fffdc81e-16df-4220-95bd-c40df118e040 · Kauno apygardos teismas

                                                                               Baudžiamoji byla Nr. 1S-660-530/2018                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-03-1-01403-2013-9               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Jurgaitienės ir Arūno Paštuolio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V.

D. (toliau – V. D.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. 95-125 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V. D. Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jį per šį laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymuisi, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu V.

D. paskirtos 2 (dviejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2017 m. balandžio 26 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 11 d. 2018 m. birželio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-125 nutarta taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam V. D., motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuo 69 balų ji sumažėjo iki 59 balų, nuteistasis rodo teigiamÄ pokytį, pataisos namuose motyvuotai tęsia darbinę veiklÄ , dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, elgiasi motyvuotai bei stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti 2018 m. birželio 18 d.

Komisijos nutarimÄ Nr. 95-125 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad duomenų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, jog bÅ«damas laisvėje V. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Skundu apygardos teismui nuteistasis V. D. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Nuteistojo teigimu, jis nebijo darbo, jį turės ir lygtinio paleidimo atveju, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę jis nuolat bendrauja su savo Å¡eima ir artimaisiais, išėjęs į laisvę turės gyvenamÄ jÄ vietÄ , laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

V. D. pažymi, kad iÅ¡ esmės jis atitinka visas lygtinio paleidimo instituto taikymui bÅ«tinas sÄ lygas bei nepatenka į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnyje įtvirtintÄ asmenų sÄ raÅ¡Ä , kuriems lygtinis paleidimas negali bÅ«ti taikomas. Nuteistojo V. D. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V.

D. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, vien Å¡ių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , nepakanka. Vadovaujantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Atlikus nuteistojo V. D. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 59 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl Å¡iuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. aktuali redakcija), 15.2 punktas). Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus V. D. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, teisėjų kolegijai nekyla – V. D. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo 2018 m. vasario 9 d. dirba nuteistųjų valgyklos darbininku, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, drausmine tvarka pataisos namuose baustas nebuvo, jo požiÅ«ris į kriminalines subkultÅ«ras yra neigiamas.

Å is neabejingumas pataisos namuose egzistuojančioms taisyklėms ir prasmingas nuteistojo užimtumas neabejotinai rodo jo teigiamÄ motyvacijÄ elgtis tinkamai, tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, prieÅ¡ingai nei tai suvokia V. D., vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama V.

D. lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, kÄ skundžiama nutartimi visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Spręsdamas V. D. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, kriminogeninius veiksnius bei pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu nuteistasis vis dar negali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kuo abejoti, įvertinusi nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

Pritariant apylinkės teismo iÅ¡vadoms visų pirma pažymėtina, kad Å¡ioje V. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar iÅ¡skiriami keli jo asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai, jo iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai bei nuostatos, neabejotinai galintys paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, todėl jų įvertinimas sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ nekvestionuotinas.

Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tiek skundo nagrinėjimui pateiktais, tiek ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančiais duomenimis, Å¡is teistumas V. D. nėra pirmasis – Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, Å¡iuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už vieno sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymÄ , kas visumoje neabejotinai atskleidžia antivisuomenines V.

D. nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad Å¡iuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu Å¡iuo atveju. Å iÄ iÅ¡vadÄ neabejotinai sustiprina ir tai, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikyta tiek Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmė (areÅ¡tas), tiek ir jo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamojo proceso institutas (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu jis pažeidinėjo teismo nustatytus įpareigojimus, kas rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaiÅ¡tingo elgesio jam vis tik nepavyksta iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį.Nors Å¡ios aplinkybės ir negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau, tiek kiek jos atskleidžia V.

D. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesni V. D. nusikalstami veiksmai, 2018 m. birželio 1 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skiriami kaip vienas iÅ¡ nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ galinčių paskatinti veiksnių, o pats V. D. net ir Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, nors ir suvokia savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau yra linkęs jį sumenkinti, teigdamas, kad neturėjo kito pasirinkimo, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis vis dar nesuvokia savo neigiamo elgesio pasekmių ir nesistengia pasitaisyti.Abejonių tinkamu V.

D. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris, įvertinus nuteistojo vardu pataisos namuose gautų vykdomųjų raÅ¡tų sumÄ bei aplinkybę, kad nuteistasis turi pakankamai lėšų kasdienėms iÅ¡laidoms, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms iÅ¡laidoms, yra itin aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis yra įgijęs pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , didžiÄ jÄ savo laiko, praleisto laisvėje, dalį jis dirbo, darbÄ turi ir pataisos namuose, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja asmenį.

Tačiau, įvertinus V. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos finansinį pobÅ«dį, atsižvelgiant į tai, kad, paties nuteistojo teigimu, vienoje darbovietėje jis neiÅ¡dirbdavo ilgiau nei 2 (dvejų) metų, iki Å¡iol nėra įgijęs jokios specialybės, jos, net ir turėdamas tokiÄ galimybę, nesiekė įgyti ir atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jokių pastangų siekdamas susirasti darbÄ lygtinio paleidimo atveju nuteistasis taip pat nededa – Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, išėjęs į laisvę dėl įdarbinimo jis kreipsis į darbo birÅ¾Ä , kas aukÅ¡tesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti tiek nuteistojo darbine motyvacija, tiek ir realiomis jo finansinio stabilumo užsitikrinimo galimybėmis. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir V.

D. skundo teiginiai, jog lygtinio paleidimo atveju jis turės darbÄ , kadangi jokių Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių objektyvių duomenų nuteistasis teismui nepateikė. Atmetant nuteistojo skundÄ atkreiptinas dėmesys ir į jo gyvenimo stilių, draugus bei nuostatas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimas, už kurio padarymÄ nuteistasis Å¡iuo metu atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, sprendžiant iÅ¡ jo įvykdymo aplinkybių, buvo planuotas, orientuotas į sėkmę, nepakankamai įvertinant galimas savo elgesio pasekmes.

Tuo tarpu net ir Å¡ioje V. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, pernelyg optimistiÅ¡kai vertina savo sėkmės galimybes, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kas iÅ¡ esmės ne tik didina V. D. pavojingumÄ visuomenei, bet ir neabejotinai jį charakterizuoja neigiamai. Å iuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad nusikaltimus nuteistasis vykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas neabejotinai suformuoja jo saugaus gyvenimo bÅ«do ir tinkamų draugų pasirinkimo bÅ«tinybę.

Juo labiau, jog remiantis 2018 m. birželio 1 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, praeityje V. D. buvo įtakojamas asocialios grupės. Tuo tarpu skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais, turi tiek pažįstamų, tiek ir draugų, su kuriais palaiko ryšį, kas įvertinus tai, kad gyventi nuteistasis grįš tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki įkalinimo, teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje tebeiÅ¡lieka aktualus.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ V. D. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad V. D. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir V. D. drausminių nuobaudų nebuvimas. Å i aplinkybė, įvertinus jÄ aukščiau aptartų nuteistÄ jį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nėra pakankama. Kiekvienas nuteistasis, pateikęs praÅ¡ymÄ paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog V.

D. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, o Å¡ios aplinkybės įvertinimas yra bÅ«tinas BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo plotmėje. Å iuo aspektu akcentuotina ir tai, kad V. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar atitinka 59 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. ji sumažėjo vos 10 balų (buvo 69 balai), o statinių balų suma analizuojamu atveju tesiekia 20 balų, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme vis dar galima.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo V. D. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 23 d. nutartį.      Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai                                             Danutė Giačaitė                  Svetlana Jurgaitienė                   ArÅ«nas PaÅ¡tuolis