Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f092b19d-af92-41c8-a706-22dcc6dc385e Generato dall'IA

Court dismissed appeals against criminal convictions and upheld reduced civil damages awards for multiple victims.

Numero d'incarto f092b19d-af92-41c8-a706-22dcc6dc385e
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The Panevėžys District Court rejected appeals by convicted defendants against their criminal convictions and civil liability judgments. The court affirmed that the lower court correctly assessed the extent of non-material damages for each victim based on their specific injuries and the defendants' conduct. Consequently, the appeals were dismissed, and the original rulings regarding both criminal penalties and civil compensation amounts were upheld.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) 326 str. 1 d. 1 p.; Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) 625 str. 1 d. – Apeliacinis teismas, vertinęs nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus ir nusikalstamos veikos pobūdį, gali atmesti skundus dėl neturtinės žalos dydžio, jei apylinkės teismas nustatė teisingą sumą.

Parole chiave

Generato dall'IA
criminal appeal dismissal non-material damages assessment joint and several liability civil compensation reduction victim injury evaluation

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) 326 str. 1 d. 1 p.

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006                                                                                           Baudžiamoji byla 1 A – 168 – 350 / 2018Proceso Nr. 1-01-1-38577-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2018 m. rugsėjo 17 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Meidaus,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei.gynėjams advokatams Arvydui Peneliui, Auriui Leonavičiui, Mykolui Vytautui Kazlauskui, Lidijai Blinkevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. J., Ž. L., I. G., D. J. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo I.

G. pripažinti kalta ir nuteista : pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir I.

G. paskirta subendrinta laisvės apribojimo 1 metams bausmė, įpareigojant nuteistÄ jÄ laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose.D. J. pripažinta kalta ir nuteista : pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir D.

J. paskirta subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose. Ž. L. pripažinti kalta ir nuteista pagal : BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir Ž.

L. paskirta subendrintÄ laisvės apribojimo 1 metams bausmė, įpareigojant nuteistÄ jÄ laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose.M. J. pripažinti kaltu ir nuteistas : pagal BK 284 straipsnio 1 dalį -laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir M.

J. paskirta subendrintÄ laisvės apribojimo 1 metams bausmė, įpareigojant nuteistÄ jÄ laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose.Priteista solidariai iÅ¡ I. G., D. J., Ž. L., M. J. nukentėjusiajai I. V. 6000 EUR neturtinei žalai atlyginti, bei 1200 EUR atstovo A. Z. iÅ¡laidoms atlygintiPriteista solidariai iÅ¡ A. P., M. J. nukentėjusiajam S. S. 1500 EUR neturtinei žalai atlyginti bei 800 EUR atstovo A. Z. iÅ¡laidoms atlyginti.

Pripažinta I. V., S. S. teisė į ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.Priteista solidariai iÅ¡ I. G., D. J., Ž. L., M. J., A. P. nukentėjusiajam S. S. 300 EUR atstovo M. N. iÅ¡laidoms atlyginti. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismasN U S T A T Ė :

1. I. G., D. J., Ž. L., M. J. nuteisti už tai, kad nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios I. V. sveikatÄ , o M. J., A. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. S. sveikatÄ bei tuo pačiu bendrais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent : 2016 m. rugpjūčio 14 d., apie 22.00 val., P. k., U. sen., U. r., V. ežero pakrantėje esančioje sodyboje, prie pirties, vieÅ¡oje vietoje, matant paÅ¡aliniams asmenims, be jokios priežasties, A. P. kumščiu vienÄ kartÄ smogė S. S. į galvos sritį, po ko jis bendrai veikdamas su M.

J., kumščiais smogė nemažiau kaip po keturis kartus S. S. į galvos sritį, o pastarajam nukritus ant žemės spardė jį kojomis į įvairias kÅ«no vietas. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vieÅ¡oje vietoje, matant paÅ¡aliniams asmenims, be jokios priežasties, Ž. L. kumščiu vienÄ kartÄ smogė I. V. į galvos sritį, po ko I. G. bendrai veikdama su Ž. L. ir D. J., kojos keliais spyrė nemažiau kaip po keturis kartus I. V. į galvos sritį, o pastarajai nukritus ant žemės spardė jÄ kojomis į įvairias kÅ«no vietas.

Tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , M. J. priėjęs prie gulinčios nukentėjusiosios I. V., kumščiu smogė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, o A. P., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , S. S., sėdinčiam automobilyje Mercedez Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pro atvirÄ vairuotojo pusės durelių langÄ , vienÄ kartÄ kumščiu smogė į veido sritį. Tokiais veiksmais I. G., D. J., Ž. L., M. J., veikdami bendrininkų grupėje, nukentėjusiajai I. V. dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio žasto srityje, deÅ¡inio žasto srityje, deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimų kaktoje, muÅ¡tinės žaizdos kairio antakio srityje, kairės akies srityje, kairios akiduobės apatinės sienos lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o A.

P. ir M. J. nukentėjusiajam S. S. dėl muÅ¡tinės žaizdos apatinėje lÅ«poje, nubrozdinimų abiejų lÅ«pų gleivinėje, kraujosruvos apatinės lÅ«pos gleivinėje, poodinės kraujosruvos smakro kairėje, abiejų ausų kauÅ¡eliuose, odos nubrozdinimo pakauÅ¡io kairėje pusėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip bendrais veiksmais Å¡iurkščiai pažeisdami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.2. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kais apeliaciniais skundais nuteistosios I.

G. ir D. J. praÅ¡o panaikinti jų atžvilgiu priimtÄ apkaltinamÄ nuosprendį ir jas iÅ¡teisinti. 2.1 Nurodo, kad apylinkės teismas tendencingai įvertino byloje iÅ¡tirtus įrodymus, suteikdamas didesnės reikÅ¡mės nukentėjusiųjų parodymams ir sumenkindamas kitų asmenų parodymus apie konflikto kilimo aplinkybes bei netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Skunduose teigia, kad savo veiksmais tyčia vieÅ¡osios tvarkos ir rimties nesutrikdė, nepagarbos aplinkiniams nedemonstravo, tik siekė nutraukti su nukentėjusiais įvykusį pastarųjų inicijuotÄ konfliktÄ .

Apeliantės nurodo, kad bÅ«tent S. S., priėjęs prie jų, ėmė mojuoti žarstekliu prie D. J. galvos, o A. P. jį nustÅ«mus, abu susikibo, po ko, D. J. juos skiriant, pribėgusi I. V., paėmusi jÄ už plaukų, nutempė tolyn, kur jas skirti ėmė I. G. ir Ž. L., o tuo metu I. V. jas spardė. I. V. D. J. plaukus paleido tik tada, kai pribėgęs M. J. jai sudavė, kÄ nurodė ir pats M. J.. Apeliantės neigia sudavusios smÅ«gius I. V., todėl mano, kad jos kaltomis dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pripažintos nepagrįstai. 2.2 Teigia, kad nukentėjusios parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad muÅ¡ama rankomis ir kojomis bei tampoma už plaukų buvo visų nuteistųjų merginų ( kiekviena ne mažiau 4 kartus spyrė į veidÄ , o jai pargriuvus kiekviena spyrė į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau kaip po 10 kartų) dėl ko ji prarado sÄ monę, o atsigavus dėl I.

G. spyrio į veidÄ vėl prarado sÄ monę. Tuo tarpu apklausiama 2016-08-15 ji nurodė, kad jos atžvilgiu smurtavo 5 merginos, tarp jų ir J. D., kuriÄ paminėjo ir parodymų patikrinimo vietoje metu. 2016-09-08 ji teigė, kad kojomis jÄ spardė tik Ž. L., kitos tampė už plaukų ir mušė kumščiais, kol ji nukrito.2.3 Nukentėjusysis S. S. taip pat tvirtina, kad I. V. muÅ¡ama ir spardoma buvo trijų merginų, tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusiojo S. S. nurodomos nukentėjusiosios padėtys smÅ«gių sudavimo metu nesutampa su I.

V. nurodytomis padėtimis. Be to, specialisto iÅ¡vadoje ir ekspertizės akte užfiksuotas sužalojimų skaičius nesutampa su nukentėjusiosios nurodomu jai suduotų smÅ«gių skaičiumi. Be to, nors nukentėjusioji vėlesnių apklausų metu nurodė, kad jai buvo sužaloti ir du dantys, ekspertizės akte jai po 2016-08-14 įvykio dantų sužalojimų nenustatyta. Tokiu bÅ«du nukentėjusių parodymai, apeliančių įsitikinimu, yra prieÅ¡taringi, kas kart buvo nurodomos skirtingos I. V. sužalojimo aplinkybės, todėl teismas nepagrįstai jais rėmėsi priimdamas skundžiamÄ nuosprendį.

Taip pat nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo pakankamai aktyvi, ji smurtavo prieÅ¡ D. J. griebdama už plaukų, spyrė I. G. į veidÄ .2.4 Apibendrinant apeliantės nurodo, kad jų veiksmai nebuvo tyčiniai ir nusikalstami, o turi bÅ«ti vertintini kaip bÅ«tinoji gintis, nes buvo kėsinamasi į D. J., I. V. įsikibo į pastarosios plaukus ir jos abi parkrito ant žemės, todėl jos turėjo teisę ginti tiek save, tiek kitÄ asmenį nuo pavojingo kėsinimosi. 2.5 Be to, praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad konfliktas įvyko privačioje namų valdoje, uždaroje erdvėje, kÄ patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas ir prie jo pridėtos fotonuotraukos.

Ä® nukentėjusių sukeltÄ konfliktÄ buvo įtraukti tik jie ir sodyboje poilsiavę asmenys, kurie tarpusavyje yra susiję giminystės ryÅ¡iais, todėl teismo iÅ¡vados, kad konflikto metu buvo sutrikdyta paÅ¡alinių asmenų rimtis taip pat yra nepagrįstos.3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. praÅ¡o jo atžvilgiu priimtÄ skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ nuosprendį, o netenkinus Å¡io reikalavimo pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo, kuria buvo iÅ¡spręstas neturtinės žalos atlyginimas ir priteistos neturtinės žalos dydį S. S. sumažinti iki 500 eurų, o I.

V. iki 2000 eurų.3.1 Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis priimtas neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje surinktus įrodymus ir įvykio situacijÄ , įrodymai įvertinti pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus – atsietai, o ne vertinant jų visumÄ , kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimÄ . Teismas besÄ lygiÅ¡kai patikėjo prieÅ¡taringais nukentėjusiųjų parodymais ir visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė jo ir kitų nuteistųjų parodymus, nors tam nebuvo jokio pagrįsto ir objektyvaus pagrindo, o specialistų iÅ¡vadose nurodyti duomenys vertinti iÅ¡kreiptai.3.2 Neatsižvelgta, kad konfliktinę situacijÄ iÅ¡provokavo nukentėjusieji, S. S. ėmus smurtauti – stumti jį ant įkaitusios Å¡aÅ¡lykinės, ko pasėkoje jis nusidegino Å¡onÄ , trumpam prarado sÄ monę, o tuo metu I.

V. pirma pradėjo smurtauti prieÅ¡ D. J. griebdama Å¡iai už plaukų ir tempdama jos galvÄ Å¾emyn, tuo sukeldama jai fizinį skausmÄ . Visi Å¡ie prieÅ¡taravimai nuosprendyje nepaÅ¡alinti, abejonės liko neiÅ¡tirtos, o kadangi visos abejonės turi bÅ«ti vertintinos kaltinamųjų naudai, teismas turėjo priimti iÅ¡teisinamÄ nuosprendį. Tuo labiau, kad jo veiksmai buvo nukreipti ne pažeisti įstatymo saugomas vertybes, o ginti save ir savo draugus nuo pavojingo kėsinimosi, todėl jo atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė negalima, nes jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. 3.3 Nesutinka ir su teismo priteistomis sumomis nukentėjusiems padarytai neturtinei žala atlyginti, nes nukentėjusiajam S. S. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jis pripažino, kad skausmÄ jautė gan neilgai, t.y. apie savaitę, apie jokius liekamÄ sias sužalojimų pasekmes, ar tai kad jis patyrė pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nervinį sukrėtimÄ ir kt., byloje duomenų nepateikta, tuo labiau, kad konfliktas iÅ¡provokuotas pačių nukentėjusiųjų.

Tuo tarpu I. V. neturtinei žalai atlyginti priteistas 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas taipogi virÅ¡ija teismų praktikoje panaÅ¡iais atvejais priteisiamas sumas ir neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijų ir nėra pagrįstas objektyviais įrodymais.4. Apeliaciniu skundu nuteistoji Ž. L. skundžia apylinkės teismo jos atžvilgiu priimtÄ apkaltinamÄ nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir jÄ iÅ¡teisinti, o Å¡io reikalavimo netenkinus, praÅ¡o pakeisti nuosprendžio dalį, kuria buvo iÅ¡spręstas neturtinės žalos atlyginimo I.

V. klausimas ir jai priteistÄ neturtinės žalos dydį sumažinti iki 2000 eurų.4.1 Nurodo, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes byloje surinktus įrodymus vertino atsietai, o ne jų visumÄ , prioritetÄ teikė nukentėjusių parodymams ir specialisto iÅ¡vadoms, kuriose esančius duomenis vertino iÅ¡kreiptai, vertino tik jÄ kaltinančius ir visiÅ¡kai nevertino jÄ teisinančių įrodymų, t.y. nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusių parodymų, kad konflikte dalyvavo ir daugiau asmenų, kuriems kaltinimai nepareikÅ¡ti, nevertino liudytojų V.

M. ir J. D. parodymų, kurie teigė, kas I. V. buvo arÅ¡i, kad abi pusės vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Tai, pasak apeliantės, reiÅ¡kia, kad teismas, apraÅ¡ydamas nukentėjusiųjų parodymus, duotus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tai padarė neobjektyviai, o selektyviai nutylėdamas tam tikrus liudytojų ir nukentėjusiųjų duotų parodymų dalis, kurios galėtų Å¡velninti arba visiÅ¡kai panaikinti jos baudžiamÄ jÄ atsakomybę.4.2 Nurodo, kad teismas neįvertino, jog jos veiksmai buvo nukreipti apginti kitÄ asmenį nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi ir todėl atitinkantys bÅ«tinosios ginties sÄ lygas, nes nukentėjusieji įsiveržė į jiems iÅ¡nuomotÄ sodybos dalį, provokavo agresyviu elgesiu, patys buvo neblaivÅ«s, S. S. Å¡vaistėsi metaliniu žarstekliu, Å¡audė iÅ¡ Å¡autuvo, demonstravo savo virÅ¡enybę ir grasino susidorosiantis, tačiau teismui Å¡ie jos ir kitų nuteistųjų parodymai buvo visiÅ¡kai neįdomÅ«s.4.3 Nesutinka ir su nukentėjusiajai I.

V. priteista suma neturtinės žalos atlyginimui, nes mano, jog nėra įrodyta, jog po patirto įvykio nukentėjusiajai likę kokie nors neigiami liekamieji reiÅ¡kiniai. Nuosprendyje nutylėta apie Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus atliktÄ teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, jog pateiktuose medicinos dokumentuose nėra duomenų apie Å¡iuo metu iÅ¡likusias pasekmes ir tai, kad bendro darbingumo netekimas neturi įtakos sužalojimo mastui. IÅ¡ to seka, jog su nukentėjusiosios netektas darbingumas niekaip nesusijęs su kaltinime inkriminuotu konfliktu.

Neatsižvelgta ir į tai, kad pati nukentėjusioji iniciavo konfliktÄ , elgėsi agresyviai, o jai priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka LAT formuojamos praktikos analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, ( pvz. Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 3K-3-417/2013).5. Atsiliepimuose į apeliacinius skundu nukentėjusieji I. V. ir S. S. praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nes apylinkės teismas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės pagrindė įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatomis.

Teismas vertino visų proceso dalyvių parodymus, rašytinius įrodymus, nuosprendis priimtas remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Todėl negalima sutikti su nuteistųjų skundų argumentais, kad jų kaltė neįrodyta. Teismas tinkamai taikė įstatymus ir pagrįstai pripažino juos kaltais, bei paskyrė tinkamas bausmes. 6. Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai -tenkinti.

7. Apeliaciniai skundai atmetami.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantai iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais skundų motyvais ir argumentais, ginčija savo kaltę dėl tyčinių veikų padarymo, nesutinka su įrodymų vertinimu ir kelia jiems priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžio klausimÄ , todėl aukÅ¡tesnysis teismas pasisako apeliacinių skundų ribose.9.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal minimo įstatymo prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Nors apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl jų kaltės padarius jiems inkriminuotas veikas, tačiau tai neduoda pagrindo konstatuoti, kad baudžiamojo proceso metu buvo pažeisti įrodymų vertinimo reikalavimai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis.10.

Apeliantai neneigia, kad tarp jų ir nukentėjusiųjų I. V. ir S. S. buvo kilęs konfliktas, kurio metu jie grÅ«mėsi ir vartojo smurtÄ , tačiau tikina, kad konfliktÄ iniciavo nukentėjusieji, nes prie jų kompanijos atėjęs S. S. ėmė pavojingai mojuoti žarstekliu, dėl ko A. P., o netrukus ir M. J., su juo susistumdė, o D. J. bandant juos iÅ¡skirti, pribėgusi I. V. įsikibo jai į plaukus, dėl ko D. J. puolė gelbėti Ž. L. ir I. G. ir šį moterų konfliktÄ nutraukė pribėgęs M.

J., kuris kelis sykius sudavė kumščiu I. V. į veido sritį, po ko Å¡i paleido D. J. plaukus, t.y. nuteistieji tikina, kad jie veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

11. BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, kai asmuo, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi. Tačiau įstatymas, suteikdamas asmeniui teisėtÄ galimybę gintis (ar ginti kitus) nustato ir sÄ lygas, kurioms esant gintis galima, tai yra reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.11.1 Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ pavojingas kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus - besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmens gyvybę, sveikatÄ , nuosavybę ir pan.

Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams, taip pat tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (LAT nutartys Nr. 2K-7-313/2012, 2K-271/2014 ir kt.).10.

Nagrinėjamu atveju nuteistųjų parodymų apie tai, kad konfliktas buvo inicijuotas nukentėjusiųjų, dėl ko jie turėjo pagrindÄ gintis, byloje esantys įrodymai nepatvirtina. 10.1. Nukentėjusieji S. S. ir I. V. apklausiami apylinkės teisme parodė, kad jiems ilsintis prie V. ežero, netoli esančiame vasarnamyje buvo apsistojusi 5 Å¡eimų kompanija, su dviem asmenimis iÅ¡ jų – J. D. ir G. M. jie susipažino, kalbėjosi, o kitos dienos vakarÄ Å¡ie atėjo pas juos į svečius ir buvo kelias valandas, dėl ko jie, norėdami, kad svečiai iÅ¡eitų, pasisiÅ«lė juos palydėti iki jų draugų kompanijos.

Tik priėjus prie pirties buvusių J. D. ir G. M. draugų, A. P. trenkė S. S. į veidÄ , nuo ko pastarasis nukrito, keliantis nuo žemės pribėgo ir M. J. ir abu su A. P. toliau jį gulintį spardė. Tuo metu, I. V. teigimu, prie jos pribėgusi Ž. L. smogė į kairę veido pusę, prie jos prisijungė I. G. ir D. J. ir visos ėmė jÄ muÅ¡ti suduodamos į galvos sritį rankomis ir lenkdamos galvÄ Å¾emyn spirdamos į veidÄ keliais, tampė už plaukų, kol ji prarado sÄ monę.    10.2 Netikėti tokiais nukentėjusiųjų parodymais apygardos teismas neturi jokio pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys.  10.3 Byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje (T. 1, b.l. 105) nustatyta, kad S. S. nustatyti sužalojimai lÅ«pose, smakro, ausų ir pakauÅ¡io srityje, kas patvirtina jo nurodomas aplinkybes apie smÅ«gių sudavimÄ Ä¯ galvos sritį.

Pažymėtina, kad nuteistasis A. P. apklausiamas apylinkės teisme neginčijo, kad sudavė kumščiu kelis kartus S. S. į veido sritį. Nors M. J. neigia smurtavęs S. S. atžvilgiu, tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtina nukentėjusios I. V. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti D. J. ir A. P. parodymai, todėl akivaizdu, kad S. S. specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotus sužalojimus, dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, savo smurtiniais veiksmais padarė abu nuteistieji. Atsižvelgiant į tai, kad jie smurtÄ S. S. atžvilgiu vartojo vieÅ¡oje vietoje, kur be nukentėjusių ir nuteistųjų buvo ir daugiau asmenų ir bet kuriuo metu gali patekti kiti asmenys, taip pat vertinant tai, kad žmogaus sumuÅ¡imas kitų žmonių akivaizdoje vertintinas kaip įžūlus elgesys, todėl jų veiksmai taip pat teisingai buvo kvalifikuoti ir pagal 284 straipsnį. 10.4 Tuo tarpu iÅ¡ ekspertizės akto ( T. 4, b.l. 164-169) matyti, kad I.

V. nustatyti sužalojimai kairės akies vokuose, kaktoje, žastuose, deÅ¡inėje Å¡launyje ir kairės akiduobės apatinės sienos lūžimas, bÅ«tent kuris lėmė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nors visis apeliantės neigia vartojusios smurtÄ I. V. atžvilgiu tvirtindamos, kad smÅ«gių nukentėjusios nurodomomis aplinkybėmis nesudavė, tik bandė atgniaužti jos rankas, kuriomis ji buvo įsikibusi į D. J. plaukus ir kuriuos paleido tik M. J. jai sudavus kelis smÅ«gius į veido sritį, kÄ savo apklausose nurodė ir M.

J., tačiau tokie apeliančių teiginiai vertintini kaip pasirinkta gynybos taktika, nes aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo muÅ¡ama visų trijų nuteistųjų, patvirtina ne tik jos, bet ir nukentėjusiojo S. S. parodymai, iÅ¡ dalies J. D. ir G. M. parodymai, kurie teigė matę I. V. įvykio vietoje gulinčiÄ be sÄ monės, sumuÅ¡tu veidu, dėl ko jie susipyko su kartu atvykusiais ir įvykio vietoje buvusiais draugais. 10.5 Be to, nors nukentėjusieji S. S. ir I. V. nematė, kad pastarajai smÅ«gius sudavė M.

J., tačiau Å¡iÄ aplinkybę apklausiamas viso proceso metu nurodė pats nuteistasis M. J., taip pat A. P. ir Ž. L., iÅ¡ įvykio vietos nukentėjusioji buvo nugabenta į gydymo įstaigÄ , kur buvo apžiÅ«rėta ir jai suteikta medicininė pagalba, kas leidžia daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog ji sužalota buvo bÅ«tent prie V. ežero, todėl apylinkės teismo iÅ¡vada, kad ekspertizės akte I. V. nustatytus sužalojimus bendrais smurtiniais veiksmais padarė Ž. L., D. J., I. G. ir M. J., dėl ko I.

V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, atsižvelgiant į aukščiau aptartų įrodymų visumÄ , visiÅ¡kai pagrįsta. 10.6 Teisėjų kolegija, įvertinusi visumÄ paminėtų įrodymų, konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad nuteistieji smÅ«gius nukentėjusiesiems S. S. ir I. V. sudavė gindamiesi nuo jų agresyvaus elgesio. PrieÅ¡ingai, byloje apklausti liudytojai J. D. ir G. M., kurie prie V. ežero atvyko kartu su nuteistaisiais, nukentėjusiuosius apibÅ«dino kaip bendraujančius, draugiÅ¡kus ir geranoriÅ¡kai nusiteikusius žmones.

Nei minėti liudytojai, nei kartu buvę V. M. ir R. P. nepatvirtino, kad nukentėjusieji buvo agresyviai nusiteikę ir provokavo konfliktÄ su nuteistaisiais. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas V. M. parodė, kad po įvykusių muÅ¡tynių, nenorėdamas, kad kiltų dar didesnis konfliktas, padėjo nukentėjusiems nusigauti iki jų namo, dėl ko įvykio vietoje buvusios Ž. L., D. J., I. G. jam priekaiÅ¡tavo, kad jis padeda nukentėjusiesiems teikdamos, kad jie per mažai gavo ( 1T. 181-182), o J.

D. viso proceso metu apklausiama teigė, kad po konflikto kartu su G. M. ir R. P. iÅ¡vyko namo bijodami savo draugų agresyvaus elgesio ir baimindamiesi dėl savo sveikatos. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų nurodomas aplinkybes, kad jų atžvilgiu buvo smurtauta ( tampoma už plaukų, spiriama ar pan.,) kas patvirtintų, jog nuteistieji turėtų pagrindÄ gintis. Visi paminėti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiųjų veiksmai jokios realios ar tariamos grėsmės nuteistųjų atžvilgiu nekėlė, todėl nuteistiesiems nebuvo priežasties nukentėjusiųjų atžvilgiu naudoti fizinį smurtÄ .

Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, konstatuotina, kad nuteistieji smÅ«gius nukentėjusiesiems į veidÄ ir kitas kÅ«no vietas sudavė nesant bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, o žalos padarymas tokiomis aplinkybėmis laikomas tyčine nusikalstama veika. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimu ir taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad nėra jokio pagrindo apeliantų atžvilgiu taikyti BK 28 straipsnio nuostatų. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas M. J., Ž.

L., I. G., D. J. pagrįstai pripažino kaltais pagal BK 138 straipsnį, bei 284 straipsnio 1 dalį, nes jie smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai I. V. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ ir tuo pačiu pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .10.7 Kolegijos vertinimu, visos nustatytos aplinkybės patvirtina ir apeliantų veiksmuose esant subjektyvųjį sudėties požymį – tiesioginę tyčiÄ , nes nuteistieji muÅ¡dami nukentėjusiuosius suprato savo veiksmų pavojingumÄ , numatė galinčius kilti padarinius jų sveikatai, t. y. kad sutrikdys nukentėjusiesiems sveikatÄ , tačiau konkrečių padarinių nesiekė, jiems buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiÅ¡kai sukeltus padarinius.

11. Apeliantai skunde teigia, kad nukentėjusiųjų parodymus apylinkės teismas turėjo vertinti kaip nepatikimus, nes jie viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, pirminėse apklausose jie nurodė daugiau prieÅ¡ juos smurtavusių asmenų, kuriems kaltinimai nebuvo pareikÅ¡ti ir Å¡ie prieÅ¡taravimai liko nepaÅ¡alinti, tačiau tokie jų skundų teiginiai deklaratyvÅ«s. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas visus nukentėjusių parodymų netikslumus aptarė ir įvertino, motyvavo savo sprendimÄ , kodėl vadovaujasi bÅ«tent teisme nukentėjusių duotais parodymais, argumentuodamas, kad nukentėjusių parodymų kaitÄ galėjo lemti įvykio vietoje buvęs didelis nepažįstamų asmenų skaičius, kurių dalis jų atžvilgiu smurtavo, todėl esamoje situacijoje jie negalėjo tiksliai įsiminti ir vėliau nupasakoti tikslios įvykio situacijos atsižvelgiant ir į tai, kad įvykio metu nukentėjusioji I.

V. buvo praradusi sÄ monę, o S. S. muÅ¡amas gulintis ir bandantis apsiginti nuo smurtinių veiksmų. Tokiu bÅ«du visos abejonės pirmosios instancijos teismo buvo paÅ¡alintos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų.12. Apeliantai nesutinka ir su nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžiu, praÅ¡o jiems priteistas sumas sumažinti. 12.1 Å ioje vietoje pažymima, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio.

Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi teismų pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas. Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.12.2 Nagrinėjamoje byloje aukščiau aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai I.

V. apeliantų neteisėtais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų – kairės akiduobės sienos lūžio, medicinos įstaigose jai atliktos operacijos, todėl akivaizdu, kad ji patyrė skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus ne tik įvykio metu, bet ir ilgÄ laikÄ po to, nes buvo gydoma, negalėjo dirbti, bendrauti ir gyventi pilnaverčio gyvenimo. Å ioje vietoje svarbu tai, kad jai buvo sužalotas veidas, po sužalojimo iÅ¡liko liekamieji reiÅ¡kiniai, buvo pažeistas triÅ¡akis nervas, jaučiamas veido tirpimas, yra iÅ¡likę randai. 12.3 Nukentėjusi jai padarytÄ netutinę žalÄ Ä¯vertino 15000 eurų suma. Apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus duomenis, reikÅ¡mingus neturtinei žalai vertinti, taip pat nuteistųjų neteisėtų veiksmų apimtį, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, jos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 6000 eurų ir Å¡iÄ sumÄ priteisė solidariai iÅ¡ visų apeliantų. 12.4 Tuo tarpu S. S. neteisėtais M.

J. ir A. P. veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad jis dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų ir smÅ«gių į galvos sritį patyrė fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , nes buvo sumuÅ¡tas kelių asmenų jam pačiam priklausančioje sodyboje, be to, jo akivaizdoje buvo sumuÅ¡ta kartu su juo buvusi draugė, kuriÄ jis po įvykio gabeno iÅ¡ įvykio vietos, kad bÅ«tų iÅ¡vengta dar didesnių neigiamų pasekmių. Nukentėjęs taip pat nurodė, kad po įvykio dėl jam padarytų sužalojimų lÅ«pų srityje jis gydėsi, buvo Å¡alinamas lÅ«pos randas. akivaizdu, kad jis dėl jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ ir turi teisę į jos atlyginimÄ . 12.5 Å is nukentėjusysis jam padarytÄ netutinę žalÄ Ä¯vertino 5000 eurų suma. Apylinkės teismas įvertinęs aukščiau paminėtus duomenis, reikÅ¡mingus neturtinei žalai vertinti, taip pat nuteistųjų neteisėtų veiksmų apimtį, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, jo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 1500 eurų ir Å¡iÄ sumÄ priteisė solidariai iÅ¡ nuteistųjų M.

J. ir A. P..  12.6 Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, atsižvelgęs tiek į nukentėjusių patirtus iÅ¡gyvenimus, tiek į apeliantų padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pasekmes ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatė teisingÄ neturtinės žalos dydį. Esant iÅ¡dėstytiems motyvams, nėra pagrindo naikinti teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ nuteistųjų nukentėjusiųjų naudai.13. Tokiu bÅ«du, apylinkės teismo nuosprendis iÅ¡ esmės yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistųjų M. J., Ž. L., I. G., D. J. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                                                              Algirdas Gaputis                                                                  Sigitas Bagdonavičius                                                                  Valdas Meidus