet ir logikos dÄsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-697/2013). ApeliacinÄs instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡ių taisyklių nepažeidÄ, tinkamai vertino byloje esanÄius įrodymus.
98. Byloje buvo nustatytos aplinkybÄs, kad Å¡alys turi atskiras Å¡ildymo sistemas. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde teigia, jog galimai atsakovas žiemÄ savo patalpas Å¡ildydavo elektriniais Å¡ildytuvais, Å¡ildymui naudodavo dujinÄ viryklÄ, taigi, galima sprÄsti, jog dujų katilu savo naudojamų patalpų Å¡ildymui naudojosi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovai. Byloje buvo svarbu nustatyti gamtinių dujų sunaudojimo aplinkybes, o ne kiek dažnai ir kuo atsakovas kÅ«reno malkinį katilÄ , ar jį iÅ¡ viso kÅ«reno. Atsakovas nurodÄ name gyvenÄs retai, o dujas naudojÄs tik maisto gaminimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino byloje esanÄių įrodymų visumÄ , taip pat atsižvelgÄ ir į ieÅ¡kovų 2021 m. kovo 9 d. pareiÅ¡kime dÄl atsakovo 2021 m. vasario 22 d. praneÅ¡imo ir taikaus ginÄo iÅ¡sprendimo 5 punkte nurodytus teiginius, kad atsakovas nesirÅ«pino namo dalimi, kuria naudojosi, patalpų neÅ¡ildÄ.
99. Negalima sutikti su ieÅ¡kovų apeliacinio skundo teiginiu, kad minÄtame dokumente minima tik neÅ¡ildoma veranda, kadangi jame teigiama, jog apie 10 metų atsakovas nesirÅ«pino namo dalimi, kuria naudojasi (I a. ir rÅ«sys), patalpų neÅ¡ildÄ, kas leidžia sprÄsti, jog kalbama apie atsakovo visas naudojamas patalpas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Å¡altuoju metų laiku iÅ¡laidos už dujų tiekimÄ buvo žymiai didesnÄs nei kitu laiku, atsakovas savo naudojamos gyvenamojo namo dalies neÅ¡ildÄ, taigi, ieÅ¡kovai pateikÄ ir savo patirtas iÅ¡laidas už dujų sunaudojimÄ Å¡ildant jų naudojamÄ gyvenamojo namo dalį, naudojant maisto ruoÅ¡imui ir pan.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad toks ieÅ¡kovų reikalavimas priteisti pusÄ ieÅ¡kovų sumokÄtų iÅ¡laidų už dujų tiekimÄ akivaizdžiai prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), o atsakovui kiltų pareiga atsiskaityti tik už dujas, sunaudotas maisto paruoÅ¡imui. 100. Nors ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo, jog jiems neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu iÅ¡ atsakovo priteista tik 6 proc. dydžio iÅ¡laidos komunalinÄms paslaugoms apmokÄti nuo pusÄs ieÅ¡kovų patirtų iÅ¡laidų, pažymÄtina, jog teismas vertino, jog iÅ¡laidos už elektros energijos, Å¡alto vandens tiekimÄ , nuotekų, komunalinių atliekų tvarkymÄ susidarÄ dÄl Å¡ių paslaugų teikimo namo gyventojų kasdieniams poreikiams tenkinti, o atsakovas nuosekliai teigÄ, jog name nuolat negyveno, apsistodavo tik kelioms dienoms, o 2019 metais name gyveno kartu su drauge, kol buvo tvarkomas draugÄs butas.
PažymÄtina, kad ieÅ¡kovai apeliaciniame skunede neginÄija teismo iÅ¡vadų, kad atsakovas gyveno name retai, bylos nagrinÄjimo pradžioje buvo iÅ¡kilÄ problemų dÄl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui, kadangi jis ginÄo name nebuvo randamas. Nesant objektyvių galimybių nustatyti, kiek savo reikmÄms atsakovas suvartojo elektros energijos, dujų, Å¡alto vandens, paÅ¡alino atliekų, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgÄs į komunalinių mokesÄių skaiÄiavimo laikotarpį, sprendÄ, kad 6 procentų dydžio (313,81 Eur) nuo 5 517,77 Eur sumos iÅ¡laidos komunalinÄms paslaugoms apmokÄti yra pakankamos ir protingos.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, nesant galimybÄs tiksliai apskaiÄiuoti, kiek paslaugų suteikta iÅ¡imtinai atsakovo reikmÄms tenkinti, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes apie atsakovo naudojimÄ si teiktomis paslaugomis, pripažintina, kad teismo priteista suma atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis). 101. Kadangi ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir Å¡is klausimas pirmosios instancijos teismo nebuvo iÅ¡sprÄstas, teismo sprendimas patikslintinas nurodant, jog iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteistina ne tik 313,81 Eur suma, bet ir 5 proc. dydžio metinÄs procesinÄs palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo patikslinto ieÅ¡kinio priÄmimo teisme dienos (2020 m. gegužÄs 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). 102.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, byloje nÄra nustatyta akivaizdžių atsakovo piktnaudžiavimo procesinÄmis teisÄmis aplinkybių, tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas bylos eigoje tikslino savo reikalavimus, teikÄ papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, bylos nagrinÄjimas užtruko, nes nepavyko įteikti procesinių dokumentų atsakovui, buvo paskelbtas karantinas, vÄliau vykdyta teisminÄ mediacija, vyko vietos apžiÅ«ra, galutinai Å¡alių reikalavimai suformuluoti tik 2021 m. liepos mÄnesį. Kadangi Å¡alių pozicijos nesutapo, negalima sutikti su ieÅ¡kovais, kad bÅ«tent atsakovas turÄjo stengtis suderinti savo valiÄ dÄl bendro daikto, ieÅ¡koti visiems bendraturÄiams priimtino sprendimo bÅ«do.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 103. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovo patirtos iÅ¡laidos advokatų pagalbai apmokÄti (sumokÄjo 1 150 Eur advokatÄs A. F. paslaugoms apmokÄti, 11 169,40 Eur advokatų kontorai (duomenys neskelbtini) teiktoms paslaugoms apmokÄti), įvertinus bylos sudÄtingumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , advokatų darbo laiko sÄ naudas, yra aiÅ¡kiai per didelÄs ir negali bÅ«ti priteistinos visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog visas atsakovo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas gali sudaryti ne daugiau kaip 7 390 Eur sumÄ , kuri laikytina pakankama ir protingo dydžio.
Su tokiomis iÅ¡vadomis nesutinka tiek ieÅ¡kovai, teigdami, kad atstovavimo iÅ¡laidos turÄjo bÅ«ti mažinamos iki 5000 Eur, tiek atsakovas, teigdamas, kad jo patirtos iÅ¡laidos yra pagrįstos. 104. Å alys daugiau dÄmesio skyrÄ atstovavimui, kai nagrinÄjamu atveju bÅ«tų tikslinga skirti didesnį dÄmesį siÅ«lomų projektų tinkamam paruoÅ¡imui. Tik dÄl pateiktų projektų nepakankamo tinkamumo ginÄas liko neiÅ¡sprÄstas. 105. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokÄti, atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ yra priteisiamos ne didesnÄs, nei numatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dÄl užmokesÄio dydžio. Taigi, Rekomendacijose yra nustatytas maksimaliai galimas priteisti užmokestis už advokato pagalbÄ (Rekomendacijų 1 p.).
Teismas gali sumažinti bylinÄjimosi iÅ¡laidas atsižvelgÄs į bylos sudÄtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybÄ iÅ¡vykti į kitÄ vietovÄ, negu registruota advokato darbo vieta; ginÄo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes. 106.
Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokÄtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisÄ, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad procesÄ laimÄjusiai Å¡aliai nebÅ«tinai kiekvienu atveju turi bÅ«ti priteisiamos visos advokato pagalbos iÅ¡laidos, nevirÅ¡ijanÄios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių â tai priklauso nuo bylos sudÄtingumo ir kitų Rekomendacijose nurodytų kriterijų. Kadangi advokato pagalbos iÅ¡laidų dydžio atitikties proporcingumo ir pagrįstumo kriterijams vertinimas iÅ¡ esmÄs paliktas teismo diskrecijai, Å¡alis, nesutikdama su teismo procesiniu sprendimu, kuriuo priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidos sumažintos, turi argumentuotai pagrįsti, kodÄl toks teismo procesinis sprendimas laikytinas neatitinkanÄiu sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir proporcingumo principų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-533/2008). 107.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, nagrinÄjamoje byloje nebuvo keliami itin sudÄtingi teisÄs aiÅ¡kinimo klausimai, reikalaujantys didelÄs apimties teismų praktikos analizÄs, bylos problematika nÄra inovatyvi, bylai nÄra bÅ«dingas vadinamasis tarptautinis elementas. Kaip pagrįstai pažymÄjo pirmosios instancijos teismas, nors buvo patikslinti prieÅ¡ieÅ¡kiniai, atsiliepimas į patikslintÄ ieÅ¡kinį, taÄiau juos teikiant nebuvo nurodomos visiÅ¡kai naujos aplinkybÄs, reikalaujanÄios detalios analizÄs ir pagrindimo.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovo atstovų susipažinimas su tiek ieÅ¡kovų pateiktais procesiniais dokumentais, tiek teismo priimtais procesiniais sprendimais, galÄtų bÅ«ti vertinamas kaip bendros pozicijos suformavimas, įeinantis į pasirengimÄ bylos nagrinÄjimui. Kaip pagrįstai teismo nurodoma, iÅ¡laidos, patirtos rengiant raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, taip pat yra per didelÄs, nes juose dÄstomos aplinkybÄs tik papildanÄios procesiniuose dokumentuose nurodytÄ informacijÄ . PažymÄtina, kad atstovų dalyvavimas teismo posÄdyje nebuvo sudÄtingas procesas, be to, atsakovas patyrÄ beveik tris kartus didesnes iÅ¡laidas nei ieÅ¡kovai, t.y. nerÅ«pestingai iÅ¡laidavo samdydamas atstovÄ dÄl procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo teismo posÄdžių metu.
Nors atsakovas akcentuoja, kad bylos nagrinÄjimas užtruko 2 metus, taÄiau kaip minÄta, tai nulÄmÄ ir tokios priežastys kaip procesinių dokumentų įteikimas atsakovui, teisminÄ mediacija, visuotinai paskelbtas karantinas. 108. TeisÄjų kolegija, įvertinusi Å¡alių apeliacinių skundų argumentus, atsižvelgdama į minÄtas teisÄs aktų nuostatas, kasacinio teismo praktikÄ , bylos sudÄtingumÄ bei apimtį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo patirtas iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ sumažino.
Taip pat nenustatyta, kad Å¡ias iÅ¡laidas bÅ«tų reikÄjÄ mažinti dar labiau ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde nurodomais motyvais. 109. Nors ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirtymu ir tuo pagrindu, kad neteisinga Å¡alių patirtas atstovavimo iÅ¡laidas vertinti po lygiai, t. y. po pusÄ patirtų iÅ¡laidų priskirti ieÅ¡kiniui/prieÅ¡ieÅ¡kiniui ir atsiliepimui į ieÅ¡kinį/prieÅ¡ieÅ¡kinį, taÄiau teisÄjų kolegija, įvertinusi, kad Å¡alių pateikti reikalavimai dÄl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, naudojimosi tvarkos namu bei žemÄs sklypu nustatymu, tarpusavyje yra itin glaudžiai susijÄ, su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka.
ApeliacinÄs instancijos teismas nemato pagrindo sprÄsti, jog Å¡alių bylinÄjimosi iÅ¡laidos turÄtų bÅ«ti skirstomos kitaip nei nurodÄ pirmosios instancijos teismas. Kaip minÄta, byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų piktnaudžiavÄs savo procesinÄmis teisÄmis, vilkinÄs procesÄ , todÄl taip pat nÄra pagrindo sprÄsti dÄl nukrypimo nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. Nors ieÅ¡kovai skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukÄ Ä¯ jų patirtas atstovavimo iÅ¡laidas advokatui S.B. sumokÄtų sumų, taÄiau, pastebÄtina, kad į bylÄ buvo teikiami tik įrodymai, patvirtinantys advokato A.N. ieÅ¡kovams suteiktų teisinių paslaugų apmokÄjimÄ , taip pat advokatas A.N. teikÄ praÅ¡ymus dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nenurodydamas, kad ieÅ¡kovai patyrÄ papildomas iÅ¡laidas anksÄiau juos atstovavusio advokato paslaugų apmokÄjimui. 110.
Apibendrinant aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiÅ¡kai nustatÄ faktinÄs bylos aplinkybÄs, priÄmÄ iÅ¡ esmÄs teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuris tik papildytinas nurodant, jog iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteistina 5 proc. dydžio metinÄs palÅ«kanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 111. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas pilnai, ieÅ¡kovų apeliacinis skundas tenkintinas tik dÄl procesinių palÅ«kanų priteisimo, iÅ¡laidos, susijusios su apeliacinių skundų parengimu ir pateikimu, Å¡alims neatlygintinos. 112.
Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų 2758,80 Eur dydžio iÅ¡laidas, susijusias su atsiliepimo į jų apeliacinį skundÄ parengimu. Kadangi minÄtos iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijose 8.11 p. numatytÄ maksimalų užmokesÄio dydį, įvertinus, kad advokatas dalyvavo bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis atsakovui priteisiama po 500 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. sprendimÄ iÅ¡ esmÄs palikti nepakeistu patikslinant sprendimo rezoliucinÄs dalies 2 pastraipÄ ir jÄ iÅ¡dÄstant sekanÄiai:
âPriteisti iÅ¡ atsakovo A.Ä., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 313,81 Eur (tris Å¡imtus trylika eurų 81 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (313,81 Eur) nuo patikslinto ieÅ¡kinio priÄmimo teisme dienos (2020 m. gegužÄs 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 972,99 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus 99 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų solidarių ieÅ¡kovų I. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T.
Ä., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudaiâ. Priteisti atsakovui A. Ä. po 500 Eur iÅ¡ kiekvieno atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinÄje instancijoje iÅ¡ I. M. B. ir T. Ä. TeisÄjai RamunÄ ÄeknienÄ Rita DambrauskaitÄ LaimutÄ SankauskaitÄ