Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f06f5708-802f-45d7-b240-98430755d30a Generato dall'IA

Court dismisses appeal on statute of limitations grounds but awards defendant's appeal costs.

Numero d'incarto f06f5708-802f-45d7-b240-98430755d30a
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Data della decisione
Esito del giudizio Parzialmente accolto (Partially Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the plaintiff's appeal against the first-instance judgment, ruling the claim was time-barred. Although the plaintiff argued he could not file the suit due to lack of legal representation during criminal proceedings, evidence proved he was represented from July 2016. Consequently, the court upheld the dismissal of the damages claim but ordered the defendant to pay the plaintiff's 400 Euro appeal costs.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Code Art. 1.131; Civil Procedure Code Art. 176, 185, 93, 98: A claim is barred by the limitation period if filed after the statutory term expires, absent valid grounds for renewal; however, the prevailing party in an appeal is entitled to recover their litigation costs.

Parole chiave

Generato dall'IA
statute of limitations civil damages claim legal representation litigation costs appeal dismissal

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Civil Code Art. 1.131
Civil Procedure Code Art. 176
Civil Procedure Code Art. 185
Civil Procedure Code Art. 93
Civil Procedure Code Art. 98
Civil Procedure Code Art. 326

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

?Civilinė byla Nr. e2A-525-340/2019 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04443-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.17, 3.3.1.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. balandžio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo M. B. (M. B.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal M. B. ieÅ¡kinį atsakovei D. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovas M. B. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės D. V. 600 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė D. V. (toliau – ir atsakovė) 2014-04-28 apie 16.30 val., kartu su J. A. pateko į jam, t.y. ieÅ¡kovui M. B. (toliau – ir ieÅ¡kovas) priklausantį sodo sklypÄ Nr. 113, esantį (duomenys neskelbtini). Jam pareikalavus palikti sodo sklypo teritorijÄ , kilusio konflikto metu atsakovė, paėmusi akmenį, juo sudavė jam į veido sritį, padarydama apatinės lÅ«pos sužalojimÄ . Dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo jis pateikė skundÄ privataus kaltinimo tvarka, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-09-30 nuosprendžiu iÅ¡teisino atsakovę dėl kaltinimo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį neįrodžius jos kaltės (nuosprendžiu dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį buvo iÅ¡teisinta ir J.

A.). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017-03-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-73-190/2017, iÅ¡ dalies tenkindama jo apeliacinį skundÄ , nuteisė atsakovę D. V. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jai bausmę – laisvės apribojimÄ 4 (keturiems) mėnesiams, per šį laikotarpį jai uždraudžiant bendrauti su juo ir įpareigojant nuo 22.00 iki 06.00 valandos ryto bÅ«ti namuose. Kadangi atsakovės veiksmais jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, o baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu civilinio ieÅ¡kinio neteikė, pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovei dėl jos nusikalstamais veiksmais jam padarytos žalos atlyginimo.

Pažymėjo, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala be kita ko yra turėtos iÅ¡laidos, priskirtinos prie tiesioginių nuostolių. Å ios iÅ¡laidos sudaro 600 Eur, sumokėtų advokatui už mano gynybÄ (atstovavimÄ ) apeliacinės instancijos teisme. Priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėto atsakovės veikimo ir jo turėtų iÅ¡laidų pasireiÅ¡kė tuo, kad jeigu atsakovė nebÅ«tų neteisėtai veikusi, tai jis nebÅ«tų turėjęs iÅ¡laidų, susijusių su savo pažeistų teisių gynimu.

Todėl 600 Eur iÅ¡laidos, kurias patyrė sumokėdamas advokatui už jo suteiktas paslaugas, priteistinos jam iÅ¡ atsakovės. Be to, teismui nustatant padarytos neturtinės žalos dydį reikÅ¡minga atsižvelgti į tai, kad atsakovės smurtavimas sukėlė jam ne tik fizinį skausmÄ . Nors dėl sveikatos sutrikdymo masto jam nereikėjo kreiptis medicininės pagalbos, tačiau smurto faktas, jo pobÅ«dis (atsakovė trenkė jam akmeniu), veiksmų įžūlumas sukėlė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus bei privertė jaustis pažemintu, kas turi esminę reikÅ¡mę neturtinės žalos dydžio nustatymui.

3. Atsakovė D. V. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisi žalÄ , kuriÄ jis patyrė, dėl to, kad 2014-04-28 buvo sužalotas D. V.. Akivaizdu, kad jau konflikto dienÄ jis suprato, kad jo teisės yra pažeistos, todėl kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , praÅ¡ydamas nukreipti jį atlikti sužalojimų apžiÅ«rÄ .

Taigi, ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iuo atveju turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo sužalojimo dienos, t.y. 2014-04-28. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kinio senaties terminas suėjo 2017-04-28, kas yra savarankiÅ¡ku pagrindu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo tvarka ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dar 2014 metais, tačiau patirtos turtinės ir neturtinę žalos priteisti neprašė. Taip pat 2017-03-30 Vilniaus apygardos teismui priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį D. V. atžvilgiu, jis nepasinaudojo įstatyme numatytu 3 metų senaties terminu bei su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo iki 2017-04-28 nesikreipė.

Be to, M. B. yra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriame konkrečiai ir aiÅ¡kiai nurodyta, kad jis užpuolė atsakovę bei jos dukrÄ J. A., padarydamas joms skirtingo sunkumo sveikatos sutrikdymus, Å¡ioje situacijoje D. V., veikė LR CK 6.253 str. 5-8 d. numatytomis bei nuo civilinės žalos atlyginimo atleidžiančiomis sÄ lygomis, siekdama tiek apsiginti pati nuo neteisėtų paties ieÅ¡kovo smurtinių veiksmų, tiek ir gindama savo dukterį J. A.. 2016-03-18 teismo nuosprendyje nustatyta, kad ieÅ¡kovas M.

B. D. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, o jos dukrai J. A. ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių. Taigi, vertinant M. B. suduotus ne mažiau kaip 15 smÅ«gių abiems nukentėjusiosioms bei D. V. 2017-03-30 teismo pripažintÄ vienintelį smÅ«gį M. B., akivaizdu, kad jos savigynos bÅ«das ir priemonė atitiko M. B. teisės pažeidimo pobÅ«dį, o jos veiksmai buvo bÅ«tini siekiant nutraukti pavojingus M. B. smurtinius veiksmus, dėl ko yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos atleisti D.

V. nuo civilinės atsakomybės.

4. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jo naudai net 2 000 EUR neturtinės žalos dėl jo patirto apatinės lupos sužalojimo, tačiau praÅ¡oma suma nėra adekvati ieÅ¡kovo patirtam sužalojimui bei neatitinka LAT praktikos. IeÅ¡kovas dėl patirto sužalojimo net nesikreipė į gydytojÄ , jam nebuvo taikomas visiÅ¡kai joks gydymas, cheminė terapija, arba rimta medicininė intervencija į ieÅ¡kovo kÅ«nÄ . Medicininių dokumentų byloje nebuvimas įrodo, kad ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė atstatyta ir nėra jokių liekamųjų padarinių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu ieÅ¡kovo M. B. ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas M. B. į teismÄ kreipėsi, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovės D. V. 600 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovas sieja su tuo, kad 2014-04-28 apie 16.30 val., kilusio konflikto metu atsakovė, paėmusi akmenį, juo sudavė ieÅ¡kovui į veido sritį, padarydama apatinės lÅ«pos sužalojimÄ .

Dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo ieÅ¡kovas pateikė skundÄ privataus kaltinimo tvarka, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-09-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-36-298/2016 iÅ¡teisino atsakovę dėl kaltinimo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jos kaltės. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017-03-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-73-190/2017, iÅ¡ dalies tenkindama ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , nuteisė atsakovę D.

V. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jai bausmę – laisvės apribojimÄ 4 (keturiems) mėnesiams, per šį laikotarpį jai uždraudžiant bendrauti su ieÅ¡kovu ir įpareigojant nuo 22.00 iki 06.00 valandos ryto bÅ«ti namuose. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu, padarius po vienÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., ir nuteistas, skiriant laisvės apribojimÄ 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiųjų D. V. ir J. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš M. B. D. V. - 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o J. A. - 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentas: ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ atsirado jo sužalojimo dienÄ â€“ 2014 m. balandžio 28 d., o trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė 2017 m. balandžio 28 d. (CK 1.125 str. 8 d., CK 1.121 str. 2 d.). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys teisme gautas tik 2017 m. spalio 23 d. Teismas konstatavo, kad atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kovas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog toks terminas buvo praleistas.

7. Teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovas, grįsdamas ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo bÅ«tinumÄ , nurodė, kad žala ieÅ¡kovui buvo padaryta nusikalstamai atsakovės veiksmais 2014-04-28, tačiau baudžiamasis procesas užsitęsė ne nuo ieÅ¡kovo valios priklausančių aplinkybių (buvo sustabdytas, buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis ir t.t.), o apkaltinamasis nuosprendis priimtas tik 2017-03-30. BÅ«tent nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ieÅ¡kovas sužinojo, kad jam atsirado teisė į ieÅ¡kinį, kadangi įstatymo nustatyta tvarka buvo nustatytas už žalos padarymÄ kaltas asmuo.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo ir jo atstovo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip subjektyvios, neatitinkančios CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų. Kitų priežasčių atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovas ir jo atstovas nenurodė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas M. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkė teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ visiÅ¡kai patenkinti jo ieÅ¡kinio reikalavimus – priteisti jam iÅ¡ atsakovės D.

V. 600 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Apeliantas nesutiko su skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡vada, jog teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsirado jo sužalojimo dienÄ â€“ 2014-04-28. Apeliantas pripažįsta, jog tÄ dienÄ jam buvo padaryta žala, tačiau tuomet dar nebuvo žinomas turtinės, o ypač – neturtinės žalos dydis. Neturtinė žala yra tęstinio pobÅ«džio – ji gali pasireikÅ¡ti kaip skausmas, pažeminimas, o apelianto iÅ¡gyvenimai po tos dienos įvykių iÅ¡ tikrųjų tęsėsi ilgÄ laikÄ , t. y. iki apkaltinamojo nuosprendžio atsakovės atžvilgiu priėmimo 2017-03-30.

Tik tÄ dienÄ apeliantas suprato, jog teisingumas buvo įvykdytas, jis gavo moralinę satisfakcijÄ , dėl jo sumuÅ¡imo kilę iÅ¡gyvenimai baigėsi ir jis galėjo įvertinti jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Taigi, tik realiai žinodamas ir galėdamas įvertinti jam padarytÄ Å¾alÄ , apeliantas galėjo ginti savo pažeistas teises pateikdamas ieÅ¡kinį, nes pažeistų teisių gynimas pirmiausia yra susijęs su padarytų pažeidimų realumu. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžta, jog ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet ir su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad ji pažeista.

10. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ . Apeliantas subjektyviai suvokė, kad jis turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį nuo apkaltinamojo nuosprendžio atsakovės atžvilgiu priėmimo dienos – 2017-03-30, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , privalėjo į Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgti, tačiau to nepadarė. Todėl pripažintina, kad spręsdamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas nesirėmė kasacinio teismo suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika Å¡ios kategorijos bylose.

11. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad spręsdami praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių priežasčių buvimo konstatavimo klausimÄ , teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Apelianto nuomone, nagrinėjant bylÄ teisme, nebuvo tinkamai įvertinta joje susidariusi situacija – atsakovės ir kito asmens, iÅ¡provokavusių konfliktÄ , kurio metu apeliantas nukentėjo, teises gynė prokuroras, pradėdamas ikiteisminį tyrimÄ ir palaikydamas kaltinimÄ teisme, o apeliantui dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo pažeistas teisės buvo nurodyta ginti privataus kaltinimo tvarka, kÄ apeliantas ir padarė, pateikdamas skundÄ Ä¯ teismÄ BPK XXX skyriuje nustatyta tvarka.

Dėl iÅ¡silavinimo, lietuvių kalbos nemokėjimo, neturtinės žalos dydžio nežinojimo apeliantas kartu su skundu nepateikė civilinio ieÅ¡kinio, o pateikimÄ taip pat ribojo BK 112 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas ieÅ¡kinį paduoti po įrodymų tyrimo teisme pradžios. Be to, privataus kaltinimo byla ilgÄ laikÄ dėl priežasčių, nepriklausančių nuo apelianto valios, buvo sustabdyta. Taigi, prieÅ¡ingai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, apelianto nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti.

12. Apeliantas pažymi, kad skundžiamame teismo sprendime nurodytoje kasacinio teismo 2010-12-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010 yra suformuota ir kita svarbi taisyklė, kuria nesivadovavo teismas, ir kuri yra reikÅ¡minga ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad spręsdami dėl senaties termino praleidimo priežasčių svarbos teismai, atsižvelgdami į Å¡io instituto esmę ir paskirtį, privalo ne tik vertinti kiekvienos konkrečios bylos reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir siekti, kad senaties taikymas nesudarytų sÄ lygų kaltiems asmenims iÅ¡vengti atsakomybės ir žalos atlyginimo (taip pat žr., pvz., ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-10-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007 ir kt.). IeÅ¡kinio reikalavimas, pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad reikia nustatyti, kurį iÅ¡ dviejų viešųjų interesų Å¡iuo konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiÅ¡kai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

13. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje teismas neteisingai nustatė interesų prioritetÄ , t. y. nepagrįstai suteikė pirmenybę civilinių teisinių santykių stabilumui, bet ne apelianto pažeistų teisių gynybai, nes civiliniai teisiniai santykiai nebuvo stabilÅ«s vien dėl to, kad iki 2017-03-30 vyko teisminiai procesai, kurie neabejotinai neleido susiklostyti stabiliems civiliniams teisiniams santykiams dėl žalos atlyginimo. Taigi, civilinių teisinių santykių dėl žalos atlyginimo stabilumas Å¡iuo atveju laikytinas mažesne vertybė, lyginant su asmens teise gauti žalos, jam padarytos nusikalstama veika, atlyginimÄ .

14. Atsakovė D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

15. Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo. Nurodė, kad ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisi žalÄ kuriÄ jis patyrė, dėl to, kad 2014-04-28 buvo sužalotas D. V.. Akivaizdu, kad jau konflikto dienÄ jis suprato, kad jo teisės yra pažeistos dėl ko kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ praÅ¡ydamas nukreipti jį atlikti sužalojimų apžiÅ«rÄ . Taigi, ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iuo atveju turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo sužalojimo dienos, t.y. 2014-04-28. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kinio senaties terminas suėjo 2017-04-28, kas yra savarankiÅ¡ku pagrindu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Ieškovas iš karto po įvykio būdamas sužalotas (jam buvo sumušta lupa), nekvietė greitosios med. pagalbos, po to gi taip pat nesikreipė į gydytojus dėl sužalojimo ar patirtų psichinio pobūdžio išgyvenimų, todėl jo argumentas, jog tik po to kai atsakovė buvo pripažinta kalta galėjo įvertinti jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, vertintinas kritiškai.

16. IÅ¡ Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-30 nuosprendžio, Vilniaus apygardos teismo 2017-03-30 nuosprendžio, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovas visÄ laikÄ buvo atstovaujamas advokato. IeÅ¡kovas baudžiamojoje byloje Nr. PK-36- 298/2016 buvo atstovaujamas advokato nuo 2016-07-21.Be to, ieÅ¡kovas, neturėdamas lėšų susirasti advokatÄ , nei galimybių konsultuotis su advokatais dėl žalos atlyginimo, galėjo kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ . IeÅ¡kovo kreipimasis į teismÄ ir savo teisės iÅ¡karto po konflikto patvirtina, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas pats sulaikytas už atsakovės sumuÅ¡imÄ kreipėsi į bylÄ tiriančiÄ tyrėjÄ su paaiÅ¡kinimu, kad buvo sumuÅ¡tas, bei praÅ¡ymu skirti jam eksperto kÅ«no apžiÅ«rÄ . Gavęs iÅ¡vadas jis iÅ¡karto kreipėsi į teismÄ su skundu privataus kaltinimo tvarka, taigi Å¡ios aplinkybės įrodo, kad ieÅ¡kovas suprato, kad patyrė žalÄ .

17. Dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės Tuo atveju, jeigu vis dėl to teismas tenkins apelianto skundÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, atsakovė prašė atleisti jÄ nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusiojo asmens provokuojančių bei teisei prieÅ¡ingų veiksmų. IeÅ¡kovas nuslėpė svarbias Å¡ios bylos objektyviam iÅ¡nagrinėjimui aplinkybes, o bÅ«tent kaip matosi iÅ¡ atsakovės pateikiamo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžio, ieÅ¡kovas M.

B. buvo pripažintas kaltu už tai, kad 2014 m. balandžio 28 d. apie 17.00 vai. (duomenys neskelbtini), skl. Nr. 113, prie namo, žodinio konflikto metu sudavė buvusiai sugyventinei D. V. vienÄ smÅ«gį ranka į smakrÄ , krÅ«tinės sritį, stumdė jÄ , dėl ko ji pargriuvo ir tuo padarė nukentėjusiajai linijinius odos nubrozdinimus krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje, poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inio stipinkaulio kaklelio lūžimÄ , t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d., o taip pat už tai, kad 2014 m. balandžio 28 d. apie 17.00 vai. (duomenys neskelbtini), skl.

Nr. 113, prie namo, žodinio konflikto metu buvusios sugyventinės D. V. dukrai J. A. sudavė smÅ«gius mediniu pagaliu į įvairias kÅ«no vietas - rankas, nugarÄ bei ausį ir padarė odos nubrozdinimus kaklo užpakalinio pavirÅ¡iaus deÅ¡inėje pusėje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inio peties nugariniame pavirÅ¡iuje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus abiejų dilbių srityse, poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinės lÄ stos priekinio pavirÅ¡iaus deÅ¡inėje pusėje, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje blauzdoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , padarydamas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d.

18. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie tai kaip jis atrodė, o taip kad dėl sužalojimo jam bÅ«tų reikalinga skubi med. pagalba. IeÅ¡kovas dėl patirto sužalojimo, kadangi pats jį traktavo menkaverčiu, net nesikreipė į gydytojÄ . Taigi, jam nebuvo taikomas visiÅ¡kai joks gydymas. Med. dokumentų byloje nebuvimas įrodo, kad ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė atstatyta, nėra jokių liekamųjų padarinių. IeÅ¡kovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sužalotos apatinės lupos bÅ«tų pablogėjusi jo reputacija, darbinė veikla, santykiai su Å¡eima ir draugais, kas reiÅ¡kia, kad nors tam tikrus nepatogumus ieÅ¡kovas neiÅ¡vengiamai jautė ypatingai didelių nepatogumų ir praradimų jis neiÅ¡gyveno.

Jo patirti neigiami prisiminimai apie incidentÄ yra natÅ«ralus reiÅ¡kinys patekus į tokiÄ situacijÄ , sÄ lygojusiÄ neigiamų emocijų atsiradimÄ . Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovui kilusio sveikatos bÅ«klės neigiamų pasekmių nenustatyta, jis nenurodo, kad dėl sužalotos lupos bÅ«tų praradęs darbÄ , darniÄ Å¡eimÄ , artimųjų ratÄ , taigi iÅ¡ esmės jo gyvenimas vyko ir vyksta kaip ir iki incidento, todėl jo patirti nepatogumai, atsižvelgiant į paties smurtinį elgesį nėra toks dvasinis iÅ¡gyvenimas, už kurį bÅ«tų pagrindas reikalauti 2000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

19. Dėl turtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės jo patirtÄ turtinę žalÄ , o tiksliau 600 Eur, sumokėtų advokatui už jo gynybÄ (atstovavimÄ ) apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė praÅ¡o atmesti šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ : pirmÄ dėl to, kad apeliaciniame skunde jis yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, antra, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, vadovaujantis CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalÄ ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nei CK 6.283 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, nenurodyta, kad žala galėtų bÅ«ti pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos baudžiamojoje byloje.

Advokato atstovavimo iÅ¡laidos yra procesinio pobÅ«džio iÅ¡laidos, atlygintinos proceso įstatymų (Å¡iuo atveju - BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012), kas yra savarankiÅ¡ku pagrindu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai 20. Apeliacinis skundas atmestinas.. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Apeliacijos dalykas – ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymas bei pagrindai atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ konkrečioje faktinėje nagrinėjamos bylos situacijoje.

22. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , nes pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimÄ .

23. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), bet subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013 iÅ¡aiÅ¡kino, kad pripažinus, kad ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne teisės pažeidimo dienÄ , teismas turi įvertinti, ar ieÅ¡kovas apie teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais.

Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo), sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ .

25. Nagrinėjamo ginčo atveju žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovas sieja su tuo, kad 2014-04-28 apie 16.30 val., kilusio konflikto metu atsakovė, paėmusi akmenį, juo sudavė ieÅ¡kovui į veido sritį, padarydama apatinės lÅ«pos sužalojimÄ , t.y. ieÅ¡kovas neginčija, kad sužinojo apie teisės pažeidimÄ ir žalos padarymÄ 2014-04-28. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas pripažino, kad tÄ dienÄ jam buvo padaryta žala, tačiau tuomet dar nebuvo žinomas turtinės, o ypač – neturtinės žalos dydis; neturtinė žala yra tęstinio pobÅ«džio – ji gali pasireikÅ¡ti kaip skausmas, pažeminimas, o apelianto iÅ¡gyvenimai po tos dienos įvykių iÅ¡ tikrųjų tęsėsi ilgÄ laikÄ , t. y. iki apkaltinamojo nuosprendžio atsakovės atžvilgiu priėmimo 2017-03-30.

Tik tÄ dienÄ apeliantas suprato, jog teisingumas buvo įvykdytas, jis gavo moralinę satisfakcijÄ , dėl jo sumuÅ¡imo kilę iÅ¡gyvenimai baigėsi ir jis galėjo įvertinti turtinės ir neturtinės žalos dydį.

26. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės veiksmų (2014-04-28 konflikto metu suduoto smÅ«gio) ieÅ¡kovas bÅ«tų gydomas, taip pat nėra duomenų, kad smÅ«gio pasekmės, tokios, kaip fizinis skausmas, ieÅ¡kovo dvasiniai iÅ¡gyvenimai dėl pažeminimo, tęsėsi iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo 2017-03-30 d. Bylos duomenimis apeliantas kreipėsi su privataus kaltinimo pareiÅ¡kimu iÅ¡ karto po įvykio. Pagal pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėjo sužinoti apie jo sveikatai padarytÄ Å¾alÄ tokios žalos padarymo dienÄ ; apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas pripažino, kad konflikto dienÄ jam buvo padaryta žala.

Nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju objektyvus ir subjektyvus sužinojimo momentai sutapo, dėl to turinės ir neturtinės žalos dydžio paaiÅ¡kėjimo momentas negali bÅ«ti tapatinamas su subjektyviu žalos padarymo fakto suvokimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje aiÅ¡kinama, kad tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ atsirado jo sužalojimo dienÄ â€“ 2014 m. balandžio 28 d., o trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė 2017 m. balandžio 28 d. (CK 1.125 str. 8 d., CK 1.121 str. 2 d.). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys teisme gautas tik 2017 m. spalio 23 d. , t.y. pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

28. Apelianto argumentai, kad jis subjektyviai suvokė, jog jis turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį nuo apkaltinamojo nuosprendžio atsakovės atžvilgiu priėmimo dienos – 2017-03-30, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , turėjo tai pripažinti, atmestini kaip faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai nepagrįsti.

29. Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010 ir kt.). IeÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡o; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis.

Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai dėl bylos Å¡alių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas.

Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2012-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

30. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad svarbių praleisto termino atnaujinimo priežasčių nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Skundžiamame sprendime teisingai nurodyta, kad tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos. IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad jis negalėjo laiku pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, nes proceso privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje neturėjo atstovo, paneigia byloje pateikti įrodymai apie tai, kad ieÅ¡kovas buvo atstovaujamas advokato nuo 2016-07-21d. Bylos duomenimis nebuvo objektyvių kliūčių pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ .

31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kinys paduotas praleidus trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nėra svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti, pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį, remdamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi.

32. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kinį tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieÅ¡kovo skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

33. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta. Kiti – teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

34. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ( CPK 98 str. 2d.). Atsakovė D. V. patyrė 400 Eur atsiliepimo parengimo iÅ¡laidų, jos nevirÅ¡ija rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, todėl praÅ¡ymas dėl jų priteisimo tenkinamas.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo M. B. (M. B.) (a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Ona Gasiulytė Virginijus Kairevičius Tatjana Žukauskienė