Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f0a90fe5-01f7-470c-b251-e9639b82aaae Generato dall'IA

Lithuanian court dismisses appeal, remanding CMR jurisdiction case to lower court for fresh review.

Numero d'incarto f0a90fe5-01f7-470c-b251-e9639b82aaae
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Parzialmente accolto (Partially Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The appellate court overturned the first-instance dismissal of the plaintiff's claim, ruling the lower court erred in applying CMR Convention jurisdiction rules. The court found the lower judge incorrectly applied Article 31 of the CMR Convention and relevant procedural norms without considering Supreme Court precedents. Consequently, the dismissal order was vacated, and the case was remanded to the district court for a new decision on admissibility.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

CPK 782 str.; CPK 337 str. 1 d. 3 p.: The court must ex officio verify international jurisdiction; a dismissal at the admissibility stage does not bind the court if jurisdiction is later found to be improper, requiring remand for fresh review.

Parole chiave

Generato dall'IA
CMR Convention jurisdiction international civil procedure dismissal admissibility remand for new trial ex officio jurisdiction check appellate review standard contract of carriage

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
CPK 782 str.
CPK 337 str. 1 d. 3 p.
CMR Convention Art. 31

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

? Civilinė byla Nr. e2S-211-513/2023 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01864-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.14.8.9; 3.6.3.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „North Transport“ atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „North Transport“ ieÅ¡kinį atsakovei DFDS Logistics Helsingborg AB dėl nuostolių priteisimo, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „North Transport“ 2022 m. gruodžio 30 d. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės DFDS Logistics Helsingborg AB 17 322,77 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakyta priimti. Teismas nurodė, kad byloje yra kilęs dėl tarptautinių krovinių vežimo keliais sutarčių, atitinkančių Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 1 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. krovinys buvo vežamas kelių transporto priemonėmis, krovinys buvo vežamas iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ , krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų valstybių teritorijose ir minėtos valstybės yra CMR konvencijos narės. IeÅ¡kovė (vežėja) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės nuostolius dėl Å vedijos muitinės priimto sprendimo dėl 154 507 SEK muitų ir mokesčių iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Teismas, įvertinęs CMR važtaraščio turinį, nustatė, kad krovinio siuntėja yra Norwell AS, o vežėja N & K Spedition Norge (ieškinyje nurodytas naujas pavadinimas – DFDS Logistics Helsingborg AB), krovinio gavėja – UAB „Vičiūnai ir Partneriai“. Iš vežimo dokumento (CMR važtaraščio) matyti, kad sudarytas susitarimas su ieškove UAB „North Transport“, krovinys ieškovei (vežėjai) pervežimui buvo pateiktas Terminal 1 AS sandėlyje, esančiame Skedsmokorset, Norvegijoje.

Teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju buvo sudaryta viena vežimo sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio požiÅ«riu, todėl ginčui taikytinos CMR konvencijos VI skyriaus nuostatos. Teismas nurodė, kad Å¡iuo atsakovė ir ieÅ¡kovė laikytinos krovinio vežėjomis CMR konvencijos požiÅ«riu. Kai krovinį veža ne tiesiogiai su užsakovu (ar krovinio gavėju) sudaręs vežimo sutartį asmuo, bet kitas vežėjas, be susitariančio vežėjo už krovinio saugų pervežimÄ tiesiogiai užsakovui tampa atsakingas ir faktiÅ¡kai krovinį gabenęs vežėjas, pagal CMR važtaraÅ¡tį įsipareigojęs vežti krovinį savo vardu ir rizika.

Atitinkamai, vežėjas, atlyginęs nuostolius, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtų sumų (nagrinėjamu atveju – muitų ir mokesčių) kompensacijos bei kitų iÅ¡laidų (CMR konvencijos 37 straipsnis). Teismas nurodė, kad pagal CMR konvencijos 39 straipsnio 2 dalį regresinį ieÅ¡kinį vežėjas gali pareikÅ¡ti Å¡alies, kurioje kitas vežėjas turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , savo bÅ«stinę ar filialÄ arba agentÅ«rÄ , per kurias buvo sudaryta vežimo sutartis, teismui.

Kadangi Å¡iuo atveju atsakovė Lietuvoje neturi savo bÅ«stinės ar filialo arba agentÅ«ros, per kuriÄ buvo sudaryta vežimo sutartis, teismas konstatavo, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti susitariančios vežėjos (ieÅ¡kovės) regresinio ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to kitai vežėjai (atsakovei). Nustatęs, kad Å¡i byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, teismas ieÅ¡kinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 782 straipsnis). III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė UAB „North Transport“ (apeliantė) praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ naujo – nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti bei ieÅ¡kinį priimti, taip pat praÅ¡o paÅ¡alinti skundžiamos nutarties 9 punktÄ , kuriuo konstatuotas vienintelės vežimo sutarties santykių buvimo faktas.

Nurodo, jog neginčija, kad Å¡alis siejo tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu už atlygį santykiai, kuriuos reglamentuoja CMR Konvencija, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje kilo dviejų vežėjų regresinis ginčas. PrieÅ¡ingai, nurodo, kad pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei kaip užsakovei – susitariančiajai siuntėjai, kuriai pagal CMR Konvencijos 11 straipsnį teko pareiga iki krovinio perdavimo vežėjai prie važtaraščio pridėti visus reikalingus dokumentus ir suteikti vežėjai visapusiÅ¡kÄ informacijÄ , reikalingÄ muitinės ir kitiems formalumams atlikti.

Kadangi atsakovė Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė netinkamai, Å vedijos muitinė iÅ¡ ieÅ¡kovės nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti muitus ir mokesčius, dėl to kilo Å¡alių ginčas ir kreipėsi į teismÄ dėl nuostolių atlyginimo. Byloje nėra nagrinėjamas regresinis vežėjų tarpusavio ieÅ¡kinys. Nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. Å¡alys susitarė dėl krovinio vežimo kelių transportu tarptautiniu marÅ¡rutu Norvegija – Lietuva už 1 500 Eur vežimo užmokestį. Å iame susitarime, atsakovė veikė kaip siuntėja, įsipareigojusi pateikti krovinį vežėjai pervežimui Terminal 1 AS sandėlyje, esančiame Skedsmokorset, Norvegijoje ir sumokėti vežimo užmokestį, o ieÅ¡kovė įsipareigojo krovinį pristatyti gavėjai UAB „VičiÅ«nai ir partneriai“, esančiai Plungėje. 2021 m. spalio 2 d. krovinys buvo pristatytas bei perduotas gavėjai.

Nurodo, kad CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalis numato, kad visais ginčytinais klausimais, kilusiais dėl vežimo, patenkančio į šios Konvencijos veikimo sritį, ieškovas, be teismų, esančių Konvencijos šalyse-dalyvėse, gali kreiptis į teismus valstybės, kurios teritorijoje:

a) atsakovas turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , firmos bÅ«stinę ar filialÄ arba agentÅ«rÄ , kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis, arba b) yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Krovinys pagal Å¡alių susitarimÄ buvo gabenamas marÅ¡rutu Norvegija – Lietuva, todėl pagal CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalies b punktÄ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos, kurioje yra krovinio pristatymo vieta, teismÄ . Pažymi, kad aiÅ¡kinant CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalies ir 39 straipsnio 2 dalies taikymÄ , kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencijoje numatyto teismingumo ir sutartinio teismingumo pasirinkimas yra papildomas, t. y. kreiptis į teismÄ numatytos krovinio pristatymo vietos valstybėje galima net tuo atveju, jei Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl jurisdikcijos.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ir pernelyg anksti, neiÅ¡tyręs bylai svarbių įrodymų ir neįtraukęs į bylÄ atsakovės sprendė dėl Å¡alių tarpusavio materialinių santykių turinio pasisakydamas, kad „šiuo atveju buvo sudaryta viena vežimo sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio požiÅ«riu, todėl ginčui taikytinos CMR konvencijos VI skyriaus nuostatos“. Mano, kad Å¡iame ginčo etape teismas, neiÅ¡nagrinėjęs ginčo iÅ¡ esmės, neturėjo pagrindo konstatuoti vienintelės vežimo sutarties buvimÄ ir spręsti dėl CMR Konvencijos VI skyriaus nuostatų taikymo.

Be to, ir vienintelės vežimo sutarties santykių atveju ieÅ¡kovė gali kreiptis į teismus valstybėse, į kurias nukreipia CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalies a ir b punktai. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas, nesudaręs galimybės atsakovei prieÅ¡tarauti, teikti įrodymus, atsikirsti ir pan., pasisakė dėl į bylÄ kol kas neįtraukto asmens – atsakovės, teisių ir pareigų, net neinformavo jos apie priimtÄ nutartį. Be to, teismas negalėjo tirti prie ieÅ¡kinio pridėtų įrodymų, kurių dauguma suraÅ¡yti ne lietuvių kalba, o paÅ¡alinti trÅ«kumų teismas neįpareigojo.

Mano, kad ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ spręsdamas iÅ¡ naujo teismas turėtų nustatyti terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti ir tik po to spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ . Nurodo, kad kvalifikuojant ginčo santykius kaip vienintelę vežimo sutartį ir siekiant CMR Konvencijos VI skyriaus nuostatų taikymo, bÅ«tina nustatyti pirmojo vežėjo ir jo kliento santykių turinį ir spręsti, ar to susitarimo pagrindu kiti vėliau sudaryti susitarimai atitinka vienintelės vežimo sutarties kriterijus.

Šiuo atveju nėra žinomas atsakovės klientas, nėra žinoma atsakovės ir jos kliento teisių ir pareigų apimtis, kuri turi esminę reikšmę konstatuojant vienintelės vežimo sutarties santykius. Dėl to teigia, kad skundžiamos nutarties 9 punkto nuostata šalintina iš skundžiamos nutarties turinio. Kita vertus, kaip minėta, net jei teismas teisėtai ir pagrįstai būtų konstatavęs, kad šalis sieja vienintelės vežimo sutarties santykiai, ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams tai nekeistų ir ginčas vis tiek būtų teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Pažymi, kad CMR Konvencijos 39 straipsniu 2 dalis nustato jurisdikcijos taisykles regresiniams ieÅ¡kiniams, kuriuos keli paeiliui vežime dalyvavę vežėjai reiÅ¡kia vienas kitam po to, kai vienas jų atlygino nuostolius pagal Konvencijos reikalavimus. Todėl sÄ lyga Å¡ios Konvencijos nuostatos taikymui yra tai, kad iki kreipimosi į teismÄ , ieÅ¡kovė turi bÅ«ti atlyginusi nuostolius pagal Konvencijos reikalavimus ir tuo pagrindu reikÅ¡tų regresinį ieÅ¡kinį. Tokios situacijos byloje nagrinėjamu atveju nėra ir ieÅ¡kovė reiÅ¡kia ieÅ¡kinį ne regreso pagrindu, prieÅ¡ tai atlyginusi krovinio siuntėjo ar kito vežėjo nuostolius, bet atsakovei kaip susitariančiam siuntėjui tuo pagrindu, kad vežėjui buvo pateikti netinkami krovinį lydintys dokumentai ir nesuteikta reikalinga informacija vežimo metu reikalingiems muitinės formalumams atlikti (CMR Konvencijos 11 straipsnis).

Pažymi, kad CMR Konvencijos 39 straipsnio 2 dalis nustato, kad regresinis ieškinys gali būti reiškiamas teismui toje valstybėje, kurioje vienas iš vežime dalyvavusių vežėjų turi buveinę, todėl net ir regresinio ieškinio atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė yra vežime dalyvavusios vežėjos, ir, kadangi aptariama Konvencijos formuluotė nustato, kad ieškiniai vežėjų daugėto atveju yra teismingi teismams valstybėse, kuriose bent vienas iš vežėjų, turi buveinę, akivaizdu, kad ieškinys neabejotinai yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui.

Pažymi ir tai, kad nurodyto straipsnio 2 dalies formuluotė nėra imperatyvi ir eliminuojanti kitas teismingumo galimybes, ji nustato tik galimybę, t. y. kad ieÅ¡kinys gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas valstybėje, kurioje vienas iÅ¡ vežėjų turi buveinę. Taigi, kaip minėta, net ir vertinant, kad Å¡alis sieja vienintelės vežimo sutarties santykiai ir ieÅ¡kovei turint buveinę Lietuvoje, ginčas bÅ«tų teismingas Lietuvos Respublikos teismams pagal ieÅ¡kovės, kaip vieno iÅ¡ vežime dalyvavusių vežėjų, buveinės vietÄ , arba krovinio pristatymo vietÄ nepriklausomai nuo to, kad atsakovė buveinės Lietuvoje neturi.

Mano, kad nustačius, jog ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, taikytina CPK 30 straipsnio 9 dalis, kuri numato, kad ieÅ¡kinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal sutarties įvykdymo vietÄ . Vežimo sutarties atveju, sutarties įvykdymo vieta yra krovinio pristatymo vieta, Å¡iuo atveju – Plungė, todėl ieÅ¡kinys pagal nacionalinio teismingumo taisykles buvo pareikÅ¡tas Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mams. Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , iÅ¡ esmės sutinka su jame iÅ¡dėstytais argumentais. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tÄ teismÄ , kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamÄ ginÄÄ . Nagrinėdamas bylÄ su tarptautiniu elementu teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Teismo pareigÄ savo iniciatyva spręsti tarptautinio teismingumo klausimÄ lemia CPK 782 straipsnio nuostatos. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, sukelia atitinkamus procesinius teisinius padarinius: nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikÅ¡ti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas); jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

Tarptautinis civilinių bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobÅ«džio, nustatomas pagal taikytinus Europos SÄ jungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, gavęs ieÅ¡kinį su tarptautiniu elementu, pirmiausia turi nustatyti ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ ). Tam, kad bÅ«tų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo iÅ¡nagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyti konkrečiai bylai aktualÅ«s dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos Å¡alies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusiÄ valstybę. Atliekant aptariamÄ vertinimÄ , bÅ«tina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities iÅ¡imtis bei aktualiÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-943/2021).

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas yra kilęs iš tarptautinių krovinių vežimo keliais sutarčių, atitinkančių Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas, teisinių santykių. CMR konvencijoje jurisdikcijos taisyklės reglamentuotos šios konvencijos 31 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas į CMR konvencijos taikymo sritį patenkančius ginčus turi teisę nagrinėti šie teismai:

1) šalių susitarimu pasirinktas teismas;

2) atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) teismas (a punktas);

3) krovinio priėmimo vežti vietos valstybės teismas (b punktas);

4) krovinio pristatymo vietos valstybės teismas (b punktas). Į kitus teismus kreiptis yra negalima. CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs kompetentingi teismai: ieškovas gali laisvai pasirinkti, kuriame iš nurodytų teismų pareikšti savo reikalavimus. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. su atsakove susitarė dėl krovinio vežimo kelių transportu tarptautiniu maršrutu Norvegija – Lietuva (užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)) už 1 500 Eur vežimo užmokestį.

IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė veikė kaip krovinio siuntėja, įsipareigojusi pateikti sandėlyje Norvegijoje esantį krovinį vežėjai (ieÅ¡kovei) pervežimui ir sumokėti vežimo užmokestį, o ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovės pasiÅ«lytÄ krovinį pristatyti gavėjai UAB „VičiÅ«nai ir partneriai“, esančiai Plungėje, Lietuvos Respublikoje. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia CMR Konvencijos 11 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ , reikalingÄ muitinės bei kitiems formalumams atlikti, bei to paties straipsnio 2 dalimi, pagal kuriÄ siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad Å¡ių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslÅ«s, iÅ¡skyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas.

IeÅ¡kovė nurodo, kad po krovinio pristatymo paaiÅ¡kėjo, jog dėl atsakovės ir / ar jos pasitelktų asmenų klaidos ieÅ¡kovei (t. y. vežėjai) buvo pateikti netinkami (kito krovinio) dokumentai – kito krovinio importo deklaracija, dėl to importo procedÅ«ra buvo įforminta kitoms prekėms. Neįforminus importo procedÅ«ros ieÅ¡kovės gabentoms prekėms Å vedijos muitinė priėmė sprendimÄ dėl 154 507 SEK muitų ir mokesčių iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. IÅ¡ ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ ir vertindamas, ar Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikcijÄ nagrinėjamu atveju, konstatavo, kad ne tik ieÅ¡kovė, bet ir atsakovė CMR konvencijos požiÅ«riu laikytinos krovinio vežėjomis pagal sudarytÄ vienÄ vežimo sutartį (CMR konvencijos 34 straipsnis), todėl ieÅ¡kovė reiÅ¡kia regresinį ieÅ¡kinį atsakovei (CMR konvencijos 37 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokiu atveju pagal CMR Konvencijos 39 straipsnio 2 dalį vežėjas, norintis pareikÅ¡ti regresinį ieÅ¡kinį, gali pareikÅ¡ti jį kompetentingam teismui Å¡alies, kurioje vienas iÅ¡ vežime dalyvavusių vežėjų turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , savo bÅ«stinę ar filialÄ arba agentÅ«rÄ , per kurias buvo sudaryta vežimo sutartis. Tas pats ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas visiems vežėjams, dalyvavusiems vežime. Teismas nurodė, kad atsakovė Lietuvoje neturi savo bÅ«stinės ar filialo arba agentÅ«ros, per kuriÄ buvo sudaryta vežimo sutartis, todėl Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti susitariančios vežėjos (ieÅ¡kovės) regresinio ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to kitai vežėjai (atsakovei).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar turi Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikcijÄ nagrinėjamu atveju, ginčijamoje nutartyje iÅ¡ esmės pakeitė ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo kitaip traktuoti Å¡alių santykius ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ nei nurodyta ieÅ¡kinyje. Pažymėtina, jog ieÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

IeÅ¡kinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas).

Tuo tarpu kvalifikuoti teisinius santykius yra teismo pareiga, tačiau teismas gali tÄ padaryti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, bet ne ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, kai dar nėra žinoma atsakovo pozicija, neiÅ¡tirti byloje esantys įrodymai ir neiÅ¡analizuoti Å¡alių argumentai. Pažymėtina, kad apeliantė atskirÄ jame skunde neigia egzistavus vienÄ vežimo sutartį CMR Konvencijos 34 straipsnio požiÅ«riu, taip pat teigia, kad atsakovė buvo krovinio siuntėja, o ne vežėja, be to, nurodo, kad neturi teisinio pagrindo reikÅ¡ti regresinį ieÅ¡kinį, nes nėra sumokėjusi Å vedijos muitinės priskaičiuotų mokesčių.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė Lietuvos Respublikoje neturi buveinės, filialo ar agentÅ«ros, per kuriÄ sudaryta vežimo sutartis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant ieÅ¡kovės suformuluoto reikalavimo priėmimo (jurisdikcijos) klausimÄ Å¡ioje proceso stadijoje aktualios CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalies b punkto taisyklės, t. y. visais ginčytinais klausimais, kilusiais dėl vežimo, patenkančio į Å¡ios Konvencijos veikimo sritį, reikalavimas gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas valstybės, kurios teritorijoje yra numatyta krovinio pristatymo vieta, teisme.

BÅ«tent Å¡ia teise ieÅ¡kovė ir naudojasi. Kadangi ginčo krovinys buvo vežamas į Lietuvos RespublikÄ , Å¡ios valstybės teismas, remdamasis CPK Konvencijos 31 straipsnio 1 dalies b punktu, turėjo teisę prisiimti jurisdikcijÄ nagrinėjamu atveju prieÅ¡ buveinės Lietuvos Respublikoje neturinčiÄ atsakovę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadija pasižymi tuo, kad jos metu teismas turi tik vienos Å¡alies kreipimÄ si į teismÄ , dėl to Å¡ioje proceso stadijoje kartais sudėtinga tiksliai iÅ¡siaiÅ¡kinti visus klausimus, susijusius su ieÅ¡kinio priėmimu. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės kilusių klausimų iÅ¡siaiÅ¡kinti su atsakovu, nes jo dar objektyviai (neiÅ¡kėlus bylos) neegzistuoja, t. y. dar nepradeda veikti esminis civilinį procesÄ apibÅ«dinantis principas – audiatur et altera pars (tebÅ«nie iÅ¡klausyta ir antroji pusė). Tai sÄ lygoja, kad tik esant akivaizdiems įstatyminiams pagrindams, o ne abejonėms, teismas turi teisėtÄ pagrindÄ atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, atitinkamai įvardydamas tokio procesinio veiksmo motyvus bei pagrindÄ . Be to, pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje tarptautinio teismingumo klausimu priimtos tarpinės teismo nutartys neturi nei res judicata (galutinis teismo sprendimas), nei prejudicinės galios, nes jomis ginčas nėra iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės, jomis nėra pasisakoma dėl Å¡alių materialiųjų teisių ir pareigų. Jos neužkerta kelio teismui vertinti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų tarptautinės jurisdikcijos klausimÄ bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadijoje.

CPK 782 straipsnyje teismui nustatyta pareiga ex officio (savo iniciatyva) vertinti tarptautinį bylos teismingumÄ ir, nustačius, kad byla Lietuvos Respublikos teismams neteisminga, palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , nėra siejama su konkrečia proceso stadija (atsisakymas priimti ieÅ¡kinį galimas tik ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje). IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje priimta teismo nutartimi dėl tarptautinės jurisdikcijos teismas pasisako tik dėl to, ar, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio priėmimo metu nustatytas faktines aplinkybes, jis turi kompetencijÄ spręsti ir pasisakyti dėl Å¡alių materialiųjų teisių ir pareigų. Tiek CPK 782 straipsnyje nustatytas įpareigojimas, tiek ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje atliekamo patikrinimo ribos lemia tai, jog jis, toje pačioje byloje vėliau nustatęs, kad jurisdikcija prisiimta ar jos atsisakyta nepagrįstai, nėra saistomas priėmimo stadijoje padarytų iÅ¡vadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).

Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė CMR Konvencijos 31 straipsnio nuostatas ir teismingumÄ reglamentuojančias procesines teisės normas, neatsižvelgė į reikÅ¡mingus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, dėl to padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl jurisdikcijos. Teismas konstatuoja, kad dėl minėtų pažeidimų nepagrįstai buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, todėl tai sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas netikrina, ar egzistuoja kiti pagrindai atsisakyti priimti ieÅ¡kinį arba taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ . Å iuos klausimus iÅ¡nagrinės pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo spręsdamas dėl ieÅ¡kinio priėmimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „North Transport“ ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

Teisėja Irma Čuchraj