Lithuanian court dismisses appeal, remanding CMR jurisdiction case to lower court for fresh review.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe appellate court overturned the first-instance dismissal of the plaintiff's claim, ruling the lower court erred in applying CMR Convention jurisdiction rules. The court found the lower judge incorrectly applied Article 31 of the CMR Convention and relevant procedural norms without considering Supreme Court precedents. Consequently, the dismissal order was vacated, and the case was remanded to the district court for a new decision on admissibility.
Regesto Legislator
Generato dall'IACPK 782 str.; CPK 337 str. 1 d. 3 p.: The court must ex officio verify international jurisdiction; a dismissal at the admissibility stage does not bind the court if jurisdiction is later found to be improper, requiring remand for fresh review.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IAGiurisprudenza citata
Generato dall'IATesto completo
? CivilinÄ byla Nr. e2S-211-513/2023 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01864-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.14.8.9; 3.6.3.5 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 9 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Irma Äuchraj, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âNorth Transportâ atskirÄ jį skundÄ dÄl PlungÄs apylinkÄs teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âNorth Transportâ ieÅ¡kinį atsakovei DFDS Logistics Helsingborg AB dÄl nuostolių priteisimo, n u s t a t Ä:
I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ UAB âNorth Transportâ 2022 m. gruodžio 30 d. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs DFDS Logistics Helsingborg AB 17 322,77 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ PlungÄs apylinkÄs teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakyta priimti. Teismas nurodÄ, kad byloje yra kilÄs dÄl tarptautinių krovinių vežimo keliais sutarÄių, atitinkanÄių Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 1 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. krovinys buvo vežamas kelių transporto priemonÄmis, krovinys buvo vežamas iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ , krovinio siuntÄjas ir gavÄjas yra skirtingų valstybių teritorijose ir minÄtos valstybÄs yra CMR konvencijos narÄs. IeÅ¡kovÄ (vežÄja) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs nuostolius dÄl Å vedijos muitinÄs priimto sprendimo dÄl 154 507 SEK muitų ir mokesÄių iÅ¡ieÅ¡kojimo.
Teismas, įvertinÄs CMR važtaraÅ¡Äio turinį, nustatÄ, kad krovinio siuntÄja yra Norwell AS, o vežÄja N & K Spedition Norge (ieÅ¡kinyje nurodytas naujas pavadinimas â DFDS Logistics Helsingborg AB), krovinio gavÄja â UAB âViÄiÅ«nai ir Partneriaiâ. IÅ¡ vežimo dokumento (CMR važtaraÅ¡Äio) matyti, kad sudarytas susitarimas su ieÅ¡kove UAB âNorth Transportâ, krovinys ieÅ¡kovei (vežÄjai) pervežimui buvo pateiktas Terminal 1 AS sandÄlyje, esanÄiame Skedsmokorset, Norvegijoje.
Teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju buvo sudaryta viena vežimo sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio požiÅ«riu, todÄl ginÄui taikytinos CMR konvencijos VI skyriaus nuostatos. Teismas nurodÄ, kad Å¡iuo atsakovÄ ir ieÅ¡kovÄ laikytinos krovinio vežÄjomis CMR konvencijos požiÅ«riu. Kai krovinį veža ne tiesiogiai su užsakovu (ar krovinio gavÄju) sudarÄs vežimo sutartį asmuo, bet kitas vežÄjas, be susitarianÄio vežÄjo už krovinio saugų pervežimÄ tiesiogiai užsakovui tampa atsakingas ir faktiÅ¡kai krovinį gabenÄs vežÄjas, pagal CMR važtaraÅ¡tį įsipareigojÄs vežti krovinį savo vardu ir rizika.
Atitinkamai, vežÄjas, atlyginÄs nuostolius, turi regreso teisÄ kitų vežime dalyvavusių vežÄjų atžvilgiu dÄl sumokÄtų sumų (nagrinÄjamu atveju â muitų ir mokesÄių) kompensacijos bei kitų iÅ¡laidų (CMR konvencijos 37 straipsnis). Teismas nurodÄ, kad pagal CMR konvencijos 39 straipsnio 2 dalį regresinį ieÅ¡kinį vežÄjas gali pareikÅ¡ti Å¡alies, kurioje kitas vežÄjas turi nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , savo bÅ«stinÄ ar filialÄ arba agentÅ«rÄ , per kurias buvo sudaryta vežimo sutartis, teismui.
Kadangi Å¡iuo atveju atsakovÄ Lietuvoje neturi savo bÅ«stinÄs ar filialo arba agentÅ«ros, per kuriÄ buvo sudaryta vežimo sutartis, teismas konstatavo, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinÄti susitarianÄios vežÄjos (ieÅ¡kovÄs) regresinio ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to kitai vežÄjai (atsakovei). NustatÄs, kad Å¡i byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, teismas ieÅ¡kinį atsisakÄ priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 782 straipsnis). III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovÄ UAB âNorth Transportâ (apeliantÄ) praÅ¡o PlungÄs apylinkÄs teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ naujo â nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti bei ieÅ¡kinį priimti, taip pat praÅ¡o paÅ¡alinti skundžiamos nutarties 9 punktÄ , kuriuo konstatuotas vienintelÄs vežimo sutarties santykių buvimo faktas.
Nurodo, jog neginÄija, kad Å¡alis siejo tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu už atlygį santykiai, kuriuos reglamentuoja CMR Konvencija, taÄiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje kilo dviejų vežÄjų regresinis ginÄas. PrieÅ¡ingai, nurodo, kad pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį atsakovei kaip užsakovei â susitarianÄiajai siuntÄjai, kuriai pagal CMR Konvencijos 11 straipsnį teko pareiga iki krovinio perdavimo vežÄjai prie važtaraÅ¡Äio pridÄti visus reikalingus dokumentus ir suteikti vežÄjai visapusiÅ¡kÄ informacijÄ , reikalingÄ muitinÄs ir kitiems formalumams atlikti.
Kadangi atsakovÄ Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdÄ netinkamai, Å vedijos muitinÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs nusprendÄ iÅ¡ieÅ¡koti muitus ir mokesÄius, dÄl to kilo Å¡alių ginÄas ir kreipÄsi į teismÄ dÄl nuostolių atlyginimo. Byloje nÄra nagrinÄjamas regresinis vežÄjų tarpusavio ieÅ¡kinys. Nurodo, kad 2021 m. rugsÄjo 29 d. Å¡alys susitarÄ dÄl krovinio vežimo kelių transportu tarptautiniu marÅ¡rutu Norvegija â Lietuva už 1 500 Eur vežimo užmokestį. Å iame susitarime, atsakovÄ veikÄ kaip siuntÄja, įsipareigojusi pateikti krovinį vežÄjai pervežimui Terminal 1 AS sandÄlyje, esanÄiame Skedsmokorset, Norvegijoje ir sumokÄti vežimo užmokestį, o ieÅ¡kovÄ Ä¯sipareigojo krovinį pristatyti gavÄjai UAB âViÄiÅ«nai ir partneriaiâ, esanÄiai PlungÄje. 2021 m. spalio 2 d. krovinys buvo pristatytas bei perduotas gavÄjai.
Nurodo, kad CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalis numato, kad visais ginÄytinais klausimais, kilusiais dÄl vežimo, patenkanÄio į Å¡ios Konvencijos veikimo sritį, ieÅ¡kovas, be teismų, esanÄių Konvencijos Å¡alyse-dalyvÄse, gali kreiptis į teismus valstybÄs, kurios teritorijoje:
a) atsakovas turi nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , firmos bÅ«stinÄ ar filialÄ arba agentÅ«rÄ , kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis, arba b) yra krovinio priÄmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Krovinys pagal Å¡alių susitarimÄ buvo gabenamas marÅ¡rutu Norvegija â Lietuva, todÄl pagal CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalies b punktÄ pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos, kurioje yra krovinio pristatymo vieta, teismÄ . Pažymi, kad aiÅ¡kinant CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalies ir 39 straipsnio 2 dalies taikymÄ , kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencijoje numatyto teismingumo ir sutartinio teismingumo pasirinkimas yra papildomas, t. y. kreiptis į teismÄ numatytos krovinio pristatymo vietos valstybÄje galima net tuo atveju, jei Å¡alys bÅ«tų susitarusios dÄl jurisdikcijos.
Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ir pernelyg anksti, neiÅ¡tyrÄs bylai svarbių įrodymų ir neįtraukÄs į bylÄ atsakovÄs sprendÄ dÄl Å¡alių tarpusavio materialinių santykių turinio pasisakydamas, kad âÅ¡iuo atveju buvo sudaryta viena vežimo sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio požiÅ«riu, todÄl ginÄui taikytinos CMR konvencijos VI skyriaus nuostatosâ. Mano, kad Å¡iame ginÄo etape teismas, neiÅ¡nagrinÄjÄs ginÄo iÅ¡ esmÄs, neturÄjo pagrindo konstatuoti vienintelÄs vežimo sutarties buvimÄ ir sprÄsti dÄl CMR Konvencijos VI skyriaus nuostatų taikymo.
Be to, ir vienintelÄs vežimo sutarties santykių atveju ieÅ¡kovÄ gali kreiptis į teismus valstybÄse, į kurias nukreipia CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalies a ir b punktai. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas, nesudarÄs galimybÄs atsakovei prieÅ¡tarauti, teikti įrodymus, atsikirsti ir pan., pasisakÄ dÄl į bylÄ kol kas neįtraukto asmens â atsakovÄs, teisių ir pareigų, net neinformavo jos apie priimtÄ nutartį. Be to, teismas negalÄjo tirti prie ieÅ¡kinio pridÄtų įrodymų, kurių dauguma suraÅ¡yti ne lietuvių kalba, o paÅ¡alinti trÅ«kumų teismas neįpareigojo.
Mano, kad ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ sprÄsdamas iÅ¡ naujo teismas turÄtų nustatyti terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti ir tik po to sprÄsti ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ . Nurodo, kad kvalifikuojant ginÄo santykius kaip vienintelÄ vežimo sutartį ir siekiant CMR Konvencijos VI skyriaus nuostatų taikymo, bÅ«tina nustatyti pirmojo vežÄjo ir jo kliento santykių turinį ir sprÄsti, ar to susitarimo pagrindu kiti vÄliau sudaryti susitarimai atitinka vienintelÄs vežimo sutarties kriterijus.
Å iuo atveju nÄra žinomas atsakovÄs klientas, nÄra žinoma atsakovÄs ir jos kliento teisių ir pareigų apimtis, kuri turi esminÄ reikÅ¡mÄ konstatuojant vienintelÄs vežimo sutarties santykius. DÄl to teigia, kad skundžiamos nutarties 9 punkto nuostata Å¡alintina iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio. Kita vertus, kaip minÄta, net jei teismas teisÄtai ir pagrįstai bÅ«tų konstatavÄs, kad Å¡alis sieja vienintelÄs vežimo sutarties santykiai, ieÅ¡kinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams tai nekeistų ir ginÄas vis tiek bÅ«tų teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
Pažymi, kad CMR Konvencijos 39 straipsniu 2 dalis nustato jurisdikcijos taisykles regresiniams ieÅ¡kiniams, kuriuos keli paeiliui vežime dalyvavÄ vežÄjai reiÅ¡kia vienas kitam po to, kai vienas jų atlygino nuostolius pagal Konvencijos reikalavimus. TodÄl sÄ lyga Å¡ios Konvencijos nuostatos taikymui yra tai, kad iki kreipimosi į teismÄ , ieÅ¡kovÄ turi bÅ«ti atlyginusi nuostolius pagal Konvencijos reikalavimus ir tuo pagrindu reikÅ¡tų regresinį ieÅ¡kinį. Tokios situacijos byloje nagrinÄjamu atveju nÄra ir ieÅ¡kovÄ reiÅ¡kia ieÅ¡kinį ne regreso pagrindu, prieÅ¡ tai atlyginusi krovinio siuntÄjo ar kito vežÄjo nuostolius, bet atsakovei kaip susitarianÄiam siuntÄjui tuo pagrindu, kad vežÄjui buvo pateikti netinkami krovinį lydintys dokumentai ir nesuteikta reikalinga informacija vežimo metu reikalingiems muitinÄs formalumams atlikti (CMR Konvencijos 11 straipsnis).
Pažymi, kad CMR Konvencijos 39 straipsnio 2 dalis nustato, kad regresinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas teismui toje valstybÄje, kurioje vienas iÅ¡ vežime dalyvavusių vežÄjų turi buveinÄ, todÄl net ir regresinio ieÅ¡kinio atveju tiek ieÅ¡kovÄ, tiek atsakovÄ yra vežime dalyvavusios vežÄjos, ir, kadangi aptariama Konvencijos formuluotÄ nustato, kad ieÅ¡kiniai vežÄjų daugÄto atveju yra teismingi teismams valstybÄse, kuriose bent vienas iÅ¡ vežÄjų, turi buveinÄ, akivaizdu, kad ieÅ¡kinys neabejotinai yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui.
Pažymi ir tai, kad nurodyto straipsnio 2 dalies formuluotÄ nÄra imperatyvi ir eliminuojanti kitas teismingumo galimybes, ji nustato tik galimybÄ, t. y. kad ieÅ¡kinys gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas valstybÄje, kurioje vienas iÅ¡ vežÄjų turi buveinÄ. Taigi, kaip minÄta, net ir vertinant, kad Å¡alis sieja vienintelÄs vežimo sutarties santykiai ir ieÅ¡kovei turint buveinÄ Lietuvoje, ginÄas bÅ«tų teismingas Lietuvos Respublikos teismams pagal ieÅ¡kovÄs, kaip vieno iÅ¡ vežime dalyvavusių vežÄjų, buveinÄs vietÄ , arba krovinio pristatymo vietÄ nepriklausomai nuo to, kad atsakovÄ buveinÄs Lietuvoje neturi.
Mano, kad nustaÄius, jog ginÄas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, taikytina CPK 30 straipsnio 9 dalis, kuri numato, kad ieÅ¡kinys dÄl sutarÄių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal sutarties įvykdymo vietÄ . Vežimo sutarties atveju, sutarties įvykdymo vieta yra krovinio pristatymo vieta, Å¡iuo atveju â PlungÄ, todÄl ieÅ¡kinys pagal nacionalinio teismingumo taisykles buvo pareikÅ¡tas PlungÄs apylinkÄs teismo PlungÄs rÅ«mams. Teismas k o n s t a t u o j a :
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nÄra absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ dÄl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.
AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinÄjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisÄtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonÄmis. Byloje kilo ginÄas dÄl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, pagrįstumo ir teisÄtumo.
ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs ieÅ¡kovÄs atskirÄ jį skundÄ , iÅ¡ esmÄs sutinka su jame iÅ¡dÄstytais argumentais. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisÄs įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tÄ teismÄ , kuris yra kompetentingas nagrinÄti jo inicijuojamÄ ginÄÄ . NagrinÄdamas bylÄ su tarptautiniu elementu teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Teismo pareigÄ savo iniciatyva sprÄsti tarptautinio teismingumo klausimÄ lemia CPK 782 straipsnio nuostatos. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinÄti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, sukelia atitinkamus procesinius teisinius padarinius: nustatÄs, kad pagal taikytinas teisÄs normas pareikÅ¡ti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį ar jo dalį dÄl konkreÄių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas); jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kÄlimo konstatuoja, kad byla nÄra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinÄtas (CPK 782 straipsnis).
Tarptautinis civilinių bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkreÄioje byloje esanÄio tarptautinio (užsienio) elemento pobÅ«džio, nustatomas pagal taikytinus Europos SÄ jungos, tarptautinÄs teisÄs arba nacionalinÄs teisÄs aktus. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad teismas, gavÄs ieÅ¡kinį su tarptautiniu elementu, pirmiausia turi nustatyti ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ ). Tam, kad bÅ«tų nustatytas tarptautinÄs jurisdikcijos klausimo iÅ¡nagrinÄjimui taikytinas teisÄs aktas, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyti konkreÄiai bylai aktualÅ«s dalyvaujanÄių byloje asmenų (pvz., atitinkamos Å¡alies buveinÄs vieta ir kt.) bei ginÄo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinÄs jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolÄs vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusiÄ valstybÄ. Atliekant aptariamÄ vertinimÄ , bÅ«tina analizuoti ir konkreÄiame teisÄs akte įtvirtintas jo taikymo srities iÅ¡imtis bei aktualiÄ teismų praktikÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-258-943/2021).
NagrinÄjamu atveju byloje ginÄas yra kilÄs iÅ¡ tarptautinių krovinių vežimo keliais sutarÄių, atitinkanÄių Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas, teisinių santykių. CMR konvencijoje jurisdikcijos taisyklÄs reglamentuotos Å¡ios konvencijos 31 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatas į CMR konvencijos taikymo sritį patenkanÄius ginÄus turi teisÄ nagrinÄti Å¡ie teismai:
1) šalių susitarimu pasirinktas teismas;
2) atsakovo gyvenamosios vietos (buveinÄs) teismas (a punktas);
3) krovinio priÄmimo vežti vietos valstybÄs teismas (b punktas);
4) krovinio pristatymo vietos valstybÄs teismas (b punktas). Į kitus teismus kreiptis yra negalima. CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvÅ«s kompetentingi teismai: ieÅ¡kovas gali laisvai pasirinkti, kuriame iÅ¡ nurodytų teismų pareikÅ¡ti savo reikalavimus. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovÄ nurodo, kad 2021 m. rugsÄjo 29 d. su atsakove susitarÄ dÄl krovinio vežimo kelių transportu tarptautiniu marÅ¡rutu Norvegija â Lietuva (užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)) už 1 500 Eur vežimo užmokestį.
IeÅ¡kovÄ nurodo, kad atsakovÄ veikÄ kaip krovinio siuntÄja, įsipareigojusi pateikti sandÄlyje Norvegijoje esantį krovinį vežÄjai (ieÅ¡kovei) pervežimui ir sumokÄti vežimo užmokestį, o ieÅ¡kovÄ Ä¯sipareigojo atsakovÄs pasiÅ«lytÄ krovinį pristatyti gavÄjai UAB âViÄiÅ«nai ir partneriaiâ, esanÄiai PlungÄje, Lietuvos Respublikoje. IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinį grindžia CMR Konvencijos 11 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ iki krovinio perdavimo vežÄjui siuntÄjas privalo prie važtaraÅ¡Äio pridÄti visus reikiamus dokumentus ir vežÄjui suteikti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ , reikalingÄ muitinÄs bei kitiems formalumams atlikti, bei to paties straipsnio 2 dalimi, pagal kuriÄ siuntÄjas atsako vežÄjui už visus nuostolius, atsiradusius dÄl to, kad Å¡ių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslÅ«s, iÅ¡skyrus atvejus, kai kaltas pats vežÄjas.
IeÅ¡kovÄ nurodo, kad po krovinio pristatymo paaiÅ¡kÄjo, jog dÄl atsakovÄs ir / ar jos pasitelktų asmenų klaidos ieÅ¡kovei (t. y. vežÄjai) buvo pateikti netinkami (kito krovinio) dokumentai â kito krovinio importo deklaracija, dÄl to importo procedÅ«ra buvo įforminta kitoms prekÄms. Neįforminus importo procedÅ«ros ieÅ¡kovÄs gabentoms prekÄms Å vedijos muitinÄ priÄmÄ sprendimÄ dÄl 154 507 SEK muitų ir mokesÄių iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovÄs. IÅ¡ ginÄijamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas, sprÄsdamas ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ ir vertindamas, ar Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikcijÄ nagrinÄjamu atveju, konstatavo, kad ne tik ieÅ¡kovÄ, bet ir atsakovÄ CMR konvencijos požiÅ«riu laikytinos krovinio vežÄjomis pagal sudarytÄ vienÄ vežimo sutartį (CMR konvencijos 34 straipsnis), todÄl ieÅ¡kovÄ reiÅ¡kia regresinį ieÅ¡kinį atsakovei (CMR konvencijos 37 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad tokiu atveju pagal CMR Konvencijos 39 straipsnio 2 dalį vežÄjas, norintis pareikÅ¡ti regresinį ieÅ¡kinį, gali pareikÅ¡ti jį kompetentingam teismui Å¡alies, kurioje vienas iÅ¡ vežime dalyvavusių vežÄjų turi nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , savo bÅ«stinÄ ar filialÄ arba agentÅ«rÄ , per kurias buvo sudaryta vežimo sutartis. Tas pats ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas visiems vežÄjams, dalyvavusiems vežime. Teismas nurodÄ, kad atsakovÄ Lietuvoje neturi savo bÅ«stinÄs ar filialo arba agentÅ«ros, per kuriÄ buvo sudaryta vežimo sutartis, todÄl Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinÄti susitarianÄios vežÄjos (ieÅ¡kovÄs) regresinio ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to kitai vežÄjai (atsakovei).
Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar turi Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikcijÄ nagrinÄjamu atveju, ginÄijamoje nutartyje iÅ¡ esmÄs pakeitÄ ieÅ¡kovÄs reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ . ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas neturÄjo teisinio pagrindo kitaip traktuoti Å¡alių santykius ir ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ nei nurodyta ieÅ¡kinyje. PažymÄtina, jog ieÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) apibrÄžia civilinÄs bylos nagrinÄjimo ribas.
IeÅ¡kinio dalykas (lot. petitum) â tai materialusis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginÄijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisÄ ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisÄs kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrÄžti bylos teisminio nagrinÄjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas).
Tuo tarpu kvalifikuoti teisinius santykius yra teismo pareiga, taÄiau teismas gali tÄ padaryti tik iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ iÅ¡ esmÄs, bet ne ieÅ¡kinio priÄmimo stadijoje, kai dar nÄra žinoma atsakovo pozicija, neiÅ¡tirti byloje esantys įrodymai ir neiÅ¡analizuoti Å¡alių argumentai. PažymÄtina, kad apeliantÄ atskirÄ jame skunde neigia egzistavus vienÄ vežimo sutartį CMR Konvencijos 34 straipsnio požiÅ«riu, taip pat teigia, kad atsakovÄ buvo krovinio siuntÄja, o ne vežÄja, be to, nurodo, kad neturi teisinio pagrindo reikÅ¡ti regresinį ieÅ¡kinį, nes nÄra sumokÄjusi Å vedijos muitinÄs priskaiÄiuotų mokesÄių.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovÄ Lietuvos Respublikoje neturi buveinÄs, filialo ar agentÅ«ros, per kuriÄ sudaryta vežimo sutartis, taÄiau, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju sprendžiant ieÅ¡kovÄs suformuluoto reikalavimo priÄmimo (jurisdikcijos) klausimÄ Å¡ioje proceso stadijoje aktualios CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalies b punkto taisyklÄs, t. y. visais ginÄytinais klausimais, kilusiais dÄl vežimo, patenkanÄio į Å¡ios Konvencijos veikimo sritį, reikalavimas gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas valstybÄs, kurios teritorijoje yra numatyta krovinio pristatymo vieta, teisme.
BÅ«tent Å¡ia teise ieÅ¡kovÄ ir naudojasi. Kadangi ginÄo krovinys buvo vežamas į Lietuvos RespublikÄ , Å¡ios valstybÄs teismas, remdamasis CPK Konvencijos 31 straipsnio 1 dalies b punktu, turÄjo teisÄ prisiimti jurisdikcijÄ nagrinÄjamu atveju prieÅ¡ buveinÄs Lietuvos Respublikoje neturinÄiÄ atsakovÄ. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kinio priÄmimo stadija pasižymi tuo, kad jos metu teismas turi tik vienos Å¡alies kreipimÄ si į teismÄ , dÄl to Å¡ioje proceso stadijoje kartais sudÄtinga tiksliai iÅ¡siaiÅ¡kinti visus klausimus, susijusius su ieÅ¡kinio priÄmimu. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybÄs kilusių klausimų iÅ¡siaiÅ¡kinti su atsakovu, nes jo dar objektyviai (neiÅ¡kÄlus bylos) neegzistuoja, t. y. dar nepradeda veikti esminis civilinį procesÄ apibÅ«dinantis principas â audiatur et altera pars (tebÅ«nie iÅ¡klausyta ir antroji pusÄ). Tai sÄ lygoja, kad tik esant akivaizdiems įstatyminiams pagrindams, o ne abejonÄms, teismas turi teisÄtÄ pagrindÄ atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, atitinkamai įvardydamas tokio procesinio veiksmo motyvus bei pagrindÄ . Be to, pažymÄtina ir tai, kad ieÅ¡kinio priÄmimo stadijoje tarptautinio teismingumo klausimu priimtos tarpinÄs teismo nutartys neturi nei res judicata (galutinis teismo sprendimas), nei prejudicinÄs galios, nes jomis ginÄas nÄra iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmÄs, jomis nÄra pasisakoma dÄl Å¡alių materialiųjų teisių ir pareigų. Jos neužkerta kelio teismui vertinti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų tarptautinÄs jurisdikcijos klausimÄ bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs stadijoje.
CPK 782 straipsnyje teismui nustatyta pareiga ex officio (savo iniciatyva) vertinti tarptautinį bylos teismingumÄ ir, nustaÄius, kad byla Lietuvos Respublikos teismams neteisminga, palikti ieÅ¡kinį nenagrinÄtÄ , nÄra siejama su konkreÄia proceso stadija (atsisakymas priimti ieÅ¡kinį galimas tik ieÅ¡kinio priÄmimo stadijoje). IeÅ¡kinio priÄmimo stadijoje priimta teismo nutartimi dÄl tarptautinÄs jurisdikcijos teismas pasisako tik dÄl to, ar, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio priÄmimo metu nustatytas faktines aplinkybes, jis turi kompetencijÄ sprÄsti ir pasisakyti dÄl Å¡alių materialiųjų teisių ir pareigų. Tiek CPK 782 straipsnyje nustatytas įpareigojimas, tiek ieÅ¡kinio priÄmimo stadijoje atliekamo patikrinimo ribos lemia tai, jog jis, toje paÄioje byloje vÄliau nustatÄs, kad jurisdikcija prisiimta ar jos atsisakyta nepagrįstai, nÄra saistomas priÄmimo stadijoje padarytų iÅ¡vadų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).
Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinÄjamoje proceso situacijoje nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas dÄl jų nepasisako, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikÄ CMR Konvencijos 31 straipsnio nuostatas ir teismingumÄ reglamentuojanÄias procesines teisÄs normas, neatsižvelgÄ Ä¯ reikÅ¡mingus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, dÄl to padarÄ klaidingas iÅ¡vadas dÄl jurisdikcijos. Teismas konstatuoja, kad dÄl minÄtų pažeidimų nepagrįstai buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, todÄl tai sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ perduoti sprÄsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
PažymÄtina, jog apeliacinÄs instancijos teismas netikrina, ar egzistuoja kiti pagrindai atsisakyti priimti ieÅ¡kinį arba taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ . Å iuos klausimus iÅ¡nagrinÄs pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo sprÄsdamas dÄl ieÅ¡kinio priÄmimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : PlungÄs apylinkÄs teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âNorth Transportâ ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui sprÄsti iÅ¡ naujo.
TeisÄja Irma Äuchraj