Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f09b22fc-1b87-4a10-a322-dfb2d18fd3c8 Generato dall'IA

Court partially allowed unpaid social security contributions claim while dismissing extension of enforcement period request.

Numero d'incarto f09b22fc-1b87-4a10-a322-dfb2d18fd3c8
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Parzialmente accolto (Partially Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court partially dismissed the plaintiffs' administrative appeal regarding unpaid social security contributions from the State Border Guard Service. While the court ordered payment of specific arrears within the three-year limitation period, it rejected the request to extend the enforcement deadline due to available state funds. The decision balanced the constitutional right to social security against the administrative reality of limited resources and procedural time limits.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127, 129 str.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.; The court may extend enforcement periods upon request but must consider available state funds and cannot grant extensions when resources exist to satisfy the debt.

Parole chiave

Generato dall'IA
administrative appeal social security contributions enforcement period extension state budget funds statutory limitation period State Border Guard Service partial dismissal occupazione adeguata

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1, 4 p.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 str.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 129 str.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas
Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarimas
LVAT 2011-11-14 nutartis administraciniųje byloje Nr. A575-1831/2011
Generato dall'IA

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-562-437/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02086-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjams A. S. ir V. S., atsakovių atstovui Antanui Bučinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V.

N., A. S., A. Č. ir V. S. skundÄ atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos rinktinės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai V. N., A. S., A. Č. ir V. S. padavė teismui skundÄ (b. l. 1–5), kuriame praÅ¡o priteisti jiems solidariai iÅ¡ atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (toliau – VSAT) Varėnos rinktinės ir Lietuvos valstybės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį:

V. N. 1535,47 Lt, A. S. 763,22 Lt, A. Č. 1872,86 Lt, V. S. 1298,87 Lt.PraÅ¡yme paaiÅ¡kina, kad Å¡iuo metu jie dirba VSAT Varėnos rinktinės Sienos apsaugos skyriaus vyresniaisiais specialistais. Pažymi, kad Varėnos rinktinė, apskaičiuodama jų 2007–2008 m. darbo užmokestį, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytÄ priedų ir priemokų dydžio (sumos) ribojimÄ , kuris negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos. Pažymi, kad nepagrįstai buvo neiÅ¡mokami visi jiems priklausantys priedai ir priemokos, todėl atsakovai privalo iÅ¡mokėti jiems susidariusį atlyginimo skirtumÄ .Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas ar Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime konstatavo, kad:

„valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas įstatymų nustatytu laiku, Å¡i asmens teisė garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė, pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus“. Konstitucinis Teismas nutarė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. ir 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) nustatytas teisinis reguliavimas savaime neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, tačiau kartu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, konstituciniam teisinės valstybės principui.Pažymi, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri Å¡io asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį.

Kadangi valstybės tarnautojų profesinė veikla turi būti atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto, biudžete turi būti numatytos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui.Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str., 48 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies, Civilinio kodekso 2.81 str. 1 d., 6.273 str., Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d., 23–26 str., Vidaus tarnybos statuto 36 str., 38 str. 1, 5 d., Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimu byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03, 2001-12-18 nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005.

Mano, kad yra galimas ir valstybės civilinės atsakomybės taikymas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti, remiantis jame nurodytais argumentais.Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė VSAT Varėnos rinktinė su pareiÅ¡kėjų skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ , skundÄ patenkinus sprendimo vykdymÄ prašė atidėti vieneriems metams. Atsiliepimuose į skundÄ (b. l. 27–28, 29–32) paaiÅ¡kina, kad VSAT Varėnos rinktinė, iÅ¡mokėdama darbo užmokestį pareigÅ«nams, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 23 str.

Nevykdyti įstatymų reikalavimų VSAT Varėnos rinktinė negalėjo, todėl skaičiavo pareigÅ«nams darbo užmokestį, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais. Pažymi, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. pakeitus Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. redakcijÄ , pareiÅ¡kėjams mokamų priedų ir priemokų suma nebuvo ribojama.Atkreipia dėmesį tai, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra ir kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. nurodyta, kad valstybės valdžiÄ Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir Teismas.

Vadovaujantis Konstitucijos 67 str. 2 p. Seimas leidžia įstatymus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai.Kadangi sprendimai riboti pareiÅ¡kėjams priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis neiÅ¡mokėtai pareiÅ¡kėjams darbo užmokesčio daliai netaikytina.Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai skundÄ teismui pateikė 2010-06-29, todėl laikytina, kad trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2007-06-29, todėl darbo užmokesčio nepriemoka už 2007 m. sausio – gegužės mėn. neturi bÅ«ti priteisiama.Mano, kad VSAT Varėnos rinktinė Å¡ioje byloje yra netinkamas atsakovas.Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str., Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1, 2 d., 25 str. 1 d., CK 1.127 str., DK 27 str. 2 d., 298 str., VSAT vado 2006-11-06 įsakymu Nr. 4-788 patvirtinto VSAT darbo užmokesčio mokėjimo valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, tvarkos apraÅ¡o 2 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A5–264/2003, 2010-02-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1571/2010.Teismui priėmus pareiÅ¡kėjams palankų sprendimÄ , prašė sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Teismo posėdyje atsakovių atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, papildomai nurodė, kad nereiÅ¡kia praÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo vieneriems metams, jei pareiÅ¡kėjų skundas bÅ«tų tenkinamas, nes tokioms nepriemokoms yra skirti pinigai.Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjų skundÄ (b. l. 43–46), kuriame prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ , o teismui priėmus pareiÅ¡kėjams palankų sprendimÄ , jo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.

NesutikimÄ su pareiÅ¡kėjų skundu pagrindė iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė VSAT Varėnos rinktinė savo atsiliepime.Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo teisėtumo ir neiÅ¡mokėtų darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai dirba VSAT Varėnos rinktinės vyresniaisiais specialistais ir nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 VSAT Varėnos rinktinė pareiÅ¡kėjams dėl taikyto 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimo nesumokėjo darbo užmokesčio dalies:

V. N. – 1535,47 Lt, A. S. – 763,22 Lt, A. Č. – 1872,86 Lt, V. S. – 1298,87 Lt (b. l. 7–8, 11–13, 15–17, 19–21, 34–37).Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 – 26 straipsnių nuostatos, kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams yra taikomos be išlygų.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal to paties straipsnio 7 dalį Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos (26 str. 3 d.).2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija), kuriuo buvo pakeistas bei papildytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjų atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia bei neginčija skundu priteisti praÅ¡omų sumų, tik praÅ¡o tam tikram laikotarpiui taikyti senaties terminÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime pažymėjo, kad Seimui nekyla pareigos nustatyti teisinio reguliavimo, pagal kurį Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia bÅ«tų nukreipiama į praeitį, o ne į ateitį.

Konstitucinis Teismas nutraukė bylos dalį pagal praÅ¡ymus iÅ¡tirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies tiek, kiek joje tiesiogiai nėra nustatyta, kokie sprendimai yra įtvirtinti formuluotėse „neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai“, „jeigu tokia sprendimai nebuvo įvykdyti“, atitiktį Konstitucijai, kadangi jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus.Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Darbo kodekse, kurio 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų.

IeÅ¡kinio senatis – tais įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų nutartys administracinėse bylose Nr.A12-219/2004;

A1-638/2005).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t.y. teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A143-397/2010 konstatavo, kad dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , nustatymas iÅ¡ esmės suponuojamas dvejopo pobÅ«džio aspektų aiÅ¡kinimo bei vertinimo:

1) atitinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti apie konkretaus asmens (pareiÅ¡kėjo) subjektyvaus suvokimo apie tariamÄ jo teisės pažeidimo laikÄ , įvertinimu, 2) materialinės teisės normos, kuri tariamai yra pažeista, aiÅ¡kumu ta prasme, kiek ji yra aiÅ¡ki ir suprantama konkrečiam asmeniui (pareiÅ¡kėjui), kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo teisės gynimo.PareiÅ¡kėjai į teismÄ kreipėsi 2010 m. liepos 7 d. ir praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. Vadovaudamasis DK 27 straipsnio 2 dalimi, ir atsižvelgdamas į tai, kad darbo užmokestis už praėjusį mėnesį pilnai iÅ¡mokamas kito mėnesio pirmosiomis dienomis, teismas reikalavimo daliai – laikotarpiui nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. gegužės mėn. teismas taiko ieÅ¡kinio senatį, ir Å¡ioje dalyje skundas atmetamas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pažymėtina, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokio pobÅ«džio ginčai, koks yra nagrinėjamas Å¡ioje byloje, yra tarnybinis ginčas, o darbdavio teises ir pareigas, inter alia pareigÄ tinkamai atlyginti pareigÅ«nui už jo atliktÄ darbÄ , įgyvendina įstaiga, kurioje pareigÅ«nas tarnavo (LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1735/2010, 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). PareiÅ¡kėjai tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su VSAT Varėnos rinktine, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus, tuo tarpu valstybė Å¡iuo atveju nėra jų tiesioginis darbdavys, todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis priteistina iÅ¡ VSAT Varėnos rinktinės.Sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

Paskelbus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio dalies nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiÅ¡kinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedÅ«ros, t. y. iÅ¡likus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiÅ¡kėjų ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius (žr.

Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimÄ , LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).PareiÅ¡kėjų praÅ¡oma priteisti nepriemokų suma, dėl kurios jie kreipėsi nepažeisdami senaties terminų – V. N. 887,07 (71,67+57,26+18,59+154,68+165,42+419,45) Lt, A. S. 660,19 (37,67+622,52) Lt, A. Č. 1065,78 (97,24+80,16+99,84+ +112,68+675,86) Lt, V. S. 548,87 (45,59+67,27+60,27+79,03+229,51+67,20) Lt, susidarė už laikotarpį nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., ir Å¡is laikotarpis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnyje nustatyto 3 metų apribojimo dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo.LR CPK 284 str. 1 d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Teisėjas, atsižvelgdamas į tai, kad praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo buvo pareikÅ¡tas 2010 m. ir į Lietuvos valstybės turtinės padėties pokyčius nuo 2010 m., taip pat į atsakovių atstovo teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, kad darbo užmokesčio nepriemokoms yra skirtos lėšos, sprendžia, kad nėra pagrindo sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127, 129 str., LR CPK 284 str. 1 d., teisėjas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjų V.

N., A. S., A. Č., V. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjams: V. N. 887,07 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis litus ir 7 centus); A. S. 660,19 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų ir 19 centų); A. Č. 1065,78 Lt (tÅ«kstantį Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis litus ir 78 centus); V. S. 548,87 Lt (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus ir 87 centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio iÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės.Kitoje dalyje dėl reikalavimo priteisi neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį iÅ¡ Lietuvos valstybės ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuriai pritaikytas ieÅ¡kinio senaties terminas, skundÄ atmesti.Netenkinti praÅ¡ymo atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                           Raimondas Blauzdžius