Legislator European & Swiss Legal Corpus
fffeb9ed-7e0e-4517-8e5e-64d85f28c579 AI generated

fffeb9ed-7e0e-4517-8e5e-64d85f28c579 — fffeb9ed-7e0e-4517-8e5e-64d85f28c579 — Klaipėdos apygardos teismas

Case Number fffeb9ed-7e0e-4517-8e5e-64d85f28c579
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania — Case Law (LT)

Decision Summary (Facts, Holding & Outcome)

AI generated

?Civilinė byla Nr. e2S-1289-459/2021 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01540-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvar...

Headnote / Official Regeste

AI generated
?Civilinė byla Nr. e2S-1289-459/2021 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01540-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvar...

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full Text of the Judgment — fffeb9ed-7e0e-4517-8e5e-64d85f28c579

?Civilinė byla Nr. e2S-1289-459/2021 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01540-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Liepų parko alėja“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Liepų parko alėja“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“ dėl skolos ir netesybų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Liepų parko alėja“ kreipėsi į teismą, praÅ¡ydama priteisti ieÅ¡kovei UAB „Liepų parko alėja“ iÅ¡ atsakovės UAB „Terebro“ 7 148,80 Eur skolos ir netesybų, 365,20 Eur kompensacines palÅ«kanas ir ikiteisminio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, 7,75 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio pateikimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareikÅ¡tų reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės turto areÅ¡tą. PraÅ¡ymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavo tuo, kad ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumą patvirtina prie jo pridėti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad atsakovė netinkamai, vienaÅ¡aliÅ¡kai nevykdo sutarties, elgiasi neprognozuojamai didindama nuostolius ieÅ¡kovei. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikalingas siekiant užtikrinti ieÅ¡kovei palankaus bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, ieÅ¡kovei nėra žinomas atsakovės turimas turtas ir gaunamos pajamos. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡kyla grėsmė ieÅ¡kovei bÅ«simo palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi reikalavimų suma 7 505 Eur, turi bÅ«ti vertinama kaip didelė. Atsakovė elgiasi nesąžiningai – nereaguoja į pastabas, neatsakinėja į paaiÅ¡kinimus ar kitas pretenzijas, telefonu nebendrauja ir savo veiksmais (apsaugos priemonių atjungimu ir automobilio paėmimu) parodo, kad vengs atsakomybės. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Liepų parko alėja“ praÅ¡ymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismo motyvai: 2.1. Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieÅ¡kovės UAB „Liepų parko alėja“ procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, pateiktomis PVM sąskaitomis – faktÅ«romis bei preliminariai įvertinęs jos pareikÅ¡tus reikalavimus, sprendė, jog yra tikėtina, kad bylą iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami, t. y. ieÅ¡kinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. 2.2. Antra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ‑ reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo (Å¡iuo atveju – teismo sprendimo) įvykdymui. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė UAB „Liepų parko alėja“, praÅ¡ydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pasitelkė prezumpciją, kad atsakovė elgsis nesąžiningai ir iÅ¡kils grėsmė ieÅ¡kovei bÅ«simo palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi žalos dydis yra tęstinis ir didėjantis. Tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą vyraujančią teismų praktiką, net ir konstatavus prastą ieÅ¡kovės turtinę padėtį, tačiau nenurodžius jokių pagrįstų motyvų dėl atsakovės (ne)sąžiningumo, nėra pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes, kaip jau buvo ne kartą iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iÅ¡ kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti. 2.3. Laikinosios apsaugos priemonės galėtų bÅ«ti taikomos tik tada, kai teismui bÅ«tų pateikti objektyvÅ«s duomenys apie atsakovės UAB „Terebro“ nesąžiningumą. Pavyzdžiui, kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. 2.4. IeÅ¡kovė UAB „Liepų parko alėja“ pasisakydama dėl atsakovės nesąžiningumo ir siekimo iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal bÅ«simą teismo sprendimą, argumentavo, kad atsakovė vengia atlyginti ieÅ¡kovei padarytą žalą, nereaguoja į pastabas, neatsakinėja į paaiÅ¡kinimus ar kitas pretenzijas, nebendrauja telefonu. Tačiau ieÅ¡kovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste pasisakydama dėl atsakovės nesąžiningumo, nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų savo turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims arba kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 12, 178 straipsniai). Å alys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), todėl vien tik kreipimasis į teismą ir finansinių reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesant duomenų, jog atsakovė ketintų perleisti, apsunkinti turimą turtą ar pan., tokie kriterijai, kaip vengimas atlyginti žalą ir (ar) nereagavimas į ieÅ¡kovės pretenzijas, neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 3. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o: panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 3.1. PrieÅ¡ingai nei nurodo teismas, laikinąsias apsaugos priemones turėtų taikyti, kai į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad yra reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kinio patenkinimo atveju teismo sprendimas praras savo reikÅ¡mę, t. y. negalės bÅ«ti įvykdytas ir neatkurs teisingumo. IÅ¡ pateiktų duomenų akivaizdžiai matyti, kad atsakovė ilgą laiką nemokėdama už suteiktas paslaugas sukelia grėsmę, kad palankaus teismo sprendimo atveju, Å¡is nebus įvykdytas. Pažymėtina, kad teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, tačiau atsisakymas bendrauti su sutarties Å¡alimi, formalių priežasčių ieÅ¡kojimas ir nepagrįstas laiko tempimas turi sąlygoti kitos ginčo Å¡alies interesus ginančio procesinio instituto taikymo galimybes. 3.2. IÅ¡ LITEKO teismų sistemos matyti, kad atsakovė su kreditoriais vengia atsiskaityti ne pirmą kartą (pavyzdžiui L2-1144-204/2020 ir kt.). Be to iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovei yra taikoms subsidijos, kartais vėluoja atsiskaityti su SODRA ir pan. Visos Å¡ios faktinės aplinkybės tiesiogiai papildo ieÅ¡kovės argumentus. 3.3. IÅ¡ pateiktų duomenų akivaizdžiai matyti, kad atsakovė yra pasiraÅ¡iusi priėmimo perdavimo aktus ir sąskaitas faktÅ«ras, įsiskolinimą inventorizavusi, dokumentus deklaravusi VMI duomenų bazėje, todėl galima daryti iÅ¡vadą, kad neatsiskaitymas su ieÅ¡kove yra nulemtas finansinių sunkumų, kas yra tiesioginis palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymas. Vien aplinkybė, jog atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų ir nemoka piniginių sumų ieÅ¡kovei reiÅ¡kia, kad atsakovė yra nesąžininga Å¡alis, kas patvirtina faktą, jog atsakovė visais įmanomais bÅ«dais vengia sumokėti skolą, bandys nuslėpti turtą, kelia grėsmę galimam palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui. 4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė teismo praÅ¡o ieÅ¡kovės UAB „Liepų parko alėja“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo nutartį, kuria praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: 4.1. IeÅ¡kovės reikalaujama 7 148,80 Eur suma nėra didelė, lyginant ją su atsakovės turimu turtu. Atsakovė turi reikÅ¡mingo turto, kurio vertė virÅ¡ija 949 222 Eur ir veikia pelningai. Neįrodyta jokia grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, kai pagal teikiamus atsakovės turtinius duomenis matyti, kad atsakovė turi pakankamai turto įvykdyti 7 148,80 Eur reikalavimą 4.2. Atsakovės turimi dokumentai paneigia ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovė vengia atlyginti ieÅ¡kovei padarytą žalą, nereaguoja į pastabas, neatsakinėja į paaiÅ¡kinimus ar kitas pretenzijas, nebendrauja telefonu. IÅ¡ vykusio susiraÅ¡inėjimo aiÅ¡kiai matyti, jog atsakovė yra sąžininga, stengėsi bendradarbiauti su ieÅ¡kove. Sąžiningą atsakovės elgesį įrodo pateikti įrodymai, kuriuose atsakovė su ieÅ¡kove nuolatos bendravo, atraÅ¡ydavo į visus gautus laiÅ¡kus bei vykdė atsiskaitymus dalimis. 4.3. IeÅ¡kovė teigia, kad iÅ¡ „LITEKO teismų sistemos matyti, kad atsakovė su kreditoriais vengia atsiskaityti ne pirmą kartą. Be to iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovei yra taikomos subsidijos, kartais vėluoja atsiskaityti su SODRA ir pan. Visos Å¡ios faktinės aplinkybės tiesiogiai papildo ieÅ¡kovės argumentus“. Atsakovė nori pabrėžti, kad vykstantys teismo procesai negali preziumuoti atsakovės nemokumo ar vengimo atsiskaityti su kitais kreditoriais, o vertinant vieÅ¡ai prieinamus duomenis, jokių, net ir nežymių, įsiskolinimų SODRAI atsakovė neturėjo nuo 2020 metų. Atsakovės teikiami raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad nėra jokios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Nėra įrodyta ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė. 4.4. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra duomenų, liudijančių atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, nes tik tokie veiksmai vertintini kaip keliantys grėsmę sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui bei lemiantys tokių itin griežtų ribojimų antrajai Å¡aliai, kaip jos turto areÅ¡tas, taikymą. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). 6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės bylos medžiagos. 7. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis, kuria ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 8. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). 9. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą į bylą pateikė Å¡iuos įrodymus: 1) atsakovės finansines ataskaitas; 2) susiraÅ¡inėjimą tarp Å¡alių; 3) informaciją apie atsakovės ieÅ¡kovei įvykdytus mokėjimus. 10. Ä®vertinęs tai, kad atsakovės pateikti duomenys gali turėti reikÅ¡mės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamą klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme, atsakovė neturėjo galimybės pateikti nurodytų dokumentų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės pateikti nauji įrodymai priimtini bei vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl nutarties teisėtumo 11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 12. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste pasisakydama dėl atsakovės nesąžiningumo, nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų savo turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims arba kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 12, 178 straipsniai), tuo neįrodydama antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. 13. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nurodo, kad vien aplinkybė, jog atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų ir nemoka piniginių sumų ieÅ¡kovei reiÅ¡kia, kad atsakovė yra nesąžininga Å¡alis, kas patvirtina faktą, jog atsakovė visais įmanomais bÅ«dais vengia sumokėti skolą, bandys nuslėpti turtą, kelia grėsmę galimam palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui. 14. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimą ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą bÅ«tent toje konkrečioje byloje. 15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog preliminariai įvertinus ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieÅ¡kinio pagrindą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikÅ¡miÅ¡ką iÅ¡vadą, jog ieÅ¡kovės reiÅ¡kiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, dėl to galėtų bÅ«ti savarankiÅ¡kas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 16. Tačiau, kaip minėta, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga). 17. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta Å¡alis, kuri praÅ¡o taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Be to, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, Å¡io instituto taikymo kontekste yra reikÅ¡mingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal bÅ«simą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). 18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad bÅ«tent atsakovės elgesys, jos sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikÅ¡mę sprendžiant dėl bÅ«tinybės užtikrinti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Pirmiausiai turi bÅ«ti vertinamas atsakovės buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į antrosios Å¡alies (ieÅ¡kovės) pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais Å¡i grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą. 19. Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovė teismui teikdama praÅ¡ymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, keliantį grėsmę ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. 20. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavus prastą atsakovės turtinę padėtį, tačiau nenurodžius jokių pagrįstų motyvų dėl atsakovės (ne)sąžiningumo, nėra pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes, kaip jau buvo ne kartą iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. 21. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto areÅ¡to institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, Å¡ios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima vėliau iÅ¡ieÅ¡koti teismo sprendimu priteistas lėšas. Å io instituto paskirtis kita – iÅ¡saugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). 22. Taigi grėsmę, kaip vieną iÅ¡ sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Todėl svarbu yra nustatyti asmens, kuriam praÅ¡oma taikyti apribojimus, elgesį sąžiningumo aspektu. 23. Konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovės nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį praÅ¡ymą pareiÅ¡kęs asmuo (paprastai ieÅ¡kovas). Gali bÅ«ti įvardyti bei vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Taip pat atitinkamą praÅ¡ymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi Å¡alis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad prieÅ¡inga Å¡alis iki bylos iÅ¡kėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų, galinčių sukelti grėsmę ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. 24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, kuriai teko pareiga rinkti ir teikti įrodymus, jokių pagrindžiančius savo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei duomenų, t. y. kad atsakovė tiek iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu nesąžiningai bÅ«tų siekusi atlikti ir / ar atliko veiksmus, kuriais siekta Å¡iosios turimą turtą perleisti ar kitaip įtakoti, nepateikė. 25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones tinkamai identifikavo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimą. PrieÅ¡ingu atveju, pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, bÅ«tų iÅ¡kreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip iÅ¡imtinės procesinės priemonės, esmė, nes tokios priemonės galėtų bÅ«ti taikomos iÅ¡ esmės kiekvienoje byloje kiekvieno asmens praÅ¡ymu. 26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovės nesąžiningumas. Pažymėtina, kad finansinis neiÅ¡galėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis iÅ¡vengti vykdymo) yra visiÅ¡kai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Jeigu bÅ«tų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobÅ«džio ribojimus iÅ¡ esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų Å¡io procesinio instituto paskirties bei jo taikymo iÅ¡imtinumo. 27. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais. EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nei vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Å iuo atveju, be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bÅ«tų pažeisti nurodyti principai, todėl ieÅ¡kovei neįrodžius atsakovės veiksmų, kurie keltų grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iÅ¡sprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimą, pateikiamą Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. 28. Papildomai pažymėtina ir tai, kad įvertinus atsakovės į bylą pateiktus duomenis, sutiktina su atsakovės teiginiu, jog ieÅ¡kovės reikalaujama 7 148,80 Eur suma nėra didelė, lyginant ją su atsakovės turimu turtu. Atsakovė turi reikÅ¡mingo turto, kurio vertė virÅ¡ija 949 222 Eur ir veikia pelningai, dėl ko ieÅ¡kovės atskirajame skunde nurodyti teiginiai, apimantys atsakovės finansinę bÅ«klę, teismo vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir neįrodyti. 29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Å¡ie argumentai teisingam skundo iÅ¡nagrinėjimui teisinės reikÅ¡mės neturi. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti. 30. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Teisėja Raimonda Andrulienė