Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f0b28877-2176-48d5-b4d6-28e21c4e14ef Generato dall'IA

Appeal court allows child removal from mother due to new evidence of domestic violence and safety risks.

Numero d'incarto f0b28877-2176-48d5-b4d6-28e21c4e14ef
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Accolto (Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The appellate court overturned the first-instance decision denying a warrant to remove a minor child from her mother's custody. New evidence revealed the mother was intoxicated and the child was being subjected to psychological abuse, creating an immediate safety risk. The court ruled that the child's best interests required temporary removal to ensure stability while the family situation was assessed.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

CPK 337 str. 1 d. 2 punktas; CPK 334-339 str.; When new evidence demonstrates imminent danger to a child's safety, the court must prioritize the child's best interests and grant a removal warrant despite prior denials.

Parole chiave

Generato dall'IA
child protection removal warrant best interests of child domestic violence appeal court safety risk custody removal

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
CPK 337 str. 1 d. 2 punktas
CPK 334-339 str.

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

?Civilinė byla Nr. e2S-879-613/2022 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00901-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.4.5.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 1 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo tėvų, suinteresuoti asmenys A.

J. ir K. R. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ymu iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jos tėvų A. J. ir K. R.

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Å¡eima žinoma nuo 2021 m. balandžio 30 d., kai buvo gautas anoniminis praneÅ¡imas apie tai, jog nepilnametė G. R. galimai patiria psichologinį ir fizinį smurtÄ . 2021 m. gegužės 5 d. buvo gautas praneÅ¡imas, jog 2021 m. gegužės 4 d. namuose, esančiuose Birutės g. 27A-311, Plungėje, kambaryje, kilus konfliktui, A. J. trenkė vienÄ kartÄ rankos delnu savo nepilnametei dukrai į sprandÄ , taip jai sukeldama fizinį skausmÄ , dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Nepilnametė G. R. 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eS2-2582-1024/2021) buvo paimta iÅ¡ jos atstovų pagal įstatymÄ â€“ tėvų A. J. ir V. R. Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. e2-2146-944/2021) V. R. tėvystė buvo nuginčyta, nepilnametės tėvu įraÅ¡ytas K. R. K. R. tėvystę pripažino pareiÅ¡kimu. Nustačius tėvystę, laikinoji globa G. R. buvo nutraukta, vaikas liko augti tėvo Å¡eimoje.

3. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad 2022 m. birželio 22 d. Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) globos koordinatoriaus praneÅ¡imas telefonu, kad yra atvykusi G. R., kuri darbuotojui nurodė, jog pamotė namuose girta, prieÅ¡ nepilnametę naudoja psichologinį smurtÄ , tėvas taip pat yra iÅ¡gėręs, nepilnametė nenorinti grįžti į namus. Atsižvelgiant į situacijÄ , nepilnametė buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Atsižvelgiant į Å¡iÄ informacijÄ , Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Plungės rajono policijos komisariate (toliau – ir Plungės RPK) pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjant praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , Skyriaus specialistai bendravo su vaiko tėvu K. R., kuris nurodė, kad G. yra netvarkinga, nelinkusi tvarkytis, dėl ko kyla vaiko ir jo žmonos konfliktai. Jo manymu, žmona griežtai kalba su G., o tai dukrai nepatinka. Skyriaus specialistas domėjosi apie tėvo pastangas susigrÄ Å¾inti dukrÄ , tačiau pasak K. R., jis pastangų nedės, nes dėl dukros nenori pyktis su žmona.

4. PareiÅ¡kėja nurodė, kad vertinant vaiko situacijÄ , Tarnybos specialistas bendravo su nepilnametės motina A. J., kuri nurodė žinanti iÅ¡ dukros apie nesutarimus tėvo Å¡eimoje. Motinos teigimu, G. yra sudėtingas vaikas, keliantis daug reikalavimų, dėl ko apsigyventi Å¡eimoje nepasiÅ«lė. Tarnybos specialistas 2022 m. birželio 27 d. bendravo su nepilnamete G. R., kuri nurodė, kad nuo 2021 m. pavasario gyvena su tėvu ir pamote. Anot nepilnametės, pamotė dažnai jÄ užgaulioja, vadina žeminančiais žodžiais, pasiÅ«lė iÅ¡sikraustyti.

G. teigimu ji namuose patiria psichologinį smurtÄ , pamotė jai priekaiÅ¡tauja dėl įvairių neatliktų darbų, tėvas su pamote du kartus per savaitę namuose vartoja alkoholį. G. nurodė nenorinti grįžti namo, o 2022 m. birželio 29 d. Tarnybos specialistui patvirtino, jog gyvenant bendruomeniniuose vaikų globos namuose sekasi gerai, ji gali iÅ¡simiegoti, nepatiria jokio streso. G. nurodė, kad nenori gyventi nei pas tėvÄ , nei pas motinÄ , kad gyvenant tėvo Å¡eimoje į jos nuomonę nebuvo atsižvelgiama.

5. Taip pat pareiÅ¡kėja nurodė, kad vertinant vaiko situacijÄ , buvo gautas ir (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas, kurioje mokosi nepilnametė. RaÅ¡te nurodoma, kad vaiko įstatyminiai atstovai per mokslo metus nebendradarbiavo su mokyklos administracija, klasės auklėtoja, taip pat nesidomėjo vaiko ugdymu, rezultatais, pasiekimais. Atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ , siekiant iÅ¡naudoti visÄ Ä¯manomÄ pagalbÄ Å¡eimai, jog padėtis Å¡eimoje pasikeistų, vaiko įstatyminiams atstovams buvo pasiÅ«lyta intensyvi Skyriaus mobiliosios komandos pagalba. 2022 m. birželio 30 d.

K. R. sutiko priimti mobiliosios komandos pagalbÄ , o A. J. atsisakė, nurodydama, kad nebenori bendrauti su specialistais, nori gyventi ramiai. Suinteresuotiems asmenims taip pat inicijuotas atvejo vadybos procesas. Suinteresuoti asmenys A. J. ir K. R., bÅ«dami vaiko įstatyminiais atstovais, nesiekia vaiko auginti, susigrÄ Å¾inti, nurodo, kad nedės pastangų pakeisti situacijos Å¡eimoje. K. R. Å¡eimoje nepilnametė, kaip nurodo ji pati, buvo užgauliojama, nebuvo atsižvelgiama į jos nuomonę, jos teigimu, ji patyrė psichologinį smurtÄ .

Tokie tėvų veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.254 straipsnyje 3 punkte nurodytÄ pagrindÄ , todėl vaikÄ paėmus iÅ¡ tėvų, vaiko teisės ir geriausi interesai nebuvo pažeisti.

6. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė praÅ¡ymÄ palaikė ir prašė jį tenkinti.

7. Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimu į praÅ¡ymÄ nesutiko, jog bÅ«tų iÅ¡duodamas leidimas paimti dukrÄ . Nurodė, kad G. namuose yra laukiama, todėl tiki, kad dukra persigalvos ir norės gyventi Å¡eimoje. Teismo posėdžio metu A. J. paaiÅ¡kino, kad su G. sekėsi bendrauti sunkiai dėl jos nenoro prisidėti prie namų ruoÅ¡os darbų, į bet kokias pastabas dukra sureaguodavo prieÅ¡iÅ¡kai. Dėl kilusių bendravimo su dukra G. problemų buvo teikiama psichologo pagalba, po kurios santykiai buvo pagerėję. Å iuo metu Å¡eima įsigijo sodybÄ , jÄ tvarkosi, yra visos sÄ lygos G. gyventi Å¡eimoje. Mano, kad geriausiai pažįsta dukrÄ , žino jos poreikius, interesus, todėl juos galėtų užtikrinti G. toliau gyvenant Å¡eimoje. Nesutiko, jog bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas paimti dukrÄ .

8. Suinteresuotas asmuo K. R. atsiliepimu į praÅ¡ymÄ nurodė, kad dukrai nenorint gyventi Å¡eimoje tokiam jos apsisprendimui neprieÅ¡tarauja. Pažymėjo, kad konfliktai tarp dukros ir jo žmonos kildavo dėl tvarkos palaikymo. Nurodė palaikysiantis ryšį su dukra, domėsis jos gyvenimu.

9. Teismo posėdyje suinteresuotų asmenų atstovė advokatė prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies, praÅ¡ymÄ dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ A. J. atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 10. Plungės apylinkės teismas 2022 m. liepos 22 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – leido Skyriui paimti nepilnametę G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jos tėvo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutartį vykdant skubiai, o likusioje dalyje praÅ¡ymÄ atmetė.

11. Teismas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų nustatė, kad praneÅ¡imas apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ gautas 2022 m. birželio 22 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) globos koordinatorės apie pažeidžiamas nepilnametės interesus pačiai nepilnametei atėjus į socialinių paslaugų centrÄ ir praneÅ¡us apie naudojamÄ psichologinį smurtÄ , namuose esantį iÅ¡gėrusį tėvÄ bei pamotę. TÄ pačiÄ dienÄ G. R. buvo paimta iÅ¡ nesaugios jai aplinkos (duomenys neskelbtini), (suinteresuoto asmens K.

R.) ir apgyvendinta (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Gavus informacijÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , buvo atliekamas vaiko situacijos vertinimas, 2022 m. birželio 29 d. vaiko situacijos vertinimo metu, remiantis nepilnametės G. R. paaiÅ¡kinimais apie tai, kad tėvo Å¡eimoje yra pamotės užgauliojama, vejama iÅ¡ namų, kad patiria psichologinį smurtÄ , remiantis (duomenys neskelbtini) informacija, kad įstatyminiai atstovai per mokslo metus nebendradarbiauja su mokyklos administracija, nesidomi ugdymu, nustatyti nepilnametei G.

R. Å¡ie rizikos veiksniai: 1) vaikas patyrė savo atstovų pagal įstatymÄ ir (ar) kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtÄ ir vaiko atstovai pagal įstatymÄ negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos; 2) vaikas atsisako grįžti į atskirai gyvenančių motinos ir tėvo namus. Priimtas sprendimas dėl vaiko apsaugos poreikio. IÅ¡ Klaipėdos AVPK pateiktos informacijos nustatyta, kad pagal Tarnybos praneÅ¡imÄ dėl G. R. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 163 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu nepilnametė G. R. patvirtino, jog gyvenant tėvo Å¡eimoje iÅ¡ kartu gyvenančių asmenų (tėvo žmonos) patyrė psichologinį smurtÄ . Suinteresuotas asmuo K. R. atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo paimti dukrÄ nurodė, jog atsižvelgdamas į dukros norÄ gyventi (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, sutinka su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, pripažino, jog konfliktų tarp jo žmonos ir dukros bÅ«ta.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nepilnametė G. R. dėl nesutarimų su tėvo šeimos nariais nenori gyventi tėvo šeimoje, ten pasak pačios G., jaučiasi nevertinama, skaudinama. Šių aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad nustačius rizikos veiksnius, pareiškėja pagrįstai laikinai paėmė nepilnametę G. iš jos tėvo K. R., laikinas jos paėmimas iš tėvo nepažeidė jos teisėtų interesų.

Nors suinteresuotas asmuo K. R. atsiliepime neįžvelgė pagrindų iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti iÅ¡ jo dukrÄ G. R., nurodęs, jog problema yra pačios dukros elgesys, tačiau, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo iÅ¡davimo klausimÄ teismas turi spręsti, atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į vaiko interesus, o bylos duomenys patvirtina tai, kad vaiko tėvas Å¡iuo metu negali tinkamai atlikti savo pareigų ir užtikrinti nepilnametės dukters saugumo bei tinkamos priežiÅ«ros (tėvo Å¡eimoje galimai dukra patyrė psichologinį smurtÄ ).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad nepilnametė tėvo Å¡eimoje apsigyveno bÅ«dama beveik Å¡eÅ¡iolikos metų, iÅ¡aiÅ¡kėjus biologinei tėvystei, kas galimai apsunkino nepilnametės adaptacijÄ tėvo Å¡eimoje, G. nenorÄ grįžti į tėvo Å¡eimÄ , konfliktiÅ¡kus santykius su tėvo Å¡eimos nariais, į tai, kad gyvenant tėvo Å¡eimoje, nesant saugumo jausmo, vaiko psichologinė bÅ«sena žalojama, spręstina, kad yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir iÅ¡duoti leidimÄ paimti nepilnametę G.

R. iš tėvo K. R. (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 11 dalis).

13. Teismas posėdžio metu dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, pateikta raÅ¡ytine medžiaga nustatė, kad nepilnametė tėvo K. R. Å¡eimoje gyveno nuo 2021 m. gegužės 5 d., kai buvo laikinai apgyvendinta ir nustatyta laikinoji priežiÅ«ra, nepilnametę paėmus iÅ¡ motinos A. J., gavus praneÅ¡imÄ apie fizinį smurtÄ mergaitės atžvilgiu. Nuo to laiko iki 2022 m. birželio 22 d. G. gyveno tėvo Å¡eimoje. Å ių nustatytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nepilnametės paėmimo iÅ¡ jos įstatyminio atstovo K.

R., kadangi nepilnametė galimai iÅ¡ nesaugios aplinkos buvo paimta jai gyvenant kartu tik su tėvu. Be to, Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2582-1024/2021) buvo iÅ¡duotas leidimas paimti nepilnametę G. R. ((duomenys neskelbtini)) iÅ¡ vaiko motinos A. J. PareiÅ¡kėja pakartotinai teikdama praÅ¡ymÄ dėl leidimo paimti nepilnametę iÅ¡ motinos nurodė, kad teismo leidimas paimti vaikÄ iÅ¡ atstovų pagal įstatymÄ neapriboja tėvų teisių pats savaime, jis tik sukuria pagrindÄ nustatyti vaikui laikinÄ jÄ globÄ ir tokiu bÅ«du laikinai pakeisti vaiko atstovÄ bei patvirtina Tarnybos atliktų veiksmų teisėtumÄ , o jau laikinosios globos metu procese turi bÅ«ti priimamas sprendimas ar vaikÄ grÄ Å¾inti tėvams, ar apriboti valdžiÄ .

Nagrinėjamu atveju, laikinoji globa vaikui buvo panaikinta, atsiradus vaiko tėvui ir vaikÄ jam grÄ Å¾inus, tačiau motinos teisinio statuso klausimas nebuvo iÅ¡spręstas, nutraukus laikinÄ jÄ globÄ , A. J. tapo vaiko atstove pagal įstatymÄ ir įgijo visas motinystės teises, todėl kai vaikas paimtas iÅ¡ tėvo ir motina nenori ir negali juo rÅ«pintis, leidimas reikalingas iÅ¡ naujo dėl abiejų tėvų. Ä®statyme yra numatyta galimybė kreiptis dėl tėvų valdžios ribojimo, vaiko nuolatinės globos nustatymo ir pan., jeigu vaikų tėvai sistemingai pažeidinėja tėvų pareigas.

Vaiko tėvams nevykdant pareigų vaikų atžvilgiu, pareiÅ¡kėja gali kreiptis į teismÄ dėl tėvų valdžios ribojimo ir dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ tėvų iÅ¡davimo.

14. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su pareiÅ¡kėjos nurodomais argumentais dėl laikinosios globos pabaigos. Pagal CK 3.255 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ laikinoji globa baigiasi, kai vaikas grÄ Å¾inamas tėvams (Å¡iuo atveju vaikas buvo grÄ Å¾intas tėvui). Tačiau bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės, kad motina nenori ir negali dukra rÅ«pintis nebuvo nustatytos. 2022 m. birželio 29 d. buvo vertinama vaiko situacija ir nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nustačius, kad vaiko atstovai pagal įstatymÄ negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos ir mergaitei atsisakius grįžti į motinos ar tėvo namus.

Ä®vertinus vaiko situacijÄ , 2022 m. birželio 29 d. suraÅ¡ytas pakartotinis vaiko laikino apgyvendinimo aktas, kuriuo G. ir toliau apgyvendinta (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kuriuose gyvena iki Å¡iol. Å ių dokumentų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aplinkybės, jog vaikui nėra saugi aplinka ir pas A. J. padarytos, iÅ¡klausius nepilnametę ir remiantis 2021 m. balandžio 10 d. bei 2021 m. gegužės 4 d. informacija. Naujų faktų, susijusių su A. J. elgesiu nepilnametės dukros atžvilgiu, nebuvo nustatyta.

Vaikų paėmimas iÅ¡ atstovų pagal įstatymÄ yra neatidėliotino, skubaus pobÅ«džio priemonė, todėl, spręsdamas dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ , teismas vertina Å¡iuo konkrečiu metu vaikui kylančias grėsmes, tokių duomenų pareiÅ¡kėja nepateikė. Mergaitė buvo paimta iÅ¡ tėvo K. R. namų kaip galimai nesaugios aplinkos. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad A. J. negali dukra rÅ«pintis. Po 2021 m. rugsėjo 9 d., kai buvo iÅ¡duotas teismo leidimas paimti mergaitę iÅ¡ motinos, nėra fiksuota jokių vaiko teisių pažeidimo A.

J. Å¡eimoje. Kaip seka iÅ¡ teismo nutarties, leidimas paimti vaikÄ buvo iÅ¡duotas, nustačius smurtinius atvejus. Tačiau Å¡iuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto, pavartoto A. J. dukros G. atžvilgiu, yra nutrauktas, A. J. ir G. susitaikius. Nustatytos aplinkybė apie buvusį smurtÄ nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog ir Å¡iuo metu aplinka A. J. Å¡eimoje mergaitei nėra saugi. Byloje nėra duomenų apie pasikartojantį A. J. agresyvų elgesį su vaikais, dėl kurio gali kilti grėsmė vaikų sveikatai ar gyvybei, nėra duomenų, kad Å¡eima patiria socialinių problemų, gyvenimo sÄ lygos kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai ir (ar) gyvybei.

Tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu A. J. patvirtino, kad pageidauja, jog dukra G. grįžtų į Å¡eimÄ , kurioje be G. yra ir daugiau nepilnamečių vaikų, kas leidžia teigti, kad yra užtikrinama tinkama aplinka nepilnamečiams. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme nurodė, kad motina A. J. 2022 m. birželio 30 d atsisakė intensyvios Skyriaus mobiliosios komandos pagalbos. Pats faktas, jog suinteresuotas asmuo atsisakė siÅ«lomos intensyvios pagalbos, savaime nepatvirtina asmens nenoro keisti situacijos Å¡eimoje, neiÅ¡siaiÅ¡kinus tokio atsisakymo priežasčių.

Juolab, kad pokyčiai galimi ne tik dėl socialinių darbuotojų daromos įtakos, bet ir dėl pačios A. J. pastangų.

15. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iÅ¡ 2021 m. rugsėjo 9 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi nustatytų aplinkybių, 2021 m. gegužės 10 d. A. J. priėmė intensyviÄ pagalbÄ , buvo motyvuota jÄ priimti. Teismo posėdžio metu A. J. paaiÅ¡kino, kad jai nebuvo pasiÅ«lyta pasirinkti socialinę darbuotojÄ , o teikusių darbuotojų pagalba buvo nusivylusi, pripažino, kad apsilankymai pas psichologę buvo naudingi tiek dukrai, tiek jai pačiai. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie darbÄ su A.

J. Å¡eima laikotarpiu po 2021 m. rugsėjo 9 d. (kai buvo iÅ¡duotas leidimas paimti vaikÄ ) iki pakartotinio praÅ¡ymo pateikimo, dėl ko negalima daryti iÅ¡vados, kad A. J. atsisako priimti specialistų pagalbÄ vien dėl 2022 m. birželio 30 d. iÅ¡sakytos pozicijos. IÅ¡ teismo posėdžio metu iÅ¡klausytų A. J. paaiÅ¡kinimų teismas sprendė, kad moteris supranta savo problemÄ (Å«mus bÅ«das, trÅ«ksta gebėjimo spręsti konfliktines problemas) ir yra linkusi keistis bei turi norÄ pati auklėti dukrÄ , todėl valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pirmiausia turėtų padėti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymÄ tinkamai įgyvendinti vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sÄ lygas.

Teismo posėdžio metu buvo iÅ¡klausyta nepilnametė G., kuri iÅ¡reiÅ¡kė nenorÄ grįžti gyventi pas mamÄ , motyvuodama tuo, jog mama vėl gali smurtauti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į G. amžių ((duomenys neskelbtini) sukaks (duomenys neskelbtini) metų), G. gali pati, kilus grėsmei jos sveikatai, kreiptis pagalbos į atitinkamas įstaigas ir sprendžia, kad vaiko atsisakymas grįžti į Å¡eimÄ , motyvuojant abejonėmis dėl bÅ«simo gyvenimo mamos Å¡eimoje, nėra pakankamas pagrindas vaikÄ atskirti nuo Å¡eimos.

Vaiko paėmimas iÅ¡ tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ yra kraÅ¡tutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui iÅ¡likti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymÄ globoje, nes tai bÅ«tų nesuderinama su jo geriausiais interesais. BÅ«tent todėl vaikas gali bÅ«ti paimamas iÅ¡ Å¡eimos tik tuomet, kai:

1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala;

2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti. PareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti vaiko iÅ¡ suinteresuoto asmens A. J. Å¡eimos, kaip iÅ¡skirtinės priemonės, taikymo bÅ«tinybę, todėl pagal nustatytas bylos aplinkybes teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dalyje dėl leidimo iÅ¡davimo paimti vaikÄ iÅ¡ suinteresuoto asmens A. J. netenkintinas (CPK 178 straipsnis). III. Atskirojo skundo argumentai 16. PareiÅ¡kėja atskiruoju skundu praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties dalį dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo motinos iÅ¡davimo netenkinimo ir iÅ¡duoti Tarnybai leidimÄ paimti vaikÄ G. R. iÅ¡ jos įstatyminės atstovės, t. y. motinos A. J.

17. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę, kad nenori gyventi su motina, vaiko nuomonės teismas nevertino kaip svarbaus faktoriaus. G. R. ((duomenys neskelbtini)) jau 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2582-1024/2021 buvo paimta iÅ¡ jos motinos A. J. dėl svarbių priežasčių, t. y. 2021 m. balandžio 30 d. buvo gautas anoniminis praneÅ¡imas apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ G. atžvilgiu.

PraneÅ¡ime nurodyta, jog nepilnametė galimai patiria psichologinį ir fizinį smurtÄ . 2021 m. gegužės 5 d. vėl buvo gautas praneÅ¡imas, jog 2021 m. gegužės 4 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje kilus konfliktui A. J. trenkė vienÄ kartÄ rankos delnu savo nepilnametei dukrai į sprandÄ , taip jai sukeldama fizinį skausmÄ . (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje G. R. nustatyti galvos ir kaklo sumuÅ¡imai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Vertinant visÄ tuo metu susiklosčiusiÄ vaiko situacijÄ nepilnametė nurodė, jog nenori gyventi su savo motina. Nuo pirmojo teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ atstovų pagal įstatymÄ iÅ¡davimo, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 9 d., Tarnyba neturi duomenų, jog santykiai tarp nepilnametės G. ir jos motinos bÅ«tų pagerėję, taip pat nėra duomenų, jog tarp jų bÅ«tų atsikÅ«ręs ir (ar) sustiprėjęs emocinis ryÅ¡ys. Pažymėtina, kad visÄ tÄ laikÄ , t. y. kai buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis 2021 m. gegužės 5 d. ir kai teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi leido paimti nepilnametę iÅ¡ jos įstatyminių atstovų iki 2022 m. birželio 22 d. nepilnametė gyveno kartu su savo biologiniu tėvu, jo gyvenamojoje vietoje.

Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms G. tėvo šeimoje, t. y. dėl galimo psichologinio smurto, patirto iš jos pamotės, 2022 m. birželio 22 d. ir nepilnametei nurodžius, jog ji nenori gyventi nei su savo tėvu, nei su motina, ji buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Pati G. yra nurodžiusi, jog nori gyventi (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, nes ten jaučiasi ramiai ir saugiai.

18. Atskirajame skunde teigiama, kad nagrinėjant pastarÄ jį 2022 m. birželio 22 d. gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , nepilnametė G. Tarnybos specialistams aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė savo nuomonę, jog nenori gyventi nei su tėvu, nei su motina. Pažymėtina, kad G. R. nuomonė buvo iÅ¡klausyta ne tik tarpininkaujant Tarnybos specialistams, bet ir tiesiogiai, t. y. nagrinėjant teisme Tarnybos praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ tėvų iÅ¡davimo. Pažymėtina, kad posėdžio metu G. vėl pakartojo tÄ pačiÄ savo nuomonę, jog nenorinti gyventi „nei su tėvu, nei su motina“.

IÅ¡ vaiko iÅ¡reikÅ¡tos nuomonės darytina iÅ¡vada, kad santykiai tarp jos ir vaiko motinos nėra pagerėję, net ir siekiant atkurti tarp jų ryšį, t. y. nuo 2021 m. gegužės 7 d. inicijavus atvejo vadybos procesÄ ir teikiant nepilnametės motinai A. J. paslaugas. Pažymėtina, kad G. R. yra pakankamo amžiaus (Å¡. m. (duomenys neskelbtini) nepilnametei sukanka (duomenys neskelbtini) m.) ir brandos, kad gebėtų aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę ir į jos nuomonę turėtų bÅ«ti atsižvelgiama.

Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių vaikas negebėtų suformuluoti savo nuomonės. Nagrinėjant susiklosčiusiÄ situacijÄ dėl nepilnametės G. galimo vaiko teisių pažeidimo bei teismui nagrinėjant Tarnybos praÅ¡ymÄ dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo įstatyminių atstovų iÅ¡davimo, nepilnametės nuomonė buvo iÅ¡klausyta kelis kartus, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai ir ji visais kartais aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo pagrįstÄ nuomonę, kad nenori gyventi nei su vienu iÅ¡ savo tėvų, tačiau teismas vaiko nuomonės nevertino kaip svarbaus faktoriaus.

Nors vaiko nuomonė ir iÅ¡klausyta kelis kartus, ji yra pakankamo amžiaus ir brandos jÄ iÅ¡reikÅ¡ti, turi pagrįstos baimės gyventi su savo motina, į vaiko nuomonę teismas atsižvelgė tik iÅ¡ dalies, t. y. sutiko su vaiko nuomone dėl tėvo, tačiau nesutiko su vaiko nuomone, iÅ¡sakyta dėl motinos.

19. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas ne tik neatsižvelgė į nepilnametės ne kartÄ iÅ¡sakytÄ nuomonę dėl jos motinos, bet ir nevertino tos aplinkybės, kad 2021 m. gegužės 4 d. Klaipėdos AVPK Plungės RPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14140-2 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo savo Å¡eimos nariui. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, t. y. kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius, o įtariamajai A.

J. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuriÄ turi įvykdyti per 6 mėn. Atkreipiamas dėmesys, kad A. J. Å¡eimai atvejo vadybos procesas taikomas ir teikiamos paslaugos ir pagalba nuo 2021 m. gegužės 7 d. Å¡eimai pagalbÄ teikia atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas. Tai, kad Tarnyba nepateikė teismui duomenų apie pasikartojantį A. J. agresyvų elgesį su vaikais nei patvirtina, nei paneigia, jog aplinka bÅ«tent nepilnametei G. grįžti gyventi su jos motina yra saugi.

Tai, kad Tarnyba iki praÅ¡ymo teismui pateikimo neturėjo duomenų apie A. J. netinkamÄ priežiÅ«rÄ , nesaugiÄ aplinkÄ kitų jos mažamečių vaikų atžvilgiu, nesudaro pagrindo teigti, jog bÅ«tent nepilnametei G. motinos gyvenamojoje vietoje bus saugi aplinka, tinkamos gyvenimo sÄ lygos. Teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi vien tik deklaratyviais A. J. teiginiais, jog ji norinti ir galinti auginti ir tinkamai prižiÅ«rėti nepilnametę dukrÄ , ir neatsižvelgė į Tarybos pateiktus duomenis, jog A.

J. atsisakė intensyvios Tarnybos mobiliosios komandos pagalbos, kai buvo siekiama jai suteikti atitinkamÄ pagalbÄ nepilnametės dukters atžvilgiu bei į tai, jog Tarnyba neturi jokių duomenų, kad A. J. per visa laikÄ , kai pirmÄ kart nepilnametė buvo paimta iÅ¡ jos, bÅ«tų siekusi susigrÄ Å¾inti vaikÄ , atkurti su ja emocinį ryšį. Taip pat pažymėtina, kad G. nors ir yra pakankamo amžiaus ir brandos, tačiau teismui nurodžius, kad G. gali pati, kilus grėsmei jos sveikatai, kreiptis pagalbos į atitinkamas įstaigas buvo neatsižvelgta, kad nepilnametė nurodė, kad ji bijo, jog vėl gali patirti ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtÄ .

Vaiko grÄ Å¾inimas gyventi su motina gali jÄ psichologiÅ¡kai traumuoti, sukelti įvairių neigiamų emocinių iÅ¡gyvenimų, juo labiau net ir teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog G. yra nustatyta depresija, ji turi vartoti vaistus.

20. Atskirajame skunde teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, į ne kartÄ iÅ¡sakytÄ kategoriÅ¡kÄ , pakankamo amžiaus ir brandos nepilnametės nuomonę dėl gyvenimo su jos motina, į per pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ taip ir neatsikÅ«rusį emocinį ryšį tarp jos ir motinos, darytina prielaida, kad G. turi pakankamo pagrindo jausti baimę dėl savo ateities, bijoti, kad jos mama gali vėl smurtauti, todėl nepilnametės grÄ Å¾inimas jos motinai gali bÅ«ti traumuojantis, neatitinkantis geriausių vaiko interesų.

Tarnyba, vykdydama teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį, siekė 2022 m. liepos 26 d. grÄ Å¾inti nepilnametę G. jos motinai A. J., tačiau G. pakartotinai kategoriÅ¡kai atsisakė grįžti gyventi su jos motina ir savo nuomonę iÅ¡dėstė raÅ¡tu, kartu nurodydama, kad jos motina smurtauja prieÅ¡ kitus, su ja kartu gyvenančius mažamečius vaikus. Prie pateikto Tarnybos specialistams raÅ¡tiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo nepilnametė G. pridėjo garso įraÅ¡Ä . Reaguodama į G. iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę, Tarnyba teisės aktuose numatytais terminais ir tvarka, ėmėsi tolimesnių veiksmų A.

J. vaikų, gyvenančių kartu su ja, atžvilgiu. Teismas konstatuoja: Atskirasis skundas tenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės bylos medžiagos. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiÅ¡kėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus praÅ¡ymo dalies iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jos mamos A. J.

24. Atskirasis skundas iÅ¡ esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutarties dalį neatsižvelgė į ne kartÄ iÅ¡sakytÄ kategoriÅ¡kÄ , pakankamo amžiaus ir brandos nepilnametės nuomonę dėl gyvenimo su jos motina, į per pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ taip ir neatsikÅ«rusį emocinį ryšį tarp jos ir jos mamos, taip pat į tai, kad G. turi pakankamo pagrindo jausti baimę dėl savo ateities, bijoti, kad jos mama gali vėl smurtauti, todėl nepilnametės grÄ Å¾inimas jos motinai gali bÅ«ti traumuojantis, neatitinkantis geriausių vaiko interesų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo 25. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikÅ¡to reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos bÅ«do apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ Ä¯vertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikÅ¡mingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių faktinių aplinkybių visumÄ , be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo iÅ¡lygas. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

27. Ä®rodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

Ä®rodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) byloje negali bÅ«ti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

28. PareiÅ¡kėja kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus – po skundžiamos teismo nutarties suraÅ¡ytus nepilnamečio vaiko paaiÅ¡kinimÄ ir vaiko situacijos vertinimo anketÄ . Kadangi nauji įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, byloje dalyvaujantys asmenys teikdami atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ turėjo galimybę pasisakyti dėl pateiktų įrodymų, laikytina, jog Å¡ių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pateikti įrodymai bylos nagrinėjimo metu pirmojoje teismo instancijoje negalėjo bÅ«ti pateikti, kadangi jie atsirado vėliau.

Pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču ir gali turėti įtakos jį sprendžiant. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima. Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo 29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos).

IÅ¡ Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kuriÄ valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamÄ ir efektyviÄ nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ , Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Å is imperatyvas suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus bÅ«tų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebÅ«tų sudaroma prielaidų juos pažeisti (žr.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimÄ Nr. KT44-N13/2019).

30. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimÄ ir auklėjimÄ , jų iÅ¡laikymÄ iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal iÅ¡gales teikti paramÄ Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindÄ Ä¯statyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina jÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams ir Å¡ie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiÅ¡kumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

31. Kai yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ (CK 3.2541 straipsnio 1 dalis). CK 3.254 straipsnis nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rÅ«pyba) nustatoma, kai vaiko:

1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais);

2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių;

3) tėvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tėvų nesirÅ«pina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, vartoja smurtÄ arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaikÄ CK 3.2541 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o iÅ¡imtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismÄ dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ . PraÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.2541 straipsnio 2 dalis).

32. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPÄ®) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotÄ siÅ«lymÄ imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumÄ , vadovaudamasis Å¡io įstatymo 365 straipsniu:

1) paima vaikÄ iÅ¡ jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymÄ ;

2) CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismÄ dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ iÅ¡davimo. VTAPÄ® 42 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad praÅ¡ymas dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

33. CPK XXXIX skyriaus normos (579–582 straipsniai) reglamentuoja bylų dėl teismo leidimų iÅ¡davimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedÅ«rų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimo tvarkÄ . CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo iÅ¡davimo klausimÄ teismas turi spręsti atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į vaiko interesus.

34. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas VTAPÄ® 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principÄ , turi bÅ«ti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiÅ¡kumÄ , Å¡eimos aplinkos ir Å¡eimos ryÅ¡ių iÅ¡saugojimÄ ir santykių palaikymÄ , vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymÄ si, gebėjimus ir brandÄ bei užtikrinančių tinkamÄ vaiko raidÄ , tenkinimÄ , fizinį ir psichinį saugumÄ , vaiko teisės į sveikatÄ ir mokslÄ užtikrinimÄ bei kitus vaiko poreikius.

Vaikui turi bÅ«ti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visÄ Ä¯manomÄ koordinuotÄ kompleksinę pagalbÄ . Atsižvelgiant į VTAPÄ® 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintÄ reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas). Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaikÄ pagrįstumÄ , teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visÄ vaiko ir jo Å¡eimos situacijÄ bei galimybes jai keistis.

Kadangi teismo leidimo paimti vaikÄ pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo Å¡eimos patvirtinimas, tiek valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi bÅ«ti itin atidžiai apsvarstyti ir kiek įmanoma tarpusavyje suderinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ ir priimant sprendimÄ Ä¯ jo norus turi bÅ«ti atsižvelgta, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams; sprendžiant klausimÄ dėl globėjo (rÅ«pintojo) paskyrimo ar įvaikinimo, į vaiko norus turi bÅ«ti atsižvelgiama iÅ¡skirtinai (CK 3.164 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis). VTAPÄ® 4 straipsnio 4 punkte taip pat nurodyta, jog tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ , valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis vaiko nuomonės iÅ¡klausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama, jeigu tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.

Vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi bÅ«ti atsižvelgiama, jeigu tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams; vaikas turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovÄ pagal įstatymÄ ar per įstatymu nurodytus asmenis (VTAPÄ® 11 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatÄ , kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko pažiÅ«ras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiÅ«ras.

CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sÄ lygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ ; antra, į vaiko norus bÅ«tina atsižvelgti, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

36. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Tarnybai Å¡eima žinoma nuo 2021 m. balandžio 30 d., kai buvo gautas anoniminis praneÅ¡imas apie tai, jog nepilnametė G. R. ((duomenys neskelbtini)) galimai patiria psichologinį ir fizinį smurtÄ . 2021 m. gegužės 5 d. buvo gautas praneÅ¡imas, jog 2021 m. gegužės 4 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilus konfliktui, mama A. J. trenkė vienÄ kartÄ rankos delnu savo nepilnametei dukrai G. į sprandÄ , taip jai sukeldama fizinį skausmÄ , dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo savo Å¡eimos nariui.

Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, t. y. kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius, o įtariamajai A. J. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuriÄ turi įvykdyti per 6 mėn. Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2582-1024/2021 buvo leista nepilnametę G. paimti iÅ¡ jos atstovų pagal įstatymÄ â€“ tėvų A.

J. ir V. R. Po Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2146-944/2021, kurioje V. R. tėvystė buvo nuginčyta, nepilnametės tėvu įraÅ¡ytas K. R., kuris tėvystę pripažino pareiÅ¡kimu. Nustačius tėvystę, buvo nutraukta laikinoji globa G. R., vaikas liko augti tėvo K. R. Å¡eimoje. Skyriuje 2022 m. birželio 22 d. gautas (duomenys neskelbtini) globos koordinatoriaus praneÅ¡imas telefonu, kad yra atvykusi G. R., kuri darbuotojui nurodė, jog pamotė namuose girta, prieÅ¡ nepilnametę naudoja psichologinį smurtÄ , tėvas taip pat yra iÅ¡gėręs, nepilnametė nenorinti grįžti į namus.

Atsižvelgiant į situacijÄ , nepilnametė buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

37. Å ioje byloje skundžiamos Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties neginčijama dalimi teismas leido Skyriui paimti nepilnametę G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jos tėvo K. R. Tarnyba nesutinka su Å¡ios skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas netenkino praÅ¡ymo dalies iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ jos mamos A. J.

38. Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eS2-2582-1024/2021, kuria leista nepilnametę G. paimti iÅ¡ jos atstovų pagal įstatymÄ â€“ tėvų A. J. ir V. R., nurodyta, jog nepilnametės G. nuomonė ginčo klausimu buvo iÅ¡klausyta net kelis kartus, t. y. jos nuomonė buvo iÅ¡klausyta ir vaiko teisių specialistų, ir gydymo įstaigos darbuotojų, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat vaiko nuomonė iÅ¡klausyta teisme, dalyvaujant teismo psichologui.

Teigiama, jog mergaitė nurodė, kad pas mamÄ grįžti nenori, toje Å¡eimoje ji jaučiasi nesaugi, patiria smurtÄ , pas mamÄ norėtų grįžti tik dėl sesių, nes jų pasiilgo ir nori jas apsaugoti, taip pat, kad apsigyvenus pas tėtį K. R., jai nustojo drebėti rankos. Nurodyta, kad Å¡ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas K. R., kuris teigė, kad mergaitei atvykus į jo Å¡eimÄ , jai dar mėnesį drebėjo rankos, o Å¡iuo metu mergaitė jaučiasi gerai. Nutartyje teigiama, kad iÅ¡ 2021 m. liepos 9 d. vaiko laikinosios priežiÅ«ros nutraukimo akto Nr. 9LPN-24 matyti, kad vaiko laikinoji priežiÅ«ra nutraukta, kadangi vaiko laikinosios priežiÅ«ros metu visos įmanomos pagalbos Å¡eimai priemonės buvo iÅ¡naudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau iÅ¡lieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei Å¡eimoje, todėl bus inicijuojamas laikinosios globos (rÅ«pybos) nustatymo procesas.

Teigiama, kad tuo metu nepilnametei G. R. nebuvo galimybės likti jos motinos ar tėvo V. R. globoje, nes suinteresuoto asmens A. J. elgesys kelia pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, ir tai būtų nesuderinama su jos geriausiais interesais dėl nesaugios jai aplinkos ir realios tikimybės grėsmei vaikui kilti, o V. R. yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko globos.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visÄ tÄ laikÄ , t. y. nuo tada kai buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis 2021 m. gegužės 5 d. ir kai teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi leido paimti nepilnametę iÅ¡ jos įstatyminių atstovų A. J. ir V. R., iki 2022 m. birželio 22 d. nepilnametė G. gyveno kartu su savo biologiniu tėvu K. R., jo gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra duomenų, jog santykiai tarp nepilnametės G. ir jos motinos bÅ«tų pagerėję, taip pat nėra duomenų, jog tarp jų bÅ«tų atsikÅ«ręs ar sustiprėjęs emocinis ryÅ¡ys.

Bylos duomenimis, santykiai tarp mamos ir vaiko motinos nėra pagerėję, net ir siekiant atkurti tarp jų ryšį, t. y. nuo 2021 m. gegužės 7 d. inicijavus atvejo vadybos procesÄ ir teikiant nepilnametės motinai A. J. paslaugas, kurių A. J. vėliau atsisakė. A. J. 2022 m. birželio 30 d. taip pat atsisakė intensyvios Skyriaus mobiliosios komandos pagalbos. Byloje nėra duomenų, kad A. J. per visa laikÄ , kai pirmÄ kart nepilnametė buvo paimta iÅ¡ jos, bÅ«tų siekusi susigrÄ Å¾inti vaikÄ ar atkurti su ja emocinį ryšį.

Byloje nenustatytos jokios aplinkybės, sudarančios pagrindÄ teigti, jog nepilnametei G., jos motinos gyvenamojoje vietoje bus saugi aplinka ir tinkamos gyvenimo sÄ lygos.

40. Svarbu ir tai, kad pati G. aiÅ¡kiai, pagrįsdama savo iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę, nuosekliai nurodo jog nenori gyventi su mama ir Å¡iuo atveju nori toliau gyventi (duomenys neskelbtini) Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, nes ten jaučiasi ramiai ir saugiai. Nepilnametė nurodė, kad ji grįžti pas mamÄ bijo, kadangi vėl gali patirti ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtÄ . Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog G. yra nustatyta depresija, ji turi vartoti vaistus. Pažymėtina, kad G. nuomonė buvo iÅ¡klausyta kelis kartus netiesiogiai per Tarnybos specialistus, taip pat tiesiogiai teismo posėdžio metu.

Net ir po skundžiamos nutarties priėmimo G. 2022 m. liepos 26 d. raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu Tarnybai pakartotinai kategoriÅ¡kai atsisakė grįžti gyventi su jos motina ir nurodė, kad jos motina smurtauja prieÅ¡ kitus, su ja kartu gyvenančius mažamečius vaikus. Tarnybos teigimu, prie pateikto raÅ¡tiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo nepilnametė G. pridėjo garso įraÅ¡Ä , todėl Tarnyba teisės aktuose numatytais terminais ir tvarka, ėmėsi tolimesnių veiksmų A. J. vaikų, gyvenančių kartu su ja, atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina, kad G. R. yra pakankamo amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.) ir brandos, kad gebėtų aiškiai išreikšti savo nuomonę. Nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių vaikas negebėtų suformuluoti savo nuomonės, todėl į jos nuomonę turėtų būti atsižvelgiama.

41. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant anksčiau nustatytiems A. J. smurtinio elgesio atvejams nepilnametės dukros G. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog nenustatyta naujų A. J. teisių pažeidimų tiek vaikų, Å¡iuo metu gyvenančių jos Å¡eimoje, tiek G. atžvilgiu, nesudaro pagrindo teigti, kad G. grÄ Å¾inimas gyventi su motina nebekelia grėsmės jos sveikatai ar gyvybei. Vien tai, kad praėjo tam tikras laikas, tačiau nesant jokių duomenų apie teigiamus pokyčius mamos ir dukros santykiuose, situacijos vertinimo nekeičia.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, vien pats G. grÄ Å¾inimas į jos motinos Å¡eimÄ , G. kategoriÅ¡kai su tuo nesutinkant, prieÅ¡taraujant, tikėtina, jog ir bijant, nagrinėjamu atveju gali jÄ psichologiÅ¡kai dar labiau traumuoti, sukelti įvairių neigiamų emocinių iÅ¡gyvenimų. Atsižvelgtina ir į tai, kad iki pilnametystės mergaitei liko (duomenys neskelbtini). Mergaitei esant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mokantis, ypač svarbus emocinės ir psichologinės aplinkos stabilumas.

Akivaizdu, kad Å¡iuo metu vaiko charakteris, požiÅ«ris į santykius su mama ir kt. jau yra susiformavę, todėl net ir perdavus vaikÄ mamai, mažai tikėtina, kad mamos ir vaiko santykiai, elgesys greitai iÅ¡ esmės pasikeistų. Neįvykdžius mergaitės paėmimo iÅ¡ mamos yra didesnė galimybė ne apsaugoti, bet iÅ¡ esmės pakenkti vaiko interesams. Å ių iÅ¡vadų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nekeičia ir A. J. deklaratyvÅ«s teiginiai, kad ji pageidauja, jog dukra G. grįžtų į Å¡eimÄ , kad su G. sekėsi bendrauti sunkiai dėl jos nenoro prisidėti prie namų ruoÅ¡os darbų, kad ji į bet kokias pastabas dukra sureaguodavo prieÅ¡iÅ¡kai, kad Tarnybos darbuotojų teikiama pagalba ji buvo nusivylusi ir kt.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, svarbu užtikrinti, jog esama situacija bent jau artimiausiu metu būtų išlaikyta.

42. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti nepilnametį vaikÄ G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ motinos A. J. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingas sprendimas nebÅ«tų suderinamas su geriausiais mergaitės interesais. Toks sprendimas priimtinas siekiant vaikui iki pilnametystės, iki kurios liko tik Å¡iek tiek mažiau nei vieneri metai, arba iki kol iÅ¡ esmės pasikeis situacija, iÅ¡laikyti stabiliÄ , saugiÄ ir harmoningÄ aplinkÄ , tenkinti mergaitės poreikius ir užtikrinti interesus. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog vaikÄ paėmus iÅ¡ Å¡eimos tėvams ir toliau gali bÅ«ti teikiama pagalba. Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiÅ«rÄ paaiÅ¡kėja, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iÅ¡kilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, iÅ¡nyksta arba Å¡eima įvykdo visas atvejo vadybos proceso metu iÅ¡keltas sÄ lygas, nedelsiant organizuojamas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grÄ Å¾inimo Å¡eimai; atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grÄ Å¾inimo Å¡eimai, nedelsiant organizuojamas ir tais atvejais, kai atvejo vadybos metu Å¡eimai iÅ¡keltas sÄ lygas galima įvykdyti vaikui esant Å¡eimoje, nesukeliant realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei (VTAPÄ® 37 straipsnio 8 dalis).

Taigi, teismo leidimas paimti vaikÄ nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikas nedelsiant grÄ Å¾inamas į Å¡eimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad mamai ir dukrai atkÅ«rus socialinį ir emocinį ryšį, pasikeitus mergaitės norui ir nuomonei ir kitoms aplinkybėms, dukra gali bÅ«ti grÄ Å¾inta mamai. Dėl bylos procesinės baigties 44. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirÄ jį skundÄ tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti nepilnametį vaikÄ G.

R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ motinos A. J. tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas nutaria: AtskirÄ jį skundÄ tenkinti. Priimti su atskiruoju skundu naujai pateiktus įrodymus. Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – leisti paimti nepilnametį vaikÄ G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ motinos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Giedrė Seselskytė