fffc458c-4295-424b-a858-b9064ebe3e27 — fffc458c-4295-424b-a858-b9064ebe3e27 — Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3787-208/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01714-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija 12.16.3; 55.1.3 (S)  VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2017 m. rugpjūčio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. įmonės skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: Pareiškėja V. K. įmonė 2017 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. S-102 (7-51/2017); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017 m. vasario 21 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)- FR0682-76. Nurodo, kad skundžiamu VMI sprendimu atsakovė patvirtino 2016 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktu Nr. (21.60-10)-FR0680-755 pareiškėjai apskaičiuotus 1 486 Eur akcizų, apskaičiavo 26,86 Eur akcizų delspinigių ir neskyrė akcizų baudos. Komisija šį sprendimą patvirtino. Ginčydama šiuos sprendimus, paaiškina, kad minėtas mokestis apskaičiuotas už tai, kad ji nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka kuro talpykloje dyzelino įsigijimo ir / ar gabenimo bei kokybės parametrus atitinkančių dokumentų, t. y. kuro talpykloje laikytas dyzelinas neapskaitytas įmonės apskaitoje ir už jį neapskaičiuoti akcizai. Su tokia išvada nesutinka, nes kuras buvo įsigytas iš UAB „Skulas“ pagal sąskaitas-faktūras, kurios buvo užfiksuotos apskaitoje. Dyzelinio kuro įsigijimo iš UAB „Skulas“ faktą patvirtino ir Šiaulių apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau atsakovė šią aplinkybę atmetė. Šiaulių apylinkės teismo nutarime aiškiai konstatuota, kad V. K. teismui pateikė visus reikalingus įrodymus, kurie patvirtina, kad dyzelinas buvo įsigytas iš UAB „Skulas“, tačiau atsakovė padarė priešingą išvadą ir nesirėmė minėtu Šiaulių apylinkės teismo nutarimu bei jame konstatuotais faktais, nors Komisija savo sprendime šiuo nutarimu vadovavosi. Tvirtina, kad šiame mokestiniame ginče atsakovė suvaržė pareiškėjos teisę į gynybą, tuo pačiu pažeidė mokesčių mokėtojų lygybės prieš įstatymą principą. Nesutinka, kad dėl netinkamo kuro pardavimo privalėjo pareikšti pretenzijas UAB „Skulas“, nes pareiškėjai jokios žalos nepadaryta. Dėl apskaitos žurnalo pildymo akcentavo, kad šio žurnalo nepildė tik 5 dienas ir tai negali būti laikoma pareiškėjos nesąžiningumo įrodymu. Atsakovė VMI atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 52–57). Nurodo, kad pareiškėjai priklausančioje kuro talpykloje laikytas dyzelinis kuras nėra tas pats kuras, kurį ji įsigijo iš UAB „Skulas“. Pareiškėja kuro talpykloje laikė dyzelinį kurą, neatitinkantį privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimų, t. y. kurą, kuriuo neleidžiama prekiauti Lietuvos Respublikoje. Taip pat pareiškėja netinkamai tvarkė dyzelinio kuro apskaitą (nuo 2016 m. liepos 29 d. nepildė naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų apskaitos žurnalo), dėl ko neįmanoma nustatyti tikslaus įsigyto ir sunaudoto kuro kiekio. Pareiškėja nepateikė dokumentų, pagrindžiančių būtent ginčo dyzelinio kuro, kurio sieros kiekis sudarė 94,4 mg/kg, įsigijimą. Pabrėžė, kad V. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1712 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 868,00 Eur bauda be dyzelinio kuro konfiskavimo, tačiau Šiaulių apylinkės teismas sprendė klausimą dėl pareiškėjos savininko atsakomybės už biokuro, bioalyvos, naftos produktų, laikomų kuro talpyklose, apskaitos tvarkos pažeidimus, o ne pareiškėjos kuro talpykloje laikyto 4 500 litrų dyzelinio kuro kilmės klausimą. Pagal suformuotą teisminę praktiką baudžiamoji / administracinė atsakomybė ir mokestinė atsakomybė yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys, atsirandančios skirtingais pagrindais, todėl net, jei ir priėmus išteisinamąjį nuosprendį / nutraukus administracinę teiseną mokesčių mokėtojo atžvilgiu, ši aplinkybė neturi būti vertinama kaip šalinanti mokestinę atsakomybę. Nurodo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad, paaiškėjus aplinkybėms dėl jos kuro talpyklose laikyto dyzelinio kuro kokybės reikalavimų neatitikties, ji būtų atlikusi atitinkamus veiksmus, siekdama išsiaiškinti padidėjusio sieros kiekio atsiradimo aplinkybes, reiškusi pretenzijas dyzelinio kuro pardavėjai UAB „Skulas“, nes, anot pareiškėjos, būtent iš šios bendrovės įsigytas kuras buvo laikomas pareiškėjos kuro talpykloje. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI Akcizų administravimo departamento darbuotojai atliko patikrinimą pareiškėjai priklausančioje kuro talpykloje Nr. 910778002, esančioje adresu: Užlaukių k., Šiaulių r. Patikrinimo metu minėtoje talpykloje užfiksuotas faktiškai rastas 4 500 litrų dyzelino kiekis. VMI 2017 m. vasario 21 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)- FR0682-76 patvirtino pareiškėjai apskaičiuotus 1 486,00 Eur akcizus, apskaičiavo 26,86 Eur akcizų delspinigių ir neskyrė akcizų baudos. Komisija patvirtino VMI 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. S-102 (7-51/2017). Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl skundžiamų sprendimų, kuriais pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 1 486,00 Eur akcizų ir 26,86 Eur akcizų delspinigių, teisėtumo ir pagrįstumo, nustačius, kad pareiškėjos kuro talpykloje Nr. 910778002, esančioje Užlaukių k., Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav., 2016 m. rugpjūčio 30 d. rasto 4 500 litrų dyzelino cheminė sudėtis neatitiko jos buhalterinėje apskaitoje apskaityto kuro sudėties, t. y. pas pareiškėją esančioje kuro talpykloje buvo rasta 4 500 litrų dyzelino, kuris pagal savo charakteristiką nėra naudojamas / prekiaujamas Europos Sąjungos šalyse. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Akcizų įstatymas ir kiti su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai. Pagal Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 3 straipsnio 13 dalies nuostatas energetiniai produktai, skirti naudoti kaip variklių degalai, yra akcizų objektas. Šio įstatymo 43 straipsnyje numatyti specialūs atvejai, kai energiniai produktai atleidžiami nuo akcizų, todėl nesant minėtame straipsnyje nurodytų aplinkybių, už energetinius produktus, vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 10 straipsnio 8 dalimi, bet kuris asmuo, kuriam atsiranda prievolė mokėti akcizus, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Pagal Akcizų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą mokėtina akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau nei iki šio įstatyme nurodyto akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikoje atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną (Akcizų įstatymo 11 straipsnis). Byloje nustatyta, kad pareiškėja laikytam 4 500 litrų dyzelino kiekio įsigijimui pagrįsti, VMI pateikė pirminius apskaitos dokumentus, t. y. 2016 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą SC Nr. 1071750 (Komisijos byla Nr. 6.11-(7.51/2017), b. l. 37), jog iš UAB „Skulas“ įsigijo 4 992 litrus dyzelino, akcizų apskaičiavimo dokumentą Nr. S2A0918A90559 (Komisijos byla Nr. 6.11-(7.51/2017), b. l. 38), kokybės pažymėjimą Nr. 117694, kuris buvo išduotas AB „Orlen Lietuva“ (Komisijos byla Nr. 6.11-(7.51/2017), b. l. 39). Patikrinimo metu konstatuota, pagal pagal pareiškėjos turimus dokumentus oficialiai kuras (turint patvirtinančius dokumentus) buvo įsigyjamas iš UAB „Skulas“, t. y. dyzelinas pareiškėjai buvo gabenamas iš UAB „Skulas“, priklausančio akcizais apmokestinamų prekių sandėlio (identifikacinis Nr. LT0A09180109S), krovinio pakrovimo vieta: (duomenys neskelbtini). Tai tvirtina ir pati pareiškėja, teigdama, jog dyzelinio kuro įsigijimo iš UAB „Skulas“ faktą patvirtino ir Šiaulių apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau atsakovė šios aplinkybės nevertino. Teismas pažymi, kad mokesčių įstatymų pažeidimas ir atsakomybė už tai Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra savarankiška kategorija ir nors kartais vadinama mokestine atsakomybe, iš esmės suprantama, kaip kompleksinis teisinis institutas, apimantis atskiras atsakomybės rūšis, t. y. baudų pagal Mokesčių administravimo įstatymą, administracinių nuobaudų ar kriminalinių bausmių taikymą. Mokesčių teisė priskiriama prie viešosios teisės šakų, todėl jai būdingas imperatyvus santykių reguliavimo pobūdis, be kita ko, pasireiškiantis griežtų valstybės prievartos priemonių taikymu, siekiant apsaugoti mokesčių teisės ginamas vertybes. Iš prie šios bylos prijungtos Šiaulių apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.8-3995-882/2016 matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutarimu V. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1712 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 868 Eur bauda be dyzelinio kuro konfiskavimo. Pagal ATPK 1712 straipsnio 2 dalį asmeniui atsakomybė kyla už biokuro, bioalyvos, naftos produktų, laikomų kuro talpyklose, apskaitos tvarkos pažeidimus. Kadangi pagal ATPK 1712 straipsnio 2 dalį atsakomybė už tokio kuro laikymą nekyla, Šiaulių apylinkės teismas minėtame nutarime konstatavo, kad šis kuras bus apmokestintas akcizu. Todėl neabejotinai aišku, kad Šiaulių apylinkės teismas minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje išsprendė klausimą dėl pareiškėjos savininko atsakomybės už biokuro, bioalyvos, naftos produktų, laikomų kuro talpyklose, apskaitos tvarkos pažeidimus. Tiek atsakovė, tiek Komisija pagrįstai rėmėsi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarimu ir jame konstatuotais faktais, kurie iš naujo nagrinėjant kitą administracinę bylą neįrodinėjami (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis). Atsižvelgiant į teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje privalomumą administraciniame procese, darytina išvada, kad nei mokesčių administratorius, nei administracinę bylą nagrinėjantis teismas negali savo nuožiūra vertinti teismo nutarime nustatytų faktų ir daryti savus pažeidėjo elgesio įvertinimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinės nuobaudos (be kita ko, baudos) skiriamos, pirmiausia, administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir tik po to siekiant juos auklėti ir užtikrinti individualią bei bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Tuo tarpu Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinant mokesčių įstatymų pažeidimo sudėtį, t. y. atsakomybę už mokesčių nedeklaravimą ir nesumokėjimą, siekiama apsaugoti visuomenei ypatingai reikšmingas vertybes, tinkamą biudžeto lėšų surinkimą ir atitinkamai reikalingų visuomenės gyvenimui resursų paskirstymą, ekonomikos reguliavimą. Taigi šiuo atveju atsakovė teisi, jog administracinės nuobaudos skyrimas pareiškėjos savininkui pagal ATPK 1712 straipsnio 2 dalį, nesudaro pagrindo susiklosčiusių santykių vertinti mokestiniu aspektu. Nustatyta, kad VMI, siekdama nustatyti reikšmingas aplinkybes, iš kuro talpyklos, kuriai suteiktas kodas Nr. 910778002, paėmė dyzelinio kuro mėginį, kuris buvo išsiųstas į Muitinės laboratoriją KN kodo bei kuro kokybės rodiklių nustatymui. Muitinės laboratorijai, atlikusi tyrimą, nustatė, kad dyzelino mėginyje, esantis sieros kiekis mg/kg neatitinka pareiškėjos pateiktame kokybės pažymėjime Nr. 117694 deklaruojamų parametrų, t. y. nagrinėjamu atveju Muitinės 2016 m. spalio 4 d. tyrimo protokole Nr. 16MLT1393 buvo nustatytas 94,4 mg/kg sieros kiekis (Komisijos byla Nr. 6.11-(7.51/2017), b. l. 35–36). Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad pareiškėjos talpykloje Nr. 910778002 laikyto dyzelino kokybės pažymėjime Nr. 117694 nurodytas dyzelino parametras – faktiškas 5,5 mg/kg sieros kiekis dyzeline neatitiko Muitinės 2016 m. spalio 4 d. tyrimo protokole Nr. 16MLT1393 nurodytam 94,4 mg/kg sieros kiekiui dyzeline. Pagal Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 1-170/D1-562/3-257-(E) redakcija) 8 punktą Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama naudoti tik tokį dyzeliną, kurio vienas iš privalomųjų kokybės rodiklių nustato, jog maksimalus sieros kiekis negali viršyti 10 mg/kg dyzelino. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su mokesčių administratoriaus padaryta išvada, jog nustatytas kokybės parametrų neatitikimas tarp pareiškėjos iš UAB „Skulas“ įsigyto ir jos talpyklose laikyto kuro faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos pateikti apskaitos dokumentai (tuo pačiu ir kokybės pažymėjimas Nr. 117694) nepatvirtina tikrojo ūkinės operacijos turinio. Visa tai paneigia pareiškėjos argumentą, jog kuras buvo įsigytas iš UAB „Skulas“ pagal sąskaitas-faktūras, kurios buvo užfiksuotos apskaitoje ir pateiktos mokesčių administratoriui. Įvertinus tai, kad VMI nustatė, jog pareiškėja savo talpyklose laikė dyzelinį kurą, neatitinkantį privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimų, mokesčių administratorius patikrinimo akte pagrįstai konstatavo, jog tai nėra tas pats pareiškėjos iš UAB „Skulas“ įsigytas ir jos buhalterinėje apskaitoje apskaitytas kuras. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjai pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies nuostatas atsirado prievolė pateikti mokesčių administratoriaus išvadas paneigiančius duomenis, tačiau pareiškėja to nepadarė. Tokiu būdu mokesčių administratorius byloje pateikė pakankamus įrodymus pagrįstai išvadai, jog pareiškėja turimoje kuro talpykloje laikė akcizais neapmokestintą kurą, o tai reiškia, kad pareiškėja faktiškai naudojo ne iš UAB „Skulas“ įsigytą kurą, kuris pagal Akcizų įstatymo 2, 9, 10, 11 ir 37 straipsnių nuostatas nebuvo apmokestintas akcizais. Pareiškėja sutiko, kad tinkamai nepildė naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų apskaitos žurnalo, tačiau šis žurnalas buvo nevedamas tik labai trumpą laiką. Toks pareiškėjos paaiškinimas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kuri gali būti vertinama kaip šalinanti pareiškėjos mokestinę atsakomybę. Taip pat, pareiškėjos teigimu, atsakovė suvaržė pareiškėjos teisę į gynybą, tuo pačiu pažeidė mokesčių mokėtojų lygybės prieš įstatymą principą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kokiu būdu ir kaip buvo ši pareiškėjos teisė suvaržyta ir kas konkrečiai pareiškėjai sutrukdė tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai pagrįstai apskaičiuoti akcizai. Kadangi pareiškėja apskaičiuoto akcizų dydžio neginčija, o teismui nekyla abejonių dėl mokesčių administratoriaus pateikto jo apskaičiavimo, teismas akcizų apskaičiavimo teisingumo netikrina. Kadangi pareiškėja nevykdė pareigos teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti akcizų mokestį, mokesčių administratorius pagrįstai jam apskaičiavo šio mokesčio delspinigius. Pareiškėjai neginčijant delspinigių dydžio, o teismui nekylant abejonių dėl pateikto delspinigių apskaičiavimo, jis akcizų mokesčio delspinigių apskaičiavimo teisingumo netikrina. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad VMI ir Komisija tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, o jų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiškėjos V. K. įmonės skundą atmesti. Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėjas Donatas Vansevičius