Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f0b95bcd-4271-4293-b765-2cbdff6a92b7 Generato dall'IA

Court allows name change to 'W' and birth registration despite Lithuanian law restrictions on non-Latin letters.

Numero d'incarto f0b95bcd-4271-4293-b765-2cbdff6a92b7
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Accolto (Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court ordered the Civil Registry Office to change the plaintiff's name to 'W' and register the birth of her three children with that surname. Although Lithuanian law traditionally excludes the letter 'W' from official records, the court found the plaintiff's request reasonable given the government's recent trend to permit non-Latin letters in business names. The court ruled that refusing the request violated principles of justice, good faith, and proportionality without a valid legal basis.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Code Art. 1.5; Civil Procedure Code Art. 259, 263-270, 279(1), 307(1), 516: A state authority's refusal to register a name containing a non-Latin letter violates principles of justice and proportionality if no substantive legal justification for the restriction is provided.

Parole chiave

Generato dall'IA
name change request non-Latin letters Civil Registry Office proportionality principle birth registration identity rights administrative refusal

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Civil Code Art. 1.5
Civil Procedure Code Art. 259
Civil Procedure Code Art. 263-270
Civil Procedure Code Art. 279(1)
Civil Procedure Code Art. 307(1)
Civil Procedure Code Art. 516

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

?Civilinė byla Nr. e2YT-17269-466/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12160-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.4; 3.4.5.13. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras PaÅ¡venskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų E. K. ir R. R. W. W. pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us bei įpareigojimo įtraukti į apskaitÄ užsienyje gimusių vaikų gimimÄ , suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjai nurodė, kad susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas R. R. W. W. yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Registruojant santuokÄ civilinės metrikacijos įstaigoje pareiÅ¡kėjai E. K. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nesant raidės „w“ lietuvių kalbos abėcėlėje, jai nebus suteikta vyro originali pavardė „W.“, nes to nenumato Lietuvoje galiojančios civilinės metrikacijos taisyklės. Buvo pasiÅ«lytas sulietuvintas pavardės variantas „V.“.

Toks pasiÅ«lymas netenkino pareiÅ¡kėjos, nes originali vyro pavardė atrodė iÅ¡kraipyta. Sutuoktinis prieÅ¡taravo tokiam iÅ¡kraipymui, jam buvo nesuprantamas toks valstybės institucijos sprendimas. Todėl pareiÅ¡kėja nutarė pasilikti iki santuokos turėtÄ pavardę „K.“. Vėliau pareiÅ¡kėja sužinojo, kad Lietuvoje plėtojama pavardžių su nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis suteikimo praktika. 2021 m. balandžio mėn. pareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su praÅ¡ymu pakeisti jos pavardę į „W.“, kad pavardė bÅ«tų tokia pati, kaip sutuoktinio.

Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2021 m. balandžio 21 d. iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavardės pakeitimo“, kuria atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , savo atsisakymÄ motyvuodamas teisinių galimybių nebuvimu. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) jiems gimė trys vaikai: T. W., I. W., ir V. W.. PareiÅ¡kėja 2021 m. balandžio mėn. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su praÅ¡ymu įtraukti vaikų gimimÄ Ä¯ apskaitÄ Lietuvoje, suteikiant jiems pavardę „W.“.

Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius pateikė tris iÅ¡vadas: 2021 m. balandžio 8 d. iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užsienio valstybėje įregistruoto gimimo įtraukimo į apskaitÄ â€œ, kuria atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į apskaitÄ dukters I. W. gimimÄ ; 2021 m. balandžio 8 d. iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užsienio valstybėje įregistruoto gimimo įtraukimo į apskaitÄ â€œ, kuria atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į apskaitÄ sÅ«naus T.

W. gimimÄ ; 2021 m. balandžio 8 d. iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užsienio valstybėje įregistruoto gimimo įtraukimo į apskaitÄ , kuria atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Ä¯traukti dukters V. W. gimimÄ . Visos iÅ¡vados motyvuojamos teisinio pagrindo nebuvimu, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad pareiÅ¡kėjos ir vaikų pavardė gali bÅ«ti tik „V.“. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjai praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos E. K. pavardę į „W.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä , bei panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. balandžio 8 d. iÅ¡vadas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitÄ užsienyje gimusių vaikų T.

W., I. W., V. W. gimimÄ , suteikiant vaikams pavardes „W.“. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad Å¡iuo metu raÅ¡ant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Minėtame nutarime nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės raÅ¡omi lietuvių kalbos raÅ¡menimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis iÅ¡duodamas pasas, lietuviÅ¡kus įraÅ¡us.

Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, patenkinti pareiÅ¡kėju praÅ¡ymÄ , t. y. santuokos sudarymo įraÅ¡e pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę iÅ¡ „K.“ į „W.“, bei įtraukti į apskaitÄ pareiÅ¡kėjų vaikų gimimus, gimimo įraÅ¡uose įraÅ¡ant vaikų pavardes „W.“, neturi teisinių galimybių. Priebalsė „w“ sulietuvinta forma raÅ¡oma „v“. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta keliolika civilinių bylų dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pavardę santuokos sudarymo įraÅ¡e, įraÅ¡ant raidę „w”, „x“, „q“, taip pat įtraukti į apskaitÄ užsienio valstybėje sudarytÄ santuokÄ , santuokos sudarymo įraÅ¡e, įraÅ¡ant raidę „w“, „x“, „q“.

Atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtus sprendimus, taip pat į tai, kad kol nėra įstatymų, kurie sureguliuotų Å¡iuos klausimus, pareiÅ¡kėjai priversti savo teises ginti teisme. Taip pat prašė pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. 2021 m. gegužės 10 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjų E. K. ir R. R. W. W. pareiÅ¡kimo dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o pakeitimo bei įpareigojimo įtraukti į apskaitÄ užsienyje gimusių vaikų gimimÄ .

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomone, pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas raÅ¡yti pavardę „W.“ prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, patvirtintų Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių 23 punktÄ , civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

Tačiau atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios iÅ¡imtys. Viena jų – su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes pasirenkančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ . Taip pat prašė pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, nedalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Å alims apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, CPK 118, 1751 straipsniuose nustatyta tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad E. K. ir R. R. W. W. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sudarė santuokÄ . PareiÅ¡kėjas R. R. W. W. yra (duomenys neskelbtini) pilietis.

Registruojant santuokÄ civilinės metrikacijos įstaigoje pareiÅ¡kėjai E. K. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog lietuvių kalboje nesant „w“ raidės, jai negali bÅ«ti suteikta originali sutuoktinio pavardė „W.“, nes to nenumato Lietuvoje galiojančios civilinės metrikacijos taisyklės, dėl ko pareiÅ¡kėja laikinai pasiliko savo mergautinę pavardę. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2021 m. balandžio 21 d. iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavardės pakeitimo“, kuria atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ .

IÅ¡vadoje nurodyta, kad priebalsė „w“ sulietuvinta forma raÅ¡oma „v“, todėl Skyrius neturi teisinių galimybių pakeisti pareiÅ¡kėjos E. K. pavardę į W.. PareiÅ¡kėjams E. K. ir R. R. W. W. esant santuokoje gimė trys vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė I. W. , (duomenys neskelbtini) gimė V. W. ir (duomenys neskelbtini) gimė T. W.. PareiÅ¡kėjai kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių, kad pareiÅ¡kėjų vaikai bÅ«tų įtraukti į apskaitÄ Ä¯raÅ¡ant vaikų pavardes pagal tėvo pavardę.

Skyrius 2021 m. balandžio 8 d. pateikė tris išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis atsisakė pareiškėjų dukrų I. W., V. W. ir sūnaus T. W. gimimo įrašuose vaikų pavardes įrašyti su „W“. Išvadose nurodyta, kad tik teismas konkrečiu atveju gali nukrypti nuo teismų suformuotos praktikos ir atitinkamai taikyti arba netaikyti teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nurodyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba.

Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Pagal CK 3.281 straipsnį, civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ . Registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės bÅ«klės aktus, Å¡ių asmenų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi juos paraidžiui perraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto atitinkamo dokumento.

Vardas ir pavardė paraidžiui gali bÅ«ti perraÅ¡yti be Å¡alutinių (diakritinių) ženklų, jei techniÅ¡kai jų įraÅ¡yti negalima. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimÄ â€žDėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės raÅ¡omi lietuvių kalbos raÅ¡menimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis iÅ¡duodamas pasas, lietuviÅ¡kus įraÅ¡us. 1999 m. spalio 21 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Tai reiškia, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas iš esmės nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimuose (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), konstatuota, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užraÅ¡ymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimÄ ir sukeltų abejonių dėl Å¡eimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (toliau – SESV ) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintÄ apsigyvenimo teisę (2008 m. spalio 14 d.

Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ , SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali bÅ«ti pateisinamas tik tuo atveju, jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo Å¡eimos narių pavardžių raÅ¡ymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų bÅ«ti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.

JTO Žmogaus teisių komitetas 2010 m. pripažino Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimÄ byloje Raihman v. Latvija (Communication No. 1621/2007) nurodydamas, kad priverstinis žmogaus vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kiÅ¡imasis į privatų asmens gyvenimÄ ir pažeidžia žmogaus teises. 2007 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime Johansson prieÅ¡ SuomijÄ (paraiÅ¡kos Nr. 10163/02) nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas, tai individualus tėvų pasirinkimas.

Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai, susiję su vardo pakeitimu, gali bÅ«ti pateisinami visuotine gerove, pvz. siekiant užtikrinti tikslų gyventojų suraÅ¡ymÄ arba tam, kad bÅ«tų galima tinkamai nustatyti asmens tapatybę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime byloje Nr. 14/98 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ pateikė papildomas aiÅ¡kinimo gaires ir sprendimo 7 punkte nurodė, kad gali bÅ«ti teikiamos iÅ¡vados, jog konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė „lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis“ gali bÅ«ti suprantamos taip, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais raÅ¡ant nelietuviÅ¡kus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo. 2014 m. vasario 27 d. sprendimo 2 punkte (rezoliucinėje dalyje) Konstitucinis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo (Žin., 1999, Nr. 90-2662) rezoliucinės dalies nuostata „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ inter alia reiÅ¡kia, kad laikantis iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 14 straipsnio, kylančių reikalavimų gali bÅ«ti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siÅ«lo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iÅ¡ profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos Å¡akų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rÅ«pintis valstybinės kalbos saugojimu.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu atsisako pareiÅ¡kėjai E. K. jos santuokos sudarymo su R. R. W. W. įraÅ¡e įraÅ¡yti originaliÄ sutuoktinio pavardę W.. Taip pat atsisako įraÅ¡yti originaliÄ tėvo pavardę vaikų gimimo įraÅ¡uose, nes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus vardo ir pavardės įraÅ¡ai daromi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, todėl vietoje „w“ turi bÅ«ti raÅ¡oma lietuviÅ¡ka “v“.

Ä®vertinus Europos SÄ jungos Teisingumo ir Žmogaus Teisių Teismų praktikÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pripažintina, jog atsisakymas pakeisti pareiÅ¡kėjos E. K. pavardę į originaliais raÅ¡menimis raÅ¡omÄ sutuoktinio pavardę W., taip pat ir atsisakymas suteikti tėvo pavardę pareiÅ¡kėjų nepilnamečiams vaikams sukelia pareiÅ¡kėjams reikÅ¡mingų nepatogumų įrodinėjant savo tapatybę bei pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumÄ , taip pat patvirtinant Å¡eimos giminystės ryÅ¡ius.

Tokie nepatogumai galėtų susidaryti ir tikriausiai susidaro pareiÅ¡kėjams keliaujant, jų atsiradimas labai tikėtinas atliekant teisines procedÅ«ras, tokias kaip palikimo priėmimas ir pan. Akivaizdu, jog draudimas įraÅ¡yti pavardę su „w“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos pareiÅ¡kėjai ir jų nepilnamečiai vaikai patiria dėl sulietuvintų jų pavardžių. Toks draudimas sudaro prielaidas pažeisti privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumo principÄ bei asmens teisę į vardÄ (CK 2.20 straipsnis) ir demokratinėje visuomenėje valstybė neturėtų riboti tokios asmenų pasirinkimo teisės, ypač kai tam nėra aiÅ¡kaus pagrindo ir valstybės institucijos nerodo iniciatyvos, kad teisės normomis bÅ«tų sureguliuoti santuokas su užsienieio piliečiais sudariusių Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir originalių pavardžių įraÅ¡ymo asmens dokumentuose klausimai.

Nenustatyta, jog „w“ raidės nurodymas asmens varde ir pavardėje galėtų reikÅ¡mingai pakenkti valstybinės kalbos vartojimo taisyklėms, ar, kad tuo bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas. Pažymėtina, jog Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo iÅ¡vadoje nurodė, jog galimos kai kurios iÅ¡imtys pavardėje įraÅ¡ant „w“ raidę, o viena iÅ¡ jų – su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes pasirinkusių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ .

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į valstybėje Å¡iuo metu vykstančius kasdieninės ir oficialios lietuvių kalbos vartojimo kultÅ«ros, jos populiarumo pasikeitimus, kai jaunimas tarpusavyje vis dažniau bendrauja užsienio (dažniausiai anglų) kalbomis, užsienio kalbos vartojamos įvairiausiuose pramoginuose renginuose (ypač dainavimo konkursuose), yra daugybė juridinių asmenų, prekybos, paslaugų ir pan. įmonių užsienietiÅ¡kais pavadinimais, Å¡iuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė teisės aktų pakeitimams leisti Lietuvoje registruojamų įmonių pavadinimus sudaryti užsienio kalba vartojant lotyniÅ¡kos abėcėlės raides „q“, „x“, taip pat ir „w“, dėl kurios vartojimo asmens dokumentuose buvo priversti kreiptis į teismÄ pareiÅ¡kėjai Å¡ioje byloje.

Esant tokioms tendencijoms pareiÅ¡kėjų siekis, kad raÅ¡ant pavardę bÅ«tų vartojama lotyniÅ¡ka „w“, kuri yra R. R. W. W. pavardėje, yra suprantamas ir pateisinamas. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes bei Å¡alių argumentus, darytina iÅ¡vada, kad nenukrypus nuo Å¡iuo metu esamo teisinio reguliavimo ir atsisakius tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , tai akivaizdžiai prieÅ¡tarautų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Valstybės institucijoms nurodant tik teisinio reguliavimo spragas, bet iÅ¡ esmės nenurodant argumentų dėl tokio ribojimo pagrįstumo, yra labai tikėtinas atsiradimas reikÅ¡mingų neigiamų pasekmių pareiÅ¡kėjams ir jų nepilnamečiams vaikams dėl pareiÅ¡kėjos E. K. bei vaikų asmens dokumentuose nurodytų skirtingų pavardžių nuo sutuoktinio ir tėvo R.

R. W. W. pavardės. Nenustačius pateisinamo pagrindo dėl teisės į originalios pavardės pasirinkimÄ ribojimo, siekiant apginti pareiÅ¡kėjų teisę į savo tapatybę ir privatų gyvenimÄ , pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas pripažintinas pagrįstu ir yra tenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 516 straipsniu, nusprendžia: pareiÅ¡kėjų E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R.

R. W. W., gim. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos E. K. pavardę į „W.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä . Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. balandžio 8 d. iÅ¡vadas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo įtraukti į apskaitÄ užsienyje gimusių I.

W., V. W. ir T. W. gimimÄ Ä¯raÅ¡ant jų pavardes „W.“. Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitÄ užsienyje gimusių E. K. ir R.R. W. W. vaikų I. W., V. W. ir T. W. gimimÄ , suteikiant jiems pavardes „W.“. Ä®siteisėjusį sprendimÄ iÅ¡siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui. Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Gintaras Pašvenskas