fffd39f4-340a-4fcd-9e8f-8fb5b2b272cb · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-1599-413/2012 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01399-2010-9                                                    Pirmosios instancijos teismo teisėja: Leonora Jakubauskienė (S)       Procesinio sprendimo kategorijos: 128.18; 122.1; 122.3 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D.

P., V. P. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-85-418/2012 pagal ieškovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, D. P. ir V. P. ieškinius atsakovams R. G. ir E. G., tretiesiems asmenims Druskininkų savivaldybės administracijai, Alytaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl savavališkai pastatyto garažo nugriovimo ir žalos atlyginimo.Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento Statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Druskininkų vyriausiasis inspektorius G. Č., atlikdamas statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , 2008 m. gruodžio 10 d. surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad R. G. savavaliÅ¡kai stato garaÅ¾Ä , kuris yra priblokuotas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Statinys pagal statybos rÅ«Å¡is priskirtinas naujo statinio statybai, pagal statinių kategorijÄ - neypatingų statinių kategorijai. Negyvenamosios paskirties priklausinio dydis yra 2,95 x ~ 5,40 m., užstatymo plotas - 15 - 16 kv. m. Statybų darbai vykdomi Å«kio bÅ«du. Garažas pastatytas maždaug 0,1 - 0,2 metrų atstumu nuo gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Atsakovui R. G. 2004 m. lapkričio 23 d. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 162/04 gyvenamojo namo su priblokuotu garažu, esančio (duomenys neskelbtini), statybai.

Å is statybos leidimas panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-997-02/2007. Å iuo metu galioja atsakovui R. G. 2008 m. lapkričio 14 d. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 187/08, kuriuo suteikta teisė statyti tik gyvenamÄ jį namÄ su rÅ«siu (statybų užbaigimui). Nei Å¡iame leidime, nei statinio projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nėra duomenų apie leidžiamÄ statyti priblokuotÄ garaÅ¾Ä . Supaprastintas projektas su įgaliotų valstybės tarnautojų raÅ¡tiÅ¡kais pritarimais dėl negyvenamosios paskirties priklausinio - garažo statybos, nepateiktas, kadangi kaimyninio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (ieÅ¡kovai) D. ir V.

P. nesutiko duoti raÅ¡ytinį sutikimÄ , leidžiantį sumažinti minimalų prieÅ¡gaisrinį atstumÄ nuo garažo iki kaimyninio sklypo ribos. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡iais savo veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr.101-3597; 2006, Nr. 116-4402) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, statybos techninio reglamento SLR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (Žin. 2005, Nr. 93-3464) 8 priedo 1.1 papunkčio reikalavimus, t. y. pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio nustatytas mažiausias atstumas iki gretimo sklypo ribos turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 metrai.

Å is atstumas gali bÅ«ti sumažinamas, jeigu yra gautas gretimo žemės sklypo savininko raÅ¡ytinis sutikimas; 8 priedo 2 punkto reikalavimÄ , t. y. bet kuriuo atveju turi bÅ«ti iÅ¡laikomi prieÅ¡gaisriniai atstumai tarp pastatų, nustatyti Reglamento 1 priede. Jei nėra galimybės iÅ¡laikyti Å¡ių atstumų, jie gali bÅ«ti sumažinti gavus Aplinkos ministerijos pritarimÄ , numatant projekte atitinkamas kompensacines priemones (prieÅ¡gaisrinės sienos, ekranai ir pan.); 9 priedo 4 punkto reikalavimÄ , t. y. minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių (iÅ¡skyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 metrai.

Mažinant pastatų atstumÄ iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi bÅ«ti iÅ¡laikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose. Taip pat pažeisti statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (Žin, 2002, Nr. 43-1639; 2008, Nr. 3768) 1 priede 1 lentelėje (pastaboje) nurodyti reikalavimai, t. y. minimalÅ«s atstumai nuo 1 lentelėje iÅ¡vardytų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos turi bÅ«ti: 2 metrai - statytojo sklypo vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėje.

Å iuos atstumus galima sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimÄ (raÅ¡ytinį susitarimÄ ). Visais paminėtais atvejais privaloma laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. IeÅ¡kovai prašė įpareigoti atsakovus R. G. ir E. G. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ priblokuotÄ prie gyvenamojo namo negyvenamosios paskirties priklausinį – garaÅ¾Ä , (duomenys neskelbtini).

Å io įpareigojimo teismo nustatytu terminu atsakovams neįvykdžius – suteikti teisę ieÅ¡kovams atlikti Å¡iuos veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų patirtas iÅ¡laidas. Be to, ieÅ¡kovai D. P. ir V. P. prašė priteisti žalÄ , kuriÄ jie patiria negaudami Druskininkų savivaldybės administracijos pritarimo supaprastintam jų planuojamo statyti namų Å«kio pastato projektui ir negalėdami pagal šį projektÄ vykdyti savo sklype statybos darbų, – po 10 Lt dydžio kompensacijÄ už kiekvienÄ dienÄ nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki savavaliÅ¡kos statybos padarinių likvidavimo dienos (t.1., b. l. 1-5, t.2, b. l. 63-64).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi ieÅ¡kovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, D. P. ir V. P. ieÅ¡kinius paliko nenagrinėtus. Teismas nurodė, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ Ä¯sigaliojo Lietuvos Respublikos 2010 m. liepos 2 d. įstatymas (toliau ir Ä®statymas) Nr. XI-992 dėl Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Å¡eÅ¡tojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Ä®statymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu.

Ä®statymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡io įstatymo nuostatos dėl savavaliÅ¡kų statybų, iÅ¡skyrus nuostatas, iÅ¡dėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo. Statybos įstatymas yra specialusis, reglamentuojantis naujų statinių statybas, statinių projektavimo, pripažinimo tinkamais naudoti ir kt., statybos dalyvių, vieÅ¡ojo administravimo subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos Å¡ioje srityje principus (Statybos įstatymo 1 str.), todėl bendroji taisyklė, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja (CK 1.7 str. 2 d.), nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina.

Ä®statymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreiptis į savivaldybės administracijÄ dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo. Pagal CK 1.123 straipsnio 1 dalį, jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigÄ atlikti, kol baigsis tas terminas. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad teismo kompetencija, kiek tai liečia Statybos įstatymo (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 7 straipsnio nuostatų taikymÄ , nagrinėjamo ginčo atveju yra apribota (CK 1.138 str. 1 d.), todėl įstatymo leidėjui nustačius ikiteisminę savavaliÅ¡kų statybų įteisinimo tvarkÄ ir atsakovams galint Å¡ia tvarka pasinaudoti, teismas nutarė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtais CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai IeÅ¡kovai D. P. ir V. P. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį ir nurodo tokius argumentus:1. Dėl CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo. CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytas pareiÅ¡kimo palikimas nenagrinėtu vienareikÅ¡miÅ¡kai susietas tik su CPK ir CK numatytais atvejais. Skundžiamoje nutartyje nenurodoma, kurie CPK ir CK numatyti atvejai sudaro pagrindÄ nagrinėjamoje byloję ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus.

2. Dėl statybų teisinio reglamentavimo. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos 2010 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XI-992, 15 straipsniu pakeitė Statybos įstatymo 28 straipsnį, o 16 straipsniu papildė jį 28 (1) straipsniu, ir nustatė skirtingÄ savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo (Statybos įstatymo 28 straipsnis) ir statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo (Statybos įstatymo 28 (1) straipsnis) reglamentavimÄ . Å io įstatymo 24 straipsnio 4 dalis bei Statybos įstatymo 28 straipsnis numato galimybę kreiptis į savivaldybės administracijÄ tik dėl savavaliÅ¡kos statybos, bet ne statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , įteisinimo.

Byloje pateikti duomenys patvirtina (1 t., b. l. 33-38), jog teismas patikrino Druskininkų savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 23 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto R. G. individualaus gyvenamojo namo su priblokuotu priestatu-garažu, teisėtumÄ ir jį panaikino. Po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-997-02/2007 įsiteisėjimo joks R. G. priestato-garažo statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas nebuvo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1671/2008 bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-8402-24/2007 neginčytinai patvirtina aplinkybę, kad nesant ieÅ¡kovų raÅ¡ytinio sutikimo, ant sklypų ribos priestato-garažo statybÄ leidžiantis dokumentas R.

G. nebuvo iÅ¡duotas ir negali bÅ«ti iÅ¡duotas. Jei net ir priskirti atsakovus ratui asmenų, nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. galinčių savo noru kreiptis į savivaldybės administracijÄ dėl iki Lietuvos Respublikos 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 įsigaliojimo pradėtos savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo, Statybos įstatymas,  prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, nustato labai konkrečius ir pakankamai glaustus terminus Å¡iai savavaliÅ¡kos statybos statytojo teisei realizuoti (6 mėnesių nuo reikalavimo pateikimo).

Skundžiamos Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo metu atsakovai jau buvo praleidę terminÄ savo noru kreiptis į savivaldybės administracijÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo ir pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį neprašė teismo Å¡io termino pratęsti.3. Dėl neįrodinėjamų bylos aplinkybių. Ä®siteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose konstatuota eilė aktualių Å¡iai bylai faktų:

l) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-997-02/2007 pripažino Druskininkų savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 23 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. individualaus gyvenamojo namo su priblokuotu priestatu-garažu statybai neteisėtu ir jį panaikino;

2) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-1671/2008 bei Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-8402-24/2007 konstatavo, jog asmuo (R. G.), norėdamas mažinti atstumÄ iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turėtų gauti ne buvusių, o esamų žemės sklypo savininkų raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ naujam statybos leidimui gauti, todėl Å¡iuo atveju yra reikalinga gauti Å¡iuo metu nuosavybės teise valdančių kaimyninį žemės sklypÄ Dalios ir V.

P. sutikimÄ , todėl Druskininkų savivaldybės administracija statybÄ leidžiančio dokumento R. G. priestatui - garažui ant sklypų ribos neiÅ¡duoda pagrįstai.4. Dėl neteisėtos sudėties teismo. Apeliantams kelia abejones teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumas, kadangi teisėja Leonora Jakubauskienė 2010 m. liepos 28 d. neskundžiama nutartimi atsisakė priimti D. P. ir V. P. savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį kitoje civilinėje byloje ir savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje, o Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi Å¡iÄ jos nutartį panaikino.

Teisėja Leonora Jakubauskienė neformaliai bendrauja su Å¡ios bylos atsakovais R. G. ir E. G.: kartu leidžia laisvalaikį, dalyvauja pramoginiuose renginiuose, iÅ¡kylose, svečiuojasi namuose, kÄ patvirtina prie skundo pridedamos savaitraščio kopijos. IeÅ¡kovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį ir nurodo Å¡iuos argumentus:1. Dėl ginčo objekto. Å ios civilinės bylos ginčo objektas - savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas Statybos įstatymo 28 straipsnio prasme.

SavavaliÅ¡kai statydamas priblokuotÄ prie gyvenamojo namo negyvenamosios paskirties priklausinį - garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), statytojas ir atsakovas R. G. pažeidė Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2006, Nr. 116-4402) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (Žin, 2002, Nr. 43-1639; 2008, Nr. 97-3768) nuostatas, statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2005, Nr. 93-3464) 8 priedo 1.1 papunktį, 8 priedo 2, 9 priedo 4 punktÄ .

Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Å¡io įstatymo nuostatos dėl savavaliÅ¡kų statybų, iÅ¡skyrus nuostatas, iÅ¡dėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo. Ginčo objekto - R. G. savavaliÅ¡kai pastatyto garažo dydis yra 2,95 x - 5,40 m., užstatymo plotas - 15-16 m2.

Garažas pastatytas maždaug 0,1 - 0,2 m nuo gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Pagal Å¡iuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (Žin., 2010, Nr. 115-5903; 2011, Nr. 96-4531) priedo 1 lentelės 2 eilutę savavaliÅ¡kai pastatytas garažas priskirtinas I grupės nesudėtingam statiniui. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944) 6 priedu bei jo 2 pastaba, R.

G. pastatytam garažui nereikia rengti statinio projekto ir projektui nereikalingas raÅ¡ytinis pritarimas. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 33.2 papunktį, 11 priedo 4 punktÄ kaip statybÄ leidžiantį dokumentÄ atsakovui privalu turėti besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų - ieÅ¡kovų D. P. ir V. P., raÅ¡ytinius sutikimus. Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovų D. P. ir V. P. ieÅ¡kinio bei byloje esančios medžiagos matyti, kad minėto sutikimo atsakovas neturi ir ieÅ¡kovai neketina jo duoti.

Taigi, atsakovas R. G. savavaliÅ¡kos statybos įteisinti negali. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktu teismas negali atsakovui R. G. leisti įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nes įstatymas tÄ draudžia, todėl Å¡i civilinė byla turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės ir priimtas teismo sprendimas.2. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neteisingai vadovavosi Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi.

Joje nustatyta, kad jeigu statytojas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31d. savo noru kreipiasi į savivaldybės administracijÄ dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja InspekcijÄ ; Å¡iuo atveju vietoj savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡omas statybos patikrinimo aktas, o skiriant administracinę nuobaudÄ statytojui (užsakovui), savanoriÅ¡kas jo kreipimasis dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe.

Jeigu statybÄ leidžiantis dokumentas negali bÅ«ti iÅ¡duotas, savivaldybės administracija apie tai informuoja InspekcijÄ , kuri Å¡alina savavaliÅ¡kos statybos padarinius Å¡io įstatymo nustatyta tvarka. Å ios nuostatos taikomos tuomet, kai savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ra nepradėta (neužfiksuota), o pats statytojas savo noru (prisipažįsta) kreipiasi į savivaldybės administracijÄ dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavaliÅ¡kos statybos ir praÅ¡o jÄ Ä¯teisinti.

Jeigu įgalioti valstybės tarnautojai pagal jiems priskirtÄ kompetencijÄ nustato savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , turi bÅ«ti vykdoma Statybos įstatymo 28 straipsnyje numatyta savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ra ir minėto įstatymo 24 straipsnio 4 dalis negali bÅ«ti taikoma. PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, jog pagal Statybos įstatymo 28 straipsnį savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ros negalėtų bÅ«ti vykdomos (tęsiamos) iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Be to, kyla klausimas, dėl ko atsakovas R. G. savo noru turi kreiptis į savivaldybės administracijÄ , jeigu Å¡iuo konkrečiu atveju statybÄ leidžiantis dokumentas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų - ieÅ¡kovų D. P. ir V. P. raÅ¡ytiniai sutikimai, kurių jie neketina duoti. Trečiasis asmuo Alytaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba atsiliepimu į skundus praÅ¡o juos atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2010 m. liepos 2 d.

Statybos įstatymo papildymas 28-1 straipsniu (Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas) ir 1 priedu (Ä®mokos už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ mokėjimo principai) (Žin., 2010, Nr. 84-4401). Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savanoriÅ¡kai savavaliÅ¡kÄ statybÄ Ä¯teisinti, todėl teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimu į skundus praÅ¡o juos atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 15 d. ieÅ¡kovai D. P. ir V. P. kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administracijÄ dėl pritarimo supaprastintam statinio projektui ir pateikė atitinkamus dokumentus. Vadovaujantis kreipimosi laikotarpiu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 16-3 punktu (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. Dl - 649 (nuo 2010 m. liepos 30 d.)) Druskininkų savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius patikrino ieÅ¡kovų D.

P. ir V. P. pateiktÄ supaprastintÄ statinio projektÄ â€žV. P. namų Å«kio pastatas (duomenys neskelbtini)“, ar Å¡is projektas atitinka supaprastintam statinio projektui nustatytus reikalavimus ir esminius statinio bei statinio architektÅ«ros reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimus bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimus. Druskininkų savivaldybės administracija supaprastintam statinio projektui nepritarė, kadangi projekte numatytas statinys neatitinka statinio reikalavimų, nustatytų statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ bei STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.

Pagrindiniai reikalavimai“, t.y. mažiausių leistinų prieÅ¡gaisrinių atstumų tarp suprojektuoto namų Å«kio pastato (duomenys neskelbtini) bei kaimyniniame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo priestato (garažo), teismo pripažinto savavaliÅ¡ka statyba, bet Å¡iuo metu nenugriautu. IeÅ¡kovai D. P. ir V. P., pateikdami derinti supaprastinto statinio projektÄ , neįvertino aplinkybės, kad kaimyniniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), priklausančiame R. G., esantis priestatas-garažas pastatytas ant esamų namų valdų ribos, todėl supaprastintame statinio projekte numatytas statinys neatitinka statinio reikalavimų, nustatytų STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.

Pagrindiniai reikalavimai“ (mažiausių leistinų prieÅ¡gaisrinių atstumų). STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ jokios iÅ¡imtys, susijusios dėl statinio statybos teisėtumo, į kurias galima atsižvelgti nustatant mažesnius prieÅ¡gaisrinius atstumus, nenumatytos. IeÅ¡kovams davus raÅ¡ytinį sutikimÄ , leidžiantį sumažinti minimalų prieÅ¡gaisrinį atstumÄ nuo garažo iki kaimyninio sklypo ribos įrengiant prieÅ¡gaisrinę sienÄ , bÅ«tų galimÄ Å¡iÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ Ä¯siteisinti.

IeÅ¡kovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius atsiliepimu į ieÅ¡kovų D. P. ir V. P. skundÄ nurodo, kad su skundu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti ieÅ¡kovų skunduose nurodytais argumentais. Atsakovai R. G. ir E. G. atsiliepimu į skundus praÅ¡o juos atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovai savaip interpretuoja Statybos įstatymo pakeitimus bei papildymus. Teismas pagrįstai ir teisingai taikė Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas dėl savavaliÅ¡kų statybų.

Teismų praktika formuojasi ta linkme, kad įstatymų leidėjas nustatė ikiteisminę savavaliÅ¡kų statybų įteisinimo tvarkÄ ir toms statyboms, kurios buvo pradėtos iki minėto įstatymo įsigaliojimo (Kauno apygardos teismo Civ. bylų skyriaus kolegijos 2011-01-26 nutartis civ. byloje Nr. 2A-49-413/2011). Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos procesinį teisinį dalykÄ sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindÄ (CPK 320 str.).

Apeliacijoje vertinama ir tai, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimas paliktas nenagrinėtu, laikytina pagrįsta ir teisėta tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normų aiÅ¡kinimu ir taikymu. Byloje kilo ginčas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo ir atsakovų teisės pasinaudoti ikiteismine tokio ginčo sprendimo tvarka.Pagrindinis statybos procesÄ reglamentuojantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Jame nustatyti visų statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techninio normavimo, statinių projektavimo ir statybos, naudojimo ir nugriovimo bei visos su statyba susijusios veiklos priežiÅ«ros tvarka, subjektų veiklos Å¡ioje srityje principai ir atsakomybė (Statybos įstatymo 1 str.).

Statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiÅ«ros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ vieni iÅ¡ normatyvinių statybos techninių dokumentų yra statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiÅ«ros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiÅ«ros taisykles.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat vieÅ¡ojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklÄ reglamentuoja Statybos įstatymas. Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nuostatų įgyvendinimÄ nustatantys teisės norminiai aktai, kurių paskirtis – detalizuoti, konkretizuoti reglamentavimÄ , siekiant įgyvendinti Statybos įstatyme įtvirtintus vieÅ¡uosius ir privačiuosius tikslus, užtikrinti statybos teisėtumÄ , įtvirtinti statybos procese dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, apsaugoti asmenų, kurių interesai gali bÅ«ti pažeisti, teisėtus interesus.Statybos normatyviniuose dokumentuose, be kitų, nustatyti ir reikalavimai statant naujus pastatus ar statinius laikytis nurodytų minimalių atstumų iki gretimų žemės sklypų ribų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, suvienodindama iki tol nenuosekliÄ teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant statybÄ reglamentuojančių teisės aktų normas, nustatančias reikalavimus laikytis nurodytų atstumų iki gretimo sklypo ribos, 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, konstatavo, kad statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, jog statybos darbai bÅ«tų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl Å¡ie reikalavimai negali bÅ«ti vertinami kaip formalus teisės bÅ«ti statytoju, kaip vienos iÅ¡ nuosavybės teisės įgyvendinimo formų, ribojimas.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija akcentavo tai, kad STR 1.01.07:2002 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobÅ«džio ir turi tam tikrus vieÅ¡uosius tikslus; teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad Å¡ie atstumai galėtų bÅ«ti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu; civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiÅ«ra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimÄ statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrÄ jÄ taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti; statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymÄ si.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Å¡eÅ¡tojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 str. pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28(1) straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo (įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d.) 24 straipsnio 4 dalimi įstatymų leidėjas numatė statytojams (užsakovams) galimybę įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ dar iki valstybės institucijai, atliekančiai statybų priežiÅ«rÄ , pradedant savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«rÄ .

Å ia procedÅ«ra statytojas turi teisę pasinaudoti nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipęsis į savivaldybės administracijÄ dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo. Nagrinėjamu atveju reikalavimas likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius atsakovui R. G. suraÅ¡ytas 2009 m. sausio 9 d. Taigi atsakovas negalėjo pasinaudoti minėta ikiteismine savavaliÅ¡kų statybos įteisinimo tvarka, kadangi savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo procedÅ«ra jau buvo pradėta suraÅ¡ius savavaliÅ¡kos statybos aktÄ .

Tačiau nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje Statybos įstatymo redakcijoje įstatymų leidėjas numatė savavaliÅ¡kos statybos padarinių įteisinimo galimybę ir esant pradėtai savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo procedÅ«rai. Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam pateikti reikalavimai nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, turi teisę parengti projektinę dokumentacijÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytÄ reikalavimo įvykdymo terminÄ gauna statybÄ leidžiantį dokumentų, Å¡io dokumento teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta kopijÄ jis pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri ne vėliau kaip per 3 darbo dienas panaikina asmeniui pateiktÄ reikalavimÄ . Kadangi Å¡i tvarka įstatymų leidėjo valia yra taikoma ir savavaliÅ¡koms statyboms, kurių padarinių Å¡alinimo procedÅ«ra buvo pradėta dar iki 2010 m. spalio 1 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d.

įsakymu Nr. D1-827 patvirtintame statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 47 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai statytojas nustatytu terminu iki 2010 m. spalio 1 d. jam įteikto reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius neįvykdė, o Inspekcija iki 2010 m. spalio 1 d. nepateikė praÅ¡ymo (ieÅ¡kinio) teismui dėl įpareigojimo statytojui vykdyti šį reikalavimÄ , statytojui praÅ¡ant, Inspekcija įformina naujÄ reikalavimÄ (reglamento 6 priedas) ir jį įteikia statytojui reglamento nustatyta tvarka, nurodydama, kad naujam reikalavimui įvykdyti nuo 2010 m. spalio 1 d. nustatytas 6 mėnesių terminas, o anksčiau įteiktas reikalavimas negalioja.

Kadangi atsakovas į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu įforminti naujÄ reikalavimÄ likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius su tikslu gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai turėjo pagrįstÄ pagrindÄ kreiptis į teismÄ dėl reikalavimo įvykdymo esant teisės aktų nustatytoms sÄ lygoms. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalį teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytojÄ savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ :

1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjus Å¡io Ä®statymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams;

2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;

4) atstatyti (atkurti) nugriautÄ kultÅ«ros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę. Nustatydamas tokį teisinį reguliavimÄ Ä¯statymų leidėjas suteikė teismui, sprendžiančiam klausimus dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, diskrecijos teisę, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas sÄ lygas, suteikti galimybę savavaliÅ¡kÄ statybÄ atlikusiam statytojui jÄ Ä¯teisinti, tačiau tik tais atvejais, kai statytojas turi objektyviÄ galimybę gauti statybÄ leidžiančius dokumentus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas R. G. pradėjo garažo statybÄ pažeisdamas imperatyvius STR reikalavimus, reglamentuojančius atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų. IÅ¡ ieÅ¡kovų D. P. ir V. P. pozicijos Å¡ioje byloje akivaizdu, kad ieÅ¡kovai nesutinka duoti atsakovui sutikimo vykdyti statybos darbus. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatomis, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamo ginčo atveju galima ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, kadangi nesant gretimo sklypo savininkų sutikimo, atsakovas neturi objektyvios galimybės gauti statybÄ leidžiančius dokumentus.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovo nurodyta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49-413/2011 ir joje nustatytos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl prejudicinės galios nagrinėjamai bylai neturi.Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino ginčo santykį reglamentuojančias materialines statybos teisės normas ir procesines normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu pagrindus (CPK 296 str.).

Todėl teismo nutartis panaikinama ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 337 str. 1 d. 3 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a: panaikinti Druskininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                                  Gintautas Koriaginas