fffe7fa5-d8df-46cd-ab78-dcfb3ae0f1a3 — fffe7fa5-d8df-46cd-ab78-dcfb3ae0f1a3 — Vilniaus rajono apylinkės teismas

                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2-42-494/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03525-2010-0               Procesinio sprendimo kategorija: (S)   20.2.; 21.1.; 114.9.1.; 114.9.3.5.;                                                                                                    114.11.; 116.4. S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 26 d.Vilnius              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant A.JucevičiÅ«tei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei adv. J.Dubrovskajai,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovui K.Baužai,trečiajam asmeniui I. A.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylą pagal ieÅ¡kovo M. A. (M. A.) ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims O. A., I. A., T. A. (T. A.) dėl sandorio pripažinimo galiojančiu,             n u s t a t ė : IeÅ¡kovas M. A. (iki teisių perėmimo (tėvas) M. A., gim. 1935 m.) kreipėsi į teismą su ieÅ¡kiniu dėl sandorio pripažinimo galiojančiu. Nurodė, kad 1967-04-28 Lietuvos TSR Vilniaus rajono vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 142/11 M. A. (tėvui) buvo leista statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Å¡iam tikslui buvo skirtas neterminuotam naudojimui 0,12 ha žemės sklypas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu sprendimu tėvas buvo įpareigotas per 3 mėnesių laikotarpį suderinti statybos projektą bei laiką su rajono architektu bei notariÅ¡kai patvirtinti sutartį dėl žemės sklypo namui statyti skyrimo. Nurodyta tvarka bei laiku buvo parengtas namo projektas. 1967 metų liepos 21 d. notaro buvo patvirtinta sutartis su Vilniaus agrozootechnikumu skirti tėvui M. A. neterminuotai naudotis žemės sklypą 1200 kv.m. bendro ploto (duomenys neskelbtini) kaime, valstybės žemės fondo teritorijoje, gyvenamojo namo statybai. 1970-09-24 valstybinė komisija priėmė namą eksploatacijon ir pripažino jį tinkamu gyventi, M. A. pradėjo gyventi name kartu su sutuoktine O. A. ir sÅ«numis. 1982-09-16 santuoka su O. A. buvo nutraukta. 1982-12-29 buvo sudaryta taikos sutartis ir patvirtinta santuokos metu įgyto turto padalinimo tvarka. Tėvui M. A. perėjo nuosavybės teisė į pirmojo namo aukÅ¡to patalpas ir į garažą su priestatu prie namo, O. A. perėjo nuosavybėn nebaigta mansarda ir Å«kinis pastatas, esantis po vienu stogu su garažu. 1990 metais prasidėjus nekilnojamojo turto privatizacijai, atsirado galimybė nupirkti 0,12 ha neterminuotai skirto naudotis žemės sklypą. Buvusi sutuoktinė ir namo bendraturtė O. A. pareiÅ¡kė nepretenduojanti į žemės sklypo pirkimą, ji pritarė buvusio sutuoktinio M. A. ketinimui nupirkti minėtą žemės sklypą, todėl jis pats vienas pradėjo rÅ«pintis privatizacija. Gavęs Vilniaus rajono mokėjimo praneÅ¡imą, 1992-08-12 sumokėjo nurodytą pagal įkainojimo aktą pardavimo kainą, iÅ¡ viso 1302 Lt privatizacijos čekiais, kaip pirkėjas, visiÅ¡kai įvykdė sandorį - sumokėjo pinigus ir priėmė prekę, t.y. žemės sklypą, kuriuo naudojosi iki Å¡iol. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus tuometiniai darbuotojai nepaaiÅ¡kino jam tolimesnės privatizavimo eigos, nepasiÅ«lė kartu nuvykti pas notarą patvirtinti šį dviÅ¡alį pirkimo-pardavimo sandorį notariÅ¡kai. M. A. (tėvas) buvo teisiÅ¡kai neiÅ¡prusęs, nežinojo praeito amžiaus devyniasdeÅ¡imtaisiais metais besikeičiančių įstatymų ir taisyklių. Gavęs mokėjimo praneÅ¡imą, kur buvo nurodyta perkamo žemės sklypo pagal įkainojimo aktą pardavimo kaina, sumokėjo praneÅ¡ime nurodytus mokesčius. Kadangi sklypas buvo skirtas jam neterminuotam naudojimui, o Vilniaus rajono savivaldybės žemėtvarkos skyriaus darbuotojai nesiÅ«lė ir nereikalavo parengti ir pasiraÅ¡yti papildomų dokumentų, jis buvo įsitikinęs, kad nupirko žemės sklypą, nes pagrindiniu savo įsipareigojimu Å¡iuo atveju laikė žemės sklypo apmokėjimą. Tėvas buvo pagyvenęs žmogus, jam pastaruoju metu Å¡lubavo sveikata, dažnai sirgo. Metams bėgant vis sunkiau pačiam tvarkytis, norėdamas perleisti nuosavybę ir pradėjęs tvarkyti dokumentus, sužinojo, kad nuosavybės teisę į žemės sklypą nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. 2010-03-23 priklausiusią jam namo dalį padovanojo sÅ«nui M. A. (teisių perėmėjas, byloje ieÅ¡kovas), dabar jam priklauso 1 namo butas. Buvusi sutuoktinė O. A. irgi perleido nuosavybės teisę į savo namo dalį antram sÅ«nui T. A. ir anÅ«kei I. A., jiems dabar priklauso 2 butas. IeÅ¡kinio padavimo teismui metu M. A. (tėvui) asmeninės nuosavybės teise priklauso garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir po ½ dalį Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Notarė, tvirtindama namo dalies dovanojimo sutartį, atsisakė patvirtinti kitų jam priklausančių ir įregistruotų nekilnojamojo turto objektų – garažo ir dalies Å«kinių pastatų, motyvuodama tuo, kad nesutvarkyti žemės nuosavybės dokumentai. Pažymėjo, kad valstybės žemės sklypo neterminuoto naudojimo sutartis iki Å¡iol nėra nutraukta. Iki Å¡iol nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Be to, į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«niją yra persiųsta iÅ¡vada, kad M. A. (tėvas) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,40 ha jo tėvui V. A. priklausiusios žemės pagal LR įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamąjį turtą“. Greta namo adresu (duomenys neskelbtini) kaime yra laisvų žemės plotų. Todėl prie naudojamo 0,12 ha žemės sklypo yra galimybė prijungti 0,40 žemės sklypą, į kurį turi teisę atkurti nuosavybės teises. Bet naujo žemės sklypo projektavimo darbus stabdo neiÅ¡spręstas iki galo 0,12 ha žemės nuosavybės klausimas. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pasiÅ«lė naujai iÅ¡pirkti šį žemės sklypą. Mano, kad pirkimo-pardavimo sutartis jau buvo sudaryta ir Å¡is sklypas turėtų M. A. (tėvui) priklausyti pagal įstatymą. Be to, susiklostė supainiota situacija - nuosavybės teisės įregistruotos ne į namą ar namo dalis, o į 2 butus, sÅ«nų T. ir M. A. ir anÅ«kės I. A. vardu, o namo priklausiniai ir nuosavybės teisė į juos yra įregistruoti tėvo M. A. ir O. A. vardu. Pradėti spręsti iÅ¡kilusiais problemas, atlikti sklypo matavimus visų savininkų bendru sutarimu nėra įmanoma dėl įtemptų santykių bei konfliktų Å¡eimoje. CK 1.93 str. 4 d. pagrindu prašė pripažinti 0,12 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu.IeÅ¡kovas M. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą praneÅ¡ta, jam atstovauja advokatė, todėl byla nagrinėjama ieÅ¡kovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.). 2012-01-18 teismo posėdyje palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, nurodė, kad tėvas buvo vienintelis nuomotojas, nuomos sutartis buvo neterminuota, po to jis žemę iÅ¡pirko, bet jam nieko nebuvo paaiÅ¡kinta, todėl nebuvo įteisinta. 2006 metais M. A. (sÅ«nus) taip pat kreipėsi į žemėtvarką, tėvas norėjo sutvarkyti visus dokumentus. Vienintelis nuomotojas buvo tėvas, todėl jam buvo sudarytos sąlygos iÅ¡pirkti žemę. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes bei reikalavimus, prašė tenkinti. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiÅ¡kė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad Valstybinės kitos paskirties žemės sklypų pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin.,1994, Nr.34-620; 2004, Nr. 28-868), kurio 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia Nacionalinė žemės tarnyba, sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi bÅ«ti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi bÅ«ti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 10 str. 5 d. 1 p. numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) 8 punktas numato, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities virÅ¡ininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar loto statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Kadangi ieÅ¡kovas į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių kreipėsi tik 2010-04-16, turi bÅ«ti taikomos Å¡iuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių nuostatos. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-06-19 raÅ¡tu Nr. SR-3 991-(1.12) informavo M. A. atstovus dėl dokumentų, reikalingų pateikti namų valdos žemės sklypo iÅ¡pirkimui, tačiau jie nebuvo pateikti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau -Nutarimas) 2.1 punkte buvo nustatyta, kad parduodant (nuomojant) valstybiną žemę ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms, valstybei atstovauja atitinkamo miesto (rajono) valdyba, iÅ¡skyrus atskirus žemės sklypus, kuriais disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Apskričių administracijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-03-29 nutarimu Nr. 451 „Dėl vietos savivaldos institucijoms įstatymais nedeleguotų funkcijų perdavimo apskričių valdytojams" buvo perduotos tik valstybinės žemės patikėtinių funkcijos. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos kaltės dėl to, kad nebuvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nėra. Ä® Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės Å«kio ministerijos arba teritorinį žemėtvarkos skyrių ieÅ¡kovas kreipėsi tik 2010-04-16. Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovas pats elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai realizuodamas savo teisę ne aukciono tvarka pirkti jam skirtą sklypą. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija nėra miestų (rajonų) valdybų teisių perėmėja. Miestų (rajonų) valdybų teisių perėmėjai yra savivaldybės. Nutarimo 4.1.1. punkte buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės Å«kio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami ne konkurso tvarka, taikant nominalią žemės sklypo kainą nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-11-18 nutarimu Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių nominalios kainos bei iÅ¡pirkimo tvarkos nustatymo“ patvirtinta Perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodika ir indeksuotą priklausomai nuo skelbiamo bendrojo kainų indekso Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privačių namų valdų savininkams - Å¡ioms valdoms faktiÅ¡kai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už Å¡io nutarimo 7.7 punkte nurodytus maksimalius. Taisyklių 4 punkte buvo nustatyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti: praÅ¡ymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi bÅ«ti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iÅ¡ karto ar iÅ¡simokėtinai) bei priklausančios lengvatos, dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, sklypo planą. Sklypo planą sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės Å«kio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą, notariÅ¡kai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys. Taisyklių 6 punkte buvo nustatyta, kad gavusi asmens praÅ¡ymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį suraÅ¡o sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su Å¡iais dokumentais pirkėją. Sklypo įkainojimo aktas suraÅ¡omas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių nominalios kainos bei iÅ¡pirkimo tvarkos nustatymo“ patvirtinta Perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodika kaina indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės sklypo pirkėjas savo paraÅ¡u patvirtina sutinkąs su sklypo įkainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis. Taisyklių 8 punkte buvo nustatyta, kad supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia Å¡iuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Taisyklių 10 punkte buvo nustatyta, kad pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos praneÅ¡imą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos sumoka praneÅ¡ime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas iÅ¡simokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka praneÅ¡ime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, Å¡i sutartis nesudaroma. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariÅ¡kai ir per mėnesį turi bÅ«ti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Å ių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pateikti Lietuvos TSR Vilniaus rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967-04-28 sprendimu Nr. 142/11, 1967 -07-21 sutartimi Nr. 1-1118 M. V. A. suteikta teisė neterminuotai naudotis 1200 kvadratinių metrų žemės sklypu, esančiu Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime. Tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė sutarties, kurios pagrindu galimai privatizavo valstybinės žemės sklypą. Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas sumokėjo už perkamą žemę pagal mokėjimo praneÅ¡imus, savaime nesukuria teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį (b.l. 62-65).Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą praneÅ¡ta, praÅ¡o bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.). Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarka bei mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1999, Nr. 25-706,2004, Nr. 167-6128). Pagal Å¡io nutarimo 2.4. p., „tais atvejais, kai gyvenamasis namas įsigyjamas (įsigytas) iÅ¡ asmens, kuris yra sumokėjęs už namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis ar pinigais, bet žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, sumokėta suma gali bÅ«ti įskaityta gyvenamąjį namą įsigijusiam asmeniui, jeigu buvęs gyvenamojo namo savininkas duoda notaro patvirtintą sutikimą įskaityti jam sumokėtą sumą. Jeigu už namų valdos žemės sklypą buvo sumokėta visa mokėjimo metu nustatyta žemės sklypo kainos suma, kainos skirtumas dėl padidėjusios žemės vertės (įskaitant vertės priedą dėl inžinerinių statinių, jeigu už perkamą žemės sklypą buvo sumokėta iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.) papildomai nemokamas“. Civilinio kodekso 1.93 str. 4 d. nurodomos iÅ¡imtys, kai sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, teismas gali pripažinti galiojančiu. Tam bÅ«tinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dviÅ¡alis; 2) viena sandorio Å¡alis visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Vykdant sandorį savo valią iÅ¡reiÅ¡kia ne tik Å¡alis, kuri vykdo, bet ir Å¡alis, kuri priima įvykdymą, todėl turi bÅ«ti akivaizdi Å¡alių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu bÅ«du, kad negalima nustatyti kitos Å¡alies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu. Palaiko 2010-06-19 likviduojamos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus raÅ¡te Nr. 812-3991-(1.12) „Dėl namų valdos žemės sklypų“ iÅ¡dėstytą poziciją. Mano, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas įstatymų nustatytais pagrindais ir praÅ¡o priimti sprendimą teismo nuožiÅ«ra (b.l. 48-49).Trečiasis asmuo O. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (CPK 247 str.). Trečiasis asmuo I. A. su ieÅ¡kiniu nesutinka.Trečiasis asmuo T. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 247 str.). IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 1967 m. balandžio 28 d. Lietuvos TSR Vilniaus rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 142/11 ieÅ¡kovui (tėvui) M. A. leista statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (b.l. 8), o 1967 m. liepos 21 d. sutartimi Vilniaus rajono Vilniaus agronomijos ir zootechnikos technikumas suteikė ieÅ¡kovui (tėvui) M. A. teisę neterminuotai naudotis 1200 kv.m. ploto žemės sklypu, esančiu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), gyvenamajam mÅ«riniam namui statyti (b.l. 6-7), 1970 m. rugpjūčio 31 d. Aktu valstybinė komisija nutarė gyvenamąjį namą priimti eksploatacijon (b.l. 38-40). Vilniaus rajono liaudies teismo 1982-09-16 sprendimu (tėvo) M. A. santuoka su O. (dokumente – A.) A. nutraukta (b.l. 9-10), o 1982-12-29 teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis, kuria buvę sutuoktiniai M. A. ir O. A. pasidalijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir Å«kinį pastatą (b.l. 11-12). Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad 2010-03-31 duomenimis Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai – butai, esantys pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro ir registro dokumentų byloje plane pažymėtame 1A1p, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.: butas Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso M. A., o butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso I. A. (57/100) ir T. A. (43/100) (b.l. 13, 14-15), apie nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Nekilnojamojo turto registre nėra (b.l. 31). IeÅ¡kovas (tėvas) M. A. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 67), įpėdinis ir turto paveldėtojas pagal 2011-07-08 Paveldėjimo teisės liudijimą yra jo sÅ«nus M. A. (b.l. 72-75).IeÅ¡kovas M. A. ieÅ¡kinį grindžia Mokėjimo praneÅ¡imu, pagal kurį 1992-08-12 sumokėta 1302,0 investicinių čekių suma už perkamą žemės sklypą (b.l. 4). Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 3 p. numato, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono esant dviem sąlygoms: a) jeigu įstatymo nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo vietovėse, b) jeigu už Å¡iuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos (pinigais ar valstybės vienkartinėmis įmokomis). Pagal Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi bÅ«ti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi bÅ«ti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 10 p. nustatė, kad Å¡iose taisyklėse nustatytų sąlygų nesilaikymas daro žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime nurodytų teisės aktų vertinimu. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. M. A. prie ieÅ¡kinio pridėjo planą, sudarytą Vilniaus rajono Vilniaus agrotechnikos direktoriaus įsakymo Nr. 36 pagrindu, t.y. planą, parengtą dar gyvenamojo namo statybai. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo statybos metais žemės sklypo privatizavimas nebuvo galimas, todėl nėra pagrindo svarstyti, kuriam asmeniui žemės sklypas skirtas. Jokio kito plano, sudaryto ir patvirtinto Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio įgaliotos ministerijos tarnybos bei nustatyto teritorijų planavimo dokumentuose, byloje nepateikta, ir byloje nėra teigiama, kad toks planas buvo rengiamas ir/ar parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ nustatyta tvarka. Be to, kaip minėta, nuo pat santuokos nutraukimo 1982 m. gyvenamojo namo ir pagalbinių statinių dalis nuosavybės teise priklausė ne ieÅ¡kovui (tėvui) M. A., o jo buvusiai sutuoktinei O. A.. IÅ¡ Likviduojamos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-06-19 raÅ¡to matyti, kad Vilniaus rajono Vyriausybės įgaliotinio 1992-09-10 potvarkiu Nr. 1270p M. A. (tėvui) buvo leista sumokėti už 0,12 ha ploto naudojamą namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., bet pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo; į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių M. A. (tėvas) kreipėsi tik 2010-04-12 (b.l. 30). Kaip minėta, 2012-01-18 teismo posėdyje ieÅ¡kovas teigė, kad dar 2006 metais „tėvas norėjo sutvarkyti dokumentus“, todėl galima spręsti, kad tiek M. A. (tėvas), tiek jo teisių perėmėjas M. A. (sÅ«nus) žinojo, kad žemės sklypo nuosavybės dokumentai nėra sutvarkyti, nuosavybės įteisinimas nėra užbaigtas. Paminėtos aplinkybės, kaip ir ieÅ¡kinio argumentai, kad dėl teisinio neiÅ¡prusimo ieÅ¡kovas nežinojęs besikeičiančių įstatymų ir taisyklių, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadą, kad M. A. (tėvas) visiÅ¡kai įvykdė sandorio sąlygas ar kad sandoris nebuvo užbaigtas dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos kaltės. Be to, byloje nustatyta svarbi faktinė aplinkybė, kad ginčo žemės sklype yra nekilnojamieji daiktai – gyvenamasis namas bei pagalbiniai Å«kio statiniai, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams. Todėl, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (LR žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p., LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7-8 p.), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Taigi, ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis dėl naudojamo žemės sklypo įsigijimo, tačiau, pagal galiojančius įstatymus, – tik kartu su kitais bendraturčiais. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytą, pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį jame nurodytais pagrindais nėra, ieÅ¡kinys atmestinas.Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185-186, 200, 259, 268-270 str.str., n u s p r e n d ė: IeÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą. Teisėja                                                                                                               Dalia Zeniauskaitė                      Â