Appeal court allows child removal from mother due to new evidence of domestic violence and safety risks.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe appellate court overturned the first-instance decision denying a warrant to remove a minor child from her mother's custody. New evidence revealed the mother was intoxicated and the child was being subjected to psychological abuse, creating an immediate safety risk. The court ruled that the child's best interests required temporary removal to ensure stability while the family situation was assessed.
Regesto Legislator
Generato dall'IACPK 337 str. 1 d. 2 punktas; CPK 334-339 str.; When new evidence demonstrates imminent danger to a child's safety, the court must prioritize the child's best interests and grant a removal warrant despite prior denials.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IATesto completo
?CivilinÄ byla Nr. e2S-879-613/2022 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00901-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.4.5.20 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsÄjo 1 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja GiedrÄ SeselskytÄ teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjos ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos atskirÄ jį skundÄ dÄl PlungÄs apylinkÄs teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos praÅ¡ymÄ dÄl teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo tÄvų, suinteresuoti asmenys A.
J. ir K. R. Teismas nustatÄ: I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄjos ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos (toliau â ir Tarnyba) (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau â Skyrius) kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ymu iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jos tÄvų A. J. ir K. R.
2. PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad Å¡eima žinoma nuo 2021 m. balandžio 30 d., kai buvo gautas anoniminis praneÅ¡imas apie tai, jog nepilnametÄ G. R. galimai patiria psichologinį ir fizinį smurtÄ . 2021 m. gegužÄs 5 d. buvo gautas praneÅ¡imas, jog 2021 m. gegužÄs 4 d. namuose, esanÄiuose BirutÄs g. 27A-311, PlungÄje, kambaryje, kilus konfliktui, A. J. trenkÄ vienÄ kartÄ rankos delnu savo nepilnametei dukrai į sprandÄ , taip jai sukeldama fizinį skausmÄ , dÄl ko buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
NepilnametÄ G. R. 2021 m. rugsÄjo 9 d. nutartimi (civilinÄ byla Nr. eS2-2582-1024/2021) buvo paimta iÅ¡ jos atstovų pagal įstatymÄ â tÄvų A. J. ir V. R. PlungÄs apylinkÄs teismo (duomenys neskelbtini) (civilinÄ byla Nr. e2-2146-944/2021) V. R. tÄvystÄ buvo nuginÄyta, nepilnametÄs tÄvu įraÅ¡ytas K. R. K. R. tÄvystÄ pripažino pareiÅ¡kimu. NustaÄius tÄvystÄ, laikinoji globa G. R. buvo nutraukta, vaikas liko augti tÄvo Å¡eimoje.
3. PareiÅ¡kÄja paaiÅ¡kino, kad 2022 m. birželio 22 d. Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) globos koordinatoriaus praneÅ¡imas telefonu, kad yra atvykusi G. R., kuri darbuotojui nurodÄ, jog pamotÄ namuose girta, prieÅ¡ nepilnametÄ naudoja psichologinį smurtÄ , tÄvas taip pat yra iÅ¡gÄrÄs, nepilnametÄ nenorinti grįžti į namus. Atsižvelgiant į situacijÄ , nepilnametÄ buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Atsižvelgiant į Å¡iÄ informacijÄ , KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â ir KlaipÄdos AVPK) PlungÄs rajono policijos komisariate (toliau â ir PlungÄs RPK) pradÄtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnio 1 dalį.
NagrinÄjant praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , Skyriaus specialistai bendravo su vaiko tÄvu K. R., kuris nurodÄ, kad G. yra netvarkinga, nelinkusi tvarkytis, dÄl ko kyla vaiko ir jo žmonos konfliktai. Jo manymu, žmona griežtai kalba su G., o tai dukrai nepatinka. Skyriaus specialistas domÄjosi apie tÄvo pastangas susigrÄ Å¾inti dukrÄ , taÄiau pasak K. R., jis pastangų nedÄs, nes dÄl dukros nenori pyktis su žmona.
4. PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad vertinant vaiko situacijÄ , Tarnybos specialistas bendravo su nepilnametÄs motina A. J., kuri nurodÄ Å¾inanti iÅ¡ dukros apie nesutarimus tÄvo Å¡eimoje. Motinos teigimu, G. yra sudÄtingas vaikas, keliantis daug reikalavimų, dÄl ko apsigyventi Å¡eimoje nepasiÅ«lÄ. Tarnybos specialistas 2022 m. birželio 27 d. bendravo su nepilnamete G. R., kuri nurodÄ, kad nuo 2021 m. pavasario gyvena su tÄvu ir pamote. Anot nepilnametÄs, pamotÄ dažnai jÄ užgaulioja, vadina žeminanÄiais žodžiais, pasiÅ«lÄ iÅ¡sikraustyti.
G. teigimu ji namuose patiria psichologinį smurtÄ , pamotÄ jai priekaiÅ¡tauja dÄl įvairių neatliktų darbų, tÄvas su pamote du kartus per savaitÄ namuose vartoja alkoholį. G. nurodÄ nenorinti grįžti namo, o 2022 m. birželio 29 d. Tarnybos specialistui patvirtino, jog gyvenant bendruomeniniuose vaikų globos namuose sekasi gerai, ji gali iÅ¡simiegoti, nepatiria jokio streso. G. nurodÄ, kad nenori gyventi nei pas tÄvÄ , nei pas motinÄ , kad gyvenant tÄvo Å¡eimoje į jos nuomonÄ nebuvo atsižvelgiama.
5. Taip pat pareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad vertinant vaiko situacijÄ , buvo gautas ir (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas, kurioje mokosi nepilnametÄ. RaÅ¡te nurodoma, kad vaiko įstatyminiai atstovai per mokslo metus nebendradarbiavo su mokyklos administracija, klasÄs auklÄtoja, taip pat nesidomÄjo vaiko ugdymu, rezultatais, pasiekimais. Atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ , siekiant iÅ¡naudoti visÄ Ä¯manomÄ pagalbÄ Å¡eimai, jog padÄtis Å¡eimoje pasikeistų, vaiko įstatyminiams atstovams buvo pasiÅ«lyta intensyvi Skyriaus mobiliosios komandos pagalba. 2022 m. birželio 30 d.
K. R. sutiko priimti mobiliosios komandos pagalbÄ , o A. J. atsisakÄ, nurodydama, kad nebenori bendrauti su specialistais, nori gyventi ramiai. Suinteresuotiems asmenims taip pat inicijuotas atvejo vadybos procesas. Suinteresuoti asmenys A. J. ir K. R., bÅ«dami vaiko įstatyminiais atstovais, nesiekia vaiko auginti, susigrÄ Å¾inti, nurodo, kad nedÄs pastangų pakeisti situacijos Å¡eimoje. K. R. Å¡eimoje nepilnametÄ, kaip nurodo ji pati, buvo užgauliojama, nebuvo atsižvelgiama į jos nuomonÄ, jos teigimu, ji patyrÄ psichologinį smurtÄ .
Tokie tÄvų veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 3.254 straipsnyje 3 punkte nurodytÄ pagrindÄ , todÄl vaikÄ paÄmus iÅ¡ tÄvų, vaiko teisÄs ir geriausi interesai nebuvo pažeisti.
6. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjos atstovÄ praÅ¡ymÄ palaikÄ ir praÅ¡Ä jį tenkinti.
7. Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimu į praÅ¡ymÄ nesutiko, jog bÅ«tų iÅ¡duodamas leidimas paimti dukrÄ . NurodÄ, kad G. namuose yra laukiama, todÄl tiki, kad dukra persigalvos ir norÄs gyventi Å¡eimoje. Teismo posÄdžio metu A. J. paaiÅ¡kino, kad su G. sekÄsi bendrauti sunkiai dÄl jos nenoro prisidÄti prie namų ruoÅ¡os darbų, į bet kokias pastabas dukra sureaguodavo prieÅ¡iÅ¡kai. DÄl kilusių bendravimo su dukra G. problemų buvo teikiama psichologo pagalba, po kurios santykiai buvo pagerÄjÄ. Å iuo metu Å¡eima įsigijo sodybÄ , jÄ tvarkosi, yra visos sÄ lygos G. gyventi Å¡eimoje. Mano, kad geriausiai pažįsta dukrÄ , žino jos poreikius, interesus, todÄl juos galÄtų užtikrinti G. toliau gyvenant Å¡eimoje. Nesutiko, jog bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas paimti dukrÄ .
8. Suinteresuotas asmuo K. R. atsiliepimu į praÅ¡ymÄ nurodÄ, kad dukrai nenorint gyventi Å¡eimoje tokiam jos apsisprendimui neprieÅ¡tarauja. PažymÄjo, kad konfliktai tarp dukros ir jo žmonos kildavo dÄl tvarkos palaikymo. NurodÄ palaikysiantis ryšį su dukra, domÄsis jos gyvenimu.
9. Teismo posÄdyje suinteresuotų asmenų atstovÄ advokatÄ praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies, praÅ¡ymÄ dÄl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ A. J. atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 10. PlungÄs apylinkÄs teismas 2022 m. liepos 22 d. nutartimi pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies â leido Skyriui paimti nepilnametÄ G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jos tÄvo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutartį vykdant skubiai, o likusioje dalyje praÅ¡ymÄ atmetÄ.
11. Teismas iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos pateiktų dokumentų nustatÄ, kad praneÅ¡imas apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ gautas 2022 m. birželio 22 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) globos koordinatorÄs apie pažeidžiamas nepilnametÄs interesus paÄiai nepilnametei atÄjus į socialinių paslaugų centrÄ ir praneÅ¡us apie naudojamÄ psichologinį smurtÄ , namuose esantį iÅ¡gÄrusį tÄvÄ bei pamotÄ. TÄ paÄiÄ dienÄ G. R. buvo paimta iÅ¡ nesaugios jai aplinkos (duomenys neskelbtini), (suinteresuoto asmens K.
R.) ir apgyvendinta (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Gavus informacijÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , buvo atliekamas vaiko situacijos vertinimas, 2022 m. birželio 29 d. vaiko situacijos vertinimo metu, remiantis nepilnametÄs G. R. paaiÅ¡kinimais apie tai, kad tÄvo Å¡eimoje yra pamotÄs užgauliojama, vejama iÅ¡ namų, kad patiria psichologinį smurtÄ , remiantis (duomenys neskelbtini) informacija, kad įstatyminiai atstovai per mokslo metus nebendradarbiauja su mokyklos administracija, nesidomi ugdymu, nustatyti nepilnametei G.
R. Å¡ie rizikos veiksniai: 1) vaikas patyrÄ savo atstovų pagal įstatymÄ ir (ar) kartu gyvenanÄių asmenų bet kokios formos smurtÄ ir vaiko atstovai pagal įstatymÄ negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos; 2) vaikas atsisako grįžti į atskirai gyvenanÄių motinos ir tÄvo namus. Priimtas sprendimas dÄl vaiko apsaugos poreikio. IÅ¡ KlaipÄdos AVPK pateiktos informacijos nustatyta, kad pagal Tarnybos praneÅ¡imÄ dÄl G. R. pradÄtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 163 straipsnio 1 dalį.
Teismo posÄdžio metu nepilnametÄ G. R. patvirtino, jog gyvenant tÄvo Å¡eimoje iÅ¡ kartu gyvenanÄių asmenų (tÄvo žmonos) patyrÄ psichologinį smurtÄ . Suinteresuotas asmuo K. R. atsiliepime į praÅ¡ymÄ dÄl teismo leidimo paimti dukrÄ nurodÄ, jog atsižvelgdamas į dukros norÄ gyventi (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, sutinka su pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymu, pripažino, jog konfliktų tarp jo žmonos ir dukros bÅ«ta.
12. Teismas nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjos nurodytos aplinkybÄs ir byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nepilnametÄ G. R. dÄl nesutarimų su tÄvo Å¡eimos nariais nenori gyventi tÄvo Å¡eimoje, ten pasak paÄios G., jauÄiasi nevertinama, skaudinama. Å ių aptartų įrodymų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad nustaÄius rizikos veiksnius, pareiÅ¡kÄja pagrįstai laikinai paÄmÄ nepilnametÄ G. iÅ¡ jos tÄvo K. R., laikinas jos paÄmimas iÅ¡ tÄvo nepažeidÄ jos teisÄtų interesų.
Nors suinteresuotas asmuo K. R. atsiliepime neįžvelgÄ pagrindų iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti iÅ¡ jo dukrÄ G. R., nurodÄs, jog problema yra paÄios dukros elgesys, taÄiau, kai sprendžiamas klausimas, susijÄs su vaiko teisÄmis, leidimo iÅ¡davimo klausimÄ teismas turi sprÄsti, atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į vaiko interesus, o bylos duomenys patvirtina tai, kad vaiko tÄvas Å¡iuo metu negali tinkamai atlikti savo pareigų ir užtikrinti nepilnametÄs dukters saugumo bei tinkamos priežiÅ«ros (tÄvo Å¡eimoje galimai dukra patyrÄ psichologinį smurtÄ ).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad nepilnametÄ tÄvo Å¡eimoje apsigyveno bÅ«dama beveik Å¡eÅ¡iolikos metų, iÅ¡aiÅ¡kÄjus biologinei tÄvystei, kas galimai apsunkino nepilnametÄs adaptacijÄ tÄvo Å¡eimoje, G. nenorÄ grįžti į tÄvo Å¡eimÄ , konfliktiÅ¡kus santykius su tÄvo Å¡eimos nariais, į tai, kad gyvenant tÄvo Å¡eimoje, nesant saugumo jausmo, vaiko psichologinÄ bÅ«sena žalojama, sprÄstina, kad yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ ir iÅ¡duoti leidimÄ paimti nepilnametÄ G.
R. iÅ¡ tÄvo K. R. (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 11 dalis).
13. Teismas posÄdžio metu dalyvaujanÄių asmenų paaiÅ¡kinimais, pateikta raÅ¡ytine medžiaga nustatÄ, kad nepilnametÄ tÄvo K. R. Å¡eimoje gyveno nuo 2021 m. gegužÄs 5 d., kai buvo laikinai apgyvendinta ir nustatyta laikinoji priežiÅ«ra, nepilnametÄ paÄmus iÅ¡ motinos A. J., gavus praneÅ¡imÄ apie fizinį smurtÄ mergaitÄs atžvilgiu. Nuo to laiko iki 2022 m. birželio 22 d. G. gyveno tÄvo Å¡eimoje. Å ių nustatytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dÄl nepilnametÄs paÄmimo iÅ¡ jos įstatyminio atstovo K.
R., kadangi nepilnametÄ galimai iÅ¡ nesaugios aplinkos buvo paimta jai gyvenant kartu tik su tÄvu. Be to, PlungÄs apylinkÄs teismo 2021 m. rugsÄjo 9 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. eS2-2582-1024/2021) buvo iÅ¡duotas leidimas paimti nepilnametÄ G. R. ((duomenys neskelbtini)) iÅ¡ vaiko motinos A. J. PareiÅ¡kÄja pakartotinai teikdama praÅ¡ymÄ dÄl leidimo paimti nepilnametÄ iÅ¡ motinos nurodÄ, kad teismo leidimas paimti vaikÄ iÅ¡ atstovų pagal įstatymÄ neapriboja tÄvų teisių pats savaime, jis tik sukuria pagrindÄ nustatyti vaikui laikinÄ jÄ globÄ ir tokiu bÅ«du laikinai pakeisti vaiko atstovÄ bei patvirtina Tarnybos atliktų veiksmų teisÄtumÄ , o jau laikinosios globos metu procese turi bÅ«ti priimamas sprendimas ar vaikÄ grÄ Å¾inti tÄvams, ar apriboti valdžiÄ .
NagrinÄjamu atveju, laikinoji globa vaikui buvo panaikinta, atsiradus vaiko tÄvui ir vaikÄ jam grÄ Å¾inus, taÄiau motinos teisinio statuso klausimas nebuvo iÅ¡sprÄstas, nutraukus laikinÄ jÄ globÄ , A. J. tapo vaiko atstove pagal įstatymÄ ir įgijo visas motinystÄs teises, todÄl kai vaikas paimtas iÅ¡ tÄvo ir motina nenori ir negali juo rÅ«pintis, leidimas reikalingas iÅ¡ naujo dÄl abiejų tÄvų. Ä®statyme yra numatyta galimybÄ kreiptis dÄl tÄvų valdžios ribojimo, vaiko nuolatinÄs globos nustatymo ir pan., jeigu vaikų tÄvai sistemingai pažeidinÄja tÄvų pareigas.
Vaiko tÄvams nevykdant pareigų vaikų atžvilgiu, pareiÅ¡kÄja gali kreiptis į teismÄ dÄl tÄvų valdžios ribojimo ir dÄl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ tÄvų iÅ¡davimo.
14. Teismas nurodÄ, kad neturi pagrindo nesutikti su pareiÅ¡kÄjos nurodomais argumentais dÄl laikinosios globos pabaigos. Pagal CK 3.255 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ laikinoji globa baigiasi, kai vaikas grÄ Å¾inamas tÄvams (Å¡iuo atveju vaikas buvo grÄ Å¾intas tÄvui). TaÄiau bylos nagrinÄjimo metu pareiÅ¡kÄjos nurodomos aplinkybÄs, kad motina nenori ir negali dukra rÅ«pintis nebuvo nustatytos. 2022 m. birželio 29 d. buvo vertinama vaiko situacija ir nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nustaÄius, kad vaiko atstovai pagal įstatymÄ negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos ir mergaitei atsisakius grįžti į motinos ar tÄvo namus.
Ä®vertinus vaiko situacijÄ , 2022 m. birželio 29 d. suraÅ¡ytas pakartotinis vaiko laikino apgyvendinimo aktas, kuriuo G. ir toliau apgyvendinta (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kuriuose gyvena iki Å¡iol. Å ių dokumentų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aplinkybÄs, jog vaikui nÄra saugi aplinka ir pas A. J. padarytos, iÅ¡klausius nepilnametÄ ir remiantis 2021 m. balandžio 10 d. bei 2021 m. gegužÄs 4 d. informacija. Naujų faktų, susijusių su A. J. elgesiu nepilnametÄs dukros atžvilgiu, nebuvo nustatyta.
Vaikų paÄmimas iÅ¡ atstovų pagal įstatymÄ yra neatidÄliotino, skubaus pobÅ«džio priemonÄ, todÄl, sprÄsdamas dÄl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ , teismas vertina Å¡iuo konkreÄiu metu vaikui kylanÄias grÄsmes, tokių duomenų pareiÅ¡kÄja nepateikÄ. MergaitÄ buvo paimta iÅ¡ tÄvo K. R. namų kaip galimai nesaugios aplinkos. Byloje nÄra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima sprÄsti, kad A. J. negali dukra rÅ«pintis. Po 2021 m. rugsÄjo 9 d., kai buvo iÅ¡duotas teismo leidimas paimti mergaitÄ iÅ¡ motinos, nÄra fiksuota jokių vaiko teisių pažeidimo A.
J. Å¡eimoje. Kaip seka iÅ¡ teismo nutarties, leidimas paimti vaikÄ buvo iÅ¡duotas, nustaÄius smurtinius atvejus. TaÄiau Å¡iuo metu pradÄtas ikiteisminis tyrimas dÄl smurto, pavartoto A. J. dukros G. atžvilgiu, yra nutrauktas, A. J. ir G. susitaikius. Nustatytos aplinkybÄ apie buvusį smurtÄ nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog ir Å¡iuo metu aplinka A. J. Å¡eimoje mergaitei nÄra saugi. Byloje nÄra duomenų apie pasikartojantį A. J. agresyvų elgesį su vaikais, dÄl kurio gali kilti grÄsmÄ vaikų sveikatai ar gyvybei, nÄra duomenų, kad Å¡eima patiria socialinių problemų, gyvenimo sÄ lygos kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai ir (ar) gyvybei.
Tiek atsiliepime, tiek teismo posÄdžio metu A. J. patvirtino, kad pageidauja, jog dukra G. grįžtų į Å¡eimÄ , kurioje be G. yra ir daugiau nepilnameÄių vaikų, kas leidžia teigti, kad yra užtikrinama tinkama aplinka nepilnameÄiams. PareiÅ¡kÄja praÅ¡yme nurodÄ, kad motina A. J. 2022 m. birželio 30 d atsisakÄ intensyvios Skyriaus mobiliosios komandos pagalbos. Pats faktas, jog suinteresuotas asmuo atsisakÄ siÅ«lomos intensyvios pagalbos, savaime nepatvirtina asmens nenoro keisti situacijos Å¡eimoje, neiÅ¡siaiÅ¡kinus tokio atsisakymo priežasÄių.
Juolab, kad pokyÄiai galimi ne tik dÄl socialinių darbuotojų daromos įtakos, bet ir dÄl paÄios A. J. pastangų.
15. Teismas pažymÄjo, kad kaip matyti iÅ¡ 2021 m. rugsÄjo 9 d. PlungÄs apylinkÄs teismo nutartimi nustatytų aplinkybių, 2021 m. gegužÄs 10 d. A. J. priÄmÄ intensyviÄ pagalbÄ , buvo motyvuota jÄ priimti. Teismo posÄdžio metu A. J. paaiÅ¡kino, kad jai nebuvo pasiÅ«lyta pasirinkti socialinÄ darbuotojÄ , o teikusių darbuotojų pagalba buvo nusivylusi, pripažino, kad apsilankymai pas psichologÄ buvo naudingi tiek dukrai, tiek jai paÄiai. Teismui nÄra pateikta jokių duomenų apie darbÄ su A.
J. Å¡eima laikotarpiu po 2021 m. rugsÄjo 9 d. (kai buvo iÅ¡duotas leidimas paimti vaikÄ ) iki pakartotinio praÅ¡ymo pateikimo, dÄl ko negalima daryti iÅ¡vados, kad A. J. atsisako priimti specialistų pagalbÄ vien dÄl 2022 m. birželio 30 d. iÅ¡sakytos pozicijos. IÅ¡ teismo posÄdžio metu iÅ¡klausytų A. J. paaiÅ¡kinimų teismas sprendÄ, kad moteris supranta savo problemÄ (Å«mus bÅ«das, trÅ«ksta gebÄjimo sprÄsti konfliktines problemas) ir yra linkusi keistis bei turi norÄ pati auklÄti dukrÄ , todÄl valstybÄs ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pirmiausia turÄtų padÄti tÄvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymÄ tinkamai įgyvendinti vaiko teisÄ Ä¯ tinkamas gyvenimo sÄ lygas.
Teismo posÄdžio metu buvo iÅ¡klausyta nepilnametÄ G., kuri iÅ¡reiÅ¡kÄ nenorÄ grįžti gyventi pas mamÄ , motyvuodama tuo, jog mama vÄl gali smurtauti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į G. amžių ((duomenys neskelbtini) sukaks (duomenys neskelbtini) metų), G. gali pati, kilus grÄsmei jos sveikatai, kreiptis pagalbos į atitinkamas įstaigas ir sprendžia, kad vaiko atsisakymas grįžti į Å¡eimÄ , motyvuojant abejonÄmis dÄl bÅ«simo gyvenimo mamos Å¡eimoje, nÄra pakankamas pagrindas vaikÄ atskirti nuo Å¡eimos.
Vaiko paÄmimas iÅ¡ tÄvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ yra kraÅ¡tutinÄ priemonÄ, taikoma tada, kai nÄra galimybÄs vaikui iÅ¡likti jo tÄvų ar kitų atstovų pagal įstatymÄ globoje, nes tai bÅ«tų nesuderinama su jo geriausiais interesais. BÅ«tent todÄl vaikas gali bÅ«ti paimamas iÅ¡ Å¡eimos tik tuomet, kai:
1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelÄ tikimybÄ, kad kils tokia žala;
2) tÄvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti. PareiÅ¡kÄja nepateikÄ duomenų, kurie galÄtų patvirtinti vaiko iÅ¡ suinteresuoto asmens A. J. Å¡eimos, kaip iÅ¡skirtinÄs priemonÄs, taikymo bÅ«tinybÄ, todÄl pagal nustatytas bylos aplinkybes teismas pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymas dalyje dÄl leidimo iÅ¡davimo paimti vaikÄ iÅ¡ suinteresuoto asmens A. J. netenkintinas (CPK 178 straipsnis). III. Atskirojo skundo argumentai 16. PareiÅ¡kÄja atskiruoju skundu praÅ¡o pakeisti PlungÄs apylinkÄs teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties dalį dÄl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo motinos iÅ¡davimo netenkinimo ir iÅ¡duoti Tarnybai leidimÄ paimti vaikÄ G. R. iÅ¡ jos įstatyminÄs atstovÄs, t. y. motinos A. J.
17. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad vaikas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kÄ savo nuomonÄ, kad nenori gyventi su motina, vaiko nuomonÄs teismas nevertino kaip svarbaus faktoriaus. G. R. ((duomenys neskelbtini)) jau 2021 m. rugsÄjo 9 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. eS2-2582-1024/2021 buvo paimta iÅ¡ jos motinos A. J. dÄl svarbių priežasÄių, t. y. 2021 m. balandžio 30 d. buvo gautas anoniminis praneÅ¡imas apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ G. atžvilgiu.
PraneÅ¡ime nurodyta, jog nepilnametÄ galimai patiria psichologinį ir fizinį smurtÄ . 2021 m. gegužÄs 5 d. vÄl buvo gautas praneÅ¡imas, jog 2021 m. gegužÄs 4 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje kilus konfliktui A. J. trenkÄ vienÄ kartÄ rankos delnu savo nepilnametei dukrai į sprandÄ , taip jai sukeldama fizinį skausmÄ . (duomenys neskelbtini) ligoninÄs priÄmimo skyriuje G. R. nustatyti galvos ir kaklo sumuÅ¡imai, buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Vertinant visÄ tuo metu susiklosÄiusiÄ vaiko situacijÄ nepilnametÄ nurodÄ, jog nenori gyventi su savo motina. Nuo pirmojo teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ atstovų pagal įstatymÄ iÅ¡davimo, t. y. nuo 2021 m. rugsÄjo 9 d., Tarnyba neturi duomenų, jog santykiai tarp nepilnametÄs G. ir jos motinos bÅ«tų pagerÄjÄ, taip pat nÄra duomenų, jog tarp jų bÅ«tų atsikÅ«rÄs ir (ar) sustiprÄjÄs emocinis ryÅ¡ys. PažymÄtina, kad visÄ tÄ laikÄ , t. y. kai buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis 2021 m. gegužÄs 5 d. ir kai teismas 2021 m. rugsÄjo 9 d. nutartimi leido paimti nepilnametÄ iÅ¡ jos įstatyminių atstovų iki 2022 m. birželio 22 d. nepilnametÄ gyveno kartu su savo biologiniu tÄvu, jo gyvenamojoje vietoje.
SusiklosÄius nepalankioms aplinkybÄms G. tÄvo Å¡eimoje, t. y. dÄl galimo psichologinio smurto, patirto iÅ¡ jos pamotÄs, 2022 m. birželio 22 d. ir nepilnametei nurodžius, jog ji nenori gyventi nei su savo tÄvu, nei su motina, ji buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Pati G. yra nurodžiusi, jog nori gyventi (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, nes ten jauÄiasi ramiai ir saugiai.
18. Atskirajame skunde teigiama, kad nagrinÄjant pastarÄ jį 2022 m. birželio 22 d. gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , nepilnametÄ G. Tarnybos specialistams aiÅ¡kiai iÅ¡dÄstÄ savo nuomonÄ, jog nenori gyventi nei su tÄvu, nei su motina. PažymÄtina, kad G. R. nuomonÄ buvo iÅ¡klausyta ne tik tarpininkaujant Tarnybos specialistams, bet ir tiesiogiai, t. y. nagrinÄjant teisme Tarnybos praÅ¡ymÄ dÄl teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ tÄvų iÅ¡davimo. PažymÄtina, kad posÄdžio metu G. vÄl pakartojo tÄ paÄiÄ savo nuomonÄ, jog nenorinti gyventi ânei su tÄvu, nei su motinaâ.
IÅ¡ vaiko iÅ¡reikÅ¡tos nuomonÄs darytina iÅ¡vada, kad santykiai tarp jos ir vaiko motinos nÄra pagerÄjÄ, net ir siekiant atkurti tarp jų ryšį, t. y. nuo 2021 m. gegužÄs 7 d. inicijavus atvejo vadybos procesÄ ir teikiant nepilnametÄs motinai A. J. paslaugas. PažymÄtina, kad G. R. yra pakankamo amžiaus (Å¡. m. (duomenys neskelbtini) nepilnametei sukanka (duomenys neskelbtini) m.) ir brandos, kad gebÄtų aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonÄ ir į jos nuomonÄ turÄtų bÅ«ti atsižvelgiama.
Teismas taip pat nenustatÄ jokių aplinkybių, dÄl kurių vaikas negebÄtų suformuluoti savo nuomonÄs. NagrinÄjant susiklosÄiusiÄ situacijÄ dÄl nepilnametÄs G. galimo vaiko teisių pažeidimo bei teismui nagrinÄjant Tarnybos praÅ¡ymÄ dÄl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo įstatyminių atstovų iÅ¡davimo, nepilnametÄs nuomonÄ buvo iÅ¡klausyta kelis kartus, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai ir ji visais kartais aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kÄ savo pagrįstÄ nuomonÄ, kad nenori gyventi nei su vienu iÅ¡ savo tÄvų, taÄiau teismas vaiko nuomonÄs nevertino kaip svarbaus faktoriaus.
Nors vaiko nuomonÄ ir iÅ¡klausyta kelis kartus, ji yra pakankamo amžiaus ir brandos jÄ iÅ¡reikÅ¡ti, turi pagrįstos baimÄs gyventi su savo motina, į vaiko nuomonÄ teismas atsižvelgÄ tik iÅ¡ dalies, t. y. sutiko su vaiko nuomone dÄl tÄvo, taÄiau nesutiko su vaiko nuomone, iÅ¡sakyta dÄl motinos.
19. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas ne tik neatsižvelgÄ Ä¯ nepilnametÄs ne kartÄ iÅ¡sakytÄ nuomonÄ dÄl jos motinos, bet ir nevertino tos aplinkybÄs, kad 2021 m. gegužÄs 4 d. KlaipÄdos AVPK PlungÄs RPK pradÄtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14140-2 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dÄl fizinio skausmo sukÄlimo savo Å¡eimos nariui. PažymÄtina, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, t. y. kaltininkei ir nukentÄjusiajai susitaikius, o įtariamajai A.
J. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonÄ â dalyvavimÄ smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose, kuriÄ turi įvykdyti per 6 mÄn. Atkreipiamas dÄmesys, kad A. J. Å¡eimai atvejo vadybos procesas taikomas ir teikiamos paslaugos ir pagalba nuo 2021 m. gegužÄs 7 d. Å¡eimai pagalbÄ teikia atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas. Tai, kad Tarnyba nepateikÄ teismui duomenų apie pasikartojantį A. J. agresyvų elgesį su vaikais nei patvirtina, nei paneigia, jog aplinka bÅ«tent nepilnametei G. grįžti gyventi su jos motina yra saugi.
Tai, kad Tarnyba iki praÅ¡ymo teismui pateikimo neturÄjo duomenų apie A. J. netinkamÄ priežiÅ«rÄ , nesaugiÄ aplinkÄ kitų jos mažameÄių vaikų atžvilgiu, nesudaro pagrindo teigti, jog bÅ«tent nepilnametei G. motinos gyvenamojoje vietoje bus saugi aplinka, tinkamos gyvenimo sÄ lygos. Teismas, priimdamas nutartį, rÄmÄsi vien tik deklaratyviais A. J. teiginiais, jog ji norinti ir galinti auginti ir tinkamai prižiÅ«rÄti nepilnametÄ dukrÄ , ir neatsižvelgÄ Ä¯ Tarybos pateiktus duomenis, jog A.
J. atsisakÄ intensyvios Tarnybos mobiliosios komandos pagalbos, kai buvo siekiama jai suteikti atitinkamÄ pagalbÄ nepilnametÄs dukters atžvilgiu bei į tai, jog Tarnyba neturi jokių duomenų, kad A. J. per visa laikÄ , kai pirmÄ kart nepilnametÄ buvo paimta iÅ¡ jos, bÅ«tų siekusi susigrÄ Å¾inti vaikÄ , atkurti su ja emocinį ryšį. Taip pat pažymÄtina, kad G. nors ir yra pakankamo amžiaus ir brandos, taÄiau teismui nurodžius, kad G. gali pati, kilus grÄsmei jos sveikatai, kreiptis pagalbos į atitinkamas įstaigas buvo neatsižvelgta, kad nepilnametÄ nurodÄ, kad ji bijo, jog vÄl gali patirti ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtÄ .
Vaiko grÄ Å¾inimas gyventi su motina gali jÄ psichologiÅ¡kai traumuoti, sukelti įvairių neigiamų emocinių iÅ¡gyvenimų, juo labiau net ir teismo posÄdžio metu buvo nurodyta, jog G. yra nustatyta depresija, ji turi vartoti vaistus.
20. Atskirajame skunde teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, į ne kartÄ iÅ¡sakytÄ kategoriÅ¡kÄ , pakankamo amžiaus ir brandos nepilnametÄs nuomonÄ dÄl gyvenimo su jos motina, į per pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ taip ir neatsikÅ«rusį emocinį ryšį tarp jos ir motinos, darytina prielaida, kad G. turi pakankamo pagrindo jausti baimÄ dÄl savo ateities, bijoti, kad jos mama gali vÄl smurtauti, todÄl nepilnametÄs grÄ Å¾inimas jos motinai gali bÅ«ti traumuojantis, neatitinkantis geriausių vaiko interesų.
Tarnyba, vykdydama teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį, siekÄ 2022 m. liepos 26 d. grÄ Å¾inti nepilnametÄ G. jos motinai A. J., taÄiau G. pakartotinai kategoriÅ¡kai atsisakÄ grįžti gyventi su jos motina ir savo nuomonÄ iÅ¡dÄstÄ raÅ¡tu, kartu nurodydama, kad jos motina smurtauja prieÅ¡ kitus, su ja kartu gyvenanÄius mažameÄius vaikus. Prie pateikto Tarnybos specialistams raÅ¡tiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo nepilnametÄ G. pridÄjo garso įraÅ¡Ä . Reaguodama į G. iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonÄ, Tarnyba teisÄs aktuose numatytais terminais ir tvarka, ÄmÄsi tolimesnių veiksmų A.
J. vaikų, gyvenanÄių kartu su ja, atžvilgiu. Teismas konstatuoja: Atskirasis skundas tenkintinas. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir iÅ¡vados DÄl atskirojo skundo nagrinÄjimo ribų ir nagrinÄjimo tvarkos 21. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nÄra absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ.
22. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinÄs instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinÄja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinÄjimas. ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinÄti pakanka byloje esanÄios raÅ¡ytinÄs bylos medžiagos. GinÄo apeliacinÄs instancijos teisme esmÄ 23. NagrinÄjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro PlungÄs apylinkÄs teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiÅ¡kÄjos ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus praÅ¡ymo dalies iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jos mamos A. J.
24. Atskirasis skundas iÅ¡ esmÄs motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutarties dalį neatsižvelgÄ Ä¯ ne kartÄ iÅ¡sakytÄ kategoriÅ¡kÄ , pakankamo amžiaus ir brandos nepilnametÄs nuomonÄ dÄl gyvenimo su jos motina, į per pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ taip ir neatsikÅ«rusį emocinį ryšį tarp jos ir jos mamos, taip pat į tai, kad G. turi pakankamo pagrindo jausti baimÄ dÄl savo ateities, bijoti, kad jos mama gali vÄl smurtauti, todÄl nepilnametÄs grÄ Å¾inimas jos motinai gali bÅ«ti traumuojantis, neatitinkantis geriausių vaiko interesų.
DÄl naujų įrodymų priÄmimo 25. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinÄti taikomos taisyklÄs, reglamentuojanÄios procesÄ apeliacinÄs instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo kontrolÄs forma, todÄl apeliaciniame procese byla nenagrinÄjama iÅ¡ naujo. ApeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisÄtumo, nagrinÄja fakto ir teisÄs klausimus, taÄiau yra saistomas ne tik byloje pareikÅ¡to reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos bÅ«do apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinÄs instancijos teismÄ Ä¯vertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisÄtumui reikÅ¡mingas aplinkybes, buvusias nagrinÄjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaranÄių faktinių aplinkybių visumÄ , be teisÄto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gegužÄs 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakÄ juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Å¡ioje teisÄs normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinÄs instancijos teismui numato ribojimo iÅ¡lygas. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti sprÄsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybÄ pateikti įrodymus bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme; ar vÄlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinÄjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turÄs įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vÄlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, bÅ«tina užtikrinti prieÅ¡ingos bylos Å¡alies teisÄ pasisakyti dÄl naujų įrodymų (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. gegužÄs 18 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
27. Ä®rodymai konkreÄioje civilinÄje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinÄjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkreÄios bylos įrodinÄjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkreÄioje civilinÄje byloje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-81/2005).
Ä®rodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) byloje negali bÅ«ti savitikslis â jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminÄs reikÅ¡mÄs sprendžiant klausimÄ dÄl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinÄjimÄ , teismas turi teisÄ atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
28. PareiÅ¡kÄja kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus â po skundžiamos teismo nutarties suraÅ¡ytus nepilnameÄio vaiko paaiÅ¡kinimÄ ir vaiko situacijos vertinimo anketÄ . Kadangi nauji įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, byloje dalyvaujantys asmenys teikdami atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ turÄjo galimybÄ pasisakyti dÄl pateiktų įrodymų, laikytina, jog Å¡ių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinÄjimo. Pateikti įrodymai bylos nagrinÄjimo metu pirmojoje teismo instancijoje negalÄjo bÅ«ti pateikti, kadangi jie atsirado vÄliau.
Pateikti nauji įrodymai yra susijÄ su nagrinÄjamu ginÄu ir gali turÄti įtakos jį sprendžiant. Atsižvelgiant į tai, apeliacinÄs instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima. DÄl skundžiamos nutarties teisÄtumo 29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystÄ Ä¯tvirtinta kaip ypaÄ saugoma ir puoselÄjama konstitucinÄ vertybÄ atsižvelgiant į tai, kad vaikystÄ yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybÄs formavimasis, susijÄs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypaÄ pažeidžiama visuomenÄs dalis dÄl savo besiformuojanÄios asmenybÄs ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinÄs ir socialinÄs brandos).
IÅ¡ Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kuriÄ valstybÄ privalo įstatymu garantuoti pakankamÄ ir efektyviÄ nepilnameÄių vaikų teisių ir teisÄtų interesų apsaugÄ , Konstitucijos preambulÄje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinÄs visuomenÄs siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Å is imperatyvas suponuoja valstybÄs pareigÄ užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisÄs aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus bÅ«tų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebÅ«tų sudaroma prielaidų juos pažeisti (žr.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkriÄio 8 d. nutarimÄ Nr. KT44-N13/2019).
30. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tÄvai yra atsakingi už savo vaikų auginimÄ ir auklÄjimÄ , jų iÅ¡laikymÄ iki pilnametystÄs, o valstybÄs pareiga â pagal iÅ¡gales teikti paramÄ Å¡eimoms, auginanÄioms ir auklÄjanÄioms vaikus namuose. TÄvai, naudodamiesi tÄvų valdžios turinį sudaranÄiomis teisÄmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisÄ prieÅ¡ kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis), taÄiau valstybÄs konstitucinÄ pareiga saugoti ir globoti vaikystÄ (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindÄ Ä¯statyme nustatytais atvejais, kai tÄvai dÄl objektyvių aplinkybių (pvz., dÄl ligos) negali įgyvendinti tÄvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina jÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams ir Å¡ie pažeidžiami, peržengti tÄvų valdžios įgyvendinimo autonomiÅ¡kumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).
31. Kai yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinÄ vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ (CK 3.2541 straipsnio 1 dalis). CK 3.254 straipsnis nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rÅ«pyba) nustatoma, kai vaiko:
1) tÄvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tÄvų yra dingÄ ir jų ieÅ¡koma (kol teismas tÄvus pripažins nežinia kur esanÄiais arba paskelbs mirusiais);
2) tÄvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tÄvų laikinai negali rÅ«pintis vaiku dÄl abiejų tÄvų ar vieno iÅ¡ jų ligos, suÄmimo, bausmÄs atlikimo ar kitų svarbių priežasÄių;
3) tÄvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tÄvų nesirÅ«pina, nesidomi vaiku, netinkamai auklÄja, vartoja smurtÄ arba kitaip piktnaudžiauja tÄvų valdžia ir dÄl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. ValstybinÄ vaiko teisių apsaugos institucija, paÄmusi vaikÄ CK 3.2541 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o iÅ¡imtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, â per penkias darbo dienas, kreiptis į teismÄ dÄl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ . PraÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ nagrinÄjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.2541 straipsnio 2 dalis).
32. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau â ir VTAPÄ®) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatÄs vaiko apsaugos poreikį arba gavÄs atvejo vadybininko motyvuotÄ siÅ«lymÄ imtis veiksmų ir įvertinÄs jo pagrįstumÄ , vadovaudamasis Å¡io įstatymo 365 straipsniu:
1) paima vaikÄ iÅ¡ jo tÄvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymÄ ;
2) CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismÄ dÄl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo tÄvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ iÅ¡davimo. VTAPÄ® 42 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad praÅ¡ymas dÄl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo tÄvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ nagrinÄjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
33. CPK XXXIX skyriaus normos (579â582 straipsniai) reglamentuoja bylų dÄl teismo leidimų iÅ¡davimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldÄjimo procedÅ«rų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinÄtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinÄjimo tvarkÄ . CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijÄs su vaiko teisÄmis, leidimo iÅ¡davimo klausimÄ teismas turi sprÄsti atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į vaiko interesus.
34. Lietuvos AukÅ¡Äiausias Teismas yra nurodÄs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas VTAPÄ® 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principÄ , turi bÅ«ti remiamasi konkreÄia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonÄ, jo identiÅ¡kumÄ , Å¡eimos aplinkos ir Å¡eimos ryÅ¡ių iÅ¡saugojimÄ ir santykių palaikymÄ , vaiko poreikių, atitinkanÄių jo amžių, vystymÄ si, gebÄjimus ir brandÄ bei užtikrinanÄių tinkamÄ vaiko raidÄ , tenkinimÄ , fizinį ir psichinį saugumÄ , vaiko teisÄs į sveikatÄ ir mokslÄ užtikrinimÄ bei kitus vaiko poreikius.
Vaikui turi bÅ«ti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visÄ Ä¯manomÄ koordinuotÄ kompleksinÄ pagalbÄ . Atsižvelgiant į VTAPÄ® 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintÄ reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas). Vertindamas valstybÄs vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaikÄ pagrįstumÄ , teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paÄmimo metu, bet ir į visÄ vaiko ir jo Å¡eimos situacijÄ bei galimybes jai keistis.
Kadangi teismo leidimo paimti vaikÄ pasekmÄ yra faktinio vaiko atskyrimo nuo Å¡eimos patvirtinimas, tiek valstybÄs vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi bÅ«ti itin atidžiai apsvarstyti ir kiek įmanoma tarpusavyje suderinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
35. ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat pažymi, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijÄs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, â per atstovÄ ir priimant sprendimÄ Ä¯ jo norus turi bÅ«ti atsižvelgta, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams; sprendžiant klausimÄ dÄl globÄjo (rÅ«pintojo) paskyrimo ar įvaikinimo, į vaiko norus turi bÅ«ti atsižvelgiama iÅ¡skirtinai (CK 3.164 straipsnio 1 dalis).
Teismas, nagrinÄdamas ginÄus dÄl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis). VTAPÄ® 4 straipsnio 4 punkte taip pat nurodyta, jog tÄvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ , valstybÄs ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinÄs organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis vaiko nuomonÄs iÅ¡klausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo â vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonÄ, įvertinus jo amžių ir brandÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama, jeigu tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.
Vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonÄ, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, jeigu tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams; vaikas turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, â per vaiko atstovÄ pagal įstatymÄ ar per įstatymu nurodytus asmenis (VTAPÄ® 11 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisÄs aktai įtvirtina nuostatÄ , kad, sprendžiant ginÄus dÄl vaikų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko pažiÅ«ras ir norus jį lieÄianÄiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebÄtų suformuluoti savo pažiÅ«ras.
CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sÄ lygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, â per atstovÄ ; antra, į vaiko norus bÅ«tina atsižvelgti, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).
36. Byloje esanÄiais duomenimis nustatyta, kad Tarnybai Å¡eima žinoma nuo 2021 m. balandžio 30 d., kai buvo gautas anoniminis praneÅ¡imas apie tai, jog nepilnametÄ G. R. ((duomenys neskelbtini)) galimai patiria psichologinį ir fizinį smurtÄ . 2021 m. gegužÄs 5 d. buvo gautas praneÅ¡imas, jog 2021 m. gegužÄs 4 d. namuose, esanÄiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilus konfliktui, mama A. J. trenkÄ vienÄ kartÄ rankos delnu savo nepilnametei dukrai G. į sprandÄ , taip jai sukeldama fizinį skausmÄ , dÄl ko buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dÄl fizinio skausmo sukÄlimo savo Å¡eimos nariui.
PažymÄtina, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, t. y. kaltininkei ir nukentÄjusiajai susitaikius, o įtariamajai A. J. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonÄ â dalyvavimÄ smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose, kuriÄ turi įvykdyti per 6 mÄn. PlungÄs apylinkÄs teismo 2021 m. rugsÄjo 9 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. eS2-2582-1024/2021 buvo leista nepilnametÄ G. paimti iÅ¡ jos atstovų pagal įstatymÄ â tÄvų A.
J. ir V. R. Po PlungÄs apylinkÄs teismo 2021 m. rugsÄjo 28 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-2146-944/2021, kurioje V. R. tÄvystÄ buvo nuginÄyta, nepilnametÄs tÄvu įraÅ¡ytas K. R., kuris tÄvystÄ pripažino pareiÅ¡kimu. NustaÄius tÄvystÄ, buvo nutraukta laikinoji globa G. R., vaikas liko augti tÄvo K. R. Å¡eimoje. Skyriuje 2022 m. birželio 22 d. gautas (duomenys neskelbtini) globos koordinatoriaus praneÅ¡imas telefonu, kad yra atvykusi G. R., kuri darbuotojui nurodÄ, jog pamotÄ namuose girta, prieÅ¡ nepilnametÄ naudoja psichologinį smurtÄ , tÄvas taip pat yra iÅ¡gÄrÄs, nepilnametÄ nenorinti grįžti į namus.
Atsižvelgiant į situacijÄ , nepilnametÄ buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
37. Å ioje byloje skundžiamos PlungÄs apylinkÄs teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties neginÄijama dalimi teismas leido Skyriui paimti nepilnametÄ G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jos tÄvo K. R. Tarnyba nesutinka su Å¡ios skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas netenkino praÅ¡ymo dalies iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ jos mamos A. J.
38. PlungÄs apylinkÄs teismo 2021 m. rugsÄjo 9 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. eS2-2582-1024/2021, kuria leista nepilnametÄ G. paimti iÅ¡ jos atstovų pagal įstatymÄ â tÄvų A. J. ir V. R., nurodyta, jog nepilnametÄs G. nuomonÄ ginÄo klausimu buvo iÅ¡klausyta net kelis kartus, t. y. jos nuomonÄ buvo iÅ¡klausyta ir vaiko teisių specialistų, ir gydymo įstaigos darbuotojų, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat vaiko nuomonÄ iÅ¡klausyta teisme, dalyvaujant teismo psichologui.
Teigiama, jog mergaitÄ nurodÄ, kad pas mamÄ grįžti nenori, toje Å¡eimoje ji jauÄiasi nesaugi, patiria smurtÄ , pas mamÄ norÄtų grįžti tik dÄl sesių, nes jų pasiilgo ir nori jas apsaugoti, taip pat, kad apsigyvenus pas tÄtį K. R., jai nustojo drebÄti rankos. Nurodyta, kad Å¡ias aplinkybes teismo posÄdžio metu patvirtino ir liudytojas K. R., kuris teigÄ, kad mergaitei atvykus į jo Å¡eimÄ , jai dar mÄnesį drebÄjo rankos, o Å¡iuo metu mergaitÄ jauÄiasi gerai. Nutartyje teigiama, kad iÅ¡ 2021 m. liepos 9 d. vaiko laikinosios priežiÅ«ros nutraukimo akto Nr. 9LPN-24 matyti, kad vaiko laikinoji priežiÅ«ra nutraukta, kadangi vaiko laikinosios priežiÅ«ros metu visos įmanomos pagalbos Å¡eimai priemonÄs buvo iÅ¡naudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko tÄvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ nededa pastangų, nekeiÄia savo elgesio ir toliau iÅ¡lieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei Å¡eimoje, todÄl bus inicijuojamas laikinosios globos (rÅ«pybos) nustatymo procesas.
Teigiama, kad tuo metu nepilnametei G. R. nebuvo galimybÄs likti jos motinos ar tÄvo V. R. globoje, nes suinteresuoto asmens A. J. elgesys kelia pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, ir tai bÅ«tų nesuderinama su jos geriausiais interesais dÄl nesaugios jai aplinkos ir realios tikimybÄs grÄsmei vaikui kilti, o V. R. yra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinÄs nuo vaiko globos.
39. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad visÄ tÄ laikÄ , t. y. nuo tada kai buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis 2021 m. gegužÄs 5 d. ir kai teismas 2021 m. rugsÄjo 9 d. nutartimi leido paimti nepilnametÄ iÅ¡ jos įstatyminių atstovų A. J. ir V. R., iki 2022 m. birželio 22 d. nepilnametÄ G. gyveno kartu su savo biologiniu tÄvu K. R., jo gyvenamojoje vietoje. Byloje nÄra duomenų, jog santykiai tarp nepilnametÄs G. ir jos motinos bÅ«tų pagerÄjÄ, taip pat nÄra duomenų, jog tarp jų bÅ«tų atsikÅ«rÄs ar sustiprÄjÄs emocinis ryÅ¡ys.
Bylos duomenimis, santykiai tarp mamos ir vaiko motinos nÄra pagerÄjÄ, net ir siekiant atkurti tarp jų ryšį, t. y. nuo 2021 m. gegužÄs 7 d. inicijavus atvejo vadybos procesÄ ir teikiant nepilnametÄs motinai A. J. paslaugas, kurių A. J. vÄliau atsisakÄ. A. J. 2022 m. birželio 30 d. taip pat atsisakÄ intensyvios Skyriaus mobiliosios komandos pagalbos. Byloje nÄra duomenų, kad A. J. per visa laikÄ , kai pirmÄ kart nepilnametÄ buvo paimta iÅ¡ jos, bÅ«tų siekusi susigrÄ Å¾inti vaikÄ ar atkurti su ja emocinį ryšį.
Byloje nenustatytos jokios aplinkybÄs, sudaranÄios pagrindÄ teigti, jog nepilnametei G., jos motinos gyvenamojoje vietoje bus saugi aplinka ir tinkamos gyvenimo sÄ lygos.
40. Svarbu ir tai, kad pati G. aiÅ¡kiai, pagrįsdama savo iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonÄ, nuosekliai nurodo jog nenori gyventi su mama ir Å¡iuo atveju nori toliau gyventi (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, nes ten jauÄiasi ramiai ir saugiai. NepilnametÄ nurodÄ, kad ji grįžti pas mamÄ bijo, kadangi vÄl gali patirti ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtÄ . Teismo posÄdžio metu buvo nurodyta, jog G. yra nustatyta depresija, ji turi vartoti vaistus. PažymÄtina, kad G. nuomonÄ buvo iÅ¡klausyta kelis kartus netiesiogiai per Tarnybos specialistus, taip pat tiesiogiai teismo posÄdžio metu.
Net ir po skundžiamos nutarties priÄmimo G. 2022 m. liepos 26 d. raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu Tarnybai pakartotinai kategoriÅ¡kai atsisakÄ grįžti gyventi su jos motina ir nurodÄ, kad jos motina smurtauja prieÅ¡ kitus, su ja kartu gyvenanÄius mažameÄius vaikus. Tarnybos teigimu, prie pateikto raÅ¡tiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo nepilnametÄ G. pridÄjo garso įraÅ¡Ä , todÄl Tarnyba teisÄs aktuose numatytais terminais ir tvarka, ÄmÄsi tolimesnių veiksmų A. J. vaikų, gyvenanÄių kartu su ja, atžvilgiu.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, sutiktina, kad G. R. yra pakankamo amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.) ir brandos, kad gebÄtų aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonÄ. Nenustatyta jokių aplinkybių, dÄl kurių vaikas negebÄtų suformuluoti savo nuomonÄs, todÄl į jos nuomonÄ turÄtų bÅ«ti atsižvelgiama.
41. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, esant anksÄiau nustatytiems A. J. smurtinio elgesio atvejams nepilnametÄs dukros G. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybÄs, jog nenustatyta naujų A. J. teisių pažeidimų tiek vaikų, Å¡iuo metu gyvenanÄių jos Å¡eimoje, tiek G. atžvilgiu, nesudaro pagrindo teigti, kad G. grÄ Å¾inimas gyventi su motina nebekelia grÄsmÄs jos sveikatai ar gyvybei. Vien tai, kad praÄjo tam tikras laikas, taÄiau nesant jokių duomenų apie teigiamus pokyÄius mamos ir dukros santykiuose, situacijos vertinimo nekeiÄia.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksÄiau paminÄtas aplinkybes, vien pats G. grÄ Å¾inimas į jos motinos Å¡eimÄ , G. kategoriÅ¡kai su tuo nesutinkant, prieÅ¡taraujant, tikÄtina, jog ir bijant, nagrinÄjamu atveju gali jÄ psichologiÅ¡kai dar labiau traumuoti, sukelti įvairių neigiamų emocinių iÅ¡gyvenimų. Atsižvelgtina ir į tai, kad iki pilnametystÄs mergaitei liko (duomenys neskelbtini). Mergaitei esant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mokantis, ypaÄ svarbus emocinÄs ir psichologinÄs aplinkos stabilumas.
Akivaizdu, kad Å¡iuo metu vaiko charakteris, požiÅ«ris į santykius su mama ir kt. jau yra susiformavÄ, todÄl net ir perdavus vaikÄ mamai, mažai tikÄtina, kad mamos ir vaiko santykiai, elgesys greitai iÅ¡ esmÄs pasikeistų. Neįvykdžius mergaitÄs paÄmimo iÅ¡ mamos yra didesnÄ galimybÄ ne apsaugoti, bet iÅ¡ esmÄs pakenkti vaiko interesams. Å ių iÅ¡vadų, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nekeiÄia ir A. J. deklaratyvÅ«s teiginiai, kad ji pageidauja, jog dukra G. grįžtų į Å¡eimÄ , kad su G. sekÄsi bendrauti sunkiai dÄl jos nenoro prisidÄti prie namų ruoÅ¡os darbų, kad ji į bet kokias pastabas dukra sureaguodavo prieÅ¡iÅ¡kai, kad Tarnybos darbuotojų teikiama pagalba ji buvo nusivylusi ir kt.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju, svarbu užtikrinti, jog esama situacija bent jau artimiausiu metu bÅ«tų iÅ¡laikyta.
42. ApeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ ir iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti nepilnametį vaikÄ G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ motinos A. J. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingas sprendimas nebÅ«tų suderinamas su geriausiais mergaitÄs interesais. Toks sprendimas priimtinas siekiant vaikui iki pilnametystÄs, iki kurios liko tik Å¡iek tiek mažiau nei vieneri metai, arba iki kol iÅ¡ esmÄs pasikeis situacija, iÅ¡laikyti stabiliÄ , saugiÄ ir harmoningÄ aplinkÄ , tenkinti mergaitÄs poreikius ir užtikrinti interesus. TodÄl pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisÄta ir nepagrįsta.
43. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi ir tai, jog vaikÄ paÄmus iÅ¡ Å¡eimos tÄvams ir toliau gali bÅ«ti teikiama pagalba. Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiÅ«rÄ paaiÅ¡kÄja, kad aplinkybÄs, dÄl kurių buvo iÅ¡kilÄs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, iÅ¡nyksta arba Å¡eima įvykdo visas atvejo vadybos proceso metu iÅ¡keltas sÄ lygas, nedelsiant organizuojamas atvejo nagrinÄjimo posÄdis, kurio metu sprendžiama dÄl vaiko skubaus grÄ Å¾inimo Å¡eimai; atvejo nagrinÄjimo posÄdis, kurio metu sprendžiama dÄl vaiko skubaus grÄ Å¾inimo Å¡eimai, nedelsiant organizuojamas ir tais atvejais, kai atvejo vadybos metu Å¡eimai iÅ¡keltas sÄ lygas galima įvykdyti vaikui esant Å¡eimoje, nesukeliant realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei (VTAPÄ® 37 straipsnio 8 dalis).
Taigi, teismo leidimas paimti vaikÄ nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikas nedelsiant grÄ Å¾inamas į Å¡eimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad mamai ir dukrai atkÅ«rus socialinį ir emocinį ryšį, pasikeitus mergaitÄs norui ir nuomonei ir kitoms aplinkybÄms, dukra gali bÅ«ti grÄ Å¾inta mamai. DÄl bylos procesinÄs baigties 44. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirÄ jį skundÄ tenkinti, todÄl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡sprÄstinas iÅ¡ esmÄs â pareiÅ¡kÄjo ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti nepilnametį vaikÄ G.
R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ motinos A. J. tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334â339 straipsniais, teismas nutaria: AtskirÄ jį skundÄ tenkinti. Priimti su atskiruoju skundu naujai pateiktus įrodymus. Panaikinti PlungÄs apylinkÄs teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs â leisti paimti nepilnametį vaikÄ G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ motinos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Å i nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄja GiedrÄ SeselskytÄ