fffe1750-cc55-40ae-bcf5-a85f2dec6fb2 — fffe1750-cc55-40ae-bcf5-a85f2dec6fb2 — TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-2803-1007/2019 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00511-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.3; 2.4.5; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.7.3; 3.4.5.19 (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 19 d. Naujoji Akmenė Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant Deimantei Petrauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo J. S. atstovei advokatei Jutai Kareivei, suinteresuotam asmeniui D. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį atnaujinimo, suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“, D. S.. Teismas n u s t a t ė : Pareiškėjas J. S. patikslintu pareiškimu teismo prašo atnaujinti terminą įregistruoti VĮ „Registrų centre“ (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Mažeikių valstybinėje notarinėje kontoroje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjas J. S. nupirko mūrinį gyvenamąjį namą, kuriame yra trys gyv. kambariai ir virtuvė, tvartas ir daržinė po vienu stogu, esančius (duomenys neskelbtini). Patikslintame pareiškime nurodė, jog 1968 m. sausio 29 d. jis sutartimi (toliau – Sutartis) nusipirko iš K. R. gyvenamąjį mūrinį namą iš trijų gyv. kambarių ir virtuvės, tvartą ir daržinę po vienu stogu, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai). Sutartį įregistravo Mažeikių valstybinėje notarinėje kontoroje, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau Sutarties per tris mėnesius neįregistravo Akmenės rajono Ventos apylinkės Tarybos Vykdomajame komitete. 2019 m. kovo 22 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi pareiškėjui nustatyta rūpyba ir rūpintoja paskirta suinteresuotas asmuo D. S., kadangi jis dėl savo sveikatos būklės negali savimi pasirūpinti. D. S. padėjo jam peržiūrėti visus turimus dokumentus ir paaiškėjo, kad Sutartis nebuvo registruota, todėl Pastatų nuosavybė nėra įteisinta. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 255 str. 1 d. nustatė, kad notariškai patvirtinta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, o minėto straipsnio 2 dalis imperatyviai nustatė, kad šios taisyklės nesilaikymas nekilnojamojo turo pirkimo–pardavimo sutartį daro negaliojančia. To paties kodekso 255 str. 1 d. numatė, kad dėl svarbių priežasčių praleistą terminą gali atstatyti teismas. Nurodė, jog nuo sutarties pasirašymo dienos iki šiol pareiškėjas valdo Pastatus, jų dokumentus, moka mokesčius, prižiūri, remontuoja ir kt. Taigi, nepriklausomai nuo sutarties neįregistravimo, nuosavybės teisė į turtą de facto perėjo pareiškėjui. Gyvenamajame name jis deklaruoja gyvenamąją vietą. Pareiškėjas mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi neturėjo teisinio išsilavinimo, pirmą kartą buvo susidūręs sandorį dėl nekilnojamojo turto perleidimo, nežinojo kokių veiksmų turi imtis. Galvojo, jog užtenka pirkimo–pardavimo sutarties. Sudarant sutartį, notaras neišaiškino sutarties neįregistravimo padarinių. Kitų K. R. anketinių duomenų nežino, negali jų gauti, su juo ryšių nepalaiko, jam nežinomi jo artimieji, sutartis pasirašyta prieš daugybę metų. Gyventojų registras be papildomų duomenų K. R. deklaruotos gyvenamosios vietos negali nustatyti. Siekdamas gauti papildomų duomenų, kreipėsi į Ventos seniūniją, tačiau jokios informacijos negavo. Pareiškėjas prašo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi iš pateikiamų dokumentų matyti, jog yra senyvo amžiaus, jo fizinė būklė ir finansinė situacija sunki, gyvena tik iš pensijos, kurios neužtenka, nes reikia pirkti daug vaistų. Pareiškėjo sutuoktinė taip pat yra neįgali, gauna tik pensiją ir negalėtų jam padėti. Teismo posėdyje pareiškėjas J. S. nedalyvavo dėl prastos sveikatos, apie teismo posėdį informuotas tinkamai. Pareiškėjo atstovė advokatė teismo prašė patikslintą pareiškimą tenkinti ir atnaujinti terminą sandoriui įregistruoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pakartojo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes. Suinteresuotas asmuo D. S. prašė teismo pareiškimą tenkinti. Nurodė, jog pradėjusi rūpintis pareiškėju J. S., peržiūrėjo jo dokumentus ir sužinojo, jog nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, kuriame daug metų gyvena pareiškėjas su šeima, nėra įregistruota. Suprato, jog pareiškėjas pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jos neįregistravo kaip reikalavo tuo metu galiojantys teisės aktais. Pareiškėjas jai paaiškino, jog nežinojo, kad pirkimo–pardavimo sutartį reikia įregistruoti, įgytą turtą laikė savo nuosavybe, name gyveno su šeima, ten deklaravo savo gyvenamąją vietą ir eilę metų šis klausimas niekam nekilo. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog K. R. nežino, jo anketinių duomenų negavo, girdėjo, kad jis gyveno Kaune ir yra miręs. Nurodė, jog dėl turto jokių ginčų nėra kilę. Suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centro“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašymui neprieštarauja, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Patikslintas pareiškimas tenkintinas. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1968 m. sausio 29 d. sutartimi pareiškėjas J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš K. R., K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), nusipirko gyvenamąjį mūrinį namą iš trijų gyv. kambarių ir virtuvės, tvartą ir daržinę po vienu stogu, esančius (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis registruota Mažeikių valstybinės notarinės kontoroje, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad ji per nustatytą trijų mėnesių terminą buvo įregistruota Akmenės raj. Ventos apylinkės Tarybos vykdomajame komitete, nėra. J. S. nuo 1994 m. birželio 22 d. įregistruotas nuosavybės teise žemės sklypas, kurio naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype esantys pastatai bei nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Pirminė gyvenamojo namo (plane žymimas 1A1p), kitų pastatų (sandėlis 2I1m, sandėlis 3I1m, tvartas 4I1m, daržinė 5I1m, malkinė 6I1m, sandėlis 7I1p, sandėlis 8I1p), statinių, esančių (duomenys neskelbtini), techninė inventorizacija buvo atlikta 1978-10-26. Iš 2019 m. vasario 8 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Ventos seniūnijos rašto matyti, jog pareiškėjas J. S. nuo 1970 m. birželio 13 d. gyvenamąją vietą deklaruoja ir faktiškai gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). 1964 m. CK 149 straipsnis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnį gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomajame komitete. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią. Nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų CK įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, neturi būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga be kita ko reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, teismas įpareigotas teisines situacijas spręsti taip, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamuoju laikotarpiu buvusios viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, nevykdžiusios įstatymo jai nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindu yra ne registracijos faktas, bet įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-1158/2003). Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, kuriuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens teiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas per tuo metu galiojusio CK nustatytą 3 mėnesių terminą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties neįregistravo. Pareiškėjas nurodo nežinojęs, kad būtina registruoti sutartį, dėl žinių stokos. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, tai yra nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, tai yra per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Termino praleidimo priežastimi pareiškėjas žinių stoką, nesuvokimą ir nežinojimą, jog sutartis neįregistruota. Kaip matyti, pareiškėjas sąžiningai įgijo ir valdė nekilnojamuosius daiktus, gyvendamas name ir mokėdamas mokesčius. Sandoris sudarytas pas notarą, duomenų, jog prieš K. R. valią, nėra. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymo nustatytą terminą (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, patikslintas pareiškimas tenkintinas – pareiškėjui atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas sandoriui įregistruoti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnyje numatyta, kad asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus turi sumokėti įstatymo nustatytą pinigų sumą – žyminį mokestį. Pažymėtina, kad CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.). Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Matyti, jog pareiškėjas yra sumokėjęs dalį žyminio mokesčio – 10 Eur. Teismas įvertinęs pareiškėjo finansinę padėtį, sveikatą, sprendžia, kad pareiškėjui pareiga sumokėti visą žyminį mokestį būtų nepakeliama finansinė našta, kuri neproporcingai suvaržytų jo teisę į teisminę gynybą ar net ją eliminuotų, todėl jis atleistinas nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 442, 443, 578 straipsniais, teismas nusprendžia: Tenkinti patikslintą pareiškimą. Atnaujinti pareiškėjui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą 1968 m. sausio 29 d. sudarytai pirkimo–pardavimo sutarčiai, patvirtintai Mažeikių valstybinėje notarinėje kontoroje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjas J. S. nupirko mūrinį gyvenamąjį namą, kuriame yra trys gyv. kambariai ir virtuvė, tvartas ir daržinė po vienu stogu, esančius (duomenys neskelbtini), įregistruoti. Pareiškėją atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Teisėja Daiva Domeikienė