Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f0ae6527-8d24-4a07-9ef7-62fc40fe7a40 Generato dall'IA

Court allows claim to recognize 1993 house purchase contract valid despite missing registration and 10-year statute of limitations.

Numero d'incarto f0ae6527-8d24-4a07-9ef7-62fc40fe7a40
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Data della decisione
Esito del giudizio Accolto (Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court granted the plaintiff's request to recognize a 1993 house purchase contract as valid, rejecting the defendant's argument regarding the statute of limitations. The plaintiff, who lived in the house since 1979, claimed ownership based on payment and delivery in 1993, while the defendant argued the claim was time-barred due to lack of registration. The court ruled that ownership arose from the contract and delivery, not registration, and thus the 10-year limitation period had not expired.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Procedure Code Art. 149; Civil Code Art. 4.47: Real property ownership arises from the contract and delivery of the item, not from the registration of the title.

Parole chiave

Generato dall'IA
statute of limitations real property ownership registration of title purchase contract validity civil procedure code

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270 straipsniai
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ieškinį patenkinti.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 149 straipsnis
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.47 straipsnis

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2008
2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003
2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

?Civilinė byla Nr. e2-140-761/2020 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00660-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.5.; 2.1.2.4.2.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 24 d. Å ilalė Tauragės apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui K. V., jo atstovui advokatui V. S., atsakovo Å ilalės rajono savivaldybės administracijos atstovui A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

V. ieÅ¡kinį atsakovams Å ilalės rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonės Turto bankui dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas K. V. ieÅ¡kiniu patikslintu 2019-11-21, prašė pripažinti buto su rÅ«siu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir (duomenys neskelbtini) eksperimentinio Å«kio galiojančiu. IeÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis butÄ (duomenys neskelbtini) pirko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) eksperimentinio Å«kio.

Ūkyje jis pradėjo dirbti 1977 m., o butÄ gavo 1979 m. ten gyveno visÄ laikÄ , o taip pat ir iki Å¡iol gyvena Å¡iame bute. VisÄ laikÄ jis gyvena Å¡iame bute moka visus mokesčius, prižiÅ«ri jį. 1992 metais buvo parengta buto techninės apskaitos byla, kurioje savininku yra nurodytas jis – K. V.. 1992 m. vyko privatizacija, už butÄ sumokėjo investiciniais čekiais (talonais) ir grynais (laikinaisiais) pinigais. Talonais sumokėjo 13181, tai yra jo nurodymu Taupomajame banke iÅ¡ jo sÄ skaitos (taupomosios knygelės) buvo nuraÅ¡yta 13181 pinigų suma talonais.

Nupirkus butÄ buvo suraÅ¡yta ir buto pirkimo – pardavimo sutartis, bet ji kažkur dingo. Butus tame name pirko visi Å¡io namo gyventojai. Kaimynai susitvarkė dokumentus ir įregistravo butus savo vardu, tačiau jis negalėjo to padaryti, nes prapuolė pirkimo – pardavimo sutartis. Å iuo metu jokių kitų dokumentų, iÅ¡skyrus tuos kuriuos pateikė teismui neturi. Privatizavimo metu dokumentus tvarkė R. P., kuri tuo metu dirbo seniÅ«no pavaduotoja. Atsakovės Å ilalės rajono savivaldybės administracijos atstovė D.

B. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu sutiko ir paaiÅ¡kino, kad Å ilalės rajono savivaldybės administracija nėra gavusi jokių dokumentų iÅ¡ (duomenys neskelbtini) bandymų stoties eksperimentinio Å«kio dėl Å¡io buto. Todėl savivaldybė dėl to buto jokių pretenzijų neturi. Dokumentai matomai nebuvo perduoti saugoti savivaldybei. Negali pasakyti kiek buvo sudaroma egzempliorių pirkimo pardavimo sutarčių ir kokie dokumentai yra saugomi savivaldybės archyve. Atsakovas valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, bylÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepime atsakovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad nuo 1993-03-27 (duomenys neskelbtini) bandymo stoties eksperimentinis Å«kis bÅ«tų vengęs ar atsisakytų sudaryti notarinę ginčo turto pirkimo - pardavimo sutartį. Taip pat ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad po 1993-03-27 raÅ¡tu ar žodžiu bÅ«tų pareikalavęs pardavėjo sudaryti ginčo turto pirkimo - pardavimo sutartį notarine tvarka ar įgyti nuosavybės teisę į turtÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .

Tokiu bÅ«du, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad (duomenys neskelbtini) bandymo stoties eksperimentinis Å«kis vengė sudaryti ir notariÅ¡kai patvirtinti minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad jis pilnai atsiskaitė už ginčo turtÄ ir sandoris yra įvykdytas nagrinėjamoje byloje nėra pagrįstos tai visapusiÅ¡kai patvirtinančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Dėl to ieÅ¡kinio reikalavimas, pripažinti buto su rÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį galiojančia, negali bÅ«ti patenkintas.

Be to, laiko, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog minėto buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo iÅ¡ viso sudaryta, pasiraÅ¡yta ar jÄ ketinama įregistruoti, kaip to reikalavo sutarties sudarymo metu galioję teisės aktai. Pažymi, jog 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktÄ , kuris turi bÅ«ti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje.

Vadovaujantis 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalimi, sutarties neįregistravimas darė jÄ negaliojančiÄ . Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu sandorio sudarymo momentu pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistÄ Ä¯registravimo terminÄ atnaujina teismas.

IÅ¡ byloje Å¡iuo metu esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumos sprendžia, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ir pagal jo nuostatas sudaryta iÅ¡ viso nebuvo. Byloje esančios Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o ir Å«kinės knygos iÅ¡traukos kopijos, pilnai patvirtina tai, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir valstybei nuosavybės teise priklausantis objektas ir toliau priklauso valstybei. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateiktų jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovas dėjo pastangas, ragino ar kitaip priminė minėto objekto valdytojui, kuris jau yra likviduotas, apie nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ ar jos patvirtinimÄ , o pastarasis vengė tai padaryti.

Tai reiÅ¡kia, kad byloje nėra įrodytos sÄ lygos, bÅ«tinos sandorių galiojimo pripažinimui, taip pat yra praleistas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodytas 10 metų terminas ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamai teisei į ginčo butÄ Ä¯gyvendinti. Teismas k o n s a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad K. V. (duomenys neskelbtini) bandymų stoties eksperimentiniame Å«kyje pradėjo dirbti 1977 m. 1979 m. Å«kis K. V. skyrė butÄ su rÅ«siu unikalus, esantį (duomenys neskelbtini). Å iame bute K. V. gyvena ir Å¡iuo metu.

Gyvendamas bute moka visus mokesčius, prižiūri jį. 1992 metais (duomenys neskelbtini) namas buvo ruošiamas privatizavimui, todėl buvo paruoštos visų šio namo butų techninės apskaitos bylos, tame tarpe ir butui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno K. V.. Buto techninės apskaitos byloje jo savininku nurodytas K. V.. Butas 1992-07-13 Šilalės rajono valdybos potvarkiu Nr. 445 nuo 1992-09-14 įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, kurio patikėtiniu nurodytas (duomenys neskelbtini) bandymų stoties eksperimentinis ūkis.

Vykstant privatizacijai ieÅ¡kovas už butÄ 1993-03-27 laikinaisiais pinigais - talonais sumokėjo 13181, tai yra jo nurodymu Taupomajame banke iÅ¡ K. V. sÄ skaitos buvo nuraÅ¡yta 13181 pinigų suma talonais. Nupirkus butÄ buvo suraÅ¡yta ir buto pirkimo – pardavimo sutartis, kurios ieÅ¡kovas neiÅ¡saugojo. Butas K. V. vardu registrų centre nebuvo įregistruotas. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-03-20 nutarimu Nr. 257, nuo 2019-04-12 buto patikėtiniu įregistruotas Valstybės įmonė Turto bankas.

Byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas - sandorio, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, pripažinimo galiojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.93 straipsnio 4 dalis.). Civilinėje teisėje galiojantis sutarties laisvės principas pirmiausiai reiÅ¡kia laisvę sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieÅ¡ jo valiÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo ar savanoriÅ¡ko įsipareigojimo (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys).

Konkreti sutartis gali bÅ«ti sudaryta tik suderinta Å¡alių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukÅ«rimÄ , pakeitimÄ ar nutraukimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, pripažindamas pirkimo – pardavimo sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t. y. Å¡alių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktÄ . Jeigu Å¡alys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų, kad teismas patvirtina tam tikrÄ sandorį ir sukuria Å¡alių teises ir pareigas, dėl kurių Å¡alys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų atsiradimo 1993 metais, todėl sprendžiant, ar sandoris atitiko reikalaujamÄ formÄ , aktualios ir taikytinos jo sudarymo metu galiojusios teisės normos – 1964 metų Civilinis kodeksas (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 1 d.). Tiek 1964 metų Civilinio kodekso, tiek 2000 metų Civilinio kodekso normos numato, kad teismas pagal sandorį įvykdžiusios Å¡alies reikalavimÄ turi teisę pripažinti sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, galiojančiu, nors jis ir nėra įformintas notarine tvarka.

Å iuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia (1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalis, 2000 m. CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Tiek dėl 1964 metų Civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalies, tiek dėl 2000 metų Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, galiojančiu, bÅ«tinos tokios sÄ lygos: sandoris yra dviÅ¡alis; viena sandorio Å¡alis visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį; kita sandorio Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka.

Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad bÅ«tina nustatyti, ar Å¡alys atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Tuo atveju, jeigu Å¡alių veiksmai įrodo jų suderintÄ valiÄ dėl turimų teisių ir pareigų modifikavimo bei sandoris iÅ¡ principo buvo teisėtas, esminę reikÅ¡mę įgyja sandorio vienpusio įvykdymo ir gavusios įvykdymÄ Å¡alies vengimo sandorį įforminti aplinkybės. Be to, sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios Å¡alies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintÄ nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį galiojančia, be pirmiau nurodytų trijų Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų Å¡io instituto taikymo sÄ lygų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nėra įstatymuose nurodytų aplinkybių, kliudančių sutartį pripažinti galiojančia pagal Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 4 dalį.

Dėl to teismas ex oficio turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, taip pat ar nepažeidžiamas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje R. P. v. V. B., byloje, bylos Nr. 3K-3-20/2008; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007, 2001 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-384/2001).

Nagrinėjamoje byloje liudytoja R. P. paaiÅ¡kino, kad ji nuo 1982 m. iki 1990 m. dirbo (duomenys neskelbtini) rajono vykdomojo komiteto sekretore. Nuo 1990 m. dirbo virÅ¡aičio pavaduotoja ir turėjo įgaliojimus tvirtinti privatizacijos dokumentus. Ji tvirtindavo sutartis, sandorius, kuriuos pateikdavo privatizavimo komisija. Patvirtintus sandorius registruodavo notarinių veiksmų knygoje. Knygoje bÅ«davo nurodoma asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, paso duomenys, sutarties numeris. Notarinių veiksmų knygÄ ji pati nuvežė ir perdavė (duomenys neskelbtini) valstybiniam archyvui, kur jos ir buvo saugomos.

Tuo metu visus dokumentus veždavo saugoti į (duomenys neskelbtini) archyvÄ . Privatizavimo komisijoje likdavo ir sutarties kopija, notarinių veiksmų knyga buvo tik viena, o kiti svarbÅ«s dokumentai atskirai perduoti archyvui. K. V. buvo suteiktas bÅ«stas į kurį suteikta teisė jam šį butÄ privatizuoti, nes jis ten gyveno, tvarkė tÄ butÄ ir todėl jam buvo suteikta teisė privatizuoti. Pinigus mokėjo į privatizavimo fondÄ . K. V. buvo įmokėjęs pinigus, parodė kvitÄ apie pinigų sumokėjimÄ , todėl pirkimo pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti patvirtinta.

Tačiau neatsimena ar tikrai K. V. tvirtino sutartį. Kiek atsimena name, kuriame gyveno K. V. visi butai buvo privatizuoti. Pinigai buvo sumokami kai buvo daroma pirkimo – pardavimo sutartis. Pirkėjai patvirtintÄ pirkimo – pardavimo sutartį turėjo nuneÅ¡ti į nekilnojamojo turto registrÄ . (duomenys neskelbtini) bandymų stoties eksperimentinio Å«kio butai buvo inventorizuoti, todėl reikėjo įregistruoti tik pirkimo – pardavimo sutartį. IÅ¡ Taupomojo banko praneÅ¡imo (b. l.

6) bei K. V. pateiktos Lietuvos Taupomojo banko taupomosios knygelės Nr. 7656/012 kopijos matyti, kad 1993 m. kovo 27 d. ieÅ¡kovas už butÄ (duomenys neskelbtini) eksperimentiniam Å«kiui iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 13181 laikinaisiais talonais. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2019-06-18 Nr. 6RTA -368-(236) lydraščiu pateikti Å ilalės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės LDT vykdomojo komiteto ir Å ilalės rajono savivaldybės administracijos seniÅ«nijų (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos achyvinių fondų dokumentuose (duomenys neskelbtini) kaimo 1980-2002 metų Å«kinių knygų iÅ¡traukų kopijos patvirtina, kad K.

V. su šeima 1980 – 2002 metais gyveno (duomenys neskelbtini) bandymų stoties eksperimentinio ūkio vardu registruotame 2 kambarių 50 m2 bute (b. l. 12-24). Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2019-06-18 Nr. 6RTA -369-(236) rašte nurodyta, kad Peržiūrėjus Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos ir viršaičio, Šilalės rajono savivaldybės administracijos seniūnijų (duomenys neskelbtini) seniūnijos archyvinių fondų 1992-2001 metų dokumentus, žinių apie K.

V. sudarytÄ buto pirkimo - pardavimo sutartį nerasta (b. l.

25) K. V. pateiktoje 1992-03-12 Valstybinio respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų (duomenys neskelbtini) biuro buto techninės apskaitos byloje Nr. 1A2, (duomenys neskelbtini) buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini). savininku nurodytas K. V.. Techninės apskaitos byla patvirtina, kad butas buvo paruoÅ¡tas privatizavimui K. V. (b. l. 26-31). Å ilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2019-06-11 pažyma Nr. (2019-534-PD)-40 patvirtina, kad K. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 1979-03-13 gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini). (b. l. 32). 1964 m.

CK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia. Iš esmės tos pačios nuostatos yra įtvirtintos ir galiojančio CK 1.93 straipsnio 4 dalyje. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Pagal CPK 178 straipsnio nuostatÄ , Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ .

Nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktÄ ).

Teismas aukščiau aptartų duomenų pagrindu konstatuoja, kad Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl turto pirkimo - pardavimo sandorio ir Å¡i sutartis buvo faktiÅ¡kai sudaryta, t. y. (duomenys neskelbtini) bandymų stoties eksperimentinis Å«kis tapo turto pardavėju ir įsipareigojo įforminti pirkimo - pardavimo sutartį bei perduoti turtÄ ieÅ¡kovo nuosavybėn, o ieÅ¡kovas atliko faktinius buto pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo veiksmus, sumokėdamas nustatytÄ kainÄ ir priimdamas perkamÄ turtÄ , kurį valdo iki Å¡iol.

Butų privatizavimo įstatymas įtvirtino Lietuvos gyventojų teisę įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamÄ sias patalpas. Ä®statyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo-pardavimo) tvarka, taip pat sÄ lygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymÄ gali bÅ«ti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ar ne, reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas bÅ«tinas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Å . v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bylos Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-240/2012; kt.). IÅ¡ liudytojos R. P. paaiÅ¡kinimų matosi, kad ji atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų pirkimo - pardavimo sutarčių tvirtinimÄ ir Å¡ias sutartis registravo notarinių veiksmų knygoje.

Notarinių veiksmų knygÄ ji perdavė (duomenys neskelbtini) valstybiniam archyvui. Tačiau pagal gautus duomenis iÅ¡ valstybės ir Å ilalės r. savivaldybės archyvų duomenų apie buto privatizavimo metu sudarytÄ sutartį ir įformintÄ notarine tvarka tarp (duomenys neskelbtini) bandymų stoties eksperimentinio Å«kio ir K. V. dėl buto pirkimo (duomenys neskelbtini) nerasta. Ä®rodymų, kad įvykdė pareigÄ Ä¯registruoti sandorį notarine tvarka nepateikė ir atsakovai. Nesant duomenų apie buto, esančio (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutarties įforminimÄ notarine tvarka, laikytina, kad valstybės institucijos neįvykdė savo pareigos ir neatliko Å¡io notarinio veiksmo.

Ieškovui K. V. faktiškai įvykdžius buto pirkimo - pardavimo sandorį, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas (1964 m. CK 44 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis), o (duomenys neskelbtini) bandymų stoties eksperimentiniam ūkiui (dėl neveikimo) neįforminus sandorio notarine tvarka, akivaizdu, kad sandoris nebuvo įregistruotas pagal tuo metu galiojusias įstatymines normas - 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 255 straipsnio reikalavimus (per tris mėnesius vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomajame komitete, kaip tai numatė 1964 m.

Lietuvos Respublikos CK 255 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 1983-12-11). Nagrinėjamu atveju taikyti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ 10 metų senaties terminÄ ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamai teisei į ginčo butÄ Ä¯gyvendinti nėra teisinio pagrindo, nes pagal Lietuvos Respublikos 1964 m. CK 149 straipsnį nuosavybės teisės atsiradimo momentas buvo apibrėžtas daikto perdavimo momentu, jeigu ko kita nenumatė įstatymas arba sutartis, o jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turėjo bÅ«ti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsirasdavo įregistravimo momentu.

Tačiau kasacinis teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , savo jurisprudencijoje ne kartÄ dėl Å¡iuo metu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje įtvirtintų nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų ir juridinių faktų teisinės registracijos yra konstatavęs, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2008; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; kt.).

Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, iÅ¡vieÅ¡indama Å¡iuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ , suteikiant patikimÄ ir teisėtai gautÄ informacijÄ apie Å¡ių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nagrinėjamu atveju K. V. nuosavybės teisę į butÄ Ä¯gijo 1993 metais sumokėdamas už butÄ sutartÄ kainÄ ir priimdamas perkamÄ daiktÄ , tai yra butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.

Atsižvelgianti į tai, kad pagal bylos medžiagÄ pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieÅ¡kovo K. V. ir (duomenys neskelbtini) bandymų stoties eksperimentinio Å«kio sudarytas 1993 metais, ieÅ¡kinio reikalavimas tikslinamas, nurodant jo sudarymo metus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį patenkinti. Pripažinti pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytÄ 1993 metais tarp ieÅ¡kovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bandymų stoties eksperimentinio Å«kio dėl buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančia.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopijÄ iÅ¡siųsti valstybės įmonei Registrų centras. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mus. Teisėjas Osvaldas Briedis