fffe1d33-6745-44ce-b862-436baaf77744 — fffe1d33-6745-44ce-b862-436baaf77744 — Å iaulių apygardos teismas
Decision Summary (Facts, Holding & Outcome)
AI-structured? Baudžiamoji byla Nr. 1-21-744/2021 (Nr. 1-62-744/2020) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51297-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.5.1; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.9.1; 1.1.8.10.1; 1.1.13; 1.2.4.1.2.2; 1.2.4.1.2.8; 2.1.7.4.1; 2.1.8; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R ...
Headnote / Official Regeste
AI-structuredFull Text of the Judgment — fffe1d33-6745-44ce-b862-436baaf77744
? Baudžiamoji byla Nr. 1-21-744/2021 (Nr. 1-62-744/2020) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51297-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.5.1; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.9.1; 1.1.8.10.1; 1.1.13; 1.2.4.1.2.2; 1.2.4.1.2.8; 2.1.7.4.1; 2.1.8; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsÄjo 8 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Laisvydas ZederÅ¡tremas, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Aivarui PovilaiÄiui, kaltinamajam J. S., jo gynÄjui advokatui Algirdui Zakrasui, nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V. D., nukentÄjusiajam A. J., specialistui L. J., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. S., gimÄs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravÄs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos), profesinio iÅ¡silavinimo, nevedÄs, teistas: 1) 2011 m. lapkriÄio 18 d. Pakruojo rajono apylinkÄs teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį â laisvÄs apribojimu 1 metams 6 mÄnesiams (teistumas iÅ¡nykÄs); 2) 2012 m. kovo 9 d. Å iaulių miesto apylinkÄs teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis (su pagal 2011 m. lapkriÄio 18 d. Pakruojo rajono apylinkÄs teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ neatlikta bausme) â laisvÄs atÄmimu 9 mÄnesiams, bausmÄs vykdymÄ atidedant 1 metams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis) (teistumas iÅ¡nykÄs); 3) 2013 m. balandžio 12 d. Å iaulių apylinkÄs teismo nuosprendžiu, pakeistu Å iaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžiu ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis (su pagal 2012 m. kovo 9 d. Å iaulių miesto apylinkÄs teismo nuosprendį neatlikta bausme) â laisvÄs atÄmimu 10 mÄnesių, bausmÄs vykdymÄ atidedant 2 metams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis) (teistumas iÅ¡nykÄs); 4) 2018 m. birželio 12 d. Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 641 straipsnį â laisvÄs apribojimu 6 mÄnesiams, įpareigojant bausmÄs atlikimo metu dirbti, tÄsti darbÄ , o jo netekus per mÄnesį užsiregistruoti ir bÅ«ti registruotam darbo biržoje, taip pat uždraudžiant 3 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos lankytis baruose, kavinÄse, restoranuose, kitose vieÅ¡ojo maitinimo ar susibÅ«rimo vietose, kuriuose prekiaujama alkoholiu, po 21 valandos; 5) 2018 m. rugsÄjo 27 d. Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 641 straipsnį, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalį (su pagal 2018 m. birželio 12 d. Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mų nuosprendį neatlikta bausme) â laisvÄs apribojimu 1 metams, įpareigojant bausmÄs atlikimo metu bÅ«ti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusijÄ su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje, uždraudžiant 6 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos lankytis baruose, kavinÄse, restoranuose, kitose vieÅ¡ojo maitinimo ar susibÅ«rimo vietose, kuriuose prekiaujam alkoholio, po 21 valandos, 2019 m. liepos 7 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmens duomenų registro atlikus bausmÄ, teistumas neiÅ¡nykÄs, paskirtos kardomosios priemonÄs â dokumentų paÄmimas ir raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti, kaltinamas padarÄs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje bei 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose. Teismas n u s t a t Ä : I. Nusikalstamų veikų aplinkybÄs Kaltinamasis J. S. 2019 m. lapkriÄio 30 d. apie 18.54 val. daugiabuÄio gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), penkto aukÅ¡to laiptinÄs aikÅ¡telÄje (tai yra vieÅ¡oje vietoje), matant paÅ¡aliniams asmenims, dÄl menkavertÄs priežasties, tai yra dÄl to, kad nukentÄjusysis V. D. papraÅ¡Ä patraukti Å¡unį, suÄmÄ rankomis V. D. už kaklo, palenkÄ jo galvÄ bei sudavÄ pastarajam vienÄ kartÄ ranka į veido sritį, dÄl ko nukentÄjusysis nukrito ant laiptų aikÅ¡telÄs grindinio, po to, tÄsdamas savo nusikalstamus veiksmus, spyrÄ vienÄ kartÄ nuo jo bandanÄiam pabÄgti nukentÄjusiajam A. J. į sÄdmenis, tuo jam sukeldamas fizinį skausmÄ , ir vienÄ kartÄ spyrÄ ant grindinio gulinÄiam nukentÄjusiajam V. D. į kairio smilkinio sritį. Tokiu įžūliu elgesiu J. S. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ , bei dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sužalojo nukentÄjusįjį V. D., pastarajam padarydamas pleiÅ¡takaulio kairÄs pusÄs lūžį, kairio virÅ¡utinio žandikaulio ir nosies kaulo lūžius, kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo kairio smilkinio srityje, kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvÄ po kairÄs akies jungine, odos nubrozdinius kairiame momenyje ir kairÄje kaklo pusÄje. II. Ä®rodymai ir jų vertinimas Kaltinamasis J. S. bylos nagrinÄjimo teisme metu kaltu neprisipažino ir parodÄ, kad tÄ dienÄ , galÄjo bÅ«ti 2019 m. lapkriÄio 30 d., kaip pagarsino prokuroras, kiek pamena, buvo penktadienis, nes Å¡eÅ¡tadienį jam reikÄjo eiti į darbÄ , tarp 17 val. ir 18 val. jis grįžo iÅ¡ darbo namo. Apie 19 val. vedÄ kartu gyvenanÄios draugÄs J. T. Å¡uniukÄ Ä¯ laukÄ , nes draugÄs koja buvo operuota. Å uniukas senas, mažiukas, jis nei loja, nei kanda, tik uosto savo vietas. Å uniukÄ vedÄ ant pavadÄlio (1 metro ilgio). Viskas įvyko penkto aukÅ¡to laiptinÄs aikÅ¡telÄje, prie įÄjimo į to paties aukÅ¡to koridorių. LaiptinÄs aikÅ¡telÄje buvo nukentÄjusieji. Jam iÅ¡Äjus per duris į laiptinÄ, D. stovÄjo jam iÅ¡ deÅ¡inÄs, o J. â iÅ¡ kairÄs. Å uniukas Å¡iek tiek anksÄiau jo iÅ¡Äjo į laiptinÄs aikÅ¡telÄ ir pribÄgo prie D. D. jam pasakÄ âtrauk, gaidy, Å¡unįâ, o J. jam iÅ¡ karto trenkÄ. Po to jį pradÄjo muÅ¡ti abu â besikeikdami puolÄ iÅ¡ abiejų pusių. Jis smÅ«gių nukentÄjusiesiems nesudavÄ, nes bandÄ iÅ¡sivilkti iÅ¡ rÅ«bų, be to, viso konflikto metu vienoje rankoje laikÄ Å¡uns pavadÄlį. Jo darbinÄ striukÄ buvo iki kelių, be to, vilkÄjo golfÄ , džemperį ir kol jis viskÄ âiÅ¡sinÄrÄâ, jį muÅ¡Ä abu. NukentÄjusieji jam sudavÄ gal Å¡eÅ¡is smÅ«gius, visus į galvÄ , pagrinde į kairÄ ausį ir kairÄ akį. Visi smÅ«giai jam buvo suduoti rankomis. Jam nespyrÄ. IÅ¡sinÄrÄs iÅ¡ rÅ«bų, nukentÄjusiuosius nusistÅ«mÄ ir su Å¡uniuku parbÄgo namo. MatÄ, kad po jo pastÅ«mimo D. krito veidu ant grindinio. Tada jis viena ranka atidarÄ duris (į koridorių), kitoje rankoje laikydamas Å¡uniuko pavadÄlį, perÅ¡oko per D. ir parbÄgo namo. D. tikrai nespyrÄ. D. stÅ«mÄ Ä¯ durų pusÄ. GriÅ«damas D. galÄjo atsitrenkti į durų âslenkstelįâ, nes pastarasis krito tarpduryje. Kai D. krito, durys buvo pradarytos. Jis tuo metu, kaip pastÅ«mÄ D., stovÄjo apie metro atstumu nuo durų. NukentÄjusiajam J. taip pat nespyrÄ. Konflikto metu Å¡uniuko prie turÄklų pririÅ¡Äs nebuvo, viso konflikto metu pavadÄlio iÅ¡ rankų paleidÄs nebuvo. Tas konfliktas tÄsÄsi 3-4 minutes. Jam parbÄgus į kambarį, jame buvo J. ir L., iÅ¡ kurios jis nuomojasi kambarį. Jos matÄ jam padarytus sužalojimus. KairÄs pusÄs paakys ir ausis buvo mÄlyni. SekanÄiÄ dienÄ jam padarytus sužalojimus matÄ ir darbdavys, kurio vardas V., bei keli darbuotojai. RÅ«bus (golfÄ ir darbinÄ striukÄ (džemperį)) jam atneÅ¡Ä kaimynas V. RÅ«bai buvo suplÄÅ¡yti. Tuo metu, kai jis įbÄgo į koridorių, jame žmonių nebuvo. LaiptinÄje, be jo, D. ir J., kitų žmonių nebuvo. Ä®vykio metu jis buvo blaivus, o nukentÄjusieji buvo akivaizdžiai iÅ¡gÄrÄ, nes jie kiekvienÄ savaitgalį iÅ¡gÄrinÄja. Jo Å«gis yra 189 cm, bet nukentÄjusieji jo nepabijojo užpulti, nes buvo iÅ¡gÄrÄ. Daugiau iÅ¡ kambario nebÄjo. Å uniukÄ po įvykio į laukÄ iÅ¡vedÄ J. Apie įvykį į policijÄ nepraneÅ¡Ä, nes Å¡eÅ¡tadienį jam reikÄjo į darbÄ , todÄl nenorÄjo problemų. Policijos pareigÅ«nų ir medikų tÄ vakarÄ nematÄ. NukentÄjusiojo D. civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Å iuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Gyvena iÅ¡ santaupų, nuomoja žemÄ. IÅ¡laiko du nepilnameÄius vaikus, kurie gyvena su motina, turi įsipareigojimų bankui. Apklausiamas papildomai 2020 m. spalio 16 d. ir 2020 m. lapkriÄio 24 d. teisiamuosiuose posÄdžiuose kaltinamasis J. S. nurodÄ, kad jam su Å¡uniuku iÅ¡Äjus į laiptinÄ, durys paÄios spyruoklÄs pagalba užsidarÄ, ir tuo momentu, kai nukentÄjusieji jį užpuolÄ, laiptinÄs durys buvo uždarytos. LaiptinÄs durys atsidaro į laiptinÄ. IÅ¡sprukÄs iÅ¡ nukentÄjusiųjų, jis nustÅ«mÄ D., tada atsidarÄ duris ir parÄjo namo. Kaip galÄjo D. nukristi ant slenksÄio (durų), jei pirmiausia jis pastarÄ jį pastÅ«mÄ, o tik po to atidarÄ duris, atsakyti negali, nes nežino. Tiksliai tų aplinkybių neatsimena. Atsimena, kad nustÅ«mÄ nukentÄjusįjį D., atidarÄ duris ir iÅ¡Äjo namo. Ä®eidamas, kiek pamena, perlipo gulintį D., kuris buvo nukritÄs ant veido. Tuo metu, kai vyko susistumdymas ir jis pastÅ«mÄ D., jis buvo viduryje (laiptų) aikÅ¡telÄs, kuri yra maždaug 3 kvadratų (3 m2 ploto), maždaug metro atstumu nuo durų. Viso susistumdymo metu durys buvo uždarytos. Jis nepastebÄjo, kad tuo metu kas nors bÅ«tų atidarÄs tas duris. Viso konflikto metu Å¡uniukÄ laikÄ už pavadÄlio ir jo nebuvo paleidÄs. Kiek pamena, kai stÅ«mÄ D. nuo savÄs, pastarasis buvo veidu į jį, nors galÄjo bÅ«ti ir taip, kad stÅ«mÄ nukentÄjusįjį, kai pastarasis buvo atsukÄs nugarÄ Ä¯ jį. Tiksliai nepamena, kaip tuo metu stovÄjo nukentÄjusysis. Taip nebuvo, kad buvo užsimojÄs koja ir ruoÅ¡Äsi spirti D. Tai melas. BÅ«tų matÄs, jei kas bÅ«tų pradarÄs duris į laiptinÄ. NukentÄjusysis A. J. parodÄ, kad kaltinamÄ jį J. S. pažįsta tik iÅ¡ matymo. Gyvena jis adresu (duomenys neskelbtini), bendrabuÄio tipo daugiabuÄiame name, penktame aukÅ¡te. Penkto aukÅ¡to koridoriuje yra 6 butai. IÅ¡ koridoriaus galima patekti į laiptinÄs aikÅ¡telÄ, kur viskas ir vyko. Nuo koridoriaus laiptinÄs aikÅ¡telÄ skiria durys. V. (V. D.) savaitgaliais pas jį dažnai ateidavo žiÅ«rÄti per televizorių futbolÄ . TÄ kartÄ , galÄjo bÅ«ti praeitų metų lapkriÄio 30 d., buvo savaitgalis, su V. žiÅ«rÄjo futbolÄ ir gÄrÄ alų. Apie 18 val. jie iÅ¡Äjo į penkto aukÅ¡to laiptinÄs aikÅ¡telÄ parÅ«kyti. Jiems berÅ«kant, į laiptinÄs aikÅ¡telÄ iÅ¡Äjo J., kuris už pavadÄlio vedÄsi Å¡unį. Tas Å¡uo mažiukas, ne kovinis. Å uo priÄjo prie V. ir jį uostinÄjo. V. tas nepatiko ir jis papraÅ¡Ä J. patraukti Å¡unį. Kilo žodinis konfliktas, kurį pradÄjo J., kuris prie turÄklų pririÅ¡o Å¡unį ir puolÄ prie V. V. su J. susistumdÄ, jie buvo susikabinÄ už rÅ«bų. Jis bandÄ V. ir J. skirti, taÄiau J. kumÅ¡Äiu trenkÄ V. į veidÄ ir pastarasis nukrito, o tada J. puolÄ ant jo. Iki to kaltinamojo smÅ«gio kumÅ¡Äiu, kitų smÅ«gių suduota nebuvo, tik vyko stumdymasis, buvo už rÅ«bų susikabinÄ. Jo Å«gis yra 168 cm. V. Å«gis maždaug 170 cm., o J. yra aukÅ¡tesnis ir stambesnis â pastarojo Å«gis â gal koks 180 cm. Kadangi V. yra žemesnis, jam reikÄjo pagalbos, todÄl jis už draugÄ ir âstojoâ, kad nevyktų muÅ¡tynÄs. Jis J. jokių smÅ«gių nesudavÄ. Kad J. bÅ«tų sudavÄs V. nematÄ. Jam bandant iÅ¡skirti besistumdanÄius V. ir J., kaltinamasis kumÅ¡Äiu (kurios rankos nepamena) sudavÄ V. į veido sritį. Po smÅ«gio V. iÅ¡ karto nugriuvo. V. nugriuvo ant Å¡ono, jo veidas buvo nukreiptas į durų pusÄ, kojos suriestos, iÅ¡ nosies bÄgo kraujas. V. nieko nebekalbÄjo, nejudÄjo. Tada J. kažkÄ sakydamas pradÄjo eiti link jo. Jis tuo metu stovÄjo prie grotomis užtverto įÄjimo, skirto užlipti ant stogo. Jis bandÄ atsistumti nuo J., stengdamasis iÅ¡vengti smÅ«gių. Jam pavyko pro J. prabÄgti, taÄiau pastarasis spÄjo jam įspirti į Å¡onÄ sÄdmenų srityje. Nuo to spyrio pajuto momentinį fizinį skausmÄ . Jis nubÄgo vienais laiptais žemyn ir, stovÄdamas žemiau esanÄioje laiptų aikÅ¡telÄje (tarpinÄje aikÅ¡telÄje) matÄ, kaip kaltinamasis vienÄ kartÄ spyrÄ V. į veido sritį. PrieÅ¡ tai kaltinamasis su Å¡uniuku įÄjo į koridorių, taÄiau už pusÄ minutÄs grįžo į koridorių be Å¡uns ir spyrÄ gulinÄiam V. į veidÄ . V. veidas tuo metu buvo atsuktas į durų pusÄ, jo galva buvo 30-40 cm atstumu nuo atidaromų durų. Kaltinamasis atidarÄ duris ir spyrÄ V. į galvÄ . Kad kaltinamasis bÅ«tų uždÄjÄs kojÄ ant V. galvos nepastebÄjo, taÄiau taip galÄjo bÅ«ti. KodÄl J. spyrÄ V. jis nežino. Tuo metu V. nieko nesakÄ J. ir nieko nedarÄ, gulÄjo nejudÄdamas. Po spyrio kaltinamasis, kažkÄ kalbÄdamas, vÄl nuÄjo į koridorių, o jis pakÄlÄ V. ir nusivedÄ Ä¯ kambarį. Su V. buvo nebeįmanoma susiÅ¡nekÄti, jis buvo âiÅ¡jungtasâ, nesÄ moningas. Po to V. pasidarÄ labai blogai, pradÄjo purtytis, todÄl jis iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ pagalbÄ . AtvykÄ medikai iÅ¡ karto V. iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ ligoninÄ. Policijos pareigÅ«nai buvo atvykÄ dar tÄ patį vakarÄ , bet jie nežinojo, kokio sunkumo sužalojimas buvo, todÄl nenorÄjo rÅ«pesÄių. AnksÄiau su J. buvo keli žodiniai konfliktai, nes J. pasigÄrÄs mÄgsta konfliktuoti, taÄiau jie nebuvo rimti. Jo manymu, tÄ kartÄ J. taip pat buvo iÅ¡gÄrÄs, nes pastarais blaivus niekada nesikabina. Jis į medikus nesikreipÄ, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 75, 84-94), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Apklausiamas papildomai 2020 m. lapkriÄio 24 d. teisiamajame posÄdyje nukentÄjusysis A. J. parodÄ, kad J. kumÅ¡Äiu sudavÄ V. į veidÄ , labiau į kairÄ pusÄ. SmÅ«gis buvo stiprus, nes po jo V. iÅ¡ karto be sÄ monÄs griuvo. Jo manymu, tas smÅ«gis kumÅ¡Äiu nelabai nosies sritį galÄjo liesti. Nukritus V., jo veidas buvo į durų pusÄ. Spyris į veidÄ V. taip pat buvo stiprus. Buvo spirta kaip į kamuolį. Å uo viso konflikto metu buvo pririÅ¡tas prie turÄklų, nebuvo taip, kad konflikto metu, tas Å¡uniukas bÄgiotų po koridorių. NukentÄjusysis V. D. parodÄ, kad tÄ dienÄ , kai nukentÄjo, po savo futbolo varžybų nuvažiavo pas A. (A. J.) pasižiÅ«rÄti futbolo per televizorių. ŽiÅ«rÄdami varžybas iÅ¡gÄrÄ alaus, taÄiau girti nebuvo. Tiksliai nepamena, ar po visų rungtynių, ar per jų pertraukÄ , abu su A. nuÄjo parÅ«kyti. RÅ«kÄ laiptinÄs aikÅ¡telÄje. Tuo metu prasivÄrÄ durys ir iÅ¡lÄkÄ Å¡uo, kuris priÄjo prie jo, stovinÄio prie sienos. Å uo buvo su pavadÄliu. Jis turi fobijÄ nepažįstamiems Å¡unims, todÄl pasakÄ S. (J. S.) âpatrauk Å¡unįâ. S. iÅ¡ karto nepatenkintas pasakÄ: âaÅ¡ tau tuoj tÄ Å¡unį patrauksiuâ. Jam dar kartÄ papraÅ¡ius patraukti Å¡unį, kaltinamasis tÄ Å¡unį pririÅ¡o prie turÄklų ir iÅ¡ karto pradÄjo žodinį konfliktÄ . Jam pasakius, jog turi fobijÄ Å¡unims, S. Äiupo jam už âmaikÄsâ virÅ¡utinÄs dalies arÄiau kaklo. Jis taip pat Äiupo kaltinamajam už rÅ«bų, norÄdamas atsistumti nuo pastarojo. Kaltinamajam jokių smÅ«gių nesudavÄ. A. įsikiÅ¡o į jų tarpÄ , norÄdamas juos iÅ¡skirti, ir tuo momentu S. ranka trenkÄ jam į veidÄ . NematÄ, ar jam trenkÄ delnu, ar kumÅ¡Äiu. To smÅ«gio metu buvo pasilenkÄs, nes kaltinamasis buvo suÄmÄs jį už âmaikÄsâ ir lenkÄ Å¾emyn. Dabar nepamena, ar kaltinamasis buvo suÄmÄs jį už sprando. DÄl Å¡ių aplinkybių tiksliau nurodÄ apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nes tada buvo praÄjÄ mažiau laiko. Jo parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodÄ, kad S. jam sugriebÄ už sprando, už rÅ«bų, nulenkÄ galvÄ , po ko jis pajuto smÅ«gį į galvÄ ir nugriuvo. Gerai pamena, kad S. abiem rankomis suÄmÄ jam už krÅ«tinÄs, kaklo ir tempÄ (suplÄÅ¡ydamas âmaikutÄâ) ir taip jį palenkÄ, po ko pajuto smÅ«gį. Kai A. J. juos skyrÄ, jis stovÄjo prieÅ¡ S., o J. jam stovÄjo iÅ¡ kairÄs. S. J. stovÄjo iÅ¡ deÅ¡inÄs. Po kaltinamojo jam į veidÄ suduoto smÅ«gio daugiau nieko neatsimena, nes prarado sÄ monÄ. Neatsimena, kad griuvo ant grindų, kad gavo antrÄ smÅ«gį. AtsipeikÄjo A. kambaryje. Jis visas purtÄsi ir drebÄjo. A. iÅ¡kvietÄ âgreitÄ jÄ â. Po to vÄl atsipeikÄjo tik ligoninÄje. LigoninÄje dar praÅ¡Äsi iÅ¡leidžiamas namo, bet medikai jam pasakÄ, kad kraujas į smegenis iÅ¡siliejÄs, po to jam buvo Å¡okas. LigoninÄje pragulÄjo 4 paras. Kraujo iÅ¡siliejimÄ eliminavo laÅ¡elinÄmis, operacijos nereikÄjo daryti. Po to ambulatoriÅ¡kai nesigydÄ, vartojo tik vaistus nuo skausmo, mÄlynių. Dabar jauÄia liekamuosius reiÅ¡kinius. Iki įvykio jam galvos neskaudÄdavo, o po įvykio galvÄ skauda pastoviai, vakarais jauÄiasi nuovargis, gydytojai uždraudÄ Å¾aisti futbolÄ , o tai jam skaudžiausia. Byloje pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ kaltinamojo 26000 Eur turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimui. Tvirtina tas aplinkybes, kurios yra nurodytos ieÅ¡kinyje. TurtinÄs žalos nebeįrodinÄs ir reikalavimo priteisti turtinÄ Å¾alÄ atsisako. PraÅ¡omos priteisti neturtinÄs žalos dydį mažina iki 10000 Eur, bÅ«tent tiek ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo. NeturtinÄ Å¾ala pasireiÅ¡kia tuo, kad buvo sutrikdyta jo sveikata, buvo gydomas, sumuÅ¡tas gyvybiÅ¡kai svarbus organas â galva. GalvÄ skauda ir dabar, greitai pavargsta. Po įvykio jauÄia baimÄ, nemigÄ , uždarumÄ , dirglumÄ . Buvo pablogÄjÄs ir gyvenimas Å¡eimoje â kol buvo gydomas ligoninÄje, mažoji dukra daugiau nei savaitÄ bijojo su juo bendrauti, bijojo iki kol kÅ«ne nesugijo visos mÄlynÄs. Pas A. į bendrabutį nueidavo 2-3 kartus per mÄnesį. Su kaltinamuoju asmeniÅ¡kai jokių konfliktų neturÄjo. TaÄiau kaltinamasis, bÅ«damas girtas, bÅ«davo neprognozuojamas. Ä®vykio metu S. tikrai buvo iÅ¡gÄrÄs, nes, kai pastarasis bÅ«na blaivus, niekada neužkabina, o iÅ¡gÄrÄs visada nepatenkintas burnojasi, koliojasi. Po pirmojo teismo posÄdžio kaltinamasis girtas jam laiptinÄje replikavo âsusitiksime, žertva, teismeâ . Jo Å«gis yra 170-175 cm, o kaltinamasis yra žymiai aukÅ¡tesnis, apie 187-188 cm. A. J., kai bandÄ juos iÅ¡skirti, taip pat jokių smÅ«gių S. nesudavÄ. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 27-28, 64-70), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Po parodymų pagarsinimo paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu jis negali patvirtinti, jog juto ir tÄ antrÄ smÅ«gį, jam atrodo, kad po pirmojo smÅ«gio prarado sÄ monÄ ir antro smÅ«gio nejuto. Tvirtina, kad kaltinamasis yra anksÄiau kabinÄjÄsis, kai jis sveÄiuodavosi pas A. su vaikais, jog jie naudojasi bendru tualetu. KodÄl apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ, kad kaltinamasis buvo blaivus, pasakyti negali. Jam atrodo, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus. Kitas aplinkybes tvirtina. Liudytojas V. U. parodÄ, kad kaltinamasis J. S. dirbo jo vadovaujamoje įmonÄje UAB â(duomenys neskelbtini)â apie pusÄ metų â nuo sausio mÄnesio pradžios iki gegužÄs mÄnesio. PrieÅ¡ S. iÅ¡einat iÅ¡ darbo, tai yra Å¡ių metų gegužÄs mÄnesį, matÄ, kad pastarajam pamÄlynavusi akis ir ausis, tik nepamena, kurios pusÄs. KlausÄ kaltinamojo, kas atsitiko, taÄiau pastarasis ânesileido į pokalbįâ. DienÄ prieÅ¡ tai J. S. neatvyko į darbÄ , sakÄ, kad buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Apie 2019 metų lapkritį nieko negali pasakyti, nes J. S. jo įmonÄje dirbo tik nuo Å¡ių metų (2020 metų) sausio mÄnesio. PrieÅ¡ pusantrų metų su kaltinamuoju kartu dirbo kitame objekte, kur pastarasis atliko fasado Å¡iltinimo darbus. Pamena, kad tai buvo rugpjÅ«Äio mÄnesio viduryje. Kad kaltinamasis tuo metu bÅ«tų buvÄs sužalotas, neužfiksavo. Liudytojas V. L. parodÄ, kad kaltinamÄ jį pažįsta, nes yra kaimynai. NukentÄjusiuosius taip pat žino, taÄiau su jais nebendrauja. TÄ dienÄ jis, lipdamas laiptais, laiptinÄs aikÅ¡telÄje pamatÄ nukentÄjusiuosius, kurie rÅ«kÄ. Tuo metu iÅ¡ koridoriaus į laiptinÄs aikÅ¡telÄ iÅ¡Äjo kaltinamasis su Å¡uniu. Tas nukentÄjusysis, kuris labiausiai nukentÄjo, pradÄjo Å¡aukti âpatrauk Å¡unįâ. Po to nukentÄjusieji ir kaltinamasis pradÄjo âkoliotisâ ir susistumdÄ. Jam nuÄjus į savo kambarį iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , taÄiau, kas vyko nematÄ, nes buvo uždarytos durys. Nurimus triukÅ¡mui jis Äjo į tualetÄ ir per atidarytas duris matÄ, kad laiptinÄje ant grindų gulÄjo nukentÄjusysis (tas, kuris liepÄ patraukti Å¡unį), o kaltinamasis pastarajam buvo uždÄjÄs kojÄ ant galvos. NukentÄjusysis gulÄjo ant Å¡ono. Jo visas kÅ«nas buvo laiptų aikÅ¡telÄje. SmÅ«gių jis nematÄ. Po to kaltinamasis iÅ¡Äjo į namus, o kitas nukentÄjusysis atÄjo iÅ¡ apaÄios, pakÄlÄ gulintį nukentÄjusįjį ir nusivedÄ Ä¯ savo kambarį. Kur tuo metu buvo Å¡uo nematÄ. NukentÄjusiojo veido nematÄ. Tik vÄliau, kai âgreitojiâ iÅ¡veÅ¾Ä nukentÄjusįjį, matÄ, jog pastarojo galva buvo sutvarstyta. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 101-102), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Liudytoja J. T. parodÄ, kad su kaltinamuoju J. S. apie metus laiko kartu gyvena, veda bendrÄ Å«kį. Tikslios datos nepamena, taÄiau tai buvo po lapkriÄio 26 d. (praeitų metų), kadangi lapkriÄio 26 d. jai operavo kelio meniskÄ . J., su kuriuo tuo metu dar artimai nebendravo, papraÅ¡Ä iÅ¡vesti pavedžioti jos Å¡uniukÄ . Tai buvo apie 18 val., nes J. kÄ tik buvo grįžÄs iÅ¡ darbo, buvo blaivus. PraÄjus 3-4 minutÄms po to, kai J. iÅ¡vedÄ Å¡unį, kaimynas V. atneÅ¡Ä suplÄÅ¡ytÄ J. džemperį ir padavÄ jai. Jai paklausus, kas atsitiko, V. atsakÄ, kad jam liepÄ paduoti, ir daugiau nieko nesakÄ. Tada ji iÅ¡Äjo į koridorių, kuriame sutiko savo bendradarbÄ ir kaimynÄ L. J.. Koridoriuje daugiau jokių žmonių nebuvo, buvo tylu. Ji paklausÄ L., ar Å¡i nieko negirdÄjo. L. atsakÄ, kad nieko negirdÄjo. Tada ji ir L. nuÄjo pas jÄ Ä¯ kambarį ir netrukus grįžo J. su Å¡unimi. J. ausis buvo mÄlyna, kaklas nudraskytas, nors iÅ¡vedant Å¡unį jis sužalotas nebuvo. J. paaiÅ¡kino, kad įvyko ânesusipratimasâ dÄl Å¡uns. J. minÄjo, kad susipyko su kaimynu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kambario, nes pastarasis liepÄ patraukti Å¡unį. TaÄiau konflikto detalių ir kaip atsirado sužalojimai jo kÅ«ne J. nedetalizavo. Nuo to momento, kai kaimynas V. atneÅ¡Ä džemperį, iki J. grįžimo praÄjo 4-5 minutÄs. Kadangi J. dÄl konflikto Å¡uns į laukÄ nebeiÅ¡vedÄ, ji apsirengÄ ir iÅ¡vedÄ Å¡unį. Vesdama lauk Å¡unį matÄ, kad (duomenys neskelbtini) kambaryje yra policijos pareigÅ«nai, taÄiau pastarieji į jos kambarį nebuvo užÄjÄ. Liudytojas T. L. parodÄ, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato KriminalinÄs policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininku. Å ioje byloje jam teko bendrauti su paÄiu kaltinamuoju bei jo kaimyne I. E.. Tiksliau, tyrÄja jam pasakÄ numerį, iÅ¡ kurio buvo skambinta į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir praneÅ¡ta apie įvykį, ir jis tuo telefono numeriu paskambino. AtsiliepÄ moteris, kuri pasakÄ, kad ji yra I. E., o jis pasakÄ esÄ s iÅ¡ policijos. Po to susitarÄ su ja susitikti jos darbo vietoje. Atvykus į I. E. darbo vietÄ , ji nurodÄ, kad matÄ tÄ konfliktÄ , matÄ, kaip kaimynas J. S. spyrÄ gulinÄiam ant grindų V. D. į galvÄ . Dar nurodÄ, kad tai matyti galÄjo dar vienas kaimynas V. I. E. atsisakÄ, kad Å¡ie parodymai bÅ«tų užfiksuoti apklausoje, nes teigÄ bijanti kaimyno J. S., kuris, jos teigimu, gali su ja fiziÅ¡kai susidoroti, kerÅ¡yti. Tada jis suraÅ¡Ä tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodÄ I. E. papasakotas aplinkybes. Jam jokių abejonių tos moters nurodytos aplinkybÄs nesukÄlÄ. Suprato, kad ji bijo J. S.. Su Å¡ia moterimi bendravo tik tÄ vienintelį kartÄ . IÅ¡ I. E. pasakojimo suprato, kad ji iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , iÅ¡bÄgo į koridorių ir per praviras duris į laiptinÄ matÄ, kaip J. S. spyrÄ V. D. į galvÄ . Liudytoja L. J. parodÄ, kad kaltinamÄ jį J. S. ir nukentÄjusiuosius pažįsta iÅ¡ matymo. Kaltinamasis jos leidimu gyveno jai priklausanÄiame kambaryje, esanÄiame (duomenys neskelbtini). Ä®vykio dienÄ Äjo iÅ¡ savo kambario į tualetÄ ir sutiko kaimynÄ J. T., po to nuÄjo pas pastarÄ jÄ Ä¯ kambarį, kur J. pasakÄ, kad J. suplÄÅ¡Ä treningÄ (megztinį). TÄ treningÄ matÄ â jam buvo nuplÄÅ¡ta rankovÄ. Po kurio laiko grįžo J. MatÄ, kad J. kairÄ ausis buvo sužalota â ji buvo mÄlyna. J. sakÄ, kad jį užpuolÄ (duomenys neskelbtini) kambario gyventojai dÄl Å¡uns, sakÄ, kad buvo muÅ¡tynÄs. Jai dar pasirodÄ keista, kad J. S. nukentÄjo nuo tokių âmažiukųâ (mažo Å«gio vaikinų). KaimynÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kambario ir jo draugÄ matÄ. Jie abu buvo visiÅ¡kai girti, vos ant kojų pastovÄjo. MatÄ, kaip to kaimyno draugas prausÄsi atsiklaupÄs. MatÄ, kad veidai raudoni, taÄiau sužalojimų nepastebÄjo. Nei policijos, nei greitosios nematÄ. Tuo metu, kai vyko konfliktas, buvo savo kambaryje, taÄiau jai atrodo, kad jokio triukÅ¡mo negirdÄjo. Liudytojas V. P. parodÄ, kad gyvena bendrabuÄio tipo daugiabutyje, esanÄiame (duomenys neskelbtini). Jo butas yra penktame aukÅ¡te, kaip kaltinamojo ir nukentÄjusiojo. TÄ vakarÄ apie 19.30 val. grįžo namo ir penkto aukÅ¡to laiptinÄs aikÅ¡telÄje rado J. darbinį Å¡varkÄ (džemperį su užtrauktuku), kurį nuneÅ¡Ä pastarojo sugyventinei J. Džemperis buvo âpaplÄÅ¡ytasâ per pažastį. Jis J. pasakÄ, kad džemperį rado laiptinÄje ir nieko daugiau su ja nekalbÄjo. J. kambaryje nematÄ, į kambario vidų užÄjÄs nebuvo. Konflikto nematÄ, apie jį sužinojo vÄliau iÅ¡ kaimynų, taÄiau į konflikto detales nesigilino. Kai paÄmÄ džemperį ir įÄjo į koridorių, koridoriuje jokių kaimynų nematÄ, nematÄ ir nukentÄjusiųjų. Liudytoja I. E. parodÄ, kad gyvena bendrabuÄio tipo daugiabutyje, esanÄiame (duomenys neskelbtini). Jos butas yra penktame aukÅ¡te. Apie įvykį, dÄl kurio skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , gali papasakoti, kad, bÅ«dama savo kambaryje, iÅ¡girdo bildesį penkto aukÅ¡to laiptinÄje, lyg maiÅ¡us kas trankytų į sienÄ , todÄl suprato, kad kažkas muÅ¡asi. Tada ji iÅ¡Äjo į koridorių ir ten buvusioms moterims pasakÄ, kad kažkas muÅ¡asi laiptinÄje. KaimynÄ S. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto pradarÄ duris (iÅ¡ koridoriaus į laiptinÄ), kurios iki tol buvo uždarytos, ir per durų tarpÄ ji matÄ, kaip kaimynas J. âardÄsiâ â nusiplÄÅ¡Ä nuo savÄs âmaikÄâ ir jÄ numetÄ, po to pakÄlÄ kojÄ virÅ¡ ant grindų gulinÄio kaimyno A. J. draugo galvos ir ruoÅ¡Äsi spirti, taÄiau paties smÅ«gio koja ji nematÄ, nes nusisuko ir nubÄgo į kambarį, todÄl negali pasakyti, ar pastarajam buvo įspirta. Ji mano (jai atrodo), kad J. A. J. draugui bÅ«tų spyrÄs padu. Tuo metu, kai durys prasidarÄ, kaimyno A. J. draugas gulÄjo laiptinÄje prie durų, taÄiau duris (kurios darosi į laiptinÄ) dar buvo galima atidaryti. NukentÄjusysis gulÄjo kniÅ«bsÄias (ant pilvo), o jo galva buvo pasukta į laiptų pusÄ. BÅ«dama savo kambaryje paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu ir praneÅ¡Ä apie muÅ¡tynes. KalbÄdama su Bendrojo pagalbos centro operatore sakÄ apie tai, kad âdaužo galvÄ â, nes norÄjo jog greiÄiau atvažiuotų policijos pareigÅ«nai. IÅ¡ 2019 m. gruodžio 3 d. V. D. protokolo â pareiÅ¡kimo matyti, kad jis tÄ dienÄ kreipÄsi į policijos įstaigÄ praneÅ¡damas, kad 2019 m. lapkriÄio 30 d. apie 18.55 val. (duomenys neskelbtini), bendrabuÄio laiptinÄje, žodinio konflikto metu jį sumuÅ¡Ä iÅ¡ matymo pažįstamas vyriÅ¡kis, vardu J., suduodamas ranka ir spirdamas ne mažiau 2 kartų į galvos sritį, dÄl ko jis neteko sÄ monÄs (t. 1, b. l. 7). IÅ¡ 2019 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rÄta ir užfiksuota įvykio vieta â (duomenys neskelbtini) bendrabuÄio tipo gyvenamojo namo penkto aukÅ¡to laiptų aikÅ¡telÄ. ApžiÅ«ros metu nusikalstamos veikos pÄdsakų rasta nebuvo (t. 1, b. l. 16-22). IÅ¡ 2019 m. lapkriÄio 30 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrÄjo R. Å . tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad tÄ dienÄ apie 23.10 val. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninÄs buvo gautas praneÅ¡imas, kad greitoji medicinos pagalba (GMP) dÄl kraujosruvos smegenyse pristatÄ neblaivų V. D., kuriam nustatytas 1,46 promilių girtumas (t. 1, b. l. 24). IÅ¡ 2019 m. gruodžio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentÄjusysis V. D. iÅ¡ jam pateiktų penkių asmenų nuotraukų atpažino J. S. kaip asmenį, kuris jį sužalojo. NukentÄjusysis nurodÄ, kad Å¡iuo metu J. S. iÅ¡vaizda yra pasikeitusi â veidÄ dengia barzda, plaukai ilgesni (t. 1, b. l. 46-50). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentÄjusiajam V. D. nustatyti sužalojimai: pleiÅ¡takaulio, akytkaulio, kairio virÅ¡utinio žandikaulio ir nosikaulių lūžiai, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ galvos smegenų kietojo dangalo, poodinÄs kraujosruvos akių vokuose, kraujosruva po kairÄs akies jungine, galvos plaukuotosios dalies ir kaklo odos nubrozdinimai. Sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybÄmis ir laiku (tai yra 2019 m. lapkriÄio 30 d. apie 18.55 val. suduodant ranka bei spiriant ne mažiau dviejų kartų į galvos sritį). Visumoje sužalojimai nÄra bÅ«dingi griuviminei traumai. Veido ir kaklo sužalojimai padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais; galvos plaukuotosios dalies nubrozdinimas galÄjo bÅ«ti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminÄs traumos metu. Sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti ne mažiau 3 trauminiais poveikiais. V. D. dÄl pleiÅ¡takaulio (kaukolÄs pamato kaulo) lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 58-59). Specialistas L. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino, kad pleiÅ¡takaulio, akytkaulio, kairio virÅ¡utinio žandikaulio ir nosikaulių lūžiai, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ galvos smegenų kietuoju dangalu galÄjo bÅ«ti padaryti mažiausiai vienu smÅ«giu, didele jÄga, galimai spiriant į veido kairÄ pusÄ. Kraujosruva po kairÄs akies jungine galÄjo bÅ«ti padaryta suduodant vienÄ smÅ«gį ranka į veido sritį (t. 1, b. l. 61). Specialistas L. J. teisiamojo posÄdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pateiktas iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vada nesikeistų, net jeigu ir bÅ«tų konstatuota, kad nukentÄjusysis krito ir atsitrenkÄ Ä¯ ribotÄ pavirÅ¡ių, kadangi jam nustatyti sužalojimai nÄra bÅ«dingi vienam griuvimui. Yra trys iÅ¡oriniai sužalojimai, kurie iÅ¡sidÄstÄ skirtingose plokÅ¡tumose, tai yra kairÄje momens srityje (veidas, nosis), kurie negalÄtų bÅ«ti padaryti vien atsitrenkiant į plokÅ¡ÄiÄ daiktÄ , ir kaklo srityje. Taigi, visi trys sužalojimai negalÄtų bÅ«ti padaryti vienu griuvimu, net jeigu ir bÅ«tų atsikiÅ¡Äs daiktas. Jeigu imti izoliuotai sužalojimus, tai yra kaulo lūžiai, kurie yra su kraujo iÅ¡siliejimu (su nosies lūžiu) ir junginÄs kraujosruva, tie sužalojimai galÄtų bÅ«ti padaryti vienu trauminiu poveikiu, atsitrenkiant į kažkokį iÅ¡sikiÅ¡usį riboto pavirÅ¡iaus daiktÄ . Sužalojimai, rasti ant kaklo, galÄjo atsirasti paveikus kietu ribotu daiktu. Tai buvo nespecifinis odos pavirÅ¡iaus nubrozdinimas (0,3x1 cm), galÄjo jis bÅ«ti nuo apykaklÄs patempimo, padarytas nagais ir panaÅ¡iai. PakauÅ¡io plaukuotos dalies nubrozdinimas galÄjo atsirasti atskiro trauminio poveikio metu â tiek griuviminio trauminio, tiek tiesioginio trauminio metu. KaukolÄs pamato lūžis įvyko smÅ«giuojant į nosį, taip pat Å¡is sužalojimas galÄjo atsirasti atsitrenkiant į ribotÄ pavirÅ¡ių turintį daiktÄ . Apklausiamas papildomai 2020 m. lapkriÄio 24 d. teisiamojo posÄdžio metu specialistas nurodÄ, kad paaiÅ¡kinimus davÄ remdamasis A. J. nurodytomis aplinkybÄmis, taÄiau negalima atmesti ir to, kad nukentÄjusiajam V. D. nustatyti kaulų lūžiai galÄjo bÅ«ti padaryti ir kitomis aplinkybÄmis, tai yra tiek suduodant kumÅ¡Äiu, tiek spiriant koja, tiek krentant ant riboto pavirÅ¡iaus. IÅ¡ bylos nagrinÄjimo teisme metu atliktos ekspertizÄs akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentÄjusiajam V. D. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: pleiÅ¡takaulio kairÄs pusÄs lūžis, kairio virÅ¡utinio žandikaulio ir nosies kaulo lūžiai, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo kairio smilkinio srityje, kraujosruvos akių vokuose, kraujosruva po kairÄs akies jungine, odos nubrozdinimai kairiame momenyje ir kairÄje kaklo pusÄje. Visi sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti kaltinime nurodytu laiku, tai yra 2019 m. lapkriÄio 30 d. Sužalojimai V. D. padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekmÄje, vienam jų paveikus kairio smilkinio sritį, vienam â kairÄ veido pusÄ, vienam â kairį momenį ir vienam â kairÄ kaklo pusÄ. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir pavirÅ¡iais, kurių nurodyti nÄra galimybÄs. V. D. odos nubrozdinimas kairiame momenyje galÄjo gautis tiek griÅ«vant po gauto smÅ«gio į kairÄ veido pusÄ ir kontaktuojant su kietu buku neribotu pavirÅ¡iumi, kuo galÄjo bÅ«ti lygus laiptų aikÅ¡telÄs grindinys, tiek galvai slystant kietu buku pavirÅ¡iumi, kai buvo spirta į kairio smilkinio sritį. Labiausiai tikÄtina, kad pleiÅ¡takaulio kairÄs pusÄs lūžis padarytas spiriant į kairio smilkinio sritį. Kairio virÅ¡utinio žandikaulio ir nosies kaulo lūžiai, kraujosruvos akių vokuose, kraujosruva po kairÄs akies jungine galÄjo gautis nuo smÅ«gio ranka į kairÄ veido pusÄ, po to jam griÅ«vant ant laiptų aikÅ¡telÄs grindinio, gulinÄiam spiriant į jo kairį smilkinį, padarant pleiÅ¡takaulio lūžį ir kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo kairio smilkinio srityje, bei galvos slydimo metu padarant odos nubrozdinimÄ kairiame momenyje. TikÄtina, kad odos nubrozdinimas kairÄje kaklo pusÄje galÄjo bÅ«ti padarytas drabužių apykakle, tempiant nukentÄjusįjį už drabužių arba tempimo metu kaklÄ Ä¯brÄžiant nagu. Labiausiai tikÄtina, kad V. D. sÄ monÄ prarado po smÅ«gio į kairį smilkinį, kai buvo sužalotas kaukolÄs pamatas, sukÄlÄs sunkų sveikatos sutrikdymÄ . V. D. dÄl kaukolÄs pamato kairÄs pusÄs vidurinÄs duobÄs lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 42-50). IÅ¡ nukentÄjusiojo V. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis įvykio vietoje (bendrabuÄio tipo gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini) penkto aukÅ¡to laiptinÄs aikÅ¡telÄje) nurodÄ aplinkybes, apie kurias papasakojo apklausos metu, tai yra parodÄ vietas, kur jis ir A. J. stovÄjo prieÅ¡ konfliktÄ su J. S.; parodÄ, kaip po apsižodžiavimo J. S. jį sugriebÄ už sprando ir rÅ«bų ir palenkÄ jo galvÄ Å¾emyn, po ko jis pajuto smÅ«gį; parodÄ, kur jis nukrito po smÅ«gio ir prarado sÄ monÄ (t. 1, b. l. 64-70). IÅ¡ 2019 m. gruodžio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad A. J. iÅ¡ jam pateiktų penkių asmenų nuotraukų atpažino J. S. kaip kaimynÄ , apie kurį davÄ parodymus (t. 1, b. l. 78-82). IÅ¡ A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis įvykio vietoje (bendrabuÄio tipo gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), penkto aukÅ¡to laiptinÄs aikÅ¡telÄje) nurodÄ aplinkybes, apie kurias papasakojo apklausos metu, tai yra parodÄ vietÄ , kur jis stovÄjo prieÅ¡ konfliktÄ su J. S.; parodÄ duris, kurias atsidarÄs į laiptų aikÅ¡telÄ iÅ¡Äjo J. S. su Å¡unimi; parodÄ vietÄ ant laiptų turÄklų, kur J. S. pririÅ¡o Å¡uns pavadÄlį; parodÄ, kaip J. S. sudavÄ deÅ¡ine ranka V. D. į veido sritį; parodÄ vietÄ , kur ir kaip po smÅ«gio nukrito V. D.; parodÄ vietÄ , kur jis stovÄjo, kai J. S. pradÄjo eiti link jo; parodÄ vietÄ , kur jis nubÄgo viena laiptų pakopa žemyn (jam bÄgant pro J. S., pastarasis dar spÄjo jam įspirti į sÄdmenis), iÅ¡ kur jis matÄ, kaip J. S. įÄjo į koridorių ir pasisukÄs priÄjo prie gulinÄio palei duris V. D. bei spyrÄ pastarajam vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ (tai parodydamas ant manekeno); parodÄ, kaip jis pakÄlÄ V. D. ir nusivedÄ Ä¯ savo kambarį (t. 1, b. l. 84-94). IÅ¡ policijoje gautų praneÅ¡imų registravimo kortelÄs matyti, kad 2019 m. lapkriÄio 30 d. 18.57 val. gautas nepristaÄiusios moters telefoninis praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), penkto aukÅ¡to koridoriuje muÅ¡asi vyrai (t. 1, b. l. 109-112). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo perklausytas (ir užfiksuotas) praneÅ¡Äjos 2019 m. lapkriÄio 30 d. 18.54 val. telefoninis skambutis Bendrajam pagalbos centrui. PraneÅ¡Äja praneÅ¡a, kad (duomenys neskelbtini), penkto aukÅ¡to laiptinÄje muÅ¡asi vyrai, spardo (daužo) galvÄ (t. 1, b. l. 116-117). IÅ¡ 2020 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato KriminalinÄs policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko T. L. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad jame nurodytos aplinkybÄs, kurias Å¡is policijos pareigÅ«nas sužinojo iÅ¡ apie muÅ¡tynes, vykusias 2019 m. lapkriÄio 30 d. (duomenys neskelbtini), 5 aukÅ¡to laiptinÄje, praneÅ¡usios I. E.. Pastaroji policijos pareigÅ«nui nurodÄ, kad matÄ, kaip buvo sumuÅ¡tas V. D. jos kaimyno J. S., tai yra ji matÄ, kaip J. koja spyrÄ gulinÄiam ant žemÄs V. D. į galvos sritį. PraneÅ¡ime nurodyta, kad I. E. kategoriÅ¡kai atsisakÄ bÅ«ti apklausiama kaip liudytoja, nes bijo J. S. (t. 1, b. l. 119). IÅ¡ 2020 m. sausio 13 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentÄjusysis V. D. akistatos su tuo metu įtariamuoju J. S. metu patvirtino aplinkybes, kurias nurodÄ apklausos metu (t. 1, b. l. 141-142). IÅ¡ 2020 m. sausio 13 d. akistatos protokolo matyti, kad A. J. akistatos su tuo metu įtariamuoju J. S. metu patvirtino aplinkybes, kurias nurodÄ apklausos metu (t. 1, b. l. 146-147). IÅ¡ 2020 m. spalio 7 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo papildomai apžiÅ«rÄta įvykio vieta â penkto aukÅ¡to laiptų aikÅ¡telÄ, esanti 5 aukÅ¡tų bendrabuÄio tipo gyvenamajame name, kuris yra (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros metu buvo užfiksuoti ir detaliau apraÅ¡yti objektai, turintys reikÅ¡mÄs nusikalstamos veikos iÅ¡tyrimui â laiptinÄs durys (kurios atsidaro į laiptinÄs pusÄ), du kietos gumos durų atidarymo ribotuvai, metalinis slenkstis bei metalinÄ grindjuostÄ Nustatyta, kad esant uždarytoms laiptinÄs durims nesimato durų slenksÄio (kurį uždengia durys), o atidarytos ir neprilaikomos durys savaime užsidaro, veikiamos durų uždarymo spyruoklÄs. Atidarytos durys nesifiksuoja, nes nÄra jokių durų fiksavimo mechanizmų (t. 2, b. l. 165-179). Teismas privalo iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinÄti teisiamojo posÄdžio metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkanÄiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinÄ teismo kompetencijÄ nusprÄsti, kurie iÅ¡ byloje esanÄių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertÄ ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisÄtais bÅ«dais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, Å¡ie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esanÄiais įrodymais. IÅ¡tyrÄs byloje esanÄius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinÄjimo dalykÄ sudaranÄias aplinkybes â padaryti vienareikÅ¡mÄ iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmÄs yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinÄjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginÄs taisyklÄs. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga â turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nÄra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentÄjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismas, įvertinÄs aukÅ¡Äiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo J. S. kaltÄ kaltinamajame akte nurodytoje vieÅ¡oje vietoje sunkiai sužalojus nukentÄjusįjį V. D. ir spyrus vienÄ kartÄ Ä¯ sÄdmenis nukentÄjusiajam A. J. bei Å¡iais veiksmais pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ yra visiÅ¡kai įrodyta. Nors kaltinamasis J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu kaltu neprisipažino ir nurodÄ, kad konfliktÄ dÄl jo už pavadÄlio vesto Å¡uns pradÄjo patys nukentÄjusieji V. D. ir A. J., kurie po to jį sumuÅ¡Ä, o jis nukentÄjusiesiems jokių smÅ«gių nesudavÄ, tik, bandydamas iÅ¡sivaduoti iÅ¡ nukentÄjusiųjų, vienÄ jų (V. D.) pastÅ«mÄ, po ko pastarasis krito veidu ant laiptų aikÅ¡telÄs, kaltinamojo kaltÄ Ä¯rodyta (tuo paÄiu paneigiant minÄtus J. S. parodymus, kad jis nepradÄjo konflikto, kad nesudavÄ smÅ«gių nukentÄjusiesiems, o pats buvo jų sumuÅ¡tas) kitais byloje surinktais duomenimis, kurie bus aptarti žemiau. Visų pirma, tai nukentÄjusiųjų V. D. ir A. J. parodymai, kad konfliktÄ pradÄjo kaltinamasis J. S., kuris, V. D. papraÅ¡ius patraukti Å¡unį, pririÅ¡o pastarÄ jį prie laiptų turÄklų ir susistumdÄ su V. D.. Susistumdymo metu J. S. palenkÄ V. D. galvÄ Å¾emyn ir smogÄ Å¡iam nukentÄjusiajam į veidÄ , po ko pastarasis nugriuvo ant laiptų aikÅ¡telÄs ir nebesikÄlÄ. Po to J. S. įspyrÄ bandanÄiam pabÄgti A. J. į sÄdmenis (tuo sukeldamas fizinį skausmÄ ) bei įspyrÄ gulinÄiam ant grindinio ir nejudanÄiam V. D. į veidÄ . Å iais nukentÄjusiųjų parodymais netikÄti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie yra nuoseklÅ«s ir tarpusavyje sutampantys (nukentÄjusieji iÅ¡ esmÄs tokius pat parodymus duoda nuo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 27-28, 75), juos abu nukentÄjusieji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 64-70, 84-94) bei akistatų su J. S. metu (t. 1, b. l. 141-142, 146-147), parodymus nukentÄjusieji davÄ bÅ«dami įspÄti dÄl atsakomybÄs už melagingų parodymų davimo, byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad nukentÄjusieji bÅ«tų dÄl kokių nors priežasÄių suinteresuoti apkalbÄti kaltinamÄ jį (su kaltinamuoju buvo pažįstami tik iÅ¡ matymo, su pastaruoju turÄjo tik smulkių konfliktų), tokių nenurodÄ ir kaltinamasis. Svarbu ir tai, kad nukentÄjusieji pirmÄ kartÄ buvo apklausti netrukus po įvykio (nukentÄjusysis V. D. buvo apklaustas 2019 m. gruodžio 3 d. (t. 1, b. l. 27-28), tai yra iÅ¡kart po to, kai buvo paleistas iÅ¡ ligoninÄs (t. 1, b. l. 58) ir kreipÄsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu dÄl sumuÅ¡imo (t. 1, b. l. 7), o A. J. buvo apklaustas 2019 m. gruodžio 10 d. (t. 1, b. l. 75)), kai dar gerai atsiminÄ Ä¯vykio aplinkybes. Be to, nukentÄjusiųjų V. D. ir A. J. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Nors yra nežymių neatitikimų tarp nukentÄjusiojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų (apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. D. nurodÄ, kad pajutÄs smÅ«gį į galvos sritį apsvaigo, o nugriuvÄs pajuto dar vienÄ smÅ«gį į galvÄ , po ko neteko sÄ monÄs (t. 1, b. l. 27), o teisme nurodÄ, kad neteko sÄ monÄs po pirmo smÅ«gio; ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ, kad J. S. buvo akivaizdžiai blaivus, o teisme nurodÄ, kad kaltinamasis buvo neblaivus), Å¡ie neatitikimai paaiÅ¡kintini tuo, kad nukentÄjusiajam V. D. įvykio metu buvo stipriai sumuÅ¡ta galva (kas sukÄlÄ kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ galvos smegenų kietojo dangalo bei sÄ monÄs netekimÄ ), be to, jo apklausas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skyrÄ pakankamai ilgas laiko tarpas (beveik devyni mÄnesiai), dÄl ko nukentÄjusysis kai kurias aplinkybes (įvertinus ir galvos traumÄ ) galÄjo užmirÅ¡ti, todÄl Å¡ie neatitikimai nÄra svarbÅ«s vertinant nukentÄjusiojo V. D. parodymų patikimumÄ . Antra, nukentÄjusiųjų V. D. ir A. J. parodymus patvirtina (ir tuo paÄiu kaltinamojo J. S. parodymus paneigia) liudytojos I. E. pateikta informacija bei parodymai. BÅ«tent I. E. 2019 m. lapkriÄio 30 d. 18.54 val. paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir praneÅ¡Ä apie 5 aukÅ¡to laiptinÄje vykstanÄias muÅ¡tynes. SkambuÄio metu ji net du kartus pažymÄjo, kad mato, jog yra âspardoma (daužoma) galvaâ. IÅ¡ skambuÄio akivaizdu, kad liudytoja tuo metu dÄl matomo vaizdo buvo susijaudinusi, be to, ji nurodÄ, kad labai bijo (t. 1, b. l. 116-117, 109-112). Po to I. E. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato KriminalinÄs policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininkui T. L. nurodÄ, kad ji matÄ, kaip J. S. koja spyrÄ gulinÄiam ant žemÄs V. D. į galvos sritį, taÄiau kategoriÅ¡kai atsisako liudyti, nes bijo J. S. (t. 1, b. l. 119). Teisme liudytoju apklaustas T. L. patvirtino savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes â jis parodÄ, kad pokalbio metu I. E. jam pasakÄ, jog tÄ dienÄ iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , iÅ¡bÄgo į koridorių ir per praviras duris į laiptinÄ matÄ, kaip J. S. spyrÄ V. D. į galvÄ , kad muÅ¡tynes galÄjo matyti kaimynas V., kad ji bijo kaimyno J. S., kuris gali kerÅ¡yti. Apklausiama teisme liudytoja I. E. parodÄ, kad, bÅ«dama savo bute, iÅ¡girdo muÅ¡tynių garsus, kurie sklido iÅ¡ penkto aukÅ¡to laiptinÄs, po to per kaimynÄs pradarytas duris matÄ, kaip J. S. nusiplÄÅ¡Ä nuo savÄs âmaikÄâ ir jÄ numetÄ (tuo paneigdama kaltinamojo parodymus, kad rÅ«bus nuo jo grumtynių metu nuvilko nukentÄjusieji), po to pakÄlÄ kojÄ virÅ¡ ant grindų gulinÄio kaimyno A. J. draugo (V. D.) galvos ir ruoÅ¡Äsi spirti, taÄiau paties smÅ«gio koja ji nematÄ, nes nusisuko ir nubÄgo į kambarį, todÄl negali pasakyti, ar pastarajam buvo įspirta. Nors teisme liudytoja I. E. nurodÄ nemaÄiusi, kad J. S. bÅ«tų įspyrÄs V. D. į galvÄ , teismas vadovaujasi Å¡ios liudytojos telefoninio skambuÄio į BendrÄ jį pagalbos centrÄ bei pokalbio su policijos pareigÅ«nu T. L. metu pateikta informacija (o tuo paÄiu ir liudytojo T. L. parodymais), jog ji matÄ, kad J. S. spyrÄ gulinÄiam ant laiptų aikÅ¡telÄs grindinio V. D. į galvÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo T. L. parodymų patikimumu, kadangi pastarasis yra policijos pareigÅ«nas (ir dar policijos padalinio vadovas), o jų reputacijai keliami didesni reikalavimai, parodymus minÄtas liudytojas davÄ bÅ«damas įspÄtas dÄl atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ , be to, byloje nÄra jokių duomenų, kad Å¡is liudytojas bÅ«tų suinteresuotas apkalbÄti J. S.. Teismo įsitikinimu, liudytoja I. E. teismo posÄdžio metu nepatvirtino maÄiusi, kad J. S. spyrÄ V. D., nes bijo kaimynystÄje gyvenanÄio kaltinamojo J. S.. TreÄia, nukentÄjusiųjų parodymus patvirtina ir liudytojo V. L. parodymai, kad jis girdÄjo triukÅ¡mÄ laiptinÄje, po to per atidarytas duris matÄ, kad laiptinÄje ant grindų gulÄjo nukentÄjusysis (tas, kuris liepÄ patraukti Å¡unį, tai yra V. D.), o kaltinamasis pastarajam buvo uždÄjÄs kojÄ ant galvos, taÄiau smÅ«gių jis nematÄ. Å is liudytojas taip pat nurodÄ, kad nukentÄjusysis gulÄjo ant Å¡ono (taip patvirtindamas nukentÄjusiųjų parodymus) ir visas pastarojo kÅ«nas buvo laiptų aikÅ¡telÄje (taip paneigdamas kaltinamojo parodymus, kad po jo stÅ«mimo V. D. krito tarpduryje veidu į grindinį, todÄl galÄjo susižaloti į durų slenkstį, kad jis nukentÄjusiajam net nebandÄ spirti). Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti Å¡io liudytojo parodymais, nes juos liudytojas davÄ bÅ«damas įspÄtas dÄl atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ , byloje nÄra jokių duomenų, kad Å¡is liudytojas bÅ«tų suinteresuotas apkalbÄti kaltinamÄ jį J. S., kad bÅ«tų su pastaruoju susipykÄs ar panaÅ¡iai (tokių aplinkybių nenurodÄ ir kaltinamasis). Teismo įsitikinimu, liudytojas V. L. galÄjo matyti, kaip J. S. spyrÄ V. D. į galvÄ (I. E. policijos pareigÅ«nui nurodyta informacija, o taip pat nukentÄjusiojo A. J. parodymai, kad jis matÄ tik spyrį V. D. į galvÄ , taÄiau nematÄ, kad J. S. bÅ«tų uždÄjÄs kojÄ ant galvos), taÄiau Å¡ios aplinkybÄs teismui nenurodÄ, nes bijo J. S.. Ketvirta, nukentÄjusiųjų parodymus (kad J. S. grumtynių metu palenkÄ V. D. galvÄ Å¾emyn, po to sudavÄ smÅ«gį kumÅ¡Äiu pastarajam į veidÄ , po ko, V. D. nukritus ant laiptų aikÅ¡telÄs grindinio, spyrÄ Å¡iam nukentÄjusiajam į veidÄ ) patvirtina, o kaltinamojo parodymus (kad nukentÄjusiajam V. D. smÅ«gių nesudavÄ, tik pastÅ«mÄ, po ko nukentÄjusysis griuvo ir veidu atsitrenkÄ Ä¯ grindinį (galimai į tarpduryje esantį durų slenkstį)) paneigia, ir byloje esantys duomenys apie nukentÄjusiajam V. D. padarytus sužalojimus. Tiek specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriÄ iÅ¡ esmÄs teisme patvirtino specialistas L. J.) tiek ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pleiÅ¡takaulio, kairio virÅ¡utinio žandikaulio ir nosies kaulo lūžiai, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo kairio smilkinio srityje, kraujosruvos akių vokuose ir kraujosruva po kairÄs akies jungine padaryti dviejų trauminių poveikių pasekmÄje, kietais bukais riboto pavirÅ¡iaus daiktais paveikus kairio smilkinio sritį ir kairÄ veido pusÄ. Labiausiai tikÄtina, kad pleiÅ¡takaulio kairÄs pusÄs lūžis su kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ galvos smegenų kietojo dangalo padarytas spiriant į kairio smilkinio sritį, o kairio virÅ¡utinio žandikaulio ir nosies kaulo lūžiai, kraujosruvos akių vokuose, kraujosruva po kairÄs akies jungine galÄjo gautis nuo smÅ«gio ranka į kairÄ veido pusÄ. MinÄti sužalojimai nÄra bÅ«dingi griuviminei traumai. GriÅ«nant galÄjo bÅ«ti padarytas tik odos nubrozdinimas kairiame momenyje. Odos nubrozdinimas kairÄje kaklo pusÄje galÄjo bÅ«ti padarytas drabužių apykakle, tempiant nukentÄjusįjį už drabužių arba tempimo metu kaklÄ Ä¯brÄžiant nagu (t. 1, b. l. 58-59; t. 3, b. l. 42-50). Nors nukentÄjusysis A. J. nuo pat pirmos apklausos tvirtina, kad J. S. spyrÄ gulinÄiam ant laiptų aikÅ¡telÄs grindinio V. D. į veidÄ , o ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, labiausiai tikÄtina, pleiÅ¡takaulio kairÄs pusÄs lūžis su kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ galvos smegenų kietojo dangalo padarytas spiriant nukentÄjusiajam V. D. į kairio smilkinio sritį, tai nekeiÄia nukentÄjusiojo A. J. parodymų patikimumo, kadangi tuo metu, kai A. J. stebÄjo spyrio V. D. į galvÄ momentÄ , jis stovÄjo žemiau esanÄioje laiptų aikÅ¡telÄje (tarpinÄje aikÅ¡telÄje), be to, tuo momentu V. D. gulÄjo ant kairio Å¡ono veidu į duris (vadinasi â nugara į A. J.), todÄl nukentÄjusysis A. J. galÄjo suklysti nurodydamas V. D. galvos vietÄ , į kuriÄ pataikÄ J. S. koja (kairÄ veido pusÄ ir kairÄs pusÄs smilkinys yra Å¡alia), tuo labiau, kad viskas vyko labai greitai. Teismas nesivadovauja kaltinamojo J. S. parodymais (kad konfliktÄ iÅ¡provokavo patys nukentÄjusieji V. D. ir A. J., kurie po to jį sumuÅ¡Ä, o jis nukentÄjusiesiems jokių smÅ«gių nesudavÄ, tik, bandydamas iÅ¡sivaduoti iÅ¡ nukentÄjusiųjų, V. D. pastÅ«mÄ, po ko pastarasis krito veidu ant laiptų aikÅ¡telÄs) ne tik dÄl to, kad juos paneigia aukÅ¡Äiau analizuoti įrodymai, taÄiau ir dÄl to, kad jie yra nevienodi, be to, prieÅ¡tarauja ir elementariai logikai. Å tai apklausiamas pirmÄ kartÄ 2020 m. sausio 10 d. J. S. nurodÄ, kad, jam su Å¡uniu iÅ¡Äjus į laiptinÄ, kažkuris iÅ¡ vaikinų pasakÄ âpasiimk Å¡unį, ar prisiriÅ¡k Å¡unįâ, kažkuris iÅ¡ jų griebÄ už striukÄs, po ko striukÄs gobtuvas užkrito jam ant galvos, todÄl nieko nebematÄ, tada kitas trenkÄ jam į kairÄ ausį. Kadangi jis tuo metu rankoje laikÄ Å¡uniukÄ (galimai â Å¡uns pavadÄlį), kita ranka (norÄdamas iÅ¡vengti konflikto) griebÄ už koridoriaus durų, taÄiau pastÅ«mÄ vienÄ iÅ¡ vaikinį, kuris krito laiptinÄje ant veido (t. 1, b. l. 132-133). 2020 m. sausio 13 d. (tai yra vos po trijų dienų) akistatos su nukentÄjusiuoju V. D. metu J. S. jau nurodo, kad po pastabos apie Å¡uniukÄ kažkuris (iÅ¡ nukentÄjusiųjų) sudavÄ du kartus į ausį iÅ¡ kairÄs pusÄs. (NukentÄjusieji) abu laikÄ jį iÅ¡ abiejų pusių už striukÄs, tuo metu jis nuo savÄs pastÅ«mÄ prieÅ¡ais sÄdinį asmenį (nukentÄjusįjį V. D.), po ko pastarasis krito veidu į laiptinÄs betonÄ (t. 1, b. l. 141-142). PanaÅ¡iai įvykio aplinkybes kaltinamasis J. S. paaiÅ¡kino ir tÄ paÄiÄ dienÄ Ä¯vykusios akistatos su A. J. metu, tik Å¡io procesinio veiksmo metu nurodÄ, kad jam į ausį buvo suduotas tik vienas smÅ«gis (ne du) (t. 1, b. l. 141-142). Gi apklausiamas teisme kaltinamasis J. S. nurodÄ, kad V. D. jam liepÄ patraukti Å¡unį žodžiais âtrauk, gaidy, Å¡unįâ, o A. J. jam iÅ¡ karto trenkÄ. Po to jį muÅ¡Ä abu (nukentÄjusieji) â rankomis sudavÄ gal Å¡eÅ¡is smÅ«gius į galvÄ , pagrinde į kairÄ ausį ir kairÄ akį. Jis smÅ«gių nukentÄjusiesiems nesudavÄ, nes bandÄ iÅ¡sivilkti iÅ¡ rÅ«bų, be to, viso konflikto metu vienoje rankoje laikÄ Å¡uns pavadÄlį. IÅ¡sinÄrÄs iÅ¡ rÅ«bų, nukentÄjusiuosius nusistÅ«mÄ ir su Å¡uniuku parbÄgo namo. MatÄ, kad po jo pastÅ«mimo V. D. krito veidu ant grindinio. Tada jis viena ranka atidarÄ duris (į koridorių), kitoje laikydamas Å¡uns pavadÄlį, perÅ¡oko per V. D. ir parbÄgo namo. Kaip matyti, iÅ¡ esmÄs skiriasi kaltinamojo parodymai dÄl to, kokiais žodžiais nukentÄjusieji liepÄ patraukti Å¡unį, dÄl jam suduotų smÅ«gių (vienas, du ir Å¡eÅ¡i), dÄl to, kaip jis pastÅ«mÄ nukentÄjusįjį V. D.. Be to, nesuprantama, kaip kaltinamasis galÄjo nusivilkti džemperį, jei vienoje rankoje visÄ laikÄ laikÄ Å¡uns pavadÄlį, â akivaizdu, kad kažkuriuo momentu jis turÄjo paleisti Å¡unį (kas patvirtina nukentÄjusiųjų parodymus, kad kaltinamasis Å¡unį buvo pririÅ¡Äs prie laiptų turÄklų). Be to, net pats kaltinamasis teisme negalÄjo paaiÅ¡kinti, kaip nukentÄjusysis V. D. po jo stÅ«mimo galÄjo nukristi tarpduryje, jei durys (iÅ¡ laiptinÄs į koridorių) tuo metu buvo uždarytos. NeįtikÄtina ir tai, kad nukentÄjusieji, kurie yra žemo Å«gio (nukentÄjusiųjų teigimu â 168-175 cm) ir smulkaus kÅ«no sudÄjimo, užpuolÄ ir sumuÅ¡Ä akivaizdžiai už save aukÅ¡tesnį (kaltinamojo teigimu, jo Å«gis 189 cm) bei stambesnį kaltinamÄ jį, o pastarasis (jo paties teigimu, bÅ«damas visiÅ¡kai blaivus) nesugebÄjo apsiginti (Å¡i aplinkybÄ, beje, nustebino net gerai kaltinamÄ jį pažįstanÄiÄ liudytojÄ L. J.). Vertinant kaltinamojo J. S. parodymus svarbu ir tai, kad jis po konflikto nesikreipÄ nei į policijÄ , nei į medikus, nors, jo teigimu, buvo sumuÅ¡tas, kas eliminavo galimybÄ patikrinti Å¡iuos parodymus BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Be to, kaltinamojo parodymus, kad sekanÄiÄ dienÄ po konflikto jam padarytus sužalojimus matÄ ir darbdavys V., paneigÄ ir liudytoju apklaustas buvÄs kaltinamojo darbdavys V. U., kuris nurodÄ, kad kaltinamasis J. S. jo vadovaujamoje įmonÄje UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo nuo (2020 metų) sausio mÄnesio pradžios iki gegužÄs mÄnesio, o 2019 metų lapkriÄio mÄnesį kaltinamasis minÄtoje įmonÄje nedirbo. Teismas nesivadovauja liudytojų J. T. ir L. J. parodymais, kad po įvykio jos matÄ sužalojimus J. S. ausyje bei kakle kaip nepatikimais, nes minÄtos liudytojos yra su kaltinamuoju susijusios tampriais asmeniniais ryÅ¡iais â J. T. yra kaltinamojo sugyventinÄ, o L. J. suteikÄ kaltinamajam bÅ«stÄ , be to, Å¡ios abi liudytojos kartu dirba, jos buvo apklaustos kaltinamojo praÅ¡ymu, be to, Å¡ių liudytojų parodymų negalima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo V. P. parodymais, taÄiau jis nurodÄ tik vienÄ aplinkybÄ, kad penkto aukÅ¡to laiptinÄs aikÅ¡telÄje rado J. S. darbinį Å¡varkÄ (džemperį su užtrauktuku), kurį nuneÅ¡Ä pastarojo sugyventinei J., konflikto ir jame dalyvavusių asmenų nematÄ. III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas Kaltinamasis J. S. daugiabuÄio gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), penkto aukÅ¡to laiptinÄs aikÅ¡telÄje, tai yra vieÅ¡oje vietoje, dÄl menkavertÄs priežasties, matant paÅ¡aliniams asmenims, įžūliu elgesiu, tai yra panaudodamas fizinį smurtÄ nukentÄjusiųjų V. D. ir A. J. atžvilgiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdÄ visuomenÄs rimtį, tvarkÄ , sukÄlÄ nukentÄjusiajam A. J. fizinį skausmÄ bei dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sužalojo nukentÄjusįjį V. D., todÄl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 284 straipsnį bei 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyÄiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ar tvarkÄ . Å io nusikaltimo objektas â vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai â žmogaus sveikata, garbÄ, orumas, nuosavybÄ. Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vieÅ¡oji vieta â tai vieÅ¡oji erdvÄ, į kuriÄ turi teisÄ patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo. Svarbu tai, kad dÄl laisvo priÄjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dÄl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos AukÅ¡Äiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-942/2017, 2K-160-697/2019). Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 284 straipsnį turi bÅ«ti nustatyta tiek elgesio forma (bÅ«das), atitinkanti įvardytÄ Ä¯statymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmÄs â visuomenÄs rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos AukÅ¡Äiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-489/2021). Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralÄs požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenÄs rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenÄs rimtis (Lietuvos AukÅ¡Äiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-101-489/2021). SmÅ«gių sudavimas be aiÅ¡kios priežasties žmogui vieÅ¡ai net ir ne žmonių minioje reiÅ¡kia įžūlius veiksmus ir nepagarbÄ aplinkiniams (Lietuvos AukÅ¡Äiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 284 straipsnį turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai â visuomenÄs rimties ar tvarkos sutrikdymas. Å ie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkÅ¡Äiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelÄ materialinÄ Å¾ala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonÄms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukÄlÄ Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentÄjusiųjų skaiÄius, kiek truko neteisÄti veiksmai (Lietuvos AukÅ¡Äiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengÄ privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkreÄiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos AukÅ¡Äiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-159-976/2021). Veika, nustatyta BK 284 straipsnyje, yra padaroma tyÄia. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas gali pasireikÅ¡ti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyÄia sutrikdyti visuomenÄs rimtį ar tvarkÄ . KaltÄs turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokÄ bei vertino savo veiksmus, taÄiau pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmÄ, aplinkybes, lÄmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir pan. Motyvas ir tikslas nÄra bÅ«tinieji BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudÄties požymiai, todÄl Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dÄl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginÄs įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, taÄiau jų analizÄ svarbi teisingam kaltininko tyÄios apibrÄžimui, sprendimui, kad asmuo suvokÄ savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikÄ be aiÅ¡kios asmeninÄs motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mÄ dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todÄl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos AukÅ¡Äiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117-303/2016, 2K-54-222/2017, 2K-382-1073/2017). Kaltinamasis J. S. daugiabuÄio bendrabuÄio tipo gyvenamojo namo penkto aukÅ¡to laiptinÄs aikÅ¡telÄje, tai yra vieÅ¡oje vietoje (į kuriÄ bet kuriuo paros metu gali patekti ne tik to daugiabuÄio namo gyventojai, taÄiau ir kiti asmenys), įžūliu elgesiu (kuris pasireiÅ¡kÄ fizinio smurto panaudojimu nukentÄjusiųjų A. J. ir V. D. atžvilgiu (spyriu nukentÄjusiajam A. J. į sÄdmenis, tuo jam sukeliant fizinį skausmÄ , sugriebimu nukentÄjusiajam V. D. už kaklo, jo galvos palenkimu, smÅ«giu ranka (kumÅ¡Äiu) į veidÄ bei spyriu į galvÄ ) demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ . Akivaizdu, kad tokio pobÅ«džio kaltinamojo veiksmai buvo pavojingi nukentÄjusiųjų sveikatai, moralÄs požiÅ«riu aiÅ¡kiai nepriimti, demonstratyvÅ«s, neadekvatÅ«s ir aplinkinius Å¡okiruojantys, tai yra pažeidžiantys nustatytas elgesio normas vieÅ¡oje vietoje ir kartu demonstruojantys nepagarbÄ ne tik nukentÄjusiajam, bet ir kitiems aplinkiniams (minÄto daugiabuÄio gyventojams ir kitiems asmenims). DÄl įžūlių kaltinamojo J. S. veiksmų neabejotinai buvo realiai sutrikdyta visuomenÄs rimtis ir tvarka, tai yra kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai â nukentÄjusiųjų atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas (tuo A. J. sukeliant fizinį skausmÄ bei sunkiai sutrikdant V. D. sveikatÄ ), buvo sutrikdytas ne tik nukentÄjusiųjų, taÄiau ir kitų daugiabuÄio gyventojų poilsis (ypaÄ tiesiogiai maÄiusių muÅ¡tynes), dÄl kaltinamojo veiksmų buvo kvieÄiamos specialiosios tarnybos (policija ir greitosios medicinos pagalbos medikai). Kaltinamasis J. S. dÄl menkavertÄs priežasties (pastabos dÄl Å¡uns) panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusiuosius (tuo paÄiu ir spirdamas gulinÄiam ant laiptų aikÅ¡telÄs grindinio bei nesiprieÅ¡inanÄiam V. D. į galvÄ ) laiptų aikÅ¡telÄje, į kuriÄ bet kada galÄjo ir kiti žmonÄs, suvokÄ, kad tokiais savo veiksmais rodo nepagarbÄ ne tik nukentÄjusiesiems, taÄiau ir aplinkiniams, numatÄ, kad dÄl to bus sutrikdyta visuomenÄs rimtis ir tvarka, ir nors tokių padarinių (visuomenÄs rimties ir tvarkos sutrikdymo) nenorÄjo (byloje nÄra tokių duomenų), taÄiau sÄ moningai leido jiems atsirasti, tai yra veikÄ netiesiogine tyÄia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dÄl to nukentÄjÄs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nÄÅ¡tumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkanÄia liga, realiai gresianÄia gyvybei ar stipriai sutrikdanÄia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelÄ dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentÄjusio asmens kÅ«nas. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. Baudžiamoji atsakomybÄ už kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentÄjusiojo ar nukentÄjusiųjų sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys, tai yra nukentÄjusiojo ar nukentÄjusiųjų sveikatos sutrikdymas â dÄsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lÄmÄ padarinių atsiradimÄ . AukÅ¡Äiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis J. S., suduodamas vienÄ kartÄ ranka nukentÄjusiajam V. D. į veidÄ bei spirdamas pastarajam į galvÄ , sunkiai sutrikdÄ nukentÄjusiojo V. D. sveikatÄ . Neabejotina, kad nukentÄjusiajam V. D. nustatyti sužalojimai buvo padaryti kaltinamojo J. S. veiksmais (smÅ«gių sudavimu nukentÄjusiajam), todÄl teismas konstatuoja, kad tarp minÄtų kaltinamojo J. S. veiksmų ir pasekmių (nukentÄjusiojo V. D. sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Å iuo atveju nenustatyta jokių kitų veiksnių, kurie galÄjo sÄ lygoti V. D. sveikatos sutrikdymÄ (jam nustatytus sužalojimus). Teismų praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine apibrÄžta tyÄia, kai veikiama siekiant konkreÄių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo), ir tiesiogine neapibrÄžta tyÄia, kai veikiama nesiekiant konkreÄių padarinių. NeapibrÄžtos tyÄios atveju kaltininkas galimybÄ atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentÄjusiojo sveikatos sutrikdymui ar net jo mirÄiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monÄje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo, tai yra kaltininkas, darydamas veikÄ , suvokia veikos pavojingumÄ , bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, tai yra kaltininkÄ tenkina bet kokio laipsnio atsiradÄ padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumÄ . Esant tiesioginei neapibrÄžtai tyÄiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-17-648/2017, 2K-13-976/2018, 2K-75-689/2018). Apie kaltininko tyÄios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentÄjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kitas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2012, 2K-521/2013, 2K-13-976/2018). Byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs (kaltinamasis konflikto metu sudavÄ nukentÄjusiajam V. D. kumÅ¡Äiu į veidÄ , o nukentÄjusiajam nugriuvus, spyrÄ Ä¯ galvÄ tokia jÄga, kad buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai), tikslo bÅ«tent sunkiai sutrikdyti nukentÄjusiojo sveikatÄ ar jį net nužudyti nebuvimas (kÄ patvirtina ir kaltinamojo veiksmai po spyrio nukentÄjusiajam V. D. į galvÄ â jis nebemuÅ¡Ä nukentÄjusiojo, o nuÄjo namo) patvirtina, kad kaltinamasis J. S., atlikdamas kaltinamajame akte nurodytus veiksmus (smurtaudamas nukentÄjusiojo V. D. atžvilgiu), veikÄ tiesiogine neapibrÄžta tyÄia, tai yra suvokÄ, jog kelia pavojų nukentÄjusiojo V. D. sveikatai, numatÄ, kad jį gali sužaloti, ir vienodai norÄjo bet kurio iÅ¡ padarinių (bet kokio sunkumo nukentÄjusiojo sveikatos sutrikdymo) atsiradimo. TodÄl kaltinamojo J. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal atsiradusius padarinius kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartÄ yra konstatavÄs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dÄl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenÄs negerbimo, elementarių moralÄs ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mÄ dingstį. Dažniausiai chuliganiÅ¡kos paskatos kyla be priežasties ar dÄl mažareikÅ¡mių priežasÄių, sureagavus neadekvaÄiai ar esant menkaverÄiam pretekstui (Lietuvos AukÅ¡Äiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020). ChuliganiÅ¡kos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybÄ, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dÄl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentÄjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dÄl jų paÄių poelgių ir pan., tai yra kai nusikalstamus veiksmus lemia konkreÄios juos paaiÅ¡kinanÄios priežastys (Lietuvos AukÅ¡Äiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-113-303/2019). Å ioje byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis J. S. smurtauti nukentÄjusiųjų A. J. ir V. D. atžvilgiu pradÄjo dÄl mažareikÅ¡mÄs priežasties, neadekvaÄiai sureagavÄs į nukentÄjusiojo V. D. pastabÄ dÄl jo už pavadÄlio vedamo Å¡uns, be to, akivaizdu, kad smurtaudamas prieÅ¡ žymiai už jį smulkesnio kÅ«no sudÄjimo nukentÄjusiuosius (tame tarpe ir prieÅ¡ V. D.) daugiabuÄio namo laiptinÄs aikÅ¡telÄje, kur bet kada galÄjo pasirodyti kiti žmonÄs, kaltinamasis J. S. siekÄ pasirodyti prieÅ¡ nukentÄjusiuosius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos (kÄ patvirtina ir spyris gulinÄiam ir nesiprieÅ¡inanÄiam nukentÄjusiajam V. D. į galvÄ ), tuo paÄiu paniekindamas elementarias moralÄs ir elgesio normas, tai smurtavo nukentÄjusiųjų atžvilgiu ir sunkiai sužalojo V. D. dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, todÄl kaltinamojo J. S. veiksmai, kaip jau buvo minÄta, teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . PažymÄtina, kad visuomenÄs rimties ar tvarkos sutrikdymas yra nusikaltimo, nurodyto BK 284 straipsnyje, padariniai. Tokie padariniai nÄra bÅ«tinasis nusikaltimo, nurodyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis, nes chuliganiÅ¡kos paskatos apibÅ«dina veikos motyvÄ . Pagal teismų praktikÄ tada, kai vieÅ¡oji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad vieÅ¡oje vietoje dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, Å¡i veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ arba 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-235/2009, 2K-24-689/2019). Jeigu, be nužudymo, sunkaus sveikatos sutrikdymo vieÅ¡oje vietoje, kaltininkas atliko ir kitus veiksmus, pažeidžianÄius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , jo padarytos veikos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 129, 135, 138 ir pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-399-699/2016, 2K-24-689/2019). Kadangi kaltinamasis J. S. ne tik dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sužalojo nukentÄjusįjį V. D., taÄiau tuo paÄiu metu toje paÄioje vieÅ¡oje vietoje smurtavo ir kito nukentÄjusiojo A. J. atžvilgiu, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kaip idealioji Å¡ių nusikalstamų veikų sutaptis. Nors J. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad sunkiai sutrikdÄ sveikatÄ bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs žmogui â be sÄ monÄs ant grindinio gulinÄiam V. D., jo veiksmus papildomai kvalifikuojant ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , Å¡i aplinkybÄ, teismo įsitikinimu, neįrodyta. Teismų praktikoje bylose dÄl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai asmens bejÄgiÅ¡ka bÅ«klÄ pripažįstama tada, kai toks asmuo dÄl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui. Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti dÄl ligos, neįgalumo (invalidumo), taip pat apalpus, praradus sÄ monÄ, miegant arba stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų ir pan. Apie bejÄgiÅ¡kumo bÅ«senÄ teismas sprendžia pagal konkreÄias nukentÄjusiojo fizinÄ ar psichinÄ bÅ«klÄ apibÅ«dinanÄias aplinkybes. Taip pat svarbus yra ir kaltininko suvokimas, kad jis veikÄ daro prieÅ¡ tokios bÅ«klÄs asmenį ir ja (tokia bÅ«kle) pasinaudoja (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2014, 2K-72-746/2015, 2K-24-895/2017). AukÅ¡Äiau aptartais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad nukentÄjusiajam V. D. ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekmÄje buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: pleiÅ¡takaulio kairÄs pusÄs lūžis, kairio virÅ¡utinio žandikaulio ir nosies kaulo lūžiai, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo kairio smilkinio srityje, kraujosruvos akių vokuose, kraujosruva po kairÄs akies jungine, odos nubrozdinimai kairiame momenyje ir kairÄje kaklo pusÄje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir pavirÅ¡iais, kurių nurodyti nÄra galimybÄs (t. 3, b. l. 42-50). Akivaizdu, kad visi kaulų lūžiai, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo kairio smilkinio srityje, kraujosruvos akių vokuose ir kraujosruva po kairÄs akies jungine V. D. buvo padaryti suduodant jam tiesioginius smÅ«gius (suduodant smÅ«gį kumÅ¡Äiu į veidÄ bei spiriant į galvÄ ). Nors ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad labiausiai tikÄtina, kad pleiÅ¡takaulio (vieno iÅ¡ kaukolÄs pamato kaulų) kairÄs pusÄs lūžis padarytas spiriant į kairio smilkinio sritį, o kairio virÅ¡utinio žandikaulio ir nosies kaulo lūžiai, kraujosruvos akių vokuose, kraujosruva po kairÄs akies jungine galÄjo gautis nuo smÅ«gio ranka į kairÄ veido pusÄ, taÄiau negalima atmesti ir to, kad pleiÅ¡takaulio kairÄs pusÄs lūžis (dÄl ko V. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata) galÄjo bÅ«ti padarytas ir nuo smÅ«gio kumÅ¡Äiu į kairÄ veido pusÄ, kadangi ekspertų iÅ¡vada dÄl trauminio poveikio, kuriuo buvo padarytas minÄtas sužalojimas, nÄra kategoriÅ¡ka, o tik tikÄtina. Tuo labiau, kad J. S. kumÅ¡Äiu nukentÄjusiajam V. D. į veidÄ suduotas smÅ«gis buvo toks stiprus, kad nuo jo Å¡is nukentÄjusysis nukrito ant laiptų aikÅ¡telÄs grindinio bei nebejudÄjo (galimai prarado sÄ monÄ), be to, smÅ«gis buvo į kairÄ veido pusÄ. Nepaneigus galimybÄs, kad pleiÅ¡takaulio kairÄs pusÄs lūžis (dÄl ko V. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata) galÄjo bÅ«ti padarytas ir smÅ«gio kumÅ¡Äiu į kairÄ veido pusÄ metu (tai yra pirmo jam suduoto tiesioginio smÅ«gio metu), kaltinamajam J. S. negali bÅ«ti inkriminuojama ir kvalifikuojanti aplinkybÄ, kad jis sunkiai sužalojo bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs žmogų, kadangi tuo metu Å¡is nukentÄjusysis V. D. nebuvo tokios bÅ«senos, kad negalÄtų gintis, kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltinamajam, todÄl Å¡i kvalifikuojant aplinkybÄ Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo J. S. kaip neįrodyta. Taip pat iÅ¡ kaltinimo kaip neįrodytos Å¡alintinos aplinkybÄs, kad nukentÄjusysis po J. S. smÅ«gio kumÅ¡Äiu į veidÄ prarado sÄ monÄ, kad J. S. spyrÄ ant grindinio gulinÄiam nukentÄjusiajam V. D., kuris tuo metu buvo be sÄ monÄs, nes (kaip matyti iÅ¡ ekspertizÄs akto Nr. (duomenys neskelbtini)) labiausiai tikÄtina, kad nukentÄjusysis sÄ monÄ galÄjo prarasti bÅ«tent po spyrio į galvÄ , o ne po smÅ«gio kumÅ¡Äiu į veidÄ . Å alindamas minÄtas aplinkybes iÅ¡ kaltinimo teismas vadovaujasi bendruoju baudžiamosios teisÄs principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Abejonių dÄl to, kurio trauminio poveikio metu nukentÄjusiajam V. D. buvo padarytas pleiÅ¡takaulio kairÄs pusÄs lūžis (dÄl ko jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata), nepavyko paÅ¡alinti ir teismui paskyrus teismo medicinos ekspertizÄ bei gavus ekspertų iÅ¡vadas, kadangi, kaip jau buvo minÄta, jos nÄra kategoriÅ¡kos. Tikslintinas kaltinimas J. S., nukentÄjusiajam V. D. padarytus sužalojimus įvardinant taip, kaip jie nurodyti ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 42-50), nes ekspertų komisija minÄtus sužalojimus nurodÄ, atsižvelgusi į papildomus medicininius duomenis â ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus radiologo konsultacijos iÅ¡vadÄ (t. 3, b. l. 49), o taip pat nurodant, kad J. S. spyrÄ ant grindinio gulinÄiam nukentÄjusiajam V. D. į galvÄ (o ne į veido sritį, kaip nurodyta kaltinime), nes ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad spirta buvo į kairio smilkinio sritį (t. 3, b. l. 50). Toks kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme (net apie tai iÅ¡ anksto nepraneÅ¡us kaltinamajam ir jo gynÄjui) galimas, kadangi kaltinime nurodytos aplinkybÄs (nukentÄjusiajam V. D. padaryti sužalojimai ir galvos vieta, į kuriÄ buvo įspirta) tik tikslinamos, o nekeiÄiamos iÅ¡ esmÄs skirtingomis (tai yra, nenurodoma jokių papildomų smÅ«gių ar sužalojimų, o vienÄ iÅ¡ kaltinime nurodytų sužalojimų (akytkaulio lūžį) net paÅ¡alinant iÅ¡ kaltinimo) (BPK 255-256 straipsniai). Be to, tikslintinas kaltinimas J. S., nurodant, kad po jo spyrio bandanÄiam pabÄgti A. J. į sÄdmenis, pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas, kadangi Å¡i aplinkybÄ Ä¯rodyta nuosekliais nukentÄjusiojo A. J. parodymais. Toks kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi proceso dalyviai apie galimÄ tokį faktinių aplinkybių pakeitimÄ nustatyta tvarka buvo informuoti (t. 3, b. l. 32), veikos kvalifikacija dÄl Å¡ios naujai nurodytos aplinkybÄs nesikeiÄia (BPK 255-256 straipsniai). IV. BausmÄs skyrimas Teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmÄ teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltÄs formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybÄ; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmÄ, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybÄ lengvinanÄių ar tik atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ar yra ir atsakomybÄ lengvinanÄių, ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybÄs reikÅ¡mÄ. Teismas, įvertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) atsakomybÄ sunkinanÄias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minÄtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino kitÄ Å¾mogų, esant BK 135 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanÄioms aplinkybÄms, baudžiamas laisvÄs atÄmimu nuo dvejų iki dvylikos metų (BK 135 straipsnio 2 dalis). Tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyÄiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtų ar tvarkÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvÄs apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvÄs atÄmimu iki dvejų metų (BK 284 straipsnis). Kaltinamasis J. S. anksÄiau teistas penkis kartus, tame tarpe ir už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus bei nusikaltimus žmogaus sveikatai (t. 1, b. l. 157-160, 183-198; t. 2, b. l. 119-122), tiesa, teistumas pagal pirmus tris nuosprendžius yra iÅ¡nykÄs (BK 97 straipsnio 1 dalis), teistumui pagal 2018 m. birželio 12 d. ir 2018 m. rugsÄjo 27 d. Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mų nuosprendžius neiÅ¡nykus padarÄ dvi naujas baigtas tyÄines nusikalstamas veikas, sudaranÄias idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, iÅ¡ kurių viena (numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte) â priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), o kita (numatyta BK 284 straipsnyje) â nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už nedidelius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus (t. 1, b. l. 162-180; t. 2, b. l. 123-142). Kaip jau buvo minÄta, skiriant bausmÄ kaltininkui, privaloma atsižvelgti ir į jo atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes. Kaltinamojo J. S. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo J. S. atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe pripažintina tai, kad jis jam inkriminuotus tyÄinius nusikaltimus padarÄ bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tai yra bÅ«damas teistu už tyÄinius nusikaltimus, kuriuos jis padarÄ bÅ«damas pilnameÄiu, ir teistumui už juos neiÅ¡nykus (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nors byloje yra duomenų, kad kaltinamasis J. S. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus (nukentÄjusiųjų A. J. ir V. D. teisme duoti parodymai), taÄiau jo apsvaigimo nuo alkoholio faktas neįrodytas (kadangi girtumas kaltinamajam iÅ¡kart po įvykio nebuvo nustatytas, pats kaltinamasis neigia buvÄs neblaivus, byloje nÄra jokių kitų duomenų (be nukentÄjusiųjų parodymų teisme), kurie patvirtintų, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, o nukentÄjusiųjų parodymai dÄl Å¡ios aplinkybÄs (kaltinamojo girtumo) yra prieÅ¡taringi (apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusysis V. D. nurodÄ, kad J. S. įvykio metu buvo akivaizdžiai blaivus (t. 1, b. l. 28)). Be to, aplinkybÄ, jog J. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigÄs nuo alkoholio, nenurodyta ir kaltinamajame akte, Å¡ios aplinkybÄs kaltinamojo atsakomybÄ sunkinanÄia baigiamosiose kalbose nepraÅ¡Ä pripažinti ir prokuroras. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad teismas nesivadovauja nukentÄjusiųjų parodymais tik dÄl Å¡ios aplinkybÄs, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti duomenys. Abejoti nukentÄjusiųjų parodymais dÄl kitų jų nurodytų aplinkybių, kaip jau buvo minÄta, teismas neturi jokio pagrindo. Skiriant bausmÄ kaltinamajam J. S. atsižvelgtina ir į kitas bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Pirmiausia, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltÄs formÄ ir rūšį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-3 punktai). Kaip jau buvo minÄta, kaltinamasis J. S., sunkiai sutrikdydamas nukentÄjusiojo V. D. sveikatÄ , veikÄ tiesiogine neapibrÄžta tyÄia, šį nukentÄjusįjį sužalojo nenaudodamas jokių įrankių ar priemonių, specialiai pritaikytų žmogui žaloti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-976/2019), tik savo jÄgÄ , nusikaltimus įvykdÄ kilus konfliktui po nukentÄjusiojo pastabos dÄl jo vedamo Å¡uns (nors Å¡i priežastis ir menkavertÄ, taÄiau vis tiek paaiÅ¡kina kaltinamojo veiksmus), be to, nors nukentÄjusiojo V. D. sveikata ir buvo sutrikdyta sunkiai, taÄiau buvo iÅ¡vengta sunkesnių padarinių ar žymiai nukentÄjusiojo gyvenimo kokybÄ bloginanÄių liekamųjų reiÅ¡kinių (nukentÄjusysis stacionare buvo gydomas nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d., tai yra tik tris dienas, duomenų apie ambulatorinį gydymÄ nÄra, o iÅ¡ liekamųjų reiÅ¡kinių nukentÄjusysis V. D. nurodÄ tik pasikartojantį galvos skausmÄ , nemigÄ , jo mÄgstamos veiklos (futbolo) praradimÄ ). Teismo įsitikinimu, visos Å¡ios aplinkybÄs lemia mažesnį kaltinamojo J. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalyje, pavojingumÄ , palyginus su rÅ«Å¡iniu Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumu. Taip pat atsižvelgtina ir aplinkybes, apibÅ«dinanÄias kaltinamojo J. S. asmenybÄ (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) â jis yra bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos) (t. 2, b. l. 115), nevedÄs, turi du mažameÄius vaikus â sÅ«nų H. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrÄ T. S., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 117-118), ir nors negyvena kartu su vaikų motina, taÄiau pagal 2014 m. sausio 3 d. taikos sutartį jis privalo teikti minÄtiems vaikams iÅ¡laikymÄ bei dalyvauti jų auklÄjime (t. 2, b. l. 116), o taip pat į kaltinamojo elgesį po nusikalstamų įvykdymo â per šį pakankamai ilgÄ (virÅ¡ 21 mÄnesio) laikotarpį naujų nusikalstamų veikų nepadarÄ (duomenų apie jo atžvilgiu pradÄtus naujus ikiteisminius tyrimus taip pat nÄra (t. 3, b. l. 66-69)), kurį laikÄ dirbo pagal darbo sutartį (t. 2, b. l. 143-144), tiesa, įvykdÄ net 5 naujus administracinius nusižengimus (t. 3, b. l. 70-90). Teismas, atsižvelgÄs į aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmÄs tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam J. S. už abi jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvÄs atÄmimo bausmÄ, mažesnÄ už BK 135 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatytÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄs vidurkį: už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, â laisvÄs atÄmimÄ keturiems metams trims mÄnesiams, o už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, â laisvÄs atÄmimÄ devyniems mÄnesiams (BK 50 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Teismo įsitikinimu, kaltinamajam J. S. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskyrus griežtesnÄ, prokuroro baigiamosiose kalbose pasiÅ«lytÄ , laisvÄs atÄmimo bausmÄ, tai prieÅ¡tarautų proporcingumo principui. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmÄs turi bÅ«ti teisingos. Teisingumo ir teisinÄs valstybÄs principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybÄs taikomos priemonÄs turi bÅ«ti adekvaÄios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisÄs paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmÄs turi bÅ«ti pusiausvyra (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Be to, prokuroro baigiamosiose kalbose pasiÅ«lytas laisvÄs atÄmimo bausmÄs dydis aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teismų praktikai tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose (teismui iÅ¡analizavus įsiteisÄjusius teismo sprendimus 2018-2021 metais Lietuvos AukÅ¡Äiausiajame Teisme kasacine tvarka iÅ¡nagrinÄtose bylose, Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄtose bylose bei apygardų teismuose pirmÄ ja instancija iÅ¡nagrinÄtose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ), nustatyta, kad kaltininkams už Å¡iuos nusikaltimus (nenustaÄius BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje numatytų pagrindų) pagrinde buvo skiriamas laisvÄs atÄmimas nuo dvejų (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-319-387/2019, 1A-131-307/2019; Å iaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-875/2021; Kauno apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-225-634/2020, 1-89-478/2020, 1-113-317/2018, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-908/2021 ir kiti) iki penkerių metų (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251-518/2019, KlaipÄdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-606/2020, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-238/2020, PanevÄžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-350/2019 ir kiti). Ir tik pavieniais atvejais buvo skiriama griežtesnÄ nei penkerių metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, nustaÄius ypaÄ didelį veikos arba kaltininko pavojingumÄ (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-104-348/2021). Minimali sankcijoje numatyta bausmÄ (arba artima jai) paprastai buvo skiriama tada, kai buvo nustatoma kaltininko atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių ir nenustatoma sunkinanÄių (ar lengvinanÄių bÅ«davo daugiau), bei kai sunkus sveikatos sutrikdymas nukentÄjusiajam nesukeldavo iÅ¡ esmÄs jo gyvenimo kokybÄ ribojanÄių ar didelÄ Ä¯takÄ sveikatai turinÄių liekamųjų reiÅ¡kinių. Penkerių (ar Å¡iek tiek mažesnÄ) laisvÄs atÄmimo bausmÄ dažniausiai buvo skiriama recidyvistams, kurie sunkiai sužalodavo nukentÄjusiuosius dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, esant dviem ar daugiau sunkinanÄių aplinkybių, ar nustaÄius ir kitų sunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanÄių aplinkybių, o taip pat tada, kai sužalojimai turÄjo ilgalaikÄs įtakos nukentÄjusiojo sveikatai. MažesnÄ bausmÄ (nei prokuroro baigiamosiose kalbose siÅ«lÄ prokuroras) už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kaltinamajam J. S. skirtina ir todÄl, kad buvo paÅ¡alinta viena jo veikÄ kvalifikuojanti aplinkybÄ â tai, kad jis sunkiai sužalojo bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs žmogų (BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Skirti kaltinamajam J. S. dar Å¡velnesnÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ nÄra pagrindo, nes, kaip jau minÄta, yra jo atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ, o atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta, jis anksÄiau teistas už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , daug kartų baustas administracine tvarka, todÄl tokia bausmÄ, teismo įsitikinimu, bÅ«tų per Å¡velni. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, kaltinamajam J. S. skirtina laisvÄs atÄmimo bausmÄ (o ne Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta kitos rÅ«Å¡ies bausmÄ), nes kaltinamasis šį nusikaltimÄ Ä¯vykdÄ neiÅ¡nykus teistumui už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , už kurį buvo nuteistas Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu. Byloje nÄra nustatyta bÅ«tinų sÄ lygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudaranÄių pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kadangi kaltinamasis J. S. padarÄ labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), nÄra pagrindo atidÄti jam skirtinos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ (BK 75 straipsnis). Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam J. S. paskirtos bausmÄs subendrintinos bausmių apÄmimo bÅ«du, tai yra griežtesne laisvÄs atÄmimo bausme, paskirta už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, apimant Å¡velnesnÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, paskirtÄ už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, kadangi yra idealioji Å¡ių nusikalstamų veikų sutaptis, be to, Å¡ios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 straipsnis, 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktai). LaisvÄs atÄmimo bausmÄs pradžia nustatytina nuo J. S. sulaikymo vykdant įsiteisÄjusį nuosprendį. Kaltinamojo J. S. įvykdyto nusikaltimo metu galiojusi BK 50 straipsnio 3 dalies redakcija (2000 m. rugsÄjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatÄ, kad laisvÄs atÄmimo bausmÄ nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalÄjimuose; bausmÄs atlikimo vietÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybÄ, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios (įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d., tai yra jau po J. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo). BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsÄjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvÄs atÄmimo bausmÄ, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. LaisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo vieta nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau â ir BVK) ir jÄ lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje. Kaltinamajam J. S. Å¡iuo nuosprendžiu paskyrus laisvÄs atÄmimo bausmÄ (tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ ) ir nenurodžius laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo vietos, pagal BVK 83 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalį laisvÄs atÄmimo bausmÄ jis turÄtų atlikti kalÄjime. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojÄs baudžiamasis įstatymas. Å ios taisyklÄs iÅ¡imtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmÄ Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinÄ padÄtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmÄ bei turintiems teistumÄ asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmÄ arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinÄ padÄtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis). Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad konkretaus nuteistojo (kaltinamojo) už labai sunkų nusikaltimÄ požiÅ«riu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsÄjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavÄs Å¡iÄ dalį pripažinus netekusia galios, nes iki 2020 m. liepos 1 d. (kada neteko galios BK 50 straipsnio 3 dalis) teismas, paskyrÄs laisvÄs atÄmimo bausmÄ už labai sunkų nusikaltimÄ , vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsÄjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir atsižvelgdamas į kaltininko asmenybÄ, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , turÄjo teisÄ parinkti pataisos įstaigos rūšį (ne tik kalÄjimÄ ), kai tuo tarpu pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimÄ nuteistieji laisvÄs atÄmimu už labai sunkų nusikaltimÄ visais atvejais bausmÄ atlieka kalÄjime, o pagal BVK nustatytÄ teisinį reguliavimÄ pataisos namuose laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekanÄių nuteistųjų teisinÄ padÄtis yra palankesnÄ nei Å¡iÄ bausmÄ atliekanÄiųjų kalÄjime (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021). Kadangi, kaip jau buvo minÄta, J. S. labai sunkų nusikaltimÄ Ä¯vykdÄ 2019 m. lapkriÄio 30 d., tai yra iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 straipsnio, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo (2020 m. liepos 1 d.), todÄl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsÄjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), teismas turi teisÄ nusprÄsti dÄl jam paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo vietos. Nors J. S. įvykdÄ labai sunkų nusikaltimÄ , teisiamas ne pirmÄ kartÄ , taÄiau jis realia laisvÄs atÄmimo bausme nebuvo baustas ir tokios bausmÄs anksÄiau neatliko, jo įvykdytas nusikaltimas (kaip jau buvo minÄta) nepataisomų pasekmių nesukÄlÄ, po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų naujų nusikaltimų neįvykdÄ, nors praÄjo pakankamai ilgas laiko tarpas, todÄl jam parinkta laisvÄs atÄmimo bausmÄ skirtina atlikti ne kalÄjime, o pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsÄjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)). Skirti laisvÄs atÄmimo bausmÄ atlikti atvirojoje kolonijoje nÄra pagrindo, nes nusikalstamų veikų įvykdymo metu galiojÄs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas numatÄ, kad atvirose kolonijose laisvÄs atÄmimo bausmÄ gali atlikti tik už neatsargius ir nesunkius tyÄinius nusikaltimus nuteisti pilnameÄiai asmenys (BVK 90 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1863 redakcija)), kai tuo tarpu J. S., kaip jau minÄta, įvykdÄ ir labai sunkų nusikaltimÄ . V. Civilinis ieÅ¡kinys Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentÄjusiuoju, turi teisÄ reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo, taip pat gauti dÄl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinÄjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taÄiau, kai nagrinÄjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dÄl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esanÄiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinÄ ar neturtinÄ Å¾ala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. NukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V. D. Å¡ioje byloje pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas iÅ¡ kaltinamojo J. S. priteisti 26000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo ir turtinÄ Å¾alÄ (kurios nedetalizavo ir dydžio nenurodÄ) (t. 2, b. l. 56-59). Apklausiamas 2020 m. rugsÄjo 1 d. teismo posÄdyje nukentÄjusysis V. D. atsisakÄ reikalavimo priteisti turtinÄ Å¾alÄ , o praÅ¡omos neturtinÄs žalos dydį sumažino iki 10000 eurų. NukentÄjusysis nurodÄ, kad dÄl nusikaltimo jam buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala â buvo sutrikdyta jo sveikata, buvo gydomas ligoninÄje, jam sužalota galva, kuriÄ skauda iki Å¡iol, greitai pavargsta, jauÄia baimÄ, dirglumÄ , jį kamuoja nemiga, be to, jis visiÅ¡kai nebegali žaisti futbolo (uždraudÄ daktarai) (t. 2, b. l. 98). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. NeturtinÄs žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkreÄioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, pasisakydamas dÄl teisÄs normų, reglamentuojanÄių neturtinÄs žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymÄjÄs, kad neturtinÄs žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lotyniÅ¡kai restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi. NeturtinÄ Å¾ala yra dvasinÄ skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginÄs satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009). NeturtinÄs žalos dydžio įrodinÄjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkreÄioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Ä®statymų leidÄjas nÄra nustatÄs neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinÄs nebaigtinį neturtinÄs žalos dydį pagrindžianÄių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todÄl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ sprÄsti dÄl teisingo žalos atlyginimo nukentÄjusiam asmeniui. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje pažymÄta, kad įstatyme nustatytas neturtinÄs žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todÄl jame įtvirtinti kriterijai turÄtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio. Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todÄl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkreÄiai bylai svarbias neturtinÄs žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybÄs, dÄl kurių neturtinÄs žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkreÄiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinÄ vertybÄ ir neturtinÄ Å¾ala patiriama individualiai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisÄs normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkreÄios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymų leidÄjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkreÄiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Kaip jau buvo minÄta, neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrÄžiami konkreÄiais ir vertinamaisiais požymiais. SprÄsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinÄs žalos pasekmes; 2) žalÄ padariusio asmens kaltÄ; 3) žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį; 4) tai, ar padaryta turtinÄ Å¾ala, į padarytos turtinÄs žalos dydį; 5) kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes; 6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje teisÄs normoje nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis. NeturtinÄs žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinÄs žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi bÅ«ti iÅ¡nagrinÄti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mÄ konkreÄiam neturtinÄs žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Akivaizdu, kad dÄl kaltinamojo J. S. veiksmų nukentÄjusysis V. D. patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ â jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, stipriai sužalota galva, nuo 2019 m. lapkriÄio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. jis buvo gydomas stacionare â VÅ¡Ä® RespublikinÄs (duomenys neskelbtini) ligoninÄs Neurochirurgijos skyriuje, po galvos traumos padidÄjo traukulių priepuolių rizika (t. 1, b. l. 58-59), nukentÄjusysis nebegali užsiimti mÄgstama veikla â mÄgÄjiÅ¡kai žaisti futbolÄ (t. 2, b. l. 58), iki Å¡iol jam paskauda galvÄ . Be to, dÄl prieÅ¡ jį įvykdyto nusikaltimo nukentÄjusysis stresÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus dÄl dalyvavimo procese. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, įvertinÄs aukÅ¡Äiau paminÄtas nukentÄjusiajam V. D. padarytos neturtinÄs žalos pasekmes, kaltinamojo J. S. kaltÄs formÄ (padaryti du tyÄiniai nusikaltimai), jo turtinÄ padÄtį (yra darbingas, taÄiau Å¡iuo metu nedirba â yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi nekilnojamo turto (t. 2, b. l. 14-20) bei gauna pajamų iÅ¡ jo nuomos (paties kaltinamojo parodymai teisme, o taip pat privalo iÅ¡laikyti du nepilnameÄius veikus (t. 2, b. l. 116)), taip pat atsižvelgÄs į tai, kad paties nukentÄjusiojo V. D. veiksmai (pastaba dÄl Å¡uns), nors ir sukÄlÄ kaltinamojo pyktį, taÄiau nebuvo kokie tai neatsargÅ«s ar provokuojantys, bei į tai, kad nukentÄjusysis nepateikÄ jokių duomenų apie jam padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ (nors tokia, be jokios abejonÄs, buvo padaryta, kadangi kainavo vaistai, vitaminai), konstatuoja, kad nukentÄjusiojo V. D. neturtinÄs žalos dÄl jo sužalojimo dydis yra 10000 Eur. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad toks neturtinÄs žalos dydis tikrai nÄra per didelis ir atitinka tiek sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tiek teismų formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, iÅ¡ kurios matyti, jog nukentÄjusiesiems sunkaus kvalifikuoto sveikatos sutrikdymo bylose priteisiamos neturtinÄs žalos dydžiai svyruoja nuo 7000 Eur iki 40000 Eur (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-427-693/2016, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-307/2020 ir kitos). Pagal teismų praktikÄ , sveikatos sužalojimu padarytos neturtinÄs žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, bet ir nuo jo pobÅ«džio, kitų aplinkybių, apibÅ«dinanÄių žalos ypatumus. DidesnÄ Å¾ala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam laikui, kai dÄl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose nukentÄjusio asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, jis praranda darbingumÄ , suprastÄja gyvenimo kokybÄ, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmÄ , kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir taip toliau (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-307/2021). Nors nukentÄjusysis V. D. dÄl jam padarytų sužalojimų ligoninÄje gulÄjo vos tris dienas, nÄra duomenų apie tai, kad vÄliau jis bÅ«tų gydÄsis ambulatoriÅ¡kai, taÄiau mažinti nukentÄjusiojo praÅ¡omo priteisti neturtinÄs žalos dydžio (10000 Eur) nÄra pagrindo, kadangi buvo sužalotas gyvybiÅ¡kai svarbus organas â galva, lūžo pleiÅ¡takaulis (kaukolÄs pamato kaulas), iÅ¡siliejo kraujas virÅ¡ galvos smegenų kietojo dangalo, dÄl nukentÄjusiajam padarytų sužalojimų padidÄjo traukulių priepuolių rizika, kas atsiliepia ir nukentÄjusiojo gyvenimo kokybei (jis neteko galimybÄs užsiimti mÄgstama veikla â žaisti futbolÄ , atsirado nemiga, galvos skausmai). Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dÄstyta, nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. D. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ kaltinamojo J. S. 10000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Procesas dÄl likusios dalies civilinio ieÅ¡kinio (16000 Eur (26000-10000 Eur) neturtinÄs žalos ir turtinÄs žalos) nutrauktinas, kadangi nukentÄjusysis V. D. Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio atsisakÄ, o teismas šį ieÅ¡kinio atsisakymÄ priima (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). VI. Daiktai ir proceso iÅ¡laidos SkaitmeninÄ laikmena su telefoninio pokalbio (su Bendrojo pagalbos centro operatore) garso įraÅ¡u, saugoma prie bylos (1 tomo virÅ¡elio), nuosprendžiui įsiteisÄjus, paliktina prie bylos. IÅ¡laidos, susidariusios dÄl objektų tyrimo, nepripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir nepriteistinos iÅ¡ kaltinamojo J. S., kadangi Å¡iuos tyrimus atliko valstybinių ekspertinių skyrių specialistai ir ekspertai kaip tarnybinÄ užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas). NagrinÄjimo teisme dalyviams iÅ¡aiÅ¡kintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir raÅ¡ytinio apeliacinio proceso sÄ lygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje bei 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jį nubausti: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį â laisvÄs atÄmimu 9 (devyniems) mÄnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â laisvÄs atÄmimu 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mÄnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktų taisyklÄmis bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti bausmių apÄmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnÄ bausmÄ, ir paskirti subendrintÄ bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mÄnesiams. BausmÄ skirti atlikti pataisos namuose. BausmÄs atlikimo pradžiÄ skaiÄiuoti nuo J. S. sulaikymo vykdant įsiteisÄjusį nuosprendį. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios J. S. palikti galioti paskirtas kardomÄ sias priemones â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paÄmimÄ . PradÄjus vykdyti nuosprendį (gavus praneÅ¡imÄ apie nuosprendžio vykdymÄ iÅ¡ pataisos namų), prie bylos esanÄiÄ J. S. asmens tapatybÄs kortelÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡siųsti į Å¡iÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ . NukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. D. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ J. S. 10000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstanÄių eurų) neturtinei žalai atlyginti. ProcesÄ dÄl likusios dalies civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. SkaitmeninÄ laikmenÄ su telefoninio pokalbio garso įraÅ¡u, saugomÄ prie bylos, nuosprendžiui įsiteisÄjus, palikti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinÄjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinÄjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. ApeliacinÄs instancijos teismas bylas nagrinÄja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinÄjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. ApeliacinÄs instancijos teisme byla negali bÅ«ti nagrinÄjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padÄtį bloginanÄiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dÄl nuosprendyje iÅ¡dÄstytos teismo iÅ¡vados neatitikimo bylos aplinkybių arba dÄl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priÄmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turÄjo bÅ«ti taikomos priverÄiamosios medicinos prievartos priemonÄs; 2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka; 3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dÄl bylos nagrinÄjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. TeisÄjas Laisvydas ZederÅ¡tremas