Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f08fee61-41ba-4ba1-9dd8-df3ee17a4bfb Generato dall'IA

Appeal dismissed; plaintiff lacks standing to challenge will as non-statutory heir and non-testamentary beneficiary.

Numero d'incarto f08fee61-41ba-4ba1-9dd8-df3ee17a4bfb
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The Court of Appeal dismissed the plaintiff's appeal, upholding the first-instance judgment that declared the will invalid. The plaintiff, not being a spouse or statutory heir, lacked standing to challenge the will under Civil Code provisions, while the will was validly executed by a notary due to the testator's physical inability to sign. Consequently, the court found the plaintiff's arguments unpersuasive and confirmed the lower court's decision to leave the will invalid but the property transfers to the respondent intact.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Code Art. 5.11, 5.17; A non-statutory heir and non-testamentary beneficiary lacks standing to file a suit to declare a will invalid, and a will executed by a notary for a physically impaired testator remains valid.

Parole chiave

Generato dall'IA
standing to sue statutory heir testamentary beneficiary will validity notarial execution

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Civil Code Art. 5.11
Civil Code Art. 5.17
Civil Code Art. 5.29
Civil Procedure Code Art. 325
Civil Procedure Code Art. 326

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Civilinė byla Nr.2A-657-661/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03299-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos; 121.18; 121.21 (S)                           VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. spalio 30 d.VilniusVilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Barkauskas (pranešėjas), kolegijos teisėjai Neringa Å vedienė ir RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės S. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. G. ieÅ¡kinį atsakovams J.

K., K. K., G. S., trečiasis asmuo – Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarė J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisių pripažinimo bei įkeldinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :           I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė S. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams J. K., K. K. ir G. S., trečiasis asmuo – Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarė J. K., praÅ¡ydama:

1) pripažinti, kad ½ dalis gyvenamojo namo, esančio Veličkavos k., Trakų sen., Trakų r., registruoto I. M. vardu, arba ¼ dalis viso gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso S. G., taip pat kad 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0846-2631, nuosavybės teise priklauso S. G.; pripažinti negaliojančia 2006-06-01 IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytÄ tarp I. M. ir J. K.; taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir įpareigoti J. K. perduoti S. G. minimo gyvenamojo namo dalį ir žemės sklypÄ ;

2) pripažinti, kad ½ žemės sklypo dalis, unikalus Nr. 4400-0846-2653, nuosavybės teise priklauso S. G., pripažinti negaliojančia 2006-09-15 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp I. M. ir J. K. bei taikyti restitucijÄ , įpareigojant J. K. perduoti S. G. minimÄ Å¾emės sklypÄ ;

3) pripažinti, kad ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0846-2575, nuosavybės teise priklauso S. G.; pripažinti negaliojančia 2006-09-15 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp I. M. ir J. K., taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir įpareigoti J. K. perduoti ieÅ¡kovei minimÄ Å¾emės sklypÄ ;

4) pripažinti negaliojančia Å¡io žemės sklypo 2007-12-06 dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp J. K. ir G. S. ir įpareigoti G. S. perduoti S. G. minimÄ Å¾emės sklypÄ ;

5) pripažinti negaliojančių oficialųjį testamentÄ , sudarytÄ 2006-06-01 I. M. atsakovei J. K.;

6) įkeldinti ieÅ¡kovę į gyvenamÄ jį namÄ , esantį Veličkavos k., Trakų r.IeÅ¡kovė nurodė, kad ji ir I. M. nuo 1995 m. iki I. M. mirties 2009-09-01 gyveno faktinėje neįregistruotoje santuokoje, kÄ patvirtina Trakų rajono namų Å«kio knygoje esantis įraÅ¡as bei liudytojų parodymai. Faktinės santuokos metu jie kartu bendromis lėšomis – I. M. gaudavo pensijÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovė dirbdavo Å«kio darbus, vėliau gaudavo pensijÄ - atstatė gyvenamÄ jį namÄ , esantį Veličkavos k.

Trakų r., kuriame gyveno ir kuris buvo sudegęs per 1995 m. įvykusį gaisrÄ , bendrai Å«kininkavo taip pat įsigijo iÅ¡ valstybės žemės sklypus, tačiau I. M. be ieÅ¡kovės sutikimo ir žinios, pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos bei pirkimo – pardavimo sutartis minėtÄ gyvenamojo namo dalį bei žemės sklypus perleido atsakovei J. K., kuri ieÅ¡kovę iÅ¡ namo iÅ¡keldino, be to, I. M. visÄ turtÄ , įskaitant ir ieÅ¡kovės, testamentu paliko J. K.. Kadangi ieÅ¡kovė ir I. M. bendrai gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai neįregistruotoje santuokoje, t.y. partnerystėje, jų santykiams taikytinos atitinkamos LR CK 3.229 str. bei kitų CK III knygos normos, reglamentuojančios sugyventinių turto teisinį režimÄ , pagal kurį gyvenant partnerystėje įgytas turtas laikomas priklausančiu sugyventiniams bendrosios nuosavybės teise, todėl ieÅ¡kovei turi bÅ«ti pripažinta teisę į ½ dalį I.

M. turto – gyvenamojo namo bei trijų žemės sklypų. Perleisdamas dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypus atsakovei J. K., I. M. pažeidė LR CK 3.233 str. 1 d. nuostatas, kurios numato, kad sugyventinis be kito sugyventinio raÅ¡ytinio sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu bÅ«du perleisti, iÅ¡nuomoti, įkeisti jų bendrai įgytÄ ir naudojamÄ turtÄ . Å iuo atveju I. M. gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypus perleido J. K. be ieÅ¡kovės sutikimo ir slapta, todėl Å¡ie sandoriai, kaip prieÅ¡taraujantys imperatyvioms teisės normoms, pripažintini negaliojančiais ir neteisėtais.

Be to, gyvenamojo namo ir po juo esančios žemės sklypo dalies perleidimo pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis sudaryta pažeidžiant ir kitų įstatymų nuostatas, nes jÄ pasirašė ne pats I. M., o M. S., I. M. negalėjo pasiraÅ¡yti sutarties dėl ligos ir senatvės, negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir pasekmių, buvo neveiksnus, todėl toks sandoris laikytinas niekiniu. 2,500 ha bei 0,240 ha žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis ir dėl to, kad jos prieÅ¡tarauja 2006-05-19 I.

M. iÅ¡duotam įgaliojimui, kuriuo buvo pavesta turtÄ ne perleisti, o parduoti, be to, sklypus J. K. pardavė jos sutuoktinis K. K., remdamasis 2006-05-19 įgaliojimu, tačiau žemės sklypo, kurio plotas 0,2400 ha, pardavimo įgaliojimas neapima. 2006-09-15 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis I. M. atstovavęs K. K. sudarė su savo sutuoktine J. K., tuo pažeidžiant CK 2.134 str. 1 d., 2.135 str. 1 d., 2.136 str. 1 d. nuostatas, draudžiančias atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su pačiu savimi, su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu, tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais.

Pripažinus žemės sklypų perleidimo sutartis negaliojančiomis, turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia ir 0,2400 ha žemės sklypo dovanojimo sutartis, sudaryta tarp J. K. bei G. S.. Pripažinus sandorius negaliojančiais taikytina vienaÅ¡alė restitucija, o ieÅ¡kovė turėtų bÅ«ti įkeldinta į namÄ , kurio dalis jai priklauso. Atsakovai J. K., K. K., G. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi ieÅ¡kovė neturi jokių teisių į I. M. turtÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai remiasi LR CK VI dalies normomis, reguliuojančiomis turtinius santykius tarp sugyventinių, kurie yra įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, nes Partnerystės įstatymas nėra priimtas, normos nėra įsigaliojusios, ieÅ¡kovė ir I.

M. gyveno neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, t.y. nebuvo sugyventiniai (partneriai) CK 3.229 str. prasme, todėl ir jų turtiniams santykiams reguliuotai negali bÅ«ti taikomos CK III knygos normos, įskaitant ir reguliuojančias sutuoktinių turto režimÄ . Pažymėjo, kad 1995 m. gaisro metu buvo apdegęs tik I. M. priklausančio gyvenamojo namo stogas ir perdengimas, po gaisro buvo tik iÅ¡ naujo uždengtas stogas, tačiau viso namo niekas neatstatinėjo ir neremontavo, atsakovė J. K. su savo vyru iÅ¡ senų medžiagų – naudoto Å¡iferio – uždengė stogÄ , kai kur prikalė senas lentas, tokios bÅ«klės namas ir Å«kio pastatai yra iki Å¡iol, kÄ patvirtina pateiktos fotonuotraukos, tuo tarpu ieÅ¡kovė jokiomis savo lėšomis neprisidėjo nei prie namo remonto, nei prie jo atstatymo.

J. K. pažymėjo, kad ji su I. M. buvo seniai pažįstami, kilę iÅ¡ to paties kaimo, buvo kaimynai, 1990 m. mirus I. M. sutuoktinei, ji rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo I. M., kaip dukra. Nurodė, kad I. M. turėjo kelias sugyventines, paskutinė jų – ieÅ¡kovė, tačiau ne su viena nenorėjo susituokti, ypač su ieÅ¡kove, nes ji piktnaudžiavo alkoholiu, nesirÅ«pino namais, Å«kio netvarkė, su savo sÅ«numi vartojo prie I. M. smurtÄ , girtavo, I. M. net nenorėjo, kad ji deklaruotų pas jį savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Kadangi I. M. buvo senas ir jam buvo sunku tvarkyti reikalus, jis 2005-10-18 iÅ¡davė J. K. įgaliojimÄ tvarkyti paveldėjimo po savo sutuoktinės mirties reikalus, o 2006 m. pasiÅ«lė sudaryti turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartį, perleisdamas dalį namo ir sklypo mainais už priežiÅ«rÄ , rÅ«pestį, iÅ¡laikymÄ , kas ir buvo padaryta. Vykdydama sutartį, atsakovė pirko I. M. maistÄ , vaistus, drabužius, rÅ«pinosi jo sveikata, guldė į ligonines, o jam 2008 m. sulaužius kojÄ , slaugė, paskutinius metus prieÅ¡ mirtį buvo pasiėmusi pas save į namus, juo rÅ«pinosi, o jam mirus, palaidojo savo lėšomis, prižiÅ«ri jo kapÄ .

Kadangi ieÅ¡kovė ne kartÄ pragerdavo I. M. pensijÄ , jis 2009-01-13 davė atsakovei J. K. įgaliojimÄ tvarkyti jo pensijÄ . Dar 2006-06-01 oficialiuoju testamentu I. M. paliko visÄ savo turtÄ J. K., kas įrodo gerus tarpusavio santykius, I. M. pasitikėjimÄ J. K., jo valiÄ , kad ji jį prižiÅ«rėtų, rÅ«pintųsi ir pan., todėl net jei nebÅ«tų sutarčių, atsakovė I. M. turtÄ paveldėtų pagal testamentÄ . Trečiasis asmuo Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarė J. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, kad I. M., sudarydamas 2006-06-01 testamentÄ , buvo veiksnus, pilnai suprato atliekamo veiksmo reikÅ¡mę ir pasekmes, tačiau dėl fizinių trÅ«kumų pats jo negalėjo pasiraÅ¡yti, todėl testamentÄ pasirašė kitas asmuo dviejų liudytojų akivaizdoje. Sudarant testamentÄ , įstatymas nereikalauja kito sutuoktinio sutikimo, juo labiau, kad ieÅ¡kovė nebuvo I. M. sutuoktinė. 2006-05-19 įgaliojime I. M. suteikė teisę K. K. parduoti J. K. žemės sklypus, konkrečiai nurodydamas pirkėjÄ â€“ J.

K., todėl jo pagrindu ir buvo sudarytos žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartys, nepažeidžiant CK 2.134 str. 1 d. reikalavimų. Turto su išlaikymu iki gyvos galvos sutartį I. M. sudarė asmeniškai, įgaliojimas nebuvo naudojamas. Pabrėžė, kad visų sandorių sudarymo metu I. M. buvo veiksnus, su jais pilnai sutiko ir to siekė, jo 2005-2006 m. veiksmai rodo, kad jis J. K. pasitikėjo, buvo jos prižiūrimas, nei 2006-06-01 sudaryto testamento, nei sudarytų sandorių iki pat savo mirties nebuvo panaikinęs ar ginčijęs, tuo tarpu ieškovės sutikimo sudarant šiuos sandorius, jiems nebuvus registruotoje santuokoje, nereikėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nurodomos LR CK III knygos VI dalies XV skyriaus normos, reglamentuojančios bendrÄ gyvenimÄ neįregistravus santuokos Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos, kadangi jos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslÄ sukurti Å¡eiminius santykius.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ir I. M. tam tikrÄ laikÄ gyveno kartu, tačiau įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistravę nei santuokos, nei partnerystės, o ir įregistruoti partnerystę negalėjo. Pagal LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str. Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ , įsigaliojimo momento, tačiau toks įstatymas iki Å¡iol nėra priimtas, todėl minėtos normos nėra įsigaliojusios ir negali bÅ«ti taikomos, ieÅ¡kovė ir I.

M. negali bÅ«ti laikomi partneriais (sugyventiniais) CK III knygos XV skyriaus prasme, todėl jų turtiniams santykiams negali bÅ«ti taikomos Å¡io skyriaus normos, įskaitant reglamentuojančias bendrai įgyto turto teisinį režimÄ , kuriomis remiasi ieÅ¡kovė, kaip savo reikalavimų teisiniu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors ieÅ¡kovė S. G. nuo 1995 m. gyveno kartu su I. M. jam nuosavybės teise priklausančioje dalyje gyvenamojo namo, esančio Veličkavos k., Trakų r., jie iÅ¡ dalies bendrai tvarkė Å«kį, tačiau bendro turto, Å¡iuo atveju – nekilnojamojo turto, nesukÅ«rė ir neįgijo, tarp jų nebuvo jokio susitarimo dėl bendros veiklos ir bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo, byloje nepateikta ir nėra jokių įrodymų, kurie leistų jų tarpusavio santykius teisiÅ¡kai kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius, kuriais buvo siekiama bendrosios nuosavybės sukÅ«rimo ar įgijimo.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad gyvenami kartu su I. M., kaip sugyventiniai, jie ketino sukurti ir sukÅ«rė bendrÄ ja dalinę nuosavybę, kad ieÅ¡kovė savo lėšomis, darbu ar kita forma prisidėjo prie I. M. nuosavybės teise priklausančio ir jo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto įgijimo ar pagerinimo. Teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu I. M. 2006-06-01 Oficialųjį testamentÄ , patvirtintÄ Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarės J. K., atmetė, kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė apskritai neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl I. M. testamento nuginčijimo, nes pagal CK 5.17 str. 1 d. ieÅ¡kinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikÅ¡ti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis. IeÅ¡kovė S. G., nebÅ«dama I. M. sutuoktinė ar giminaitė, nėra ir negali bÅ«ti I. M. įstatyminė įpėdinė (nepatenka į CK 5.11 str. nurodytų įpėdinių pagal įstatymÄ sÄ raÅ¡Ä ), taip pat nėra ir jo testamentinė įpėdinė, kadangi jokio turto ar jo dalies I.

M. nei ginčijamu, nei kitu testamentu ieÅ¡kovei nėra palikęs. Taip pat po testamento sudarymo I. M. jo nebuvo nei panaikinęs, nei pakeitęs jame iÅ¡reikÅ¡tos savo valios, nei jį ginčijęs. Be to, kaip jau buvo minėta, po I. M. mirties į notarÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, t.y. testamentas liko nerealizuotas, nes ir jokio paveldėtino turto po I. M. mirties neliko, kadangi visas jo turėtas turtas dar iki mirties buvo paties savininko perleistas atsakovei J.

K. pagal galiojančius ir teisėtus sandorius. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ir jos atstovas nepagrįstai painioja dvi skirtingas teisines situacijas, reglamentuojamas civiliniuose įstatymuose: situacijÄ , kuomet sandorį sudaro neveiksnus, t.y. savo veiksmų prasmės negalintis suprasti bei valdyti dėl psichinės ligos ar susirgimo asmuo; bei situacijÄ , kuomet veiksnus asmuo, suvokdamas atliekamo veiksmo esmę ir prasmę, dėl tam tikro fizinio trÅ«kumo, ligos ar kitų priežasčių negali pats pasiraÅ¡yti sandorio.

Pastaruoju atveju, vadovaujantis CK 5.29 str. tokio asmens sudaromÄ testamentÄ , jo praÅ¡ymu gali už jį pasiraÅ¡yti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentÄ pareigÅ«no ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentÄ , kartu nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasiraÅ¡yti testamento; liudytojai taip pat turi pasiraÅ¡yti testamente. Nagrinėjamu atveju I. M. 2006-06-01 testamento sudarymo atveju buvo bÅ«tent CK 5.29 str. reglamentuojama situacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė S. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ spendimÄ . Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė ir I. M. nebuvo sugyventiniai. Tai, kad jie buvo sugyventiniai patvirtina byloje esantys duomenys. Apeliantė taip pat nurodo, jog ieÅ¡kinyje nurodytas turtas, sutinkamai su CK 3.232 str. nuostatomis priklausė S. G. ir I. M.. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės reikalavimas padalinti turtÄ yra teisėtas.

Todėl ir S. G. reikalavimas sandorius pripažinti negaliojančiais, atitinka CK 4.95 str. nuostatas. Minėti sandoriai sudaryti I. M. vardu, tačiau tuo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. IeÅ¡kovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad ji neturi teisės ginčyti testamentÄ . Apeliantės manymu, toks aiÅ¡kinimas yra neteisingas bei prieÅ¡tarauja materialinės ir procesinės teisės nuostatomis. Atsakovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįsta.

Atsakovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisingas ir jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės S. G. apeliacinio skundo ribose. Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad I. M., gyvenęs Veličkavos g. Trakų r. sav., po savo sutuoktinės J. M., mirusios 1990-12-23, mirties liko našliu ir iki pat savo mirties (mirė 2009-09-01) naujos santuokos sudaręs nebuvo.

I. M. nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo ir pastatų (viÅ¡tidės, daržinių, sandėlio, tvartų, pirties), esančių Veličkavos k. Trakų r., kur jis ir gyveno po sutuoktinės mirties. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-04-11 įsakymu Nr. 2.3-3449-79 I. M. buvo nutarta parduoti 0,13 ha kitos paskirties (žemės naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos / mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypÄ , esantį Veličkavos k. Trakų r., kuris yra 0,26 ha žemės sklypo dalis, t.y.

žemės sklypÄ po jam priklausančiais gyvenamuoju namu ir pastatais, o taip pat 0,24 ha bei 2,50 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypus, esančius Veličkavos k. Trakų r. (b.l. 62). Å ie žemės sklypai buvo parduoti I. M. 2006-05-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi, reg. Nr. JK-2453, bei 2006-05-24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimis, reg. Nr. JK-2523 ir reg. Nr. JK-2525, patvirtintomis Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K. (b.l. 11-22).Apeliantė teigia, kad po I.

M. žmonos mirties, kuri mirė 1990 m. gruodžio 23 d., su I. M. pradėjo draugauti, o 1993 m. pradžioje ji ir persikėlė į I. M. sodybÄ kur su I. M. gyveno kaip vyras ir žmona iki pat jo, t.y. I. M. mirties. S. G. teigia, kad ji su I. M. pradėjo kartu gyventi ne tik turėdami tikslÄ sukurti Å¡eimyninius santykius, bet juos ir sukÅ«rė. Be to, I. M. ir S. G., norėdami savo, kaip vyro ir moters Å¡eimyninius santykius, kaip numato CK 3.229 straipsnio nuostatos, įteisinti, 1997 m. gruodžio 11 d., Trakų rajono Trakų seniÅ«nijos Namų Å«kio knygoje, eilės Nr.387, grafoje, kur kalbama apie Å¡eimyninius ryÅ¡ius su namų Å«kio galva, užregistravo faktÄ , kad I.

M., 1922 m. vasario 15 d. gimimo, yra Å¡eimos galva, o S. G., 1943 m. gimimo, yra sugyventinė.Apeliacinės instancijos teismas su aukščiau nurodytais apeliantės argumentais nesutinka bei pažymi, jog iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės nurodomos LR CK III knygos VI dalies XV skyriaus normos, reglamentuojančios bendrÄ gyvenimÄ neįregistravus santuokos Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos, kadangi jos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslÄ sukurti Å¡eiminius santykius.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ir I. M. tam tikrÄ laikÄ gyveno kartu, tačiau įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistravę nei santuokos, nei partnerystės, o ir įregistruoti partnerystę negalėjo. Pagal LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str. Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ , įsigaliojimo momento, tačiau toks įstatymas iki Å¡iol nėra priimtas, todėl minėtos normos nėra įsigaliojusios ir negali bÅ«ti taikomos, ieÅ¡kovė ir I.

M. negali bÅ«ti laikomi partneriais (sugyventiniais) CK III knygos XV skyriaus prasme, todėl jų turtiniams santykiams negali bÅ«ti taikomos Å¡io skyriaus normos, įskaitant reglamentuojančias bendrai įgyto turto teisinį režimÄ , kuriomis remiasi ieÅ¡kovė, kaip savo reikalavimų teisiniu pagrindu. Ta aplinkybė, jog 1997 m. gruodžio 11 d., Trakų rajono Trakų seniÅ«nijos Namų Å«kio knygoje S. G. nurodyta kaip I. M. sugyventinė, nesudaro pagrindo teigti, jog tarp S. G. ir I. M. buvo registruota partnerystė.Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad apeliantė su I.

M. kartu gyventi ir bendrÄ Å«kį tvarkyti pradėjo 1995 metais. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai, taigi, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys kartu gyventi ir bendrÄ Å«kį vesti pradėjo 1999 metais, kvalifikuojant tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius taikytinos 1964 metų CK normos. Å io kodekso 472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens.

To paties kodekso 474 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnaÅ¡ai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė.Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Å¡ias normas, yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (1964 m.

CK 472, 474 straipsniai; 2000 m. CK 6.969, 6.971 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-553/2004; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-336/2009; kt.).Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių.

Pagal nurodytÄ teismų praktikÄ tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrÄ turtÄ bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram Å«kiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, bÅ«tina nustatyti, į kÄ buvo nukreipta sutarties Å¡alių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta.

Pažymėtina, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrÄ turtÄ asmeninės nuosavybės teise. Juolab tokia teise turtÄ Ä¯gyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. AiÅ¡kinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrÄ ja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principÄ , nes taip bÅ«tų paneigta Å¡alių laisva valia susitarti dėl savo bÅ«simų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę.

Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginÄÄ dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iÅ¡ sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (pvz. žr.: 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v.O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, vadovaudamasis jų tikėtinumo bei laisvo įrodymų vertinimo principais, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos duomenų iÅ¡tyrimu (LR CPK 185 str.), padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nors ieÅ¡kovė S. G. nuo 1995 m. gyveno kartu su I.

M. jam nuosavybės teise priklausančioje dalyje gyvenamojo namo, esančio Veličkavos k., Trakų r., jie iš dalies bendrai tvarkė ūkį, tačiau bendro turto – nekilnojamojo turto, nesukūrė ir neįgijo, tarp jų nebuvo jokio susitarimo dėl bendros veiklos ir bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, byloje nepateikta ir nėra jokių įrodymų, kurie leistų jų tarpusavio santykius teisiškai kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius, kuriais buvo siekiama bendrosios nuosavybės sukūrimo ar įgijimo.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad gyvendami kartu su I. M., kaip sugyventiniai, jie ketino sukurti ir sukÅ«rė bendrÄ ja dalinę nuosavybę, kad ieÅ¡kovė savo lėšomis, darbu ar kita forma prisidėjo prie I. M. nuosavybės teise priklausančio ir jo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto įgijimo ar pagerinimo.Taip pat kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovė apskritai neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl I. M. testamento nuginčijimo, nes pagal CK 5.17 str. 1 d. ieÅ¡kinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikÅ¡ti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis.

IeÅ¡kovė S. G., nebÅ«dama I. M. sutuoktinė ar giminaitė, nėra ir negali bÅ«ti I. M. įstatyminė įpėdinė (nepatenka į CK 5.11 str. nurodytų įpėdinių pagal įstatymÄ sÄ raÅ¡Ä ), taip pat nėra ir jo testamentinė įpėdinė, kadangi jokio turto ar jo dalies I. M. nei ginčijamu, nei kitu testamentu ieÅ¡kovei nėra palikęs. Taip pat po testamento sudarymo I. M. jo nebuvo nei panaikinęs, nei pakeitęs jame iÅ¡reikÅ¡tos savo valios, nei jį ginčijęs. Be to, kaip jau buvo minėta, po I.

M. mirties į notarÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, t.y. testamentas liko nerealizuotas, nes ir jokio paveldėtino turto po I. M. mirties neliko, kadangi visas jo turėtas turtas dar iki mirties buvo paties savininko perleistas atsakovei J. K. pagal galiojančius ir teisėtus sandorius. Taip pat ieÅ¡kovė nepagrįstai painioja dvi skirtingas teisines situacijas, reglamentuojamas civiliniuose įstatymuose: situacijÄ , kuomet sandorį sudaro neveiksnus, t.y. savo veiksmų prasmės negalintis suprasti bei valdyti dėl psichinės ligos ar susirgimo asmuo; bei situacijÄ , kuomet veiksnus asmuo, suvokdamas atliekamo veiksmo esmę ir prasmę, dėl tam tikro fizinio trÅ«kumo, ligos ar kitų priežasčių negali pats pasiraÅ¡yti sandorio.

Pastaruoju atveju, vadovaujantis CK 5.29 str. tokio asmens sudaromÄ testamentÄ , jo praÅ¡ymu gali už jį pasiraÅ¡yti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentÄ pareigÅ«no ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentÄ , kartu nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasiraÅ¡yti testamento; liudytojai taip pat turi pasiraÅ¡yti testamente. Nagrinėjamu atveju I. M. 2006-06-01 testamento sudarymo atveju buvo bÅ«tent CK 5.29 str. reglamentuojama situacija.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padaryto įrodymų įvertinimo teisingumo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas pakankamais įrodymais, todėl jis negali bÅ«ti panaikintas remiantis tik apeliantės argumentais.Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas galioti. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Alvydas Barkauskas                                                                  Neringa Å vedienė                                                                  RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė