fffe9f86-0d07-43b3-bab7-083f97fafeec · Vilniaus apygardos teismas

Nuorašas:Nuorašas:                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2S-1180-553/2011                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 96.1; 96.4; 96.5 122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. birželio 16 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,kolegijos teisėjų Marijono Greičiaus ir Nerigos Švedienės,kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo M. K. pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys- T. S., I. K., T. T., J. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas M. K. pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ dėl 2010 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo priimtos nutarties civilinėje byloje pagal M. K. pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys T.

S., I. K., T. T., J. S.. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas atsisakė priimti M. K. atskirÄ jį skundÄ dėl 2010 m. lapkričio 12 d. teismo nutarties ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui, nes jis buvo pasiraÅ¡ytas neturinčio įstatyminės teisės vesti bylÄ asmens. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Apeliantas (pareiÅ¡kėjas) M. K. atskiruoju skundu praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį ir perduoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui atskirojo skundo priėmimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti. AtskirÄ jį skundÄ padavė apeliantas, veikiantis per savo įgaliotÄ asmenį G. T.. Ä®galiojimas patvirtintas notarine tvarka. Be to, byloje apeliantas atstovaujamas advokatės, su kuria G. T. yra sudaręs atstovavimo sutartį.Teismas atėmė iÅ¡ apelianto galimybę ginti savo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Teismas galėjo priimti nutartį ir nustatyti pakankamÄ terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti.Suinteresuoti asmenys T.

S., T. T., I. K. ir J. S. atsiliepime praÅ¡o (1) palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-24 nutartį nepakeistÄ ; (2) už CPK 121 str. 1 d. nustatytos pareigos informuoti nevykdymÄ skirti apeliantui (pareiÅ¡kėjui) 1000 Lt baudÄ ; (3) įpareigoti kartu su M. K. gyvenančiÄ dukterį L. K. (L. K.) atliginti suinteresuotiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ ir skirti jai ir/arba G. T. maksimaliÄ 20 000 Lt baudÄ . Atskirajame skunde nurodoma, kad:Apeliantas nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir tyčia vilkina procesÄ -teikdamas 2010-11-19 atskirÄ jį skundÄ , neinformavo teismÄ apie pasikeitusį adresÄ .

M. K. atstovas G. T. nuolat klaidino teismÄ , teikė teismui nesusijusius su byla neva naujus raÅ¡ytinius įrodymus ir kitaip vilkino bylos nagrinėjimÄ , gaiÅ¡ino teismų darbÄ bei piktnaudžiavo savo teisėmis. Teikdamas atskirÄ jį skundÄ M. K. atstovas G. T. neatsižvelgė į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-23 nutartį ir pakartotinai ignoravo CPK 56 str. nuostatas. Dėl apelianto ir jo atstovo veiksmų, patiriami nuostoliai, nes žemės grÄ Å¾inimo procesas yra pristabdytas. Pretendentai į S. T.

žemę nuosavybės teises vėliausiai galėjo atkurti dar 2008 m., per šį laikotarpį žemės sklypų vertė ženkliai sumažėjo. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl pareiÅ¡kėjo interesų atstovavimo tinkamumo.Lietuvos Respublikos CK 6.757 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus. Lietuvos Respublikos CPK 51 straipsnio 1 dalyje yra nurodoma, kad asmenys gali savo bylas vesti patys arba per atstovÄ .

Tuo tarpu CPK 56 straipsnis apibrėžia asmenis, galinčius bÅ«ti atstovais teisme pagal pavedimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad jeigu atstovas yra paÅ¡alinis asmuo (t.y. ne artimas giminaitis ar sutuoktinis), fiziniam asmeniui gali atstovauti tik advokatai ar jų padėjėjai. Kartu su Å¡iais asmenimis atstovais pagal pavedimÄ gali bÅ«ti ir kiti asmenys (CPK 56 str. 2 d.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarties pasirašė ir pateikė M.

K. vardu atstovas G. T.. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių Å¡ių minėtų asmenų artimus giminystės ryÅ¡ius ir G. T. aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , kaip to reikalauja CPK 56 straipsnis, numatantis asmenis galinčius bÅ«ti atstovais teisme. Taigi nors į bylÄ yra pateiktas įstatymo nuostatas atitinkantis M. K. iÅ¡duotas įgaliojimas G. T. atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo atstovavimo visose valstybinėse institucijose. atstovavimu visose civilinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (b.l. 148), tačiau Å¡is įgaliojimas nesuteikia teisės G.

T. atstovauti įgaliotojo teisme civiliniame procese, nes jis nėra vienas iÅ¡ CPK 56 straipsnyje numatytų asmenų. Nors apeliantas nurodė, kad jis yra sudaręs atstovavimo sutartį su advokate, todėl CPK 56 straipsnio 2 dalies pagrindu kiti asmenys gali bÅ«ti atstovais pagal pavedimÄ kartu su jais, tačiau tai nesuteikė teisės G. T. vienasmeniÅ¡kai pateikti atskirÄ jį skundÄ ir jį pasiraÅ¡yti. Juolab, kad tokia CPK 56 straipsnyje numatyto atstovo teisė turi bÅ«ti atskirai aptarta įgaliojime (CPK 59 str. 2 d.).

Å iuo atveju kitas įgaliotas asmuo teikti teismui pasiraÅ¡ytÄ atskirÄ jį skundÄ gali tik kartu su advokatu, kurio įgaliojime atskirai aptarta tokia atstovo teisė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pateiktas atskirasis skundas yra pasiraÅ¡ytas neįgalioto vesti bylÄ asmens, tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti priimti atskirÄ jį skundÄ , nesuteikus asmeniui galimybių pasinaudoti procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutu.Pažymėtina, kad apeliacijos teisė, leidžianti patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ ir sumažinti teismo klaidų tikimybę, yra viena iÅ¡ esminių procesinių asmens teisių, todėl negali bÅ«ti nepagrįstai ribojama.

Be abejo, kiekvienas teismui teikiamas procesinis dokumentas turi atitikti jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus bei kitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. CPK 115 straipsnis numato procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimo bei trÅ«kumų iÅ¡taisymo institutÄ , kuris taikomas visiems teismui teikiamiems procesiniams dokumentams, tuo pačiu ir atskiriesiems skundams. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju teismo nurodomo CPK 137 str. 1 d. 8 p., kai teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, kai pareiÅ¡kimÄ suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylÄ asmuo, taikymo ieÅ¡kiniui pasekmės skiriasi nuo atsisakymo priimti atskirÄ jį skundÄ .

Atsisakius priimti ieÅ¡kinį CPK 137 str. 1 d. 8 p. asmuo nepraranda teisės pakartotinai kreiptis į teismÄ su tuo pačiu ieÅ¡kiniu, jeigu yra paÅ¡alintos ar iÅ¡nyko aplinkybės, kliudančios priimti ieÅ¡kinį. Tuo tarpu atskirajam skundui paduoti įstatyme yra numatytas griežtas terminas, kuris yra neilgas (7 dienos), todėl atsisakius priimti skundÄ , asmuo greičiausiai nebespės įstatymo nustatytu terminu pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentÄ , tokiu bÅ«du prarasdamas teisę į apeliacijÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nustačius atskirojo skundo trÅ«kumus, Å¡iuo atveju įgaliojimo netinkamumÄ , teismas turėjo nustatyti pareiÅ¡kėjui terminÄ skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti, tuo užtikrindamas visapusiÅ¡kÄ asmens teisę į apeliacijÄ .Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikęs atstovavimÄ reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai atsisakė priimti atskirÄ jį skundÄ , neiÅ¡naudojęs procesinių dokumentų Å¡alinimo instituto ir tuo neužtikrindamas pareiÅ¡kėjo teisės į apeliacinį procesÄ , todėl pirmos instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduodamas pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Suinteresuoti asmenys atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suformulavo teismui praÅ¡ymus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir kurie nėra apeliacijos objektas, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad klausimai dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu sprendžia pirmos instancijos teismas, tuo tarpu dėl žalos atlyginimo suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , atsižvelgiant į bylos teismingumÄ .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija n u t a r ė : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti M. K. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarties priėmimo klausimÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                                        Aldona Tilindienė                                                                                                                      Marijonas Greičius                                                                                                                      Neringa Å vedienė