Court acquits defendant on appeal because prosecutor and victim did not appeal the original conviction.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe Court of Appeal acquitted the defendant, reversing the first-instance conviction for assault. Although the defendant argued he caused physical pain, the court noted that only the prosecutor and victim could appeal to worsen the charge, and neither did so. Consequently, the court lacked the legal basis to independently find new facts regarding physical injury and declared the defendant not guilty.
Regesto Legislator
Generato dall'IALietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 4 dalis; Asmuo, kurio padėtį apeliacinė instancijos teismas gali pabloginti, tik tuo atveju, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovų skundai.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IATesto completo
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-201-810/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54034-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Editos DambrauskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), ArÅ«no PaÅ¡tuolio ir Jurgos VasiliauskienÄs, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, nuteistajam D.
Ä., jo gynÄjui advokatui RamÅ«nui GudaÅ¡iui, nukentÄjusiajam K. V., specialistui J. V., vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. Ä. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ä. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 metų 2 mÄnesių laisvÄs apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmÄs vykdymo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusijÄ su darbu, bei per 6 mÄnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonÄms, per mÄnesį iÅ¡dirbant nemažiau po 20 valandų.
Paskirtos laisvÄs apribojimo bausmÄs vykdymo pradžiÄ nusprÄsta skaiÄiuoti nuo įsiteisÄjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmÄ vykdanÄioje institucijoje dienos. KardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, nusprÄsta panaikinti pradÄjus bausmÄs vykdymÄ . Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡Ä nusprÄsti palikti byloje, kirvį âFiskarsâ ir svertį â konfiskuoti ir sunaikinti. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :
1. D. Ä. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. spalio 17 d. apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini), miÅ¡ke, tarpusavio konflikto metu, automobilyje âVolkswagen Transporterâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausanÄiame D. Ä., tyÄia pastÅ«mÄ ranka į krÅ«tinÄ automobilio vidurinÄje eilÄje ant sÄdynÄs sÄdintį K. V. ir sugriebÄs jam už rankovÄs iÅ¡traukÄ iÅ¡ automobilio, bei sudavÄ du kartus kirvio pentimi į deÅ¡inÄ kojÄ , tuo padarydamas jam deÅ¡inÄs blauzdos sumuÅ¡imÄ , ir sukÄlÄ nukentÄjusiajam K. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad nukentÄjusiojo K. V. teisme duoti parodymai iÅ¡ esmÄs neatitinka faktinių tyrimo metu surinktų duomenų, laikÄ juos nukentÄjusiojo siekiu savo darbdaviui padÄti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs, todÄl rÄmÄsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as, specialisto iÅ¡vada, Kauno klinikų pateiktuose dokumentuose užfiksuota informacija, policijos pareigÅ«nų, liudytojų A. R. ir V. Ž. parodymai, automobilio âVolkswagen Transporterâ apžiÅ«ros protokolas, daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti protokolas. Å ių įrodymų apylinkÄs teismui pakako padaryti iÅ¡vadai, kad D. Ä. kaltÄ padarius jam inkriminuotÄ veikÄ yra įrodyta, ji teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Ä. praÅ¡o Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi jis nepadarÄ veikos, turinÄios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ . Ä® teismo posÄdį Å¡aukti ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertÄ J. V., praÅ¡yti jo pateikti paaiÅ¡kinimus dÄl suraÅ¡ytos specialisto iÅ¡vados apie nukentÄjusiajam padaryto sužalojimo mechanizmÄ , pateikti jam daiktinį įrodymÄ â kirvį, ir papraÅ¡yti paaiÅ¡kinti, ar bÅ«tent Å¡iuo kirviu buvo sužalota nukentÄjusiojo koja.
Taip pat praÅ¡o Å¡aukti į teismo posÄdį ir apklausti nukentÄjusįjį K. V., kadangi pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidÄ jo apklausos tvarkÄ , darÄ jam neleistinÄ psichologinį poveikį, siekiant iÅ¡gauti kaltinimo aplinkybes atitinkanÄius parodymus. 3.1. Anot nuteistojo, apylinkÄs teismas, nagrinÄdamas bylÄ , padarÄ esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nulÄmusių neteisingo nuosprendžio priÄmimÄ . Teismo iÅ¡vados, turinÄios esminÄ reikÅ¡mÄ nusikalstamos veikos privalomų požymių konstatavimui, nepagrįstos visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, jos akivaizdžiai prieÅ¡tarauja iÅ¡tirtiems bylos įrodymams.
Vertindamas įrodymus bei padarydamas iÅ¡vadas dÄl faktinių bylos aplinkybių ir apelianto kaltÄs, teismas buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas, kadangi įrodymus vertino selektyviai, akcentavo tik apelianto kaltÄ pagrindžianÄius įrodymus, o jo teisinÄ padÄtį lengvinanÄius įrodymus ignoravo. Visas neaiÅ¡kias situacijas ir aplinkybes teismas tendencingai vertino D. Ä. nenaudai, tuo pažeisdamas in dubio pro reo principÄ ir teisÄ Ä¯ teisingÄ teismo procesÄ . Be to, kvalifikuodamas jo veiksmus, ir paskirdamas neproporcingai griežtÄ bausmÄ, teismas neteisingai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . 3.2.
D. Ä. skunde pažymi, jog apklausiamas teisme jis paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ atvažiavo į miÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini), rado darbuotojus A. R., V. Ž. ir K. V.. K. V. buvo girtas, todÄl liepÄ jam nedirbti. NukentÄjusysis pradÄjo šūkauti, nuÄjo į automobilį âVolkswagen Transpoterâ, atsisÄdo, pradÄjo reikalauti pinigų kelionei, reikalavo vežti jį namo, jis duoti pinigų atsisakÄ, kilo konfliktas. D. Ä. stovint prie pat automobilio, K. V. mojosi jam trenkti, bet nepataikÄ.
D. Ä., paÄmÄs abiem rankom nukentÄjusiajam už krÅ«tinÄs, iÅ¡traukÄ jį iÅ¡ automobilio. Kadangi nukentÄjusysis prieÅ¡inosi, įvyko susistumdymas. D. Ä. tvirtina norÄjÄs nukentÄjusįjį atstumti, bet jis vis tiek puolÄ, taikÄ su deÅ¡inÄs rankos kumÅ¡Äiu apeliantui į veidÄ , bet jis iÅ¡sisuko, įvyko susistumdymas ir nukentÄjusysis nugriuvo, tuo viskas pasibaigÄ. Anot apelianto, po Å¡io įvykio K. V. jo atsipraÅ¡Ä, sakÄ, kad pats prisidirbo, sakÄ, kad jam skauda kojÄ , bet kodÄl â nesakÄ.
TyrÄja siÅ«lÄ jam ir K. V. susitaikyti, sakÄ, kad tuomet bylÄ nutrauks. Apeliantas teigia sutikÄs, kadangi ir taip su K. V. buvo susitaikÄ, iÅ¡ to suprato, kad jis atsisako savo skundo, TyrÄja aiÅ¡kino, kad bÅ«tų geriau, jei D. Ä. apklausos protokole nurodytų, kad visiÅ¡kai prisipažįsta, tada bÅ«tų paprasÄiau nutraukti bylÄ . Teismas jo parodymų, nors jie atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 20 straipsnio 1-4 dalyse apibrÄžtÄ Ä¯rodymų sÄ vokÄ , įrodymais nepripažino, jų nepatikrino ir neįvertino pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, jo gynybinÄ pozicijÄ tiesiogiai susiejo su jo parodymų patikimumo ir kaltÄs vertinimu, ir tai pažodžiui įraÅ¡yta skundžiamo nuosprendžio 6 puslapyje âkaltinamojo pozicija laikytina jo gynybine versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄsâ.
Toks kaltinamojo parodymų vertinimas prieÅ¡tarauja BPK 20 straipsnio normoms ir pažeidžia kaltinamojo teisÄ Ä¯ gynybÄ . 3.3. Skunde taip pat kritikuojamas nukentÄjusiojo apklausos atlikimas. Apeliantas atkreipia dÄmesį, jog teismas nesuteikÄ nukentÄjusiajam galimybÄs laisvai iÅ¡dÄstyti savo paaiÅ¡kinimus. Po kiekvieno iÅ¡tarto žodžio ar frazÄs posÄdžio pirmininkas nukentÄjusįjį pertraukinÄdavo, neleido jam užbaigti minties, užduodavo jam atsakymÄ menanÄius klausimus, kÄ imperatyviai draudžia nukentÄjusiojo apklausos tvarka.
UždavinÄdamas klausimus posÄdžio pirmininkas rodÄ nepagarbÄ nukentÄjusiajam, pateikdavo nekorektiÅ¡kus ir nesuderinamus su apklausa palyginimus. Pavyzdžiui, pateikus klausimÄ nukentÄjusiajam, kiek jis prieÅ¡ įvykį buvo iÅ¡gÄrÄs alkoholio, ir nukentÄjusiajam atsakius ânormaliaiâ, posÄdžio pirmininkas paklausÄ âkiek tas normaliai?â ir tuoj pat palygino save: âman tai, pavyzdžiui, 50 gramų -viskas, normalu, o JÅ«s? LitrÄ , du, 10 gramų - kiek iÅ¡gÄrÄt?â.
NukentÄjusiajam baigus teikti paaiÅ¡kinimus, posÄdžio pirmininkas privalÄjo suteikti teisÄ užduoti klausimus nukentÄjusiajam, prokurorei bei kaltinamojo gynÄjui, taÄiau jis tuoj pat pradÄjo garsinti nukentÄjusiojo apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, protokolus, cituoti atskiras jų frazes, versdamas nukentÄjusįjį atsakyti, kodÄl tuose protokoluose užraÅ¡ytas vienoks ar kitoks žodis ar frazÄ, nors tie atskiri žodžiai ar padrikos frazÄs neturi esminÄs reikÅ¡mÄs nustatant įvykio aplinkybes.
PosÄdžio pirmininkas pacitavo trumpÄ iÅ¡raukÄ iÅ¡ protokolo, pakeltu balsu primygtinai privertÄ nukentÄjusįjį prieiti prie jo, parodÄ protokolÄ ir, baksnodamas į jį pirÅ¡tu, pradÄjo klausinÄti, ar Äia jo paraÅ¡as, ar taip paraÅ¡yta. NukentÄjusysis paaiÅ¡kino, kad Äia tyrÄja taip užraÅ¡Ä. Po to atvertÄ kitÄ nukentÄjusiojo apklausos protokolÄ , vÄl perskaitÄ trumpÄ frazÄ, vÄl privertÄ jį prieiti prie stalo, priÄjus rodÄ paraÅ¡Ä ir klausÄ, ar Äia jo paraÅ¡as.
NukentÄjusiajam atsakius, kad taip, ir mÄginant kažkÄ paaiÅ¡kinti, posÄdžio pirmininkas jo visiÅ¡kai nesiklausÄ, atvertÄ kitÄ protokolÄ ir vÄl pakarojo tÄ paÄiÄ procedÅ«rÄ . PažymÄtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia teisÄs nukentÄjusiojo apklausos metu posÄdžio pirmininkui cituoti atskiras frazes ar žodžius iÅ¡ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no suraÅ¡ytų protokolų, baksnoti į juos pirÅ¡tu ir praÅ¡yti paaiÅ¡kinti apklausiamÄ asmenį, kodÄl jis pasakÄ vienÄ ar kitÄ Å¾odį ar frazÄ, reikalauti pateikti iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus tuo klausimu.
Akivaizdu, kad nukentÄjusiajam buvo daromas psichologinis spaudimas, siekiant iÅ¡ jo iÅ¡gauti kaltinimo aplinkybes patvirtinanÄius parodymus, grasinant jam baudžiamÄ ja atsakomybe. Å iame kontekste nuteistasis taip pat atkreipia dÄmesį, jog nukentÄjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodÄ, jog po suduotų smÅ«gių į kojÄ , norÄdamas nueiti į Å¡alį, jis neiÅ¡laikÄ pusiausvyros ir koja užkliuvo už žemÄs grumstų, krito ant žemÄs, krisdamas ir griÅ«damas ant Å¡ono tÄ paÄiÄ kojÄ trenkÄ Ä¯ maÅ¡inos slenkstį, pajuto didesnį skausmÄ , taÄiau posÄdžio pirmininkas Å¡ios jo parodymų dalies teisiamajame posÄdyje neperskaitÄ, necitavo, baksnodamas pirÅ¡tu nukentÄjusiajam nerodÄ. 3.4.
Svarbu pažymÄti, kad nukentÄjusysis teisiamajame posÄdyje taip ir nepatvirtino, kad D. Ä. jam kirviu sudavÄ Ä¯ kojÄ . Å ios aplinkybÄs taip pat tiesiogiai nepatvirtino ir įvykį matÄ liudytojai V. Ž. ir A. R.. IÅ¡ teismo posÄdžio metu nukentÄjusiojo duotų parodymų matyti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu buvo klaidinamas dÄl proceso eigos ir kitų galimų pasekmių. Ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusysis nesinaudojo atstovo paslaugomis, jis neturi elementarių teisinių žinių, jo apklausų metu nebuvo daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as, todÄl tyrÄjai nebuvo jokių kliÅ«Äių tendencingai užraÅ¡yti jo parodymus apklausų protokoluose.
Be to, objektyviai nustatyta, kad įvykio metu K. V. buvo labai girtas, kÄ patvirtino jis pats, liudytojai A. R. ir V. Ž.. AtvykÄ Ä¯ Kauno klinikas policijos pareigÅ«nai nukentÄjusiajam nustatÄ apie 1,5 promilÄs neblaivumÄ ir tuoj pat iÅ¡ jo paÄmÄ raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ , nors įstatymas draudžia atlikti proceso veiksmus su neblaiviu ar apsvaigusiu asmeniu. Anot D. Ä., vÄlesnių apklausų metu nukentÄjusysis taip pat bÅ«davo neblaivus. Jis tai žino, kadangi pats, papraÅ¡ytas tyrÄjos, veždavo jį į apklausas.
TyrÄjos I. G. parodymai, jog nukentÄjusysis į apklausas visada atvykdavo blaivus, vertintini kritiÅ¡kai, kadangi tai yra jos gynybinÄ versija, siekiant iÅ¡vengti drausminÄs atsakomybÄs. Be to, tokių tyrÄjos parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. TyrÄja nukentÄjusiojo blaivumo netikrino, jo apklausų metu nedarÄ vaizdo ar garso įrašų, taip pat nukentÄjusysis nebuvo pristatytas pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ . Akivaizdu, kad proceso veiksmai, atlikti su visiÅ¡kai neblaiviu asmeniu, negali bÅ«ti pripažinti teisÄtais, todÄl jų rezultatai neturi jokios teisinÄs reikÅ¡mÄs. Å ias aplinkybes objektyviai patvirtina ir nukentÄjusiojo elgesys bylos nagrinÄjimo teisme metu.
Patikrinimo metu nustatyta, kad nukentÄjusysis į 2018 m. gegužÄs 9 d. teismo posÄdį atvyko neblaivus, todÄl teismas bylos nagrinÄjime paskelbÄ pertraukÄ . Ä® vÄlesnius teismo posÄdžius nukentÄjusysis, apskritai, neatvyko. Be to, pagal BPK 276 straipsnio nuostatas ir teismų praktikÄ parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, nÄra savarankiÅ¡ki įrodymai. Taigi teismas, nukentÄjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s bylos įrodymai, pripažindamas teisingais ir patikimais, esmingai pažeidÄ BPK 301 straipsnio 2 dalį. 3.5.
IÅ¡vadÄ , kad nuteistasis kirvio pentimi du kartus sudavÄ nukentÄjusiajam į deÅ¡inÄ kojÄ , anot nuteistojo, teismas padarÄ neiÅ¡tyrÄs visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusysis teigÄ, kad D. Ä. jam kirviu sudavÄ du ar tris kartus į deÅ¡inÄs kojos blauzdÄ Å¾emiau kelio. TaÄiau jis nei karto nenurodÄ, iÅ¡ kurios pusÄs į blauzdÄ buvo suduota - ar iÅ¡ priekio, ar iÅ¡ nugaros pusÄs, iÅ¡ kairÄs ar deÅ¡inÄs pusÄs. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje diagnozuota deÅ¡inÄs kojos sumuÅ¡imas.
DeÅ¡inÄs kojos blauzda palei ÄiurnÄ apraÅ¡yta patinusi ir skausminga. DeÅ¡inÄje blauzdoje jokių iÅ¡orinių sužalojimų neapraÅ¡yta, o tik akcentuojamas patinimas be tikslios lokalizacijos ir Äiurnos sÄ nario judesių skausmingumas. Blauzdos sumuÅ¡imas padarytas paveikus apatinÄ blauzdos dalį kietu buku daiktu. Tiksliau pasakyti apie žalojusį daiktÄ ir trauminį poveikių skaiÄių iÅ¡ turimų duomenų negalima. Taigi, specialisto iÅ¡vada visiÅ¡kai paneigia nukentÄjusiojo parodymus apie tai, kad D.
Ä. jam kirviu sudavÄ Ä¯ blauzdÄ Å¾emiau kelio. Atstumas nuo kelio sÄ nario iki Äiurnos sÄ nario vidutiniÅ¡kai apie 40-50 centimetrų. Jeigu kirviu bÅ«tų suduota žemiau kelio, akivaizdu, kad toje vietoje bÅ«tų užfiksuotas patinimas ir bÅ«tų konstatuotas ne Äiurnos sÄ nario, o kelio sÄ nario judesių skausmingumas. Å ios aplinkybÄs, nuteistojo nuomone, visiÅ¡kai paneigia teismo iÅ¡vadas, kad nukentÄjusysis sužalojimus patyrÄ nuo kirviu suduotų smÅ«gių žemiau kelio, ir patvirtina jo parodymus apie tai, kad jis ÄiurnÄ susižalojo į automobilio slenkstį, griuvinÄdamas ant žemÄs. Siekiant paÅ¡alinti Å¡iuos prieÅ¡taravimus ir neaiÅ¡kumus, buvo praÅ¡oma iÅ¡kviesti į posÄdį teismo medicinos ekspertÄ , suraÅ¡iusį specialisto iÅ¡vadÄ , taÄiau teismas, nepateikdamas jokių teisinių motyvų ir argumentų, gynÄjo praÅ¡ymÄ atmetÄ.
Tokiu bÅ«du teismas atsisakÄ vykdyti pareigÄ nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, apsiribojo tik prokuroro kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybÄmis ir jomis pagrindÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. 3.6. Nuteistojo skunde taip pat pažymima, jog į 2018 m. spalio 15 d. teismo posÄdį neatvyko nukentÄjusysis, dÄl ko jo gynÄjas praÅ¡Ä bylos nenagrinÄti. Teismas, atmesdamas tokį gynÄjo praÅ¡ymÄ , nurodÄ, kad nukentÄjusysis tinkamai informuotas apie teismo posÄdį, jo interesus atstovauja prokuratÅ«ra.
Tai netinkami, formalÅ«s ir prieÅ¡taraujantys teisÄs normoms motyvai. Pirma, nukentÄjusysis turi pareigÄ dalyvauti bylÄ nagrinÄjant teisme, duoti teisingus parodymus. Antra, prokuroras yra neÅ¡aliÅ¡kas bylos nagrinÄjimo dalyvis, jis atstovauja valstybÄ, jis turi pareigÄ vienodai užtikrinti ir nukentÄjusiojo ir kaltinamojo procesines teises, bet jokiu bÅ«du negali atstovauti nukentÄjusįjį. NukentÄjusysis gali turÄti savo atstovÄ advokatÄ , ir tik advokatas gali tinkamai atstovauti nukentÄjusįjį, bet advokatas negali prisiimti visų nukentÄjusiojo procesinių pareigų. 3.7.
Teismas nemotyvuodamas sprendimų atmesti abu aukÅ¡Äiau paminÄtus gynÄjo praÅ¡ymus, pažeidÄ baudžiamojo proceso įstatymÄ . PažymÄtina, jog bylÄ nagrinÄjÄs teisÄjas Lietuvos Respublikos PrezidentÄs dekretu buvo atleistas iÅ¡ teisÄjo pareigų nuo 2018 m. lapkriÄio 1 d., taigi, akivaizdu, kad teismas 2018 m. spalio 15 d. teismo posÄdyje atsisakÄ tenkinti gynÄjo praÅ¡ymus tik dÄl to, jog prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų spÄjÄs iÅ¡nagrinÄti Å¡ios baudžiamosios bylos.
TeisÄjas bylÄ nagrinÄjo formaliai, aplaidžiai, atmestinai ir Å¡aliÅ¡kai, neiÅ¡tyrÄ ir neįvertino konflikto priežasÄių, nukentÄjusiojo neblaivumo ir elgesio apsvaigus nuo alkoholio, sprendimus priiminÄjo nesigilindamas į bylos esmÄ ir reikÅ¡mingas aplinkybes, negaiÅ¡o laiko jų argumentavimui ir motyvavimui apkaltinamajame nuosprendyje. 3.8. Apeliantas taip pat pažymi, jog 2017 m. lapkriÄio 10 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsniu.
Nesutikdamas su tokiu nutarimu, D. Ä. padavÄ skundÄ aukÅ¡tesniajam prokurorui, praÅ¡ydamas prokuroro nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ â nutraukti ikiteisminį tyrimÄ vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. AukÅ¡tesnysis prokuroras skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, panaikino nutarimÄ , taÄiau nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakÄ. Byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, nors to skundu nebuvo praÅ¡oma. Taigi, toks sprendimas buvo priimtas peržengiant apelianto skundo ribas, buvo pabloginta jo teisinÄ padÄtis, kas prieÅ¡tarauja universaliam baudžiamosios teisÄs principui â non reformatio in peius. 3.9.
Skunde teigiama ir tai, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyÄia. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad veikÄ D. Ä. padarÄ tiesiogine tyÄia, taÄiau tokia iÅ¡vada nemotyvuota. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neanalizavo konflikto priežasÄių ir nenustatÄ iniciatoriaus, jis nenustatÄ ir privalomųjų subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių â kaltÄs, motyvo ir tikslo. NenustaÄius ir neįrodžius Å¡ių privalomųjų veikos požymių, veikos negalima kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. 3.10.
Be to, BK 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tik esant nukentÄjusiojo skundui. NukentÄjusiojo skundas baudžiamojo proceso teisÄje suprantamas kaip nukentÄjusiojo kaltinimas, t. y. reikalavimas taikyti kaltininkui baudžiamÄ jį įstatymÄ ir jį nubausti. Tokiu atveju lemiamÄ reikÅ¡mÄ turi nukentÄjusiojo reikalavimas, o prokuroras byloje tik palaiko nukentÄjusiojo kaltinimÄ . Nesant nukentÄjusiojo reikalavimo kaltinti, bylos procesas negali vykti.
Toks teisinis reglamentavimas suteikia nukentÄjusiajam teisÄ bet kuriuo proceso metu atsisakyti savo reikalavimo. Nei baudžiamajame kodekse, nei baudžiamojo proceso kodekse nÄra tiesioginių normų, ribojanÄių tokiÄ nukentÄjusiojo teisÄ. Kaip matyti iÅ¡ nukentÄjusiojo K. V. pozicijos, tiek priimant iÅ¡ jo pareiÅ¡kimÄ , tiek viso proceso metu jis neiÅ¡reiÅ¡kÄ tiesioginio reikalavimo traukti D. Ä. baudžiamojon atsakomybÄn ir jį nubausti. Tai reiÅ¡kia, kad jis atsisakÄ savo skundo ir reikalavimo ginti savo teises baudžiamojo poveikio priemonÄmis.
Jis piktybiÅ¡kai neatvykdavo į teismo posÄdžius (arba atvykdavo girtas). Jis neatvyko ir į paskutinį teisiamÄ jį posÄdį, kuriame buvo sakomos baigiamosios kalbos, savo baigiamosios kalbos nepasakÄ ir neiÅ¡reiÅ¡kÄ savo pozicijos dÄl bylos iÅ¡sprendimo teisme. Pirmosios instancijos teismas į tai visiÅ¡kai neatsižvelgÄ. Anot D. Ä., nesant byloje aiÅ¡kiai suformuoto ir iÅ¡reikÅ¡to nukentÄjusiojo K. V. skundo, visiÅ¡kai atitinkanÄio BK 140 straipsnio 4 dalies esmÄ, teismas neteisingai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai nuteisÄ jį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
4. BylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas palaikÄ apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais, praÅ¡Ä jį tenkinti. ProkurorÄ praÅ¡Ä skundÄ atmesti. NukentÄjusysis nurodÄ nuteistajam pretenzijų neturintis bei sutiko su nuteistojo apeliaciniu skundu.
5. Nuteistojo D. Ä. apeliacinis skundas tenkinamas.
6. ApeliacinÄs instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisÄtų neteisÄti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisÄti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ir keiÄiami. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
7. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudÄtį. Nusikalstamos veikos sudÄtis â tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todÄl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudÄties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginÄijamai patvirtina teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma.
8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukÄlÄ Å¾mogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dÄl asmens kaltÄs padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , remiantis byloje esanÄiais įrodymais, turi bÅ«ti nustatyta, kad bÅ«tent jo neteisÄti veiksmai (muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas) sukÄlÄ nukentÄjusiam fizinį skausmÄ , nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
9. D. Ä. Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2017 m. spalio 17 d. apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, tarpusavio konflikto metu, automobilyje âVolkswagen Transporterâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausanÄiame D. Ä., tyÄia pastÅ«mÄ ranka į krÅ«tinÄ automobilio vidurinÄje eilÄje ant sÄdynÄs sÄdintį K. V. ir sugriebÄs jam už rankovÄs iÅ¡traukÄ iÅ¡ automobilio, bei sudavÄ du kartus kirvio pentimi į deÅ¡inÄ kojÄ , tuo padarydamas jam deÅ¡inÄs blauzdos sumuÅ¡imÄ , ir sukÄlÄ nukentÄjusiajam K. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
10. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi nuteistojo D. Ä. apeliacinį skundÄ , įvertinusi pirmosios instancijos teismo teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus, taip pat pati atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ bei vadovaudamasi iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kylanÄiu in dubio pro reo principu, numatanÄiu, jog visos abejonÄs, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarÄ nepagrįstas iÅ¡vadas dÄl D. Ä. kaltÄs padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , todÄl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo D. Ä. pagal BK 140 straipsnio 1dalį iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).
11. Kaltinamasis D. Ä. apklausiamas pirmosios instancijos teisiamajame posÄdyje neigÄ kaltÄ dÄl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, paaiÅ¡kino, kad 2017 m. spalio 17 d. atvažiavÄs į miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kaime, rado darbuotojus A. R., V. Ž. ir K. V.. PamatÄ, kad K. V. yra girtas, todÄl liepÄ jam nedirbti. Tuomet K. V. pradÄjo reikalauti pinigų kelionei, atsisÄdo į automobilį ir liepÄ vežti jį namo, dÄl ko įvyko konfliktas. K. V. mojosi trenkti jam, bet nepataikÄ.
Jis paÄmÄ K. V. už krÅ«tinÄs abiem rankom, iÅ¡traukÄ iÅ¡ automobilio, po ko įvyko susistumdymas. Susistumdymo metu K. V. pargriuvo ant Å¡ono. SmÅ«gių jam (K. V.) nesudavÄ. K. V. paÄiam atsistojus, jis (D. Ä.) iÅ¡ automobilio iÅ¡sitraukÄ medžio vertimo svirtį ir pagÄ sdindamas ja pamojavo, taÄiau K. V. nekliudÄ. K. V. ÄmÄ jam grasinti. Kaltinamasis taip pat parodÄ, jog K. V. krÅ«tinÄ galÄjo užgauti suimant už jos, neigÄ K. V. muÅ¡Äs kirviu (b. t. 2, b. l. 158-159). 11.1.
Pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti D. Ä. 2017 m. spalio 10 d. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei duoti parodymai, jog, atvykus į miÅ¡ko kirtimo darbų vietÄ ir kalbantis su K. V., pastebÄjo, kad jis yra neblaivus, liepÄ jam važiuoti namo. K. V. įlipo į automobilį, kuriuo jis buvo atvykÄs, ir pareiÅ¡kÄ, kad niekur neis. SupykÄs dÄl tokio jo elgesio, jis (D. Ä.) automobilyje K. V. du kartus sudavÄ rankos kumÅ¡Äiu į krÅ«tinÄ, vÄliau medžio vertimo svirtimi, gulÄjusia automobilyje po K.
V. kojomis, sudavÄ Ä¯ deÅ¡inÄs kojos žemiau blauzdos priekinÄs dalies pavirÅ¡ių. Po to K. V. iÅ¡stÅ«mÄ iÅ¡ automobilio ir nuÄjo į miÅ¡kÄ . Suprato, kad savo veiksmais K. V. sukÄlÄ fizinį skausmÄ ir dÄl to labai gailisi (b. t. 2, b. l. 70-71). Pagarsinus Å¡iuos parodymus, D. Ä. paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu tokius parodymus davÄ patartas apklausÄ atlikusios tyrÄjos L. Ä. (b. t. 2, b. l. 158). 11.2. ApylinkÄs teismas taip pat pagarsino ir 2018 m. vasario 22 d. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei D.
Ä. duotus parodymus, jog 2017 m. spalio 17 d. apie 9.00 val. K. V. buvo akivaizdžiai girtas, todÄl jis (D. Ä.) neleido jam eiti dirbti į miÅ¡kÄ . K. V. pradÄjo nervuotis ir pykti, įsÄdÄs į automobilį reikalavo pinigų â 20 eurų, kelionei. Jis liepÄ K. V. lipti lauk ir eiti namo. K. V. Å¡oko iÅ¡ automobilio ir griebÄ jį už atlapų bei smÅ«giavo rankos kumÅ¡Äiu į galvÄ , taÄiau nepataikÄ, nes buvo nustumtas. Tada K. V. vÄl įlipo į automobilį ir sÄdÄjo.
Jis (D. Ä.) liepÄ jam iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir eiti namo. Automobilio tarpduryje K. V. ir jis vienas kitam kibo į atlapus, susistumdÄ. Tada jis iÅ¡ automobilio paÄmÄ medžio vertimo svirtį ir ja pamojavo, norÄdamas K. V. pagÄ sdinti. K. V. nustÅ«mÄ Ä¯ Å¡alį ir automobilį užrakino. K. V. Å¡aukÄ, jog paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ policijoje. Jam K. V. sakÄ, kad blauzdÄ susižeidÄ krisdamas iÅ¡ automobilio (b. t. 2, b. l. 75-77). Å ios apklausos metu duotus parodymus D. Ä. patvirtino, papildomai nurodÄ, jog matÄ kaip K.
V. deÅ¡inÄ koja, traukiant jį iÅ¡ automobilio, užkliuvo už automobilio bÄgelio. TeigÄ, jog Å¡ių aplinkybių apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nenurodÄ, kadangi parodymus tyrÄja raÅ¡Ä taip, kad jie bÅ«tų nuoseklÅ«s pareiÅ¡kime nurodytoms aplinkybÄms (b. t. 2, b. l. 158-159).
12. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentÄjusysis K. V. parodÄ, jog įvykio dienÄ turÄjo dirbti pas D. Ä. miÅ¡ke. TÄ dienÄ nuo 6.00 val. pradÄjo gerti degtinÄ, buvo iÅ¡gÄrÄs apie butelį. AtvažiavÄs patikrinti, D. Ä. pasakÄ, kad iÅ¡gÄrÄs jis negali dirbti. Jis papraÅ¡Ä D. Ä. pinigų tam, kad galÄtų grįžti namo. Po to, kai papraÅ¡Ä pinigų, jie su D. Ä. pradÄjo stumdytis. PrasidÄjus ginÄui, jis sÄdÄjo automobilyje. D. Ä. jį stÅ«mÄ du kartus automobilyje, po to iÅ¡tempÄ iÅ¡ automobilio.
Å alia automobilio buvo kirviai. Kirvį D. Ä. rankoje matÄ. Taip pat atsimena, kad su viena ranka jis (D. Ä.) jį (K. V.) iÅ¡traukÄ iÅ¡ automobilio, o su kita ranka sudavÄ su kirviu. Jis (K. V.) krito po susistumdymo ir užsigavo krisdamas į slenkstį (b. t. 2, b. l. 106-108). 12.1. Apklausiant nukentÄjusįjį pirmosios instancijos teisiamajame posÄdyje buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. V. parodÄ, jog jis 2017 m. spalio 17 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini).
Apie 9 val. į vietÄ atvyko ir D. Ä., kuris pamatÄs jį pagiringÄ , neleido eiti dirbti. DÄl to jis supyko, pareikalavo, kad D. Ä. duotų jam pinigų keliui, taÄiau D. Ä. nesutiko. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis (K. V.) sÄdÄjo automobilio vidurinÄje eilÄje. GinÄo metu D. Ä., stovÄdamas lauke, atidarÄ automobilio dureles ir ranka sudavÄ jam į krÅ«tinÄ, nustumdamas jį atgal, tuo metu jam suskaudo krÅ«tinÄ. D. Ä. į krÅ«tinÄ nesmÅ«giavo, bet jam suskaudo.
D. Ä. stumtelÄjimas jam į krÅ«tinÄ buvo netikÄtas, jis buvo atsipalaidavÄs, todÄl galvos pakauÅ¡iu atsitrenkÄ Ä¯ automobilio vidinÄ sienelÄ ir dÄl to patyrÄ fizinį skausmÄ . Galvoje žaizdų nebuvo, sumuÅ¡imų, gumbų nejautÄ, tik susitrenkÄ galvÄ . Kai D. Ä. atstÅ«mÄ jį atgal, stvÄrÄ už rankovÄs ir staigiu judesiu iÅ¡traukÄ jį iÅ¡ automobilio. Abu susistumdÄ. Tada D. Ä. pagriebÄ Å¡alia automobilio buvusį âFiskarsâ kirvį ir jo bukuoju galu sudavÄ du kartus jam į deÅ¡inÄs kojos blauzdÄ Å¾emiau kelio.
Jam skaudÄjo, jautÄ stiprų skausmÄ , koja sumuÅ¡imo vietoje patino (b. t. 2, b. l. 3-8). Pagarsinus Å¡iuos parodymus, K. V. paaiÅ¡kino, jog Å¡iuo metu įvykio aplinkybes jis pamena geriau, kadangi tÄ dienÄ jis buvo neblaivus. Taip pat parodÄ, jog su D. Ä. apie įvykį nelabai kalbÄjo (b. t. 2, b. l. 106-108).
13. Liudytoja L. Ä. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodÄ, jog atliekant ikiteisminį tyrimÄ jai teko apklausti D. Ä.. D. Ä. buvo apklaustas laikantis BPK reikalavimų, buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisÄs dÄl gynÄjo, gynÄjo jis nereikalavo. D. Ä. viskÄ prisipažino, apklausa buvo trumpa, parodymai užraÅ¡yti pagal jo pasakojimÄ , su jais D. Ä. susipažino. Taip pat parodÄ, kad susitaikyti su nukentÄjusiuoju D. Ä. pasiÅ«lÄ, nes pastarasis pripažino savo kaltÄ, pretenzijų nukentÄjusysis neturÄjo, tai buvo logiÅ¡kiausias sprendimas (b. t. 2, b. l. 135).
14. Liudytojas A. R. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodÄ, kad įvykio dienÄ kartu su V. Ž. ir D. Ä. turÄjo kirsti miÅ¡kÄ . K. V., tiek bÅ«damas namuose, tiek važiuodamas į kirtavietÄ, vartojo alkoholį, buvo iÅ¡gÄrÄs. D. Ä., priÄjÄs prie jų automobilio ir pamatÄs, jog K. V. girtas, liepÄ lipti jam iÅ¡ automobilio, neleido dirbti. K. V. praÅ¡Ä duoti pinigų kelionei namo, D. Ä. pasakÄ, kad neduos, tada K. V. D. Ä. smogÄ, uždavÄ per petį. K. V. tuo metu dar buvo automobilyje.
IÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio, K. V. pradÄjo necenzÅ«riniais žodžiais D. Ä. plÅ«sti, jie susiginÄijo, pradÄjo stumdytis. K. V. nebuvo nugriuvÄs, smÅ«gių jam D. Ä. nesudavÄ, į automobilį niekas neatsitrenkÄ (b. t. 2, b. l. 155-156). 14.1. Apklausiant A. R. pirmosios instancijos teisme taip pat buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodÄ, kad D. Ä. pamatÄs, jog K. V. yra neblaivus, neleido jam dirbti ir liepÄ eiti namo, dÄl ko tarp vyrų kilo žodinis konfliktas.
K. V. įlipo į automobilį ir atsisÄdo ant vidurinÄs sÄdynÄs, pareikalavo D. Ä. pinigų kelionei. Tada D. Ä. iÅ¡traukÄ iÅ¡ minÄto automobilio K. V. ir konfliktas vyko Å¡alia automobilio. Vyrai susistumdÄ. Automobilyje ant grindų buvo padÄti du kirviai. Tada D. Ä. nuo grindų pasiÄmÄ vienÄ kirvį ir kirvio pentimi sudavÄ apie tris kartus K. V. per deÅ¡inÄ kojÄ , žemiau kelio, blauzdos vietoje. Tuo konfliktas baigÄsi. Jis nematÄ, kad D. Ä. trenktų K. V. į krÅ«tinÄ (b. t. 2, b. l. 22-23) Po Å¡ių parodymų pagarsinimo A.
R. paaiÅ¡kino, kad kirviu D. Ä. gal ir sudavÄ 2 ar 3 kartus į kojÄ K. V., kai jie buvo iÅ¡lipÄ iÅ¡ maÅ¡inos. NurodÄ, jog matÄ, kaip D. Ä. kirviu mostelÄjo K. V., praÅ¡Ä vadovautis jo ankstesniais parodymais (b. t. 2, b. l. 155-156).
15. Liudytojas V. Ž. pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ K. V. buvo iÅ¡gÄrÄs. Tai pamatÄs D. Ä. pasakÄ, kad neleis K. V. dirbti, dÄl ko pastarasis prieÅ¡taravo. PrasidÄjo žodinis konfliktas. K. V. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Jis matÄ kaip D. Ä. ir K. V. susistumdÄ. Taip pat matÄ, kad K. V. buvo nugriuvÄs. Nugriuvo, nes jį stumtelÄjo. NematÄ, ar K. V. bÅ«nant automobilyje kažkuris kažkuriam sudavÄ (b. t. 2, b. l. 156-157). 15.1. ApylinkÄs teismas teismo posÄdyje taip pat pagarsino V.
Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog įvykio dienÄ tarp D. Ä. ir K. V. kilo žodinis konfliktas dÄl K. V. girtumo. D. Ä. iÅ¡traukÄ K. V. iÅ¡ automobilio, nes pastarasis nelipo lauk. Prie automobilio abu vyrai ginÄijosi. D. Ä. liepÄ K. V. eiti namo. K. V. papraÅ¡Ä D. Ä. pinigų kelionei. Vyrai susistumdÄ. MatÄ, kad K. V. krito ant žemÄs. Yra įsitikinÄs, kad K. V. krito ne dÄl girtumo, o dÄl stumdymosi su D. Ä.. Automobilyje buvo du dideli kirviai ir vienas mažas kirvis.
D. Ä. iÅ¡ automobilio iÅ¡traukÄ vienÄ kirvį. Jis matÄ D. Ä. su kirviu rankoje. Kai D. Ä. laikÄ kirvį rankoje, K. V. gulÄjo ant žemÄs (b. t. 2, b. l. 27-28). Pagarsinus V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis paaiÅ¡kino, kad K. V. gal iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, o gal D. Ä. jį iÅ¡traukÄ. Gal D. Ä. ir buvo paÄmÄs kirvį, bet kad suduotų, nematÄ. Taip pat parodÄ, kad įvykį geriau prisiminÄ ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 2, b. l. 156-157).
16. PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad K. V. parodÄ, jog 2017 m. spalio 17 d. apie 9 val. jis nelegaliai dirbo (duomenys neskelbtini), miÅ¡ke, (duomenys neskelbtini), pas darbdavį D. Ä.. D. Ä. pradÄjo ant jo Å¡aukti, kad jis yra iÅ¡gÄrÄs ir trenkÄ jam du kartus į krÅ«tinÄ. Paskui trenkÄ jam tris kartus kirvio buku galu į deÅ¡inÄ kojÄ Å¾emiau kelio ir taip sukÄlÄ jam fizinį skausmÄ (b. t. 1, b. l. 28-29).
17. Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad 2017 m. spalio 17 d. 13.26 val. į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambinÄs K. V. nurodÄ, jog prieÅ¡ porÄ valandų (duomenys neskelbtini) kaimo miÅ¡ke D. Ä. jam kirviu du ar tris kartus trenkÄ per kojÄ , koja sulaužyta (b. t. 1, b. l. 37-40). 18. 2018 m. sausio 15 d. - sausio 16 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu užfiksuota, jog V. Putvinskio g. 14, Kaunas, apžiÅ«rÄtas automobilis âVolkswagen Transporterâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio salone ant automobilio grindų, be kitų daiktų, rasti du kirviai âFiskarsâ bei svertis, kurie apžiÅ«ros metu paimti (b. t. 1, b. l. 82-89). 19. 2018 m. sausio 16 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu užfiksuota, jog V.
Putvinskio g. 14, Kaunas, apžiÅ«rÄti du kirviai ir svertis. Svertis yra juodos spalvos metalo su oranžinÄs plastmasÄs rankena sutvirtinta metaliniu varžtu. Svertis turi âUâ formos pilnavidurį keturių briaunų kraÅ¡tÄ , pritvirtintÄ prie metalinio iÅ¡riesto pagrindo, ant kurio per vidurį pritvirtinta metalinÄ âSâ formos detalÄ su užsukimu. Rankena â 19 cm ilgio ir 1,5 cm ploÄio (per vidurį). Pirmasis kirvis yra juodos spalvos, metalinis, su atsilupusia oranžinÄs spalvos rankena.
Kirvio ilgis â 72 cm, kirvio penties ilgis (trumpiausia dalis) â 5 cm ir 2,4 cm ploÄio, kirvio aÅ¡menys per plaÄiausiÄ vietÄ â 8 cm, aÅ¡menų ilgis â 8 cm. Antrasis kirvis yra juodos spalvos, su atsilupusia oranžinÄs spalvos rankena. Kirvio ilgis â 72 cm, kirvio penties ilgis (trumpiausia dalis) â 4,7 cm ir 2,4 cm ploÄio, kirvio aÅ¡menys per plaÄiausiÄ vietÄ â 8 cm ploÄio, aÅ¡menų ilgis â 8 cm (su pentimi) (b. t. 2, b. l. 96-98). 20. 2018 m. sausio 17 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti iÅ¡ daiktų ar kitų objektų kolekcijos protokolu nustatyta, jog K.
V. iÅ¡ jam parodytų trijų tos paÄios rūšies daiktų â kirvių, atpažino kirvį pažymÄtÄ Nr. 2, kaip kirvį, kuriuo D. Ä. sužalojo jam kojÄ (b. t. 1, b. l. 102-106).
21. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 2 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog K. V. 2017 m. spalio 17 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje diagnozuotas deÅ¡inÄs kojos, krÅ«tinÄs ir galvos sumuÅ¡imas. DeÅ¡inÄs kojos blauzda palei ÄiurnÄ apraÅ¡yta patinusi ir skausminga. Objektyvių traumos žymių (sužalojimų) krÅ«tinÄje neapraÅ¡yta. DeÅ¡inÄje blauzdoje jokių iÅ¡orinių sužalojimų neapraÅ¡yta, o tik akcentuotas patinimas be tikslios lokalizacijos ir Äiurnos sÄ nario judesių skausmingumas.
Blauzdos sumuÅ¡imas padarytas paveikus apatinÄ blauzdos dalį kietu buku daiktu. Tiksliau pasisakyti apie žalojusį daiktÄ ir trauminių poveikių skaiÄių iÅ¡ turimų duomenų negalima. DeÅ¡inÄs blauzdos sumuÅ¡imÄ iÅ¡ pateiktų duomenų galima vertinti tik nežymiu sveikatos sutrikdymu. Medikai nÄ vienos iÅ¡ sužalotų sriÄių neapraÅ¡Ä taip, kad iÅ¡ sužalojimo apibÅ«dinimo bÅ«tų galima daryti kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas dÄl traumos laiko. DeÅ¡inÄs blauzdos sumuÅ¡imai gali bÅ«ti padaryti tiek paÅ¡alinÄs jÄgos veikimu, tiek be jos veikimo (b. t. 1, b. l. 77-78).
22. NagrinÄjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinÄs instancijos teisme, siekiant paÅ¡alinti visas abejones dÄl D. Ä. kaltÄs padarius jam inkriminuotÄ , BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , buvo atliktas įrodymų tyrimas, dar kartÄ apklaustas nukentÄjusysis K. V., taip pat apklaustas ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 2 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikÄs specialistas J. V..
23. Apklausiamas apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nukentÄjusysis K. V. nurodÄ, jog įvykio dienÄ , ryte, miÅ¡ke, esanÄiame (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡gÄrÄs, dÄl ko į įvykio vietÄ atvykÄs D. Ä. liepÄ jam nedirbti, važiuoti namo. Tuo metu jis buvo autobusiuke, sÄdÄjo vidurinÄje sÄdynÄje, o D. Ä. buvo lauke, prie autobusiuko durelių, iÅ¡ keleivio pusÄs. IÅ¡ pradžių jis iÅ¡ autobusiuko nelipo, D. Ä. papraÅ¡Ä pinigų, jų D. Ä. nedavÄ, dÄl to susistumdÄ.
Jam bÅ«nant automobilyje, smurto veiksmų nebuvo. Jis buvo iÅ¡gÄrÄs ir jų nelabai atsimena. Lipdamas Å¡onu iÅ¡ autobusiuko, jis nuslydo ir trenkÄsi į automobilio slenkstį deÅ¡ine koja, ties Äiurna. Kiek pamena, iÅ¡ autobusiuko iÅ¡lipo pats. IÅ¡lipus jie (K. V. ir D. Ä.) susistumdÄ. Susistumdymo jis nelabai prisimena. Kiek pamena, jam smÅ«giai nebuvo suduoti. Ä®vykio metu buvo apsiavÄs trumpais guminiais batais. Sužalota vieta jais nebuvo dengiama. NurodÄ, jog įvykio aplinkybes Å¡iuo metu atsimena geriau, nei įvykio metu.
Pamena, kad, paskambinÄs į BendrÄ jį pagalbos centrÄ sakÄ, jog susižalojo kojas, kad negali paeiti ir jam reikalinga greitoji pagalba. NuvykÄs pas medikus sakÄ tÄ patį. Medicinos darbuotojams, galbÅ«t, bÅ«damas iÅ¡gÄrÄs ir susinervinÄs, kažkiek melavo, taÄiau, kÄ galÄjo meluoti, nepamena. NukentÄjusysis taip pat teigÄ, jog tuo metu pyko ant D. Ä., kadangi Å¡is nedavÄ pinigų parvažiuoti. NurodÄ, jog atsimena kirvius, buvusius prie automobilio. Jis manÄ, kad jam buvo suduota kirviu, kadangi taip jam sakÄ A.
R. tÄ paÄiÄ dienÄ miÅ¡ke, nurodÄs, jog matÄ kaip D. Ä. rankoje turÄjo kirvį, taÄiau pats nepamena, jog D. Ä. sudavÄ jam kirviu. Su A. R. kalbÄjo tÄ paÄiÄ dienÄ miÅ¡ke bei praÄjus kelioms dienoms nuo įvykio, gal buvo paÄjusi savaitÄ.
24. ApeliacinÄs instancijos teisme apklausiamas specialistas J. V. patvirtino savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ , nurodÄ, jog joje nukentÄjusiajam diagnozuotas girtumas, deÅ¡inÄs kojos, krÅ«tinÄs ir galvos sumuÅ¡imai. Pasiteiravus specialisto, kokie objektyvÅ«s duomenys patvirtina Å¡ių sužalojimų buvimÄ , pastarasis paaiÅ¡kino, jog krÅ«tinÄs traumos nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys â medicininiuose dokumentuose nÄra nurodoma, kad traumuota vieta skausminga ar bÅ«tų riboti žmogaus kvÄpavimo judesiai.
Galvos sumuÅ¡imÄ patvirtinta kompiuterinÄs tomografijos rezultatai, iÅ¡ kurių konstatuotas nosies kaulų lūžis, o nosis yra galvos dalis. Duomenų, jog Å¡is lūžis yra senas, nÄra pateikta. Medicininiuose dokumentuose dÄl kojos sumuÅ¡imo minima tai, kas nÄra bÅ«dinga normaliai bÅ«senai â ji patinusi, skausminga, judesiai per Äiurnos sÄ narį ženkliai riboti dÄl skausmo. Tai yra traumos iÅ¡raiÅ¡kos apibÅ«dinimas, nors, kuo Å¡i trauma reiÅ¡kiasi iÅ¡oriÅ¡kai, kokia konkreti jos lokalizacija, nenurodyta.
Esant tokiam funkciniam apribojimui, bent minimalios iÅ¡orinÄs iÅ¡raiÅ¡kos â odos nubrozdinimas, poodinÄs kraujosruvos, kažkoks skausmingas patinimas, turÄjo bÅ«ti. 6 iÅ¡vados punktas atspindi, kad įvyko traumuojantys kontaktai nosies ir kieto buko daikto bei kojos ir kieto buko daikto. Tai gali bÅ«ti statinis aplinkos objektas. Žmogus gali užkliÅ«ti, trenktis. Medikų pateiktas traumos apraÅ¡ymas yra per skurdus, kad bÅ«tų galima iÅ¡detalizuoti ir kažkokiÄ teigiamÄ aplinkybÄ paneigti kaip neįmanomÄ .
Pasiteiravus specialisto, ar nukentÄjusysis galÄjo patirti kojos sumuÅ¡imÄ lipdamas iÅ¡ autobusiuko, koja atsitrenkÄs į jo slenkstį, specialistas paaiÅ¡kino, jog įprastai vyrauja deÅ¡inÄs rankos dominavimas, t. y. pirmiausia žmogus kelia lauk deÅ¡inÄ kojÄ , pinasi kairÄ koja, neįsivaizduojamas mechanizmas kaip pagrįžti atgal. Žmogus tokiu bÅ«du galÄtų susižaloti kojÄ tik tuo atveju, jeigu kojos iÅ¡ viso nelaiko, jam nuslysta kairÄ koja, o deÅ¡inÄ yra ant užpakalinio pavirÅ¡iaus.
TaÄiau medikai taip supainiojo, kad neįmanoma nieko pagrįsti. 24.1. Uždavus specialistui klausimÄ , ar konstatuotas kojos sumuÅ¡imas galÄjo bÅ«ti padarytas suduodant smÅ«gius kirvio pentimi, specialistas nurodÄ, jog sužalojimo ir funkcinio ribotumo trikdžio ženklų gydytojas neapibrÄžÄ, pats mechanizmas nÄra atspindÄtas, atspindint konkretų trauminÄs vietos kontaktÄ . Akcentuotas skausmas Äiurnoje, nenurodoma, kurioje pusÄje yra patinimas. ApraÅ¡ymas yra neiÅ¡samus, per daug kintamųjų, kad galima bÅ«tų absoliuÄiai kategoriÅ¡kai detalizuoti mechanizmÄ .
Specialistas taip pat nurodÄ, jog įvykio metu nukentÄjusysis turÄjo bÅ«ti apie 3 promilių girtumo, sunku suprasti kokia buvo jo koordinacija. DÄl Å¡ių priežasÄių 6 iÅ¡vados punkte jis neapsiÄmÄ kategoriÅ¡kai tvirtinti, jog nustatyti sužalojimai yra neįmanomi be paÅ¡alinÄs jÄgos tiesioginio veikimo. Kojos trauma gali bÅ«ti buka trauma, kuri yra traumuojanti jÄga paties žmogaus kÅ«no masÄs ir koordinacijos sutrikimais dÄl kojos, o nosimi reikÄjo į kažkÄ atsimuÅ¡ti â turÄjo atsimuÅ¡ti objektas į nosį, nosis į objektÄ arba du objektai susitikti erdvÄje.
Specialistas taip pat nurodÄ, jog jokių objektyvių duomenų, be nukentÄjusiojo parodymų, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar tyÄia pastumiant ranka į krÅ«tinÄ ir du kartus kirvio pentimi suduodant į deÅ¡inÄ kojÄ nukentÄjusysis patyrÄ fizinį skausmÄ , nÄra. Tokias atvejais reikia vertinti anestezinÄ bÅ«senÄ , kiekvienas fizinis poveikis, dedamas žingsnis į suvokimÄ kur mes padÄjom kojÄ veda per maÅ¾Ä skausmo sukÄlimÄ . Gydytojas nurodÄ, kad deÅ¡inÄ Äiurna yra skausminga ir sutinusi, reiÅ¡kiasi kilo endogeninis skausmas dÄl patinimo, kur veržiasi audiniai.
SmÅ«gis kirvio pentimi į kojÄ , blauzdÄ , maÅ¾Ä ploto vienetÄ sveikam žmogui, kuris neturi jokių apribojimų, dÄl kurių kojų jutimas bÅ«tų sutrikÄs, sukelia skausmÄ , kadangi tai yra riboto pavirÅ¡iaus koncentruotas svorio veikimas. Atsižvelgiant į nukentÄjusiojo girtumÄ , kuris turÄjo bÅ«ti arti 3 promilių, kai žmogus adekvaÄiai nesiorientuoja aplinkoje bei savo kÅ«no schemoje, kurį laikÄ jis galÄjo nejausti stipraus kritinio skausmo.
25. Nuteistasis vÄlesnÄs apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme neneigÄ, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp jo ir nukentÄjusiojo K. V. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D. Ä. buvo suÄmÄs nukentÄjusiajam už krÅ«tinÄs, abu konflikto dalyviai susistumdÄ, susistumdymo metu K. V. krito, taÄiau tvirtino, jog nukentÄjusiajam jokių smÅ«gių nesudavÄ, kirvio pentimi į deÅ¡inÄs kojos blauzdÄ nesmÅ«giavo, nors iÅ¡ automobilio buvo iÅ¡sitraukÄs medžio vertimo svirtį, taÄiau ja tik pamojavo, norÄdamas pagÄ sdinti nukentÄjusįjį.
Tokios paÄios pozicijos apeliantas laikÄsi ir bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme. TeisÄjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog tokiÄ D. Ä. pozicijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikÄ tik jo gynybine versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. Nors apeliacinÄs instancijos teisme apklausiamas nukentÄjusysis nurodÄ nepamenantis, jog įvykio metu D. Ä. bÅ«tų sudavÄs jam smÅ«gius kirvio pentimi, paaiÅ¡kino, jog, duodamas ankstesnius parodymus, tvirtino, kad apeliantas sudavÄ jam smÅ«gius į deÅ¡inÄ blauzdÄ Å¾emiau kelio, kadangi taip jam sakÄ A.
R., matÄs kaip D. Ä. rankoje turÄjo kirvį, taÄiau tokiais nukentÄjusiojo parodymais, apygardos teismo manymu, nÄra pagrindo vadovautis, kadangi jie prieÅ¡tarauja jo patiems iÅ¡ karto po įvykio tretiesiems asmenims duotiems paaiÅ¡kinimams, liudytojo A. R. parodymams bei raÅ¡ytiniams bylos įrodymams. Be to, kaip matyti, nukentÄjusiojo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, proceso eigoje jie kito, nurodant naujas aplinkybes, kurios galÄtų padÄti apeliantui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs, kas leidžia daryti prielaidÄ , jog nukentÄjusysis galÄjo duoti atitinkamus parodymus, papraÅ¡ytas D.
Ä.. Pavyzdžiui, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu nukentÄjusysis nenurodÄ, kad įvykio vietoje, apskritai, krito, antrosios apklausos metu tikino kritÄs, kadangi koja užkliuvo už žemÄs grumstų, pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teisme parodÄ, jog krito lipdamas iÅ¡ autobusiuko ir trenkÄsi į automobilio slenkstį deÅ¡ine koja, bÅ«tent ties Äiurna. PažymÄtina ir tai, jog nukentÄjusiojo versija, kad, duodamas ankstesnius parodymus, jis tvirtino, jog D. Ä. sudavÄ jam smÅ«gius į deÅ¡inÄ blauzdÄ Å¾emiau kelio, kadangi taip jam sakÄ A.
R., dar bÅ«nant miÅ¡ke, buvo iÅ¡kelta tik apeliacinÄs instancijos teisme, tuo tarpu apylinkÄs teisme nukentÄjusysis tvirtino su A. R. apie įvykio aplinkybes kalbÄjÄs vÄliau, po dienos ar kitos, o ne iÅ¡ karto po tarp jo ir D. Ä. įvykusio konflikto. 25.1. Apelianto skunde pagrįstai teigiama, jog V. Ž. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nepatvirtino, kad D. Ä. sudavÄ smÅ«gius kirvio pentimi nukentÄjusiajam į kojÄ , taÄiau negalima sutikti, jog Å¡ios aplinkybÄs nepatvirtino ir liudytojas A.
R.. Nors pastarasis, duodamas paaiÅ¡kinimus teisme, iÅ¡ pradžių nurodÄ, jog D. Ä. jokių smÅ«gių nukentÄjusiajam konflikto metu nesudavÄ, taÄiau pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog D. Ä. įvykio metu nuo autobusiuko grindų paÄmÄ vienÄ kirvį ir kirvio pentimi sudavÄ apie tris kartus K. V. per deÅ¡inÄ kojÄ , žemiau kelio, blauzdos vietoje, liudytojas paaiÅ¡kino, kad kirviu D. Ä. galÄjo suduoti K. V. du ar tris kartus į kojÄ , nurodÄ, jog matÄ kaip D.
Ä. kirviu mostelÄjo K. V. bei praÅ¡Ä vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kadangi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų parodymų liudytojas A. R. nepaneigÄ, prieÅ¡ingai, praÅ¡Ä jais vadovautis, apygardos teismas nemato jokių kliÅ«Äių remtis jais nagrinÄjamu atveju. Be to, kaip jau minÄta, be liudytojo A. R. parodymų, jog įvykio metu nukentÄjusiajam D. Ä. sudavÄ smÅ«gius į kojÄ kirvio pentimi, patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraÅ¡e užfiksuoto pokalbio turinys, iÅ¡ kurio matyti, jog 2017 m. spalio 17 d. 13.26 val.
į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambinÄs K. V. nurodÄ, jog prieÅ¡ porÄ valandų (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke D. Ä. jam kirviu du ar tris kartus trenkÄ per kojÄ , bei medicininiuose dokumentuose užfiksuota informacija, kad atvykÄs į gydymo įstaigÄ nukentÄjusysis medicinos darbuotojoms paaiÅ¡kino, jog darbdavys kirviu jam sudavÄ Ä¯ blauzdÄ . Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nukentÄjusysis įvykio metu, skambindamas Bendrajam pagalbos centrui bei atvykÄs į gydymo įstaigÄ , buvo neblaivus (gydymo įstaigoje nukentÄjusiajam alkotesteriu nustatytas 1,21 promilių girtumas, K.
V. nurodÄ po įvykio alkoholio nevartojÄs, taigi įvykio metu nukentÄjusiojo neblaivumo laipsnis, kaip nurodÄ specialistas, galÄjo bÅ«ti apie 2,5-3 promilÄs), taÄiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog nukentÄjusysis klaidingai suvokÄ visas įvykio aplinkybes ir jo tÄ paÄiÄ dienÄ po įvykio medicinos darbuotojams nurodyta aplinkybÄ, jog D. Ä. jam kirviu sudavÄ Ä¯ deÅ¡inÄs kojos blauzdÄ , neatitiko realios konflikto eigos. Juo labiau, kad šį faktÄ , kaip jau minÄta, patvirtino liudytojas A.
R.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu K. V. atpažino kirvį, kuriuo jam D. Ä. sudavÄ Ä¯ deÅ¡inÄs kojos blauzdÄ . Å is kirvis buvo rastas ir paimtas automobilio âVolkswagen Transporterâ, kuriame prasidÄjo nuteistojo ir nukentÄjusiojo konfliktas, salone.
26. Apibendrinant aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytÄ , teisÄjų kolegija laiko įrodyta aplinkybe tai, kad D. Ä. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje K. V. sudavÄ du kartus kirvio pentimi į deÅ¡inÄ kojÄ . TaÄiau pažymÄtina, jog vien smurtinių veiksmų panaudojimo fakto konstatavimas nÄra pagrindas asmens kaltei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįsti, kadangi tokie veiksmai turi bÅ«ti priežastiniu ryÅ¡iu susijÄ su nukentÄjusiojo asmens patirtu fiziniu skausmu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu. Å ioje byloje D. Ä. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdÄ sveikatÄ , taigi esminÄs aplinkybÄs, nustatytinos byloje yra tai, ar nukentÄjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir ar jis padarytas D. Ä. veiksmais. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nagrinÄjamoje byloje, iÅ¡naudojus visas įrodinÄjimo priemones, nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžianÄių Å¡ias esmines aplinkybes.
27. PažymÄtina, kad ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 2 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rÄmÄsi pirmosios instancijos teismas, nustatyta, jog K. V. 2017 m. spalio 17 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje diagnozuotas deÅ¡inÄs kojos, krÅ«tinÄs ir galvos (nosies kaulų lūžis) sumuÅ¡imas. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog nosikaulių lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, deÅ¡inÄs blauzdos sumuÅ¡imas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
D. Ä. pateiktame kaltinime nežymus sveikatos sutrikdymas yra siejamas bÅ«tent su deÅ¡inÄs blauzdos sumuÅ¡imu, atsiradusiu sudavus nukentÄjusiajam du kartus kirvio pentimi į deÅ¡inÄ kojÄ . Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, jog objektyvių traumos žymių (sužalojimų) krÅ«tinÄje neapraÅ¡yta, neapraÅ¡yti ir jokie iÅ¡oriniai požymiai deÅ¡inÄje blauzdoje, tik akcentuotas patinimas be tikslios lokalizacijos ir Äiurnos sÄ nario judesių skausmingumas. Tiksliau pasisakyti apie žalojusį daiktÄ ir trauminių poveikių skaiÄių, traumos laikÄ iÅ¡ turimų duomenų negalima.
ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje specialistas J. V. paaiÅ¡kino, kad krÅ«tinÄs traumos nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys â medicininiuose dokumentuose nÄra nurodoma, kad traumuota vieta skausminga ar bÅ«tų riboti žmogaus kvÄpavimo judesiai, tuo tarpu, medicininiuose dokumentuose dÄl kojos sumuÅ¡imo minima tai, kas nÄra bÅ«dinga normaliai bÅ«senai â ji patinusi, skausminga, judesiai per Äiurnos sÄ narį ženkliai riboti dÄl skausmo, taÄiau kuo Å¡i trauma pasireiÅ¡kÄ iÅ¡oriÅ¡kai, kokia yra konkreti jos lokalizacija, nenurodyta.
Specialistas patvirtinti, jog nukentÄjusiajam K. V. konstatuotas kojos sumuÅ¡imas galÄjo bÅ«ti padarytas suduodant smÅ«gius kirvio pentimi, negalÄjo, kadangi medicininiuose dokumentuose pateiktas traumos apraÅ¡ymas nÄra pakankamai iÅ¡samus, norint detalizuoti sužalojimo mechanizmÄ . Specialistas taip pat pažymÄjo, jog medicininiuose dokumentuose akcentuotas skausmas Äiurnoje, kurioje kojos pusÄje yra patinimas nenurodoma.
28. Ä®vertinusi tÄ aplinkybÄ, jog nukentÄjusysis bei liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, jog K. V. kirvio pentimi į deÅ¡inÄ blauzdÄ buvo suduota žemiau kelio, tuo tarpu K. V. medicininiuose dokumentuose nurodoma, jog skausminga ir patinusi yra bÅ«tent nukentÄjusiojo deÅ¡inÄs kojos Äiurna, diagnozuotas Äiurnos sumuÅ¡imas, taip pat specialisto iÅ¡vados turinį bei jo apeliacinÄs instancijos teisme duotus parodymus, jog nagrinÄjamu atveju iÅ¡ medicininių dokumentų nÄra galimybÄs nustatyti konkretaus K.
V. deÅ¡inÄs kojos sužalojimo mechanizmo, netgi sužalojimo laiko, teisÄjų kolegija konstatuoja, jog, prieÅ¡ingai nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, byloje esanÄių įrodymų nepakanka iÅ¡vadai, kad nukentÄjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kÄs deÅ¡inÄs blauzdos sumuÅ¡imu, yra priežastiniu ryÅ¡iu susijÄs su D. Ä. veiksmais, kai jis nukentÄjusiajam sudavÄ du kartus kirvio pentimi į deÅ¡inÄ kojÄ . Å iÄ apygardos teismo iÅ¡vadÄ tik dar labiau sustiprina tas faktas, kad nukentÄjusysis į įvykio vietÄ atvyko jau neblaivus, kÄ patvirtina jo paties bei liudytojų A.
R. ir V. Ž. parodymai, o po D. Ä. kirvio pentimi suduotų smÅ«gių, kas įvyko apie 9.00 val., į BendrÄ jį pagalbos centrÄ dÄl kojos skausmo kreipÄsi tik 13.27 val. Laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 13.27 val. nukentÄjusysis, bÅ«damas neblaivus (9.00 val., specialisto paaiÅ¡kinimu, jo neblaivumas galÄjo bÅ«ti nuo 2,5 iki 3 promilių), kaip pats nurodo, nuo įvykio vietos nuÄjo apie 3 kilometrus. Taigi, neatmetama galimybÄ, jog bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, nukentÄjusysis galÄjo ÄiurnÄ susižaloti kitomis nei kaltinime nurodytomis aplinkybÄmis, t. y. dar iki atvykstant į (duomenys neskelbtini) esantį miÅ¡kÄ ar eidamas nuo įvykio vietos iki vietos, kurioje sulaukÄ Greitosios medicinos pagalbos.
29. Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakÄs, kad kaltu dÄl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltÄs įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybÄs klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonÄs ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nÄra galimybÄs jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybÄn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).
Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galÄjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija iÅ¡reiÅ¡kia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1d., BPK 44 str. 6d.) taikymÄ baudžiamajame procese.
30. TeisÄjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad nagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ buvo iÅ¡naudotos visos įrodinÄjimo priemonÄs ir galimybÄs, taÄiau nesurinkus neginÄijamų įrodymų, jog bÅ«tent nuteistojo fizinis kontaktas su nukentÄjusiuoju nežymiai sutrikdÄ jam sveikatÄ , abejonÄs turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas formaliai pasirÄmÄs specialisto iÅ¡vadoje konstatuota aplinkybe, jog K. V. buvo diagnozuotas deÅ¡inÄs kojos sumuÅ¡imas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, taÄiau visiÅ¡kai neatsižvelgÄs į kituose specialisto iÅ¡vados punktuose iÅ¡dÄstytas aplinkybes, priÄmÄ procesinį sprendimÄ , kuris nÄra pagrįstas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
DÄl nurodytų priežasÄių pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. NagrinÄjamos bylos kontekste apygardos teismas atkreipia dÄmesį, jog pagal BK 140 straipsnio 1 dalį asmuo gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybÄn ir už tai, kad muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukÄlÄ Å¾mogui fizinį skausmÄ . Å iuo atveju nustatyta, kad D. Ä. K. V. pastÅ«mÄ ranka į krÅ«tinÄ, sudavÄ jam du kartus kirvio pentimi į deÅ¡inÄ kojÄ , kas galimai sukÄlÄ nukentÄjusiajam fizinį skausmÄ . TaÄiau D. Ä. skundžiamu nuosprendžiu nebuvo nuteistas už tai, kad aukÅ¡Äiau nurodytais veiksmais sukÄlÄ K.
V. fizinį skausmÄ . ApeliacinÄs instancijos teismui konstatavus, jog smurtiniais veiksmais apeliantas sukÄlÄ nukentÄjusiajam fizinį skausmÄ , t. y. inkriminuojant jam naujÄ nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį â padarinius, iÅ¡ esmÄs bÅ«tų didinama D. Ä. pareikÅ¡to kaltinimo apimtis, kas, teisÄjų kolegijos manymu, reikÅ¡tų jo teisinÄs padÄties pabloginimÄ . Tuo tarpu BPK 320 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padÄtį apeliacinÄs instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dÄl to yra prokuroro, nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai.
NagrinÄjamu atveju apeliacinį skundÄ pateikÄ tik pats nuteistasis, todÄl teisÄjų kolegija, neturÄdama jokio juridinio pagrindo sprÄsti klausimÄ , ar kaltinime nurodytais D. Ä. veiksmais nukentÄjusiajam nebuvo sukeltas fizinis skausmas, plaÄiau dÄl to nepasisakys.
32. Priimant D. Ä. atžvilgiu naujÄ â iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teisÄjų kolegija taip pat nemato prasmÄs pasisakyti dÄl visų jo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
33. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priÄmus naujÄ nuosprendį iÅ¡ naujo iÅ¡sprÄstini D. Ä. paskirtos kardomosios priemonÄs bei daiktų, turinÄių reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti, klausimai. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 3 dalimi, Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡as paliekamas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 5 dalimi, kirvis âFiskarsâ ir svertis, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate, grÄ Å¾inami teisÄtam savininkui â D.
Ä.. Kardomoji priemonÄ â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti, naikinama. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį â D. Ä. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
KardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Daiktus, turinÄius reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti: - Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡Ä palikti saugoti byloje; - kirvį âFiskarsâ ir svirtį, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate, grÄ Å¾inti D. Ä.. Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisÄja nuo jo paskelbimo dienos. TeisÄjai Edita DambrauskienÄ ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Jurga VasiliauskienÄ