Court partially allowed appeal, quashing lower court decision for failing to assess prison conditions arguments.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe Supreme Administrative Court partially allowed the appellant's appeal against a first-instance judgment regarding non-material damage compensation. The appellant argued that prison conditions in Alytus Correctional Facility were unsafe and involved psychological abuse, but the lower court failed to evaluate these specific claims. The court quashed the first-instance decision because it did not thoroughly examine the appellant's arguments regarding the legality of detention conditions, violating the right to appeal.
Regesto Legislator
Generato dall'IAAdministracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 4 p.; The first-instance court must examine all evidence and facts; failure to assess key arguments regarding the legality of administrative actions warrants quashing the decision.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IAGiurisprudenza citata
Generato dall'IATesto completo
Administracinė byla Nr. TA-188-629/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03553-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2 000 Eur, ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad jam atskleidus narkotikų platinimo tinklą Alytaus PN, jo atžvilgiu atsirado priešiškumas ne tik iš nuteistųjų, bet ir iš kalinimo įstaigos administracijos. Nuteistieji jam pradėjo grasinti susidorojimu ir reikalauti sumokėti tam tikras pinigų sumas už jų prarastas narkotines medžiagas, dėl to pareiškėjo gyvybei ir sveikatai kilo pavojus. Todėl kalinimo sąlygos Alytaus PN neatitiko įstatymų reikalavimų, buvo nesaugios pareiškėjo fizinei ir psichologinei sveikatai, prieš jį buvo naudojamas psichologinis smurtas, o Departamentas ilgai delsė priimti sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus.
2.2. Jausdamas grėsmę savo sveikatai ir gyvybei pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Alytaus PN administraciją, prašydamas jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta. Teisę perkelti asmenį į kitus pataisos namus turi tik Departamento direktorius, tačiau jis nesvarstė šios galimybės ir 2019 m. spalio 15 d. tyrimo išvadoje dėl pareiškėjo atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, pasiūlė netaikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 6 dalies nuostatų (laikina izoliacija nuo kitų nuteistųjų) ir siūlė Alytaus PN direktoriui pareiškėją nubausti. Atsižvelgdamas į tai, Alytaus PN direktorius 2019 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 49-1907 skyrė pareiškėjui nuobaudą – papeikimą už tai, kad jis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Tuo pačiu pagrindu Alytaus PN direktorius 2019 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 49-1963 skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlė jį į kamerų tipo patalpą 30 parų. Tuo pačiu pagrindu Alytaus PN direktorius 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 49-2145 skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlė jį į kamerų tipo patalpą 21 parai.
2.3. Pareiškėjas Departamentui teikė skundus, prašymus ir paklausimus, prašydamas perkelti jį į kitus pataisos namus. Departamentas 2020 sausio mėn. atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas apklaustas ikiteisminiame tyrime, duoda parodymus ir dėl to gali kilti konfliktai su kitais Alytaus PN bausmę atliekančiais nuteistaisiais, todėl nutarė pareiškėją perkelti iš Alytaus PN į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (duomenys neskelbtini) sektorių tęsti bausmės atlikimo.
2.4. Pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. sausio mėn. buvo nesaugios. Dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai atsisakydamas eiti į paskirtą būrį, jis nepagrįstai buvo baudžiamas, varžomos jo teisės, verčiamas atlikti bausmę kamerų tipo patalpose. Kalinimo sąlygos drausmės grupėje Alytaus PN, kaip ir kitose įkalinimo įstaigose, nepagrįstai varžomos, tai buvo fiksuota 2021 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos rašte.
2.5. Dėl Alytaus PN taikytų nepagrįstų nuobaudų ir Departamento atsisakymo perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus pareiškėjas jautė nuolatinę baimę, įtampą, depresiją, kitų kalinių patyčias, užgauliojimus, grasinimus, patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, t. y, patyrė neturtinę žalą. Dėl patirtų sužalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris prokurorės 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu sustabdytas, nenustačius nusikaltimą padariusio asmens.
2.6. Pareiškėjas nurodė, kad jis neskundžia teismui Alytaus PN skirtų nuobaudų, nes tai nieko nepakeistų – skirtas bausmes jis jau yra atlikęs, be to, terminas šioms nuobaudoms skųsti yra praleistas. Tačiau iš aprašytų įvykių matyti, kad jo atsisakymai atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtuose būriuose, prašymai jį izoliuoti ar net perkelti į kitus pataisos namus buvo pagrįsti. Todėl pareiškėjas buvo baudžiamas be pagrindo. Dėl išvardintų aplinkybių jis patyrė neturtinę žalą: kentė fizinį ir dvasinį diskomfortą, jį kankino baimė, depresinės nuotaikos, atsirado nemiga. Dėl nuolatinės blogos savijautos kentė kitų suimtųjų pajuoką, patyčias, pažeminimą, sumažėjo bendravimo galimybės.
2.7. Pareiškėjas buvo perkeltas į griežtesnį režimą ilgiau nei 4 mėnesiams. Nuo 6 val. iki 23 val. iš jo būdavo atimamas čiužinys ir patalynė, dėl jo anksčiau patirtos (duomenys neskelbtini) traumos, šios aplinkybės sukėlė ypatingus nepatogumus ir kančias. Jis negalėjo rašyti laiškų, žiūrėti televizoriaus, skaityti spaudos, eiti į pasimatymus, pasivaikščioti gryname ore iki trijų valandų, paskambinti telefonu, nusipirkti parduotuvėje papildomų maisto produktų, iš jo buvo atimta USB atmintinė, kompiuteris, turima teisinė literatūra.
2.8. Departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos specialistė įvairiais būdais vilkino pagal jo pranešimą pradėtą ikiteisminį tyrimą, Alytaus PN administracija nuolat reikalavo, kad pareiškėjas atsisakytų savo skundų. Departamento pareigūnai pasiūlė jam kompromisą – pažadėjo jį iškelti į kitus pataisos namus, tačiau pareikalavo, kad jis atsisakytų visų savo skundų, ką jis, norėdamas būti kuo greičiau perkeltas į kitus pataisos namus, ir padarė.
3. Atsakovo atstovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Departamentas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
4.1. Departamento Kriminalinės žvalgybos 5-ajame kriminalinės žvalgybos skyriuje (toliau – ir KŽS) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. Dėl vykusio ikiteisminio tyrimo (tyrimas nutrauktas 2020 m. liepos 2 d. nutarimu), 2020 m. sausio 20 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali kilti konfliktai su kitais nuteistaisiais ir dėl to yra tikslinga inicijuoti pareiškėjo perkėlimą iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK. Po tarnybinio pranešimo surašymo praėjus 2 dienoms pareiškėjas Departamento 2020 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. NN-22 buvo perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į Pravieniškių PN-AK.
4.2. Departamentas ėmėsi visų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią grėsmei pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, todėl nutarta pareiškėją perkelti į kitus pataisos namus. Todėl argumentas, kad Departamentas vengė pareiškėją perkelti į kitus pataisos namus, buvo paneigtas.
4.3. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas taip pat neįrodė neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepagrindė prašomos atlyginti žalos, rėmėsi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.
5. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais argumentais:
5.1. Alytaus PN yra sudaryta Nuteistųjų skirstymo komisija (toliau – ir Komisija), kuri, atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia dėl nuteistųjų paskyrimo tikslingumo į atskirus būrius ar lokalinius sektorius. Ginčo laikotarpiu Komisijos sprendimu pareiškėjas buvo paskirtas į konkrečius būrius bei patalpas. Komisijos sudėtyje yra įtrauktas ir KŽS, kuris nuo 2019 m. spalio 1 d. tapo Departamento padaliniu, darbuotojas. Komisija neturėjo duomenų, kad pareiškėjui gresia pavojus sveikatai ar gyvybei paskyrus į konkretų būrį ar kamerą paskirtos nuobaudos atlikimui.
5.2. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu atsisakydavo būti jam Komisijos skiriamuose būriuose, nurodydamas, kad būriuose yra priešiškai nusiteikusių nuteistųjų, tačiau jų neįvardindavo. Kadangi po pareiškėjo atsisakymų būti viename ar kitame būriuose nebuvo gauta duomenų, kad jam gresia pavojus sveikatai, jam buvo nurodoma eiti į administracijos paskirtą būrį, tačiau jis šio nurodymo nevykdydavo. Toks nuteistojo elgesys Komisijos buvo įvertinamas kaip teisėtų administracijos nurodymų nevykdymas, todėl pareiškėjui buvo skiriamos įvairios drausminės nuobaudos.
5.3. Alytaus PN neturėjo duomenų, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 15 d., 2019 m. spalio 23 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. paskirtas nuobaudas būtų skundęs Departamento direktoriui BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad sprendimai pareiškėją tenkino.
5.4. Alytaus PN ginčo laikotarpiu neturėjo duomenų, kad pareiškėją būtų buvę tikslinga izoliuoti nuo kitų nuteistųjų pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį, todėl pareiškėjo argumentai, kad Alytaus PN neužkirto kitų kalinių psichologinio smurtavimo, atmestini.
5.5. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos.
5.6. Pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt tik siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, CK ir BVK nuostatas, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pažymėjo, kad sprendžiant dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar Alytaus PN ir Departamentas turėjo informacijos ir žinojo apie gresiantį pavojų, ar ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugotų pareiškėją nuo smurto, taip pat ar neveikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Alytaus PN atliko bausmę laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2020 m. sausio 23 d. Pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2020 m. sausio 18 d. buvo priskirtas drausmės grupei. Komisijos sprendimu pareiškėjas buvo paskirtas: 2019 m. spalio 14 d. į (duomenys neskelbtini) būrį, 2019 m. spalio 18 d., 2019 m. lapkričio 15 d., 2019 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. gruodžio 23 d. į (duomenys neskelbtini) būrį, o 2019 m. spalio 23 d., 2019 m. gruodžio 10 d., 2019 m. gruodžio 27 d. ir 2020 m. sausio 17 d. į kamerų tipo patalpą Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Byloje surinktų duomenų pagrindu teismas pažymėjo, kad pareiškėjui atsisakant eiti į jam paskirtą būrį, Alytaus PN administracija aiškinosi tokių atsisakymų priežastis. Pareiškėjas savo paaiškinimuose nurodydavo abstraktaus pobūdžio aplinkybes, nesusietas su jokia objektyviai iškilusia realia grėsme jo saugumui. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad jam kilo grėsmė dėl to, kad jis atskleidė narkotikų platinimo tinklą Alytaus PN, kadangi tai paneigia byloje pateikti pareiškėjo paaiškinimai dėl atsisakymo gyventi paskirtose kamerose, kuriuose pareiškėjas tvirtino priešingai. Šiuose paaiškinimuose pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad paskirtuose būriuose atsisako gyventi dėl jam gresiančios grėsmės ar net grėsmės gyvybei, apie kuriuos informavo Alytaus PN ir Departamentą, tačiau konkrečios priežasties, kad jam grėsmė gali kilti dėl narkotikų platinimo tinklo Alytaus PN atskleidimo, nei viename paaiškinime Alytaus PN nenurodė. Teismas sutiko, kad pareiškėjas individualias galimos grėsmės aplinkybes nurodė Departamentui 2019 m. spalio 19 d. prašyme, tačiau Alytaus PN nežinojo tikrųjų nesutikimo gyventi paskirtose kamerose priežasčių. Pareiškėjo paaiškinimų pagrindu teismas negalėjo daryti išvados, kad pareiškėjo atsisakymą Alytaus PN galėjo sieti su konkrečia konfliktine situacija ar jam objektyviai iškilusia realia grėsme. Be to, pareiškėjas nutarimų dėl nuobaudų skyrimo teisės aktų tvarka neskundė, taip pat nepagrindė teiginių, kad Alytaus PN administracija reikalavo, kad pareiškėjas atsisakytų savo skundų.
10. Teismas nenustatė objektyvių duomenų, kad būtų ribojamos pareiškėjo teisės turėti čiužinį ir patalynę, rašyti laiškus, žiūrėti televizorių, skaityti knygas, eiti į pasimatymus, pasivaikščioti gryname ore, paskambinti telefonu, nusipirkti parduotuvėje papildomų maisto produktų, taip pat nenustatyta, kad iš jo buvo atimta USB atmintinė, kompiuteris, turima teisinė literatūra. Tokių duomenų pareiškėjas nenurodė ir teismo posėdyje. Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė Alytaus PN administracijos jam taikytus ribojimus. Pareiškėjui nepateikus teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad Alytaus PN veiksmai (neveikimas) nagrinėjamu aspektu buvo neteisėti, apsiribota tik deklaratyviais teiginiais apie jam taikytus ribojimus, ši pareiškėjo skundo dalis vertintina nepagrįsta.
11. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai yra bendro pobūdžio ir neindividualizuoti. Pareiškėjas nepagrindė neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp jo nurodomų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ir psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo vertinimui. Todėl teismas darė išvadą, kad Alytaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.
12. Vertindamas argumentus, kad Departamentas delsė pareiškėją perkelti į kitus pataisos namus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Departamentui 2019 m. spalio 19 d. pateiktame prašyme nurodytos aplinkybės dėl narkotinių medžiagų patekimo į Alytaus PN, nurodyti asmenys, kurie šias medžiagas perduodavo. Pareiškėjas paaiškino, kad eilinį kartą nepavykus perduoti narkotinių medžiagų, jis prašyme nurodytų kalinamųjų buvo apkaltintas dėl narkotinių medžiagų pasisavinimo, iš jo buvo pareikalauta susimokėti 3 000 Eur už narkotinių medžiagų pasisavinimą, taip pat dėl šių aplinkybių jis buvo sumuštas. Pareiškėjas prašė dėl jam kylančios grėsmės perkelti į kitus pataisos namus. Dėl minėto pareiškėjo prašymo Departamento KŽS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. Dėl vykusio ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas 2020 m. liepos 2 d. nutarimu, buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. LV-291, kuriame nurodyta, kad dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali kilti konfliktai su kitais nuteistaisiais ir dėl to yra tikslinga inicijuoti pareiškėjo perkėlimą iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK. Po surašyto tarnybinio pranešimo praėjus 2 dienoms, pareiškėjas Departamento 2020 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. NN-22 „Dėl nuteistojo perkėlimo“, buvo perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į Pravieniškių PN-AK.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad Departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą, ėmėsi visų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią galbūt kilsiančiai grėsmei pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Departamentas inicijavo ikiteisminį tyrimą ir, gavęs tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali kilti konfliktai su kitais nuteistaisiais ir dėl to yra tikslinga inicijuoti pareiškėjo perkėlimą iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK, nedelsdamas 2020 m. sausio 22 d. nutarimu nutarė pareiškėją perkelti į kitus pataisos namus.
14. Pareiškėjas, teismo vertinimu, nepagrindė teiginių, kad Departamentas privertė pareiškėją atsiimti visus jo Departamentui teiktus prašymus, tam, kad jis būtų perkeltas į kitus pataisos namus. Byloje nepateikta šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl šiuos pareiškėjo argumentus teismas vertino kaip pareiškėjo gynybinę poziciją.
15. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Departamento KŽV specialistė vilkino pagal jo pranešimą pradėtą ikiteisminį tyrimą. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. gruodžio 20 d. atsakymu į pareiškėjo skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir netinkamo ikiteisminį tyrimą atliekančios pareigūnės darbo, pareiškėjas buvo informuotas, kad patikrinus ikiteisminio tyrimo medžiagą yra inicijuotas tarnybinis patikrinimas, siekiant išsamiai nustatyti visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo 2019 m. spalio 10 d. paaiškinimo-prašymo registravimu tiek Alytaus PN, tiek Departamento KŽV ir (ar) jos 5-ajame kriminalinės žvalgybos skyriuje. Dėl ikiteisminį tyrimą atliekančios specialistės yra taikytos reagavimo priemonės, siekiant tiek nustatyti priežastis, dėl kurių laiku nebuvo atlikti būtini veiksmai, tiek siekiant užtikrinti, kad ateityje ikiteisminis tyrimas vyktų sklandžiai, operatyviai, išsamiai ir nebūtų vilkinamas. Teismas vertino, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra reagavo į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir inicijavo tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnės pareigų atlikimo, tačiau galutinis sprendimas dėl jos darbo nepriimtas. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė Departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo skunde nurodytu aspektu dėl delsimo perkelti jį į kitus pataisos namus. Atitinkamai teismas nenustatė neturtinės žalos pareiškėjui padarymo fakto, atitinkamai ir būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Todėl valstybei, teismo vertinimu, nekilo pareiga atlyginti neturtinę žalą šiuo aspektu.
16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2021 m. sausio 20 d. raštas priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu, todėl neturi įrodomosios galios. Be to, Seimo kontrolieriaus tyrimo aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų.
III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
18. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:
18.1. Pareiškėjas pažymi, kad šią administracinę bylą nagrinėjo ne sprendime nurodyta teisėja, tačiau teisėjas vyras.
18.2. Pareiškėjas neprašė būti perkeltas į kitą būrį ar kitas kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas tik prašė, kad pataisos įstaiga užtikrintų pareiškėjo saugumą, tačiau į tai nebuvo reaguojama.
18.3. Pareiškėjas 2019 m. spalio 10 d. surašė prašymą-paaiškinimą, 2019 m. spalio 19 d. prašymą, adresuotus Alytaus PN. Analogiškus raštus tuo pačiu metu pareiškėjas išsiuntė Departamentui, nurodydamas, kad buvo sumuštas kitų nuteistųjų ir jo sveikatai ar net gyvybei kilo grėsmė. Dėl to atsisakė gyventi paskirtame būryje ir paprašė būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Prašymuose-paaiškinimuose pareiškėjas nurodė konkrečius nuteistuosius, keliančius jam grėsmę, todėl Alytaus PN buvo žinomos visos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas atsisakė eiti į paskirtus būrius. Tačiau Alytaus PN apklausė nuteistuosius, kurie nebuvo susiję su pareiškėjo sumušimu ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nėra pagrindo izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Komisija negalėjo pareiškėjo paskirti į būrį, kuriame tuo metu bausmę atliko nuteistieji, sumušę pareiškėją ir dėl sumušimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nepaisant to, Komisija skyrė pareiškėją būtent į šį būrį, žinant, kad pareiškėjas atsisakys ir dėl to bus paskirta nuobauda.
18.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo paaiškinimuose išdėstyti argumentai yra abstraktūs, kadangi pareiškėjas nurodė konkrečias aplinkybes dėl pavojaus jo gyvybei ir sveikatai.
18.5. Teismas nepagrįstai teigė, kad pareiškėjas neskundė nutarimų dėl nuobaudų skyrimo, kadangi 2019 m. spalio 19 d. pareiškėjas apskundė Alytaus PN nutarimą skirti pareiškėjui nuobaudą. Minimas skundas nebuvo nagrinėjamas, tačiau buvo persiųstas ir prijungtas prie tos pačios baudžiamosios bylos.
18.6. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad buvo ribojamos pareiškėjo teisės, perkėlus jį į griežtesnį režimą. Perkėlus pareiškėją į kamerų tipo patalpas buvo atimtos visos teisės, numatytos BVK 145 straipsnyje. Todėl teismas nepagrįstai reikalavo pateikti įrodymus, kad pareiškėjo teisės buvo pažeidžiamos, taip pat kad jis turi sveikatos problemų.
18.7. Pareiškėjas pakartoja Alytaus PN pareigūnų neteisėtus veiksmus (neužtikrino pareiškėjo saugumo, atliko netinkamą tyrimą dėl pareiškėjo sumušimo, ignoravo nurodymą pradėti ikiteisminį tyrimą) ir pažymi, kad šie veiksmai padarė pareiškėjui žalą.
18.8. Departamentas taip pat neužtikrino pareiškėjo saugumo, nenagrinėjo pareiškėjo 2019 m. spalio 10 d. ir 2019 m. spalio 19 d. paaiškinimų, tik prijungė juos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jeigu Departamentas būtų išnagrinėjęs pareiškėjo raštus laiku, jo nurodytos problemos būtų išspręstos. Dėl Departamento neveikimo pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus.
18.9. Pareiškėjas pažymi, kad pirmi procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime buvo atlikti praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo tyrimo pradžios. Be to, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. gruodžio 20 d. atsakyme į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 3 d. skundą nurodyta, jog dėl ikiteisminį tyrimą atliekančios specialistės yra taikytos reagavimo priemonės, siekiant tiek nustatyti priežastis, dėl kurių laiku nebuvo atlikti būtini veiksmai, tiek siekiant užtikrinti, kad ateityje ikiteisminis tyrimas vyktų sklandžiai, operatyviai, išsamiai ir nebūtų vilkinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nepagrįstai nenustatė neteisėtų veiksmų.
18.10. Jeigu Alytaus PN būtų tinkamai reagavę į pareiškėjo 2019 m. spalio 10 d. paaiškinimą-prašymą ir 2019 m. spalio 19 d. prašymą, pareiškėjas būtų tinkamai apsaugotas nuo kitų nuteistųjų ir nepatirtų neigiamų pasekmių, išgyvenimų, pareiškėjas nebūtų kelis kartus baudžiamas ir nebūtų laikomas kamerų tipo patalpose. Taip pat jeigu Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. spalio 19 d. skundą dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo ir įvertinęs anksčiau minėtą 2019 m. spalio 10 d. ir spalio 19 d. surašytus paaiškinimus, pareiškėjas būtų laiku perkeltas į kitus pataisos namus. Atsakovo atstovui to neįgyvendinus, pareiškėjui kilo neturtinė žala.
19. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.
20. Alytaus PN pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Pareiškėjas nepagrindė jam kilusios žalos, o jo teiginiai yra neparemti faktiniais įrodymais.
20.2. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu atsisakydavo būti jam paskirtuose būriuose, nurodydamas, kad juose yra priešiškai nusiteikusių nuteistųjų, tačiau jų konkrečiai neįvardindavo. Kadangi po pareiškėjo atsisakymų nebuvo gauta jokių duomenų, kad jam gresia pavojus sveikatai ir gyvybei, jam buvo nurodoma eiti į paskirtus būrius, tačiau jis šių nurodymų nevykdydavo, todėl ir buvo taikomos drausminės nuobaudos. Alytaus PN neturi duomenų, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 15 d., 2019 m. spalio 23 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. paskirtas nuobaudas būtų skundęs Departamentui BVK nustatyta tvarka. Alytaus PN ginčo laikotarpiu neturėjo duomenų, kad pareiškėją būtų tikslinga izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, todėl argumentai, kad Alytaus PN neužkirto kelio kitų kalinių smurtavimui, yra nepagrįsti.
21. Atsakovo atstovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, remiasi šiais argumentais:
21.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo vertintini, kad sprendimas turi būti panaikintas.
21.2. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir teigia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas privalo būti atmestas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN ir minėtos įstaigos veiksmų, taip pat Departamento neveikimo.
23. Pareiškėjas neturtinę žalą grindė tuo, kad jam atskleidus narkotikų platinimo tinklą Alytaus PN, jo gyvybei ir sveikatai atsirado grėsmė, tačiau pataisos įstaiga neatsižvelgė į jo prašymus izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų, taip pat skirdavo pareiškėjui nuobaudas (papeikimą ir perkėlimą į kamerų tipo patalpas, kuriose buvo blogesnės sąlygos). Taip pat Departamentas ilgai delsė perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus.
24. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir priėjo prie nepagrįstų išvadų.
26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
27. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikro laisvės atėmimo įstaigos pareigūno sprendimo (plačiąja prasme) nenuginčijimas ABTĮ nustatyta tvarka reiškia, jog šio įstatymo taikymo požiūriu jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad tai yra pakankamas pagrindas pripažinti su šiuo sprendimu sietinus pataisos įstaigos pareigūnų veiksmus teisėtais CK 6.271 straipsnio taikymo prasme (2012 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-239/2012). Vien tik aplinkybė, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neapskundžia administracinio akto, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo nurodomi ir, jo nuomone, neteisėti viešojo administravimo subjektų veiksmai yra teisėti, t. y. atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes bei analizuoti atsakovo veiksmus teisėtumo prasme (2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2686/2011).
29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ne visais atvejais formuluojant skundo reikalavimą ir prašant įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus yra būtina siekti konkrečių individualių administracinių aktų panaikinimo. Pavyzdžiui, reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo, t. y. prašant atlyginti žalą, nėra būtina reikšti reikalavimą panaikinti konkretų individualų administracinį aktą (2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011, 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-122/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-592-756/2017, 2018 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-566-520/2018 ir kt.). Administracinio akto nenuginčijamas neužkerta kelio asmeniui reikalauti žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2060-1062/2019).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą yra ABTĮ nuostatų ir administracinio proceso principų laikymasis. ABTĮ 6 straipsnyje įtvirtinta, kad teismai yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija. Principo, jog teisingumą vykdo tik teismas, vienas aspektų yra tai, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/2006; kt.). Pažymėtina, kad ABTĮ nuostatose įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80 str.). Pažymėtina ir tai, kad teisingai byla gali būti išnagrinėta tik tada, kai yra įgyvendintas principas į tinkamą procesą. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad būtų užtikrintas tinkamas teisėjo vadovavimas procesui. Tai reiškia, kad teisėjas privalo užtikrinti administracinės bylos eigą, siekiant išspręsti iškilusius klausimus, patikslinti proceso šalių pareigą įrodinėti bei nurodyti, kokias reikšmingas aplinkybes būtina byloje nustatyti tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti teikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus proceso šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti.
31. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai išnagrinėti byloje surinktų įrodymų visumą ir sistemiškai vertinti, ar yra visos civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.271 straipsnį. Sprendžiant dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar Alytaus PN ir Departamentas turėjo informacijos ir žinojo apie gresiantį pavojų pareiškėjo fizinei neliečiamybei iš kitų kalinių, ar ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugotų pareiškėją nuo smurto.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo šalių argumentus ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, su jomis nesutinka.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių dėl jam galbūt kilusios grėsmės. Byloje pateiktame 2019 m. spalio 10 d. paaiškinime nurodyti tiek konkretūs asmenys, tiek ir aplinkybės dėl psichotropinių medžiagų ir pavojaus pareiškėjui. Šios aplinkybės taip pat buvo nurodytos pareiškėjo 2019 m. spalio 19 d. skunde Departamentui, jos taip pat buvo paminėtos 2019 m. lapkričio 4 d. Departamento Kriminalinės žvalgybos 5-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus (Alytaus PN veiklos teritorija) specialistės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo 2019 m. spalio 10 d. paaiškinime-prašyme ir 2019 m. spalio 19 d. prašyme nurodytos analogiškos aplinkybės dėl pavojaus pareiškėjui. Be to, ir Alytaus PN adresuotuose paaiškinimuose dėl atsisakymo eiti į paskirtą būrį pareiškėjas pažymėjo, kad konkrečios priežastys dėl atsisakymo nurodytos anksčiau minėtuose pareiškėjo raštuose Departamentui. Todėl negali būti pripažinta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas rėmėsi hipotetinio pobūdžio teiginiais ir nenurodė konkrečių aplinkybių dėl galbūt gresiančio pavojaus.
34. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl Departamento veiksmų / neveikimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 19 d. skunde Departamentui nesutiko su jam paskirta nuobauda – perkėlimu iš paprastosios grupės į drausminę grupę. Pareiškėjas teigė, kad šis skundas nebuvo išnagrinėtas, kadangi buvo prijungtas prie baudžiamosios bylos. Šiuo aspektu akcentuotina, kad posėdžio pirmosios instancijos teisme metu Departamento atstovė negalėjo nurodyti, kodėl aptariamas veiksmas buvo įvykdytas, t. y. nenurodyta, kodėl Departamentas neatsakė į pareiškėjo skundą ir jame nurodytas aplinkybes. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neįvertino ir dėl jos nepasisakė pareiškėjo skundo reikalavimų aspektu.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė jam taikytus ribojimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2065-624/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2020; ir kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1685-822/2019, 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-789-502/2020, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-18-442/2021 ir kt.). Atitinkamai įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas neišsamiai įvertino aptariamus pareiškėjo argumentus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016).
37. Anksčiau nurodytų aplinkybių, teisinio reguliavimo, teismo praktikos ir šioje nutartyje padarytų išvadų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo esminių pareiškėjo skundo argumentų, ginčo aplinkybių bei įrodymų, galinčių turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti, sistemiškai jų neįvertino pareiškėjo nurodytais aspektais. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Gintaras Kryževičius
Milda Vainienė