Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f0669b3d-41c6-4f1d-bec7-b3c3a63f3d91 Generato dall'IA

Court allows partial probation revocation and imposes combined public works and community service penalty for assault on police.

Numero d'incarto f0669b3d-41c6-4f1d-bec7-b3c3a63f3d91
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Data della decisione
Esito del giudizio Parzialmente accolto (Partially Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court partially revoked the defendant's probation and imposed a new sentence of one year of public works combined with 40 hours of community service. The defendant, a recidivist, assaulted a police officer while refusing to hand over a child to social services, using a knife and threatening violence. The court applied the combined punishment rule to merge the new penalty with the remaining term of the previous public works sentence.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

LR BK 63 str. 1, 4 d.; LR BK 140 str. 2 d., 64 (1) str. 1 d.; When a probationer commits a new crime, the court may revoke probation and impose a new penalty, which can be combined with the remaining term of the previous sentence if the new penalty is lighter.

Parole chiave

Generato dall'IA
probation revocation combined punishment assault on police public works penalty recidivism aggravation community service submerged sentence

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
LR BK 63 str. 1, 4 d.
LR BK 140 str. 2 d., 64 (1) str. 1 d.
LR BK 286 str.
LR BK 145 str. 1 d.
LR BK 94 str.
LR BK 420-421 str.

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

? Baudžiamoji byla Nr. 1-3560-598/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29343-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.1;1.1.8.1.1.1.1.8.12; (S) 1.2.5.4.1;1.2.27.1.; 2.12.1.4; 2.1.16.1.9 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 25 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Banga Bartkienė, iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29343-19, kurioje T.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2012-11-19 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 149 str. 3d., 178 str. 1d., 214 str. 1d., 302 str. 1d., 181 str. 1d., 63 str. 2d., 5d., 63 str. 4d.- 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. 2. 2016-08-04 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2d., 64 (1) str. 1d. 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, per mėnesį iÅ¡dirbant 20 valandų visuomenės labui.

Bausmę atlikęs. 3. 2017-11-24 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. 64 (1) str. 1d., 50 parų areÅ¡to. 2018-02-07 paleistas atlikus bausmę. Teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286straipsnyje, 145 straipsnio 1 dalyje Teismas n u s t a t ė : T. G. pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, o bÅ«tent: 2019 m. liepos 11 d. apie 12:02 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ ir grasino tuoj pat jį panaudoti – prieÅ¡ savo pareigas atliekantį valstybės tarnautojÄ â€“ policijos pareigÅ«nÄ â€“ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiÄ jį patrulį J.

K., tuo metu, kai Jonavos rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja A. G. pareikalavo jo, perduoti jai kÅ«dikį- R. G., gim. (duomenys neskelbtini), tam, kad kÅ«dikis bÅ«tų perkeltas į saugiÄ aplinkÄ , jis atsisakė tai padaryti ir bandė įspirti policijos pareigÅ«nui J. K., tačiau Å¡iam smÅ«gio iÅ¡vengus, jis nenusiramino į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, ir toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , grasino mojuodamas peiliu policijos pareigÅ«nui J. K., sakydamas:

„dabar padarysiu“, bandė įpjauti jam į rankas, tačiau pastarajam sužalojimų iÅ¡vengus, nenusiramino į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, dėl ko buvo panaudoti koviniai – imtynių veiksmai bei uždėti antrankiai, tokiais savo veiksmais pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui J. K., tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatyta Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje.

Be to jis, grasino nužudyti žmogų, o bÅ«tent: 2019 m. liepos 12 d., apie 08:00 val., bÅ«damas Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos B. G. kabinete Nr. 221, adresu Žeimių g. 13, Jonavoje, pakeltu ir bauginančiu tonu pareiÅ¡kė B. G., girdint Jonavos rajono savivaldybės administracijos darbuotojai V. G., pasakydamas, kad jis nupjovęs Jonavos rajono socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos A. G. galvÄ , atneÅ¡ jÄ ir padės jai ant stalo, kas sudarė pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas nukentėjusiosios A.

G. atžvilgiu yra realus ir gali bÅ«ti įvykdytas, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Dėl pasiprieÅ¡inimo valstybės tarnautojui Kaltinamasis T. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2019 m. liepos 11 d. buvo namuose (duomenys neskelbtini) su sužadėtine I. M. bei jųdviejų sÅ«numi R. G., gim. (duomenys neskelbtini). Jų Å¡eimÄ prižiÅ«ri socialinė darbuotoja A. G. 2019-07-11 apie 11.00 val. pas juos atvyko |A.

G. Jis su I. M. tuo metu buvo apsipykę, todėl I. verkė ir A. G. pasiÅ«lė I. vykti kartu su sÅ«numi į Moterų krizių centrÄ . Jis tam pasiprieÅ¡ino ir neleido socialinei darbuotojai iÅ¡sivežti sÅ«naus R. G. dėl neva nesaugios aplinkos vaikui. Kuomet jis neleido A. G. paimti jo sÅ«naus apie tai pastaroji pranešė Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams ir policijai. Apie 12.00 pamatęs, kad atvažiuoja policijos pareigÅ«nai, bijodamas, kad iÅ¡ jo bus atimtas sÅ«nus, namuose užsirakino su sÅ«numi ir savo motina V.

T. Atvykus policijos pareigÅ«nams Å¡ie įspėjo jį dėl teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo pasekmių, tačiau jis durų policijos pareigÅ«nams neatidarė, jų reikalavimų nevykdė. Po pareigÅ«nų atvykimo atvyko, atvyko jo sesuo Ž. S. su sÅ«numi G. S. Motinai atidarius duris, norint įsileisti seserį, policijos pareigÅ«nas įėjo į vidų. Jis ( T. G.) tuo metu ant rankų laikė sÅ«nų R. G. ir į jų reikalavimÄ atiduoti sÅ«nų socialiniai darbuotojai A. G. sÅ«nų, nereagavo, pradėjo spardytis, kad niekas negalėtų prieiti prie jo ir paimti iÅ¡ jo sÅ«naus.

PareigÅ«nai jo atžvilgiu panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir jėga paėmė iÅ¡ jo rankų sÅ«nų. Jis iÅ¡bėgęs iÅ¡ paskos į kiemÄ supykęs pasakė:"dabar pasidarysiu galÄ " ir sugrįžęs į namo vidų užsidarė kambaryje. Policijos pareigÅ«no reikalavimo įsileisti į kambarį nevykdė, ir kuomet pareigÅ«nas pateko į kambarį, jis peiliu pagrasino pareigÅ«nui. Gali bÅ«ti, kad peiliu mojavo prieÅ¡ pareigÅ«nÄ , tačiau jo nesužalojo, o pats susižalojo persipjaudamas deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä dėl ko pradėjo bėgo kraujas.

Jis buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos prisipažįsta pilnai, ir nurodo, kad taip elgėsi gindamas sÅ«nų. ( 2 tomas, b.l. 12-17; 22-25). Kaltinamojo T. G. kaltę be jo visiÅ¡ko prisipažinimo įrodo bylos raÅ¡ytinė medžiaga: Nukentėjusysis J. K. apklausos metu parodė, kad yra policijos pareigÅ«nas ir 2019 m. liepos 11 d. buvo tarnyboje. 12:02 val. patruliuojant Jonavos mieste kartu su vyriausiÄ ja patrule E. I. iÅ¡ Kauno apskr. VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini), rizikos grupės Å¡eimoje vyksta konfliktas, namuose vaikas.

Atvykus į įvykio vietÄ , kieme juos pasitiko socialinė darbuotoja A. G. ir B. B., kurios paaiÅ¡kino jog jos buvo iÅ¡kviestos, kadangi name esantis vyras T. G., konfliktavo su sugyventine I. M. ir galimai kelia pavojų savo sÅ«nui R. Socialinė darbuotoja nusprendė T. G. sugyventinę- I. M. su sÅ«numi R. G., gim. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vežti į saugiÄ aplinkÄ . T. G. buvo labai agresyvus, apstumdė socialines darbuotojas ir sugyventinę. IÅ¡stÅ«mė jas iÅ¡ namų ir užsirakino name su naujagimiu R.

Bandant bendrauti per langÄ su T. G. Å¡is nesileido į jokias kalbas, aiÅ¡kino jog tikrai neįsileis į namus ir vaiko neduos nei savo sugyventinei, nei socialinėms darbuotojoms. Apie susidariusiÄ situacijÄ buvo informuotas VPK budėtojas. Ä® įvykio vietÄ iÅ¡kviesta prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai patekimui į namÄ . Netrukus į kiemÄ atvyko T. G. sesuo Ž. S. su sÅ«numi G. S. Jiems atvykus V. T. atidarė namo duris ir įsileidusi Ž. S. ir G. S. bandė užsirakinti namo duris iÅ¡ vidaus, tačiau jis ( J.

K.) namo duris atidarė jėga, nespėjus V. T. jų užsirakinti. Įėjus į namÄ , viename iÅ¡ kambarių, rado T. G., kuris rankose laikė naujagimį kÅ«dikį ir garsiai Å¡aukė, jog jo niekam sÅ«naus neatiduos, buvo agresyvus, laikydamas rankose kÅ«dikį spardėsi kojomis dėl ko nebuvo galima prie jo prieiti. Ä® perspėjimus ir reikalavimus atiduoti kÅ«dikį, nereagavo. Ä® kambarį veržėsi Ž. S., V. T., G. S. Visi asmenys daug kartų buvo perspėjami jog atsitrauktų, perspėjimų neklausė buvo naudojama fizinė jėga prieÅ¡ V.

T. ir Ž. S., juos atstumiant ir stumiant iÅ¡ kambario. Kadangi T. G. spaudė kÅ«dikį glėbyje, kÅ«dikis ėmė verkti. Tuomet iÅ¡taikęs momentÄ , kuomet T. G. nebesispardė kojomis, priėjęs jam iÅ¡ priekio kairės pusės, savo kaire ranka apglėbė jį aplink kaklÄ , t. y. panaudojo fizinę jėgÄ ir kovinių imtynių veiksmÄ - smaugimÄ , ir tuomet iÅ¡ T. G. kÅ«dikį paėmė socialinė darbuotoja A. G., kuriai T. G. bandė spirti koja, bet jis savo koja blokavo smÅ«gį. Socialinė darbuotoja su kÅ«dikiu palydėta iki jos tarnybinio automobilio.

Nei jis, nei E. I. nuo T. G. spyrių nenukentėjo. IÅ¡ paskos sekęs T. G. pamatęs jog vaikas sodinamas į automobilį pasakė: "dabar einu pasidarysiu galÄ " ir sparčiu žingsniu sugrįžo atgal į kambarį, kuriame prieÅ¡ tai buvo su vaiku. Pamatęs jog eina paskui jį, jis Å¡aukdamas, kÄ tiksliai, nepamena, užsitrenkė kambario duris ir savo kÅ«nu jas užrėmė. Pagrįstai įtardamas jog T. G. gali save žaloti ar nusižudyti, brovėsi į kambarį jėga, į perspėjimus atidaryti duris T.

G. nereagavo. Atidaręs duris pamatė, kaip T. G. įsispyręs į duris kojomis, rankomis kažko ieÅ¡ko spintos lentynoje. Patekęs į kambarį sulaikinėjo T. G. iÅ¡ nugaros, atlikdamas suėmimÄ už kaklo ir pamatė, jog jis iÅ¡ spintos lentynos iÅ¡sitraukė atlenkiamÄ peilį ėmė juo mosuotis. Bandė įpjauti jam į rankas, tačiau nepavykus įpjauti, pradėjo pjaustyti savo deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä . Kadangi atsitraukti nebuvo vietos, prieÅ¡ T. G. panaudojo spec. priemones- dujas ir kovinių imtynių veiksmus.

IÅ¡ T. G. buvo atimtas peilis ir buvo sulaikytas. Ä®vykio metu sužalojimų nepatyrė, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia ir neprieÅ¡tarauja, kad tyrimas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ( 1 tomas, b.l. 136-139; 140-144). Liudytoja E. I. apklausos metu parodė, kad yra policijos pareigÅ«nė ir 2019 m. liepos 11 d. ji buvo tarnyboje. Apie 12:02 val. patruliuojant Jonavos mieste kartu su vyriausiuoju patruliu J. K. iÅ¡ Kauno apskr. VPK gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) rizikos grupės Å¡eimoje, vyksta konfliktas, namuose 1 vaikas.

Atvykus į įvykio vietÄ , (duomenys neskelbtini) namo kieme jÄ ir kolegÄ pasitiko socialinė darbuotoja A. G. ir B. B., kurios paaiÅ¡kino jog jos buvo iÅ¡kviestos, kadangi T. G. konfliktavo su sugyventine I. M. ir galimai kelia pavojų savo sÅ«nui R., todėl R. G. su motina I. M. reikia perkelti į saugiÄ aplinkÄ . Namuose, T. G. su mažamečiu sÅ«numi buvo užsirakinę, o pareikalavus atidaryti namo duris jų neatidarė. Vėliau atvyko T. G. sesuo Ž. S. su sÅ«numi G. S., kuriems atvykus name buvusi T.

G. motina V. T. atidarė duris, kad įsileistų atvykusiÄ Å½. su G. ir tuomet kolega J. K. jėga neleido uždaryti namo durų ir taip pateko į namo vidų. Užėjus su J. K. į namo vidų, kartu užėjo ir socialinė darbuotoja A. G. T. G. tuo metu buvo kambaryje, apglėbęs abejomis rankomis glėbyje laikė sÅ«nų R. ir Å¡aukė, kad sÅ«naus niekam neatiduos. Pareikalavus, kad jis atiduotų vaikÄ socialinei darbuotojai, T. G. į tai nereagavo, o prieÅ¡ingai laikydamas kÅ«dikį rankose,spardėsi, tačiau nei jai, nei J.

K. neįspyrė, o spardėsi, kad jie negalėtų prie jo prieiti. Taip pat tuo metu į kambarį veržėsi užeiti T. G. motina V. T. bei jo sesuo Ž. S., tačiau joms neleido artintis, stovėjo už kolegos J. K. nugaros ir rankomis atstÅ«mė Ž. ir V.. kažkuriuo momentu J. K. sulaukė momento, kuomet G. nustojo spardytis ir priėjęs prie jo iÅ¡ priekio bei panaudojo fizinę jėgÄ ir kovinių imtynių veiksmÄ - smaugimÄ T. G. atžvilgiu ir tuo metu iÅ¡ jo, A. G. paėmė vaikÄ . T. G. bandė koja spirti A.

G., tačiau jis nepataikė, nes buvo jo smÅ«giai blokuoti koja. Ä®vykio metu jie sužaloti nebuvo. A. G. su vaiku palydėjo į kieme stovėjusį automobilį. IÅ¡ paskos iÅ¡bėgęs T. G., pasakė: "dabar einu pasidaryti galÄ " ir nubėgo namo, jam iÅ¡ paskos nubėgo kolega J. K. Ji pati taip pat sugrįžo į namo vidų, kuriame užsidaręs kambario duris buvo T. G. ir neįsileido J. K. J. K. pavyko atidaryti duris. Užėjęs į vidų J. K. suÅ¡uko, kad T. G. turi peilį. Ji nematė kokius veiksmus T.

G. atliko su peiliu, tačiau J. K. sakė, kad T. G. peiliu mosikuodamas bandė jį sužaloti, t.y. ketino jam įpjauti. Tuo metu ji iÅ¡ kambario vijo Ž. su motina V., kurios veržėsi pas T. G. į kambarį. Girdėjo, kad tarp J. K. ir T. G. vyko grumtynės. IÅ¡girdo kaip J. K. suÅ¡uko, kad T. G. peiliu persipjovė rankÄ . Kažkuriuo momentu J. K. pargriovė T. G. ant grindų ir tuomet ji pribėgusi padėjo J. K. sulaikyti T. G., T. G. buvo sulaikytas bei pristatytas į Kauno marių ligoninę, nes jis pats save žalojo. ( 1 tomas, b.l. 152-154; 155-158).

Liudytoja A. G. apklausos metu parodė, kad dirba Jonavos rajono socialinių paslaugų centre, socialine darbuotoja, dirba (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje. Dirba su socialinę atskirtį patiriančiomis Å¡eimomis. Viena iÅ¡ tokių yra T. G. ir I. M. Å¡eima, gyv. (duomenys neskelbtini), kuri augina mažametį sÅ«nų R. G., gim. (duomenys neskelbtini). 2019-07-11 apie 11.00 val., jai telefonu paskambino T. G., jis buvo piktas ant sugyventinės, grasino, kad jis atims iÅ¡ jos vaikÄ ir su ja iÅ¡siskirs. Netrukus ji paskambino I.

M. ir pasiteiravo kas pas juos vyksta. I. M. paaiÅ¡kino, kad įvyko konfliktas su jos sugyventiniu ir nurodė, kad ne T. G., o jo tėvai grasina iÅ¡ jos atimti vaikÄ . Ji nusprendė nuvykti į įvykio vietÄ patikrinti informacijos. Vyko su kolege B. B. Atvykus į T. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ namuose nei T. G., nei I. M. nebuvo, lauke kieme vaikščiojo T. G. tėvai, o užėjus į namo vidų iÅ¡girdo kÅ«dikio verksmÄ . KÅ«dikis namuose buvo vienas, gulėjo vežimėlyje. Tuomet kolegė pasiliko su vaiku, o ji (A.

G.) išėjo į laukÄ susižinoti kas vyksta. Netrukus į namus sugrįžo I. M., o netrukus ir dviračiu parvažiavo įniršęs T. G. Jis keikė sugyventinę, užsipuolė kad ji nieko nedaro namuose, nesitvarko. I. buvo pasiÅ«lyta su vaiku vykti į saugiÄ aplinkÄ , ji sutiko. Tai iÅ¡girdęs T. G. ranka praeinant pro duris jÄ ( A. G.) stumtelėjo, bet fizinio skausmo jai nesukėlė. Ji paskambino policijai ir pranešė, kad agresyvus T. G. konfliktuoja su sugyventine. Atvykus policijos ekipažui, tai pamatęs T.

G. iÅ¡ karto nubėgo į namo vidų ir užsirakino. Atvykusiems pareigÅ«nams jos paaiÅ¡kino situacijÄ , ir pareigÅ«nai bandė įeiti į namo vidų, tačiau T. G. pareigÅ«nų neįleido ir jų reikalavimų nevykdė. Paskui, kaip suprato, T. G. skambino Å¡eimos nariams ir netrukus taksi automobiliu atvyko Ž. S. su sÅ«numi G. Ž. ir G. V. norėjo įleisti į vidų ir tuo metu sureagavo policijos pareigÅ«nai ir įėjo į namo vidų. Ji taip pat įėjo su policijos pareigÅ«nais į namo vidų.

T. G. laikė rankose vaikÄ . PareigÅ«nai prašė atiduoti vaikÄ . Jie priėjo prie T. G., iÅ¡ abiejų pusių, sugriebė jam už rankų ir bandė jas traukti į Å¡onus, o ji (A. G.) ėjo link jo bandydama paimti vaikÄ , tačiau T. G. ketino du kartus įspirti. PirmÄ kartÄ spyrė, bet nepataikė, o antrÄ kartÄ jis vėl bandė spirti, bet policijos pareigÅ«nas smÅ«gį blokavo. IÅ¡ T. G. kÅ«dikis buvo paimtas, perduotas motinai ir abu įsodinti į automobilį. Ji taip pat liko automobilyje, iki tol, kol policijos pareigÅ«nai T.

G. išvedė iš namo. Kuomet jį išvedė, pastebėjo, kad T. G. drabužiai ir jo rankos yra kruvini. Pareigūnai T. G. įsodino į tarnybinį automobilį ( 1 tomas, b.l. 165-169; 170-173). Liudytoja B. B. apklausos metu parodė, kad dirba Jonavos rajono socialinių paslaugų centre, individualios priežiūros personalo darbuotoja. Kartu su kolege A. G. dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir jų buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini)seniūnijos pastate, bet priklauso Jonavos socialinių paslaugų centrui. 2019-07-11 T.

G. telefonu paskambino A. G. pranešė, kad jo sugyventinė I. pasiėmė virvę ir išėjo į miÅ¡kÄ , o jam apie tai pasakė jo motina V. T. T. G. Å¡eima yra įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ , jis gyvena su sugyventine I., bei jų bendru kÅ«dikiu R. G. Kolegė iÅ¡ T. G. gautÄ informacijÄ nusprendė patikrinti, todėl jos apie 12:00 val.,atvyko pas T. G. į namus. Namuose buvo tik jo mama V. T., ji vaikščiojo lauke po kiemÄ , nei T. nei jo sugyventinės namuose nebuvo.

Jos su A. užėjusios į namo vidų, kambaryje rado vežimėlyje gulintį T. ir I. sÅ«nų R., kuris verkė. A. išėjo ieÅ¡koti T. ir I., o ji (B. B.) liko prižiÅ«rėti kÅ«dikio. Atėjo į kambarį ir V.. BÅ«nant kambaryje, pamatė per langÄ , į namus T. T. ir I. Su jais bendravo A. A. iÅ¡kvietė T. T. tai iÅ¡girdęs, užsirakino namo duris ir nieko į namo vidų neįsileido. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams jos paaiÅ¡kino situacijÄ ir policijos pareigÅ«nai bandė patekti į namo vidų, tačiau T.

G. durų neatidarė, jų reikalavimų nevykdė. Netrukus taksi automobiliu atvyko T. G. sesuo Ž. S. su sÅ«numi G. S., kuriems atvykus mama V., atidarė namo duris, kad įsileisti Ž. su G. ir tuomet policijos pareigÅ«nas greitai sureagavo bei atidarė namo duris ir pateko į namo vidų. Ji liko laukti lauke, kad galėtų perimti Tado sÅ«nų R. ir jį su motina I. iÅ¡gabenti į saugiÄ aplinkÄ . Kas vyko namo viduje nematė, tačiau girdėjo T. T. garsiai Å¡aukė, bet kÄ konkrečiai neatsimena.

Netrukus A. iÅ¡nešė į antklodę susuktÄ kÅ«dikį. Taip pat atėjo ir vaiko motina I. ir jie ( ji, A., I. ir vaikas) užsirakinę sėdėjo automobilyje. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡vedė iÅ¡ namų T. G., kurio rankos buvo kruvinos, jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Ä®vykio metu asmeniÅ¡kai ji nenukentėjo ( 1 tomas, b.l. 176-179). Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK vyriausiojo patrulio J. K. tarnybiniu praneÅ¡imu nustatoma, kad 2019 m. liepos 11 d. apie 12:02 val., T. G. pasiprieÅ¡ino savo pareigas einančiam policijos pareigÅ«nui J.

K..( 1 tomas, b.l. 128-129). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatoma, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta- namas, adresu (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros metu fotografuota ( 1 tomas, b.l. 117-125). SavanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis J. K. pateikė peilį bei popierinio rankÅ¡luosčio skiautę su rudos spalvos dėmėmis, primenančias kraujÄ , ( 1 tomas, b.l. 145). Daiktų apžiÅ«ros protokolu nustatoma, kad apžiÅ«rėti nukentėjusiojo J.

K. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti daiktai- peilis ir popieriaus skiautė su rudos spalvos dėmėmis. Apžiūros metu fotografuota ( 1 tomas, b.l. 146-149). Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK RS vyriausiasis tyrėjas E. P. pateikė du vaizdo įrašus (1 tomas, b.l. 206). Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, Kauno apskr.

VPK Jonavos r. PK RS vyriausiojo tyrėjo E. P. pateikti du vaizdo įraÅ¡ai ( 1 tomas, b.l. 207-209). SavanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad T. G. prie tyrimo medžiagos pateikė elektroninę laikmenÄ kompaktinį diskÄ su vaido įraÅ¡ais ( 2 tomas, b.l. 26-27). Kitų objektų apžiÅ«ros protokolu nustatoma, kad apžiÅ«rėta elektronine laikmena 2019 m. liepos 19 d. pateiktas įtariamojo T. G. savanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ( 2 tomas, b.l. 28-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1790/2019(02) nustatoma, kad T. G. konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimai smakre, poodinės kraujosruvos šlaunyse, dešinėje blauzdoje, juosmens sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, septyniais ar daugiau trauminiais poveikiais; pjautinė žaizda ir odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje padaryti aštriais pjaunančiais daiktais, trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku bei aplinkybėmis.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimų, bÅ«dingų savigynai, nekonstatuota. Sužalojimų padarymo eiliÅ¡kumo nustatyti negalima. T. G. sužalojimų jam padarymo metu galėjo bÅ«ti įvairiose padėtyse. Odos nubrozdinimai bei pjautinė žaizda deÅ¡iniame dilbyje galėjo bÅ«ti padaryti ir paties T. G. savęs žalojimo tikslu. ( 2 tomas, b.l. 74-75). Å ių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad T. G. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , ir jis yra baustinas.

Jo veika teisingai buvo kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį, t.y. 2019 m. liepos 11 d. apie 12:02 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ ir grasino tuoj pat jį panaudoti – prieÅ¡ savo pareigas atliekantį valstybės tarnautojÄ â€“ policijos pareigÅ«nÄ â€“ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiÄ jį patrulį J. K., tuo metu, kai Jonavos rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja A. G. pareikalavo jo, perduoti jai kÅ«dikį- R.

G., gim. (duomenys neskelbtini), tam, kad kÅ«dikis bÅ«tų perkeltas į saugiÄ aplinkÄ , jis atsisakė tai padaryti ir bandė įspirti policijos pareigÅ«nui J. K., tačiau Å¡iam smÅ«gio iÅ¡vengus, jis nenusiramino į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, ir toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , grasino mojuodamas peiliu policijos pareigÅ«nui J. K., sakydamas: „dabar padarysiu“, bandė įpjauti jam į rankas, tačiau pastarajam sužalojimų iÅ¡vengus, nenusiramino į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, dėl ko buvo panaudoti koviniai – imtynių veiksmai bei uždėti antrankiai, tokiais savo veiksmais pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui J.

K.. Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ Kaltinamasis T. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu neprisipažino ir parodė, kad socialinei darbuotojai A. G. negrasino, t.y. jos nužudyti, nes jos akivaizdoje jis nieko nesakė. Taip pat jis apie tai nieko nesakė ir Savivaldybės direktorės pavaduotojai B. G.. 2019-07-12 ryte buvo atėjęs į Jonavos rajono savivaldybę pasikalbėti su B. G., kad ji pakeistų paskirtÄ socialinę darbuotojÄ A., dėl to, kad ji neva gadina jo Å¡eimos gyvenimÄ , kiÅ¡asi į Å¡eimÄ , Teigia, kad jis pokalbio metu A. atžvilgiu grasinimų neiÅ¡sakė, t.y. nesakė, kad atneÅ¡ ir padės A.

G. galvÄ jai ( B. G.) ant stalo.Taip nesakė, nes supranta, kad už tokius žodžius gresia atsakomybė, nes yra teistas ir susidÅ«ręs su Lietuvos įstatymais. Tikslo susidoroti ar nužudyti A. G., ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ neturi, tik nori, kad ji nedirbtų su jo Å¡eima, o bÅ«tų paskirta kita socialinė darbuotoja. Jis žinojo, kad vėliau Socialinių paslaugų centre, Jonavoje, 10 val., vyko posėdis dėl sÅ«naus ir sužadėtinės I., kuriame turėjo dalyvauti, tačiau atvykus A.

G. neįleido jo pro duris ir nurodė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Jis apsisukęs išėjo iÅ¡ Centro patalpų. Vėliau nuvyko vėl į Jonavos savivaldybę pas Vaiko teisų specialistę O. S. pasikalbėti apie sÅ«nų ir tuo metu pas jÄ Ä¯ kabinetÄ atėjo I. su sÅ«numi bei socialine darbuotoja A. Pamatę jį jos apsisuko ir išėjo. Jis nuėjo iÅ¡ paskos, nes reikėjo iÅ¡ I. rankinės pasiimti dokumentus bei norėjo pažiÅ«rėti į sÅ«nų, ar jam viskas gerai. A. užstojo I. su vaiku ir neleido prie jų prieiti, todėl A. jis gražiai nustÅ«mė rankomis nuo I., jos nemušė, tiesiog pastÅ«mė, kad galėtų prieiti prie Irmos, bet A. neleido bendrauti su I.

Jis paėmė iš I. rankinę ir nusileido žemyn. Iš rankinės pasiėmęs savo dokumentus, rankinę gražino I.Tikslo pagrobti rankinę iš I. neturėjo, jo tikslas buvo pasiimti savo asmens tapatybės kortelę, nes ji buvo pas I. Dėl šios inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1d. kaltu neprisipažįsta, nes A. G. negrasino ( 2 tomas, b.l. 12-17; 22-25). Nukentėjusioji A. G. apklausos metu parodė, kad ji dirba Jonavos rajono socialinių paslaugų centre, socialine darbuotoja, dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje.

Dirba su socialinę atskirtį patiriančiomis Å¡eimomis. Viena iÅ¡ tokių yra T. G. ir I. M. Å¡eima, gyv. (duomenys neskelbtini), kuri augina mažametį sÅ«nų R. G.. gim. (duomenys neskelbtini). Jai teko 2019 m. liepos 11 d. vykti pas T. G. Å¡eimÄ ir iÅ¡ jo dalyvaujant Jonavos rajono policijos pareigÅ«nams, paimti į saugiÄ aplinkÄ jo sÅ«nų R. G. Å io įvykio metu T. G. pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams. O ji 2019 m. liepos 11 d. paėmusi R. G. su jo motina I. M. pristatė juos į Vaiko ir Å¡eimos gerovės centrÄ , į saugiÄ aplinkÄ . 2019 m. liepos 12 d. 10:00 val., įvyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu aptarta T.

G. ir I. M. Å¡eimos situacija ir buvo priimtas sprendimas I. M. su sÅ«numi R. G. nuvežti pas močiutę Z. į Biržus. Posėdžio metu T. G. jame nedalyvavo, tačiau jis bandė įsibrauti į patalpÄ , bet jo neleido, užrėmė duris ir liepė kolegei D. iÅ¡kviesti policijÄ , tuomet T. G. pasiÅ¡alino iÅ¡ Centro patalpų. Tuomet su I. ir jos sÅ«numi tarnybiniu automobiliu vyko į Vaikų teisių skyrių pas O. S., į 401 kabinetÄ ir atidarius kabineto duris pamatė sėdintį T. G. Jį pamačiusi, kad iÅ¡vengti konflikto bandė iÅ¡eiti iÅ¡ patalpų, tačiau T.

G. pasivijo ir agresyviai eidamas link jos, nes ji ( A. G.) bandė užstoti I. su vaiku, deÅ¡ine ranka sugriebė jai už deÅ¡inės rankos vietos tarp peties ir alkÅ«nės ir paspaudė ir taip laikydamas pastÅ«mė į Å¡onÄ , dėl ko ji rankoje juto fizinį skausmÄ . T. G. bandė čiupti vaikÄ , kad jo neiÅ¡vežtų, tačiau vaikÄ apsaugoti pavyko. Apie šį įvykį pranešė direktorei suraÅ¡ydama tarnybinį praneÅ¡imÄ . Taip pat jÄ Socialinės paramos skyriaus specialistė J. G. informavo, kad 2019 m. liepos 12 d.

į skyrių buvo atėjęs T. G. ir pasakė girdint visoms Å¡io skyriaus specialistėms, kad jis padės jos galvÄ , joms ant stalo. Ji šį pasakymÄ suprato kaip realų grasinimÄ , kad T. G. gali susidoroti tai yra nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ . Ji T. G. bijo, kad jis kažko nepadarytų ir nesusidorotų, vien dėl to, kad ji, neva, be pagrindo kiÅ¡asi į jo Å¡eimÄ ir iÅ¡ jo atėmė vaikÄ . Dėl 2019 m. liepos 11 d. dienos įvykių labai iÅ¡sigando, kadangi T. G. buvo agresyvus, jis iÅ¡ rankų iÅ¡plėšė Irmos paraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ , vėliau jÄ ( A.

G.) stumtelėjo savo ranka jai į deÅ¡inį Å¡onÄ , nors skausmas nebuvo sukeltas, bet iÅ¡sigando. Kuomet bandė su policijos pareigÅ«nais paimti vaikÄ iÅ¡ T. G. jis ketino du kartus spirti, nors smÅ«gių ir iÅ¡vengė, fizinis skausmas nebuvo sukeltas, tačiau labai iÅ¡sigando, grėsmė buvo sukelta. Po Å¡ių įvykių, patiria didelius iÅ¡gyvenimus, jaučia stresÄ , blogai miega, bijo iÅ¡eiti į gatvę, kad nesutiktų T. G., todėl dėl Å¡io įvykio patyrė ir moralinę žalÄ .

PraÅ¡o pripažinti nukentėjusiÄ jÄ dėl moralinės žalos patyrimo, tačiau civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡ . Mano, kad T. G. turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. ( 1 tomas b.l. 165-169; 170-173). Liudytoja J. G. apklausos metu parodė, kad dirba Jonavos administracijos Socialinės paramos skyriuje, (duomenys neskelbtini)seniÅ«nijoje, socialinių iÅ¡mokų specialiste, darbo vieta yra(duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). T. G. ir I. M. Å¡eima yra žinoma, jie gauna paÅ¡alpas.

T. G. gali apibÅ«dinti kaip agresyvų, linkusį grasinti asmenį, nes pačiai iÅ¡ jo yra tekę girdėti ne vienÄ grasinimÄ , tačiau dėl to į policijÄ nei karto nesikreipė. Taip pat (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos patalpose dirba ir A. G., ji sėdi kitame kabinete ir yra socialinė darbuotoja. A. buvo pasakojusi, kad 2019 m. liepos 11 d. ji lankėsi T. G. Å¡eimoje, ten įvyko konfliktas buvo atvykę policijos pareigÅ«nai ir T. G. sÅ«nus buvo iÅ¡vežtas į saugiÄ aplinkÄ su jo sugyventine I.

M.. 2019 m. liepos 12 d. tarp 10-11 val., buvo atvykusi į Jonavos socialinės paramos centrÄ , Žeimių g. 13, Jonava ir buvo pas skyriaus vedėjÄ D. Ū., kuri papasakojo, kad į jų skyrių 2019 m. liepos 12 d. ryte, buvo atėjęs T. G., kokiu tikslu jis lankėsi, nežino, tačiau vedėja papasakojo, kad T. G. buvo nuėjęs pas Jonavos rajono administracijos direktoriaus pavaduotojÄ B. G. ir jai pasakė grasinančius žodžius: "atneÅ¡iu ir padėsiu galvÄ ant stalo". Nežino kÄ jis turėjo omenyje sakydamas Å¡iuos žodžius, tačiau vedėja kaip ji suprato įvardino, kad jie buvo skirti (duomenys neskelbtini) socialinėms darbuotojoms A.

G. ir B. B. Vėliau išėjusi iÅ¡ vedėjos, Jonavos seniÅ«nijos patalpose susitiko T. G., kuris paklausė, kodėl A. G. su juo taip elgiasi, ko ji nori, dėl ko nori atimti iÅ¡ jo vaikÄ bei nurodė, kad jis skirsis su sugyventine ir paklausė, jeigu iÅ¡siskirs ar gaus paÅ¡alpÄ . 2019 m. liepos 12 d. apie 16:30 val., telefonu paskambino A. G., kuri paaiÅ¡kino, kad yra labai pervargus dėl paskutinių dienos įvykių ir pasakė, kad 2019 m. liepos 12 d. vyko atvejo vadybos posėdis dėl T. G. Å¡eimos ir po Å¡io posėdžio jÄ užsipuolė T.

G., kuris sugriebė jai už rankos ir pastūmė. Taip pat pasakojo apie tai, kad T. G. išsakė grasinančius žodžius būdamas pas B. G. Iš A. G. pasakojimų jai yra žinoma, kad ji jaučia didelę baimę, bijo sutikti T. G., kad jis jai ko nors nepadarytų ( 1 tomas, b.l. 181-184). Liudytoja B. G. apklausos metu parodė, kad dirba Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigose. Kabinetas yra Jonavos rajono savivaldybės patalpose antrame aukšte, Nr. 221, adresu Žeimių g. 13, Jonava.

Prie pat kabineto sėdi sekretorė V. G. Jai yra žinomas pilietis T. G., kadangi jis pradėjo lankytis nuo 2019 m. birželio mėnesio ir jis beveik kiekvienÄ savaitę mažiausiai du kartus lankydavosi jos kabinete, t.y. užeidavo. T. G. skųsdavosi, kad socialiniai darbuotojai, o bÅ«tent A. G. kiÅ¡asi į jo Å¡eimos asmeninį gyvenimÄ . Jam paaiÅ¡kindavo, kad toks socialinės darbuotos darbas, kad ji turi teisę tikrinti jo Å¡eimÄ . 2019 m. liepos 12 d., apie 8:00 val., atėjus į darbÄ prie savo kabineto durų rado sėdintį T.

G., kurį įsileido į savo kabinetÄ ir paklausė kokiu tikslu atėjo. Jis paklausė, ar jai žinomos 2019 m. liepos 11 d. įvykusio įvykio aplinkybės jo namuose, ji atsakė neigiamai. T. G. papasakojo, kad pas jį į namus, atvyko socialinė darbuota A. G., kuri jam iÅ¡kvietė policijÄ , ir kad jie norėjo atimti vaikÄ iÅ¡ jo, nes namuose nebuvo jo sugyventinės, kuri buvo išėjusi kartis. Tarp jo ir socialinės darbuotojos vyko konfliktas ir jis supyko ant A. G., kad ji iÅ¡kvietė policijÄ ir iÅ¡ jo buvo paimtas jo sÅ«nus.

Taip pat pokalbio metu T. G. agresyviu tonu pasakė, tiksliau pareikalavo, kad A. G. bÅ«tų atleista iÅ¡ darbo dėl netinkamų jos pareigų vykdymo ir kiÅ¡imosi į jo Å¡eimÄ , o jeigu jos neatleis, tuomet jis pagrasino, kad jis nupjaus A. G. galvÄ ir jÄ atnešęs padės jai ant stalo. Å ie T. G. iÅ¡sakyti grasinimai A. G. atžvilgiu atrodė labiau manipuliatyvaus pobÅ«džio, siekiant ,kad bÅ«tų imtasi kokių nors veiksmų atleisti A. iÅ¡ darbo, nors ji tokių įgaliojimų neturi. Ji pradėjo raminti T.

G., kad jis nekalbėtų grasinančių žodžių, tačiau jis į tai nereagavo, o prieÅ¡ingai pasakė, kad jeigu ji nesiims jokių veiksmų, tuomet jis pats užsipils benzinu ir susidegins prieÅ¡ Jonavos savivaldybės langus. Tada T. G. pasiteiravo, kur jam kreiptis dėl paminėtos socialinės darbuotojos A. G. atliedimo. Ji nurodė kur kreiptis ir T. G. išėjo ( 1 tomas, b.l. 186-189). Liudytoja V. G. apklausos metu parodė, kad ji dirba Jonavos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausiÄ jÄ specialiste.

Darbo vieta yra Jonavos savivaldybės patalpose adresu Žeimių 13, Jonava, 220 kabinete, antrame aukÅ¡te. Sėdi Å¡alia direktoriaus V. M. ir direktoriaus pavaduotojos B. G. kabinetų, kabinetas yra pereinamas. Nepamena ar įvykio metu kabinete buvo direktorius, bet jo kabineto durys buvo uždarytos. Pažįsta pilietį T. G., jis pastoviai nuo 2019 m. birželio mėnesio, lankosi pas B. G., kokiu tikslu jis eina pas B. G. nesakė, bet suprato, kad dėl socialinių darbuotojų. Jis per dienÄ lankydavosi po kelis kartus. 2019 m. liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, nuo pat ryto 8 val., į savivaldybės patalpas atėjo T.

G., B. G. dar nebuvo darbe ir kuomet ji atėjo, įsileido T. G. į kabinetÄ , kabineto durys buvo uždarytos, tačiau girdėjo, kaip T. G., su B. G. bendravo pakeltu tonu, apie kÄ jie kalbėjo nesiklausė ir konteksto pasakyti negali. Po to iÅ¡eidamas T. G. iÅ¡ B. G. kabineto, garsiai ir agresyviu tonu pasakė, kad jos galvÄ nupjaus ir atneÅ¡ ant stalo. Kam jis iÅ¡sakė Å¡iuos grasinimus, nesuprato, tačiau T. G. išėjus iÅ¡ B. G. kabineto, pati pavaduotoja paaiÅ¡kino, kad T. G. pyksta dėl socialinės darbuotojos, kuri lanko jo Å¡eimÄ ir Å¡iuos grasinimus jis iÅ¡sakė socialinės darbuotojas atžvilgiu, tačiau kas toji socialinė darbuotoja nežino, jos nepažįsta.

Nuo to laiko, T. G. nebuvo atėjęs pas B. G. ( 1 tomas, b.l. 191-194). Liudytoja O. S. apklausos metu parodė, kad dirba Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Kauno apskr. Jonavos vaiko teisių skyriaus, vyresniÄ ja specialiste. 2019 m. liepos 12 d. dirbo ir buvo skyriaus patalpose adresu Žeimių 13, Jonavoje, ir apie 11:30 val., į kabinetÄ Ä¯siveržė žinomas pilietis T. G., kuris norėjo pabendrauti. Ji liepė jam palaukti už durų, kol baigs dirbti su kitu žmogumi. T. G. pasakė: "tu manęs nenervuok ir nenorėk, kad man vėl užeitų", bet ji dar kartÄ liepė palaukti už durų, kuomet paleis žmogų, tada jį priims.

Tik išėjus Å¡iam žmogui, į kabinetÄ atėjo T. G., kuris iÅ¡ karto atsisėdo ir praėjo aiÅ¡kinti, kad jam reikia susitikimo su jo sÅ«numi, klausė kur dabar yra jo vaikas. Ji T. G. paaiÅ¡kino, kad vaikas Å¡iuo metu yra su mama, jai teisės į vaikÄ nėra apribotos, todėl vaikas gali bÅ«ti su mama. Besikalbant su T. G., ji pamatė kad link kabineto ateina I. su vaiku bei socialinė darbuotoja A. G., (su jomis susitikimas buvo suderintas iÅ¡ anksto). A. pamačiusi, kad kabinete sėdi T. G., staiga su I. ir vaiku apsisuko leistis žemyn, link trečio aukÅ¡to, bet tai pamatė T.

G. ir iÅ¡bėgo link jų. Pasivijęs norėjo atimti vaikÄ iÅ¡ I., kuris buvo neÅ¡ioklėje, tačiau vaikÄ užstojo A. ir neleido jo paimti, tuomet T. G. sugriebė A. už rankos ( kurios rankos neatsimena) ir jÄ taip laikydamas už rankos patraukė į Å¡onÄ , kad galėtų prieiti prie I. ir paėmęs iÅ¡ I. rankinę nieko nesakydamas pabėgo. A. iÅ¡ karto iÅ¡kvietė policijÄ , pasakydama, kad T. G. pagrobė rankinę ir, kad jai su vaiku ir I. yra nesaugu. Ji A. ir I. su vaiku, parsivedė į savo kabinetÄ , užsirakino duris dėl saugumo ir laukė policijos.

Kuomet T. G. buvo kabinete, jis kalbėjo apie socialinę darbuotojÄ A. G., sakė, kad ji bloga darbuotoja, nes kiÅ¡asi į jo Å¡eimÄ , vadino jÄ Å¾iurke, bet grasinančio pobÅ«džio žodžių A. G. atžvilgiu neiÅ¡sakė, tik minėjo, kad jÄ reikia atleisti. ( 1 tomas, b.l. 202-205). Protokolu-pareiÅ¡kimu nustatoma , kad pareiÅ¡kėja A. G. pranešė, kad iÅ¡ kitų darbuotojų sužinojo, kad T. G. 2019 m. liepos 12 d. iÅ¡sakė jos atžvilgiu grasinančio pobÅ«džio žodžius, kad nupjaus jos galvÄ ir padės ant stalo.

Ji mano, kad T. G. iÅ¡sakyti grasinimai yra realÅ«s, ji bijo, jaučiasi nesaugi. ( 1 tomas, b.l. 17-20). BK 145 straipsnyje numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais praneÅ¡ant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali bÅ«ti padaryta žodžiu, raÅ¡tu, taip pat ir telefonu ar kitokiu bÅ«du pačiam nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iÅ¡ kurių nukentėjusysis tai sužino. Grasinimas turi bÅ«ti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas.

Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumÄ reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Grasinimo atveju neatliekami rengimosi veiksmai, nesikėsinama nužudyti, sunkiai sužaloti ar susargdinti, o tik iÅ¡reiÅ¡kiamas ketinimas tai padaryti. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30/2011).

Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusios kolegėms iÅ¡sakė grasinančio pobÅ«džio pasisakymus, kurie buvo realÅ«s, nes sekė po kaltinamojo agresyvaus ir nusikalstamo veikimo prieÅ¡ valstybės tarnautojÄ . Nukentėjusioji buvo Å¡io nusikaltimo liudytoja, todėl ji turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad ir jos atžvilgiu gali bÅ«ti padarytas nusikaltimas. Teismas mano, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir pilnai įrodyta. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. G. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). baustas administracine tvarka, paskutinį kartÄ 2019 m. rugpjūčio 20 d. pagal LR ANK 507 str. 1 d., dėl to, kad 2019 m. liepos 26 d. (duomenys neskelbtini) namo, necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡keikė socialinę darbuotojÄ D. K. ( 2 tomas, b.l. 40-44), teistas (2 tomas b.l.45-59), VšĮ Jonavos PSPC psichikos sveikatos centre lankosi epizodiÅ¡kai nuo 2001 m. Diagnozė: F60.3 EmociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Impulsyvus tipas.

Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų aktyvioje priežiÅ«roje neįraÅ¡ytas. ( 2 tomas, b.l. 83). Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam T.

G. už nusikaltimus, numatytus BK 286 straipsnyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė –vieÅ¡ieji darbai, nustatant bausmės terminÄ artimÄ vidurkiui. Daiktiniai įrodymai : sulankstomas peilis, popierinio rankÅ¡luosčio skiautė su rudos spalvos dėmėmis - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini, dvi elektroninės laikmenos –CD – paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 420-421 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams viešųjų darbų. Pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnės bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - 1 (vienerius) metus viešųjų darbų, įpareigojant T.

G. per du mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbant 40 valandų visuomenės labui. Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti T. G. kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, o pradėjus bausmės vykdymÄ , kardomosios priemonės netaikyti. Daiktinius įrodymus : sulankstomÄ peilį, popierinio rankÅ¡luosčio skiautę su rudos spalvos dėmėmis - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti, dvi elektronines laikmenas –CD – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

IÅ¡aiÅ¡kinti T. G., kad: nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Tokiu atveju Å¡is teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios; iÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu; nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėja Banga Bartkienė