ffff788d-3ca8-45a1-9332-12d26a08be2d — ffff788d-3ca8-45a1-9332-12d26a08be2d — Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-784-821/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02571-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės, sekretoriaujant Rasai Å imkuvienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovams A. P. ir advokatui Kristijonui Paliučiui, atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovui Donatui Kilikevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. P. skundÄ atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėja skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2020-06-08 raÅ¡tÄ Nr. 49SF-853-(14.49.104); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020-07-24 sprendimÄ Nr. 1SS-1366(5.59E)59E; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrių parengti ir iÅ¡siųsti iÅ¡vadas pagal L. P. 2020-02-21 praÅ¡ymÄ (Reg. Nr. 499F-788). PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad yra pretendentė į buvusios savininkės I. R. – S. (toliau - ir buvusi savininkė) iki visuotinės žemės nacionalizacijos Vilniaus mieste valdytos žemės nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus pateikė dar galiojant 1991-06-18 Nr. I-1454 priimtam įstatymui ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“. Pagal įstatymÄ Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų pareiÅ¡kėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra į 0,2000 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Vilniaus miesto valdybos 1993-04-08 potvarkiu Nr. 622V) ir 0,4881 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Vilniaus miesto valdybos 1994-03-10 potvarkiu Nr. 440V). Seimui 1997-07-01 priėmus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ už miesto teritorijÄ esančiÄ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę buvo numatyta galimybė gauti lygiavertį žemės, miÅ¡ko ar vandens telkinio plotÄ , tačiau įstatyme buvo aiÅ¡kiai nustatyta, kad už miesto teritorijoje esančiÄ Å¾emę (iÅ¡skyrus už miesto teritorijoje turėtÄ miÅ¡kÄ ) miÅ¡ku negali bÅ«ti atlyginama. Galiojant Å¡iam įstatymui pareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ už jai mieste natÅ«ra neatkuriamÄ Å¾emę gauti lygiavertį žemės plotÄ kaimo vietovėje ir ta valia, pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , apėmė pareiÅ¡kėjos teisę gauti lygiaverčius žemės arba vandens paskirties žemės sklypus. Seimas 2002-04-02 priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , kuriame numatė, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje. Po minėto Restitucijos įstatymo pakeitimo PareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad nuosavybės teisės į buvusios savininkės turėtÄ Å¾emę jai bÅ«tų atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje. Vyriausybės 2010-08-12 nutarimu Nr. 1173 praktiÅ¡kai didžioji dalis buvusios savininkės turėtos žemės buvo priskirta Pavilnių regioninio parko ypač vertingoms ekologiniu ir rekreaciniu požiÅ«riais teritorijoms, kurios turi valstybės iÅ¡perkamos žemės statusÄ pagal Restitucijos įstatymo 12 straipsnį. Tokiu bÅ«du didžioji dalis žemės tapo valstybės iÅ¡perkama, todėl pagal PareiÅ¡kėjos iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ nuosavybės teisės jai turėjo bÅ«ti atkuriamos į lygiaverčius žemės arba vandens sklypus, PareiÅ¡kėjos pasirinktose kaimo kadastrinėse vietovėse. Tačiau PareiÅ¡kėjos, kaip ir daugelio kitų Vilniaus miesto pretendentų, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas stojo, nes PareiÅ¡kėja negalėjo pasirinkti konkrečių kadastrinių vietovių, nes nebuvo objektyvios informacijos apie tose kadastrinėse vietovėse esantį laisvos valstybinės žemės fondÄ , nuo kurio priklauso pareiÅ¡kėjos galimybės gauti lygiaverčius žemės sklypus. Ä®statymų leidėjas 2014-09-25 priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymÄ . Ä®statyme buvo nustatytas terminas, per kurį piliečiai turi teisę iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl naujai įstatyme atsiradusios galimybės gauti lygiavertį miÅ¡ko žemės sklypÄ . Tokia pareiga buvo nustatyta ir tiems pretendentams, kurie jau buvo pasirinkę nuosavybės teisių atkÅ«rimo ekvivalentine natÅ«ra bÅ«dÄ , nes žemės reformÄ vykdančioms institucijoms reikėjo susiskaičiuoti tam reikalingÄ laisvo miÅ¡ko žemės fondÄ . Kadangi PareiÅ¡kėja jau anksčiau buvo iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ekvivalentine natÅ«ra, kuri pagal tuomet galiojusį įstatymÄ apėmė jos teisę gauti įvairios paskirties žemę, iÅ¡skyrus miÅ¡kÄ , ji per įstatyme nustatytus terminÄ pareiÅ¡kė valiÄ , kad už visÄ jai natÅ«ra neatkuriamÄ nuosavybę ji pageidauja gauti ir miÅ¡ko žemę. Å is pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nereiÅ¡kia, kad ji kažkaip atsisako jai įstatyme garantuotos teisės gauti lygiaverčius žemės Å«kio, kitos ar vandens paskirties žemės sklypus. PraÅ¡yme yra iÅ¡reikÅ¡ta valia, kad už visÄ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę Pretendentė galėtų rinktis ir miÅ¡ko žemės sklypus. Tokia praÅ¡ymo formuluotė yra dėl to, kad jo pateikimo metu dar nebuvo žinomos konkrečios kadastrinės vietovės, kuriose bus suformuotas laisvo valstybinio fondo žemė, ir PareiÅ¡kėja nežinojo, už kuriÄ dalį ji norės gauti lygiaverčius žemės, o už kuriÄ miÅ¡ko žemės sklypus. Pažymėtina, kad vėlesnis įstatymo įgyvendinimo procesas parodė, kad iki atitinkamos kadastro vietovės žemėtvarkos projekto laisvo žemės fondo patvirtinimo, pretendentas netgi objektyviai negali numanyti kokios paskirties žemės sklypas bus formuojamas atitinkamoje teritorijoje. Kilus klausimui dėl buvusios savininkės turėtos žemės paskirties pareiÅ¡kėja 2018-02-19 padavė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-03 sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad iÅ¡ buvusios (duomenys neskelbtini) savininkės I. R. - S. turėtos likusios neatkurtos ir valstybės iÅ¡perkamos 64,1653 ha žemės - 27 ha ploto žemė buvo naudojama kitai paskirčiai. Dar vykstant juridinio fakto civilinės bylos nagrinėjimui Vilniaus apygardos teisme PareiÅ¡kėja 2019-04-03 ir 2019-05-23 padavė praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ekvivalentine natÅ«ra į žemę, dėl kurios paskirties nėra teisminio proceso, o NŽT Vilniaus miesto skyrius parengė Å¡ias iÅ¡vadas miÅ¡kui ir žemei (miÅ¡kui, kurio vertė 22 474,76 Eur į Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę; miÅ¡kui, kurio vertė 35 000 Eur į Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę; žemei, kurio vertė 7 000 Eur į Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę; žemei, kurio vertė 8 000 Eur į Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę; miÅ¡kui, kurio vertė 6 165 Eur į Ignalinos rajono Rubelninkų kadastrinę vietovę; miÅ¡kui, kurio vertė 5 000 Eur į Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę; miÅ¡kui, kurio vertė 6 000 Eur į Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę). PareiÅ¡kėja 2020-02-21 padavė praÅ¡ymÄ NŽT Vilniaus miesto skyriui (Reg. Nr. 499F-788), kuriame nurodė, kad ji yra pasirinkusi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ , t. y. gauti lygiavertį žemės ar miÅ¡ko plotÄ , kuris įgyvendinamas už buvusios savininkės Vilniaus mieste turėtos žemės vertę (toliau - ,,iÅ¡vadinė vertė”) suteikiant lygiavertį žemės sklypÄ pretendentės pasirinktoje kadastrinėje vietovėje, todėl pareiÅ¡kėja praÅ¡o parengti ir iÅ¡siųsti atitinkamos vertės iÅ¡vadas, suteikiančias teisę atkurti nuosavybės teisės į lygiavertį žemės sklypÄ nurodytoje vietovėje. Taip pat pareiÅ¡kėja 2020-02-25 padavė praÅ¡ymÄ NŽT Vilniaus miesto skyriui (Reg. Nr. 499F-844), kuriame už buvusios savininkės Vilniaus mieste turėtos žemės vertę (toliau - ,,iÅ¡vadinė vertė”) suteikiant lygiavertį žemės sklypÄ pretendentės pasirinktoje praÅ¡yme nurodytoje kadastrinėje vietovėje. PareiÅ¡kėja gavo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020-06-08 raÅ¡tÄ Nr. 49SF-853-(14.49.104), kuriame nurodyta, kad 2020-02-20 praÅ¡ymu ji neva pakeitė savo valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės. PareiÅ¡kėja nesutikdama su minėtame raÅ¡te Nr. 49SF-853-(14.49.104) suformuotais patvarkymais, kreipėsi į NŽT. Skunde pažymima, kad tarp pareiÅ¡kėjos ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus kyla ginčas dėl PareiÅ¡kėjos valios turinio, nuo kurio baigties tiesiogiai priklauso pareiÅ¡kėjos pasirinkimas dėl konkrečių kadastrinių vietovių, kuriose ji pageidauja gauti lygiaverčius žemės arba miÅ¡ko sklypus. PareiÅ¡kėja jau yra pateikusi praÅ¡ymus dėl lygiaverčių žemės sklypų perdavimo, o tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius, tiek kiti skyriai jau yra priėmę dėl to atitinkamus sprendimus, įskaitant netgi vienÄ sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. PareiÅ¡kėja dar iki 2003-12-31 pasirinko Ä®statymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytÄ atkÅ«rimo bÅ«dÄ : gauti lygiavertį žemės, miÅ¡ko ar vandens telkinio plotÄ . PrieÅ¡ingai nei yra teigiama skundžiamame raÅ¡te, Ä®statymų leidėjas Å¡io nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do neskaido į kažkokius atskirus atkÅ«rimo bÅ«dus, pagal pretendentui perduodamos žemės paskirtį. Tiek pagal įstatymÄ , tiek pagal tvarkÄ , tiek pagal MetodikÄ , konkretaus žemės sklypo paskirtis priklauso nuo Pretendento pasirinkimo ir atitinkamos vietovės teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 54 punkte nustatyta, kad Laisvos žemės fondo žemėje, kuriÄ pagal bendruosius planus numatyta naudoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų bei komercinės paskirties objektų statybai, gali bÅ«ti projektuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems kitos paskirties žemės sklypai. Restitucijos įstatymo prasme vienintelis svarbus kriterijus yra turėtos žemės ir nuosavybėn perduodamos žemės lygiavertiÅ¡kumas. Iki 2015 m. įstatyme dėl to lygiavertiÅ¡kumo buvo viena iÅ¡imtis, susijusi su miÅ¡ko žeme: : ,,1) perduodama lygiavertį žemės, miÅ¡ko ar vandens telkinio plotÄ . Už miesto teritorijoje esančiÄ Å¾emę (iÅ¡skyrus už miesto teritorijoje turėtÄ miÅ¡kÄ ) miÅ¡ku neatlyginama“. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu antrasis sakinys buvo iÅ¡brauktas ir dabar nebėra skirtumo dėl žemės paskirties, svarbus tik lygiavertiÅ¡kumas. Skundžiamame skyriaus raÅ¡te yra nurodytas nepagrįstas teisės normų aiÅ¡kinimas ir pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie įstatyme neva nustatytÄ terminÄ valiai dėl atkÅ«rimo ekvivalentine natÅ«ra pareikÅ¡ti. Tiek Restitucijos įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų praÅ¡ymuose iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, todėl joks įstatymas nedraudžia pareiÅ¡kėjai pareikÅ¡ti valios dėl konkrečių žemės sklypų pasirinkimo. Vienintelis svarbus kriterijus Å¡iam atkÅ«rimo bÅ«dui yra iki nacionalizacijos turėtos žemės ir kitoje vietoje pretendentui suteikiamos žemės (žemės Å«kio, miÅ¡kų Å«kio, kitos paskirties žemės) lygiavertiÅ¡kumas. PareiÅ¡kėja, pasirinkusi nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ - už valstybės iÅ¡perkamÄ miesto žemę ir miÅ¡kÄ gauti lygiavertį žemės sklypÄ kitoje kadastrinėje vietoje, gali savo pasirinkimu kitose kadastrinėse vietovėse gauti tiek žemės Å«kio paskirties, tiek miÅ¡kų Å«kio paskirties, tiek ir kitos paskirties žemės sklypus, kurių vertė atitinka (lygiavertė) turėtos žemės vertei. Ä®statymų leidėjas dėl to skirtumÄ darė tik 1997-2015 m. laikotarpiu, kuomet už miesto teritorijoje turėtÄ Å¾emę nebuvo galimybės gauti lygiaverčio miÅ¡ko sklypo. Skunde pažymima, kad skiriasi 2015 m. praÅ¡ymo padavimo metu ir dabar nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esantys duomenys, nuo kurių tiesiogiai priklausomai nuosavybės teisių atkÅ«rimas ekvivalentine natÅ«ra. 2015 m. praÅ¡ymo padavimo metu dar nebuvo informacijos apie tai, kad dalis savininkės žemės buvo kitos paskirties ir dėl to ji turi didesnę vertę. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo įsiteisėjimo pasikeitė turėtos žemės vertė, lyginant su apskaičiuota 2015 m. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. parengtas iÅ¡vadas pilietei L. P. galės bÅ«ti suteikti tik lygiaverčiai miÅ¡ko sklypai, nors pačiose iÅ¡vadose yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad pagal jas yra atkuriamos nuosavybės teisės ne į miÅ¡ko, bet į žemės sklypus. Ginčijamame sprendime pateiktame vertinime yra ignoruojamas tiek galiojantis Restitucijos įstatymas, tiek ir ankstesnės Å¡io įstatymo redakcijos, susijusio su nuosavybės teisių atkÅ«rimu į miesto teritorijoje turėtÄ Å¾emę, pareiÅ¡kėjos valia, taip pat įstatymų leidėjo tikslai, nuosavybės teisių atkÅ«rimo eiga ir netgi po 2015 m. atsiradę juridiniai faktai. Skyrius taip pat prieÅ¡tarauja savo paties anksčiau priimtiems administraciniams aktams ir jau priimtiems sprendimams, kuriais pareiÅ¡kėjai yra atkurtos nuosavybės teises, kas reiÅ¡kia, kad Å¡is klausimas nebegali bÅ«ti sprendžiamas vienaÅ¡aliais NŽT skyriaus sprendimais. Atsakovai NŽT Vilniaus skyrius ir NŽT atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12279-807/2018 nuspręsta, kad 27 ha ploto buvusios žemėvaldos buvo naudota kitai paskirčiai ir dėl to buvo perskaičiuojama valstybės iÅ¡perkama žemės sklypo vertė. Nors PareiÅ¡kėjos skunde yra minimas Å¡is teismo sprendimas, bet jokios kitos aplinkybės minėtoje byloje nebuvo nustatytos ir iÅ¡ esmės neturi įtakos kilusiam ginčui nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-4523-821/2020. Atsiliepime nurodoma, jog iÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančių dokumentų nustatyta, kad L. P. Vilniaus miesto valdybai 1991-10-08 pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (praÅ¡yme nurodoma „pastatai, kuriuose yra medž. ir žūklės reikmenų įmonė, esanti (duomenys neskelbtini) teritorijoje“) grÄ Å¾inant natÅ«ra. Be to, L. P. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2000-05-24 pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į 115,5 ha žemės plotÄ , esantį Pavilnių regioniniame parke Vilniuje (taip nurodyta praÅ¡yme), grÄ Å¾inant Å¡iÄ Å¾emę natÅ«ra. L. P. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkui 2001-02-19 pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 114,2613 ha žemės plotÄ , perduodant lygiavertį žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinio plotÄ . Å iame praÅ¡yme L. P. be kita ko prašė „<...> pasiÅ«lyti vietoje turėto 114,2613 ha ploto <...> naujÄ konkretų lygiavertį žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinio plotÄ Vilniaus ar Trakų rajonuose <...>“ ir nurodė, kad „<...> iÅ¡vadÄ imti atsisakau, kadangi man reikalingas ne popieriaus lapelis o kompensacija konkrečiu lygiaverčiu žemės sklypu aukščiau nurodytose vietovėse <...>“. Po pirmiau minėto 2001-02-19 praÅ¡ymo, pareiÅ¡kėja 2001-04-09 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė kitÄ praÅ¡ymÄ â€žDėl motinos turėtos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų įbraižymo į Vilniaus miesto Plėtros departamento pateiktÄ Vilniaus miesto plano iÅ¡traukÄ â€œ, kuriuo prašė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas Miesto plėtros departamento pateiktoje miesto plano iÅ¡traukoje, motyvuodama, kad toks planas jai reikalingas pasirenkant nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ . Ä®sigaliojus AtkÅ«rimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymui, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014-11-13 raÅ¡tu Nr. 49SF-(14.49.104.)-4178 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miÅ¡ko plotu“ informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tai, kad ji gali pasinaudoti AtkÅ«rimo įstatyme numatyta galimybe ir iki 2015-03-01 gali pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę už kuriÄ nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, pateikiant tokį praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto skyriui. Pažymima, kad pasikeitusios AtkÅ«rimo įstatymo nuostatos piliečiams iki 2015 m. kovo 1 d. suteikė teisę keisti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti atlyginti tik lygiaverčiu miÅ¡ko plotu. L. P. 2014-12-08 raÅ¡tu Vilniaus miesto skyriaus paprašė nurodyti likusios neatkurtos žemės plotÄ . PareiÅ¡kėja pateikė 2015-02-27 praÅ¡ymÄ â€žDėl praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestams priskirtoje teritorijoje, valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo“, kuriame nurodė, kad „<...> atsižvelgiant į man likusį neatkurtos nuosavybės dydį (81,6331 ha, žemės tame tarpe 6 ha vandens) praÅ¡au, kad nuosavybės teisės į valstybės iÅ¡perkama pripažintÄ Å¾emę man bÅ«tų atkuriamos: perduodant neatlygintinai naujÄ Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtÄ arba žemės sklypÄ Vilniaus mieste (AtkÅ«rimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.), už likusiÄ neatkurtÄ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje <...>“. Atsiliepime pažymima, kad pareiÅ¡kėja pasinaudojo AtkÅ«rimo įstatymo nuostata ir 2015-02-27 praÅ¡ymu aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė (pakeitė) valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, atkuriant nuosavybės teises atkÅ«rimo į buvusios žemės savininkės I. R. S. valdytos žemės dalį - 81,6331 ha, žemės (tame tarpe 6 ha vandens) plotÄ . PareiÅ¡kėjos 2015-02-27 praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusios žemės savininkės valdytÄ Å¾emę, Vilniaus miesto skyriui yra pagrindas spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimÄ pagal AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas (galiojusias iki 2019 m. vasario 1 d.), nes Å¡iame praÅ¡yme yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do. Pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 6 d. patvirtintÄ pažymÄ Nr. 49PAZ-91 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ L. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės I. R. S. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) valdytÄ 106,67 ha žemės plotÄ . Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerija 2019-11-22 raÅ¡tu Nr. 2D-3599 (12.148 E ) „Dėl nuomonės pateikimo“ pateikė nuomonę dėl Tvarkos 29 punkto taikymo ir informavo, kad „<...> Tvarkos 29 punkto nuostatos turėtų bÅ«ti taikytinos vienodai tiek dėl kaimo, tiek dėl miesto teritorijoje turėtos žemės ir Tvarkos 29 punkto nuostatų įgyvendinimas turėtų bÅ«ti vykdomas ta pačia tvarka“. NŽT Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas L. P. įgalioto A. P. 2020-02-25 praÅ¡ymÄ ( reg. Nr. 49GF-844) parengė 2020 m. gegužės 15 d. iÅ¡vadas ir iÅ¡siuntė kitiems NŽT teritoriniams skyriams vykdymui. NŽT Vilniaus miesto skyriui pakartotinai įvertinus nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos dokumentacijÄ ir nustačius, kad kartu su minėtomis iÅ¡vadomis per techninę klaidÄ buvo pateiktas ne 2015-02-27 praÅ¡ymas, kuriuo pilietė pakeitė valiÄ , bet ankstesnis 2001-02-19 praÅ¡ymas, kuriuo pilietė pageidavo gauti lygiavertį žemės sklypÄ , NŽT Vilniaus miesto skyrius tarnybiniais raÅ¡tais informavo atitinkamus teritorinius skyrius, kad L. P. pagal minėtas 2020-05-15 iÅ¡vadas gali bÅ«ti suteikiami tik lygiaverčiai miÅ¡ko sklypai. Atsižvelgdami į tai, kad pareiÅ¡kėjos įgaliotas asmuo A. P. žodžiu (telefoninio pokalbio metu su vyr, specialiste) prašė, kad pirmiau bÅ«tų vykdomas vėliau jo pateiktas praÅ¡ymas, t. y. 2020-02-25 praÅ¡ymas reg. Nr. 49GF-844, Vilniaus miesto skyrius, norėdamas užtikrinti gerojo vieÅ¡ojo administravimo principÄ , rengė iÅ¡vadas pagal vėliau pateiktÄ praÅ¡ymÄ . Pažymėtina, kad iÅ¡siuntus parengtas iÅ¡vadas teritoriniams skyriams, kurių veiklos teritorijoje pilietė pageidauja gauti lygiaverčius sklypus, paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėja pageidauja gauti lygiaverčius žemės, o ne miÅ¡ko sklypus, neatsižvelgdama į AtkÅ«rimo įstatymo nustatytais terminais iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto skyrius parengė 2020-06-08 raÅ¡tÄ Nr. 49SF-853-(l 4.49.104.) ir informavo pilietės įgaliotÄ asmenį, kad pagal pilietės iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , jai, pagal Vilniaus miesto skyriaus parengtas iÅ¡vadas, gali bÅ«ti suteiktas tik lygiavertis miÅ¡ko sklypas, bei paprašė patikslinti ar lygiaverčių miÅ¡ko plotų pageidauja savo 2020-02-21 praÅ¡yme nurodytose kadastro vietovėse. PareiÅ¡kėja siekia, kad nepaisant 2015-02-27 praÅ¡ymu pakeistos valios, vietoj galimybės rinktis lygiavertį miÅ¡ko žemės sklypÄ , bÅ«tų leista rinktis lygiavertį žemės sklypÄ . Nagrinėjamoje byloje be kita ko sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do traktavimo, Nacionalinės žemės tarnyba 2020-08-24 raÅ¡tu Nr. 1 SS-1601-(5.59 E.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ informavo PareiÅ¡kėjÄ , kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas L. P. į buvusios žemės savininkės I. R. S. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) valdytos 106,67 ha žemės plotÄ , atlyginant už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę perduodant neatlygintinai nuosavybėn miÅ¡ko sklypÄ / sklypus, laikinai stabdomas iki kol baigsis teisminiai procesai. Todėl kritiÅ¡kai vertintini PareiÅ¡kėjos patikslinto Skundo motyvai, neva Nacionalinė žemės tarnyba delsia nagrinėti jos pateiktus praÅ¡ymus. Pasibaigus Å¡iai nagrinėjamai administracinei bylai ir tenkinus PareiÅ¡kėjos reikalavimus, Nacionalinė žemės tarnyba leistų rinktis lygiavertį žemės sklypÄ , tuo tarpu atmetus pareiÅ¡kėjos reikalavimus - bÅ«tų sprendžiama dėl galimybės rinktis kitÄ lygiaverčio miÅ¡ko sklypo kadastro vietovę bei atkÅ«rimo atlyginant pinigais. Atsiliepime pažymima, kad patikrinus visas 2020-05-15 iÅ¡vadas, nei vienoje nebuvo konkrečiai nurodyta, kad nuosavybės teisės ne į miÅ¡ko, bet į žemės sklypus. Juolab, kad iÅ¡vados formatas (Å¡ablonas) tiek miÅ¡ko sklypams, tiek žemės sklypams, tiek vandens sklypams yra identiÅ¡kas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1 priede yra pateikiamos Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo formos (Å¡ablonai). Tiek rengiant iÅ¡vadÄ lygiaverčiam žemės sklypui, tiek miÅ¡ko sklypui gauti yra naudojama ta pati forma (Å¡ablonas), todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad institucija iÅ¡vadose nurodė galimybę rinktis miÅ¡ko/žemės/miÅ¡ko ir žemės sklypus. IÅ¡vados tekstas (žodžio „žemė“ pabraukimas) nesukuria ir negali sukurti teisinių lÅ«kesčių PareiÅ¡kėjai gauti kitokį žemės sklypÄ nei ji yra nurodžiusi savo praÅ¡ymuose. Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėja pasinaudojo AtkÅ«rimo įstatymo nuostata ir 2015-02-27 praÅ¡ymu aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė (pakeitė) valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, atkuriant nuosavybės teises atkÅ«rimo į buvusios žemės savininkės I. R. S. valdytos žemės dalį - 81,6331 ha, žemės (tame tarpe 6 ha vandens) plotÄ : 1) perduodant neatlygintinai naujÄ Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtÄ arba žemės sklypÄ Vilniaus mieste (AtkÅ«rimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.); 2) už likusiÄ neatkurtÄ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Ä®statymų leidėjas suteikė galimybę pakeisti valiÄ ir iki 2015 m. kovo 1 d. pasirinkti miÅ¡ko žemės sklypÄ ir PareiÅ¡kėja Å ia galimybe pasinaudojo. Vilniaus miesto skyrius 2020-06-08 raÅ¡tu Nr. 49SF-853-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo“ informavo PareiÅ¡kėjÄ apie bÅ«tinybę nurodyti kadastro vietoves, kuriose pageidauja gauti lygiaverčius miÅ¡ko sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba 2020-07-24 rastu Nr. 1SS-1366-(5.59E) „Dėl skundų nagrinėjimo“ be kita ko patvirtino teritorinio skyriaus pozicijÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas atstovas A. P. ir advokatas K.Paliutis palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas D.Kilikevičius palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir skundÄ prašė atmesti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT sprendimų, kuriais nuspręsta dėl pareiÅ¡kėjos 2015-02-27 praÅ¡ymu iÅ¡reikÅ¡tos pareiÅ¡kėjos valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do vertinimo. Taip pat pareiÅ¡kėja praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ NŽT Vilniaus miesto skyrių parengti ir iÅ¡siųsti iÅ¡vadas pagal pareiÅ¡kėjos 2020-02-21 praÅ¡ymÄ (Reg. Nr. 499F-788). Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra pretendentė į buvusios savininkės I. R. - S. iki visuotinės žemės nacionalizacijos Vilniaus mieste valdytÄ turtÄ . Buvusi savininkė I. R.-S.i ki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskeldini) valdė 106,6700 ha žemės ir dvaro sodybÄ sudariusius statinius. PareiÅ¡kėja 1991-10-08 Vilniaus miesto valdybai pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pareiÅ¡kėja 2000-05-24 pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į 115,5 ha žemės plotÄ , esantį Pavilnių regioniniame parke Vilniuje, grÄ Å¾inant Å¡iÄ Å¾emę natÅ«ra. 2001-02-19 Vilniaus apskrities virÅ¡ininkui pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 114,2613 ha žemės plotÄ , perduodant lygiavertį žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinio plotÄ . PareiÅ¡kėjai yra atkurtos nuosavybės teisės į buvusios žemės savininkės I. R. S. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalį: 0,2000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 0,4881 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 0,5586 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje; už valstybės iÅ¡perkamÄ 24,7894 ha miÅ¡ko plotÄ , atlyginta vertybiniais popieriais. Ä®sigaliojus AtkÅ«rimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymui, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014-11-13 raÅ¡tu Nr. 49SF-(14.49.104.)-4178 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miÅ¡ko plotu“ pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad ji galinti pasinaudoti AtkÅ«rimo įstatyme numatyta galimybe ir iki 2015-03-01 pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do, praÅ¡ant už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, už kuriÄ nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, pateikiant tokį praÅ¡ymÄ NŽT Vilniaus miesto skyriui. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-02-20 raÅ¡tu Nr. 49SF-376-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tai, į kokį buvusios žemės savininkės I. R. S. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalį L. P. jau yra atkurtos nuosavybės teisės ir kartu nurodė žemės plotÄ , į kurį dar liko atkurti nuosavybės teises, nurodydamas, kad likusios neatkurtos nuosavybės dalis yra 81,6331 ha žemės (tame tarpe 6 ha vandens). PareiÅ¡kėja NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė 2015-02-27 praÅ¡ymÄ â€žDėl praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestams priskirtoje teritorijoje, valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo“, kuriuo prašė, kad nuosavybės teisės į valstybės iÅ¡perkama pripažintÄ Å¾emę jai bÅ«tų atkuriamos: perduodant neatlygintinai naujÄ Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtÄ arba žemės sklypÄ Vilniaus mieste (AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas), už likusiÄ neatkurtÄ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. NŽT 2015-10-06 sprendimu Nr. 49S-297 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“ pareiÅ¡kėjai atkÅ«rė nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės I. R. S. valdytos žemės dalį – 0,06 ha, perduodant nuosavybėn neatlygintinai naujo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Konstitucijos pr. 14A, Vilniuje, dalį – 0,06 ha. PareiÅ¡kėja NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė 2019-05-27 praÅ¡ymÄ (reg. Nr. 49GF-2422), kuriuo prašė atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus, esančius Ignalinos raj. ir Kauno raj, t. y. parengti 32165 Eur sumai iÅ¡vadas į Ignalinos raj. ir Kauno raj. vietoves. NŽT Vilniaus miesto skyrius pagal pareiÅ¡kėjos 2019-05-27 praÅ¡ymÄ (reg. Nr. 49GF-2422) parengė 2019-06-21 iÅ¡vadÄ Nr. 49IP-226-(14.49.61), kuri buvo persiųsta vykdyti NŽT Kauno rajono skyriui bei 2019-06-21 iÅ¡vadÄ Nr. 49IP-227-(14.49.61), kuri buvo persiųsta vykdyti NŽT Ignalinos ir Visagino skyriams. PareiÅ¡kėja taip pat pateikė 2020-02-21 praÅ¡ymÄ (reg. Nr. 49GF-788), kuriame nurodė, jog praÅ¡o suteikti lygiavertį žemės sklypÄ jos pasirinktoje vietovėje, prašė parengti ir iÅ¡siųsti iÅ¡vadas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į VilkaviÅ¡kio raj., Å akių raj. ir Kauno raj. Kadastrines vietoves vietovėse. PareiÅ¡kėja NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė 2020-02-25 praÅ¡ymÄ (reg. Nr. 49GF-844), kuriuo prašė parengti iÅ¡vadas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Å ilalės raj., Tauragės raj. ir TelÅ¡ių raj. vietovėse. NŽT Vilniaus miesto skyrius parengė 2020-05-15 iÅ¡vadas „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“: Nr. 49IP-19-(14.49.61.), Nr. 49IP-20-(14.49.61.), Nr. 49IP-21-(14.49.61.), Nr. 49IP-22-(14.49.61.), Nr. 49IP-23-(14.49.61.), Nr. 49IP-24-(14.49.61.), Nr. 49IP-25-(14.49.61.), Nr. 49IP-26-(14.49.61.), Nr. 49IP-27-(14.49.61.), Nr. 49IP-28-(14.49.61.), Nr. 49IP-29-(14.49.61.), Nr. 49IP-30-(14.49.61.), Nr. 49IP-31-(14.49.61.), Nr. 49IP-32-(14.49.61.), Nr. 49IP-33-(14.49.61.), Nr. 49IP-34-(14.49.61.), Nr. 49IP-35-(14.49.61.), Nr. 49IP-36-(14.49.61.), Nr. 49IP-37-(14.49.61.) kurios buvo persiųstos į Å ilalės skyrių; 2020-05-15 iÅ¡vadas Nr. 49IP-38-(14.49.61.), Nr. 49IP-39-(14.49.61.) ir Nr. 49IP-40-(14.49.61.), kurios buvo persiųstos NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui; 2020-05-15 iÅ¡vadas Nr. 49IP-41-(14.49.61.), Nr. 49IP-42-(14.49.61.) ir Nr. 49IP-43-(14.49.61.), kurios buvo persiųstos NŽT TelÅ¡ių skyriui. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020-06-08 raÅ¡tu Nr. 49SF-853-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo“ pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad pagal parengtas IÅ¡vadas pareiÅ¡kėjai, pagal jos 2015-02-27 praÅ¡ymÄ , kuriuo buvo pakeista valia dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, gali bÅ«ti suteikiami tik lygiaverčiai miÅ¡ko sklypai. Å iuo raÅ¡tu atsakovė taip pat prašė pareiÅ¡kėjos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Å¡io raÅ¡to gavimo, nurodyti rajonus ir kadastro vietoves, kuriose pareiÅ¡kėja pageidauja gauti lygiaverčius miÅ¡ko sklypus, o per nurodytÄ terminÄ nenurodžius kadastro vietovės/vietovių, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais. Nesutikdama su Å¡iuo raÅ¡tu pareiÅ¡kėja 2020-07-03 skundu kreipėsi į NŽT, kuri iÅ¡nagrinėjusi skundÄ 2020-07-24 raÅ¡tu Nr. 1SS-1366-(5.59 E.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ pareiÅ¡kėjos skundo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020-06-08 raÅ¡to Nr. 49SF-853-(14.49.104.) panaikinimo netenkino ir kartu iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai, kad pagal jos 2019 m. gegužės 27 d., 2020 m. vasario 21 d., 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. birželio 29 d. praÅ¡ymus nuosavybė gali bÅ«ti atkurta tik lygiaverčiais miÅ¡ko sklypais (arba pinigais). PareiÅ¡kėja, nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020-06-08 raÅ¡tu Nr. 49SF-853-(14.49.104.) ir NŽT 2020-07-24 raÅ¡tu Nr. 1SS-1366-(5.59 E.) su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama Å¡iuos raÅ¡tus panaikinti ir įpareigoti NŽT toliau vykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ pagal pareiÅ¡kėjos 2020-02-21 praÅ¡yme (reg. Nr. 49GF-788) iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ . PareiÅ¡kėja nesutinka su ginčijamuose raÅ¡tuose pateiktu vertinimu, jog pagal nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančius praÅ¡ymus nuosavybės teisės jai galėtų bÅ«ti atkuriamos tik suteikiant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį (ius) miÅ¡ko sklypÄ (us) arba atlyginant pinigais, t.y. kelia ginÄÄ dėl pateiktuose praÅ¡ymuose nuosavybės teisių atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjos iÅ¡reikÅ¡tos valios vertinimo. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) bei jį lydinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Piliečių teisė pakeisti valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do AtkÅ«rimo įstatyme įtvirtinta nuo 2002-04-19, kai įsigaliojo 2002-04-02 AtkÅ«rimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Ä®sigaliojus Å¡iam įstatymui AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002-07-01 gali pakeisti savo pareikÅ¡tÄ valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo valstybė atlygina už iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ir iki 2003-01-01 valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do į iki 1995-06-01 miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtÄ Å¾emę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, jis Å¡io įstatymo 17 straipsnyje numatytų institucijų, piliečiui papraÅ¡ius, pakeičiamas administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali bÅ«ti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. PraÅ¡ymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003-01-01. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2002-04-19 įsigaliojusioje AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikÅ¡tÄ valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę ir dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do. Nuo 2002-10-25 įsigaliojusioje AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002-10-15 įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikÅ¡ti arba pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio praÅ¡ymu Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali bÅ«ti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. PraÅ¡ymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003-04-01. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiÅ¡kia valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , atkÅ«rimo bÅ«dÄ parenka Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Nuo 2012-02-01 įsigaliojusio AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numatė, jog piliečiai, pateikę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 nustatyta tvarka priskirtÄ miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, iki 2012-06-01 gali pakeisti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti pinigais. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtino nuostatÄ , jog pilietis, pateikęs praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013-07-01 turi teisę pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Nuo 2014-11-01 įsigaliojusi AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato, jog piliečiai pateikę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestams priskirtose teritorijose, iki 2015-03-01 gali pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę arba jos dalį, už kuriÄ nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nepriimtas arba priimtas, bet iki praÅ¡ymo pakeisti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do pateikimo dienos neįvykdytas arba iÅ¡ dalies įvykdytas. Analizuojant nurodytų visų AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio redakcijų, galiojusių nuo praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki skundžiamų raÅ¡tų priėmimo, turinį akivaizdu, kad yra numatyta, jog pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, jame turėjo iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«do, o nuo 2002-04-19 iki 2003-04-01 turėjo teisę pakeisti jau iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«do. Po 2003-04-01 pateikti piliečio praÅ¡ymai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do iÅ¡reiÅ¡kimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besÄ lyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu bÅ«du, tačiau, atsižvelgiant į atskiras AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio redakcijas, piliečiai atskirais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«dÄ galėjo rinktis kompensacijÄ vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miÅ¡ko plotu, o toks pasirinkimas turėjo bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymuose dėl atlyginimo bÅ«do pateikimo (pakeitimo). Atsižvelgiant į tai negalima sutikti su pareiÅ¡kėjos teiginiais, jog AtkÅ«rimo įstatyme nėra nustatytas terminas valiai dėl atlyginimo bÅ«do už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę pareikÅ¡ti. LVAT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog terminas pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ yra naikinamasis ir AtkÅ«rimo įstatymo nuostatos nesudaro prielaidos atnaujinti terminÄ jį praleidus dėl objektyvių, svarbių ar kitų priežasčių (žr., pvz., LVAT 2017-03-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-130-552/2017). Taigi tiek AtkÅ«rimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų praÅ¡ymuose iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do. Pagal Tvarkos (redakcija galiojanti nuo 2019-02-07) 3 punkto nuostatas, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ atlyginama piliečio praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ nurodytu ir AtkÅ«rimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«du. Jeigu pilietis keitė valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«do, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ atlyginama bÅ«du, nurodytu paskutiniame praÅ¡yme, kuriame iÅ¡reikÅ¡ta valia dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«do, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, per AtkÅ«rimo įstatymo nustatytus terminus. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT ginčijamuose sprendimuose netinkamai įvertino jos 2015-02-27 praÅ¡yme iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , nes praÅ¡ymas nereiÅ¡kia, kad ji atsisako jai įstatyme garantuotos teisės gauti lygiaverčius žemės Å«kio, kitos ar vandens paskirties žemės sklypus, Å¡iame praÅ¡yme yra iÅ¡reikÅ¡ta valia, kad už visÄ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę pretendentė galėtų rinktis ir miÅ¡ko žemės sklypus. Nagrinėjamoje byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl 2015-02-27 praÅ¡yme „Dėl praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestams priskirtoje teritorijoje, valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo“ pareiÅ¡kėjos iÅ¡reikÅ¡tos valios vertinimo. Å iame praÅ¡yme pareiÅ¡kėja nurodė, kad „<...> atsižvelgiant į man likusį neatkurtos nuosavybės dydį (81,6331 ha, žemės tame tarpe 6 ha vandens) praÅ¡au, kad nuosavybės teisės į valstybės iÅ¡perkama pripažintÄ Å¾emę man bÅ«tų atkuriamos: perduodant neatlygintinai naujÄ Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtÄ arba žemės sklypÄ Vilniaus mieste (AtkÅ«rimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.), už likusiÄ neatkurtÄ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje <...>“. Šį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja vertina kaip praÅ¡ymÄ suteikiantį teisę jai atlyginant už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę rinktis ir miÅ¡ko ir kitus sklypus. Kaip matyti iÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylų medžiagos pareiÅ¡kėja 1991-10-08 Vilniaus miesto valdybai pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (medinis namas (duomenys neskelbtini) ir 23 ha, esantys (duomenys neskelbtini) teritorijoje) grÄ Å¾inant natÅ«ra. Be to, pareiÅ¡kėja 2000-05-24 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į 115,5 ha žemės plotÄ , esantį Pavilnių regioniniame parke Vilniuje, grÄ Å¾inant Å¡iÄ Å¾emę natÅ«ra. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkui pareiÅ¡kėja pateikė 2001-02-19 praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių į neatkurtos žemės dalį atkÅ«rimo, kuriame prašė „<...> pasiÅ«lyti vietoje turėto 114,2613 ha ploto <...> naujÄ konkretų lygiavertį žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinio plotÄ Vilniaus ar Trakų rajonuose ne toliau kaip 25 kilometrai nuo Vilniaus miesto“. Taigi Å¡iuo praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę perduoti lygiavertį žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinio plotÄ . 2014-11-01 įsigaliojus AtkÅ«rimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymui, 2014-11-13 raÅ¡tu Nr. 49SF-(14.49.104.)-4178 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miÅ¡ko plotu“ NŽT Vilniaus miesto skyrius pareiÅ¡kėjÄ informavo apie tai, kad ji gali pasinaudoti AtkÅ«rimo įstatyme numatyta galimybe ir iki 2015-03-01 gali pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę už kuriÄ nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Taip pat nurodyta, jei pareiÅ¡kėja pageidauja pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pakeisti valiÄ ir už iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės I. R. S. valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, valdytÄ Vilniaus mieste, praÅ¡yti atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje, praÅ¡oma pateikti praÅ¡ymÄ dėl valios pakeitimo Vilniaus miesto skyriui. PareiÅ¡kėjai 2014-12-08 raÅ¡tu papraÅ¡ius nurodyti likusios neatkurtos žemės plotÄ , NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-02-20 raÅ¡tu Nr. 49SF-376-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo“ informavo, jog likusios neatkurtos buvusios savininkės I. R. S. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis yra 81,6331 ha žemės (tame tarpe 6 ha vandens), taip pat nurodė, į kokiÄ dalį žemės nuosavybė teisės jau yra atkurtos, bei pakartojo 2014-11-01 raÅ¡te pateiktÄ informacijÄ dėl galimybės pakeisti valiÄ ir už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, valdytÄ Vilniaus mieste, praÅ¡yti atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje. PareiÅ¡kėja pateikė 2015-02-27 praÅ¡ymÄ â€žDėl praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestams priskirtoje teritorijoje, valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo“, kuriame nurodė, kad „<...> atsižvelgiant į man likusį neatkurtos nuosavybės dydį (81,6331 ha, žemės tame tarpe 6 ha vandens) praÅ¡au, kad nuosavybės teisės į valstybės iÅ¡perkama pripažintÄ Å¾emę man bÅ«tų atkuriamos: perduodant neatlygintinai naujÄ Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtÄ arba neįrengtÄ Å¾emės sklypÄ Vilniaus mieste (AtkÅ«rimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.), už likusiÄ neatkurtÄ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje <...>“. Å iame praÅ¡yme pareiÅ¡kėja pažymėjo, jog sutinka pakeisti savo valiÄ dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ ir praÅ¡o už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, už kuriÄ nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiÅ¡kėjos 2015-02-27 praÅ¡yme iÅ¡dėstytas formuluotes „valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo“, „sutinku pakeiti savo valiÄ dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ ir praÅ¡au už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, už kuriÄ nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu“, „praÅ¡au, kad nuosavybės teisės į valstybės iÅ¡perkama pripažintÄ Å¾emę man bÅ«tų atkuriamos <...> už likusiÄ neatkurtÄ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu“ atitinka AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatytÄ naujÄ atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«dÄ renkantis kompensacijÄ lygiaverčiu miÅ¡ko plotu, todėl teismas sprendžia, jog įstatyme nustatytu terminu pareiÅ¡kėja pakeitė savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do. Teismas negali sutikti su pareiÅ¡kėjos argumentais, jog Å¡is praÅ¡ymas nereiÅ¡kia, kad ji atsisako jai įstatyme garantuotos teisės gauti lygiaverčius žemės Å«kio ar kitus sklypus, nes kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ji aiÅ¡kiai nurodė kokiu bÅ«du praÅ¡o atlyginti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, įvertina ir nurodo likusios neatkurtos nuosavybės dydį (81,6331 ha, tame tarpe 6 ha vandens), pasisako, kad praÅ¡ymas už iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu neapima AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto bÅ«do (sklypo Vilniaus mieste perdavimo) ir nurodo, jog už likusiÄ neatkurtÄ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę pageidauja atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu. Taigi iÅ¡ Å¡io praÅ¡ymo galima aiÅ¡kiai suprasti, jog pareiÅ¡kėja nori, kad nuosavybės teisės jai bÅ«tų atkurtos už iÅ¡perkamÄ Å¾emę perduodant neatlygintinai naujÄ Å¾emės sklypÄ , o už likusiÄ neatkurtÄ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu. Tai savo ruožtu lemia, kad atsakovui gavus 2020-02-21 pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ suteikti lygiavertį žemės sklypÄ , NŽT Vilniaus miesto skyrius ginčijamu 2020-06-08 raÅ¡tu Nr. 49SF-853-(l 4.49.104.) pagrįstai informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad pagal paskutiniame praÅ¡yme iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , jai, pagal Vilniaus miesto skyriaus parengtas iÅ¡vadas, gali bÅ«ti suteiktas tik lygiavertis miÅ¡ko sklypas, bei paprašė patikslinti ar lygiaverčių miÅ¡ko plotų pageidauja savo 2020-02-21 praÅ¡yme nurodytose kadastro vietovėse. PareiÅ¡kėja teigia, jog skundžiamame sprendime nurodoma, kad pagal iÅ¡vadas pareiÅ¡kėjas galės bÅ«ti suteikti tik lygiaverčiai miÅ¡ko sklypai, tačiau pačiose iÅ¡vadose yra nurodyta, kad pagal jas yra atkuriamos nuosavybės teisės ne į miÅ¡ko, bet į žemės sklypus ir jos buvo iÅ¡siųstos teritoriniams skyriams. Pažymėtina, jog dėl Å¡ios aplinkybės NŽT Vilniaus miesto skyrius paaiÅ¡kino, jog kartu su 2020-05-15 iÅ¡vadomis per techninę klaidÄ buvo pateiktas ne 2015-02-27 praÅ¡ymas, kuriuo pilietė pakeitė valiÄ , bet ankstesnis 2001-02-19 praÅ¡ymas, kuriuo ji pageidavo gauti lygiavertį žemės sklypÄ , todėl Vilniaus miesto skyrius tarnybiniais raÅ¡tais informavo atitinkamus teritorinius skyrius, kad pareiÅ¡kėjai pagal minėtas 2020-05-15 iÅ¡vadas gali bÅ«ti suteikiami tik lygiaverčiai miÅ¡ko sklypai. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog Å¡i klaida nesukuria pareiÅ¡kėjai teisėto lÅ«kesčio už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginimÄ gauti žeme, nes kaip jau buvo minėta nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ atlyginama bÅ«du, nurodytu paskutiniame praÅ¡yme, kuriame iÅ¡reikÅ¡ta valia dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«do. Teisėjų kolegija sutinka su pareiÅ¡kėjos argumentu, jog 2015-02-27 praÅ¡ymo padavimo metu dar nebuvo informacijos apie tai, kad dalis savininkės žemės buvo kitos paskirties ir po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-03 sprendimo įsiteisėjimo pasikeitė turėtos žemės vertė, tačiau Å¡i aplinkybė lemia tik tai, jog Å¡is vertės pasikeitimas gali lemti pareiÅ¡kėjai už likusiÄ neatkurtÄ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginant lygiaverčiu miÅ¡ko suteikiamo miÅ¡ko ploto dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijami NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT administraciniai aktai yra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y., savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos ginčijami raÅ¡tas ir sprendimas priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti nurodytus sprendimus nėra pagrindo. Kadangi pagrindinis pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl sprendimų panaikinimo atmestinas, netenkintinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atmetus pareiÅ¡kėjos skundÄ , pareiÅ¡kėja neturi teisės į atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos L. P. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Saulius Jakaitis Iveta Pelienė Fausta Vitkienė